LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2009 M. LAPKRIČIO 5 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-834 „DĖL GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO, REPRODUKCIJOS, ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIUS METODIKŲ IR VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. birželio 12 d. Nr. 3D-399
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 3D-834 „Dėl Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo, reprodukcijos, ūkinio naudojimo trukmės požymius metodikų ir veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 136-5945):
1.1. Papildau nauju 1.4 punktu (ankstesnįjį 1.4 punktą atitinkamai laikau 1.5 punktu):
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D-399
GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL EKSTERJERO POŽYMIUS METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Galvijų genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius metodika parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International Committee for Animal Recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International Bull Evaluation Service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.
2. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio vertinimo metodas: vieno požymio – BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best Linear Unbiased Prediction; BLUP) – gyvulio modelis.
3. Galvijai vertinami kiekvienoje pagal veisimo programas tarpusavyje veisiamų veislių galvijų populiacijoje atskirai.
4. Vertinant pagal BLUP gyvulio modelį, veislinės vertės rezultatams įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai.
II. DUOMENŲ MASYVŲ FORMAVIMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS
6. Suformuojami eksterjero duomenų masyvai. Kiekvienas gyvulys gali turėti du eksterjero požymių vertinimus, t. y. pirmos ir vėlesnės laktacijos.
7. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:
7.2. imama 1, 2, ir 3 laktacijos grupės. Jei laktacijų skaičius yra didesnis, įrašai patenka į trečios laktacijos grupę;
7.3. gyvulio aukštis 100–160 cm, gyvulio svoris 350–800 kg, spenių storis 1–5 cm, spenių ilgis 2–15 cm;
III. BLUP MODELIO APRAŠYMAS
9. Eksterjero požymių vertinimui sukurtas BLUP gyvulio modelis:
Yikl = Veri + Sav + MSk + animal + Lakl + eikl
Čia:
Veri – fiksuotas gyvulio vertintojo efektas;
Sav – atsitiktinis savininko efektas;
MSk – fiksuotas bendras efektas „metai-sezonas“;
Animal – atsitiktinis gyvulio efektas;
Lakl – laktacijos numerio fiksuotas efektas;
eikl – likutinė paklaida.
10. Efektas „savininkas-metai-sezonas“ dėl didelio mažų ūkių skaičiaus BLUP gyvulio modelyje rekomenduojamas skirstyti į du efektus: atsitiktinį savininko ir fiksuotą bendrą „metai-sezonas“.
10.1. Veri – fiksuotas gyvulio vertintojo efektas, eliminuojantis vertintojo šališkumo poveikį gyvulio vertinamajam požymiui.
10.2. Sav – atsitiktinis savininko efektas, eliminuojantis visus ūkinių, mitybos ir laikymo sąlygų skirtumus, kurie turi labai didelę įtaką gyvulio augimui, vystymuisi ir jo eksterjero požymiams.
10.3. MSk – fiksuotas bendras efektas „metai-sezonas“, aprašantis aplinkos poveikį tiriamajam požymiui. Metų efektą sudaro galvijai, priskirti grupėms pagal metus, kada pradėta pirma laktacija. Metų sezono efektą sudaro gyvuliai, priskirti grupėms pagal jų pirmo apsiveršiavimo metus ir mėnesį. Kartu su savininko efektu, tai vienas svarbiausių efektų, turinčių didžiausią įtaką gyvulio eksterjero požymiams.
10.4. Lakl – fiksuotas laktacijos efektas (parodantis gyvulio laktacijos numerį) yra susijęs su gyvulio amžiumi ir jų bandų reprodukcijos vadyba, turinčia įtakos veislinės vertės nustatymo tikslumui.
IV. GENETINIO VERTINIMO REZULTATAI
12. BLUP gyvulio modelyje, kaip genetinė bazė, naudojami visų tais pačiais metais gimusių galvijų vidutiniai įvertinimai. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International bull evaluation service; INTERBULL) reikalavimus vertinamų galvijų genetinė bazė keičiama kas penkeri metai. Pavyzdžiui, nuo 2010 m. vertinamų galvijų genetinę bazę sudaro 2005 metais gimusių gyvulių genetiniai įvertinimai, nuo 2015 m. bazę sudarys 2010 metais gimusių gyvulių genetiniai įvertinimai ir t. t.
13. BLUP gyvulio modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slenkanti bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 5 dukteris. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas didesnis už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu.
14. Genetinio įvertinimo patikimumo koeficientas priklauso nuo vertinamų bulių dukterų skaičiaus ir skaičiuojamas pagal specialią formulę.
15. Bendras eksterjero indeksas skaičiuojamas eksterjero požymių indeksus sudedant tokiu santykiu: Bendras indeksas = (Kūno vertinimas)*0,3 + (Galūnių vertinimas)*0,3 + (Tešmens vertinimas)*0,4.
17. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai pateikiami Veislinių bulių vertinimo komisijai svarstyti ir tvirtinti.
18. Patvirtinti veislinių bulių vertinimo rezultatai skelbiami valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) interneto tinklalapyje, kai bulius turi 15 ir daugiau dukterų trijuose ūkiuose, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų bulių dukterų skaičių, visų eksterjero požymių indeksus, bendrų vertinimų indeksus, bei bendrą indeksą. Skelbiant veislinio buliaus įvertinimo duomenis, nurodoma jo įvertinimo data.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Visi sėklinimui ir kergimui naudoti veisliniai buliai vertinami pagal BLUP gyvulio modelį tol, kol bus nors vienas vertinti tinkamas palikuonis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-834
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2012 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 3D-399 redakcija)
VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJA
Arūnas Jurgaitis – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas, komisijos pirmininkas;
Vincentas Bučelis – Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos pirmininko pavaduotojas;
Egidijus Zubė – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Reprodukcijos ir tarptautinių santykių koordinavimo skyriaus vedėjas, komisijos narys, sekretorius;
Vytenis Čukauskas – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Genetinio vertinimo ir analizės skyriaus vadovas;
Juozas Darbutas – Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos selekcinės programos vadovas;
Edvardas Gedgaudas – Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius;
Vida Juozaitienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo katedros vedėja;
Gintaras Kascėnas – UAB „Litgenas“ direktorius;
Jurij Lavrinovič – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Informacinių technologijų departamento direktorius;
Arūnas Šileika – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko pavaduotojas;
Artūras Šiukščius – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas;
Vanda Ulevičienė – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Veislinių gyvulių apskaitos skyriaus vadovė;
Neringa Valavičienė – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Galvijininkystės skyriaus vedėja;
Gediminas Valiulis – AB „Lietuvos veislininkystė“ direktorius;
Vilius Žiogas – Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas.