LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2004 m. kovo 5 d. ĮSAKYMO Nr. D1-100 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

2012 m. balandžio 23 d. Nr. D1-344

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. D1-100 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1852) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.07:2012 „SANDĖLIAVIMO, GAMYBOS IR PRAMONĖS STATINIAI. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 11.5 punktu:

1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad įsakymas įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d.“

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-100

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. D1-344

redakcija)

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.02.07:2012

SANDĖLIAVIMO, GAMYBOS IR PRAMONĖS STATINIAI. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.

2. Reglamente išdėstyti sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinių bendrieji reikalavimai, projektiniai, planiniai ir tūriniai sprendiniai.

3. Reglamento nuostatos netaikomos šaldytuvams, sprogmenų, sprogstamųjų ir radioaktyviųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių gamybos ir saugojimo statiniams, patalpoms bei šaldytuvams.

4. Reglamento nuostatos netaikomos projektuojant branduolinės energetikos objekto statinius [5.2].

 

II SKYRIUS. NUORODOS

 

5. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

5.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

5.2. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314);

5.3. Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652);

5.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2005, Nr. 115-4195);

5.5. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424);

5.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215);

5.7. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas. Naudojimo sauga“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-706 (Žin., 2008, Nr. 1-34);

5.8. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-132 (Žin., 2008, Nr. 35-1256);

5.9. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-131 (Žin., 2008, Nr. 35-1255);

5.10. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr. 83-3804);

5.11. statybos techninį reglamentą STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-376 (Žin., 2004, Nr. 116-4346)“;

5.12. statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 (Žin., 1999, Nr. 84-2507);

5.13. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 (Žin., 2001, Nr. 53-1898);

5.14. statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

5.15. statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

5.16. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 (Žin., 2004, Nr. 134-4878);

5.17. Lietuvos higienos normą HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 (Žin., 2011, Nr. 112-5274);

5.18. Lietuvos higienos normą HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 (Žin., 2004, Nr. 45-1485);

5.19. Lietuvos higienos normą HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 (Žin., 2011, Nr. 29-1374);

5.20. Lietuvos higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278);

5.21. Lietuvos higienos normą HN 110:2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 660/174 (Žin., 2002, Nr. 5-195);

5.22. Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638);

5.23. Lietuvos higienos normą HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2004, Nr. 45-1490);

5.24. Kėlimo kranų naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 (Žin., 2010, Nr. 112-5717);

5.25. Darboviečių įrengimo bendruosius nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 (Žin., 1998, Nr. 44-1224);

5.26. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510);

5.27. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2012, Nr. 21-990).

 

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka jų apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme [5.1], STR 1.14.01:1999 [5.12] ir STR 1.01.09:2003 [5.14]. Kitos sąvokos ir jų apibrėžimai:

6.1. aikštelė – pastato viduje arba išorėje esantis vieno lygio statinys (be sienų), kuris remiasi į atskiras atramas, pastato ar įrenginio konstrukcijas ir yra skirtas įrenginiams pastatyti, juos aptarnauti ir remontuoti;

6.2. antresolė – aikštelė pastato viduje, atitverta statybinėmis konstrukcijomis ir skirta inžinerinei įrangai įrengti arba kurioje įrengtos įvairios paskirties patalpos (gamybinės, buitinės, administracinės);

6.3. techninis aukštas – aukštas, kuriame įrengiama inžinerinė įranga ir komunikacijos; jis gali būti pastato apatinėje (pusrūsyje, rūsyje), viršutinėje (pastogėje, viršutiniame aukšte) ar vidurinėje dalyje (viename iš aukštų);

6.4. rampa – statinys (statinio dalis), skirtas krovos darbams atlikti. Viena rampos pusė priblokuojama prie sandėlio sienos, o kita – išdėstoma išilgai geležinkelio (geležinkelio rampa) arba automobilių kelio (automobilinė rampa);

6.5. platforma – atskirai įrengtas statinys (aikštelė), skirtas kroviniams iškrauti iš geležinkelių arba automobilių, su aukštesniame lygyje įrengtomis grindimis;

6.6. aukštuminiai stelažai – kelių aukštų lentynos, kurių bendras aukštis didesnis kaip 5,5 m.

 

IV SKYRIUS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

7. Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statinių ir patalpų projektai turi atitikti Statybos įstatymo [5.1], Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [5.26], Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisyklių [5.27] ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

8. Apsaugos zonos nustatomos vadovaujantis teisės aktų [5.3, 5.16] reikalavimais.

9. Higienos reikalavimai pateikiami teisės aktuose [5.17–5.23].

10. Statinio projektiniai sprendiniai turi užtikrinti esminius statinio reikalavimus [5.4–5.9].

11. Darbovietės įrengiamos vadovaujantis [5.25].

12. Pastatai, kuriuose numatomas neįgaliųjų darbas, turi būti projektuojami ir statomi atsižvelgiant į STR 2.03.01:2001 [5.13] reikalavimus.

13. Kėlimo kranai įrengiami vadovaujantis [5.24].

14. Statybinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo cheminės (elektrocheminės) korozijos poveikio vadovaujantis galiojančiais Lietuvoje standartais.

15. Nuotekų šalinimas projektuojamas vadovaujantis STR 2.07.01:2003 [5.10].

16. Nuotekų valymas projektuojamas vadovaujantis STR 2.02.05:2004 [5.11].

 


V SKYRIUS. GAMYBOS STATINIAI

 

I SKIRSNIS. PROJEKTINIAI, PLANINIAI IR TŪRINIAI SPRENDINIAI

 

17. Gamybos patalpų aukštis nuo grindų iki perdangos (denginio) išsikišusių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 2,2 m nuolatinio žmonių judėjimo vietose.

18. Gamybos statiniuose ir patalpose, kuriuose įrengtos technologinės ar inžinerinės sistemos, kiti įrenginiai ir reikia palaikyti stabilius oro aplinkos parametrus, galima įrengti:

18.1. pakabinamąsias lubas, dvigubas grindis, nepraeinamus kanalus – kai įrenginių nereikia prižiūrėti;

18.2. techninius aukštus (ne mažesnio kaip 1,8 m aukščio) – kai įrenginius reikia prižiūrėti.

19. Technologiniams įrenginiams, komunikacijoms ir inžinerinėms sistemoms prižiūrėti galima panaudoti liukus, vertikalias metalines kopėčias, kanalų, dvigubų grindų dangčius arba kitas lengvai nuimamas konstrukcijas.

20. Statiniuose, kurių aukštis didesnis kaip 15 m ir juose yra numatyta įrengti darbo vietas arba technologinius įrenginius, kuriuos reikia prižiūrėti ne mažiau kaip 3 kartus per pamainą, turi būti įrengti keleiviniai liftai. Liftų skaičius ir keliamoji galia nustatoma, atsižvelgiant į darbuotojų ir priežiūros personalo skaičių. Statiniuose, kurių visuose aukštuose vienoje pamainoje dirbančiųjų darbuotojų ir įrenginių priežiūros personalo skaičius yra mažesnis kaip 30, galima įrengti vieną liftą. Statiniuose, kurių antrajame ir aukštesniuose aukštuose yra įrengtos darbo vietos neįgaliesiems, keleivinių liftų kabinos plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m, gylis – 2,1 m, durų anga – 0,85 m.

21. Išėjimai iš rūsių ar pusrūsių įrengiami vietose, kur nėra kėlimo ar transportavimo įrenginių.

22. Prieangių (tambūrų) plotis turi būti 0,5 m didesnis už durų angos plotį (po 0,25 m iš kiekvienos angos pusės), o gylis – ne mažiau kaip 0,2 m už durų ar vartų varstomos dalies plotį, bet ne mažesnis kaip 1,2 m, o neįgaliesiems – 1,8 m.

23. Įrengiant vartus su nuotoliniu ar automatiniu atidarymu, turi būti numatyta galimybė juos atidaryti rankiniu būdu.

24. Galerijos, aikštelės ir laiptai kranams prižiūrėti įrengiami pagal Kėlimo kranų naudojimo taisyklių reikalavimus [5.24].

25. Tais atvejais, kai dėl technologinės įrangos išdėstymo ar statinio aukščio langams ir stoglangiams remontuoti ir stiklams valyti negalima panaudoti kilnojamųjų inventorinių prietaisų, būtina numatyti stacionarius prietaisus, kurie užtikrintų saugų nurodytų darbų atlikimą.

26. Stoglangių įrengimo būtinumas ir jų tipas (zenitiniai, vėdinimo, šviesos ir kt.) nustatomas projekte, atsižvelgiant į technologinio proceso ypatumus, sanitarines, higienines ir aplinkosaugines normas, esminius statinio reikalavimus, statybos rajono klimatines sąlygas. Stoglangių varstymas turi būti mechanizuotas, įrengiant jų valdymo įtaisus prie išėjimų iš patalpų, ir rankinis. Zenitiniai lakštinio stiklo, stiklo paketų, profiliuoto stiklo stoglangiai ir vertikalūs stačiakampiai stoglangiai iš vidinės įstiklinimo pusės turi būti apsaugoti metaliniu tinklu.

27. Pastatuose su vidiniu vandens nuleidimu nuo stogo kaip atitvarą leidžiama panaudoti parapetą. Kai parapeto aukštis mažesnis kaip 0,6 m nuo stogo dangos paviršiaus, jį reikia paaukštinti, įrengiant metalinę iki 0,6 m aukščio atitvarą.

28. Laiptinių laiptų maršų nuolydį reikia numatyti ne mažesnį kaip 1:1, pakopos plotį – 0,30 m. Rūsiuose ir pastogėse pakopos plotis gali būti sumažintas iki 0,26 m.

29. Vidiniai atviri laiptai (kai nėra laiptinių sienų) turi turėti ne didesnį kaip 1:1 nuolydį. Atvirų laiptų, skirtų patekti į pavienes darbo vietas, nuolydį leidžiama padidinti iki 2:1.

30. Iki 10 m aukščio įrenginių apžiūrai leidžiama įrengti 0,6 m pločio vertikalias kopėčias su apsauginiais lankais.

31. Laiptų nuolydis neįgaliųjų evakuacijos keliuose turi būti ne didesnis kaip 1:2.

 

VI SKYRIUS. SANDĖLIAI

 

II SKIRSNIS. PROJEKTINIAI, PLANINIAI IR TŪRINIAI SPRENDINIAI

 

32. Patalpų šildymo, vėdinimo ir dūmų šalinimo reikalavimai nustatyti STR 2.09.02:2005 [5.15].

33. Sandėlių tūriniai projektiniai sprendiniai turi sudaryti galimybę juos rekonstruoti, keisti krovinių sandėliavimo technologiją be esminio pastato konstrukcijų keitimo.

34. Sandėlių aukštis, atstumas tarp kolonų, aukštų skaičius ir kiti rodikliai nustatomi, atsižvelgiant į gamybos technologiją, laikomų medžiagų apyvartą, kiekį, rūšį ir kitas specifines sąlygas.

35. Viename sandėlyje tikslinga įrengti saugyklų, krovinių priėmimo, rūšiavimo, komplektavimo, administracines, buitines ir kitas patalpas, reikalingas sandėlių pastato reikmėms tenkinti, jei tai neprieštarauja higienos, aplinkos apsaugos ir gaisrinės saugos reikalavimams.

36. Sandėliuose galima įrengti pagalbines patalpas, technologinę ir inžinerinę įrangą ir tinklus, skirtus tik sandėliavimo reikmėms tenkinti.

37. Sandėliavimo patalpos aukštis nustatomas, atsižvelgiant į sandėliavimo proceso mechanizaciją. Patalpos aukštis nuo grindų iki denginio, įsikišusių konstrukcijų, komunikacijų ar pakabintų įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 2 m.

38. Vienaaukščiuose sandėliuose, kuriuose medžiagų ar gaminių laikymas numatytas aukštuminiuose stelažuose, stelažų konstrukcijas galima panaudoti kaip atramas denginio konstrukcijoms ir išorinėms pastato sienoms tvirtinti.

39. Sandėliavimo patalpų, skirtų maisto produktams laikyti, atitvarinės konstrukcijos, durų ir vartų varčios, liukai ir dangčiai turi būti įrengti be tuštumų, numatant priemones nuo graužikų.

40. Vėdinimo angos, įrengtos sienose iki 0,6 m aukštyje nuo grindų, taip pat rūsio langai turi būti uždengti plieninės vielos tinklu, kurio akutės ne didesnės kaip 12x12 mm. Apsauginio tinklo aptvarų konstrukcija turi būti atidaroma arba lengvai nuimama.

41. Maisto produktų sandėlių grindims draudžiama naudoti medžiagas su deguto priedais.

42. Pastatuose, kuriuose naudojamas antžeminis transportas, kolonų ir angų rėmai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

43. Pakrovimo-iškrovimo rampos ir platformos turi būti apsaugotos nuo atmosferinių kritulių.

44. Geležinkelio rampų ir platformų stogas turi būti bent 0,5 m išsikišęs už geležinkelio ašies ir ne mažiau kaip 1,5 m nuo automobilinės rampos krašto.

45. Pakrovimo-iškrovimo rampų ilgis nustatomas, atsižvelgiant į krovinių kiekį, sandėlių talpą ir pastato planinius-tūrinius sprendinius.

46. Rampų plotis nustatomas, atsižvelgiant į krovos darbų technologiją ir mechanizmus, darbų saugos reikalavimus.

47. Pakrovimo-iškrovimo rampos ir platformos, neatsižvelgiant į jų ilgį, turi turėti ne mažiau kaip dvejus laiptus arba pandusus.

48. Automobilinės rampos turi būti bent 1,2 m aukščiau važiuojamosios dalies arba pakrovimo-iškrovimo aikštelės lygio.

49. Pandusų, skirtų antžeminiam transportui, plotis turi būti bent 0,6 m didesnis už pakrauto transporto plotį.

50. Vidaus pandusų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 16 proc., o įrengtų lauke – ne didesnis kaip 10 proc.

51. Sandėlių patalpų temperatūra, santykinė drėgmė, oro apykaitos greitis ir kiti rodikliai nustatomi pagal krovinių laikymo technologijos, higienos normų ir STR 2.09.02:2005 [5.15] nustatytus reikalavimus.

52. Sandėlių pastatų ir patalpų grindų dangos, pagrindai ir konstrukcijos parenkamos atsižvelgiant į sandėliuojamų krovinių apkrovas ir rūšį, antžeminio transporto rūšį ir jo mechaninį poveikį, dulkių išsiskyrimą.

 

_________________