LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO VETERINARIJOS INSPEKTORIUS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO GYDYTOJO HIGIENISTO
Į S A K Y M A S
DĖL JŪRŲ ŽUVŲ IR ŽUVIES PRODUKTŲ SANITARINIO ĮVERTINIMO LAIKINŲJŲ
NORMŲ PATVIRTINIMO
1996 m. birželio 13 d. Nr. 4-103/Nr. 2/11
Vilnius
Siekdami suvienodinti veterinarinius ir higieninius žuvų ir jos produktų įvertinimo reikalavimus bei parengti Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus atitinkančius norminius aktus,
2. Sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš Valstybinės veterinarijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos tarnybų specialistų. Grupės darbe pakviesti dalyvauti Žuvų ūkio departamento specialistus. Darbo grupei iki š. m. lapkričio 1 d. parengti Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus atitinkančius norminius aktus, reglamentuojančius žuvų importo, gamybos, žuvies ir jos produktų kokybės kontrolės bei kt. klausimus.
3. Darbo grupės vadovais paskirti:
G. Čerešką – Valstybinė veterinarijos tarnyba,
J. Maskeliūną – Respublikinis mitybos centras.
4. Valstybinės veterinarijos tarnybos Jūrinių žuvų ir žuvies produktų sanitarinio įvertinimo laikinąsias normas, patvirtintas 1996 03 26 Nr. 5-27, ir Vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1996 03 20 įsakymą Nr. 5 Ö Dėl užkrėstų nematodais silkių vartojimo maistui“ laikyti netekusiais galios.
K. LUKAUSKAS A. MASTAUSKAS
______________
TVIRTINU TVIRTINU
Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos
vyriausiasis valstybinis vyriausiasis valstybinis
veterinarijos inspektorius gydytojas higienistas
K. Lukauskas A. Mastauskas
Jūros žuvų nematodai.
Iš nematodų, parazituojančių jūros žuvyse, dažniausiai sutinkami Anisakide šeimos, tai Anisakis, Porrocaecum, Contracaecum. Žuvys gali būti galutiniais, tarpiniais ar rezerviniais šeimininkais. Daugelio nematodų galutiniais šeimininkais yra vandens paukščiai ar vandens žinduoliai. Daugelis nematodų rūšių, kurių galutinis šeimininkas yra žuvys, lokalizuojasi virškinamajame trakte. Tais atvejais, kada žuvys yra tarpiniai arba rezerviniai šeimininkai, nematodų lervos parazituoja kūno ląstoje (ertmėje), ant serozinių plėvių, raumenyse, ant vidaus organų, plaukiojimo pūslėje, akyse. Žuvys, užsikrėtusios anisakis lervomis, negali būti naudojamos maistui be papildomo apdorojimo, kadangi Anisakis, Contraceacum giminės lervos gali migruoti bet kokio šeimininko organizme, tarp jų ir žmogaus. Nematodų lervos yra labai atsparios. Esant temperatūrai minus 200 C, jos žūsta per 5 paras. Tokia temperatūra yra refrižeratoriuose, skirtuose žuviai užšaldyti.
Žmogui, mėsėdžiams ir kiaulėms pavojingos anisakis, terranova, opisthorchus ir contracaecum lervos.
Žuvį apdorojant šalto rūkymo būdu, opistorchų metacerkarijai nežūna.
Žuvys, sugautos iš užkrėstų vandens telkinių, tinka šaltam rūkymui tik tuomet, kai 14 parų yra sūdomos, esant druskos koncentracijai 14%.
Terminis žuvies apdorojimas (karštas rūkymas, kulinariniai gaminiai) užtikrina saugumą tik tais atvejais, kai gaminio viduje temperatūra siekia 75–800 C.
1. Žuvies atrinkimo metodika.
1.1. Atšaldyta ir šaldyta žuvis.
Kai žuvis yra užšaldyta blokuose, iš įvairių vietų atrenkami 3 konteineriai (dėžės) ir iš kiekvieno iš jų imama po 1 bloką. Po defrostacijos iš tų 3 blokų atsitiktinio atrinkimo metodu atrenkami 25 vnt. (žuvys).
Jeigu partija yra sudaryta iš 2 rūšių žuvies, tai iš kiekvienos partijos atrenkama po 25 vnt. kiekvienos rūšies.
Jeigu žuvis užšaldyta ne blokuose, tai atsitiktinio atrinkimo metodu taip pat atrenkami 25 vnt.
Parazitologiniam inspektavimui reikia 25 vnt. neišskrostų, neišdorotų su galvomis žuvų, o taip pat išdorotų ar nugarėlių. Jeigu žuvis supjaustyta gabalais arba filė, tai atrenkama 50 gabalėlių arba filė gabalėlių (puselių).
Gavus teigiamą rezultatą, t.y. radus parazitų, kurie gadina prekinę išvaizdą ir pagal sanitarinį įvertinimą gali būti vartojami maistui tik po apdorojimo (2.3 punkto b dalis), atliekamas pakartotinis tyrimas. Tiriamosios medžiagos imama tiek pat, kaip ir pirmą kartą, tai yra 25 vnt.
Pakartotinio tyrimo rezultatai susumuojami su pirminio tyrimo rezultatais ir ta suma galioja visai minėtai siuntai (partijai).
Atvejais, kai inspektuojant žuvį randama nors viena gyva helminto lerva, potencialiai pavojinga žmogui, pakartotinis tyrimas neatliekamas, o rezultatas yra galutinis.
2. Parazitologiniai kriterijai ir rekomendacijos naudojant žuvį ir produktus, užkrėstus parazitais.
2.1. Žuvies užkrėstumas parazitais, pavojingais žmogui.
Pavojingi jūrų žuvų helmintai: nematodai (šeima Anisakis, Pseudotirranova), trematodai (metacerkarijai šeima Nanophnetes, Geterofnes, Opisthorchus), cestodai (plerocerkoidai šeima Difillobotrium, Diplogonoporus), horinozoma. Įvertinant sunkumus, nustatant helmintų lervų rūšį, turi būti griežtai stebima, kad tiriamoje medžiagoje nebūtų nė vienos gyvos lervos.
Lervų gyvybingumas nustatomas pagal Jūros žuvies ir žuvies produktų parazitologinio tyrimo metodiką, 1989 m.
2.2. Užkrėstumas parazitais, gadinančiais žuvies ir žuvies produktų prekinę išvaizdą.
Kai žuvyje ir žuvies produktuose nėra gyvų lervų, pavojingų žmogui, visi jūros žuvyse randami parazitai žmogui yra nekenksmingi. Kai kuriose žuvų populiacijose visada yra tam tikras parazitų skaičius, o žuvies tinkamumą maistui apsprendžia leistinas parazitų kiekybinis kriterijus.
2.3. Sanitarinis įvertinimas:
a) nustačius iki 15 negyvų helmintų ir jeigu jie nėra įsiskverbę į raumenis, žuvis leidžiama vartoti žmonių maistui be apribojimų;
b) nustačius daugiau kaip 15 negyvų helmintų ir jeigu jie nėra įsiskverbę į raumenis, leidžiama vartoti žmonių maistui tik po apdorojimo (pašalinus vidaus organus, galvą arba perdirbus į filė);
c) nustačius įsiskverbusius į raumenis arba nustačius bent 1 gyvą helmintą, visa žuvies partija pagal veterinarijos gydytojo nurodymą nukenksminus gali būti siunčiama gyvulių šėrimui arba perdirbimui į pašarus;