LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL DARBŲ, DRAUDŽIAMŲ DIRBTI NĖŠČIOMS, PAGIMDŽIUSIOMS IR KRŪTIMI MAITINANČIOMS MOTERIMS, IR NEREKOMENDUOTINŲ DARBŲ MOTERIMS, NORINČIOMS IŠSAUGOTI MOTINYSTĖS FUNKCIJĄ, TAIP PAT JOMS KENKSMINGŲ IR PAVOJINGŲ DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ SĄRAŠŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS

1998 m. sausio 13 d. Nr. 18/12

Vilnius

Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1234,

įsakome:

1. Patvirtinti Darbų, draudžiamų dirbti nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, ir nerekomenduotinų darbų moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją, taip pat joms kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių sąrašus ir jų taikymo tvarką (pridedama).

2. Šį įsakymą laikyti galiojančiu nuo 1998 m. vasario 14 d.

3. Pavesti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kontroliuoti šio įsakymo vykdymą ir aiškinti jo taikymo tvarką.

4. Pavesti Valstybinei higienos inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos kontroliuoti moterų privalomų sveikatos patikrinimų kokybę.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                       JUOZAS GALDIKAS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos

1998 01 13 įsakymu Nr. 18/12

DRAUDŽIAMŲ DARBŲ NĖŠČIOMS, PAGIMDŽIUSIOMS IR KRŪTIMI MAITINANČIOMS MOTERIMS, NEREKOMENDUOTINŲ DARBŲ MOTERIMS, NORINČIOMS IŠSAUGOTI MOTINYSTĖS FUNKCIJĄ, SĄRAŠAS

Darbai, draudžiami dirbti nėščioms, pagimdžiusioms	Darbai, nerekomenduotini
ir krūtimi maitinančioms moterims	moterims, norinčioms išsaugoti
	motinystės funkciją
1. Armatūros rankinis (nemechanizuotas) lenkimas, karpymas	*
2. Asfalto, bitumo ir betono paruošimas ir klojimas	*
3. Darbai su savaeigėmis žemės ūkio, statybos, melioracijos, kelių tiesimo ar remonto mašinomis	*
4. Apdailos darbai, naudojant lakias kenksmingas chemines medžiagas	*
5. Akmens, gelžbetonio ir betono apdorojimo darbai	*
6. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių degustavimas	*
7. Akumuliatorių remonto ir pakrovimo darbai	*
8. Bėgių sujungimo (sankabų) darbai
9. Betono maišymas be distancinio įrenginių valdymo	*
10. Bocmanų, škiperių, jūreivių darbai visų tipų laivų deniuose	*
11. Galvanizavimas ir elektrolizė, taip pat galvanizavimo ir elektrolizės įrenginių priežiūra	*
12. Dozimetriniai matavimai atominėse elektrinėse pirmojo kontūro įrangoje	*
13. Darbai kesonuose, naro darbai	*
14. Darbai su rankiniais vibroįrankiais (pneumokūjais, pneumoplaktukais, rankiniais pjūklais su vidaus	*
degimo varikliais, grąžtais ir kt.)
15. Žemės (durpių, smėlio, žvyro ir pan.) rankinis kasimas	*
16. Darbai plovimo agregatuose, kilnojamuosiuose garo įrenginiuose
17. Darbai su aukšto slėgio pneumo ir hidroįrengimais, taip pat tokių įrengimų priežiūra	*
18. Darbai aukštyje, susiję su energetikos įrenginių montavimu ir priežiūra
19. Darbai su abrazyvais, susiję su švitrinių tekėlų balansavimu, abrazyvinių gaminių pripildymu švinu,
abrazyvų, silicio karbido gamyba, jų lydymu ir lydinių išėmimu iš indukcinių krosnių
20. Darbai su aukšto dažnumo pramoniniais generatoriais	*
21. Darbai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (nėščiosioms), darbai su atviraisiais	*
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (maitinančioms krūtimi)
22. Antibiotikų gamyba
23. Lytinių hormonų gamyba
24. Darbai su inertinėmis dujomis	*
25. Darbai prie naftos ir jos produktų technologinių įrenginių be distancinio valdymo	*
26. Darbai prie popieriaus ir kartono gamybos mašinų
27. Nemechanizuotas darbas cukrinių runkelių aikštelėse su hidromonitoriais, tiekiant runkelius
į vandens transporto kanalus
28. Autobuso, troleibuso ir krovininio automobilio vairavimas (išskyrus autobuso vairavimą įmonės teritorijoje,
mieste, priemiestyje), neatliekant minėto transporto remonto ir techninės priežiūros
29. Darbai su nugaišusiais gyvuliais, jų patologine anatomine medžiaga, taip pat jų smulkinimas,	*
pakrovimas ir iškrovimas
30. Darbai šiltnamiuose	*
31. Darbai su kompiuteriu
32. Darbai naktį
33. Elektrinis ir dujinis suvirinimas, metalo pjaustymas	*
34. Eksperimentiniai ir remonto darbai branduolinių reaktorių zonoje	*
35. Darbai termobaro kamerose
36. Gumos, poliuretano mišinių ruošimas, karštas ir šaltas vulkanizavimas
37. Gyvulių skerdimas, svilinimas, kraujo nuleidimas, stambių gyvulių skerdenos apdorojimas	*
38. Hidroizoliacijos įrengimas ir stogų darbai	*
39. Įvairių rūšių keleivinių, krovininių, keleivinių – krovininių laivų, keltų vairavimas
(išskyrus katerius – gliserius ir laivus su povandeniniais sparnais miestų ir priemiesčių maršrutuose)
40. Jūros gręžinių ir estakadų pamatų montavimas ir remontas	*
41. Kalvystės ir terminio apdorojimo darbai	*
42. Kanalizacijos tinklų ir šulinių remontas, darbai išmatų (srutų) šuliniuose, rinkikliuose, cisternose	*
43. Pramoninis malimas ir smulkinimas (kaulų, grūdų, plastmasių, atliekų ir pan.)
44. Litavimas
45. Laivų ir jų įrangos montavimas, bandymas ir remontas	*
46. Lokomotyvų, elektrinių bei dyzelinių traukinių ir drezinų vairavimas
47. Metalo padengimas, hermetizavimas ir dažymas uždarose patalpose (talpyklose)	*
48. Metalo lydymo krosnių priežiūra ir metalo lydymas	*
49. Mėginių ėmimas reaktorių zonoje	*
50. Medienos ruoša: medžių pjovimas (kirtimas), šakų genėjimas, kamienų pjaustymas,	*
medienos traukimas, pakrovimas, iškrovimas, skaldymas ir plukdymas, kelmų rovimas
51. Medžio drožlių plokščių ir faneros rūšiavimas
52. Naftos ir dujų eksploatacijos ir žvalgybos gręžinių gręžimas	*
53. Požeminiai darbai	*
54. Odos ir kailių žaliavos ir jos dirbinių apdorojimas (dažymas, rūšiavimas ir pan.)	*
55. Orlaivių (sraigtasparnių) pilotavimas, jų įrenginių techninė priežiūra ir remontas	*
56. Presavimas ir štampavimas
57. Plastmasių liejimas ir suvirinimas	*
58. Pakrovimo, iškrovimo darbai	*
59. Pūkinių gaminių gamyba
60. Mūrijimas ir tinkavimas
61. Cheminis drabužių valymas	*
62. Rūgščių ir šarmų pilstymas rankiniu būdu	*
63. Stiklo ir stiklo dirbinių gamyba
64. Stereotipų liejimas ir apdorojimas	*
65. Sprogdinimo darbai	*
66. Vėlimo darbai ir formavimas rankiniu būdu
67. Veislinių eržilų, bulių ir plėšriųjų žvėrių priežiūra	*
68. Vaisių skynimas nuo medžių
69. Žuvų gaudymas, apdorojimas ir perdirbimas jūros žvejybos, žvalgybos, priėmimo ir transportavimo	*
laivuose, išskyrus jūroje plaukiojančias žuvų gamyklas, žuvų apdorojimo bazes, didžiuosius tralerius –
šaldytuvus, jūros refrižeratorius
70. darbai su potencialiai pavojingais įrenginiais (Patvirtinta LR Vyriausybės 1994 12 14 nutarimu Nr. 1251;
Žin., 1994, Nr. 98-1943)	*
71. Traukinių sąstatų formavimas (išformavimas), traukinių techninė priežiūra jų stovėjimo vietose stotyse,	*
geležinkelio, kuriame vyksta eismas, tvarkymas
72. Gaisrų gesinimas, avarijų ir kitų gaivalinių nelaimių padarinių likvidavimas	*
73. Darbas įkalinimo įstaigose

* Darbai, nerekomenduotini moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos

1998 01 13 įsakymu Nr. 18/12

KENKSMINGŲ IR PAVOJINGŲ DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ, KURIEMS ESANT DRAUDŽIAMA DIRBTI NĖŠČIOMS, PAGIMDŽIUSIOMS IR KRŪTIMI MAITINANČIOMS MOTERIMS IR NEREKOMENDUOTINA DIRBTI MOTERIMS, NORINČIOMS IŠSAUGOTI MOTINYSTĖS FUNKCIJĄ, SĄRAŠAS

1. Kenksmingi cheminiai veiksniai

1.1. Cheminės medžiagos, galinčios pakenkti vaisiui ir (arba) vaisingumui (atitinka ES Direktyvoje 67/548 EEB R60, R61, R62, R63 paženklintas medžiagas)

1.1.1. Mireksas

1.1.2. 2-Etoksietanolis

1.1.3. 2-Etoksietilacetatas

1.1.4. 2-Etilheksil-3,5-bis (1,1-dimetiletil)-4-hidro-ksimetiltioacetatas

1.1.5. 2-Metoksietanolis

1.1.6. 2-Metoksietilacetatas

1.1.7. Benzo(a)pirenas

1.1.8. Binapakrilas

1.1.9. C. I. Raudonas pigmentas 104

1.1.10. C. I. Geltonas pigmentas 34

1.1.11. C. I. Tiesioginis raudonas pigmentas 28

1.1.12. C. I. Tiesioginis juodas pigmentas 38

1.1.13. C. I. Tiesioginis mėlynas pigmentas 6

1.1.14. Anglies disulfidas

1.1.15. Anglies monoksidas

1.1.16. Etileno tiošlapalas

1.1.17. bis(2-Metoksietil)ftalatas

1.1.18. Bromoksinilas

1.1.19. N, N’-dimetilformamidas

1.1.20. Švino junginiai

1.1.21. Metil-O, N, N-azoksimetilacetatas

1.1.22. Nikelio tetrakarbonilas

1.1.23. Nitrobenzolas

1.1.24. Nitrofenas

1.1.25. Dinosebo druskos ir esteriai

1.1.26. Dinoterbo druskos ir esteriai

1.1.27. Varfarinas

1.1.28. 2,6-Dibromo-4-cianfeniloktanoatas

1.1.29. 4-Ciano-2,6-dijodofeniloktanoatas

1.1.30. 2-Etilheksanoinė rūgštis

1.1.31. 4-Hidroksi-3,5-dijodbenzonitrilas

1.2. Cheminės medžiagos, galinčios sukelti paveldimų genetinių sutrikimų (atitinka ES Direktyvoje 67/548 EEB R46, R47 paženklintas medžiagas)

1.2.1. Dietilsulfatas

1.2.2. Etileno oksidas

1.2.3. Etileniminas

1.2.4. 1, 3, 5-tris (Oksiranilmetil)-1, 3, 5-triazin-2, 4, 6 (1H,3H,5H)-trionas

1.2.5. Amonio dichromatas

1.2.6. Heksametilfosforo triamidas

1.2.7. 1,2-Dibromo-3-chloropropanas

1.2.8. Metilakrilamido glikoliatas, jei į jo sudėtį įeina daugiau negu 0,1 % akrilamido

1.2.9. Metilakrilamido metoksiacetatas, jei į jo sudėtį įeina daugiau negu 0,1 % akrilamido

1.2.10. Kalio chromatas

1.2.11. Kalio dichromatas

1.2.12. Natrio dichromatas

1.2.13. Natrio dihidrodichromatas

1.3. Cheminės medžiagos, sukeliančios ar galinčios sukelti negrįžtamų organizmo pažeidimų (atitinka ES Direktyvoje 67/548 EEB R39, R40 paženklintas medžiagas)

1.3.1. Cianofenfosas

1.3.2. Leptofosas

1.3.3. trikrezilfosfatas

1.3.4. Simazinas

1.3.5. 1,5-Naftilendiaminas

1.3.6. 4, 4’-Karbonimidoil bis [N, N-dimetilanilinas] ir jo druskos

1.3.7. Amitrolas

1.3.8. Morfolino-4-karbonilchloridas

1.3.9. Karbendazimas

1.3.10. Benomilas

1.3.11. Propazinas

1.3.12. Propilentiourea

1.3.13. Acetamidas

1.3.14. Chlordimeformas

1.3.15. Chlordimeformo hidrochloridas

1.3.16. „Benzyl violet 4B“

1.3.17. 1, 2-Epoksibutanas

1.3.18. Dietilkarbamoilchloridas

1.3.19. Anglies tetrachloridas

1.3.20. 1, 2, 3, 4, 5, 6-Heksachlorocikloheksanai

1.3.21. Rezorcinolio diglicidilo eteris

1.3.22. 2, 3, 4-Trichlorbut-1-anas

1.3.23. Safrolas

1.3.24. Aldrinas

1.3.25.ά ,ά-Dichlortoluolas

1.3.26. ά-Chlortoluolas

1.3.27. Anilinas

1.3.28. 1-(1-Naftil)-2-tiourea)

1.3.29. bis(2-Chloroetilo) eteris

1.3.30. Cinko bis dimetilditiokarbamatas (Ziramas)

1.3.31. Di-allatas

1.3.32. Linuronas

1.3.33. Monuronas

1.3.34. Monuronas-TCA

1.3.35. Izoproturonas

1.3.36. Metiltiofanatas

1.3.37. Furmecikloksas

1.3.38. Trinatrio bis(7-acetamido-2-(4-nitro-2-oksi-dofenilazo)-3-sulfonato-1-naftalato)-1-chromatas

1.3.39. Stibio trioksidas

1.3.40. Chlormetanas

1.3.41. Dichlormetanas

1.3.42. Trichlormetanas

1.3.43. Chloretanas

1.3.44. 1, 1-Dichloretilenas

1.3.45. Trichloretilenas

1.3.46. Tetrachloretilenas

1.3.47. Chlordanas

1.3.48. Dichloracetilenas

1.3.49. 1, 4-Dioksanas

1.3.50. 2, 4, 6-Trichlorfenolis

1.3.51. Acetaldehidas

1.3.52. Diaminozidas

1.3.53. Chlortalonilas

1.3.54. o-Amino fenolis

1.3.55. m-Amino fenolis

1.3.56. p-Amino fenolis

1.3.57. Kadmio cianidas

1.3.58. Kadmio fluoridas

1.3.59. Kadmio fluorosilikatas

1.3.60. Kadmio formatas

1.3.61. Kadmio jodidas

1.3.62. Kadmio sulfidas

1.3.63. Chlordekonas

1.3.64. DDT

1.3.65. 4, 6-Dinitro-o-krezolis

1.3.66. Formaldehidas

1.3.67. heptachloras

1.3.68. Heptachlorepoksidas

1.3.69. Metiljodidas

1.3.70. N, N-Dimetilanilinas

1.3.71. Pentachloretanas

1.3.72. Pentachlorfenolis

1.3.73. Fosfamidonas

1.3.74. Pentachlorfenolio druskos

1.3.75. Kamfechloras

1.3.76. Dieldrinas

1.3.77. Vinilcikloheksano diepoksidas

1.3.78. Butadieno diepoksidas

1.3.79. Anilino druskos

1.4. Cheminės medžiagos, sukeliančios vėžį (atitinka ES Direktyvoje 67/548 EEB R45 paženklintas medžiagas)

1.4.1. 1, 2-Dibromo-3-chlorpropanas

1.4.2. 1, 2-Dichloretanas

1.4.3. 1, 3-Dichloro-2-propanolis

1.4.4. Epichlorhidrinas

1.4.5. 1-Metil-3-nitrol-nitrozoguanidinas

1.4.6. 2, 2’-(Nitrozimino) bisetanolis

1.4.7. 2-Metoksianilinas

1.4.8. Propileniminas

1.4.9. 2-Naftilaminas

1.4.10. 2-Nitoranizolas

1.4.11. 3, 3’-Dichlorbenzidinas

1.4.12. Akrilamidas

1.4.13. Akrilonitrilas

1.4.14. ά,ά,ά-Trichlortoluolas

1.4.15. Arseno rūgštis, druskos ir oksidai

1.4.16. Asbestas

1.4.17. Benzidinas

1.4.18. Cinko, kalcio, chromo (III) ir stroncio chromatai

1.4.19. Chlordimetilo eteris

1.4.20. Diazo metanas

1.4.21. Dimetilnitrozaminas

1.4.22. Etileno oksidas

1.4.23. Etileniminas

1.4.24. Hidrazinas ir jo druskos

1.4.25. Švino hidroarsenatas

1.4.26. o-Toluidinas

1.4.27. 2-Naftilamino druskos

1.4.28. Tioacetamidas

1.4.29. Etilkarbamatas

1.4.30. Chloretilenas

1.4.31. Akmens anglies ir naftos distiliatai ir redistiliatai

1.4.32. Berilis ir jo junginiai

1.4.33. Nikelis ir jo junginiai

1.4.34. Gyvsidabris ir jo junginiai

2. Kenksmingi fizikiniai veiksniai (atitinka ES Direktyvą 92/85 EEB „Dėl priemonių nėščių, pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų saugai bei sveikatos apsaugai darbo vietoje pagerinti“)*

2.1. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija

2.2. Rankas veikianti vibracija

2.3. Triukšmas

2.4. Infragarsas

2.5. Ultragarsas

2.6. Elektros lauko įtampa

2.7. Elektrostatinis laukas

2.8. Elektromagnetinis laukas

2.9. Jonizuojantysis spinduliavimas

2.10. Infraraudonasis spinduliavimas

2.11. Ultravioletinis spinduliavimas

2.12. Apšvieta (proc. mažesnė už DLD)

2.13. Patalpų mikroklimatas

(šiltu periodu – maksimalus,

šaltu periodu – minimalus)

2.14. Mikroklimatas, dirbant lauko sąlygomis,

šiltu periodu

šaltu periodu

2.15. Oro judėjimo greitis (m/s)

2.16. Santykinė drėgmė

3. Kenksmingi psichofiziologiniai (ergonominiai) veiksniai* (Patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 02 13 įsakymu Nr. 101; Žin., 1996, Nr. 17-448)

3.1. Darbo sunkumas

3.1.1. Dinaminis darbas

3.1.1.1. darbo galia, W

3.1.1.1.1. dalyvaujant rankų, kojų, liemens raumenims

3.1.1.1.2. dalyvaujant pečių juostos raumenims

3.1.1.2. vienkartinio keliamo (nepernešant) krovinio masė (kg)

3.1.1.3. smulkūs stereotipiniai plaštakos pirštų judesiai (skaičius per pamainą)

3.1.2. Statinis darbas

3.1.2.1. statinio krūvio dydis per pamainą prilaikant svorį (kg/s)

3.1.2.1.1. viena ranka

3.1.2.1.2. abiem rankomis

3.1.2.1.3. dalyvaujant liemens ir kojų raumenims

Nuolatinė darbo vieta

3.1.3. Valdymo įrangos išdėstymas motorinio lauko pasiekiamumo zonų horizontalioje ir vertikalioje plokštumose

3.1.4. Pastangų dydis judinant valdymo įrangą (kg)

3.1.5. darbo poza

3.1.6. Liemens palenkimas keliant krovinį (kartai per pamainą)

Nenuolatinė darbo vieta

3.1.7. Judėjimo atstumas (km) darbo aplinkoje (vaikščiojimai, susiję su technologiniu procesu)

3.2. darbo įtampa

3.2.1. Dėmesys

3.2.1.1. vienu metu stebimų darbo proceso objektų skaičius

3.2.1.2. koncentravimo trukmė (proc. pamainos laiko)

3.2.1.3. informacinių signalų skaičius per val.

3.2.2. Analizatoriai

3.2.2.1. regos (stebimo objekto dydis, mm)

3.2.2.2. klausos (suprantamų žodžių ir signalų proc.)

3.2.3. Emocinė įtampa

3.2.4. Monotonija

3.2.4.1. elementų skaičius pasikartojančioje operacijoje

3.2.4.2. pasikartojančios operacijos atlikimo trukmė (s)

3.2.4.3. nuolatinio darbo proceso stebėjimo trukmė (proc. nuo pamainos laiko)

4. Kenksmingi biologiniai veiksniai (atitinka ES Direktyvą 93/88 EEB „Dėl darbuotojų apsaugos nuo biologinių darbinių medžiagų keliamo pavojaus darbe“)

4.1. Bakterijos ir panašūs organizmai, prasiskverbiantys pro placentą ir galintys pakenkti nėščiai moteriai ir vaisiui

4.1.1. Bruceliozės sukėlėjas (Brucella melitensis)

4.1.2. Chlamidiozės sukėlėjas (Chlamydia trachomatis)

4.1.3. Ešerichiozės sukėlėjas (Escherichia coli) (išskyrus nepatogeninius štamus)

4.1.4. Tuberkuliozės sukėlėjas (Mycobacterium tuberculosis)

4.1.5. Sifilio sukėlėjas (Treponema pallidum)

4.1.6. Ebola karštligės sukėlėjas (Ebola virus)

4.1.7. Citomegalijos sukėlėjas (Citomegalovirus)

4.1.8. AIDS sukėlėjas (Human B-lymphotropic virus (HBLV – HHV6)

4.1.9. Raudonukės sukėlėjas (Rubivirus)

4.1.10. Identifikuoti ir neidentifikuoti per kraują perduodami hepatito virusai

4.1.11. Toksoplazmozės sukėlėjas (Toxoplasma gondii)

4.2. Baltyminiai preparatai, natūralūs organizmo komponentai (aminorūgštys, vitaminai ir kt.), sukeliantys alergijas

_________________________

* Nėščioms, pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims draudžiama dirbti, kai išvardyti fizikiniai ir psichofiziologiniai veiksniai neatitinka higienos normų nustatytų leidžiamų dydžių (lygių), ir nerekomenduotina moterims, norinčioms išsaugoti motinystės funkciją.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos ir Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1998 01 13 įsakymu Nr. 18/12

DRAUDŽIAMŲ DARBŲ NĖŠČIOMS, PAGIMDŽIUSIOMS IR KRŪTIMI MAITINANČIOMS MOTERIMS, NEREKOMENDUOTINŲ DARBŲ MOTERIMS, NORINČIOMS IŠSAUGOTI MOTINYSTĖS FUNKCIJĄ, TAIP PAT JOMS KENKSMINGŲ IR PAVOJINGŲ DARBO APLINKOS VEIKSNIŲ SĄRAŠŲ

TAIKYMO TVARKA

1. Vadovaudamiesi Žmonių saugos darbe įstatymo nuostatomis (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 1994, Nr. 88-1669; 1996, Nr. 50-1195; 1997, Nr. 67-1658, Nr. 117-3001), darbdaviai privalo:

1.1. Nėščias moteris, pateikusias medicinos išvadą apie nėštumą, taip pat pagimdžiusias ir maitinančias krūtimi moteris perkelti į kitą, nedraudžiamą dirbti darbą. Už jį mokėti ne mažesnį kaip anksčiau mokėtą vidutinį darbo užmokestį. Nesant tokios galimybės arba kol sprendžiamas klausimas dėl tokių moterų perkėlimo į nekenksmingą jų sveikatai darbą, palaisvinti jas nuo darbo, paliekant už visas palaisvintas nuo darbo dienas vidutinį darbo užmokestį.

1.2. Leisti nėščioms moterims darbo metu atlikti privalomus sveikatos patikrinimus ir dėl to nemažinti joms atlyginimo, o krūtimi maitinančioms moterims sudaryti sąlygas laiku pamaitinti savo kūdikius.

1.3. Organizuoti visų moterų darbo vietų, kur galimas fizikinių, cheminių, biologinių, psichofiziologinių veiksnių poveikis, higieninį įvertinimą. Apie higieninio darbo vietų įvertinimo rezultatus nedelsiant informuoti moteris.

1.4. Užtikrinti, kad dirbančios moterys gautų visą informaciją, susijusią su nėščiųjų, pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių, taip pat norinčiųjų išsaugoti motinystės funkciją rizika sveikatai.

1.5. Priimamas į darbą arba keičiančias darbo vietą moteris informuoti apie darbus, nerekomenduotinus norinčioms išsaugoti motinystės funkciją, ir leisti joms pačioms apsispręsti.

2. Moterys, dirbančios esant kenksmingiems veiksniams, privalo tikrintis sveikatą nustatyta tvarka.

______________