LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ REFORMOS ANTROJO ETAPO – NAUJŲ SAVIVALDYBIŲ STEIGIMO – PROGRAMOS
1999 m. gegužės 3 d. Nr. 515
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1997, Nr. 48-1165), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrojo etapo – naujų savivaldybių steigimo – programai (pridedama).
2. Pavesti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai parengti ir iki 1999 m. gegužės 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
3. Įpareigoti Finansų ministeriją rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą pagal Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos parengtus skaičiavimus numatyti lėšas, kurių reikia administracinei reformai vykdyti.
MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS
VALDYMO REFORMŲ IR
SAVIVALDYBIŲ REIKALŲ MINISTRAS KĘSTUTIS SKREBYS
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 515
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ REFORMOS ANTROJO ETAPO – NAUJŲ SAVIVALDYBIŲ STEIGIMO – PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Buvo kuriama nepriklausoma valstybė: pereinama į laisvąją rinką, pertvarkomos ekonominės ir socialinės struktūros, taigi reikėjo keisti ir teritorijos administracinį suskirstymą bei administracinį valdymą. Buvę 530 žemesniojo lygmens administracinių vienetų (apylinkės, rajoninio pavaldumo miestai bei miesto tipo gyvenvietės) buvo per daug smulkūs ir labai skyrėsi nuo Europos Sąjungos administracinių vienetų. Be to, aukštesniojo lygmens administracinių vienetų skaičius (55) neatitiko valstybių valdymo teorijos pagrindų.
Pagal 1993 metais parengtą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos projektą ir atliktus reformos variantų ekonominius skaičiavimus vietoj 11 respublikos miestų ir 44 rajonų bei 530 apylinkių, rajoninių miestų ir miesto tipo gyvenviečių buvo pasiūlyta įsteigti 10 apskričių ir 93 savivaldybes. Apskričių skaičius pagal šį variantą iš esmės atitinka vidutinį šio lygmens administracinių vienetų skaičių Europos Sąjungos valstybėse, o savivaldybių skaičius – perpus mažesnis už vidutinį.
2. Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 21 d. nutarime Nr. I-586 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1994, Nr. 61-1201) numatyti du Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų valdymo pertvarkymo etapai. Pirmajame (1995 metais):
2.2. nustojo egzistuoti 530 žemesniojo lygmens teritorijos administracinių vienetų – apylinkių, rajoninio pavaldumo miestų bei miesto tipo gyvenviečių;
II. TOLESNĖS ADMINISTRACINĖS REFORMOS BŪTINUMAS
3. Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. I-586 4 punkte numatyta, kad antrasis etapas gali būti pradėtas vykdyti prieš kitus rinkimus į savivaldybių tarybas. Pasiūlymus dėl naujų savivaldybių sudarymo Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į būsimųjų savivaldybių pasirengimą vykdyti savo funkcijas ir darbo grupės parengtą alternatyvų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo projektą, įregistruotą Lietuvos Respublikos Seime 1994 m. vasario 9 d. (Nr. 661-2A(3).
4. Per pirmąjį administracinės reformos etapą buvo suformuoti visi įstatyme numatyti aukštesniojo lygmens administraciniai vienetai – apskritys, tačiau numatyta savivaldybių lygmens administracinių vienetų reforma iš esmės neįgyvendinta, todėl dabartiniai savivaldybių lygmens administraciniai vienetai yra per stambūs, palyginti su analogiškais municipalinio tipo administraciniais vienetais kitose Europos valstybėse.
Daugeliu atvejų egzistuoja reikiamos sąlygos formuoti naujus savivaldybių lygmens administracinius vienetus. Tam pritaria dauguma steigti siūlomų naujų administracinių vienetų (savivaldybių) gyventojų.
Rajonų savivaldybių prie didžiųjų miestų centrų buvimas kitų savivaldybių teritorijoje kelia ekonomines ir socialines problemas.
III. ADMINISTRACINĖS REFORMOS TIKSLAI
5. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos tikslai yra:
5.1. suformuoti tokius teritorijos administracinius vienetus, kurie pajėgtų spręsti didelę dalį viešųjų reikalų ir tenkinti gyventojų poreikius;
5.2. priartinti vietinę atstovaujamąją valdžią ir vietines administracines įstaigas prie gyventojų, suinteresuotų greitu ir tinkamu jiems rūpimų vietos reikalų tvarkymu, maksimaliai derinant valstybės ir gyventojų interesus;
5.4. suformuoti administracinius vienetus, kuriuose racionaliai ir kompleksiškai būtų sprendžiami miestų ir įvairiais ryšiais su jais susijusių kaimo vietovių plėtros klausimai;
5.5. panaikinti prieštaravimus tarp gretimų savivaldybių, taip pat nesklandumus, kylančius dėl to, kad vienos savivaldybės administracinis centras ir dauguma gyventojams teikiančių paslaugas įmonių ir įstaigų yra kitos savivaldybės teritorijoje;
5.7. sukurti tokią teritorijos administracinių vienetų sistemą, kuri sudarytų palankias sąlygas efektyviai valdyti valstybę ir jos ūkį, tvarkyti kraštą, vykdyti racionalią ūkinę ir socialinę politiką, optimizuoti valdymo išlaidas;
IV. ADMINISTRACINĖS REFORMOS (NAUJŲ ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ – SAVIVALDYBIŲ – STEIGIMO) KRITERIJAI
7. Svarbiausieji naujų administracinių vienetų steigimo kriterijai antrajame teritorijos administracinės reformos etape yra šie:
7.1. bendras naujos savivaldybės gyventojų skaičius. Savivaldybių darbuotojų skaičius ir valdymo išlaidos tūkstančiui gyventojų mažėja daugėjant savivaldybėje gyventojų, todėl pirmojoje pakopoje naujose savivaldybėse paprastai turėtų būti ne mažiau kaip 10 – 12 tūkstančių gyventojų;
7.2. naujos savivaldybės centro gyventojų skaičius. Jis daro nemažą įtaką naujų savivaldybių kvalifikuotų darbuotojų komplektavimui. Pirmojoje pakopoje naujos savivaldybės centre turėtų būti ne mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų, o steigiamos didelių miestų priemiestinių rajonų teritorijoje – ne mažiau kaip 1,8 tūkstančio gyventojų;
7.3. naujos savivaldybės centro nuotolis nuo esamos savivaldybės centro. Kuo toliau nuo esamos savivaldybės centro steigiama nauja savivaldybė, tuo mažiau gyventojai išleidžia važinėjimui, o savivaldybės – transportui. Pirmojoje pakopoje naujos savivaldybės centro vidutinis atstumas iki esamos savivaldybės centro turėtų būti apie 20 kilometrų;
V. ADMINISTRACINĖS REFORMOS ĮGYVENDINIMO EILIŠKUMAS
8. Administracinės reformos antrąjį etapą tikslinga vykdyti dviem pakopomis, pirmąją pakopą baigti 2000 metais – su rinkimais į savivaldybių tarybas, o antrąją – su kitais rinkimais į savivaldybių tarybas.
9. Pirmojoje pakopoje siūloma įsteigti šiuos naujus didžiausius ir ekonomiškai pajėgiausius administracinius vienetus (savivaldybes):
9.1. Elektrėnų (Trakų rajono Elektrėnų ir Vievio miestai bei Vievio seniūnija ir dalis Semeliškių seniūnijos – 60 procentų teritorijos su Semeliškėmis, Beižionimis Trakų rajone, Naujųjų Kietaviškių seniūnija Kaišiadorių rajone, dalis Žaslių seniūnijos – 30 procentų teritorijos su Gilučiais be Žaslių Kaišiadorių rajone, dalis Dūkštų seniūnijos – 50 procentų teritorijos su Airėnais be Dūkštų Vilniaus rajone), teritorijos plotas – 64,3 tūkst. hektarų, 34,1 tūkstančio gyventojų;
10. Klaipėdos rajono savivaldybė yra Gargžduose, todėl Klaipėdos rajoną (be Sendvario ir Kretingalės seniūnijų) reikia pertvarkyti į Gargždų savivaldybę, o Klaipėdos rajono Sendvario ir Kretingalės seniūnijų teritorijas sujungti su Klaipėdos miesto teritorija ir suformuoti vieną administracinį vienetą – Klaipėdos savivaldybę.
11. Kadangi visų Lietuvos savivaldybių funkcijos vienodos, siūloma jų neskirstyti į miesto ir rajono, išskyrus didžiųjų miestų savivaldybių centruose esančias tų pačių miestų vardą turinčias priemiestinių rajonų savivaldybes, kurias siūloma vadinti tų miestų vardų rajono savivaldybėmis:
Vilniaus rajono savivaldybė;
Kauno rajono savivaldybė;
Šiaulių rajono savivaldybė;
Panevėžio rajono savivaldybė;
Alytaus rajono savivaldybė;
Marijampolės rajono savivaldybė.
Kitas miestų ir rajonų savivaldybes siūloma vadinti centrų vardais (išskyrus Akmenės ir Neringos) be žodžių „miesto“ ar „rajono“.
12. Pirmojoje pakopoje taip pat siūloma išplėsti esamų savivaldybių teritorijas, prijungiant prie jų artimiausias seniūnijas ar jų dalis, labiausiai susijusias su miestais – faktiniais tų teritorijų centrais, ir suformuoti šiuos esamus administracinius vienetus (savivaldybes):
12.1. Vilniaus (Vilniaus ir Grigiškių miestai, Vilniaus rajono Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų gyvenamosios vietovės bei Trakų rajono Grigiškių seniūnija), teritorijos plotas – 55,2 tūkst. hektarų, 611,2 tūkstančio gyventojų;
12.2. Kauno (Kauno miestas, Kauno rajono Karmėlavos ir Lapių seniūnijos bei Rokelių perkrovimo stotis), teritorijos plotas – 26,8 tūkst. hektarų, 427,8 tūkstančio gyventojų;
12.3. Klaipėdos (Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajono Kretingalės bei Sendvario seniūnijos), teritorijos plotas – 29,1 tūkst. hektarų, 211,1 tūkstančio gyventojų;
12.4. Birštono (Birštono miestas ir dalis Nemuno kilpų regioninio parko, esanti dešiniajame Nemuno krante), teritorijos plotas – 16,5 tūkst. hektarų, 7,2 tūkstančio gyventojų;
12.5. Druskininkų (Druskininkų miestas, Varėnos rajono Ratnyčios seniūnija, dalis Marcinkonių seniūnijos – 40 procentų teritorijos su Skroblo hidrogeologiniu draustiniu, buvusiu Kabelių žuvininkystės ūkiu, Kabeliais, Musteika ir Pogarenda iki Čepkelių rezervato Varėnos rajone, dalis Leipalingio seniūnijos – 70 procentų teritorijos su Leipalingiu, Gerdašiais ir Ricieliais Lazdijų rajone), teritorijos plotas – 66,1 tūkst. hektarų, 31 tūkstantis gyventojų.
13. Tikslios naujų administracinių vienetų (savivaldybių) teritorijų ribos bus nustatomos rengiant naują Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių įstatymą, atsižvelgus į gyventojų pageidavimus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritars naujų savivaldybių steigimo programai.
14. Administracinės reformos antrojo etapo antrojoje pakopoje, komisijos nuomone, turėtų būti reformuotos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės rajonų savivaldybės, kurių centrai yra kitų savivaldybių teritorijose, ir vadovaujantis naujų savivaldybių steigimo kriterijais ir gyventojų nuomone galėtų būti įsteigti nauji administraciniai vienetai (savivaldybės): Baisogalos, Daugų, Dieveniškių, Dotnuvos, Eišiškių, Jašiūnų, Jiezno, Giedraičių, Gruzdžių, Kalvarijos, Kalvelių, Kazlų Rūdos, Kybartų, Kuršėnų, Linkuvos, Merkinės, Obelių, Pabradės, Pagėgių, Pandėlio, Ramygalos, Rietavo, Salantų, Sedos, Simno, Skaudvilės, Svėdasų, Šeduvos, Švėkšnos, Švenčionėlių, Tytuvėnų, Troškūnų, Užvenčio, Vabalninko, Varnių, Veisiejų, Ventos, Vievio, Vilkijos ir Žagarės.
Pagal dydį – bendrą gyventojų skaičių (nuo 25,3 tūkstančio iki 10 tūkstančių gyventojų) savivaldybės turėtų būti steigiamos šia tvarka: Kuršėnų, Ventos, Skaudvilės, Pagėgių, Kybartų, Ariogalos, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Ramygalos, Vievio, Vilkijos, Tytuvėnų, Linkuvos, Kalvelių, Dotnuvos, Eišiškių, Baisogalos, Švenčionėlių, Simno, Jašiūnų, Pabradės, Šeduvos, Jiezno, Salantų, Švėkšnos, Užvenčio, Rietavo, Veisiejų.
Pagal naujos savivaldybės centro dydį – jo gyventojų skaičių (nuo 15,4 tūkstančio iki 2 tūkstančių gyventojų) savivaldybės turėtų būti steigiamos šia tvarka: Kuršėnų, Kazlų Rūdos, Švenčionėlių, Kybartų, Pabradės, Kalvarijos, Vievio, Rietavo, Ariogalos, Ventos, Eišiškių, Šeduvos, Tytuvėnų, Vilkijos, Baisogalos, Pagėgių, Žagarės, Skaudvilės, Simno, Švėkšnos, Salantų, Veisiejų, Linkuvos.
Pagal centro nuotolį nuo esamos savivaldybės centro (nuo 35 iki 20 kilometrų) savivaldybės turėtų būti steigiamos šia tvarka: Pagėgių, Pabradės, Varnių, Salantų, Eišiškių, Vilkijos, Ariogalos, Merkinės, Žagarės, Užvenčio, Vabalninko, Kazlų Rūdos, Kalvelių, Kuršėnų, Ramygalos, Skaudvilės, Dieveniškių, Jiezno, Švėkšnos, Pandėlio, Daugų, Simno, Rietavo, Sedos, Svėdasų, Baisogalos, Giedraičių, Gruzdžių, Ventos, Vievio.
VI. ADMINISTRACINĖS REFORMOS ANTROJO ETAPO PIRMOSIOS PAKOPOS ĮGYVENDINIMO EKONOMINIS PAGRINDIMAS
15. Prie didžiųjų miestų savivaldybių prijungus priemiestinių rajonų savivaldybių labiausiai su šiais miestais susijusias teritorijas, būtų sutaupyta palyginti daug savivaldybių valdymo etatų, atliktų administracinių pastatų esamų savivaldybių centruose, gyventojai sutaupytų lėšų ir laiko, nes nereikėtų važinėti į savivaldybių centrus.
16. Naujiems administraciniams vienetams – Nemenčinės ir Elektrėnų savivaldybėms, kurias siūloma steigti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos antrojo etapo pirmojoje pakopoje, reikia 131 valdymo etato, o dėl reformos esamose savivaldybėse tokių etatų 66 sumažėja, todėl nurodytosioms savivaldybėms įsteigti reikėtų papildomai 65 etatų.
Pirmojoje pakopoje siūlomų steigti administracinių vienetų (savivaldybių) valdymo etatams išlaikyti iš viso per metus reikėtų 1,55 mln. litų (papildomos valdymo išlaidos, apskaičiuotos pagal Lietuvos vidurkį), administraciniams ir kitiems pastatams įsigyti ar remontuoti – 2,08 mln. litų vienkartinių išlaidų, o esamų savivaldybių atliekamų pastatų rinkos kaina – 1,92 mln. litų.
Valstybės institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) padaliniams įsikurti naujuose administraciniuose vienetuose (savivaldybėse) papildomai reikia 0,38 mln. litų metinių valdymo išlaidų, vienkartinės išlaidos administraciniams pastatams – 2,76 mln. litų.
17. Naujų savivaldybių gyventojams būtų patogiau ir pigiau susisiekti su savivaldybės centru. Gyventojų važiavimo į administracinių vienetų (savivaldybių) centrus išlaidas sudaro tiesioginės transporto išlaidos priklausomai nuo važiavimo visuomeniniu transportu (priemiestiniais autobusais) kainos ir sugaišto laiko. Naujų savivaldybių gyventojai išleisdami mažiau pinigų kelionėms ir mažiau tam sugaišdami sutaupytų 2,29 mln. litų.
18. Pirmojoje pakopoje steigiamų naujų savivaldybių valdymo struktūroms ir valstybės institucijoms jose išlaikyti per metus papildomai reikėtų 1,93 mln. litų (valdymo išlaidos), 3,02 mln. litų (vienkartinės išlaidos) – administraciniams pastatams pastatyti, atsižvelgiant į savivaldybių ir valstybės institucijų esamų atliekamų pastatų rinkos kainą.
19. Naujų administracinių vienetų (savivaldybių) steigimas toli nuo rajonų centrų esančiuose nedideliuose miestuose sudarys sąlygas plėstis naujiems centrams: bus sukurta naujų darbo vietų ne tik savivaldybių administracijose, atsiras nestambių investuotojų, pasiryžusių įkurti darbo vietas paslaugų ir kitose srityse, taigi naujų savivaldybių centrų gyventojai turės darbo ir jiems nereikės važinėti į kitas vietoves arba būti bedarbiais.
Manoma, kad naujų savivaldybių centruose galės įsidarbinti nuo 1,5 procento iki 3 procentų savivaldybės gyventojų (vidutiniškai apie 2,2 procento), iš jų apie 1,1 procento pakeis turimą darbo vietą į esančią naujos savivaldybės centre, o kiti bus įdarbinti ir jiems nebereikės mokėti bedarbio pašalpų.
VII. ADMINISTRACINĖS REFORMOS ORGANIZAVIMAS
20. Kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinė reforma vyktų sėkmingai, reikia parengti Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektus.
Kad būtų pasirengta padalyti savivaldybių turtą ir įsipareigojimus, institucijas, įmones ir kita, reikia, kad senųjų savivaldybių tarybos bent prieš 6 mėnesius iki naujų savivaldybių veiklos pradžios įsteigtų savivaldybių padalijimo komitetus.
Taip pat siūloma sudaryti patariamąją visų suinteresuotų ministerijų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų grupę, kuri savivaldybių padalijimo komitetams ir savivaldybėms teiktų paramą ir patarimus rengiant būtinus teisinius dokumentus turto ir atsakomybės bei savivaldos institucijų personalo padalijimo ir naujų savivaldybių biudžetų formavimo klausimais.
Padalijimo komitetų darbą siūloma finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, tam reikėtų 0,2 mln. litų. Be to, reikėtų 0,1 mln. litų naujų administracinių vienetų (savivaldybių) riboms nustatyti ir nužymėti.