LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL GYVŪNŲ, IMPORTUOJAMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ, VETERINARINIO TIKRINIMO
2004 m. liepos 5 d. Nr. B1-623
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas 1991 m. liepos 16 d. Tarybos direktyvą 91/496/EEB, nustatančią gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių tikrinimų organizavimo principus, bei 1997 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimą 97/794/EB, nustatantį tam tikras išsamias Tarybos direktyvos 91/496/EEB taikymo taisykles:
1.Tvirtinu pridedamus:
1.1. Gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postus, veterinarinio tikrinimo reikalavimus;
2. Laikau netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 513 „Dėl gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos ir jos įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 111-4954).
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. B1-623
GYVŪNŲ, ĮVEŽAMŲ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ Į EUROPOS SĄJUNGĄ PER LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIENIO VETERINARIJOS POSTUS, VETERINARINIO TIKRINIMO REIKALAVIMAI
Gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postus, veterinarinio tikrinimo reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1991 m. liepos 16 d. Tarybos direktyvą 91/496/EEB, nustatančią gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių tikrinimų organizavimo principus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postus, veterinarinio tikrinimo reikalavimų (toliau – Reikalavimai) tikslas – nustatyti gyvūnų, importuojamų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postus ir gabenamų per jos teritoriją tranzitu, veterinarinių tikrinimų tvarką.
2. Reikalavimai netaikomi naminiams gyvūnams, vežamiems kartu su savininkais ne komerciniais tikslais, išskyrus arklinius gyvūnus.
3. Vartojamos sąvokos:
Atitikties patikrinimas – vizualinis patikrinimas, ar informacija dokumentuose, veterinariniuose sertifikatuose atitinka gyvūną, gyvūnai tinkamai suženklinti.
Dokumentų patikrinimas – veterinarijos sertifikatų ir kitų gyvūnų siuntą lydinčių dokumentų patikrinimas.
Fizinis patikrinimas – gyvūno apžiūrėjimas, įskaitant galimą mėginių ėmimą ir laboratorinį tyrimą, ir, jei būtina, papildomi tyrimai karantino metu.
Gyvūnai – arkliai, asilai, mulai ir arklėnai (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą (toliau – KPN) 01.01), galvijai (kodas pagal KPN 01.02), kiaulės (kodas pagal KPN 01.03), avys ir ožkos (kodas pagal KPN 01.04), naminiai paukščiai (kodas pagal KPN 01.05), žuvys (kodas pagal KPN 03.01), kiti gyvi gyvūnai (kodas pagal KPN 01.06).
Importas – gyvūnų įvežimas į ES muitų teritoriją, deklaruojant juos išleidimui į laisvą apyvartą, kaip nurodyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2915/92, nustatančiame Bendrijos Muitinės kodeksą.
Importuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, importuojantis gyvūnus į Europos Sąjungos teritoriją.
Karantino punktas – patalpa arba patalpos, įregistruotos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios yra atskirtos ir atskirai eksploatuojamos ir kuriose laikomi, stebimi, tiriami, gydomi tik tos pačios siuntos tokios pačios sveikatos būklės gyvūnai, sudarantys vieną epidemiologinį vienetą (neturintys tiesioginio ir netiesioginio kontakto su kitais gyvūnais).
Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba (toliau – PTVVT) – Lietuvos Respublikos valstybinė įstaiga, įgaliota vykdyti pasienio veterinarinę kontrolę.
Pasienio veterinarijos postas (toliau – PVP) – pasienio veterinarijos postas, esantis arčiausiai išorinių teritorijų, nurodytų 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EEB, nustatančios produktų, įvežamų iš trečiųjų šalių į Bendriją, veterinarinių tikrinimų organizavimo principus (su paskutiniais pataisymais), I priede, sienų ir patvirtintas 16 punkte nustatyta tvarka.
Siunta – vienos rūšies gyvūnai, kuriems išrašytas vienas veterinarijos sertifikatas ar kitas dokumentas, gabenami viena transporto priemone iš tos pačios trečiosios šalies ar jos dalies.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, paskirtas arba įgaliotas atlikti veterinarinius tikrinimus pasienio veterinarijos poste.
Veterinarinis tikrinimas – gyvūnų siuntos dokumentų, atitikties ir fizinis patikrinimai, atliekami pasienio veterinarijos poste.
Kitos vartojamos sąvokos apibrėžtos 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekybos tam tikrais gyvūnais ir produktais veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, atliekamų siekiant sukurti vidaus rinką, 2 straipsnyje.
II. BENDRIEJI VETERINARINIO TIKRINIMO REIKALAVIMAI
4. Importuotojas ne vėliau kaip prieš 24 valandas privalo pateikti informaciją PVP, per kurį ketinama importuoti gyvūnus, valstybiniam veterinarijos gydytojui apie ketinamų įvežti gyvūnų skaičių, rūšį ir preliminarų gyvūnų atvežimo į PVP laiką.
5. Gyvūnai tiesiai į patikrinimo vietą, nurodytą 6 punkte, arba, jei reikia, į karantino punktą, kaip nurodyta 28 punkte, turi būti gabenami kontroliuojant muitinei.
6. Gyvūnai negali būti išvežti iš PVP arba karantino punkto, jeigu:
6.1. nepateiktas veterinarinis įvežimo dokumentas, nurodytas 18 arba 24–25 punktuose, patvirtinantis, kad atliktas įtartinų gyvūnų veterinarinis tikrinimas, kaip nurodyta 8, 9, 10.1, 10.2, 10.4, 24–25 ir 26–27 punktuose, tikrinimų rezultatai patenkinami;
7. Muitinės tarnybos neleidžia išleisti gyvūnų į laisvą apyvartą, kol, nepažeidžiant specialiųjų sąlygų, nepatvirtinama, kad išpildyti 6.2 punkto reikalavimai.
8. Nepriklausomai nuo gyvūnų siuntos paskirties kiekvienai gyvūnų siuntai iš trečiosios šalies turi būti atlikti dokumentų ir atitikties patikrinimai tam tikslui patvirtintame PVP, siekiant nustatyti:
8.2. jų paskirties vietą, ypač tranzito atveju arba jei gabenami gyvūnai, kurių prekyba nėra suderinta Europos Sąjungoje, arba jiems yra taikomi specialūs reikalavimai, nustatyti Europos Komisijos sprendimu dėl ES paskirties šalies;
8.3. ar duomenys, nurodyti veterinarijos sertifikatuose ar kituose dokumentuose, užtikrina ES teisės aktuose nustatytų garantijų atitikimą, arba, jei gabenami gyvūnai, kurių prekyba nėra suderinta ES teisės aktais, gyvūnai atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
9. Nepriklausomai nuo išimčių, nurodytų 21 punkte, PVP valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti fizinį gyvūnų, pristatytų į PVP, patikrinimą po to, kai patikrina informaciją duomenų bazėje, nurodytoje Tarybos direktyvos 92/438/EEB 1 straipsnio 2 įtraukoje.
10. Fizinis patikrinimas turi apimti:
10.1. gyvūnų klinikinį tyrimą, siekiant užtikrinti, kad jie atitinka informaciją, nurodytą siuntą lydinčiame veterinarijos sertifikate ar kitame dokumente, ir yra kliniškai sveiki; gali būti taikoma išimtis dėl individualaus klinikinio patikrinimo, atsižvelgiant į gyvūnų kategorijas ir rūšis;
10.2. bet kokius laboratorinius tyrimus, kuriuos, manoma, yra būtina atlikti arba kurie yra nurodyti ES teisės aktuose;
10.4. atitikties 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvos 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos gabenant reikalavimams nustatymą; jeigu gyvūnų transportavimui ar gyvūnams keliami papildomi reikalavimai, PVP valstybinis veterinarijos gydytojas apie tai turi informuoti paskirties vietos kompetentingą instituciją informacijos apsikeitimo sistema, nurodyta Tarybos direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje. Vadovaujant PVP valstybiniam veterinarijos gydytojui, kai kurias užduotis gali atlikti kvalifikuotas, tinkamai apmokytas pagalbinis personalas.
11. Jei gyvūnų siunta yra įvežama per jūrų uostą ar oro uostą į vieną iš teritorijų, nurodytų Tarybos direktyvos 97/78/EEB I priede, atitikties ir fizinis patikrinimai, kaip išimtis 8–10 punktų reikalavimams, gali būti atlikti paskirties šalies jūrų ar oro uosto PVP, jei jie patvirtinti tam tikslui ir jei gyvūnai toliau gabenami iš jūrų uosto ar oro uosto į paskirties šalies PVP tuo pačiu lėktuvu ar laivu be perkrovimo. Tokiu atveju, PVP, kuriame buvo atliktas dokumentų patikrinimas, veterinarijos gydytojas tiesiogiai arba per teritorinę kompetentingą instituciją informacijos apsikeitimo sistema, nurodyta Tarybos direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje, informuoja paskirties ES šalies PVP veterinarijos gydytoją, kad tokie gyvūnai pervežti.
12. Visas veterinarinio tikrinimo išlaidas vykdant 8–11 punktus apmoka gyvūnų siuntos siuntėjas, gavėjas ar jų įgalioti asmenys, ES valstybei neatlyginant.
13. Draudžiama gyvūnus įvežti į teritorijas, nurodytas Tarybos direktyvos 97/78/EEB I priede, jei veterinarinio tikrinimo metu nustatoma, kad:
13.1. gyvūnai, kurių rūšims importo reikalavimai yra suderinti ES, atvežami nepažeidžiant specialiųjų sąlygų dėl arklinių gyvūnų judėjimo ir importo iš trečiųjų šalių, nurodytų 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 90/426/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą 19 straipsnyje, iš trečiosios šalies ar jos teritorijos dalies, kuri nėra ES patvirtintų šalių sąraše arba iš kurios, remiantis Europos Komisijos sprendimu, importas yra uždraustas;
13.3. gyvūnai įtariami, kad serga, arba serga užkrečiamosiomis ligomis ar ligomis, keliančiomis pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai, ar yra kitų priežasčių, nurodytų ES teisės aktuose;
III. REIKALAVIMAI PASIENIO VETERINARIJOS POSTAMS
14. PVP turi būti:
14.1. įvažiavimo į vieną iš teritorijų, nurodytų 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EEB I priede, punkte; dėl geografinių aplinkybių (pvz.: iškrovimo prieplaukos, traukinių stotys, praėjimai) PVP gali būti įrengtas tam tikru atstumu nuo sienos kirtimo vietos su sąlyga, kad toks PVP būtų toli nuo ūkių ar vietų, kuriuose laikomi gyvūnai gali būti užsikrėtę infekcinėmis ligomis;
14.2. įrengtas muitinės zonoje, kurioje vykdomi kiti administraciniai formalumai, įskaitant muitinės importo procedūras;
14.4. prižiūrimas valstybinio veterinarijos gydytojo, kuris tiesiogiai atsakingas už veterinarinį tikrinimą. Vadovaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui, kai kurias iš užduočių gali atlikti kvalifikuotas, tinkamai apmokytas personalas. Valstybinis veterinarijos gydytojas užtikrina nuolatinę kompiuterinės duomenų bazės, nurodytos Komisijos sprendimo 92/438/EEB 1 straipsnyje, priežiūrą.
15. VMVT tvirtina Lietuvos Respublikos PVP, kuriuose atliekamas gyvūnų veterinarinis tikrinimas, sąrašą ir pateikia Europos Komisijai šią informaciją:
15.2. gyvūnų rūšys, kurioms gali būti atliekamas veterinarinis tikrinimas PVP, atsižvelgiant į turimą įrangą ir personalą; nurodomos gyvūnų, kuriems PVP negali būti atliekamas veterinarinis tikrinimas, rūšys; nurodomas PVP, patvirtintų atlikti registruotų arklių veterinarinį tikrinimą, darbo laikas;
15.3. personalas, paskirtas veterinariniam tikrinimui atlikti:
15.3.1. valstybinių veterinarijos gydytojų skaičius (PVP darbo metu turi dirbti bent vienas valstybinis veterinarijos gydytojas),
15.4. patalpų, kuriose atliekami dokumentų ir fizinis patikrinimai, mėginių ėmimas ir bendrieji bei specialieji tyrimai, bei turimos įrangos aprašymai;
16. PVP, kuriuos tvirtins VMVT, turi būti:
16.2. įvairių rūšių transporto priemonėms pritaikyta iškrovimo ir pakrovimo rampa, atitinkamo dydžio gyvūnų laikymo, klinikinio tyrimo patalpos su tinkamu apšvietimu ir ventiliacija, įrengta atsižvelgiant į tiriamų gyvūnų skaičių; patalpos ir rampa turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos;
16.3. pakankamas veterinarijos gydytojų ir pagalbinio personalo, specialiai apmokyto atlikti dokumentų ir fizinį patikrinimą, skaičius, atsižvelgiant į gyvūnų, transportuojamų per PVP, skaičių;
16.4. patalpos veterinarinį tikrinimą atliekančiam personalui, įskaitant persirengimo kambarius, dušus ir tualetus;
16.6. pateikta informacija apie veterinarijos laboratoriją, atliekančią mėginių, paimtų PVP, tyrimą;
16.7. patalpos, kur gyvūnai galėtų būti laikomi, šeriami, girdomi, gydomi ir, jei reikia, skerdžiami, bei įranga šiems veiksmams atlikti;
16.8. jei PVP naudojamas kaip transportuojamų gyvūnų sustojimo ar perkrovimo punktas, turi būti tinkamos patalpos gyvūnų iškrovimui, girdymui, šėrimui ir, jei reikia, tinkamam laikymui ar, esant reikalui, gydymui ar paskerdimui;
16.9. įranga, leidžianti greitai keistis informacija su pasienio kontrolės punktais ir kitomis kompetentingomis institucijomis;
IV. SPECIALIEJI VETERINARINIO TIKRINIMO REIKALAVIMAI
17. Jeigu gyvūnai, kurių importo reikalavimai yra ES suderinti, nėra tiekiami į rinką Lietuvos Respublikoje, kurios PVP buvo atlikti patikrinimai, nurodyti 8–12 punktuose, PVP valstybinis veterinarijos gydytojas, nepažeisdamas specialiųjų reikalavimų registruotiems arkliams, gabenamiems su tapatumo dokumentu (pasu), patvirtintu 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais, turi:
17.1. išduoti už gyvūnų siuntą atsakingam asmeniui veterinarijos sertifikato kopiją arba, jei gyvūnų siunta padalijama, keletą originalaus veterinarijos sertifikato patvirtintų kopijų, kurios galioja ne ilgiau kaip 10 dienų;
17.2. išduoti veterinarinį įvežimo dokumentą, patvirtinantį, kad tikrinimai, nurodyti 8, 10.1–10.2, 10.4 punktuose, buvo atlikti ir jų rezultatai patenkinami, ir nurodyti mėginių, kurie buvo paimti, pobūdį bei laboratorinių tyrimų rezultatus arba laiką, kada tikimasi juos gauti;
18. Kai iš trečiųjų šalių importuojami gyvūnai pervežami per Lietuvos Respublikos PVP į Tarybos direktyvos 97/78/EEB I priede nurodytas teritorijas, turi būti laikomasi tikrinimo taisyklių, nurodytų Tarybos direktyvoje 90/426/EEB.
19. Iš PVP perduodant informaciją informacijos apsikeitimo sistema, nurodyta Tarybos direktyvoje 90/425/EEB 20 straipsnyje, paskirties vietos kompetentingai institucijai turi būti nurodyta:
19.1. ar gyvūnų siunta skirta ES valstybei, ar jos daliai, kurioje taikomi specialieji reikalavimai;
20. Importuojamoms gyvūnų rūšims, nenurodytoms Tarybos direktyvos 90/425/EEB A priede, veterinarinis tikrinimas turi būti atliekamas laikantis šių reikalavimų:
20.1. jei gyvūnai, atvežti tiesiai į Lietuvos Respublikos PVP, yra skirti importuoti į Lietuvos Respubliką, jiems turi būti atlikti visi tikrinimai, nurodyti 8–11 punktuose;
20.2. jei gyvūnai atvežami į Lietuvos Respubliką per kitą ES valstybę, jie gali būti patikrinti kitoje ES valstybėje, jai iš anksto sutikus, arba:
20.2.1. visi 8–11 punktuose nurodyti tikrinimai atliekami paskirties šalies PVP, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai atitinka šioje ES valstybėje taikomus gyvūnų sveikatos reikalavimus,
20.2.2. susitarus VMVT ir kitos ES valstybės kompetentingai institucijai, ES šalies PVP atliekami tikrinimai, nurodyti 8 punkte, o kiti patikrinimai, nurodyti 9–11 punktuose, turi būti atlikti paskirties ES valstybės PVP; šiuo atveju gyvūnų siunta gali būti išgabenta iš PVP, kuriame buvo atlikti dokumentų ir atitikties patikrinimai, tik užplombuotomis transporto priemonėmis ir tik po to, kai valstybinis veterinarijos gydytojas:
20.2.2.1. nurodė originalaus sertifikato kopijoje, o jei siunta buvo išskaidyta – kopijose, kad gyvūnai išvežti ir kad buvo patikrinti PVP,
21. Kol nėra priimti atskiri sprendimai, gyvūnai, kurių prekyba yra suderinta ES, tačiau jie įvežami iš trečiosios šalies, kuriai nėra nustatyti vieningi gyvūnų sveikatos reikalavimai, turi būti importuojami laikantis šių sąlygų:
21.1. jie turi išbūti trečiojoje šalyje siuntėjoje mažiausiai laikotarpį, nurodytą 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarijos patikrinimų problemų importuojant galvijus, avis, ožkas, kiaules, šviežią mėsą ir mėsos produktus iš trečiųjų šalių 10 (1) straipsnyje;
21.3. jie negali būti išgabenti iš PVP ar karantino centro, kol nenustatyta, kad gyvūnas ar gyvūnų siunta:
21.3.1. nepažeidžiant specialiųjų reikalavimų, taikomų trečiajai šaliai dėl ligų, kurios nepasireiškia Europos Sąjungoje, atitinka gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus prekybai, kaip nurodyta Tarybos direktyvose, išvardytose Tarybos direktyvos 90/425/EEB A priede, ir gyvūnų sveikatos reikalavimus, nurodytus Tarybos direktyvoje 72/462/EEB,
21.4. jei jie skirti ES valstybei, gaunant naudą iš papildomų garantijų, nurodytų Tarybos direktyvos 90/425/EEB 3 (1) (e) (iii) ir (iv) straipsnyje, jie turi atitikti reikalavimus prekybai tarp ES valstybių;
21.5. juos pervežus per PVP jie turi būti nugabenti į paskirties skerdyklą, jei tai skerstini gyvūnai, arba į paskirties ūkį, jei tai gyvūnai veislei ir produkcijai arba vandens gyvūnai;
21.6. jei patikrinimai, nurodyti 20 ir 21 punktuose, rodo, kad gyvūnas ar gyvūnų siunta neatitinka šiuose punktuose nustatytų reikalavimų, gyvūnų siunta negali likti PVP ar karantino punkte; šiuo atveju taikomos 36 punkto nuostatos;
21.7. jei gyvūnai, nurodyti 20 punkte, yra neskirti tiekti į Lietuvos Respublikos, kurios PVP atliktas veterinarinis tikrinimas, rinką, taikomos 17–19 punktų nuostatos, ypač dėl sertifikato išdavimo;
21.8. paskirties vietoje gyvūnai, skirti veislei ir produkcijai, turi būti oficialiai kontroliuojami kompetentingų veterinarijos tarnybų; po stebėjimo periodo, patvirtinto teisės aktų nustatyta tvarka, gyvūnais galima prekiauti ES vidaus rinkoje Tarybos direktyvoje 90/425/EEB nurodytomis sąlygomis; skerstiniems gyvūnams paskirties skerdykloje taikomi ES reikalavimai, susiję su atitinkamų gyvūnų rūšių skerdimu.
V. TRANZITU GABENAMŲ GYVŪNŲ VETERINARINIS TIKRINIMAS
22. Leidžiama tranzitu gabenti gyvūnus iš vienos trečiosios šalies į trečiąją šalį per ES teritoriją, jei:
22.1. PVP valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs tikrinimus, nurodytus 8–12 punktuose ir, jei tinka, kompetentingos ES valstybės centrinės institucijos arba tranzito ES valstybės leido gyvūnus gabenti tranzitu, ir;
22.2. už siuntą atsakingas asmuo PVP pateikia patvirtinimą, kad trečioji šalis, į kurią siunčiami gyvūnai, po tranzito per teritorijas, nurodytas Tarybos direktyvos 97/78/EEB I priede, įsipareigoja bet kokiomis sąlygomis negrąžinti gyvūnų siuntos, kurią buvo leidžiama importuoti ar gabenti tranzitu ir įsipareigoja Tarybos direktyvos 97/78/EEB I priede nurodytose teritorijose laikytis Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų apsaugą jų gabenimo metu, reikalavimus;
22.3. PVP valstybinio veterinarijos gydytojo atliktų 8–12 punktuose nurodytų patikrinimų rezultatai, jei taikoma, po to, kai gyvūnai buvo išgabenti iš karantino punkto, rodo, kad gyvūnai atitinka šiuos Reikalavimus, arba, jei tai gyvūnai, nurodyti Tarybos direktyvos 90/425/EEB A priede, patvirtintas sveikatos garantijas;
22.4. PVP, per kurį įvežami gyvūnai, valstybinis veterinarijos gydytojas informacijos apsikeitimo sistema, nurodyta Tarybos direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje, praneša PVP, per kurį išvežami gyvūnai, valstybiniam veterinarijos gydytojui apie gyvūnų siuntos tranzitą;
22.5. gyvūnams, gabenamiems per Tarybos direktyvos 97/78/EEB I priede nurodytas teritorijas tranzitu, taikoma Europos Sąjungos tranzito procedūra (išorinis tranzitas) arba kita muitinės tranzito procedūra, nurodyta ES teisės aktais; leidžiama tvarkyti tranzitu gabenamą gyvūnų siuntą tik įvežimo ar išvežimo PVP.
VI. GYVŪNŲ KARANTINAVIMAS
24. Kai ES teisės aktuose arba nacionaliniuose paskirties šalies teisės aktuose, kuomet nėra suderinti reikalavimai ir vadovaujantis bendraisiais Sutarties reikalavimais, nurodyta, kad gyvūnai turi būti karantinuojami ar izoliuojami, tai turi būti atliekama:
24.1. trečiosios šalies karantino punkte, kuris yra patvirtintas nustatyta tvarka ir reguliariai tikrinamas Europos Komisijos ekspertų, išskyrus tikrinimus dėl snukio ir nagų ligos, pasiutligės ir Niukaslio ligos;
25. Gabenant gyvūnus iš kilmės šalies į paskirties šalies karantino punktą ir iš PVP į karantino punktą, nurodytą 24.1 punkte, turi būti laikomasi specialių saugos reikalavimų.
26. Jei PVP valstybinis veterinarijos gydytojas nurodo karantinuoti gyvūną, tai priklausomai nuo valstybinio veterinarijos gydytojo diagnozuotos ligos pavojingumo karantinas turi būti atliekamas (pasirinktinai):
27. Gyvūnų karantinavimo išlaidas dėl 24 punkto vykdymo apmoka siuntėjas, gavėjas ar jų įgalioti asmenys, ES valstybei neatlyginant.
28. Karantino punktuose privalo būti:
29. Karantino punktai turi būti įrengti saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų vietų, kuriuose laikomi gyvūnai, įtariami, kad užsikrėtę užkrečiamosiomis ligomis.
30. Valstybinis veterinarijos gydytojas arba kompetentinga institucija, jei kyla įtarimas, kad gyvūnų siunta neatitinka veterinarijos teisės aktų, arba kyla įtarimų dėl gyvūno atitikties, gali atlikti visus tyrimus, kuriuos reiktų atlikti.
31. VMVT taiko administracines ar baudžiamąsias nuobaudas fiziniams ar juridiniams asmenims, pažeidusiems ES teisės aktus, ypač jei nustatoma, kad surašyti sertifikatai ar dokumentai neatitinka tikrosios gyvūnų sveikatos būklės, identifikavimo ženklai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba gyvūnai nebuvo atgabenti į PVP patikrinti, gyvūnai nebuvo nusiųsti į nurodytą paskirties vietą.
32. Jei atlikus veterinarinį tikrinimą paaiškėja, kad gyvūnas neatitinka ES nustatytų veterinarijos reikalavimų arba, jei reikalavimai nesuderinti, Lietuvos Respublikos teisės aktų, arba nustatyti kiti teisės aktų pažeidimai, PTVVT, pasitarusi su importuotoju ar jo atstovu, turi nuspręsti:
32.1. iškrauti gyvūnus ir suteikti jiems tinkamas laikymo sąlygas, šerti, girdyti ir, jei reikia, gydyti;
32.3. per VMVT nustatytą laikotarpį grąžinti gyvūnų siuntą į šalį siuntėją, jei gyvūnų sveikatos būklė tai leidžia atlikti; tokiu atveju PVP valstybinis veterinarijos gydytojas privalo:
32.3.1. skubiai suvesti informaciją į kompiuterinę duomenų bazę pagal Komisijos sprendime 92/438/EEB 1 straipsnio 1 įtraukoje nurodytą procedūrą,
33. Jei gyvūnų siuntos grąžinti neįmanoma, ypač dėl gyvūnų gerovės reikalavimų, PVP valstybinis veterinarijos gydytojas:
33.1. gali, gavęs VMVT sutikimą ir atlikęs gyvūnų priešskerdiminę apžiūrą, leisti paskersti gyvūnus žmonių maistui, laikantis ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
34. Importuotojas ar jo atstovas turi apmokėti išlaidas, kurios susidaro vykdant 32–33 punktų reikalavimus siuntos sunaikinimo metu ar naudojant mėsą kitais tikslais. Pajamos, pardavus produktus, gautus paskerdus gyvūnus, turi būti grąžintos gyvūnų savininkui ar jo atstovui išskaičiavus išlaidas.
35. VMVT, jei reikia, turi perduoti turimą informaciją ES valstybėms, kaip nurodyta 1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą.
37. VMVT turi pateikti Europos Komisijai planus dėl gyvūnų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių tikrinimų, nurodydama, kokie tikrinimai atliekami, užtikrinant, kad įvežti gyvūnai arba produktai, gauti iš tokių gyvūnų, nebūtų išgabenti į kitas ES valstybes.
38. Siekiant atlikti tikrinimus, nurodytus 18 punkte, gyvūnų atitikties patikrinimas ir registracija, nurodyti Tarybos direktyvos 90/425/EEB 3 (1)(c) straipsnyje, išskyrus skerstinus gyvūnus ir registruotus arklius, turi būti atlikti gyvūnų paskirties vietoje po stebėjimo periodo, nurodyto 21.6 punkte (jei tinka).
39. VMVT renka mokesčius už importuojamų gyvūnų veterinarinį tikrinimą pagal 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/23/EB dėl priemonių, skirtų tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringui vykdyti, panaikinančią Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB.
41. Importuotojui ar jo atstovui prašant, VMVT turi raštu išdėstyti sprendimus ir jų priežastis ir apskundimo tvarką, galiojančią Lietuvos Respublikoje, procedūras ir taikomus laiko apribojimus.
42. Jeigu VMVT oficialiai informuoja Europos Komisiją apie apsaugos priemonių taikymo būtinumą, o Europos Komisija nepriima jokio sprendimo, VMVT gali taikyti vidaus apsaugos priemones:
43. VMVT imasi vidaus apsaugos priemonių, nurodytų 42 punkte, dėl trečiosios šalies, ji turi apie tai informuoti kitas ES valstybes ir Europos Komisiją pagal 37 punktą.
44. Jei Europos Komisija Lietuvos Respublikoje atlieka patikrinimą, VMVT turi suteikti Europos Komisijai reikalingą pagalbą.
45. Jei atliktus tikrinimus gyvūnų prekybos vietoje, VMVT nustato, kad Reikalavimų nesilaikoma kitos šalies PVP, ji turi pranešti apie tai tos šalies kompetentingai institucijai, kuri turi imtis būtinų priemonių ir pranešti apie atliktus patikrinimus, priimtus sprendimus ir šių sprendimų priežastis VMVT. Jei VMVT mano, kad imtasi nepakankamų priemonių, ji gali bendradarbiauti su tos šalies kompetentinga institucija dėl situacijos pagerinimo ir, jei būtina, VMVT atstovai gali lankytis toje šalyje. Jei situacija nepagerėja, VMVT apie tai informuoja Europos Komisiją ir kitas ES valstybes ir gali dažniau atlikti siuntų, gabenamų iš tos šalies, tikrinimus.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. B1-623
GYVŪNŲ, ĮVEŽAMŲ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ Į EUROPOS SĄJUNGĄ PER LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIENIO VETERINARIJOS POSTUS, VETERINARINIO TIKRINIMO REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS
Gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postus, veterinarinio tikrinimo reikalavimų įgyvendinimo taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir 1997 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimu 97/794/EB, nustatančiu tam tikras išsamias Tarybos direktyvos 91/496/EEB dėl gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo taikymo taisykles.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postus, veterinarinio tikrinimo reikalavimų įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – nustatyti išsamią į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių importuojamų gyvūnų (toliau – gyvūnai) veterinarinio tikrinimo tvarką.
II. DOKUMENTŲ PATIKRINIMAS
3. Kiekvienos gyvūnų siuntos veterinarijos sertifikatas patikrinamas pasienio veterinarijos poste (toliau – PVP), siekiant nustatyti, ar:
3.8. jis pasirašytas valstybinio veterinarijos gydytojo arba kompetentingos institucijos atstovo, įskaitomai ir didžiosiomis raidėmis nurodytas jo vardas, pavardė ir pareigos, antspaudas ir parašas skiriasi nuo teksto spalvos;
4. PVP valstybinis veterinarijos gydytojas turi patikrinti transporto priemonės vairuotojo ir transporto priemonės licencijas, suteikiančias teisę gabenti gyvūnus, taip pat kompetentingos institucijos patvirtintą gyvūnų gabenimo maršruto planą, kurie pagal 1991 m. lapkričio 16 d. Tarybos direktyvą 91/628/EEB dėl apsaugos vežant gyvūnus, iš dalies pakeičiančią direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB, privalomi vežant gyvūnus. Licencijos ir maršruto planas turi būti surašyti lietuvių ir paskirties šalies valstybinėmis kalbomis.
III. ATITIKTiES PATIKRINIMAS
6. Jei siuntą sudaro didelis gyvūnų skaičius, atitikties patikrinimas gali būti atliekamas 10% gyvūnų, bet ne mažiau kaip siuntos dešimčiai gyvūnų. Nustačius atitikties pažeidimų, tikrinama daugiau gyvūnų arba visi siuntos gyvūnai.
7. Jei gyvūnai individualiai nesuženklinti, atliekamas gyvūnų talpyklos ir/arba konteinerių atitikties patikrinimas dėl talpyklų ir/arba konteinerių ženklinimo. Nustačius ženklinimo pažeidimų, tikrinama daugiau talpyklų ir/arba konteinerių arba visos gyvūnų talpyklos ir/arba konteineriai. Atitikties patikrinimas turi taip pat apimti talpyklomis ir/arba konteineriais gabenamų gyvūnų vizualinę apžiūrą, siekiant nustatyti, ar jie atitinka nurodytą gyvūnų rūšį.
IV. FIZINIS PATIKRINIMAS
8. Valstybinis veterinarijos gydytojas porakanopiams ir arkliniams gyvūnams atlieka fizinį patikrinimą pagal 1991 m. liepos 16 d. Tarybos direktyvos 91/496/EEB, nustatančios gyvūnų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių tikrinimų organizavimo principus, 4 (1) straipsnį, užtikrinant, kad porakanopiai ir arkliniai gyvūnai PVP būtų iškrauti dalyvaujant valstybiniam veterinarijos gydytojui.
9. Siekiant įvertinti porakanopių ir arklinių gyvūnų tinkamumą gabenti, turi būti atsižvelgta į bendrą jau atliktos kelionės nuotolį, įskaitant sustojimų skaičių, kurių metu gyvūnai šeriami, girdomi ir organizuojamas jų poilsis.
12. Porakanopių ir arklinių gyvūnų klinikinį tyrimą sudaro:
12.1. gyvūno vizualinė apžiūra, įskaitant bendrą gyvūno sveikatos būklės įvertinimą, jo gebėjimą judėti, odos ir gleivinių būklę ir neįprastas išskyras;
12.3. atsitiktinis kūno temperatūros matavimas; kūno temperatūros nebūtina matuoti gyvūnams, kuriems nerasta klinikinių pokyčių atliekant tyrimus, nurodytus 12.1 ar 12.2 punktuose;
13. Siekiant patikrinti, ar neporakanopių ir arklinių gyvūnų sveikatos būklė atitinka sveikatos reikalavimus, nurodytus siuntą lydinčiame veterinarijos sertifikate, mėginiai turi būti paimami:
13.1. serologiniams tyrimams – mažiausiai 3% gyvūnų siuntų kas mėnesį; tiriama bent 10% siuntos gyvūnų, bet ne mažiau kaip 4 gyvūnai; jei gyvūnams nustatomi klinikiniai pokyčiai, turi būti tiriamas didesnis gyvūnų skaičius;
14. Siekiant nustatyti, ar gyvūnų sveikatos būklė atitinka reikalavimus, nurodytus veterinarijos sertifikate, mėginiai laboratoriniam tyrimui turi būti siunčiami į ES patvirtintą laboratoriją.
15. Paėmus mėginius laboratoriniam tyrimui, registruojami šie duomenys:
16. Klinikinio tyrimo, nurodyto 12 punkte, metu atliekama visų gyvūnų vizualinė apžiūra. Jei gyvūnai skirti veislei ar produkcijai, klinikiniam tyrimui pagal 11–12 punktus iš visos siuntos turi būti atrinkta 10%, bet ne mažiau kaip 10 gyvūnų mėginių. Jei siuntoje yra mažiau nei 10 gyvūnų, tiriamas kiekvienas siuntos gyvūnas. Skerstiniems gyvūnams taip pat turi būti atliktas klinikinis tyrimas pagal 12–13 punktus nuostatas, atrenkant 5% gyvūnų, bet ne mažiau kaip 5 gyvūnus. Jei siuntoje yra mažiau nei 5 gyvūnai, tiriamas kiekvienas siuntos gyvūnas. Nustačius pažeidimų, gali būti tiriama daugiau gyvūnų arba visi siuntos gyvūnai.
17. Įtaręs susirgimą, PVP valstybinis veterinarijos gydytojas gali neleisti išvežti gyvūnų siuntos iš PVP, kol nebus atlikti laboratoriniai tyrimai.
18. Gyvūnų klinikinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų rezultatai turi būti siunčiami Europos Komisijai kas 6 mėnesius arba nedelsiant siunčiami faksu siuntos paskirties vietos valstybei ir Europos Komisijai, jei nustatoma užkrečiamoji liga. Įtarus arba nustačius susirgimą, veterinarijos sertifikatų kopijos turi būti nedelsiant siunčiamos paskirties vietos ES valstybei ir Europos Komisijai.
19. Individualus klinikinis tyrimas neatliekamas naminiams ir kitiems paukščiams, vandens gyvūnams, įskaitant gyvas žuvis, graužikams, kiškiniams, bitėms ir kitiems vabzdžiams, reptilijoms ir amfibijoms, kitiems bestuburiams, tam tikriems zoologijos sodo ir cirko pavojingiems gyvūnams, įskaitant porakanopius ir arklinius gyvūnus, kailiniams žvėreliams.
20. 18 punkte nurodytiems gyvūnams atliekant klinikinį tyrimą, nurodytą 11 punkte, įvertinama gyvūnų sveikatos būklė ir elgsena. Nustačius sveikatos būklės ar elgsenos pokyčių, tiriama daugiau gyvūnų arba visi siuntos gyvūnai. Gyvūnams, kuriems nustatyta sveikatos būklės ar elgsenos pokyčių, turi būti atliekamas klinikinis ir laboratorinis tyrimai.
21. Gyvų žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir moksliniams tikslams skirtų gyvūnų, kurių sveikatos būklė patvirtinta veterinarijos sertifikate, laikomų sąlygomis, ribojančiomis gyvūnų judėjimą, ir transportuojamų užplombuotais konteineriais, klinikinis tyrimas ir mėginių paėmimas turi būti atliekamas tik tada, kai įtariama, kad jie gali sirgti užkrečiamosiomis ligomis, pavojingomis žmonėms ir gyvūnams, ir nustatyti kiti neatitikimai.
V. DOKUMENTAI IR JŲ REGISTRACIJA
22. Kiekvienai gyvūnų siuntai PVP valstybinis veterinarijos gydytojas už siuntą atsakingam asmeniui išduoda originalaus veterinarijos sertifikato arba kitų siuntą lydinčių veterinarinių dokumentų patvirtintas kopijas kartu su veterinarinio įvežimo dokumentu. Juose turi būti nurodytas PVP suteiktas siuntos numeris.
23. PVP valstybinis veterinarijos gydytojas nustatyta tvarka saugo veterinarijos sertifikato originalą (-us) ar kitus siuntą lydinčių veterinarinių dokumentų originalus ir veterinarinio įvežimo dokumentą.
24. PVP registruojami ir saugomi šie kiekvienos siuntos duomenys:
25. Importuojant registruotus arklinius, nurodytus 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/426/EEB dėl veterinarinių reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą, identifikacijos dokumentas (pasas) nepaliekamas PVP. Laikinai importuojant arklinius, veterinarijos sertifikatas lydi gyvūnų siuntą.
26. Importuojant skerstinus arklinius, kurie į skerdyklą patenka per turgų ar surinkimo centrą, išduodamas veterinarinis įvežimo dokumentas ir patvirtinta veterinarijos sertifikato kopija.
27. Siuntų, kurios buvo pripažintos netinkamomis PVP, veterinarijos sertifikatų ar kitų dokumentų kiekvienas puslapis turi būti pažymėtas raudonos spalvos spaudu „GRĄŽINTA“.