Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBĖS GARANTIJŲ BANKŲ STABILUMUI DIDINTI TEIKIMO, ADMINISTRAVIMO IR ŠIŲ GARANTIJŲ VYKDYMO TAISYKLIŲ, PASITIKĖTINIŲ (SUBORDINUOTŲ) PASKOLŲ BANKAMS TEIKIMO IR ŠIŲ PASKOLŲ PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ IR BANKŲ TURTO IŠPIRKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2010 m. lapkričio 24 d. Nr. 1673

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 93-3985) 5 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsniu, 7 straipsnio 3 dalimi ir 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041; 2009, Nr. 93-3960) 3 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Valstybės garantijų bankų stabilumui didinti teikimo, administravimo ir šių garantijų vykdymo taisykles;

1.2. Pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų bankams teikimo ir šių paskolų priežiūros taisykles;

1.3. Bankų turto išpirkimo taisykles.

2. Nustatyti, kad:

2.1. Iš bankų išpirktą turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja Finansų ministerija.

2.2. Akcinė bendrovė Turto bankas pagal pavedimo sutartis, sudarytas su Finansų ministerija, administruoja valstybės garantijas bankų stabilumui didinti, administruoja ir realizuoja iš bankų išpirktą turtą.

2.3. Vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybės garantijų bankų stabilumui didinti teikimo, administravimo ir šių garantijų vykdymo taisyklėmis, Pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų bankams teikimo ir šių paskolų priežiūros taisyklėmis ir Bankų turto išpirkimo taisyklėmis, sprendimas suteikti bankui valstybės garantiją banko stabilumui didinti, pasitikėtinę (subordinuotą) paskolą ar išpirkti banko turtą gali būti priimtas iki atitinkamame Europos Komisijos sprendime dėl Lietuvos finansų įstaigoms skirtų paramos priemonių rinkinio patvirtinimo nurodytos datos, o Europos Komisijai šią datą pratęsus – iki Europos Komisijos sprendime nurodytos pratęsimo datos.

3. Pavesti Finansų ministerijai teikti Europos Komisijai atitinkamame Europos Komisijos sprendime dėl Lietuvos finansų įstaigoms skirtų paramos priemonių rinkinio patvirtinimo nustatyto turinio ir periodiškumo ataskaitas.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. lapkričio 24 d.

nutarimu Nr. 1673

valstybės garantijų bankų stabilumui didinti teikimo, administravimo ir šių garantijų vykdymo taiSYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės garantijų bankų stabilumui didinti teikimo, administravimo ir šių garantijų vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 93-3985) (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) nustatytos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės – valstybės garantijų kreditoriams dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų, kurie padidina banko likvidumą ar kitaip sustiprina banko stabilumą ir patikimumą, išskyrus garantijas dėl tarpbankinių indėlių ir garantijas dėl subordinuotų paskolų (toliau – valstybės garantija banko stabilumui didinti), – teikimo ir vykdymo sąlygas, tvarką ir šių garantijų administravimą.

2. Valstybės garantijos bankų stabilumui didinti teikiamos dėl bankų įsipareigojimų litais arba eurais. Valstybės garantija banko stabilumui didinti teikiama tik mokiems bankams. Sutarties dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti galiojimo laikotarpiu bankui draudžiama naudoti suteiktą valstybės garantiją banko stabilumui didinti ir informaciją apie šią garantiją rinkodaros ir banko veiklos plėtros tikslais.

II. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS

3. Dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti kreipiasi bankas ir (arba) banko akcininkai, turintys banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti banko veiklą (toliau – banką kontroliuojantys akcininkai), arba (užsienio banko filialo atveju) užsienio banko filialą Lietuvos Respublikoje įsteigęs asmuo ir pateikia Finansų ministerijai šiuos dokumentus:

3.1. prašymą suteikti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, kuriame turi būti nurodyta:

3.1.1. prašomų valstybės garantuoti įsipareigojimų suma ir terminas, atitinkantys Finansinio tvarumo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, valiuta ir numatomų gauti lėšų naudojimo tikslai;

3.1.2. valstybės garantijos banko stabilumui didinti atgręžtinį reikalavimą užtikrinsiančių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurių bendra vertė turi būti ne mažesnė nei 300 procentų prašomų valstybės garantuoti įsipareigojimų, sąrašas;

3.1.3. valstybės garantuotų įsipareigojimų banko stabilumui didinti grąžinimo lėšų ar kito finansinio turto šaltiniai ir jų pagrindimas;

3.1.4. informacija apie banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą prašymo pateikimo metu;

3.1.5. priemonės, kurių prašymo pateikimo metu imtasi siekiant spręsti banko likvidumo problemas ar kitaip padidinti banko veiklos stabilumą ir patikimumą, įskaitant Lietuvos banko pritaikytas (taikomas) priemones, šių priemonių taikymo rezultatai ir jų įvertinimas;

3.2. jeigu pagal Taisyklių 3.1.2 punktą nurodyta prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė įkeitimas, – nepriklausomo turto vertintojo atlikto įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą;

3.3. banko organų arba užsienio banko filialą įsteigusio asmens priimtus sprendimus kreiptis dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo;

3.4. stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planą, kuriame turi būti nurodoma:

3.4.1. banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo prisiėmus valstybės garantuotus įsipareigojimus banko stabilumui didinti prognozė ir prognozuojama šių įsipareigojimų įtaka (atsižvelgiant į jų kainą) banko finansinei būklei;

3.4.2. banko veiklos prognozė, jeigu nebūtų suteikta prašoma valstybės garantija banko stabilumui didinti;

3.4.3. priemonės, kurių bankas numato imtis likvidumo problemoms spręsti ir savo veiklos stabilumui ir patikimumui didinti, detalus šių priemonių apibūdinimas, taikymo terminai ir jų tikėtina įtaka banko likvidumui, finansinei būklei ir veiklos tęstinumui;

3.5. jeigu žinomas kreditorius, – paskolos sutarties ar kito įsipareigojamojo skolos dokumento tarp kreditoriaus ir banko, norinčio gauti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, ir teisingumo ministro ar jo įgalioto asmens pasirašomos teisinės išvados dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti (jeigu imant paskolą, už kurią prašoma suteikti valstybės garantiją, to pageidauja kreditorius) projektus;

3.6. kitą informaciją, kuri gali būti svarbi priimant sprendimą dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo.

4. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo), prašantys suteikti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, privalo pateikti Taisyklių 3 punkte nurodytus dokumentus Lietuvos bankui tuo pat metu, kai juos pateikia Finansų ministerijai.

5. Lietuvos bankas per 5 darbo dienas nuo šiame skyriuje nurodytų dokumentų, duomenų ir informacijos gavimo pateikia Finansų ministerijai Finansinio tvarumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išvadą ir pasiūlymus. Teikdamas išvadą ir pasiūlymus, Lietuvos bankas Finansų ministerijai pateikia:

5.1. informaciją apie banko finansinę būklę, riziką ribojančių reikalavimų vykdymą ir finansinės būklės įvertinimą, jeigu ši valstybės garantija nebūtų suteikta;

5.2. siūlomą bankui teiktinos valstybės garantijos banko stabilumui didinti dydį, terminą ir garantinės įmokos dydį;

5.3. nuomonę apie banko pateiktą stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planą;

5.4. pasiūlymus dėl bankui taikytinų Taisyklių 15 punkte nustatytų valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygų.

6. Tik gavusi Taisyklių 5 punkte nurodytą Lietuvos banko išvadą ir pasiūlymus Finansų ministerija pradeda nagrinėti prašymą suteikti valstybės garantiją banko stabilumui didinti.

7. Jeigu iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo priėmimo pasikeičia pagal Taisyklių 3 ir 4 punktus Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys ar aplinkybės, bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo), prašantys suteikti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, nedelsdami pateikia Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui naujus duomenis ir (ar) dokumentus.

8. Jeigu pagal Taisyklių 3 ir (ar) 5 punktus gautos informacijos nepakanka pagrįstam sprendimui dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo priimti ar nepateikti visi reikiami dokumentai, Finansų ministerija per 5 darbo dienas kreipiasi į banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį), prašančius suteikti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, ir (ar) Lietuvos banką su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomą informaciją.

9. Valstybės garantijos banko stabilumui didinti atgręžtinį reikalavimą užtikrinančių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių vertė, įkeitimo atveju – nustatyta nepriklausomų turto vertintojų vertė, turi būti ne mažesnė už prašomų valstybės garantuoti įsipareigojimų sumą. Prievolės įvykdymą užtikrinantis turtas gali būti nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai ir banko paskolos, kurioms vadovaujantis Minimaliais paskolų vertinimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos banko valdybos 2005 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 114 (Žin., 2005, Nr. 96-3626), nėra pripažinto įvykusio nuostolio įvykio (-ių).

10. Taisyklių 9 punkte nurodytos banko paskolos – tai banko suteiktos paskolos ir gautinos sumos, investicijos, laikomos iki termino pabaigos, ir kitas finansinis turtas, kuris vertinamas amortizuota savikaina ir yra susijęs su kredito rizika (taip pat ir kreditai, sąskaitos kreditai, diskontuotieji vekseliai, skolos vertybiniai popieriai, gautinos išperkamosios nuomos sumos, indėliai, lėšos kitų bankų sąskaitose, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, faktoringas, išsimokėtinai (skolon) parduotas turtas, išankstiniai mokėjimai).

11. Iš Taisyklių 3.1.2 punkte nurodyto valstybės garantijos banko stabilumui didinti atgręžtinį reikalavimą užtikrinsiančių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašo Finansų ministerija išsirenka jai priimtiniausias prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones. Finansų ministerija turi teisę motyvuotai prašyti banko ir (arba) banką kontroliuojančių akcininkų (užsienio banko filialą įsteigusio asmens), prašančių suteikti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, per nustatytą terminą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka pateikti pasiūlymą dėl papildomų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, jeigu nurodytų priemonių vertė ir (arba) likvidumas kelia abejonių.

12. Finansų ministerija, gavusi visus Taisyklių 3, 5, 7 ir 8 punktuose nurodytus dokumentus ir informaciją, per 10 darbo dienų parengia Valstybinei paskolų komisijai, sudarytai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 „Dėl Paskolų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų bei valstybės garantijų teikimo ir suteiktų paskolų grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2005, Nr. 105-3882; 2009, Nr. 103-4293), išvadą dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo. Išvadoje nurodoma:

12.1. valstybės numatomų garantuoti įsipareigojimų dydis, garantinės įmokos dydis ir jos sumokėjimo būdas;

12.2. valstybės garantijos banko stabilumui didinti atgręžtinį reikalavimą užtikrinsiančios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ir nepriklausomo turto vertintojo atlikto šių priemonių turto vertinimo ataskaitos duomenys;

12.3. taikytinos valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygos.

13. Finansų ministerija Valstybinei paskolų komisijai kartu su išvada dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo pateikia:

13.1. šios išvados pagrindimo dokumentus (pagal Finansų ministerijai pateiktų Taisyklių 3, 5 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų analizę parengtą informaciją);

13.2. garantijos sutarties (rašto) projektą ir, jeigu žinomas kreditorius, paskolos sutarties ar kito įsipareigojamojo skolos dokumento projektą;

13.3. valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygų ir stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo plano vykdymo sutarties (toliau – valstybės garantijos taikymo sąlygų sutartis) projektą, atitinkantį Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus;

13.4. kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos Valstybinės paskolų komisijos teikiamiems Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymams.

14. Valstybės garantijos taikymo sąlygų sutarties projekte nurodoma:

14.1. valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygos ir jų vykdymo laikotarpiai ir (arba) įvykdymo terminai, taip pat draudimas suteiktą valstybės garantiją banko stabilumui didinti ir informaciją apie šią garantiją naudoti banko rinkodaros ir veiklos plėtros tikslais;

14.2. banko pareiga nustatytais terminais ir tvarka teikti informaciją, reikalingą kontroliuoti, kaip vykdomos valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygos, stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planas, įskaitant informaciją, kurios reikia ataskaitoms ir pranešimams Europos Komisijai rengti;

14.3. garantinės įmokos sumokėjimo terminas ir sąlygos;

14.4. valstybės garantijos taikymo sąlygų sutarties nesilaikymo pasekmės.

15. Valstybės garantijos taikymo sąlygų sutarties projekte gali būti nustatomos tokios valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygos:

15.1. draudimas mokėti dividendus, tantjemas ar dividendų, tantjemų dydžio apribojimas;

15.2. reikalavimas kreditavimo šalies ūkiui finansuoti apimčiai per nustatytą laikotarpį;

15.3. draudimas valstybės garantijos banko stabilumui didinti laikotarpiu bankui supirkti savo akcijas;

15.4. draudimas banko stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir administracijos vadovui valstybės garantijos banko stabilumui didinti laikotarpiu sudaryti naujus banko akcijų pasirinkimo sandorius;

15.5. reikalavimai dėl banko stebėtojų tarybos, valdybos narių ir administracijos vadovo pajamų, gaunamų iš banko, valstybės garantijos banko stabilumui didinti laikotarpiu;

15.6. reikalavimas pakeisti banko stebėtojų tarybos, valdybos narius (narį) ar administracijos vadovą bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

15.7. draudimas valstybės garantijos banko stabilumui didinti laikotarpiu skolinti įmonėms, priklausančioms tai pačiai grupei kaip ir bankas;

15.8. reikalavimas laikytis tam tikrų papildomai nustatytų banko veiklos riziką ribojančių reikalavimų;

15.9. reikalavimas padidinti banko įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais;

15.10. reikalavimas akcininkams parduoti dalį akcijų;

15.11. tam tikros banko veiklos (veiklų) apribojimas;

15.12. kitos valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygos.

16. Valstybinė paskolų komisija, išnagrinėjusi Finansų ministerijos pateiktus dokumentus, teikia pasiūlymus:

16.1. pritarti valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimui, – Finansų ministerija rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo projektą;

16.2. nepritarti valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimui, – Finansų ministerija per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį), prašančius suteikti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, ir nurodo priežastis.

17. Jeigu pagal šį nutarimą Europos Komisijai pateikiamas Europos Komisijos komunikate „Dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinėmis krizės sąlygomis“ (2009/C 195/04) (toliau – Restruktūrizavimo komunikatas) nustatyto turinio stabilios ir patikimos banko veiklos atkūrimo planas ir to plano įgyvendinimo metu prireikia minėtam bankui suteikti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, Valstybinė paskolų komisija, priėmusi Taisyklių 16.1 punkte nurodytą sprendimą, pasiūlo Finansų ministerijai teikti Europos Komisijai pranešimą apie valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimą.

18. Valstybinė paskolų komisija, teikdama pasiūlymą dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo, turi vadovautis objektyviais ir nediskriminaciniais tinkamumo gauti valstybės garantiją kriterijais.

III. SPRENDIMO PRIĖMIMAS

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo turi būti nurodyta:

19.1. bankas, prisiimantis valstybės garantuojamus įsipareigojimus banko stabilumui didinti;

19.2. banko įsipareigojimų, dėl kurių suteikiama valstybės garantija, suma ir valiuta, laikotarpis, kuriam suteikiama valstybės garantija;

19.3. valstybės garantijos banko stabilumui didinti atgręžtinį reikalavimą užtikrinančios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės;

19.4. garantinės įmokos už suteiktą valstybės garantiją banko stabilumui didinti dydis ir jos sumokėjimo sąlygos;

19.5. valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygos.

20. Kartu su Finansų ministerijos teikiamu Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo projektu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikiami valstybės garantijos taikymo sąlygų sutarties, valstybės garantijos sutarties (rašto) projektai ir, jeigu žinomas kreditorius, paskolos sutarties ar kito įsipareigojamojo skolos dokumento projektas.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą:

21.1. nepritarti valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimui, – Finansų ministerija per 3 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio, kuriame nuspręsta nepriimti nutarimo dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo, apie tai raštu informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį);

21.2. pritarti valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimui, – Finansų ministerija per 3 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo apie tai raštu informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį); rašte nurodomos valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygos.

22. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo) gautame rašte nustatytais terminais privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybę informuoti, ar sutinka su valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygomis. Jeigu bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo) nesutinka su šiomis sąlygomis, šiam bankui valstybės garantija banko stabilumui didinti nesuteikiama.

23. Finansų ministras pasirašo valstybės garantiją banko stabilumui didinti tada, kai:

23.1. bankas pateikia Finansų ministerijai valstybės garantijos banko stabilumui didinti prievolės įvykdymo užtikrinimo įrodymo dokumentus;

23.2. jeigu žinomas kreditorius, – pasirašyta paskolos sutartis arba kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai tarp kreditoriaus ir banko;

23.3. tarp banko ir Finansų ministerijos pasirašyta valstybės garantijos taikymo sąlygų sutartis.

24. Lietuvos banko ir Finansų ministerijos raštiškame susitarime nustatyta tvarka (arba Finansų ministerijos prašymu) Lietuvos bankas teikia Finansų ministerijai kredito įstaigų priežiūros metu gautą informaciją apie valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygų ir stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo plano vykdymą, informaciją, reikalingą įvertinti kreditoriaus ar banko, kuriam suteikta valstybės garantija banko stabilumui didinti, prašymui įvykdyti valstybės garantiją banko stabilumui didinti, informaciją, reikalingą įvertinti bankui taikytinų priemonių, jeigu bankas nevykdo valstybės garantuotų įsipareigojimų ir dėl to valstybei, kaip garantui, tenka juos įvykdyti, tikslingumui ir pasiūlymus dėl šių priemonių taikymo. Lietuvos bankas, kredito įstaigų priežiūros metu nustatęs valstybės garantijos banko stabilumui didinti taikymo sąlygų ir stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo plano vykdymo pažeidimų, nedelsdamas apie tai informuoja Finansų ministeriją ir pasiūlo priemones, kurių reikėtų imtis.

25. Jeigu suteikiant valstybės garantiją banko stabilumui didinti kreditorius nežinomas, bankas, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuos valstybė, privalo iš anksto su Finansų ministerija suderinti su kreditoriumi pasirašytiną paskolos sutartį arba kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Jeigu bankas šio reikalavimo neįvykdo, jam suteikta valstybės garantija banko stabilumui didinti negalioja.

26. Kreditoriaus pageidavimu teikiamą teisinę išvadą dėl valstybės garantijos banko stabilumui didinti pasirašo teisingumo ministras arba jo įgaliotas asmuo.

IV. GARANTINĖS ĮMOKOS DYDIS

27. Valstybės garantijos banko stabilumui didinti metinė garantinė įmoka – ne mažesnė už Lietuvos Respublikos 5 metų trukmės kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių metinių normų, skelbiamų bent vienoje iš viešai pripažintų ir naudojamų informacinių sistemų, paskutinių 12 mėnesių svertinį vidurkį.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į banko rizikingumą, situaciją finansų rinkoje ir kitas aplinkybes, gali nustatyti metinę garantinę įmoką, didesnę už apskaičiuotą pagal Taisyklių 27 punktą, ir (arba) nustatyti pamečiui didėjančią garantinę įmoką.

29. Jeigu pagal Taisyklių 27 ir 28 punktus apskaičiuota metinė garantinė įmoka mažesnė už apskaičiuotą pagal Europos centrinio banko 2008 m. spalio 20 d. rekomendaciją dėl vyriausybės garantijų dėl banko skolų metinę garantinę įmoką, padidintą 20 bazinių punktų bankams, turintiems kredito reitingą A+ arba A; 30 bazinių punktų bankams, turintiems kredito reitingą A-; 40 bazinių punktų bankams, neturintiems kredito reitingo ir priskiriamiems BBB reitingui, garantinė įmoka apskaičiuojama pagal šį punktą.

V. SUTEIKTŲ VALSTYBĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMAS

30. Jeigu bankas, kuriam suteikta valstybės garantija banko stabilumui didinti, nevykdo valstybės garantuotų įsipareigojimų ir dėl to valstybei, kaip garantui, tenka juos įvykdyti, Finansų ministerija turi teisę:

30.1. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041) 10 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš banko laiku negrąžintą skolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas įmokas ir valstybės patirtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, perduodama sprendimą dėl skolos išieškojimo vykdyti antstoliams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

30.2. jeigu inicijuoti bankroto bylos iškėlimą arba skolos išieškojimą ekonomiškai netikslinga, taikyti šias priemones:

30.2.1. atidėti banko skolos, susidariusios įvykdžius garantiją banko stabilumui didinti, grąžinimo terminą;

30.2.2. perleisti reikalavimą – atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims reikalavimą grąžinti skolą ir įvykdyti su ja susijusius kitus turtinius įsipareigojimus;

30.2.3. kapitalizuoti banko skolą – įsigyti banko, kuriam suteikta valstybės garantija banko stabilumui didinti, akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jo įsiskolinimus valstybei pagal skolos grąžinimo sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, kai šis bankas didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais.

31. Sprendimą dėl Taisyklių 30.2 punkte nurodytų priemonių taikymo ir teisės aktuose nustatytų valstybės, kaip kreditorės, teisių įgyvendinimo Valstybinės paskolų komisijos pasiūlymu priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

32. Priimant sprendimą dėl Taisyklių 30 punkte nurodytų priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į taikytinos priemonės ekonominį pagrįstumą valstybės interesų ir banko patikimos ir stabilios veiklos užtikrinimo požiūriais.

33. Bankas, kuriam suteikta valstybės garantija banko stabilumui didinti, privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskolos sutartyse ar kituose įsipareigojamuose skolos dokumentuose nustatyto mokėjimo termino informuoti Finansų ministeriją ir Lietuvos banką apie galimą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

34. Valstybės garantijos banko stabilumui didinti laikotarpiu bankas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos, privalo pagal Finansų ministerijos patvirtintas taisykles pateikti jai valstybės garantuotų įsipareigojimų vykdymo ataskaitas.

35. Bankas valstybės garantijos banko stabilumui didinti laikotarpiu privalo iki kiekvienų metų birželio 1 d. pateikti Finansų ministerijai praeitų metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą, taip pat informaciją apie sutartyse nurodytų bankų sąskaitų ir kitų rekvizitų pasikeitimus.

36. Valstybei, kaip garantui, įvykdžius prievolę kreditoriui pagal suteiktą valstybės garantiją banko stabilumui didinti, kreditorius nedelsdamas po minėtosios prievolės įvykdymo Finansų ministerijai turi pateikti patvirtinimą, kad prievolė įvykdyta tinkamai, arba grąžinti atitinkamus dokumentus, kuriais patvirtina, kad prievolė įvykdyta tinkamai (garantinį raštą ir panašiai).

37. Valstybės garantuotų įsipareigojimų banko stabilumui didinti apskaitą tvarko Finansų ministerija.

VI. BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA

38. Jeigu valstybės garantijos banko stabilumui didinti metu valstybės garantuojami įsipareigojimai viršija 5 procentus visų banko įsipareigojimų arba valstybės garantuojami įsipareigojimai viršija 500 mln. eurų, bankas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo parengia ir pateikia Finansų ministerijai su Lietuvos banku suderintą Restruktūrizavimo komunikate nustatyto turinio banko veiklos įvertinimą, kurį Finansų ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo valstybės garantijos banko stabilumui didinti suteikimo pateikia Europos Komisijai.

39. Taisyklių 30 punkte nurodytu atveju bankas ne vėliau kaip per 5 mėnesius parengia ir pateikia Finansų ministerijai su Lietuvos banku suderintą Restruktūrizavimo komunikate nustatyto turinio stabilios ir patikimos banko veiklos atkūrimo planą ar banko likvidavimo planą, kurį Finansų ministerija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo valstybės garantuotų įsipareigojimų įvykdymo pateikia Europos Komisijai.

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. lapkričio 24 d.

nutarimu Nr. 1673

PASITIKĖTINIŲ (SUBORDINUOTŲ) PASKOLŲ BANKAMS TEIKIMO IR ŠIŲ PASKOLŲ PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų bankams teikimo ir šių paskolų priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 93-3985) (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) nustatytos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės – pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų (toliau – subordinuota paskola), kaip vieno iš valstybės dalyvavimo banko kapitale būdų, teikimą, šių paskolų taikymo sąlygas, tvarką ir šių paskolų priežiūrą.

2. Subordinuota paskola teikiama litais arba eurais. Subordinuotos paskolos trukmė – nuo 2 iki 5 metų.

3. Priimant sprendimą dėl subordinuotos paskolos bankui suteikimo, turi būti vadovaujamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

II. DOKUMENTŲ SUBORDINUOTOMS PASKOLOMS TEIKTI PATEIKIMAS

4. Dėl subordinuotos paskolos suteikimo kreipiasi bankas ir (arba) banko akcininkai, turintys banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti banko veiklą (toliau – banką kontroliuojantys akcininkai), ir pateikia Finansų ministerijai šiuos dokumentus:

4.1. prašymą suteikti subordinuotą paskolą, kuriame turi būti nurodyta:

4.1.1. prašomos suteikti subordinuotos paskolos dydis, terminas ir valiuta, šios paskolos naudojimo tikslai;

4.1.2. subordinuotos paskolos grąžinimo lėšų ar kito finansinio turto šaltiniai ir jų pagrindimas;

4.1.3. pasiūlymai dėl subordinuotos paskolos kapitalizavimo;

4.1.4. informacija apie banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą prašymo pateikimo metu;

4.1.5. priemonės, kurių prašymo pateikimo metu imtasi siekiant padidinti banko veiklos stabilumą ir patikimumą, įskaitant Lietuvos banko pritaikytas (taikomas) priemones, šių priemonių taikymo rezultatai ir jų įvertinimas;

4.2. stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planą, kuriame turi būti nurodyta:

4.2.1. banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo gavus subordinuotą paskolą prognozė ir prognozuojama šios paskolos įtaka (atsižvelgiant į paskolos kainą) banko finansinei būklei;

4.2.2. banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo prognozė ir prognozuojama įtaka banko finansinei būklei kapitalizavus subordinuotą paskolą;

4.2.3. banko veiklos prognozė, jeigu nebūtų suteikta subordinuota paskola;

4.2.4. priemonės, kurių bankas numato imtis savo veiklos stabilumui ir patikimumui didinti, detalus šių priemonių apibūdinimas, taikymo terminai ir jų tikėtina įtaka banko finansinei būklei ir veiklos tęstinumui;

4.3. banko organų priimtus sprendimus kreiptis dėl subordinuotos paskolos suteikimo;

4.4. kitą informaciją, kuri gali būti svarbi priimant sprendimą dėl subordinuotos paskolos bankui suteikimo.

5. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai, prašantys suteikti subordinuotą paskolą, privalo pateikti Taisyklių 4 punkte nurodytus dokumentus Lietuvos bankui tuo pat metu, kai juos pateikia Finansų ministerijai.

6. Lietuvos bankas per 5 darbo dienas nuo šiame skyriuje nurodytų dokumentų, duomenų ir informacijos gavimo pateikia Finansų ministerijai Finansinio tvarumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išvadą ir pasiūlymus. Teikdamas išvadą ir pasiūlymus, Lietuvos bankas Finansų ministerijai pateikia:

6.1. informaciją apie banko finansinę būklę, riziką ribojančių reikalavimų vykdymo ir finansinės būklės prognozę, jeigu ši paskola jam nebūtų suteikta;

6.2. siūlomą bankui teiktinos subordinuotos paskolos dydį, valiutą, palūkanų normą ir terminą;

6.3. nuomonę apie banko pateiktą stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planą;

6.4. pasiūlymus dėl bankui taikytinų Taisyklių 13 punkte nustatytų subordinuotos paskolos taikymo sąlygų;

6.5. banko rizikos pobūdžio įvertinimą pagal Europos Komisijos komunikato „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (2009/C 10/03) (toliau – Kapitalo atkūrimo komunikatas) priede nurodytus banko rizikos pobūdžio vertinimo rodiklius.

7. Tik gavusi Taisyklių 6 punkte nurodytą Lietuvos banko išvadą ir pasiūlymus Finansų ministerija pradeda nagrinėti prašymą suteikti subordinuotą paskolą.

8. Jeigu iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl subordinuotos paskolos teikimo priėmimo pasikeičia pagal Taisyklių 4 ir 5 punktus Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys ar aplinkybės, bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai, prašantys suteikti subordinuotą paskolą, nedelsdami pateikia Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui naujus duomenis ir (ar) dokumentus.

9. Jeigu pagal Taisyklių 4 ir (ar) 6 punktus gautos informacijos nepakanka pagrįstam sprendimui dėl subordinuotos paskolos suteikimo priimti ar nepateikti visi reikiami dokumentai, Finansų ministerija per 5 darbo dienas kreipiasi į banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus, prašančius suteikti subordinuotą paskolą, ir (ar) Lietuvos banką su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomą informaciją ir (ar) trūkstamus dokumentus.

III. DOKUMENTŲ SUBORDINUOTOMS PASKOLOMS TEIKTI NAGRINĖJIMAS

10. Per 15 darbo dienų nuo visų Taisyklių 4, 6, 8 ir 9 punktuose nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo Finansų ministerija išnagrinėja pateiktus dokumentus ir jeigu:

10.1. subordinuotos paskolos bankui teikimas neatitinka visų Finansinio tvarumo įstatyme ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų, – nutraukia prašymo suteikti subordinuotą paskolą nagrinėjimą ir nedelsdama apie tai informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus, prašančius suteikti subordinuotą paskolą, nurodydama priežastis;

10.2. subordinuotos paskolos bankui teikimas atitinka Finansinio tvarumo įstatyme ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus:

10.2.1. pateikia Europos Komisijai su Lietuvos banku suderintą pranešimą, kuriame nurodomas banko rizikos pobūdis, įvertintas pagal Kapitalo atkūrimo komunikato priede nurodytus banko rizikos pobūdžio vertinimo rodiklius, su banko rizikos pobūdžio vertinimu susijusi informacija ir banko likvidumo rodikliai; toks pranešimas teikiamas Europos Komisijai ir tuo atveju, kai tas pats bankas kreipiasi dėl subordinuotos paskolos suteikimo antrą kartą;

10.2.2. gavusi Europos Komisijos pritarimą dėl subordinuotos paskolos teikimo, parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl subordinuotos paskolos teikimo projektą.

IV. SPRENDIMO DĖL SUBORDINUOTŲ PASKOLŲ TEIKIMO PRIĖMIMAS

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl subordinuotos paskolos teikimo turi būti nurodyta:

11.1. bankas – subordinuotos paskolos gavėjas;

11.2. subordinuotos paskolos suma, valiuta, trukmė, metinė palūkanų norma, šios paskolos naudojimo tikslai;

11.3. subordinuotos paskolos taikymo sąlygos.

12. Kartu su Finansų ministerijos teikiamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl subordinuotos paskolos teikimo projektu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikiamas subordinuotos paskolos sutarties projektas. Subordinuotos paskolos sutarties projekte turi būti nurodyta:

12.1. galimybė keisti subordinuotą paskolą į banko akcijas (kapitalizuoti subordinuotą paskolą) ir tai, kad valstybės reikalavimo teisė ir banko įsipareigojimas mokėti pagal subordinuotos paskolos sutartį pasibaigia nuo banko įstatų pakeitimų, susijusių su tomis akcijomis, įregistravimo Juridinių asmenų registre, o neįregistravus įstatų pakeitimų subordinuotos paskolos sutartis galioja toliau;

12.2. subordinuotos paskolos taikymo sąlygos ir jų vykdymo laikotarpiai, ir (arba) įvykdymo terminai;

12.3. banko pareiga nustatytais terminais ir tvarka teikti informaciją, reikalingą kontroliuoti, kaip vykdomos subordinuotos paskolos taikymo sąlygos, banko įsipareigojimai pagal stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planą ir subordinuotos paskolos panaudojimo efektyvumą, įskaitant informaciją, kurios reikia ataskaitoms ir pranešimams Europos Komisijai rengti;

12.4. subordinuotos paskolos palūkanų mokėjimo tvarka;

12.5. subordinuotos paskolos taikymo sąlygų nesilaikymo pasekmės.

13. Subordinuotos paskolos sutarties projekte gali būti nustatomos tokios subordinuotos paskolos taikymo sąlygos:

13.1. draudimas mokėti dividendus, tantjemas ar dividendų, tantjemų dydžio apribojimas;

13.2. reikalavimas kreditavimo šalies ūkiui finansuoti apimčiai per nustatytą laikotarpį;

13.3. draudimas subordinuotos paskolos laikotarpiu bankui supirkti savo akcijas;

13.4. draudimas banko stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir administracijos vadovui subordinuotos paskolos laikotarpiu sudaryti naujus banko akcijų pasirinkimo sandorius;

13.5. reikalavimai dėl banko stebėtojų tarybos, valdybos narių ir administracijos vadovo pajamų, gaunamų iš banko, subordinuotos paskolos laikotarpiu;

13.6. reikalavimas pakeisti banko stebėtojų tarybos, valdybos narius (narį) ar administracijos vadovą bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

13.7. draudimas subordinuotos paskolos laikotarpiu skolinti įmonėms, priklausančioms tai pačiai grupei kaip ir bankas;

13.8. reikalavimas laikytis tam tikrų papildomai nustatytų banko veiklos riziką ribojančių reikalavimų;

13.9. reikalavimas padidinti banko įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais;

13.10. reikalavimas akcininkams parduoti dalį akcijų;

13.11. tam tikros banko veiklos (veiklų) apribojimas;

13.12. draudimas bankui naudoti gautą subordinuotą paskolą ir informaciją apie gautą subordinuotą paskolą banko rinkodaros ar veiklos plėtros tikslais;

13.13. kitos subordinuotos paskolos taikymo sąlygos.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą:

14.1. nepritarti subordinuotos paskolos suteikimui, – Finansų ministerija per 3 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio, kuriame nuspręsta nepriimti nutarimo dėl subordinuotos paskolos suteikimo, apie tai raštu informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus;

14.2. pritarti subordinuotos paskolos suteikimui, – Finansų ministerija per 3 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo apie tai raštu informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus; rašte nurodomos subordinuotos paskolos taikymo sąlygos.

15. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai gautame rašte nustatytais terminais privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybę informuoti, ar sutinka su subordinuotos paskolos taikymo sąlygomis. Jeigu bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai nesutinka su šiomis sąlygomis, šiam bankui subordinuota paskola nesuteikiama. Jeigu sutinka, Finansų ministerija pasirašo su banku subordinuotos paskolos sutartį.

16. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai per 3 darbo dienas nuo subordinuotos paskolos gavimo privalo kreiptis į Lietuvos banką su prašymu įtraukti subordinuotą paskolą į banko kapitalą Subordinuotųjų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrosiose nuostatose, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 185 (Žin., 2007, Nr. 137-5638), nustatyta tvarka.

V. SUBORDINUOTŲ PASKOLŲ PALŪKANŲ NORMA

17. Už suteiktą subordinuotą paskolą bankas moka metinę palūkanų normą, ne mažesnę už šių elementų sumą:

17.1. Vyriausybės vertybinių popierių metinę palūkanų normą, apskaičiuojamą kaip viešai išplatintų per paskutinius 3 mėnesius Vyriausybės vertybinių popierių svertinė palūkanų norma pagal atitinkamą valiutą ir trukmę atsižvelgiant į numatomą suteikti subordinuotą paskolą; jeigu per paskutinius 3 mėnesius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nebuvo sudariusi atitinkamų skolinimosi sandorių, remiamasi bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių ar prekybos sistemų skelbiamų atitinkamų Vyriausybės vertybinių popierių pelningumu;

17.2. Lietuvos Respublikos 5 metų trukmės kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių metinių normų, skelbiamų bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių ar prekybos sistemų, paskutinių 12 mėnesių svertinį vidurkį;

17.3. 200 bazinių punktų.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į banko rizikingumą, įvertintą vadovaujantis Kapitalo atkūrimo komunikato priede nurodytais banko rizikos pobūdžio vertinimo rodikliais, situaciją finansų rinkoje ir kitas aplinkybes, gali nustatyti ir didesnę subordinuotos paskolos metinę palūkanų normą. Siekdama paskatinti banką, kuriam suteikta subordinuota paskola, šią paskolą grąžinti kuo greičiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti didėjančią palūkanų normą.

19. Jeigu pagal Taisyklių 17 ir 18 punktus apskaičiuota metinė palūkanų norma mažesnė už apskaičiuotą pagal Europos centrinio banko 2008 m. lapkričio 20 d. rekomendaciją dėl atlygio už kapitalo atkūrimo priemones nustatymo metinę palūkanų normą, palūkanų norma apskaičiuojama pagal šią rekomendaciją.

VI. SUBORDINUOTŲ PASKOLŲ TEIKIMAS IR PRIEŽIŪRA

20. Lietuvos banko ir Finansų ministerijos raštiškame susitarime nustatyta tvarka (arba Finansų ministerijos prašymu) Lietuvos bankas teikia Finansų ministerijai kredito įstaigų priežiūros metu gautą informaciją apie subordinuotos paskolos taikymo sąlygų ir stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo plano vykdymą, informaciją, reikalingą subordinuotos paskolos naudojimo efektyvumui įvertinti, informaciją, reikalingą taikytinų priemonių, jeigu bankas subordinuotos paskolos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų mokėti pagal šios paskolos sutartį, tikslingumui įvertinti, ir pasiūlymus dėl šių priemonių taikymo. Lietuvos bankas, kredito įstaigų priežiūros metu nustatęs subordinuotos paskolos taikymo sąlygų ir stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo plano vykdymo pažeidimų, nedelsdamas apie tai informuoja Finansų ministeriją ir pasiūlo priemones, kurių reikėtų imtis.

21. Bankas gautas subordinuotas paskolas grąžina subordinuotų paskolų sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, pervesdamas lėšas į minėtose sutartyse nurodytas Finansų ministerijos sąskaitas.

22. Bankas turi teisę grąžinti subordinuotą paskolą prieš subordinuotos paskolos sutartyje nustatytą terminą.

23. Jeigu bankas subordinuotos paskolos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų mokėti pagal šios paskolos sutartį, Finansų ministerija turi teisę taikyti šias priemones:

23.1. išieškoti iš banko laiku negrąžintą subordinuotą paskolą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius teisės aktų nustatyta tvarka;

23.2. pertvarkyti subordinuotą paskolą – susitarus su banku pakeisti subordinuotos paskolos sutarties sąlygas, t. y. pakeisti paskolos grąžinimo arba palūkanų mokėjimo terminus, palūkanų normą, paskolos sumą padidinti nesumokėtų palūkanų ir delspinigių suma;

23.3. perleisti reikalavimą – atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims reikalavimą grąžinti skolą ir įvykdyti su ja susijusius kitus turtinius įsipareigojimus;

23.4. kapitalizuoti subordinuotą paskolą – įsigyti banko akcijų už emisijos kainą, įskaitydama jo įsiskolinimus valstybei pagal subordinuotos paskolos sutartį, kai šis bankas didina įstatinį kapitalą papildomais įnašais.

24. Sprendimą dėl Taisyklių 23.2– 23.4 punktuose nurodytų priemonių taikymo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

25. Nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Taisyklių 24 punkte nurodyto sprendimo priėmimo, Finansų ministerija teikia pranešimą Europos Komisijai. Kartu su pranešimu pateikiama visa informacija apie banko, kuris nevykdo savo įsipareigojimų mokėti pagal subordinuotos paskolos sutartį, būklę, taip pat Taisyklių 23.2– 23.4 punktuose numatytų priemonių taikymo bankui sąlygas.

26. Priimant sprendimą dėl Taisyklių 23 punkte nurodytų priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į taikytinos priemonės ekonominį pagrįstumą valstybės interesų ir banko patikimos ir stabilios veiklos užtikrinimo požiūriais.

VII. SUBORDINUOTŲ PASKOLŲ APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ

27. Subordinuotų paskolų apskaitą tvarko Finansų ministerija.

28. Subordinuotos paskolos laikotarpiu bankas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos, privalo pagal Finansų ministerijos patvirtintas taisykles pateikti jai subordinuotos paskolos naudojimo ataskaitas.

29. Bankas subordinuotos paskolos laikotarpiu privalo iki kiekvienų metų birželio 1 d. pateikti Finansų ministerijai praeitų metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadą, taip pat informaciją apie subordinuotos paskolos sutartyje nurodytų bankų sąskaitų ir kitų rekvizitų pasikeitimus.

30. Finansų ministerija sistemina, kaupia, saugo ir tvarko duomenis apie suteiktas subordinuotas paskolas, saugo šių paskolų sutarčių ir kitų susijusių dokumentų originalus.

VIII. BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA

31. Finansų ministerijos prašymu bankas ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo subordinuotos paskolos suteikimo pateikia Finansų ministerijai Europos Komisijos komunikate „Dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinėmis krizės sąlygomis“ (2009/C 195/04) nustatyto turinio banko veiklos įvertinimą arba stabilios ir patikimos banko veiklos atkūrimo planą, suderintus su Lietuvos banku.

32. Finansų ministerija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo subordinuotos paskolos bankui suteikimo pateikia Europos Komisijai Taisyklių 31 punkte nurodytą banko veiklos įvertinimą arba stabilios ir patikimos banko veiklos atkūrimo planą.

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. lapkričio 24 d.

nutarimu Nr. 1673

BANKŲ TURTO IŠPIRKIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bankų turto išpirkimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 93-3985) (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) nustatytos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės – bankų turto išpirkimo – taikymą.

2. Banko turtas gali būti išperkamas iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų ar užsienio bankų filialų (toliau – bankai) Finansinio tvarumo įstatyme numatytais atvejais.

3. Numatomas išpirkti bankų turtas yra banko suteiktos paskolos ir gautinos sumos, investicijos, laikomos iki termino pabaigos, ir kitas finansinis turtas, kuris vertinamas amortizuota savikaina ir yra susijęs su kredito rizika (taip pat ir kreditai, sąskaitos kreditai, diskontuotieji vekseliai, skolos vertybiniai popieriai, gautinos išperkamosios nuomos sumos, indėliai, lėšos kitų bankų sąskaitose, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, faktoringas, išsimokėtinai (skolon) parduotas turtas, išankstiniai mokėjimai) (toliau – paskolos). Iš bankų išperkamos tik litais ir eurais suteiktos paskolos, kurias bankas turi Taisyklių įsigaliojimo metu.

4. Gali būti išperkamas tik į banko balansą iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. įtrauktas turtas.

5. Priimant sprendimą dėl banko turto išpirkimo, turi būti vadovaujamasi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

6. Išperkamas banko turtas įvertinamas remiantis 2009 m. vasario 25 d. Komisijos komunikate dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (OL 2009 C 72, p. 1) nustatytais išperkamo turto vertinimo principais.

7. Už išperkamą bankų turtą gali būti atsiskaitoma litais, eurais arba Vyriausybės vertybiniais popieriais.

II. BANKŲ TURTO IŠPIRKIMO DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

8. Dėl banko turto išpirkimo kreipiasi bankas ir (arba) banko akcininkai, turintys banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti banko veiklą (toliau – banką kontroliuojantys akcininkai), arba (užsienio banko filialo atveju) užsienio banko filialą Lietuvos Respublikoje įsteigęs asmuo ir pateikia Finansų ministerijai šiuos dokumentus:

8.1. prašymą išpirkti banko turtą, kuriame turi būti nurodyta:

8.1.1. kokį banko turtą, nurodytą Taisyklių 3 punkte, prašoma išpirkti, pagal kokius kriterijus bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo), prašantys išpirkti banko turtą, nustatė išpirktiną turtą (paskolų grąžinimo vėlavimo terminas, skolininko bankrotas ir panašiai), koks šių kriterijų pasirinkimo pagrindas, visiškai atskleidžiant sumažėjusią turto vertę;

8.1.2. prašomo išpirkti banko turto balansinė vertė;

8.1.3. lėšų ar kito turto, gauto pardavus banko turtą, naudojimo paskirtis;

8.1.4. informacija apie banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą prašymo pateikimo metu;

8.1.5. priemonės, kurių prašymo pateikimo metu imtasi siekiant padidinti banko veiklos stabilumą ir patikimumą, įskaitant Lietuvos banko pritaikytas (taikomas) priemones, šių priemonių taikymo rezultatai ir jų įvertinimas;

8.2. stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planą, kuriame turi būti nurodyta:

8.2.1. banko veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo ir banko finansinės būklės prognozė išpirkus banko turtą;

8.2.2. banko veiklos prognozė, jeigu nebūtų išpirktas banko turtas;

8.2.3. priemonės, kurių bankas po to, kai bus išpirktas jo turtas, numato imtis savo veiklos stabilumui ir patikimumui didinti, detalus šių priemonių apibūdinimas, taikymo terminai ir jų tikėtina įtaka banko finansinei būklei ir veiklos tęstinumui;

8.3. banko organų arba užsienio banko filialą įsteigusio asmens priimtus sprendimus kreiptis dėl banko turto išpirkimo;

8.4. kitą informaciją, kuri gali būti svarbi priimant sprendimą dėl banko turto išpirkimo.

9. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo), prašantys išpirkti banko turtą, privalo pateikti Taisyklių 8 punkte nurodytus dokumentus Lietuvos bankui tuo pat metu, kai juos pateikia Finansų ministerijai.

10. Lietuvos bankas per 5 darbo dienas nuo šiame skyriuje nurodytų dokumentų, duomenų ir informacijos gavimo pateikia Finansų ministerijai Finansinio tvarumo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas išvadas ir pasiūlymus. Teikdamas išvadą ir pasiūlymus, Lietuvos bankas Finansų ministerijai pateikia:

10.1. informaciją apie banko finansinę būklę, riziką ribojančių reikalavimų vykdymo ir finansinės būklės prognozę, jeigu šio banko turtas nebūtų išpirktas;

10.2. siūlomą išpirkti banko turtą ir kriterijus, pagal kuriuos nustatytas išpirktinas banko turtas (paskolų grąžinimo vėlavimo terminas, skolininko bankrotas ir panašiai), šių kriterijų parinkimo pagrindą;

10.3. nuomonę apie banko pateiktą stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planą;

10.4. pasiūlymus dėl bankui taikytinų Taisyklių 24 punkte nustatytų banko turto išpirkimo sąlygų.

11. Tik gavusi Taisyklių 10 punkte nurodytas Lietuvos banko išvadas ir pasiūlymus Finansų ministerija pradeda nagrinėti prašymą išpirkti banko turtą.

12. Jeigu iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl banko turto išpirkimo priėmimo pasikeičia pagal Taisyklių 8 ir 9 punktus Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys ar aplinkybės, bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo), prašantys išpirkti banko turtą, nedelsdami pateikia Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui naujus duomenis ir (ar) dokumentus.

13. Jeigu pagal Taisyklių 8 ir (ar) 10 punktus gautos informacijos nepakanka pagrįstam sprendimui dėl banko turto išpirkimo priimti ar nepateikti visi reikiami dokumentai, Finansų ministerija per 5 darbo dienas kreipiasi į banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį), prašančius išpirkti banko turtą, ir (ar) Lietuvos banką su prašymu per nustatytą terminą pateikti papildomą informaciją ir (ar) trūkstamus dokumentus.

III. BANKŲ TURTO IŠPIRKIMO DOKUMENTŲ NAGRINĖJIMAS

14. Per 15 darbo dienų nuo visų Taisyklių 8, 10, 12 ir 13 punktuose nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo Finansų ministerija išnagrinėja pateiktus dokumentus ir jeigu:

14.1. siūlomas banko turto išpirkimas neatitinka visų Finansinio tvarumo įstatyme ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų, – nutraukia prašymo išpirkti banko turtą nagrinėjimą ir nedelsdama apie tai informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį), prašančius išpirkti banko turtą, nurodydama to priežastis;

14.2. siūlomas banko turto išpirkimas atitinka Finansinio tvarumo įstatyme ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus, – nedelsdama informuoja apie tai banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį), prašančius išpirkti banko turtą, ir akcinę bendrovę Turto banką (toliau – Turto bankas); Turto bankui Finansų ministerija nurodo, kokį banko turtą numatoma išpirkti ir pagal kokius kriterijus (paskolų grąžinimo vėlavimo terminas, skolininko bankrotas ir panašiai), atsižvelgdama į banko ir (arba) banką kontroliuojančių akcininkų (užsienio banko filialą įsteigusio asmens) ir Lietuvos banko pasiūlymus.

15. Turto bankas Taisyklių 14.2 punkte nurodytu atveju:

15.1. parenka turtą vertinančią įmonę išperkamo banko turtui vertinti;

15.2. priima sprendimą pritarti arba nepritarti turtą vertinančios įmonės parinktam išperkamo banko turto vertinimo metodui ar jų deriniui;

15.3. parengia ir suderina su turtą vertinančia įmone išperkamo banko turto vertinimo techninę užduotį;

15.4. kartu su banku ir turtą vertinančia įmone kaip užsakovas pasirašo turto vertinimo sutartį;

15.5. kontroliuoja ir prižiūri banko turto vertinimo procesą;

15.6. nustato kainą, už kurią bus išpirktas banko turtas;

15.7. kartu su banku, prašančiu išpirkti jo turtą, sudaro išperkamo banko turto sąrašą.

15.8. Turtui vertinti gali būti parenkama turtą vertinanti įmonė, kurios vardu parengta ne mažiau kaip 10 Taisyklių 3 punkte nurodyto turto vertinimo ataskaitų ir kurioje dirba ne mažiau kaip 3 turto vertintojai.

16. Išperkamam banko turtui vertinti turtą vertinanti įmonė privalo pasitelkti Turto banko parinktą audito įmonę, kuri turi būti įtraukta į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą, turėti ne mažiau kaip 2 atestuotus auditorius ir ne mažesnę kaip 3 metų bankų audito patirtį.

17. Išperkamam banko turtui vertinti negali būti pasitelkiama audito įmonė, atlikusi banko, kurio turtą prašoma išpirkti, praėjusių metų finansinių ataskaitų auditą.

18. Bankas privalo pateikti Turto bankui, turtą vertinančiai įmonei ir jos pasitelktai audito įmonei visą informaciją, kurios reikia jo turtui vertinti, išperkamo turto sąrašui sudaryti ir jo kainai nustatyti. Už atliktą išperkamo banko turto vertinimą apmoka bankas, kurio turtą prašoma išpirkti.

19. Banko turto išpirkimo kaina negali būti didesnė už turtą vertinančios įmonės nustatytą išperkamo banko turto vertę, sumažintą 20 procentų. Turto bankas gali nustatyti ir mažesnę išperkamo banko turto kainą, atsižvelgdamas į:

19.1. išperkamą banko turtą užtikrinančių priemonių patikimumą ir likvidumą, šių priemonių vertės kitimo prognozes;

19.2. paskolos gavėjo ar emitento patikimumą ir kreditingumą;

19.3. kitas reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos išperkamo banko turto vertės pokyčiams.

20. Išperkamo banko turto sąrašas, vertinimo metodas ir išperkamo turto kaina Finansų ministerijai turi būti pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos pateikimo Turto bankui, kaip nustatyta Taisyklių 14.2 punkte. Šis terminas Finansų ministerijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

21. Finansų ministerija, suderinusi su Lietuvos banku išperkamo turto vertinimo metodą ir vertinimo metu nustatytą išperkamo turto kainą, pateikia šią informaciją Europos Komisijai.

22. Gavusi Europos Komisijos pritarimą dėl išperkamo banko turto vertinimo, Finansų ministerija parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl banko turto išpirkimo projektą.

IV. SPRENDIMO DĖL BANKŲ TURTO IŠPIRKIMO PRIĖMIMAS

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl banko turto išpirkimo turi būti nurodyta:

23.1. bankas, kurio turtą prašoma išpirkti;

23.2. suma, už kurią išperkamas banko turtas, ir sumokėjimo būdas;

23.3. banko turto išpirkimo finansavimo šaltiniai;

23.4. įgaliojimas Finansų ministerijai su Turto banku sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį;

23.5. banko turto išpirkimo sąlygos.

24. Kartu su Finansų ministerijos teikiamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl banko turto išpirkimo projektu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikiamas banko turto pirkimo– pardavimo sutarties (toliau – pirkimo– pardavimo sutartis) projektas, kuriame nurodoma:

24.1. išperkamo banko turto sąrašas ir kaina;

24.2. banko turto išpirkimo sąlygos;

24.3. banko pareiga nustatytais terminais ir tvarka teikti informaciją, reikalingą kontroliuoti, kaip vykdomos banko turto išpirkimo sąlygos ir stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo planas, taip pat informaciją, kurios reikia ataskaitoms ir pranešimams Europos Komisijai rengti;

24.4. išpirkto banko turto apmokėjimo tvarka;

24.5. banko pareiga sugrąžinti Finansų ministerijai atitinkamą dalį Finansų ministerijos bankui už išperkamą banko turtą pervestų lėšų arba Vyriausybės vertybinių popierių Taisyklių 31 punkte nurodytu atveju ar įvykdyti kitas Europos Komisijos nurodytas sąlygas, kurias Europos Komisija pateikia peržiūrėjusi Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus;

24.6. sutarties nesilaikymo pasekmės.

25. Pirkimo– pardavimo sutartyje gali būti nustatomos tokios banko turto išpirkimo sąlygos:

25.1. draudimas mokėti dividendus, tantjemas ar dividendų, tantjemų dydžio apribojimas;

25.2. reikalavimas kreditavimo šalies ūkiui finansuoti apimčiai per nustatytą laikotarpį;

25.3. draudimas už išpirktą banko turtą gautas lėšas naudoti savo akcijoms supirkti;

25.4. draudimas banko stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir administracijos vadovui per kalendorinius metus nuo banko turto išpirkimo sudaryti naujus banko akcijų pasirinkimo sandorius;

25.5. reikalavimas dėl banko stebėtojų tarybos, valdybos narių ir administracijos vadovo pajamų, gaunamų iš banko;

25.6. reikalavimas pakeisti banko stebėtojų tarybos, valdybos narius (narį) ar administracijos vadovą bankų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

25.7. draudimas nustatytu laikotarpiu skolinti įmonėms, priklausančioms tai pačiai grupei kaip ir bankas;

25.8. reikalavimas laikytis tam tikrų papildomai nustatytų banko veiklos riziką ribojančių reikalavimų;

25.9. reikalavimas padidinti banko įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais;

25.10. reikalavimas akcininkams parduoti dalį akcijų;

25.11. tam tikros banko veiklos (veiklų) apribojimas;

25.12. kitos sąlygos.

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą:

26.1. nepritarti banko turto išpirkimui, – Finansų ministerija per 3 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio, kuriame nuspręsta nepritarti banko turto išpirkimui, apie tai raštu informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį);

26.2. pritarti banko turto išpirkimui, – Finansų ministerija per 3 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo apie tai raštu informuoja banką ir (arba) banką kontroliuojančius akcininkus (užsienio banko filialą įsteigusį asmenį); rašte nurodomos banko turto išpirkimo sąlygos.

27. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo) gautame rašte nustatytais terminais privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybę informuoti, ar sutinka su banko turto išpirkimo sąlygomis. Jeigu bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo) nesutinka su šiomis sąlygomis, šio banko turtas neišperkamas.

28. Pirkimo– pardavimo sutartį po to, kai gaunamas Taisyklių 27 punkte nurodytas banko sutikimas, sudaro Finansų ministerija ir bankas, kurio turtas išperkamas. Bankas Finansų ministerijai privalo pateikti visą turimą informaciją, susijusią su išperkamu turtu.

29. Lietuvos banko ir Finansų ministerijos raštiškame susitarime nustatyta tvarka (arba Finansų ministerijos prašymu) Lietuvos bankas teikia Finansų ministerijai kredito įstaigų priežiūros metu gautą informaciją apie banko turto išpirkimo sąlygų ir stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo plano vykdymą. Lietuvos bankas, kredito įstaigų priežiūros metu nustatęs banko turto išpirkimo sąlygų ir stabilios ir patikimos banko veiklos užtikrinimo plano vykdymo pažeidimų, nedelsdamas apie tai informuoja Finansų ministeriją ir pasiūlo priemones, kurių reikėtų imtis.

V. BANKŲ TURTO IŠPIRKIMAS

30. Pirkimo– pardavimo sutartyje nustatytais terminais Finansų ministerija perveda į banko, kurio turtas išperkamas, sąskaitą lėšas (ir atsiskaito Vyriausybės vertybiniais popieriais) už išpirktą iš banko turtą.

31. Jeigu Europos Komisija, peržiūrėjusi jai pateiktus Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus ir informaciją, nustato, kad pagal Taisykles nustatyta išperkamo turto kaina per didelė, bankas atitinkamą jam pervestų lėšų arba Vyriausybės vertybinių popierių dalį sugrąžina Finansų ministerijai nedelsdamas arba įsipareigoja tai padaryti nustatytomis sąlygomis ateityje.

32. Finansų ministerija pagal pavedimo sutartį perduoda iš banko išpirktą turtą Turto bankui administruoti ir realizuoti.

33. Turto bankas iš bankų išpirktą ir jam perduotą turtą realizuoja kuo greičiau, tačiau siekdamas, kad valstybė patirtų kuo mažiau finansinių nuostolių dėl bankų turto išpirkimo.

VI. VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMAS BANKŲ TURTUI IŠPIRKTI

34. Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų konkretaus banko turtui išpirkti (specialiosios paskirties Vyriausybės vertybiniai popieriai), duomenis ir emisijos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija, atsižvelgdama į išperkamo banko turto kainą ir kitas aplinkybes.

35. Vyriausybės vertybinius popierius, skirtus bankų turtui išpirkti, į apyvartą išleidžia, išperka ir palūkanas už juos moka Finansų ministerija teisės aktų ir šių Vyriausybės vertybinių popierių emisijos sąlygų apraše nustatyta tvarka.

36. Už vieną turto pirkimo sandorį gali būti atsiskaitoma vienos ar kelių skirtingų emisijų Vyriausybės vertybiniais popieriais.

37. Už Vyriausybės vertybinius popierius, išleistus bankų turtui išpirkti, mokamos palūkanos. Palūkanų dydis ir mokėjimo dažnumas nustatomi konkrečios emisijos sąlygų apraše. Palūkanos negali būti didesnės už aukciono būdu išleidžiamų atitinkamos trukmės Vyriausybės vertybinių popierių palūkanas.

38. Antrinė šių Vyriausybės vertybinių popierių apyvarta neribojama, jeigu konkrečios emisijos sąlygų apraše nenumatyta kitaip.

39. Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume atidaroma Vyriausybės vertybinių popierių, skirtų atsiskaityti už išperkamą banko turtą, sąskaita. Pirkimo– pardavimo sutartyje nustatytą atsiskaitymo už išperkamą banko turtą dieną Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas Finansų ministerijos nurodymu perveda sutartą Vyriausybės vertybinių popierių kiekį į nurodytą banko, kurio turtas išperkamas, vertybinių popierių sąskaitą.

VII. BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA

40. Per 2 mėnesius nuo banko turto pirkimo– pardavimo sutarties pasirašymo bankas pateikia Finansų ministerijai su Lietuvos banku suderintą Europos Komisijos komunikate „Dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinėmis krizės sąlygomis“ (2009/C 195/04) nustatyto turinio banko veiklos įvertinimą arba stabilios ir patikimos banko veiklos atkūrimo planą, kuriame, be kita ko, nurodoma išsami informacija apie išperkamą turtą, jo vertinimą ir išperkamo turto kainą, o prireikus pateikia kitą informaciją. Minėtus dokumentus ir informaciją Finansų ministerija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo banko turto pirkimo– pardavimo sutarties pasirašymo pateikia Europos Komisijai.

_________________