LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-510 „dėl lietuvos higienos normos hn 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ Pakeitimo

 

2009 m. spalio 22 d. Nr. V-878

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas 2009 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimą 2009/428/EB, siekiant suderinti su technikos pažanga iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB priedo nuostatas švino, kaip priemaišos, nedrausti optinėse skaidulinėse ryšio sistemose naudojamuose Faradėjaus reiškiniu pagrįstuose poliarizacijos plokštumos sukikliuose, kuriuose yra retųjų žemių elementų ir geležies granato (OL 2009 L 139, p. 32), ir 2009 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimą 2009/443/EB, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/95/EB priedą siekiant suderinti tame priede nustatytas švino, kadmio ir gyvsidabrio naudojimo išimtis su technikos pažanga (OL 2009 L 148, p. 27),

P a k e i č i u Lietuvos higienos normą HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-510 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 83-3451):

1. Išdėstau preambulę taip:

„Europos Sąjungos teisės aktai, kurių nuostatos perkeltos į šią higienos normą:

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos sprendimu 2008/689/EB (OL 2008 L 225, p. 10);

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 127), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimu 2009/443/EB (OL 2009 L 148, p. 27);

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359);

2009 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimas 2009/251/EB reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato (OL 2009 L 74, p. 32).“

2. Išdėstau 1 lentelės 1 punktą taip:

„1. Švinas, gyvsidabris, kadmis, chromas VI, polibromintieji bifenilai (PBB) ir polibromintųjų difenilų eteriai (PBDE) elektros ir elektroninėje įrangoje

1.1. Nuo 2006 m. liepos 1 d. draudžiama tiekti rinkai naujas elektros lemputes, buitinius šviestuvus ir Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793), 1 priede išvardytą 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 kategorijų naują elektros ir elektroninę įrangą, kurioje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, chromo VI, PBB ir PBDE.

1.2. Draudimas netaikomas:

1.2.1. iki 2006 m. liepos 1 d. patiektos rinkai elektros ir elektroninės įrangos remontui skirtoms atsarginėms dalims;

1.2.2. kompaktinėms fluorescencinėms lempoms, kuriose gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 5 mg lempoje; tiesiosioms bendrosios paskirties fluorescencinėms lempoms: halofosfatinėms, kuriose gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 10 mg lempoje; normalios naudojimo trukmės trifosfatinėms, kuriose gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 5 mg lempoje; ilgos naudojimo trukmės trifosfatinėms, kuriose gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 8 mg lempoje; tiesiosioms specialios paskirties fluorescencinėms lempoms; kitoms šiame punkte neišvardytoms lempoms su gyvsidabriu;

1.2.3. plienui, kuriame švinas yra legiruojamoji medžiaga ir jo yra ne daugiau kaip 0,35 %; aliuminiui, kuriame švinas yra legiruojamoji medžiaga ir jo yra ne daugiau kaip 0,4 %; variui, kuriame švinas yra legiruojamoji medžiaga ir jo yra ne daugiau kaip 4 %;

1.2.4. aukštos lydymosi temperatūros lydmetaliams su švinu, kuriuose švino yra 85 % arba daugiau; lydmetaliams su švinu, skirtiems turinčioms daugiau nei du elementus jungtims tarp kaiščių ir mikroprocesorių, kuriuose švino yra daugiau kaip 80 % ir mažiau kaip 85 %; lydmetaliams su švinu, skirtiems palaikyti reikiamą elektros įtampą tarp puslaidininkio modulio ir laikančios plokštės „Flip Chip“ tipo mikroschemų junginiuose; pagrindinių tinklo kompiuterių, laikmenų ir laikmenų masyvų sistemų, tinklų infrastruktūros perjungimo, signalizacijos, perdavimo įrangos ir telekomunikacijų valdymo tinklų lydmetaliams su švinu; elektroninėms keraminėms dalims (pavyzdžiui, pjezoelektroninėms) su švinu; terminio laidumo modulių „C“ formos žiedo dangoms su švinu; standartinėms mikroschemų jungčių sistemoms su švinu; katodinių spindulių vamzdžių (kineskopų), elektronikos komponentų ir fluorescencijos vamzdžių stiklui su švinu;

1.2.5. elektriniams kontaktams su kadmiu ir jo junginiais bei plakiravimui kadmiu, išskyrus draudimus ir ribojimus, nurodytus 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), XVII priedo 23 punkte;

1.2.6. iš anglies plieno pagamintoms absorbcinių šaldiklių šaldymo sistemoms, kuriose chromas VI naudojamas kaip antikorozinė medžiaga;

1.2.7. dekabromo difenileteriui, kai jis naudojamas polimeriniu pavidalu;

1.2.8. iš švino ir bronzos pagamintiems guolių įdėklams ir įvorėms;

1.2.9. optiniam ir filtravimo stiklui su švinu ir (arba) kadmiu;

1.2.10. vamzdinėms kaitinamosioms lempoms su švinu, kurių vamzdis padengtas silikatu;

1.2.11. aukšto intensyvumo išlydžio (HID) lempoms, kuriose švino halogenidas yra spinduliavimo medžiaga, naudojamoms profesionalioje reprografijos įrangoje;

1.2.12. išlydžio lempoms, kuriose švinas yra liuminescencinių miltelių aktyviklis ir jo yra ne daugiau kaip 1 %, jeigu lempos naudojamos kaip įdegiui skirtos lempos, kuriose yra fosforo (pavyzdžiui, BaSi2O5:Pb (BSP), arba kai jos, kaip specialios lempos, kuriose yra fosforo (pavyzdžiui, (Sr,Ba)2MgSi2O7:Pb (SMS), naudojamos diazotipijai, reprografijai, litografijai, vabzdžių gaudyklėms, fotocheminiams ir kietinimo procesams;

1.2.13. labai kompaktiškoms energiją taupančioms lempoms, kuriose švinas yra pagrindinės amalgamos junginiuose PbBiSn-Hg ir PbInSn-Hg bei pagalbinės amalgamos junginyje PbSn-Hg;

1.2.14. stiklui su švino oksidu, kai toks stiklas naudojamas sujungti priekinius ir galinius plokščių liuminescencinių lempų, kurios naudojamos skystųjų kristalų ekranuose (LCD), substratus;

1.2.15. spaustuviniams dažams su švinu ir kadmiu, kai tokie dažai naudojami borosilikatinį stiklą dengiant emaliu;

1.2.16. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – Faradėjaus reiškiniu pagrįstiems poliarizacijos plokštumos sukikliams su švino priemaiša, kuriuose yra retųjų žemės elementų ir geležies granato, naudojamiems optinėse skaidulinėse ryšio sistemose;

1.2.17. mažo žingsnio komponentų (išskyrus jungtis), kurių žingsnis yra 0,65 mm arba mažesnis ir kurie turi NiFe arba varinius išvadų rėmelius, paviršiaus dangoms su švinu;

1.2.18. lydmetaliams su švinu, kurie naudojami diskinius ir planariuosius daugiasluoksnius keraminius kondensatorius prilituojant per juose išgręžtas skyles;

1.2.19. plazminiams vaizdo ekranams ir paviršinio laidumo elektronų emiterį turintiems vaizdo ekranams su švino oksidu, kurie naudojami kaip konstrukcijos elementai, kai švino oksidas yra šių ekranų priekinio ir galinio stiklo dielektriko sluoksnyje, metaliniame elektrode, juodojoje juostoje, apatiniajame elektrode, skiriamosiose briaunelėse, sandarinamajame frite ir frito žiede bei marginimo pastose;

1.2.20. ultravioletinius spindulius skleidžiančių lempų stiklo apvalkalams su švino oksidu;

1.2.21. švino lydiniams, kurie naudojami kaip lydmetalis keitikliams, skirtiems naudoti didelės galios garsiakalbiuose (tokius garsiakalbius keletą valandų galima naudoti 125 dB ir didesniu garso galios lygiu);

1.2.22. iki 2007 m. liepos 1 d. – dažais nepadengtų metalo lakštų ir tvirtinimo elementų, naudojamų Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793), 1 priede nurodytos 3 kategorijos įrangos apsaugai nuo korozijos ir nuo elektromagnetinių trukdžių, antikorozinei dangai su chromu VI;

1.2.23. krištolo stiklui su švinu, nurodytam Krištolo stiklo gaminių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 388 (Žin., 1999, Nr. 99-2866), I priede (1, 2, 3 ir 4 klasės);

1.2.24. lydmetaliams su švinu, naudojamiems elektros energijos transformatorių mažo skersmens (100 ?m ir mažiau) variniams laidams suvirinti;

1.2.25. kermeto pagrindu pagaminto derinamojo potenciometro sudedamosioms dalims su švinu;

1.2.26. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – profesionaliuose garso apdorojimo prietaisuose naudojamų optronų fotorezistoriams su kadmiu;

1.2.27. iki 2010 m. liepos 1 d. – nuolatinės srovės plazminiams ekranams, kuriuose gyvsidabris naudojamas kaip katodinio dulkinimo inhibitorius, jeigu vieno ekrano sudedamosiose dalyse gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 30 mg;

1.2.28. aukštos įtampos diodų korpuso iš cinko borato stiklo dengiamajam sluoksniui su švinu;

1.2.29. storos plėvelės pastoms su kadmiu ir kadmio oksidu, naudojamoms su aliuminiu surištu berilio oksidu.“

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 ALGIS ČAPLIKAS