LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NENUKIRSTO VALSTYBINIO MIŠKO PARDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1995 m. liepos 11 d. Nr. 965
Vilnius
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 132 „Dėl Šienavimo ir gyvulių ganymo TSRS miškuose taisyklių“ (Žin., 1983, Nr. 15-155);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 684 „Dėl Miško skyrimo ir pardavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 44-900).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 965
NENUKIRSTO VALSTYBINIO MIŠKO PARDAVIMO TAISYKLĖS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Šios taisyklės taikomos parduodant valstybiniuose miškuose nenukirstą mišką. Jos privalomos visiems valstybinių miškų valdytojams ir šių miškų medienos ruošėjams.
2. Nenukirstam miškui priskiriami žali (augantys) arba išdžiūvę medžiai, taip pat savaime išvirtę arba vėjo išversti bei nulaužti medžiai, esantys miške. Tokie medžiai, esantys ne miško žemėje, nenukirstam miškui (toliau vadinama – miškas) nepriskiriami.
3. Šiose taisyklėse vadinama:
3.1. miškų urėdijomis – visi valstybinių miškų valdytojai, pavaldūs Miškų ūkio ministerijai, o kitais miškų valdytojais – Miškų ūkio ministerijai nepavaldūs miškų valdytojai;
3.2. medienos ruošėjais – juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems pagal šias taisykles valstybinio miško valdytojo išduotu nustatytos formos leidimu suteikta teisė kirsti mišką, o kitais medienos ruošėjais – juridiniai ir fiziniai asmenys, kuriems šiose taisyklėse nustatyta tvarka išduoti leidimai kirsti jiems patiems nepriklausantį mišką.
MIŠKO KIRTIMO FONDAS
4. Miško kirtimo fondą sudaro medynai, nustatytąja tvarka skirti pagrindiniams, ugdomiesiems, sanitariniams ir kitiems kirtimams.
Pagrindiniams kirtimams priskiriami brandžių, pasiekusių kirtimo amžių medynų kirtimai. Į šiuos kirtimus gali būti įskaitomi ir kiti pusamžių, pribręstančių ir brandžių medynų kirtimai, taip pat praeitų metų nepriekirtos.
Kitais kirtimais laikomi miško kirtimai, kai miško plotai paverčiami kitomis naudmenomis, iškertamos trasos, kvartalinės linijos, priešgaisriniai proskiebiai, pievose esantys pavieniai medžiai ir panašiai.
5. Lietuvos Respublikos metinę pagrindinių kirtimų normą (biržę) valstybiniuose miškuose pagal poūkius (spygliuočių, kietųjų lapuočių, minkštųjų lapuočių) kasmet tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Metinę šių kirtimų normą miškų urėdijoms ir kitiems miškų valdytojams nustatytąja tvarka tvirtina Miškų ūkio ministerija.
Valstybinių miškų valdytojams neleidžiama viršyti metinės pagrindinių kirtimų normos (išskyrus stichinių nelaimių atvejus, taip pat jeigu ši norma nebuvo išnaudota ankstesniais metais, skaičiuojant nuo jos patvirtinimo metų). Kitais atvejais viršyti metinę pagrindinių kirtimų normą pavieniams miškų valdytojams gali leisti Miškų ūkio ministerija, suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija.
TEISĖS KIRSTI MIŠKĄ SUTEIKIMAS
7. Teisę kirsti mišką suteikia išrašytas miško kirtimo bilietas arba orderis – sutartis (toliau vadinama – leidimas). Juos išrašo miškų urėdijos ir Vilniaus bei Kauno miestų želdynų įmonės. Leidimus kirsti kitų valdytojų miškus išrašo miškų urėdijos, kurių veiklos zonoje yra šių valdytojų miškai.
Leidimų pavyzdžius, jų apskaitos, saugojimo, pildymo ir išdavimo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija. Kitokie raštiški ar žodiniai leidimai kirsti mišką negalioja.
8. Medienos ruošėjai privalo gauti leidimus iki darbų pradžios. Išimties būdu be leidimų gali būti kertami medžiai, užgriuvę arba gresiantys užgriūti ant kelių, ryšių ir elektros tiekimo linijų, taip pat likviduojant avarijų padarinius, gesinant miško gaisrus, prakertant atribojimo spindžius. Šiais atvejais leidimai turi būti gauti per 15 dienų po kirtimo.
9. Prieš sumokėdamas už perkamą nenukirstą mišką arba prieš paimdamas leidimą, medienos ruošėjas turi teisę apžiūrėti biržę ir susipažinti su jos taksacijos duomenimis, piniginiu įvertinimu bei nustatyta biržės kirtimo technologija. Jeigu medienos ruošėjas nesutinka su šiais duomenimis ir biržės kirtimo technologija, biržė tikrinama vietoje ir rašomas tikrinimo aktas. Tikrinimą atlieka miško valdytojo paskirta komisija, dalyvaujant medienos ruošėjui. Vadovaujamasi naujais tikrinimo duomenimis.
10. Juridiniams ir fiziniams asmenims leidimai einamųjų metų pagrindiniams kirtimams išduodami iki tų pačių metų gruodžio 1 dienos. Ugdomiesiems, sanitariniams ir kitiems tarpinio naudojimo kirtimams jie išduodami ištisus metus.
11. Miškų urėdijų padaliniams, baigusiems kirsti einamųjų metų pagrindinio kirtimo biržes arba negalintiems baigti kirsti kai kurių biržių dėl nepalankių klimato sąlygų ar kitų svarbių priežasčių, nuo einamųjų metų spalio 1 d. gali būti išduodami leidimai kirsti kitų metų biržes.
12. Nuo leidimo išdavimo dienos medienos ruošėjui tenka visi šių taisyklių numatyti įpareigojimai ir atsakomybė. Pretenzijos dėl biržės tūrio nustatymo, piniginio įvertinimo, nustatytos biržės kirtimo technologijos, nenukirsto miško bei paruoštos medienos apsaugos nepriimamos.
13. Miškų urėdijos nustatytąja tvarka gali keisti kertamas ir nepradėtas kirsti biržes normaliuose medynuose į biržes stichinių nelaimių ir kenkėjų pakenktuose medynuose. Taip pat gali būti keičiamos biržės normaliuose medynuose į biržes miško plotuose, skirtuose paversti kitomis naudmenomis (įskaitant trasas).
14. Miškų urėdijų atrėžtos kitiems medienos ruošėjams biržės, kurioms išrašyti leidimai, šių taisyklių 13 punkte nurodytais atvejais gali būti keičiamos tik šių ruošėjų sutikimu.
15. Miškų urėdijos ir kiti miškų valdytojai, išdavę leidimą, gali jį anuliuoti patys arba valstybinę miškų kontrolę vykdančių institucijų teikimu, jeigu:
15.2. leidimas buvo išduotas arba miškas kertamas nesilaikant šiose taisyklėse, pagrindinių kirtimų ir miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse, ugdomųjų kirtimų nuostatuose bei technologinėje biržės eksploatavimo kortelėje, taip pat leidime nurodytų reikalavimų.
Technologinė biržės eksploatavimo kortelė yra dokumentas, kuriame pateikta biržės charakteristika, jos brėžinys ir medienos ruošėjui privaloma biržės eksploatavimo technologija (medienos ištraukimo valksmų ir sandėlių vietos, saugotinas pomiškis, biržės kirtimo tvarka, medžių leidimo kryptis ir kt.). Kortelės formą ir išdavimo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija;
16. Kai miškas kertamas nesilaikant šių taisyklių 15.2 punkto reikalavimų, medienos ruošėjas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo miško valdytojui atlyginti padarytą žalą.
MIŠKO KIRTIMO TERMINAI BEI TVARKA
18. Miško kirtimo ir medienos išvežimo terminai, atsižvelgiant į šių darbų apimtį, ruošos sąlygas, sanitarinės miškų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus, nustatomi išrašant leidimus.
19. Miško kirtimo terminas einamųjų metų biržėms – ne vėlesnis kaip iki tų pačių metų gruodžio 31 d., o medienos išvežimo terminas turi būti ne daugiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už kirtimo terminą.
Miško kirtimo terminas kitų metų pagrindinio kirtimo biržėms – nuo leidimo paėmimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo einamųjų metų spalio 1 d. ir ne vėliau kaip iki kitų metų gruodžio 31 d., o medienos išvežimo terminas turi būti ne daugiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už kirtimo terminą.
20. Siekdami išsaugoti medienos ištraukimo bei išvežimo kelius polaidžių metu ir retuosius saugomus paukščius – jų tuoktuvių bei perėjimo metu, miškų valdytojai gali laikinai uždrausti medienos ruošos darbus. Apie tai pažymima leidime.
NENUKIRSTO MIŠKO APSKAITOS BŪDAI NUSTATOMI PAGAL BIRŽIŲ ATRĖŽIMO NURODYMUS
22. Medienos ruošėjai privalo atlikti medienos ruošos darbus (iškirsti mišką ir išvežti medieną) leidimuose nurodytais terminais. Jeigu biržė nebaigta kirsti arba miške liko paruoštos, bet neišvežtos medienos, jos ruošėjas turi teisę gauti leidimą pratęsti miško kirtimo ir medienos išvežimo terminus iki 6 mėnesių, skaitant nuo leidime nurodyto termino.
Terminai pratęsiami pagal raštišką medienos ruošėjo prašymą, paduodamą ne vėliau kaip 10 dienų prieš pasibaigiant nustatytajam miško kirtimo ar medienos išvežimo terminui. Apie terminų pratęsimą pažymima leidime.
23. Per nustatytąjį terminą, įskaitant ir pratęstąjį, neiškirstas miškas ir neišvežta paruošta mediena neatlygintinai pereina miško valdytojo žinion ir realizuojama bendrais pagrindais, o gautos lėšos įskaitomos į miško fondą.
24. Miškų valdytojai gali leisti medienos ruošėjams jiems skirtose biržėse ir gretimuose plotuose atlikti paruošiamuosius darbus: tiesti ir remontuoti kelius, įrengti laikinus medienos sandėlius bei įrenginius. Apie tai pažymima leidimuose.
25. Visus miško valdytojo žemėje pastatytus statinius ir įrenginius medienos ruošėjas miškų urėdijos reikalavimu privalo pašalinti, iki pasibaigs miško naudojimo terminas. Prireikus miško valdytojas gali šį terminą pratęsti.
Visi nustatytuoju laiku nepašalinti statiniai ir įrenginiai neatlygintinai lieka miško valdytojo žinioje arba pašalinami medienos ruošėjo lėšomis.
26. Medienos ruošėjai privalo:
26.1. laikytis leidimuose ir šiose taisyklėse nurodytų reikalavimų, technologinėje biržės eksploatavimo kortelėje nustatytos technologijos, taip pat miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių;
26.2. nulupti žievę nuo paliekamų vasarai miške ar pamiškėse spygliuočių rąstų arba juos apdoroti chemikalais. Šių darbų būdai ir terminai nurodomi leidime;
MIŠKO KAINA
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nenukirstas miškas kitiems medienos ruošėjams parduodamas rengiant aukcionus arba be aukciono. Aukcionai rengiami vadovaujantis Prekybos stačiuoju mišku ir žaliavine mediena laikinosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl prekybos stačiuoju mišku ir žaliavine mediena“ (Žin., 1994, Nr. 29-515).
Kitiems medienos ruošėjams ne aukcione paprastai parduodamos tarpinio naudojimo biržės bei pagrindinių kirtimų drebulynų ir baltalksnynų einamiesiems metams skirtos biržės, taip pat juodalksnynų biržės, kuriose labai sunkios medienos ruošos sąlygos.
28. Ne aukciono tvarka miškas kitiems medienos ruošėjams parduodamas pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintas ir su Valstybine konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba suderintas kainas.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 749 „Dėl stačiojo miško ir pagamintos medienos pardavimo kainų“ (Žin., 1992, Nr. 31-972) ir Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka, miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai gali mažinti miško ugdomaisiais, sanitariniais ir kitais tarpinio naudojimo kirtimais kertamo miško kainą iki 50 procentų.
29. Nenukirsto miško kainą medienos ruošėjai sumoka prieš paimdami leidimus. Nurodytąją kainą bei taksas už šių taisyklių pažeidimus jie sumoka į miško valdytojo miško fondą, o jeigu miško fondas nesudaromas – į miškų urėdijos, kurios veiklos zonai priskirtas šio valdytojo miškas, miško fondą.
Miškų urėdijos, pačios ruošiančios medieną, taksas už šiose taisyklėse nurodytus pažeidimus sumoka į Miškų ūkio ministerijos centralizuotąją miško fondo lėšų dalį.
30. Nenukirsto miško kaina perskaičiuojama (tikslinama) šiais atvejais:
kai leidimas anuliuojamas dėl šių taisyklių 15.1 punkte nurodytos priežasties ar dėl to, kad jį išduodant buvo pažeisti 15.2 punkto reikalavimai;
kai reikia ištaisyti kainų taikymo klaidas.
KIRTAVIEČIŲ TIKRINIMAS
32. Kirtavietės turi būti valomos medienos ruošimo metu ir turi būti baigtos valyti iki paruoštos medienos išvežimo termino pabaigos.
33. Baigus medienos paruošas ir išvalius kirtavietes, miškų valdytojai priima jas iš medienos ruošėjų. Kirtavietės priimamos Miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
34. Kirtavietės priimamos tuoj pat biržėje baigus medienos paruošas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus medienos išvežimo terminui. Jų priėmimo datą miškų valdytojai praneša medienos ruošėjams ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki paskirtos datos.
35. Baigę darbus anksčiau negu nurodyta leidimuose, medienos ruošėjai praneša miškų valdytojams darbų baigimo datą, o šie privalo per 30 dienų patikrinti kirtavietes, prieš tai šių taisyklių 34 punkte nurodyta tvarka pranešę medienos ruošėjams tikrinimo datą.
36. Medienos ruošėjams ar jų įgaliotiems atstovams nurodytu laiku neatvykus, miškų valdytojai turi teisę atlikti tikrinimą ir be medienos ruošėjų (jų atstovų). Surašyti tikrinimo aktai medienos ruošėjams yra privalomi.
37. Kirtaviečių tikrinimo rezultatai ir rodikliai, kurių reikia visiškai atsiskaityti su medienos ruošėjais, bei tikrinimo metu pareikštos pastabos įrašomi tikrinimo aktuose, kuriuos pasirašo miškų valdytojai ir medienos ruošėjai ar jų įgalioti atstovai.
Tikrinimo akto formą tvirtina Miškų ūkio ministerija. Parduodami mišką gyventojams, miškų valdytojai gali nustatyti paprastesnę kirtaviečių tikrinimo tvarką: tikrinimo datą pranešti žodžiu, nepildyti atskirų nustatytos formos tikrinimo aktų, o tikrinimo rezultatus įrašyti leidimuose.
ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIŲ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS
38. Atsakomybė už šių taisyklių pažeidimus nurodoma leidimuose (juose įrašomi atitinkami taisyklių punktai). Medienos ruošėjai leidimuose pasirašo, tuo patvirtindami, kad susipažino su taisyklėmis, įsipareigoja vykdyti jų reikalavimus ir atsakomybė už tai jiems žinoma.
39. Už nustatytus šių taisyklių pažeidimus medienos ruošėjai privalo atlyginti žalą miškui pagal šias taksas:
39.1. už nekirstinų medžių (sėklojų ir kt.) iškirtimą ar stiprų pažeidimą plynose pagrindinių kirtimų biržėse – dešimteriopa, neplynose šių kirtimų biržėse – penkeriopa tų medžių kaina.
Stipriai pažeistais laikomi medžiai, kurių žievė nulupta daugiau kaip 25 procentais kamieno žiedo (eglės – daugiau kaip 10 procentų) arba nulaužta daugiau kaip 1/4 lajos;
39.2. už šių taisyklių 39.1 punkte nurodytų medžių mažesnį pažeidimą, nenutraukusį augimo, – triguba tų medžių kaina.
Neplynose pagrindinių kirtimų biržėse pažeisti medžiai neturi sudaryti daugiau kaip 8 procentų visų nekirstinų medžių. Taksos skaičiuojamos tik už pažeistus virš leistino kiekio medžius;
39.3. už nekirstinų medžių iškirtimą ugdomųjų ir sanitarinių kirtimų biržėse – triguba tų medžių kaina;
39.4. už šių taisyklių 39.3 punkte nurodytų medžių pažeidimą – tų medžių kaina. Pažeisti medžiai neturi viršyti 8 procentų bendro nekirstinų medžių skaičiaus;
39.5. už medžių, esančių ne medienos ruošėjo biržėje, o už jos ribų, kirtimą ar stiprų pažeidimą – dešimteriopa, už mažesnį pažeidimą – triguba tų medžių kaina;
39.6. už nepriekirtų (pavienių kirstinų grupių ir medžių) palikimą: plynose biržėse – dviguba neiškirstų medžių kaina, atvejiniuose ir atrankiniuose pagrindiniuose kirtimuose bei einamuosiuose ir sanitariniuose kirtimuose – neiškirstų medžių kaina. Už tai, kad paruošta mediena neišvežta leidime nurodytu laiku (įskaitant termino pratęsimą), – 50 procentų neišvežtos medienos kainos.
Pavienėmis kirstinomis grupėmis laikomi plynų biržių sklypai, ne didesni kaip 0,1 hektaro. Pavieniais kirstinais medžiais laikomi skirti kirsti, bet neiškirsti medžiai neplynuose pagrindiniuose, einamuosiuose ir sanitariniuose kirtimuose.
Mediena laikoma išvežta, jeigu ji atvežta į vartotojo galutinį sandėlį arba į kitą sandėlį, įrengtą leidime nurodytoje vietoje;
39.7. už miško kirtimą, medienos ištraukimą ar išvežimą draudžiamu laiku, nurodytu leidime, – dviguba iškirstų medžių kaina arba dviguba ištrauktos ar išvežtos medienos kaina;
39.8. už medienos paruošas, pasibaigus leidime nurodytam terminui, įskaitant pratęsimą, – dešimteriopa iškirstų medžių kaina;
39.9. už savavališką (iki tikrinimo) medienos išvežimą, jeigu miškas parduotas pagal apytikrį kiekį ir leidime nurodyta, kad draudžiama medieną išvežti, iki bus patikrintas faktiškas jos kiekis, taip pat už medienos ištraukimą į leidime nenurodytą vietą, esančią už biržės ribų, – dviguba išvežtos ar ištrauktos medienos kaina;
39.10. už nukirstus medžius, įstrigusius ir paliktus baigtoje kirsti biržėje, – triguba tų medžių kaina;
39.11. už saugotino pomiškio ar savaiminio jaunuolyno bei miško kultūrų sunaikinimą – penkeriopa, o už jų pažeidimą – dviguba miško atkūrimo tame plote kaina.
Miško kultūros, saugotinas pomiškis ar savaiminis jaunuolynas laikomi pažeistais, jeigu apmatavus pažeistą plotą nustatoma, kad jame daugiau kaip 10 procentų medelių nulaužta, nulenkta arba pažeista jų žievė iki medienos, nulaužtos šakos, viršūnės arba kitaip pakenkta;
39.12. už kirtaviečių neišvalymą nustatytu laiku, taip pat už 30 metrų pločio juostų, kurios ribojasi su biržėmis ir medienos išvežimo keliais, užvertimą – triguba neišvalytų kirtaviečių ar užverstų plotų išvalymo kaina. Laikoma, jog kirtavietės neišvalytos, jeigu tai neatlikta taip, kaip nurodyta leidime;
39.13. už kvartalų, ribų ir biržių stulpų, kelių, tiltų, melioracijos, rekreacinių, priešgaisrinių ir kitokių įrenginių bei ženklų sugadinimą ar sunaikinimą – dviguba jų remonto ar atstatymo kaina;
39.14. už spygliuočių rąstų, vasarai paliktų miške arba pamiškėse, žievės nenulupimą arba neapdorojimą jų chemikalais (leidime nurodytais būdais) – dviguba žievės nulupimo arba apdorojimo chemikalais kaina;
39.15. už aukštesnių kaip 1/3 skersmens (kertant plonesnius kaip 30 cm skersmens medžius – aukštesnių kaip 10 cm) kelmų palikimą, įspaudų ar numerių ant kelmų ir medžių sunaikinimą – 1/4 nukirstų, paliekant per aukštus kelmus ar sunaikinant įspaudus ir numerius, medžių kainos;
39.16. už neiškirstą traką ir pomiškį, jeigu juos iškirsti numatyta leidime, – dviguba jų iškirtimo kaina;
39.17. už biržių eksploatacijos technologijos, numatytos technologinėje biržės eksploatavimo kortelėje, pažeidimus, jeigu dėl to sunaikintas humusingas dirvos paviršius, – vidutine biržės 1 hektaro miško kaina (už kiekvieną pažeistą hektarą, išskyrus valksmų, kelių ir sandėlių užimamą plotą);
40. Apskaičiuojant žalą pagal 39.1–9.5, 39.7, 39.8, 39.10 ir 39.15 punktus, visi nukirsti ar pažeisti medžiai vertinami pagal biržės vidutinę vieno kietmetrio kainą.
41. Apskaičiuotos žalos taksos už šių taisyklių pažeidimus saugomose teritorijose, kuriose plyni miško kirtimai ribojami, didinamos 50 procentų.