DIPLOMATINĖS KONFERENCIJOS DĖL KELISKART IŠ DALIES PAKEISTOS 1960 M. GRUODŽIO 13 D. EUROKONTROLĖS TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL BENDRADARBIAVIMO ORO NAVIGACIJOS SAUGOS SRITYJE SUVESTINIO DOKUMENTO PARENGIMO PROTOKOLO BAIGIAMASIS AKTAS

 

(1997 m. birželio 27 d., Briuselis)

 

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS,

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS,

BELGIJOS KARALYSTĖS,

BULGARIJOS RESPUBLIKOS,

KIPRO RESPUBLIKOS,

KROATIJOS RESPUBLIKOS,

DANIJOS KARALYSTĖS,

ISPANIJOS KARALYSTĖS,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS,

VENGRIJOS RESPUBLIKOS,

AIRIJOS,

ITALIJOS RESPUBLIKOS,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS,

MALTOS RESPUBLIKOS,

MONAKO KUNIGAIKŠTYSTĖS,

NORVEGIJOS KARALYSTĖS,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖS,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS,

RUMUNIJOS,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS,

ČEKIJOS RESPUBLIKOS,

TURKIJOS RESPUBLIKOS

ĮGALIOTIEJI ATSTOVAI,

susirinkę 1997 m. birželio 27 d. Briuselyje,

nutarė į 1981 m. Briuselyje iš dalies pakeistą Eurokontrolės tarptautinę konvenciją dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje įtraukti pakeitimus, pateiktus šio Baigiamojo akto 1 priede;

patvirtino Protokolą dėl Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo, kuris buvo pateiktas pasirašyti 1997 m. birželio 27 d. ir pateikiamas šio Baigiamojo akto 2 priede;

atkreipė dėmesį į šį Nyderlandų Karalystės pareiškimą, padarytą Europos Bendrijos valstybių narių – Eurokontrolės narių vardu:

„Europos Bendrijos valstybės narės – Eurokontrolės narės pareiškia, jog tai, kad jos pasirašo Protokolą dėl Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo, pateiktą pasirašyti 1997 m. birželio 27 d. ir pateikiamą šio Baigiamojo akto 2 priede, nepažeidžia Bendrijos išimtinės kompetencijos tam tikrose srityse, kurioms taikoma ši Konvencija, ir neturi poveikio Bendrijos narystei Eurokontrolėje siekiant įgyvendinti tokią išimtinę kompetenciją.“;

atkreipė dėmesį į šį Belgijos Karalystės pareiškimą:

„Pasirašydama šį tekstą be jokių formalių išlygų, Belgijos Karalystė pareiškia, kad ji ypač vertina tai, jog paskirstant oro erdvę užtikrinama, kad nebus jokios diskriminacijos naudojantis jos oro uostais ir kad bus skatinamas dialogas tarp socialinių partnerių.“;

atkreipė dėmesį į šį Graikijos Respublikos pareiškimą:

„Graikijos Respublika pasirašo Diplomatinės konferencijos dėl keliskart iš dalies pakeistos 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo Protokolo Baigiamąjį aktą su sąlyga, kad minėto Protokolo nuostatos įgyvendinamos ir taikomos vadovaujantis ICAO teisinėmis nuostatomis ir tvarka.“;

atkreipė dėmesį į šį Vokietijos Federacinės Respublikos pareiškimą:

„Vokietijos Federacinė Respublikos manymu, būtina, kad Eurokontrolės duomenų apsaugos taisyklės, kurias ketinama priimti, atitiktų Europos bendrijos direktyvos dėl duomenų apsaugos reikalavimus.

Turi būti garantuojama, kad Susitariančioji Šalis suteiks Organizacijos jai perduotiems asmens duomenims tokią pačią apsaugą, kokia numatyta minėtose taisyklėse.“

 

Priėmė tokius nutarimus:

 

I. Nutarimą, raginantį Susitariančiąsias Šalis kaip galima greičiau ratifikuoti šį Protokolą

Konferencija,

surengta 1997 m. birželio 27 d. Briuselyje patvirtinti Protokolą dėl Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo;

vieningai priėmusi minėtą Protokolą;

manydama, kad šis Protokolas turėtų įsigalioti kaip galima greičiau,

ragina visas Susitariančiąsias Šalis kaip galima greičiau ratifikuoti, priimti ar patvirtinti šį Protokolą dėl Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo;

prašo Eurokontrolės generalinį direktorių kartu su Susitariančiosiomis Šalimis imtis visų praktinių priemonių Šalių prašymu suteikti pagalbą ratifikuojant, priimant ar patvirtinant minėtą Protokolą.

 

II. Nutarimą dėl pirmalaikio šio Protokolo įgyvendinimo

Konferencija,

surengta 1997 m. birželio 27 d. Briuselyje priimti Protokolą dėl Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo;

vieningai priėmusi minėtą Protokolą;

atkreipusi dėmesį į 1997 m. vasario 14 d. Kopenhagoje vykusios Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) valstybių narių transporto ministrų priimtus nutarimus ECAC strategijos klausimais;

atkreipusi dėmesį į ECAC transporto ministrų kvietimą, raginantį Eurokontrolės nuolatinę komisiją apsvarstyti būdus dėl pirmalaikio pakeistos Eurokontrolės konvencijos įgyvendinimo, kaip siūloma ECAC strategijoje;

pripažindama, kad atitinkamais atvejais būtina prieš laiką įgyvendinti tam tikras pakeistos Konvencijos nuostatas siekiant pavesti Eurokontrolės Organizacijai, ypač jos Agentūrai, ECAC institucinėje strategijoje numatytas funkcijas ir pareigas;

pakartotinai patvirtindama savo įsipareigojimą įgyvendinant pakeistą Konvenciją ir glaudžiai bendradarbiaujant su visomis suinteresuotomis šalimis užtikrinti saugią ir veiksmingą oro eismo valdymo sistemą bei veiksmingą bendrą maršruto rinkliavų sistemą,

ragina visas Susitariančiąsias Šalis kaip galima skaitlingiau dalyvauti anksčiau nustatyto laiko įgyvendinant tam tikras pakeistos Konvencijos nuostatas.

 

Priėmė tokias bendras deklaracijas:

 

I. Bendrą deklaraciją dėl Eurokontrolės duomenų apsaugos taisyklių projekto

Konferencija,

surengta 1997 m. birželio 27 d. Briuselyje dėl Protokolo dėl Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo;

vieningai priėmusi minėtą Protokolą;

atkreipusi dėmesį į Eurokontrolės duomenų apsaugos taisyklių projektą,

priėmė tokią bendrą deklaraciją:

Valstybės signatarės įsipareigoja užtikrinti, kad Eurokontrolės Organizacijos vidaus duomenų apsaugos taisyklės būtų patvirtintos atsiradus pirmai galimybei.

 

II. Bendrą deklaraciją dėl būtinų veiksmų siekiant nustatyti Tarybos audito komisijai skaidrumo užtikrinimo funkciją ir užtikrinti, kad ji būtų vykdoma anksčiau nustatyto laiko įgyvendinant Protokolą

Konferencija,

surengta 1997 m. birželio 27 d. Briuselyje patvirtinti Protokolą dėl Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo;

vieningai priėmusi minėtą Protokolą;

atkreipusi dėmesį į minėto Protokolo nuostatas, numatančias sukurti veiksmingą ir nepriklausomą Eurokontrolės agentūros valdymo struktūrą, kuri padės užtikrinti veiksmingą, sklandžią ir skaidrią oro transporto valdymo sprendimų priėmimo tvarką Europoje vadovaujantis ECAC numatyta institucine Europos oro transporto valdymo strategija;

pažymėjusi, kad Eurokontrolės agentūra yra institucija, atsakinga už Konvencijos arba Eurokontrolės vadovaujančių organų nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą;

pripažindama, kad pageidautina suteikti galimybę Eurokontrolės agentūrai, pasitelkiant atitinkamus įgaliojimus turinčią Komisiją, nustatyti pakankamą valdymo struktūros skaidrumo lygį,

priėmė šią bendrą deklaraciją:

Valstybės signatarės įsipareigoja nustatyti Tarybos audito komisijai Konvencijos 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą funkciją, kurios tikslas – užtikrinti skaidrumą, ir užtikrinti jos vykdymą prieš terminą įgyvendinant tam tikras Protokolo dėl suvestinio dokumento parengimo nuostatas.

TAI PATVIRTINDAMI, įgaliotieji atstovai pasirašė šį Baigiamąjį aktą.

PASIRAŠYTAS 1997 m. birželio 27 d. Briuselyje vienu originaliu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Belgijos Karalystės Vyriausybės archyvuose, o ši jo patvirtintas kopijas perduoda kitų šį Baigiamąjį aktą pasirašiusių valstybių vyriausybėms.

Vokietijos Federacinės Respublikos vardu,

Austrijos Respublikos vardu,

Belgijos Karalystės vardu,

Bulgarijos Respublikos vardu,

Kipro Respublikos vardu,

Kroatijos Respublikos vardu,

Danijos Karalystės vardu,

Ispanijos Karalystės vardu,

Prancūzijos Respublikos vardu,

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vardu,

Graikijos Respublikos vardu,

Vengrijos Respublikos vardu,

Airijos vardu,

Italijos Respublikos vardu,

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vardu,

Maltos Respublikos vardu,

Monako Kunigaikštystės vardu,

Norvegijos Karalystės vardu,

Nyderlandų Karalystės vardu,

Portugalijos Respublikos vardu,

Rumunijos vardu,

Slovakijos Respublikos vardu,

Slovėnijos Respublikos vardu,

Švedijos Karalystės vardu,

Šveicarijos Konfederacijos vardu,

Čekijos Respublikos vardu,

Turkijos Respublikos vardu.

______________


BAIGIAMOJO AKTO 1 PRIEDAS

 

1997 M. BIRŽELIO 27 D. VYKUSIOS DIPLOMATINĖS KONFERENCIJOS PRIIMTI PAKEITIMAI

 

I straipsnis

 

1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinė konvencija dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje su pakeitimais, padarytais 1970 m. liepos 6 d. Papildomu protokolu, savo ruožtu iš dalies pakeistu 1978 m. lapkričio 21 d. Protokolu, visi minėti dokumentai iš dalies pakeisti 1981 m. vasario 12 d. Protokolu (toliau – Konvencija), iš dalies pakeičiama, kaip nustatyta tolesniuose straipsniuose.

 

II straipsnis

 

Konvencijos 1 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys, siekdamos darnos ir integracijos tam, kad būtų sukurta bendra Europos oro eismo valdymo sistema, susitaria stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir plėtoti bendrą veiklą oro navigacijos srityje tinkamai atsižvelgdamos į gynybos poreikius ir visiems oro erdvės naudotojams suteikdamos maksimalią reikiamą saugumo lygį atitinkančią laisvę teikiant ekonomiškas oro eismo paslaugas, taip pat į būtinybę, kur tai įmanoma, eksploataciniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu mažinti bet kokį kenksmingą poveikį aplinkai.

Siekdamos šių tikslų, valstybės nepažeidžia principo, kad kiekviena iš jų turi visišką ir išimtinę suverenią teisę į oro erdvę virš savo teritorijos, ir kiekvienos iš jų kompetencijos išimtinės teisės užtikrinti jų nacionalinės oro erdvės saugumą ir gynybą.

Todėl jos susitarė:

a) nustatyti Europos politiką oro eismo valdymo srityje, kartu parengiant strategiją ir programas, kurių tikslas – plėtoti pajėgumą, reikalingą siekiant mažiausiomis sąnaudomis patenkinti visų civilių ir karinių naudotojų poreikius, tuo pat metu užtikrinant reikiamą saugos lygį;

b) įsipareigoti nustatyti konkrečius oro eismo valdymo operacijų veiksmingumo ir efektyvumo tikslus šios Konvencijos II priede išvardytuose Skrydžių informacijos regionuose, kuriuose valstybės pagal atitinkamas Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos nuostatas susitarė teikti oro eismo paslaugas, nepažeisdamos laisvo judėjimo oro erdvėje, į kurią valstybės neturi suverenių teisių, principų, kuriuos nulemia konvencijos, tarptautiniai susitarimai ar paprotinės viešosios tarptautinės teisės normos ar principai;

c) nustatyti oro eismo valdymo vykdymo kontrolės ir tikslų nustatymo sistemą;

d) įgyvendinti bendrą Europos oro navigacijos paslaugų ir įrengimų konvergencijos ir įgyvendinimo planą;

e) patvirtinti ir įgyvendinti bendrus standartus ir specifikacijas;

f) suderinti oro eismo paslaugų taisykles;

g) plėtoti turimus pajėgumus siekiant patenkinti oro eismo paslaugų paklausą bei užtikrinti efektyviausią jų panaudojimą bendrai įsteigiant, valdant ir plėtojant bendrą Europos oro eismo srautų valdymo sistemą diegiant bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą;

h) skatinti bendrai pirkti oro eismo sistemas ir įrengimus;

i) įgyvendinti bendrą iš oro navigacijos įrengimų ir paslaugų naudotojų imamų rinkliavų nustatymo ir skaičiavimo politiką, toliau – maršruto rinkliavos;

j) atskirai nuo paslaugų teikimo įgyvendinti daugiašalio saugos kontrolės režimo plėtojimo ir derinimo mechanizmą oro eismo valdymo srityje, atsižvelgiant į visiškos aviacijos saugos sistemą;

k) dalyvauti projektuojant, įgyvendinant ir kontroliuojant pasaulinę palydovinę navigacijos sistemą;

l) nustatyti naujas galimybes bendrai veiklai oro navigacijos sistemų ir paslaugų projektavimo, įgyvendinimo, kontrolės ar valdymo srityje;

m) pagal koncepciją „nuo vartų iki vartų“ parengti oro erdvės strateginio projektavimo ir planavimo bendrą politiką ir tinkamą, veiksmingą ir efektyvų procesą.

2. Tam tikslui jos šiuo dokumentu įsteigia Europos saugios oro navigacijos organizaciją (Eurokontrolę), toliau -Organizacija. Ji veikia bendradarbiaudama su nacionalinėmis civilinėmis ir karinėmis valdžios institucijomis bei naudotojų organizacijomis. Organizaciją sudaro trys organai:

a) Generalinė asamblėja. Ji atsako už Organizacijos bendrosios politikos formavimą ir tvirtinimą, įskaitant:

i) bendrą maršruto rinkliavų ir Organizacijos kitos su rinkliavomis susijusios veiklos politiką;

ii) Organizacijos vykdomas veiklos priežiūros ir vertinimo funkcijas;

iii) Organizacijos tikslų nustatymą, įskaitant standartizavimo, planavimo, vykdymo ir saugos kontrolės tikslus;

iv) bendradarbiavimo pagrindinių pamatinių programų techninę ir finansinę atranką;

v) išorės santykius su valstybėmis ir organizacijomis bei pareiškimus dėl prisijungimo prie Konvencijos;

b) Taryba. Jai pavesta įgyvendinti Generalinės asamblėjos sprendimus ir, atsižvelgiant į pastarajai suteiktus atitinkamus įgaliojimus, priimti sprendimus dėl Susitariančiosioms Šalims skirtų ir joms privalomų priemonių, taip pat prižiūrėti Agentūros darbą;

c) Agentūra. Jos Įstatai pateikti šios Konvencijos 1 priede. Tai organas, kuriam pavesta įgyvendinti Organizacijos tikslus pagal tolesnių šios Konvencijos straipsnių nuostatas bei Generalinės asamblėjos ar Tarybos jai nustatytus uždavinius, pateikti atitinkamus pasiūlymus ir paskirstyti techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius nustatytiems tikslams pasiekti.“

 

III straipsnis

 

Konvencijos 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1. Organizacija įsipareigoja atlikti šiuos uždavinius:

a) plėtoti ir tvirtinti detalius Susitariančiųjų Šalių oro eismo paslaugų ir sistemų, ypač antžeminių ir oro navigacijos, derinimo ir integravimo planus, siekiant sukurti bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą;

b) koordinuoti Susitariančiųjų Šalių vykdymo planus siekiant, kad jie atitiktų bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą;

c) Susitariančiųjų Šalių vardu nagrinėti ir derinti klausimus, kuriuos oro navigacijos srityje nagrinėja Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir kitos su civiline aviacija susijusios tarptautinės organizacijos, taip pat derinti ir teikti šioms organizacijoms pakeitimus ar pasiūlymus;

d) apibrėžti, suprojektuoti, išplėtoti, pagrįsti ir organizuoti bendros Europos oro eismo valdymo sistemos įvedimą;

e) plėtoti ir eksploatuoti bendrą Europos oro eismo srautų valdymo sistemą bendrame tarptautiniame centre laikantis šios dalies d punkte nurodytų principų;

f) išplėtoti, patvirtinti ir reguliariai tikrinti bendrus oro eismo valdymo sistemų ir paslaugų standartus, specifikacijas ir metodus;

g) parengti ir patvirtinti procedūras, kuriomis siekiama įgyvendinti bendro oro eismo sistemų ir įrengimų pirkimo strategiją;

h) koordinuoti Susitariančiųjų Šalių mokslinių tyrimų programas, susijusias su oro navigacijos srityje taikomais naujais metodais, kaupti ir platinti jų rezultatus bei skatinti ir rengti bendrus tyrimus, bandymus ir taikomuosius tyrimus bei diegti technines naujoves šioje srityje;

i) sukurti nepriklausomą veiklos vertinimo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į visus oro eismo valdymo aspektus, įskaitant politiką ir planavimą, saugos užtikrinimą oro uostuose ir aplink juos bei suteiktų paslaugų vertinimą finansiniu ir ekonominiu požiūriu, taip pat nustatyti su visais šiais aspektais susijusius tikslus;

j) išnagrinėti ir skatinti priemones rentabilumui ir efektyvumui didinti oro navigacijos srityje;

k) parengti ir patvirtinti bendrus kriterijus, procedūras ir metodus didžiausiam oro eismo valdymo sistemų ir oro eismo paslaugų veiksmingumui ir aukščiausiai jų kokybei užtikrinti;

l) parengti pasiūlymus dėl Europos oro eismo paslaugų taisyklių suderinimo;

m) remti civilių ir karinių naudotojų efektyvumo ir lankstumo naudojant oro erdvę didinimą;

n) parengti ir patvirtinti suderintą ar bendrą politiką, skirtą pagerinti oro eismo valdymą oro uostuose ar aplink juos;

o) parengti ir patvirtinti bendrus oro eismo paslaugas teikiančio personalo atrankos kriterijus ir bendrą tokio personalo rengimo, licencijavimo bei kvalifikacijos patikrinimo politiką;

p) parengti, įdiegti ir eksploatuoti Susitariančiųjų Šalių jai patikėtas Europos būsimos bendros sistemos sudedamąsias dalis;

q) IV priede numatytoje bendrojoje maršruto rinkliavų sistemoje dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių vardu nustatyti, pateikti sąskaitą ir surinkti maršruto rinkliavas;

r) nustatyti ir įgyvendinti priemones daugiašaliam saugos reguliavimui oro eismo valdymo srityje plėtoti ir derinti;

s) vykdyti bet kurį kitą su šios Konvencijos principais ir tikslais susijusį uždavinį.

2. Vienos ar kelių Susitariančiųjų Šalių prašymu ir remdamasi specialiu Organizacijos ir atitinkamų Susitariančiųjų Šalių susitarimu, Organizacija gali:

a) padėti tokioms Susitariančiosioms Šalims planuoti, tiksliai apibrėžti ir įdiegti oro eismo sistemas ir paslaugas;

b) tokių Susitariančiųjų Šalių vardu teikti ir eksploatuoti visą ar dalį oro eismo įrangos ir paslaugų;

c) padėti tokioms Susitariančiosioms Šalims nustatyti jų iš oro navigacijos paslaugų naudotojų imamas rinkliavas, kurioms netaikomas šios Konvencijos IV priedas, pateikti sąskaitas ir šias rinkliavas surinkti.

3. Organizacija gali:

a) sudaryti specialius susitarimus su Konvencijos Šalimis nesančiomis valstybėmis, kurios suinteresuotos dalyvauti įgyvendinant 2 straipsnio 1 dalyje numatytus uždavinius;

b) Konvencijos Šalimis nesančių valstybių ar kitų tarptautinių organizacijų prašymu jų vardu įgyvendinti bet kuriuos šiame straipsnyje nurodytus uždavinius, kaip numatyta Organizacijos ir suinteresuotų šalių sudarytuose specialiuose susitarimuose.

4. Organizacija pagal galimybes užtikrina, kad jos paslaugų teikimo funkcijos, ypač tos, kurios numatytos 2 straipsnio 1 dalies e punkte, 1 dalies g punkte, 1 dalies p punkte, 1 dalies q punkte, 2 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 3 dalies b punkte, būtų vykdomos nepriklausomai nuo jos vykdomų kontrolės funkcijų.

5. Siekdama palengvinti savo uždavinių įgyvendinimą, Generalinės asamblėjos nutarimu Organizacija gali steigti pagal konkrečius įstatus veikiančias įmones, kurios vadovaujasi tarptautine viešąja teise ar Susitariančiosios Šalies nacionaline teise, arba įsigyti tokių įmonių kontrolinius akcijų paketus.“

 

IV straipsnis

 

Konvencijos 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

1. Ši Konvencija taikoma maršruto oro navigacijos paslaugoms ir susijusioms artėjimo tūpti ir oro uosto paslaugoms, teikiamoms oro eismui II priede išvardytuose skrydžių informacijos regionuose.

2. a) Kiekvienas bet kurios Susitariančiosios Šalies pageidaujamas 2 priede pateikto skrydžių informacijos regionų sąrašo pakeitimas daromas visais Generalinėje asamblėjoje atiduotais balsais, jeigu dėl to pasikeistų bendros oro erdvės, kuriai taikoma ši Konvencija, ribos.

b) Tačiau apie bet kokį tokio poveikio neturintį pasikeitimą suinteresuota Susitariančioji Šalis praneša Organizacijai.

3. Šioje Konvencijoje terminas „oro eismas“ apima civilinius orlaivius ir tuos karinius, muitinės ir policijos orlaivius, kurie laikosi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos procedūrų.

Kaip numatyta 2 straipsnio 2 dalies b punkte, vadovaudamasi specialiu susitarimu, Susitariančioji Šalis gali prašyti, kad terminas „oro eismas“ būtų taikomas kitam jos teritorijoje vykstančiam oro eismui.“

 

V straipsnis

 

Konvencijos 4 straipsnyje nuoroda į prie jos pridėtus Įstatus pakeičiama nuoroda į 1 priede pateiktus Įstatus, o minėto 4 straipsnio tekste anglų kalba žodžiai „in the present Convention pakeičiami žodžiais „in this Convention“.

 

VI straipsnis

 

Konvencijos 5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1. Generalinę asamblėją sudaro Susitariančiųjų Šalių ministrų lygio atstovai. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali skirti kelis delegatus, pirmiausia tam, kad būtų atstovaujama tiek civilinės aviacijos, tiek nacionalinės gynybos interesams, bet turi tik vieną balsą.

2. Tarybą sudaro Susitariančiųjų Šalių civilinės aviacijos generalinių direktorių lygio atstovai. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali skirti kelis delegatus, pirmiausia tam, kad būtų atstovaujama tiek civilinės aviacijos, tiek nacionalinės gynybos interesams, bet turi tik vieną balsą.

3. Sprendžiant su bendra maršruto rinkliavų sistema susijusius klausimus, Generalinę asamblėją ir Tarybą sudaro Susitariančiųjų Šalių, IV priede numatytomis sąlygomis dalyvaujančių bendroje maršruto rinkliavų sistemoje, atstovai.

4. Prireikus Generalinė asamblėja arba Taryba kviečia tarptautinių organizacijų, galinčių prisidėti prie Organizacijos darbo, atstovus dalyvauti Organizacijos organuose stebėtojo teisėmis.“

 

VII straipsnis

 

Konvencijos 6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1. Generalinė asamblėja priima sprendimus su Susitariančiosiomis Šalimis, Taryba ir Agentūra susijusiais klausimais, pirmiausia 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais atvejais.

Be to, Generalinė asamblėja:

a) Tarybai rekomendavus, skiria Agentūros generalinį direktorių;

b) 34 straipsnyje nurodytais atvejais leidžia Organizacijos vardu kreiptis į Hagos Nuolatinį arbitražo teismą;

c) nustato 2 straipsnio 1 dalies e punkte numatytos bendros Europos oro eismo srautų valdymo sistemos eksploatavimo principus;

d) laikydamasi 8 straipsnio 1 dalyje numatytų balsavimo sąlygų, patvirtina I priedo pakeitimus;

e) laikydamasi 8 straipsnio 3 dalyje numatytų balsavimo sąlygų, patvirtina II ir IV priedų pakeitimus;

f) periodiškai peržiūri Organizacijos uždavinius.

2. Formuodama bendrą maršruto rinkliavų politiką, Generalinė asamblėja, be kita ko:

a) nustato principus, kuriais remdamosi Susitariančiosios Šalys ir Organizacija apskaičiuoja naudotojų mokėtinas su maršruto oro navigacijos įrengimais ir jiems suteiktomis paslaugomis susijusias išlaidas;

b) nustato formulę, taikytiną maršruto rinkliavoms apskaičiuoti;

c) nustato atleidimo nuo maršruto rinkliavų principus ir gali nuspręsti, kad tam tikroms skrydžių kategorijoms, tokiu būdu atleistoms nuo IV priedo reguliuojamų maršruto rinkliavų, Susitariančiosios Šalys gali tiesiogiai išieškoti su maršruto oro navigacijos įranga ir paslaugomis susijusias išlaidas;

d) tvirtina Tarybos pateikiamas maršruto rinkliavų ataskaitas.

3. Generalinė asamblėja gali:

a) perduoti Tarybai nagrinėti kiekvieną jos kompetencijai priskirtą klausimą;

b) prireikus perduoda Tarybai įgaliojimus priimti sprendimus jos bendrajai kompetencijai, nurodytai 1 straipsnio 2 dalies a punkte, priklausančiais klausimais;

c) įsteigti kitus, jos manymu, būtinus papildomus organus.“

 

VIII straipsnis

 

Konvencijos 7 straipsnis laikomas 8 straipsniu ir išdėstomas taip:

„8 straipsnis

1. Generalinės asamblėjos sprendimai dėl Susitariančiųjų Šalių, ypač remiantis 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 6 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, arba Tarybos sprendimai, ypač remiantis 1 straipsnio 2 dalies b punktu ir 7 straipsnio 1 dalimi, priimami atiduotų balsų dauguma, jeigu tokia dauguma sudaro ne mažiau kaip tris ketvirtadalius atiduotų apskaičiuotų balsų pagal 11 straipsnyje numatytą skaičiavimą ir atstovauja ne mažiau kaip trims ketvirtadaliams balsavusių Susitariančiųjų Šalių.

Ši taisyklė taikoma ir sprendimams, priimtiems 2 straipsnio 1 dalies i, p, r ir s punktuose, 2 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktuose, 6 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 3 dalies b punkte, 7 straipsnio 2 dalies d, j ir k punktuose, 7 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje ir 7 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Ši taisyklė taikoma ir sprendimams, priimtiems laikantis IV priedo 3 straipsnio. Kai šie sprendimai susiję su vienetiniais mokesčiais, tarifais ir IV priedo 3 straipsnio c punkte nurodytos maršruto rinkliavų sistemos taikymo sąlygomis, jie netaikomi „prieš“ balsavusiai Susitariančiajai Šaliai, kuri priima tokį sprendimą. Tokiu atveju ši Susitariančioji Šalis pateikia pareiškimą, paaiškindama priežastis, ir negali kvestionuoti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos bendrosios politikos.

2. Generalinės asamblėjos sprendimai dėl Agentūros, pirmiausia remiantis 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktais ir 6 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, arba Tarybos sprendimai, pirmiausia remiantis 1 straipsnio 2 dalies b ir c punktais, priimami atiduotų balsų dauguma, jeigu tokia dauguma sudaro daugiau kaip pusę atiduotų apskaičiuotų balsų pagal 11 straipsnyje numatytą skaičiavimą ir atstovauja daugiau kaip pusei balsavusių Susitariančiųjų Šalių. Ypač svarbiais klausimais ir jei to prašo ne mažiau kaip vienas trečdalis balsavimo teisę turinčių Susitariančiųjų Šalių, dauguma turi sudaryti ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o ne daugiau kaip pusę atiduotų apskaičiuotų balsų.

Ši taisyklė taikoma ir sprendimams, priimtiems 6 straipsnio 1 dalies b punkte, 6 straipsnio 3 dalies a punkte, 7 straipsnio 2 dalies a–c, e–i, l ir m punktuose, 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

3. Tačiau sprendimai dėl prašymų prisijungti prie Organizacijos, kaip nurodyta 39 straipsnyje, dėl visų II priedo pakeitimų, išskyrus nurodytuosius 3 straipsnio 2 dalies b punkte, dėl IV priedo pakeitimų bei dėl 36 straipsnio 4 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje ir 38 straipsnio 4 dalyje nurodyto išstojimo iš Konvencijos ar prisijungimo prie jos priimami visais atiduotais balsais.

4. Generalinės asamblėjos ir Tarybos sprendimai Susitariančiosioms Šalims ir Agentūrai yra privalomi, atsižvelgiant į 9 straipsnį.“

 

IX straipsnis

 

Konvencija papildoma nauju 7 straipsniu:

„7 straipsnis

1. Pagal šios Konvencijos jai suteiktus įgaliojimus Taryba, įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, gali priimti sprendimus dėl Susitariančiųjų Šalių.

2. Vykdydama Agentūros atžvilgiu šios Konvencijos jai suteiktus priežiūros įgaliojimus, Taryba:

a) pasitarusi su organizacijomis, atstovaujančiomis Tarybos pripažintiems oro erdvės naudotojams, tvirtina Agentūros penkerių metų ir kasmetines darbo programas, kurias Agentūra jai pateikia 2 straipsnyje nurodytiems uždaviniams įgyvendinti, bei penkerių metų finansinį planą ir biudžetą, įskaitant finansinius įsipareigojimus, Agentūros veiklos ataskaitą ir ataskaitas, pateiktas pagal Agentūros įstatų 2 straipsnio 2 dalies c punktą, 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį;

b) tvirtina bendrą Agentūros struktūrą reguliuojančius principus;

c) vykdo Agentūros veiklos priežiūrą oro navigacijos mokesčių srityje;

d) pasitarusi su organizacijomis, atstovaujančiomis Tarybos pripažintiems oro erdvės naudotojams ir oro uostams, nustato 2 straipsnio 1 dalies e punkte numatytos bendros Europos oro eismo srautų valdymo sistemos eksploatavimo bendrąsias sąlygas, tinkamai atsižvelgusi į išimtines teises, priklausančias valstybėms jų oro erdvės valdyme. Šios bendrosios sąlygos, be viso kito, aiškiai apibrėžia taikomas taisykles bei šių taisyklių pažeidimų registravimo tvarką;

e) duoda Agentūrai nurodymus, remdamasi reguliariomis jos ataskaitomis arba kai mano, kad tai būtina Agentūrai skirtiems uždaviniams atlikti, ir tvirtina Agentūros ir atitinkamų nacionalinių organizacijų susitarimus dėl bendradarbiavimo, kad Agentūra galėtų inicijuoti atitinkamus pasiūlymus;

f) generalinio direktoriaus siūlymu skiria konsultuojančių auditorių firmą padėti audito komisijai tikrinti visų pajamų ir išlaidų ataskaitas;

g) gali pareikalauti atlikti Agentūros paslaugų administracinius ir techninius patikrinimus;

h) patvirtina, kad generalinis direktorius įvykdė biudžetą;

i) tvirtina generalinio direktoriaus paskirtus Agentūros direktorius;

j) tvirtina generalinio direktoriaus įstatus, tarnybos nuostatus, finansinius nuostatus ir sutarčių sudarymo taisykles;

k) gali leisti Agentūrai pradėti derybas dėl 2 straipsnyje nurodytų specialių susitarimų, patvirtinti susitarimus, dėl kurių susitarta iki pateikiant juos Generalinei asamblėjai tvirtinti, arba sudaryti tokius susitarimus, jei Tarybai perduoti įgaliojimai pagal 13 straipsnio 3 dalies nuostatas;

l) tvirtina Duomenų apsaugos taisykles;

m) įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalies f punkte numatytus uždavinius, nustato oro eismo valdymo sistemų ir paslaugų standartams, specifikacijoms ir praktikai taikytinas taisykles ir tvarką.

3. Taryba sudaro Veiklos tikrinimo komisiją ir Saugos reguliavimo komisiją. Šios komisijos teikia Tarybai atitinkamus pasiūlymus, o Agentūros tarnybos, kurios, kad atliktų savo funkcijas, yra pakankamai nepriklausomos, teikia minėtoms komisijoms administracinę paramą ir pagalbą.

4. Taryba sudaro Civilių/kariškių bendradarbiavimo nuolatinį komitetą.

5. Taryba sudaro Audito komisiją, kuriai gali perduoti pareigas ir pagal tam tikrą kompetenciją – įgaliojimus.

6. Kitose Organizacijos veiklos srityse Tarybai gali teikti pagalbą kiti komitetai.

7. Taryba gali perduoti pareigas ir pagal tam tikrą kompetenciją – įgaliojimus Civilių/kariškių bendradarbiavimo nuolatiniam komitetui ar bet kuriam kitam komitetui, įsteigtam įsigaliojus šiai Konvencijai. Toks pareigų ar įgaliojimų perdavimas nekliudo Tarybai bet kuriuo metu, vykdant bendrosios priežiūros funkciją, kelti klausimus.“

 

X straipsnis

 

Konvencijos 8 straipsnis laikomas 11 straipsniu ir išdėstomas taip:

„11 straipsnis

1. 8 straipsnyje nurodytas skaičiavimas atliekamas pagal šią lentelę:

Susitariančiosios Šalies metinės įmokos, išreikštos procentais nuo visų                Susitariančiųjų Šalių visos metinių įmokų sumos

Balsų skaičius

Mažiau negu 1 %

1

Nuo 1% iki mažiau negu 2 %

2

Nuo 2% iki mažiau negu 3 %

3

Nuo 3% iki mažiau negu 4 1/2 %

4

Nuo 4 1/2% iki mažiau negu 6 %

5

Nuo 6 % iki mažiau negu 7 1/2 %

6

Nuo 7 1/2% iki mažiau negu 9 %

7

Nuo 9% iki mažiau negu 11 %

8

Nuo 11% iki mažiau negu 13 %

9

Nuo 13% iki mažiau negu 15 %

10

Nuo 15% iki mažiau negu 18 %

11

Nuo 18% iki mažiau negu 21 %

12

Nuo 21% iki mažiau negu 24 %

13

Nuo 24% iki mažiau negu 27 %

14

Nuo 27 % iki mažiau negu 30 %

15

30%

16.

2. Balsų skaičius iš pradžių nustatomas remiantis pirmiau pateikta skaičiavimo lentele ir 10 straipsnyje nurodyta Susitariančiųjų Šalių metinių įmokų į Organizacijos biudžetą nustatymo taisykle; tokiu būdu nustatytas balsų skaičius įsigalioja nuo Protokolo, pateikto pasirašyti 1997 m. Briuselyje, įsigaliojimo dienos.

3. Jei nauja valstybė prisijungia prie šios Konvencijos, Susitariančiųjų Šalių balsų skaičius nustatomas iš naujo taikant tą pačią tvarką.

4. Balsų skaičius kasmet nustatomas iš naujo laikantis pirmiau išdėstytų nuostatų.“

 

XI straipsnis

 

Konvencijos 9 straipsnis laikomas 12 straipsniu ir išdėstomas taip:

„12 straipsnis

Generalinė asamblėja ir Taryba nustato savo darbo reglamentą, įskaitant pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimo taisykles bei balsavimo procedūrų ir kvorumo taikymo taisykles.“

 

XII straipsnis

 

Konvencija papildoma nauju 9 straipsniu:

„9 straipsnis

1. Jei kuri nors Susitariančioji Šalis praneša Generalinei asamblėjai ar Tarybai, kad, vadovaudamasi svarbiausiais nacionalinės gynybos ir saugumo interesais, ji negali vykdyti sprendimo, priimto atiduotų balsų dauguma, kaip numatyta 8 straipsnio 1 dalyje, ji gali nukrypti nuo jo, pateikusi Generalinei asamblėjai arba Tarybai priežasčių paaiškinimą ir pareiškimą, kuriame nurodo, ar:

a) nukrypimas susijęs su klausimu, dėl kurio neprieštaraujama, jei sprendimas įsigalios kitoms Susitariančiosioms Šalims su sąlyga, kad atitinkama Susitariančioji Šalis netaiko to sprendimo arba taiko jį tik iš dalies;

b) nukrypimas susijęs su tokiu svarbiu nacionaliniams gynybos ir saugumo interesams klausimu, kad sprendimas neturi būti vykdomas tol, kol 2 dalies b punkte nustatyta tvarka nepriimamas antras sprendimas.

2. a) Jei taikomos 1 dalies a punkte numatytos aplinkybės, generalinis direktorius ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Generalinei asamblėjai arba Tarybai pažangos, daromos siekiant padėties, kai nė viena Susitariančioji Šalis nenukrypsta, ataskaitas.

b) Taikant 1 dalies b punktą, sprendimas laikinai nevykdomas ir per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas, pateikiamas Generalinei asamblėjai, kad ši priimtų antrą sprendimą, net jeigu pirmąjį sprendimą priėmė Taryba. Jei persvarsčius priimtas antrasis sprendimas patvirtina pirmąjį, Susitariančioji Šalis gali nukrypti nuo jo 1 dalies a punkte nustatytomis sąlygomis. Generalinė asamblėja peržiūri pirmąjį sprendimą ne vėliau kaip per metus.

3. Nepaprastosios padėties ar karo atveju šios Konvencijos nuostatos neturi įtakos atitinkamų Susitariančiųjų Šalių veikimo laisvei. Tas pats principas taikomas ir krizės ar nepaprastosios padėties šalyje atveju. Konkrečiai kalbant, kiekviena Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi svarbiais nacionaliniais interesais, ypač gynybos srityje, gali laikinai prisiimti atsakomybę už visas ar dalį oro eismo paslaugų jos kontroliuojamoje oro erdvėje. Europos oro eismo valdymo sistemos struktūra turėtų leisti atnaujinti tokias paslaugas pagal Susitariančiųjų Šalių reikalavimus.“

 

XIII straipsnis

 

Konvencijos 10 straipsnis netenka galios. Konvencija papildoma nauju 10 straipsniu:

„10 straipsnis

1. Kiekvienos Susitariančiosios Šalies metinė įmoka į biudžetą kiekvienais finansiniais metais nustatoma pagal šią formulę:

a) pradinė 30 % įmokos dalis apskaičiuojama proporcingai Susitariančiosios Šalies bendrojo nacionalinio produkto vertei, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje;

b) likusi 70 % įmokos dalis apskaičiuojama proporcingai Susitariančiosios Šalies maršrutų įrangos bazinėms sąnaudoms, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

2. Bendrasis nacionalinis produktas, kuris turi būti naudojamas apskaičiavimui, yra gaunamas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos surinktus statistinius duomenis, arba, jei ši to nepadaro, pagal kurios nors kitos lygiavertes garantijas suteikiančios ir Tarybos sprendimu paskirtos įstaigos, apskaičiuojant aritmetinį vidurkį paskutinių trejų metų, kurių statistiniai duomenys yra surinkti. Bendrojo nacionalinio produkto vertė yra apskaičiuojama pagal gamybos kainą ir faktines kainas, išreikštas atitinkamais Europos apskaitos vienetais.

3. Maršrutų įrangos bazinės sąnaudos, kuriomis naudojamasi skaičiuojant, yra priešpaskutinių finansinių metų prieš atitinkamus finansinius metus nustatytos bazinės sąnaudos.“

 

XIV straipsnis

 

Konvencijos 11 straipsnis laikomas 13 straipsniu ir išdėstomas taip:

„13 straipsnis

1. Savo tikslams įgyvendinti Organizacija palaiko reikiamus santykius su atitinkamomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2. Nepažeidžiant 7 straipsnio 2 dalies k punkto, šio straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio nuostatų, tik Generalinė asamblėja yra įgaliota Organizacijos vardu sudaryti specialius susitarimus, kurie reikalingi 2 straipsnyje numatytiems uždaviniams įgyvendinti.

3. Tarybos pasiūlymu Generalinė asamblėja gali įgalioti Tarybą priimti sprendimą sudaryti specialius susitarimus, kurie reikalingi 2 straipsnyje numatytiems uždaviniams vykdyti.“

 

XV straipsnis

 

Konvencijos 12 straipsnis laikomas 14 straipsniu ir išdėstomas taip:

„14 straipsnis

2 straipsnyje nurodyti specialūs susitarimai nustato atitinkamus šiuos susitarimus sudariusių Šalių uždavinius, teises ir pareigas bei finansinius susitarimus ir nustato priemones, kurių reikia imtis. Agentūra gali derėtis dėl tokių susitarimų pagal 7 straipsnio 2 dalies k punkto nuostatas.“

 

XVI straipsnis

 

Konvencijos 13 straipsnis laikomas 15 straipsniu ir išdėstomas taip:

„15 straipsnis

Kiek tai atitinka Tarybos duotus nurodymus, Agentūra gali nustatyti su Susitariančiųjų Šalių, Šalimis nesančių valstybių ar tarptautinių organizacijų atitinkamomis valstybinėmis ar privačiomis techninėmis tarnybomis santykius, kurie yra būtini oro eismo koordinavimui ir Agentūros tarnybų darbui. Tam Agentūra gali Organizacijos vardu sudaryti grynai administracinio, techninio ar komercinio pobūdžio sutartis, reikalingas Agentūros veiklai, su sąlyga, kad Agentūra apie tai praneša Tarybai.“

 

XVII straipsnis

 

Konvencijos 14 straipsnis laikomas 16 straipsniu.

Konvencijos tekste olandų kalba 14 straipsnio 1 dalyje, kuri laikoma 16 straipsnio 1 dalimi, žodžiai „de onroerende goederen pakeičiami žodžiais „die onroerende goederen“, o minėto straipsnio 2 dalyje žodis „verreberichgeving pakeičiamas žodžiu „telecommunicatie“.

 

XVIII straipsnis

 

Konvencijos 15 straipsnis laikomas 17 straipsniu ir išdėstomas taip:

„17 straipsnis

Kai Agentūra įgyvendina 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, ji taiko taisykles, galiojančias Susitariančiųjų Šalių teritorijose ir oro erdvėje, kurioje joms pagal tarptautinius susitarimus, kurių Šalimis jos yra, pavestos oro eismo paslaugos.“

 

XIX straipsnis

 

Konvencijos 16 straipsnis laikomas 18 straipsniu ir išdėstomas taip:

„18 straipsnis

Kai Agentūra įgyvendina 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, ji, neviršydama oro eismo paslaugų tarnyboms suteiktų įgaliojimų, duoda orlaivių vadams visus būtinus nurodymus. Orlaivių vadai privalo vykdyti tuos nurodymus, išskyrus pirmesniame straipsnyje nurodytose taisyklėse numatytas force majeure aplinkybes.“

 

XX straipsnis

 

Konvencijos 17 straipsnis laikomas 20 straipsniu ir išdėstomas taip:

„20 straipsnis

Įgyvendinant 2 straipsnio 1 dalies e punkte ir prireikus 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, Agentūros specialiai tam įgalioti pareigūnai savo ataskaitose fiksuoja oro navigacijos taisyklių pažeidimus, padarytus oro erdvėje, kurioje Agentūra įgyvendina tuos uždavinius, nepažeisdami nacionalinės teisės aktų nustatytos Susitariančiųjų Šalių pareigūnų teisės pranešti apie tokio pobūdžio pažeidimus. Minėtos ataskaitos nacionaliniuose teismuose turi tokią pačią juridinę galią kaip ir teisę pranešti apie tokio pobūdžio pažeidimus turinčių šalies pareigūnų parengtos ataskaitos.“

 

XXI straipsnis

 

Konvencijos 18 ir 19 straipsniai laikomi 21 ir 22 straipsniais.

Konvencijos tekste anglų kalba 18 straipsnio 2 dalyje, kuri laikoma 21 straipsnio 2 dalimi, žodžiai „not less pakeičiami žodžiais „no less“.

Konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje, kuri laikoma 22 straipsnio 1 dalimi, žodžiai „Valstybėje, kurioje yra Organizacijos būstinė, ir Susitariančiųjų Šalių teritorijose Organizacija atleidžiama“ pakeičiami žodžiais „Susitariančiųjų Šalių teritorijose Organizacija atleidžiama“.

Konvencijos 19 straipsnio 3 dalyje, kuri laikoma 22 straipsnio 3 dalimi, žodžiai „jos nuosavybei, turtui ir pajamoms“ pakeičiami žodžiais „taip pat jos nuosavybei, turtui ir pajamoms“.

Konvencijos tekste anglų kalba 19 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, kurios laikomos 22 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, žodžiai „The Organisation shall be pakeičiami žodžiais „It shall be“.

Konvencijos tekste vokiečių kalba 19 straipsnio 6 dalyje, kuri laikoma 22 straipsnio 6 dalimi, žodžiai „offentlicher Versorgungsbetriebe pakeičiami žodžiais „offentlicher Versorgung“, o tekste anglų kalba minėtoje 6 dalyje žodžiai „for public utility services pakeičiami žodžiais „for general utilities“.

 

XXII straipsnis

 

Konvencija papildoma nauju 19 straipsniu:

„19 straipsnis

1. Įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalies e punkte numatytus uždavinius, Organizacija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalies d punkte numatytų bendrųjų sąlygų, nustato reikiamas reguliavimo priemones ir praneša apie jas orlaivių naudotojams ir atitinkamoms oro eismo tarnyboms. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad orlaivių naudotojai, orlaivių vadai ir atitinkamos oro eismo tarnybos jas vykdytų, nebent jie to nedaro saugumo sumetimais.

2. Vienintelė Susitariančiosios Šalies pareiga yra užtikrinti, kad jos oro eismo paslaugų tarnyba laikytųsi 1 dalyje nurodytų bendrųjų sąlygų ir reguliavimo priemonių.

3. Jeigu orlaivio naudotojas arba orlaivio vadas nesilaiko 1 dalyje nurodytų bendrųjų sąlygų ar reguliavimo priemonių, bylą pažeidėjui Organizacijos prašymu gali iškelti:

a) savo pačios teritorijoje – Susitariančioji Šalis, kurioje buvo užfiksuotas pažeidimas;

b) Organizacija, vadovaudamasi 35 straipsnyje nustatyta jurisdikcija, jeigu su tuo sutinka Susitariančioji Šalis, kurioje byla turi būti iškelta.

4. Susitariančiosios Šalys įtraukia į savo nacionalinės teisės aktus 7 straipsnio 2 dalies d punkte numatytų bendrųjų sąlygų laikymąsi užtikrinančias nuostatas.“

 

XXIII straipsnis

 

Konvencijos 20, 21, 22 ir 23 straipsniai laikomi 23, 24, 25 ir 26 straipsniais.

Konvencijos tekste prancūzų kalba 20 straipsnio 1 dalyje, kuri laikoma 23 straipsnio 1 dalimi, vietoj žodžių „tous droits de douane et taxes d'effet equivalent, autres que des redevances ou impositions représentatives de services rendus“ įrašomi žodžiai „tous droits de douane et taxes ou redevances d'effet equivalent, autres que des redevances représentatives de services rendus“.

Konvencijos 20 straipsnio 2 dalyje, kuri laikoma 23 straipsnio 2 dalimi, vietoj žodžių „Šalies, į kurią“ įrašomi žodžiai „Susitariančiosios Šalies, į kurią“, o tekste prancūzų kalba minėtoje 2 dalyje žodžiai „ą moins que ce ne soit, dans des conditions pakeičiami žodžiais „sauf dans les conditions“.

Konvencijos tekste vokiečių kalba 20 straipsnio 3 dalyje, kuri laikoma 23 straipsnio 3 dalimi, vietoj žodžių „wurden, an diese ausgeliefert und für ihre Liegenschaften, ihre dienstlichen Anlagen įrašomi žodžiai „wurden, tatsächlich an diese ausgeliefert und für ihre dienstlichen Liegenschaften oder Anlagen“.

Konvencijos 20 straipsnio 4 dalyje, kuri laikoma 23 straipsnio 4 dalimi, vietoj žodžių „be to, jei“ įrašomas žodis „jei“, o vietoj nuorodos į Įstatų 25 straipsnį pateikiama nuoroda j Įstatų 13 straipsnį; tekste olandų kalba minėtoje 4 dalyje vietoj žodžio „publikaties įrašomas žodis „publicaties“.

Konvencijos tekste vokiečių kalba 22 straipsnio 2 dalyje, kuri laikoma 25 straipsnio 2 dalimi, vietoj žodžių „die in den Haushalten des Personals lebenden“ įrašomi žodžiai „die mit dem Personal im gemeinsamen Haushalt lebenden“.

Konvencijos tekste vokiečių kalba 22 straipsnio 3 dalies a punkte, kuris laikomas 25 straipsnio 3 dalies a punktu, vietoj žodžių „in seinen Haushalten lebenden įrašomi žodžiai „mit ihm im gemeinsamen Haushalt lebenden“.

Konvencijos tekste vokiečių kalba 22 straipsnio 5 dalies b punkte, kuris laikomas 25 straipsnio 3 dalies b punktu, žodžiai „seine Kraftfahrzeuge“ pakeičiamas žodžiais „sein privates Kraftfahrzeug“.

Konvencijos tekste prancūzų kalba 22 straipsnio 7 dalyje, kuri laikoma 25 straipsnio 7 dalimi, žodžiai „Directeur Général pakeičiami žodžiais „Directeur général“; tekste anglų kalba minėtoje 7 dalyje vietoj žodžių „done by him in the exercise of his functions“ ir „driven by him/her įrašomi žodžiai „done by him/her in the exercise of his/her functions“ ir „driven by him/her“; tekste vokiečių kalba minėtoje 7 dalyje žodžiai „Vorrechten, Erleichterungen und Befreiungen“ pakeičiami žodžiais „Vorrechten, Befreiungen und Erleichterungen“.

Konvencijos tekste vokiečių kalba 23 straipsnyje, kuris laikomas 26 straipsniu, žodis „Tagungsort pakeičiamas žodžiu „Sitzungsort“.

 

XXIV straipsnis

 

Konvencijos 24 straipsnis laikomas 27 straipsniu ir išdėstomas taip:

„27 straipsnis

Atsižvelgiant į tai, kad Organizacija turi savo socialinio draudimo sistemą, Organizacija, Organizacijos generalinis direktorius ir personalas atleidžiami nuo visų privalomų įmokų nacionalinėms socialinio draudimo įstaigoms, nepažeidžiant Organizacijos ir Susitariančiųjų Šalių susitarimų, kurie jau buvo įsigaliojant Protokolui, pateiktam pasirašyti 1997 metais Briuselyje.“

 

XXV straipsnis

 

Konvencijos 25 straipsnis laikomas 28 straipsniu.

 

XXVI straipsnis

 

Konvencijos 26 straipsnis laikomas 29 straipsniu, o jo 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Organizacijos nuosavybė ir turtas gali būti areštuojami ar iš jų gali būti išieškoma tik teismo sprendimu. Toks teismo sprendimas priimamas tik tuo atveju, jei Organizacija buvo pakankamai iš anksto įspėta apie atitinkamos bylos nagrinėjimą ir turėjo pakankamą galimybę pasipriešinti sprendimo priėmimui. Tačiau Organizacijos įrenginiai neareštuojami ir iš jų neišieškoma.“

Konvencijos tekste prancūzų kalba 26 straipsnio 3 dalyje, kuri laikoma 29 straipsnio 3 dalimi, žodžiai „dans leur territoire respectif pakeičiami žodžiais „sur leur territoire respectif, o žodžiai „Directeur Général pakeičiami žodžiais „Directeur général“.

 

XXVII straipsnis

 

Konvencijos 27 straipsnis laikomas 30 straipsniu.

Konvencijos tekste vokiečių kalba 27 straipsnio 1 dalyje, kuri laikoma 30 straipsnio 1 dalimi, vietoj žodžių „um die reinungslose Ausübung des Gerichtsbarkei įrašomi žodžiai „um die ordungsgemässe Rechtspflege“, o žodžiai „Vorrechte, Befreiung, Ausnahmen oder Erleichterungen pakeičiami žodžiais „Vorrechte, Immunitäten, Befreiungen oder Erleichterungen“, o tekste anglų kalba minėtoje 1 dalyje vietoj žodžių „in the present Convention įrašomi žodžiai „in this Convention“.

 

XXVIII straipsnis

 

Konvencijos 28 straipsnis laikomas 31 straipsniu ir išdėstomas taip:

„31 straipsnis

Įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalies e punkte ir prireikus 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, Agentūra privalo vykdyti tarptautinius susitarimus ir nacionalinės teisės aktus, susijusius su leidimu įskristi į Susitariančiosios Šalies teritoriją, skristi virš jos bei dėl minėtos teritorijos saugumu ir taiko visas būtinas priemones, kad užtikrintų šių susitarimų ir teisės aktų laikymąsi.“

 

XXIX straipsnis

 

Konvencijos 29 straipsnis laikomas 32 straipsniu ir išdėstomas taip:

„32 straipsnis

Įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalies e punkte ir prireikus 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, Agentūra privalo suteikti Susitariančiosioms Šalims, šioms paprašius, visą reikiamą informaciją apie orlaivius, apie kuriuos ji sužinojo atlikdama savo funkcijas, kad Susitariančiosios Šalys galėtų patikrinti, ar vykdomi nacionalinės teisės aktai ir tarptautiniai susitarimai.“

 

XXX straipsnis

 

Konvencijos 30 straipsnis laikomas 33 straipsniu ir išdėstomas taip:

„33 straipsnis

Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad Agentūrai būtina pasiekti finansinę pusiausvyrą, ir įsipareigoja suteikti jai atitinkamus finansinius išteklius, kurių suma ir suteikimo sąlygos nustatytos šioje Konvencijoje ir I priede pateiktuose Agentūros įstatuose.“

 

XXXI straipsnis

 

Konvencijos 31 straipsnis laikomas 34 straipsniu ir išdėstomas taip:

„34 straipsnis

1. Bet koks ginčas, kuris gali kilti tarp Susitariančiųjų Šalių arba tarp vienos ar kelių Susitariančiųjų Šalių ir Organizacijos dėl šios Konvencijos aiškinimo, taikymo ar vykdymo, įskaitant jos buvimą, galiojimą ar nutraukimą, kurio per šešis mėnesius nepavyko išspręsti tiesioginėmis derybomis arba kitu būdu, perduodamas Hagos Nuolatiniam arbitražo teismui spręsti arbitražo tvarka pagal minėto teismo dispozityvines normas.

2. Ginčą arbitražo tvarka nagrinėja trys arbitrai.

3. Ginčo sprendimo vieta yra Haga. Nuolatinio arbitražo teismo tarptautinis biuras atlieka sekretoriato funkcijas ir teikia Nuolatinio arbitražo teismo nurodytas administracines paslaugas.

4. Nuolatinio arbitražo teismo sprendimai ginčo šalims yra privalomi.“

 

XXXII straipsnis

 

Konvencijos 32 ir 33 straipsniai netenka galios.

 

XXXIII straipsnis

 

Konvencijos 34 straipsnis laikomas 37 straipsniu ir išdėstomas taip:

„37 straipsnis

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja užtikrinti Agentūrai galiojančių įstatymų nuostatų, skirtų nenutrūkstamų viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti, taikymą.“

 

XXXIV straipsnis

 

Konvencijos 35 straipsnis laikomas 38 straipsniu ir išdėstomas taip:

„38 straipsnis

1. Šios Konvencijos su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d. Protokolu, ir pakeitimais, vėliau padarytais Protokolu, pateiktu pasirašyti 1997 m. Briuselyje, galiojimas pratęsiamas neribotam laikui.

2. Taip pratęsus Konvencijos galiojimą, praėjus dvidešimčiai metų bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti Konvencijos taikymą sau, raštu apie tai pranešusi Belgijos Karalystės Vyriausybei, o ši apie tokį pranešimą praneša kitų šios Konvencijos Šalimis esančių valstybių vyriausybėms.

Nutarimas pasitraukti įsigalioja kitų metų, einančių po tų metų, kuriais įteiktas pranešimas apie pasitraukimą, pabaigoje, jeigu iki tos dienos sudarytas 3 dalyje numatytas specialus susitarimas. Priešingu atveju nutarimas pasitraukti įsigalioja minėtame specialiame susitarime nustatytą dieną.

3. Pasitraukiančios Susitariančiosios Šalies teisės ir pareigos, ypač finansinio pobūdžio, nustatomos specialiame jos ir Organizacijos sudarytame susitarime.

Šį susitarimą turi visais atiduotais balsais patvirtinti Generalinė asamblėja. Pasitraukiančioji šalis nebalsuoja.

4. Organizacija gali būti likviduota Generalinės asamblėjos visais atiduotais balsais priimtu sprendimu, jei Susitariančiųjų Šalių skaičius sumažėja ir lieka mažiau kaip 50 proc. buvusių minėtą 1997 m. Protokolą pasirašiusių Šalių.

5. Jei, taikant pirmesnę nuostatą, Organizacija yra likviduojama, ji išlaiko savo teisnumą ir veiksnumą, kaip tai suprantama 4 straipsnyje, tam, kad būtų įvykdytas jos likvidavimas.“

 

XXXV straipsnis

 

Konvencija papildoma nauju 35 straipsniu:

„35 straipsnis

1. Nepažeidžiant IV priedo nuostatų dėl maršruto rinkliavų išieškojimo teismo tvarka taikymo, Susitariančiųjų Šalių teismai turi išskirtinę jurisdikciją nagrinėti Organizacijos, atstovaujamos generalinio direktoriaus, ir bet kurio fizinio ar juridinio asmens ginčus, kylančius dėl Organizacijos aktų taikymo.

2. Nepažeidžiant IV priedo nuostatų dėl maršruto rinkliavų išieškojimo teismo tvarka taikymo, bylos nagrinėjimas teisme pradedamas Susitariančiojoje Šalyje:

a) kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta arba kurioje yra jo registruota buveinė;

b) kurioje yra atsakovo verslo vieta, jei jo gyvenamoji vieta ar jo registruota buveinė yra ne Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

c) jei nėra a ir b punktuose nurodyto jurisdikcijos pagrindo, ten, kur atsakovas turi nuosavybę;

d) jei nėra a, b ir c punktuose nurodyto jurisdikcijos pagrindo, ten, kur yra Eurokontrolės būstinė.“

 

XXXVI straipsnis

 

Konvencijos 36 straipsnis laikomas 39 straipsniu ir išdėstomas taip:

„39 straipsnis

1. Prisijungti prie šios Konvencijos su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d. Protokolu ir 1997 m. Briuselyje pasirašyti pateiktu Protokolu, gali kiekviena valstybė, kuri nėra pasirašiusi to Protokolo, jei tam visais atiduotais balsais pritaria Generalinė asamblėja.

2. Generalinės asamblėjos pirmininkas praneša valstybei, kuri nėra pasirašiusi nurodyto Protokolo, apie savo sprendimą leisti prisijungti prie Konvencijos.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami Belgijos Karalystės Vyriausybei, ši informuoja kitų valstybių signatarių ir prisijungiančių valstybių vyriausybes.

4. Prisijungimas įsigalioja antro mėnesio nuo prisijungimo dokumentų deponavimo pirmą dieną.“

 

XXXVII straipsnis

 

Konvencija papildoma nauju 36 straipsniu:

„36 straipsnis

1. Agentūros įstatų, pateiktų I priede, ir IV priede pateiktų su bendra maršruto rinkliavų sistema susijusių nuostatų 16 ir tolesnių straipsnių pakeitimai, padaryti pagal šioje Konvencijoje nustatytas sąlygas, galioja Susitariančiųjų Šalių teritorijoje.

2. Generalinė asamblėja nekeičia III priede išdėstytų Mokesčių nuostatų ir IV priede pateiktų su bendra maršruto rinkliavų sistema susijusių nuostatų 1-15 straipsniuose.

3. IV priedas yra privalomas kiekvienai Susitariančiajai Šaliai penkerius metus nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos. Penkerių metų laikotarpis savaime pratęsiamas tolesniems penkerių metų laikotarpiams. Jei Susitariančioji Šalis ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki penkerių metų laikotarpio pabaigos raštu praneša Generalinei asamblėjai apie tai, jog nesutinka pratęsti minėtą laikotarpį, IV priedas jai tampa neprivalomas pasibaigus penkerių metų laikotarpiui.

4. Prireikus pasitraukiančios Susitariančiosios Šalies teisės ir pareigos gali būti nustatytos specialiame jos ir Organizacijos sudarytame susitarime.

Šį susitarimą turi visais atiduotais balsais patvirtinti Generalinė asamblėja. Pasitraukiančioji šalis nebalsuoja.

5. Susitariančioji Šalis, kuriai IV priedas nebeprivalomas, gali bet kuriuo metu raštu kreiptis į Generalinę asamblėją, prašydama nustatyti, kad IV priedas jai vėl būtų privalomas. Atitinkamai Susitariančiajai Šaliai IV priedas vėl yra privalomas po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai Generalinė asamblėja priima minėtą prašymą visais bendrojoje sistemoje dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių atiduotais balsais. Atitinkama Susitariančioji Šalis IV priedo yra saistoma penkerius metus po to, kai šis jai tapo privalomas. Šis laikotarpis savaime pratęsiamas 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.“

 

XXXVIII straipsnis

 

Konvencija papildoma tokiu nauju 40 straipsniu:

„40 straipsnis

1. Prie Konvencijos su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d. Protokolu ir Protokolu, pateiktu pasirašyti 1997 m. Briuselyje, gali prisijungti regioninės ekonominės integracijos organizacijos tokiomis sąlygomis, kurias turi nustatyti Susitariančiosios Šalys ir tos organizacijos, kurių narės yra viena ar daugiau valstybių signatarių ir kurios bus pateiktos papildomame Konvencijos protokole.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami Belgijos Karalystės Vyriausybei, o ši apie tai praneša kitoms Šalims.

3. Regioninės ekonominės integracijos organizacijos prisijungimas įsigalioja antro mėnesio nuo prisijungimo dokumentų deponavimo pirmą dieną, jeigu yra įsigaliojęs 1 dalyje pirmiau nurodytas Papildomas protokolas.“

 

XXXIX straipsnis

 

Konvencijos I priedas, kuriame pateikiami Agentūros įstatai, pakeičiamas 1997 m. Briuselyje pateikto pasirašyti Protokolo priede išdėstyto suvestinio Konvencijos teksto I priedu.

 

XL straipsnis

 

Konvencijos II priedas, susijęs su Skrydžių informacijos regionais (Konvencijos 3 straipsnis), pakeičiamas 1997 m. Briuselyje pateikto pasirašyti Protokolo priede išdėstyto suvestinio Konvencijos teksto II priedu.

 

XLI straipsnis

 

Konvencijos III priedas (Mokesčių nuostatos) pakeičiamas 1997 m. Briuselyje pateikto pasirašyti Protokolo priede išdėstyto suvestinio Konvencijos teksto III priedu.

 

XLII straipsnis

 

Konvencijos IV priedas (Su bendra maršruto rinkliavų sistema susijusios nuostatos) pakeičiamas 1997 m. Briuselyje pateikto pasirašyti Protokolo priede išdėstyto suvestinio Konvencijos teksto IV priedu.

______________


BAIGIAMOJO AKTO 2 PRIEDAS

 

PROTOKOLAS

DĖL KELISKART IŠ DALIES PAKEISTOS 1960 M. GRUODŽIO 13 D. EUROKONTROLĖS TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL BENDRADARBIAVIMO ORO NAVIGACIJOS SAUGOS SRITYJE SUVESTINIO DOKUMENTO PARENGIMO

 

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

MALTOS RESPUBLIKA,

MONAKO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

NORVEGIJOS KARALYSTĖ,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

TURKIJOS RESPUBLIKA,

manydamos, kad išaugęs oro eismas, būtinybė Europos lygiu centralizuoti kiekvienos Europos valstybės nacionalines priemones ir oro eismo technologijų raida reikalauja patikslinti 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinę konvenciją dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, iš dalies pakeistą 1981 m. vasario 12 d. Protokolu, numatant sudaryti bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą bendram oro eismui Europos oro erdvėje bei oro uostuose ir aplink juos valdyti;

manydamos, kad pageidautina stiprinti Eurokontrolės konvenciją pasirašiusių valstybių bendradarbiavimą siekiant veiksmingai organizuoti ir saugiai tvarkyti oro erdvę civiliams ir kariniams naudotojams, vadovaujantis esminiu principu, kad oro erdvės naudotojų požiūriu ji turi būti laikoma vientisa sistema, ypač nustatant bendrą politiką, tikslus, planus, standartus ir specifikacijas, įskaitant bendrą maršruto rinkliavų politiką, konsultuojantis su oro eismo paslaugų naudotojais ir tinkamai atsižvelgiant į gynybos interesus;

atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti visiems oro erdvės naudotojams didžiausią efektyvumą mažiausiomis sąnaudomis ir kartu garantuoti reikiamą saugos lygį bei sumažinti kenksmingą poveikį aplinkai suderinant ir sujungiant už oro eismo valdymą Europoje atsakingas tarnybas;

atsižvelgdamos į tai, kad Susitariančiosios Šalys pripažįsta būtinybę suderinti ir sujungti jų oro eismo valdymo sistemas siekiant sukurti bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą;

atsižvelgdamos į vietos oro eismo valdymo srities iniciatyvų, ypač oro uosto lygiu, svarbą;

manydamos, kad naudojimasis bendra maršruto rinkliavų sistema, deramai laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomenduotų principų, ypač dėl teisingumo ir skaidrumo, sustiprina bendros Europos oro eismo valdymo sistemos finansinę bazę ir palengvina konsultacijas su naudotojais;

atsižvelgdamos į tai, kad Eurokontrolė Susitariančiosioms Šalims yra organizacija, kurioje jos bendradarbiauja oro eismo valdymo srityje;

norėdamos išplėsti ir sustiprinti bendradarbiavimą su Europos ar tarptautinėmis institucijomis, kurios suinteresuotos Eurokontrolei pavestų uždavinių įgyvendinimu, siekiant padidinti jos veiksmingumą;

todėl manydamos, kad tikslinga sukurti Europos oro eismo valdymo sistemą, veikiančią už atskirų Susitariančiųjų Šalių teritorijų ribų visoje oro erdvėje, kuriai taikoma ši Konvencija;

manydamos, kad Susitariančiosios Šalys turi suteikti Organizacijai jos uždaviniams vykdyti reikalingas teisines priemones, daugiausia maršruto rinkliavos išieškojimo ir oro eismo srautų valdymo srityje;

pripažindamos, kad saugiam ir veiksmingam Organizacijos uždavinių įgyvendinimui bus naudinga ten, kur įmanoma, atskirti jos kontrolės ir paslaugų teikimo funkcijas;

siekdamos paskatinti kitas Europos valstybes tapti šios tarptautinės organizacijos narėmis,

susitarė:

 

I straipsnis

 

Šiuo Protokolu 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinė konvencija dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje su pakeitimais, padarytais 1970 m. liepos 6 d. Briuselyje pasirašytu Papildomu protokolu, savo ruožtu iš dalies pakeistu 1978 m. lapkričio 21 d. Protokolu, visi iš dalies pakeisti 1981 m. vasario 12 d. Protokolu (toliau -Konvencija), yra pakeičiama prie šio dokumento pridedamu Konvencijos suvestiniu dokumentu, kuriame pateikiama galiojanti Konvencija ir 1997 m. birželio 27 d. vykusios Diplomatinės konferencijos priimti jos pakeitimai.

 

II straipsnis

 

1. Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti visoms Konvencijos Susitariančiosioms Šalims nuo 1997 m. birželio 27 d.

Iki šio Protokolo įsigaliojimo jį taip pat gali pasirašyti kiekviena į jį priėmusią Diplomatinę konferenciją pakviesta valstybė ir bet kuri kita valstybė, kuriai Nuolatinė komisija vieningai leido jį pasirašyti.

2. Šis Protokolas turi būti ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Belgijos Karalystės Vyriausybei.

3. Šis Protokolas įsigalioja 2000 m. sausio 1 d., jeigu iki tos dienos jį ratifikavo, priėmė ar patvirtino visos prie Konvencijos Šalimis esančios valstybės. Jei ši sąlyga neįvykdyta, Protokolas įsigalioja arba liepos 1 d., arba sausio 1 d. po to, kai buvo deponuotas paskutinis ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo deponuotas per pirmą ar per antrą pusmetį.

4. Bet kuriai šį Protokolą pasirašiusiai valstybei, kuri nėra Konvencijos Šalis ir kurios ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas deponuojamas po šio Protokolo įsigaliojimo dienos, Protokolas įsigalioja kito mėnesio po atitinkamo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento deponavimo, pirmą dieną.

5. Bet kuri šį Protokolą pasirašiusi valstybė, kuri nėra Konvencijos Šalis, ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama Protokolą tampa Konvencijos Šalimi.

6. Belgijos Karalystės Vyriausybė praneša kitų prie Konvencijos Šalimis esančių valstybių vyriausybėms ir kiekvienos šį Protokolą pasirašiusios valstybės vyriausybei apie kiekvieną Protokolą pasirašiusią valstybę, kiekvieno ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento deponavimą ir kiekvieną šio Protokolo įsigaliojimo datą pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas.

 

III straipsnis

 

Įsigaliojus šiam Protokolui, 1970 m. liepos 6 d. Protokolas, iš dalies pakeistas 1978 m. lapkričio 21 d. Protokolu ir 1981 m. vasario 12 d. Protokolo XXXVIIII straipsniu, pakeičiamas prie šio Baigiamojo akto pateikto Konvencijos suvestinio dokumento III priedu (Mokesčių nuostatos).

 

IV straipsnis

 

Įsigaliojus šiam Protokolui, nutraukiamas 1981 m. vasario 12 d. Daugiašalis susitarimas dėl maršruto rinkliavų, kurį pakeičia prie šio Baigiamojo akto pateikto Konvencijos suvestinio dokumento, įskaitant jos IV priedą (su bendra maršruto rinkliavų sistema susijusios nuostatos), atitinkamos nuostatos.

 

V straipsnis

 

Belgijos Karalystės Vyriausybė perduoda šį Protokolą įregistruoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kaip numatyta Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnyje, ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos taryboje pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pasirašytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, 83 straipsnį.

 

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti įgaliotieji atstovai, tinkamai pateikę visus įgaliojimus, pasirašė šį Protokolą.

 

PASIRAŠYTAS 1997 m. liepos 27 d. Briuselyje anglų, bulgarų, čekų danų, graikų, ispanų, italų, kroatų, norvegų, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, švedų, turkų, vengrų ir vokiečių kalbomis vienu originaliu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Belgijos Karalystės Vyriausybės archyvuose, o ši patvirtintas kopijas perduoda kitų valstybių signatarių vyriausybėms. Esant neatitikimų, vadovaujamasi tekstu prancūzų kalba.

Vokietijos Federacinės Respublikos vardu,

Austrijos Respublikos vardu,

Belgijos Karalystės vardu,

Bulgarijos Respublikos vardu,

Kipro Respublikos vardu,

Kroatijos Respublikos vardu,

Danijos Karalystės vardu,

Ispanijos Karalystės vardu,

Prancūzijos Respublikos vardu,

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vardu,

Graikijos Respublikos vardu,

Vengrijos Respublikos vardu,

Airijos vardu,

Italijos Respublikos vardu,

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vardu,

Maltos Respublikos vardu,

Monako Kunigaikštystės vardu,

Norvegijos Karalystės vardu,

Nyderlandų Karalystės vardu,

Portugalijos Respublikos vardu,

Rumunijos vardu,

Slovakijos Respublikos vardu,

Slovėnijos Respublikos vardu,

Švedijos Karalystės vardu,

Šveicarijos Konfederacijos vardu,

Čekijos Respublikos vardu,

Turkijos Respublikos vardu.

______________


GALIOJANČIOS KONVENCIJOS IR 1997 M. BIRŽELIO 27 D. DIPLOMATINĖS KONFERENCIJOS PRIIMTŲ PAKEITIMŲ SUVESTINIS TEKSTAS

 

--------------

 

KONVENCIJOS REZOLIUCINĖS DALIES SUVESTINIS TEKSTAS

 

1 straipsnis

 

1. Susitariančiosios Šalys, siekdamos darnos ir integracijos tam, kad būtų sukurta bendra Europos oro eismo valdymo sistema, susitaria stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir plėtoti bendrą veiklą oro navigacijos srityje tinkamai atsižvelgdamos į gynybos poreikius ir visiems oro erdvės naudotojams suteikdamos maksimalią reikiamą saugumo lygį atitinkančią laisvę teikiant ekonomiškas oro eismo paslaugas, taip pat į būtinybę, kur tai įmanoma, eksploataciniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu mažinti bet kokį kenksmingą poveikį aplinkai.

Siekdamos šių tikslų, valstybės nepažeidžia principo, kad kiekviena iš jų turi visišką ir išimtinę suverenią teisę į oro erdvę virš savo teritorijos, ir kiekvienos iš jų kompetencijos išimtinės teisės užtikrinti jų nacionalinės oro erdvės saugumą ir gynybą.

Todėl jos susitarė:

a) nustatyti Europos politiką oro eismo valdymo srityje, taip pat parengiant strategiją ir programas, kurių tikslas – plėtoti pajėgumą, reikalingą siekiant mažiausiomis sąnaudomis patenkinti visų civilių ir karinių naudotojų poreikius, tuo pat metu užtikrinant reikiamą saugos lygį;

b) įsipareigoti nustatyti konkrečius oro eismo valdymo operacijų veiksmingumo ir efektyvumo tikslus šios Konvencijos U priede išvardytuose Skrydžių informacijos regionuose, kuriuose valstybės pagal atitinkamas Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos nuostatas susitarė teikti oro eismo paslaugas, nepažeisdamos laisvo judėjimo oro erdvėje, į kurią valstybės neturi suverenių teisių, principų, kuriuos nulemia konvencijos, tarptautiniai susitarimai ar paprotinės viešosios tarptautinės teisės normos ar principai;

c) nustatyti oro eismo valdymo vykdymo kontrolės ir tikslų nustatymo sistemą;

d) įgyvendinti bendrą Europos oro navigacijos paslaugų ir įrengimų konvergencijos ir įgyvendinimo planą;

e) patvirtinti ir įgyvendinti bendrus standartus ir specifikacijas;

f) suderinti oro eismo paslaugų taisykles;

g) plėtoti turimus pajėgumus siekiant patenkinti oro eismo paslaugų paklausą bei užtikrinti efektyviausią jų panaudojimą bendrai įsteigiant, valdant ir plėtojant bendrą Europos oro eismo srautų valdymo sistemą diegiant bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą;

h) skatinti bendrai pirkti oro eismo sistemas ir įrengimus;

i) įgyvendinti bendrą iš oro navigacijos įrengimų ir paslaugų naudotojų imamų rinkliavų nustatymo ir skaičiavimo politiką, toliau – maršruto rinkliavos;

j) atskirai nuo paslaugų teikimo įgyvendinti daugiašalio saugos kontrolės režimo plėtojimo ir derinimo mechanizmą oro eismo valdymo srityje, atsižvelgiant į visiškos aviacijos saugos sistemą;

k) dalyvauti projektuojant, įgyvendinant ir kontroliuojant pasaulinę palydovinę navigacijos sistemą;

l) nustatyti naujas galimybes bendrai veiklai oro navigacijos sistemų ir paslaugų projektavimo, įgyvendinimo, kontrolės ar valdymo srityje;

m) pagal koncepciją „nuo vartų iki vartų“ parengti oro erdvės strateginio projektavimo ir planavimo bendrą politiką ir tinkamą, veiksmingą ir efektyvų.

2. Tam tikslui jos šiuo dokumentu įsteigia Europos saugios oro navigacijos organizaciją (Eurokontrolę), toliau – Organizacija. Ji veikia bendradarbiaudama su nacionalinėmis civilinėmis ir karinėmis valdžios institucijomis bei naudotojų organizacijomis. Organizaciją sudaro trys organai:

a) Generalinė asamblėja. Ji atsako už Organizacijos bendrosios politikos formavimą ir tvirtinimą, įskaitant:

i) bendrą maršruto rinkliavų ir Organizacijos kitos su rinkliavomis susijusios veiklos politiką;

ii) Organizacijos vykdomas veiklos priežiūros ir vertinimo funkcijas;

iii) Organizacijos tikslų nustatymą, įskaitant standartizavimo, planavimo, vykdymo ir saugos kontrolės tikslus;

iv) bendradarbiavimo pagrindinių pamatinių programų techninę ir finansinę atranką;

v) išorės santykius su valstybėmis ir organizacijomis bei pareiškimus dėl prisijungimo prie Konvencijos;

b) Taryba. Jai pavesta įgyvendinti Generalinės asamblėjos sprendimus ir, atsižvelgiant į pastarajai suteiktus atitinkamus įgaliojimus, priimti sprendimus dėl Susitariančiosioms Šalims skirtų ir joms privalomų priemonių, taip pat prižiūrėti Agentūros darbą;

c) Agentūra. Jos Įstatai pateikti šios Konvencijos 1 priede. Tai organas, kuriam pavesta įgyvendinti Organizacijos tikslus pagal tolesnių šios Konvencijos straipsnių nuostatas bei Generalinės asamblėjos ar Tarybos jai nustatytus uždavinius, pateikti atitinkamus pasiūlymus ir paskirstyti techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius nustatytiems tikslams pasiekti.

3. Organizacijos būstinė yra Briuselyje.

 

2 straipsnis

 

1. Organizacija įsipareigoja atlikti šiuos uždavinius:

a) plėtoti ir tvirtinti detalius Susitariančiųjų Šalių oro eismo paslaugų ir sistemų, ypač antžeminių ir oro navigacijos, derinimo ir integravimo planus, siekiant sukurti bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą;

b) koordinuoti Susitariančiųjų Šalių vykdymo planus siekiant, kad jie atitiktų bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą;

c) Susitariančiųjų Šalių vardu nagrinėti ir derinti klausimus, kuriuos oro navigacijos srityje nagrinėja Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir kitos su civiline aviacija susijusios tarptautinės organizacijos bei derinti ir teikti šioms organizacijoms pakeitimus ar pasiūlymus;

d) apibrėžti, suprojektuoti, išplėtoti, pagrįsti ir organizuoti bendros Europos oro eismo valdymo sistemos įvedimą;

e) plėtoti ir eksploatuoti bendrą Europos oro eismo srautų valdymo sistemą bendrame tarptautiniame centre laikantis šios dalies d punkte nurodytų principų;

f) išplėtoti, patvirtinti ir reguliariai tikrinti bendrus oro eismo valdymo sistemų ir paslaugų standartus, specifikacijas ir metodus;

g) parengti ir patvirtinti procedūras, kuriomis siekiama įgyvendinti bendro oro eismo sistemų ir įrengimų pirkimo strategiją;

h) koordinuoti Susitariančiųjų Šalių mokslinių tyrimų programas, susijusias su oro navigacijos srityje taikomais naujais metodais, kaupti ir platinti jų rezultatus bei skatinti ir rengti bendrus tyrimus, bandymus ir taikomuosius tyrimus bei diegti technines naujoves šioje srityje;

i) sukurti nepriklausomą veiklos vertinimo sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į visus oro eismo valdymo aspektus, įskaitant politiką ir planavimą, saugos užtikrinimą oro uostuose ir aplink juos bei suteiktų paslaugų vertinimą finansiniu ir ekonominiu požiūriu, taip pat nustatyti su visais šiais aspektais susijusius tikslus;

j) išnagrinėti ir skatinti priemones rentabilumui ir efektyvumui didinti oro navigacijos srityje;

k) parengti ir patvirtinti bendrus kriterijus, procedūras ir metodus didžiausiam oro eismo valdymo sistemų ir oro eismo paslaugų veiksmingumui ir aukščiausiai jų kokybei užtikrinti;

l) parengti pasiūlymus dėl Europos oro eismo paslaugų taisyklių suderinimo;

m) remti civilių ir karinių naudotojų efektyvumo ir lankstumo naudojant oro erdvę didinimą;

n) parengti ir patvirtinti suderintą ar bendrą politiką, skirtą pagerinti oro eismo valdymą oro uostuose ar aplink juos;

o) parengti ir patvirtinti bendrus oro eismo paslaugas teikiančio personalo atrankos kriterijus ir bendrą tokio personalo rengimo, licencijavimo bei kvalifikacijos patikrinimo politiką;

p) parengti, įsteigti ir eksploatuoti Susitariančiųjų Šalių jai patikėtas Europos būsimos bendros sistemos sudedamąsias dalis;

q) IV priede numatytoje bendrojoje maršruto rinkliavų sistemoje dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių vardu nustatyti, pateikti sąskaitą ir surinkti maršruto rinkliavas;

r) nustatyti ir įgyvendinti priemones daugiašaliam saugos reguliavimui oro eismo valdymo srityje plėtoti ir derinti;

s) vykdyti bet kurį kitą su šios Konvencijos principais ir tikslais susijusį uždavinį.

2. Vienos ar kelių Susitariančiųjų Šalių prašymu ir remdamasi specialiu Organizacijos ir atitinkamų Susitariančiųjų Šalių susitarimu, Organizacija gali:

a) padėti tokioms Susitariančiosioms Šalims planuoti, tiksliai apibrėžti ir įdiegti oro eismo sistemas ir paslaugas;

b) tokių Susitariančiųjų Šalių vardu teikti ir eksploatuoti visą ar dalį oro eismo įrangos ir paslaugų;

c) padėti tokioms Susitariančiosioms Šalims nustatyti jų iš oro navigacijos paslaugų naudotojų imamas rinkliavas, kurioms netaikomas šios Konvencijos IV priedas, pateikti sąskaitas ir šias rinkliavas surinkti.

3. Organizacija gali:

a) sudaryti specialius susitarimus su Konvencijos Šalimis nesančiomis valstybėmis, kurios suinteresuotos dalyvauti įgyvendinant 2 straipsnio 1 dalyje numatytus uždavinius;

b) Konvencijos Šalimis nesančių valstybių ar kitų tarptautinių organizacijų prašymu jų vardu įgyvendinti bet kuriuos šiame straipsnyje nurodytus uždavinius, kaip numatyta Organizacijos ir suinteresuotų šalių sudarytuose specialiuose susitarimuose.

4. Organizacija pagal galimybes užtikrina, kad jos paslaugų teikimo funkcijos, ypač tos, kurios numatytos 2 straipsnio 1 dalies e punkte, 1 dalies g punkte, 1 dalies p punkte, 1 dalies q punkte, 2 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 3 dalies b punkte, būtų vykdomos nepriklausomai nuo jos vykdomų kontrolės funkcijų.

5. Siekdama palengvinti savo uždavinių įgyvendinimą, Generalinės asamblėjos nutarimu Organizacija gali steigti pagal konkrečius įstatus veikiančias įmones, kurios vadovaujasi tarptautine viešąja teise ar Susitariančiosios Šalies nacionaline teise, arba įsigyti tokių įmonių kontrolinius akcijų paketus.

 

3 straipsnis

 

1. Ši Konvencija taikoma maršruto oro navigacijos paslaugoms ir susijusioms artėjimo tūpti ir oro uosto paslaugoms, teikiamoms oro eismui II priede išvardytuose skrydžių informacijos regionuose.

2. a) Kiekvienas bet kurios Susitariančiosios Šalies pageidaujamas 2 priede pateikto skrydžių informacijos regionų sąrašo pakeitimas daromas visais Generalinėje asamblėjoje atiduotais balsais, jeigu dėl to pasikeistų bendros oro erdvės, kuriai taikoma ši Konvencija, ribos.

b) Tačiau apie bet kokį tokio poveikio neturintį pasikeitimą suinteresuota Susitariančioji Šalis praneša Organizacijai.

3. Šioje Konvencijoje terminas „oro eismas“ apima civilinius orlaivius ir tuos karinius, muitinės ir policijos orlaivius, kurie laikosi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos procedūrų.

Kaip numatyta 2 straipsnio 2 dalies b punkte, vadovaudamasi specialiu susitarimu, Susitariančioji Šalis gali prašyti, kad terminas „oro eismas“ būtų taikomas kitam jos teritorijoje vykstančiam oro eismui.

 

4 straipsnis

 

Organizacija turi juridinio asmens statusą. Susitariančiųjų Šalių teritorijoje ji turi visišką teisnumą ir veiksnumą, suteikiamą juridiniams asmenims pagal nacionalinę teisę; be viso kito, ji turi teisę įsigyti ar perduoti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ir kreiptis į teismą. Jei ši Konvencija ar 1 priede pateikti Įstatai nenumato kitaip, Organizacijai atstovauja Agentūra, veikianti jos vardu. Agentūra tvarko Organizacijos turtą.

 

5 straipsnis

 

1. Generalinę asamblėją sudaro Susitariančiųjų Šalių ministrų lygio atstovai. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali skirti kelis delegatus, pirmiausia tam, kad būtų atstovaujama tiek civilinės aviacijos, tiek nacionalinės gynybos interesams, bet turi tik vieną balsą.

2. Tarybą sudaro Susitariančiųjų Šalių civilinės aviacijos generalinių direktorių lygio atstovai. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali skirti kelis delegatus, pirmiausia tam, kad būtų atstovaujama tiek civilinės aviacijos, tiek nacionalinės gynybos interesams, bet turi tik vieną balsą.

3. Sprendžiant su bendra maršruto rinkliavų sistema susijusius klausimus, Generalinę asamblėją ir Tarybą sudaro Susitariančiųjų Šalių, IV priede numatytomis sąlygomis dalyvaujančių bendroje maršruto rinkliavų sistemoje, atstovai.

4. Prireikus Generalinė asamblėja arba Taryba kviečia tarptautinių organizacijų, galinčių prisidėti prie Organizacijos darbo, atstovus dalyvauti Organizacijos organuose stebėtojo teisėmis.

 

6 straipsnis

 

1. Generalinė asamblėja priima sprendimus su Susitariančiosiomis Šalimis, Taryba ir Agentūra susijusiais klausimais, pirmiausia 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais atvejais.

Be to, Generalinė asamblėja:

a) Tarybai rekomendavus, skiria Agentūros generalinį direktorių;

b) 34 straipsnyje nurodytais atvejais leidžia Organizacijos vardu kreiptis į Hagos Nuolatinį arbitražo teismą;

c) nustato 2 straipsnio 1 dalies e punkte numatytos bendros Europos oro eismo srautų valdymo sistemos eksploatavimo principus;

d) laikydamasi 8 straipsnio 1 dalyje numatytų balsavimo sąlygų patvirtina I priedo pakeitimus;

e) laikydamasi 8 straipsnio 3 dalyje numatytų balsavimo sąlygų, patvirtina II ir IV priedų pakeitimus;

f) periodiškai peržiūri Organizacijos uždavinius.

2. Formuodama bendrą maršruto rinkliavų politiką, Generalinė asamblėja, be kita ko:

a) nustato principus, kuriais remdamosi Susitariančiosios Šalys ir Organizacija apskaičiuoja naudotojų mokėtinas su maršruto oro navigacijos įrengimais ir jiems suteiktomis paslaugomis susijusias išlaidas;

b) nustato formulę, taikytiną maršruto rinkliavoms apskaičiuoti;

c) nustato atleidimo nuo maršruto rinkliavos principus ir gali nuspręsti, kad tam tikroms skrydžių kategorijoms, tokiu būdu atleistoms nuo IV priedo reguliuojamų maršruto rinkliavų, Susitariančiosios Šalys gali tiesiogiai išieškoti su maršruto oro navigacijos įranga ir paslaugomis susijusias išlaidas;

d) tvirtina Tarybos pateikiamas maršruto rinkliavų ataskaitas.

3. Generalinė asamblėja gali:

a) perduoti Tarybai nagrinėti kiekvieną jos kompetencijai priskirtą klausimą;

b) prireikus perduoda Tarybai įgaliojimus priimti sprendimus jos bendrajai kompetencijai, nurodytai 1 straipsnio 2 dalies a punkte, priklausančiais klausimais;

c) įsteigti kitus, jos manymu, būtinus papildomus organus.

 

7 straipsnis

 

1. Pagal šios Konvencijos jai suteiktus įgaliojimus Taryba, įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus uždavinius, gali priimti sprendimus dėl Susitariančiųjų Šalių.

2. Vykdydama Agentūros atžvilgiu šios Konvencijos jai suteiktus priežiūros įgaliojimus, Taryba:

a) pasitarusi su organizacijomis, atstovaujančiomis Tarybos pripažintiems oro erdvės naudotojams, tvirtina Agentūros penkerių metų ir kasmetines darbo programas, kurias Agentūra jai pateikia 2 straipsnyje nurodytiems uždaviniams įgyvendinti, bei penkerių metų finansinį planą ir biudžetą, įskaitant finansinius įsipareigojimus, Agentūros veiklos ataskaitą ir ataskaitas, pateiktas pagal Agentūros įstatų 2 straipsnio 2 dalies c punktą, 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 1 dalį;

b) tvirtina bendrą Agentūros struktūrą reguliuojančius principus;

c) vykdo Agentūros veiklos priežiūrą oro navigacijos mokesčių srityje;

d) pasitarusi su organizacijomis, atstovaujančiomis Tarybos pripažintiems oro erdvės naudotojams ir oro uostams, nustato 2 straipsnio 1 dalies e punkte numatytos bendros Europos oro eismo srautų valdymo sistemos eksploatavimo bendrąsias sąlygas, tinkamai atsižvelgusi į išimtines teises, priklausančias valstybėms jų oro erdvės valdyme. Šios bendrosios sąlygos, be viso kito, aiškiai apibrėžia taikomas taisykles bei šių taisyklių pažeidimų registravimo tvarką;

e) duoda Agentūrai nurodymus, remdamasi reguliariomis jos ataskaitomis arba kai mano, kad tai būtina Agentūrai skirtiems uždaviniams atlikti, ir tvirtina Agentūros ir atitinkamų nacionalinių organizacijų susitarimus dėl bendradarbiavimo, kad Agentūra galėtų inicijuoti atitinkamus pasiūlymus;

f) generalinio direktoriaus siūlymu skiria konsultuojančių auditorių firmą padėti audito komisijai tikrinti visų pajamų ir išlaidų ataskaitas;

g) gali pareikalauti atlikti Agentūros paslaugų administracinius ir techninius patikrinimus;

h) patvirtina, kad generalinis direktorius įvykdė biudžetą;

i) tvirtina generalinio direktoriaus paskirtus Agentūros direktorius;

j) tvirtina generalinio direktoriaus įstatus, tarnybos nuostatus, finansinius nuostatus ir sutarčių sudarymo taisykles;

k) gali leisti Agentūrai pradėti derybas dėl 2 straipsnyje nurodytų specialių susitarimų, patvirtinti susitarimus, dėl kurių susitarta prieš pateikiant juos Generalinei asamblėjai tvirtinti, arba sudaryti tokius susitarimus, jei Tarybai perduoti įgaliojimai pagal 13 straipsnio 3 dalies nuostatas;

l) tvirtina Duomenų apsaugos taisykles;

m) įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalies f punkte numatytus uždavinius, nustato oro eismo valdymo sistemų ir paslaugų standartams, specifikacijoms ir praktikai taikytinas taisykles ir tvarką..

3. Taryba sudaro Veiklos tikrinimo komisiją ir Saugos reguliavimo komisiją. Šios komisijos teikia Tarybai atitinkamus pasiūlymus, o Agentūros tarnybos, kurios, kad atliktų savo funkcijas, yra pakankamai nepriklausomos, teikia minėtoms komisijoms administracinę paramą ir pagalbą.

4. Taryba sudaro Civilių/kariškių bendradarbiavimo nuolatinį komitetą.

5. Taryba sudaro Audito komisiją, kuriai gali perduoti pareigas ir pagal tam tikrą kompetenciją – įgaliojimus.

6. Kitose Organizacijos veiklos srityse Tarybai gali teikti pagalbą kiti komitetai.

7. Taryba gali perduoti pareigas ir pagal tam tikrą kompetenciją – įgaliojimus Civilių/kariškių bendradarbiavimo nuolatiniam komitetui ar bet kuriam kitam komitetui, įsteigtam įsigaliojus šiai Konvencijai. Toks pareigų ar įgaliojimų perdavimas nekliudo Tarybai bet kuriuo metu, vykdant bendrosios priežiūros funkciją, kelti klausimus.

 

8 straipsnis

 

1. Generalinės asamblėjos sprendimai dėl Susitariančiųjų Šalių, ypač remiantis 1 straipsnio 2 dalies a punktu ir 6 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, arba Tarybos sprendimai, ypač remiantis 1 straipsnio 2 dalies b punktu ir 7 straipsnio 1 dalimi, priimami atiduotų balsų dauguma, jeigu tokia dauguma sudaro ne mažiau kaip tris ketvirtadalius atiduotų apskaičiuotų balsų pagal 11 straipsnyje numatytą skaičiavimą ir atstovauja ne mažiau kaip trims ketvirtadaliams balsavusių Susitariančiųjų Šalių.

Ši taisyklė taikoma ir sprendimams, priimtiems 2 straipsnio 1 dalies i, p, r ir s punktuose, 2 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktuose, 6 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 3 dalies b punkte, 7 straipsnio 2 dalies d, j ir k punktuose, 7 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 6 dalyje ir 7 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnyje, 13 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Ši taisyklė taikoma ir sprendimams, priimtiems laikantis IV priedo 3 straipsnio. Kai šie sprendimai susiję su vienetiniais mokesčiais, tarifais ir IV priedo 3 straipsnio c punkte nurodytos maršruto rinkliavų sistemos taikymo sąlygomis, jie netaikomi „prieš“ balsavusiai Susitariančiajai Šaliai, kuri priima tokį sprendimą. Tokiu atveju ši Susitariančioji Šalis pateikia pareiškimą, paaiškindama priežastis, ir negali kvestionuoti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos bendrosios politikos.

2. Generalinės asamblėjos sprendimai dėl Agentūros, pirmiausia remiantis 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktais ir 6 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa, arba Tarybos sprendimai, pirmiausia remiantis 1 straipsnio 2 dalies b ir c punktais, priimami atiduotų balsų dauguma, jeigu tokia dauguma sudaro daugiau kaip pusę atiduotų apskaičiuotų balsų pagal 11 straipsnyje numatytą skaičiavimą ir atstovauja daugiau kaip pusei balsavusių Susitariančiųjų Šalių. Ypač svarbiais klausimais ir jei to prašo ne mažiau kaip vienas trečdalis balsavimo teisę turinčių Susitariančiųjų Šalių, dauguma turi sudaryti ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o ne daugiau kaip pusę atiduotų apskaičiuotų balsų.

Ši taisyklė taikoma ir sprendimams, priimtiems 6 straipsnio 1 dalies b punkte, 6 straipsnio 3 dalies a punkte, 7 straipsnio 2 dalies a-c, e-i, l ir m punktuose, 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

3. Tačiau sprendimai dėl prašymų prisijungti prie Organizacijos, kaip nurodyta 39 straipsnyje, dėl visų II priedo pakeitimų, išskyrus nurodytuosius 3 straipsnio 2 dalies b punkte, dėl IV priedo pakeitimų bei dėl 36 straipsnio 4 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje ir 38 straipsnio 4 dalyje nurodyto išstojimo iš Konvencijos ar prisijungimo prie jos priimami visais atiduotais balsais.

4. Generalinės asamblėjos ir Tarybos sprendimai Susitariančiosioms Šalims ir Agentūrai yra privalomi, atsižvelgiant į 9 straipsnį.

 

9 straipsnis

 

1. Jei kuri nors Susitariančioji Šalis praneša Generalinei asamblėjai ar Tarybai, kad, vadovaudamasi svarbiausiais nacionalinės gynybos ir saugumo interesais, ji negali vykdyti sprendimo, priimto atiduotų balsų dauguma, kaip numatyta 8 straipsnio 1 dalyje, ji gali nukrypti nuo jo, pateikusi Generalinei asamblėjai arba Tarybai priežasčių paaiškinimą ir pareiškimą, kuriame nurodo, ar:

a) nukrypimas susijęs su klausimu, dėl kurio neprieštaraujama, jei sprendimas įsigalios kitoms Susitariančiosioms Šalims su sąlyga, kad atitinkama Susitariančioji Šalis netaiko to sprendimo arba taiko jį tik iš dalies;

b) nukrypimas susijęs su tokiu svarbiu nacionaliniams gynybos ir saugumo interesams klausimu, kad sprendimas neturi būti vykdomas tol, kol 2 dalies b punkte nustatyta tvarka nepriimamas antras sprendimas.

2. a) Jei taikomos 1 dalies a punkte numatytos aplinkybės, generalinis direktorius ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Generalinei asamblėjai arba Tarybai pažangos, daromos siekiant padėties, kai nė viena Susitariančioji Šalis nenukrypsta, ataskaitas.

b) Taikant 1 dalies b punktą, sprendimas laikinai nevykdomas ir per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas, pateikiamas Generalinei asamblėjai, kad ši priimtų antrą sprendimą, net jeigu pirmąjį sprendimą priėmė Taryba. Jei persvarsčius priimtas antrasis sprendimas patvirtina pirmąjį, Susitariančioji Šalis gali nukrypti nuo jo 1 dalies a punkte nustatytomis sąlygomis. Generalinė asamblėja peržiūri pirmąjį sprendimą ne vėliau kaip per metus.

3. Nepaprastosios padėties ar karo atveju šios Konvencijos nuostatos neturi įtakos atitinkamų Susitariančiųjų Šalių veikimo laisvei. Tas pats principas taikomas ir krizės ar nepaprastosios padėties šalyje atveju. Konkrečiai kalbant, kiekviena Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi svarbiais nacionaliniais interesais, ypač gynybos srityje, gali laikinai prisiimti atsakomybę už visas ar dalį oro eismo paslaugų jos kontroliuojamoje oro erdvėje. Europos oro eismo valdymo sistemos struktūra turėtų leisti atnaujinti tokias paslaugas pagal Susitariančiųjų Šalių reikalavimus.

 

10 straipsnis

 

1. Kiekvienos Susitariančiosios Šalies metinė įmoka į biudžetą kiekvienais finansiniais metais nustatoma pagal šią formulę:

a) pradinė 30 % įmokos dalis apskaičiuojama proporcingai Susitariančiosios Šalies bendrojo nacionalinio produkto vertei, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje;

b) likusi 70 % įmokos dalis apskaičiuojama proporcingai Susitariančiosios Šalies maršrutų įrangos bazinėms sąnaudoms, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.

2. Bendrasis nacionalinis produktas, kuris turi būti naudojamas apskaičiavimui, yra gaunamas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos surinktus statistinius duomenis, arba, jei ši to nepadaro, pagal kurios nors kitos lygiavertes garantijas suteikiančios ir Tarybos sprendimu paskirtos įstaigos, apskaičiuojant aritmetinį vidurkį paskutinių trejų metų, kurių statistiniai duomenys yra surinkti. Bendrojo nacionalinio produkto vertė yra apskaičiuojama pagal gamybos kainą ir faktines kainas, išreikštas atitinkamais Europos apskaitos vienetais.

3. Maršrutų įrangos bazinės sąnaudos, kuriomis naudojamasi skaičiuojant, yra priešpaskutinių finansinių metų prieš atitinkamus finansinius metus nustatytos bazinės sąnaudos.

 

11 straipsnis

 

1. 8 straipsnyje nurodytas skaičiavimas nustatomas pagal šią lentelę:

Susitariančiosios Šalies metinės įmokos, išreikštos procentais nuo visų                 Susitariančiųjų Šalių visos metinių įmokų sumos

Balsų skaičius

Mažiau negu 1 %

1

Nuo 1% iki mažiau negu 2 %

2

Nuo 2 % iki mažiau negu 3 %

3

Nuo 3% iki mažiau negu 4 ½1/2 %

4

Nuo 4 ½1/2 % iki mažiau negu 6 %

5

Nuo 6% iki mažiau negu 7 ½1/2 %

6

Nuo 7 ½1/2 % iki mažiau negu 9 %

7

Nuo 9% iki mažiau negu 11 %

8

Nuo 11% iki mažiau negu 13 %

9

Nuo 13% iki mažiau negu 15 %

10

Nuo 15% iki mažiau negu 18 %

11

Nuo 18% iki mažiau negu 21 %

12

Nuo 21% iki mažiau negu 24 %

13

Nuo 24%% iki mažiau negu 27 %

14

Nuo 27% iki mažiau negu 30 %

15

30%

16.

2. Balsų skaičius iš pradžių nustatomas remiantis pirmiau pateikta skaičiavimo lentele ir 10 straipsnyje nurodyta Susitariančiųjų Šalių metinių įmokų į Organizacijos biudžetą nustatymo taisykle; tokiu būdu nustatytas balsų skaičius įsigalioja nuo Protokolo, pateikto pasirašyti 1997 m. Briuselyje, įsigaliojimo dienos.

3. Jei nauja valstybė prisijungia prie šios Konvencijos, Susitariančiųjų Šalių balsų skaičius nustatomas iš naujo taikant tą pačią tvarką.

4. Balsų skaičius kasmet nustatomas iš naujo laikantis pirmiau išdėstytų nuostatų.

 

12 straipsnis

 

Generalinė asamblėja ir Taryba nustato savo darbo reglamentą, įskaitant pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimo taisykles bei balsavimo procedūrų ir kvorumo taikymo taisykles.

 

13 straipsnis

 

1. Savo tikslams įgyvendinti Organizacija palaiko reikiamus santykius su atitinkamomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2. Nepažeidžiant 7 straipsnio 2 dalies k punkto, šio straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio nuostatų, tik Generalinė asamblėja yra įgaliota Organizacijos vardu sudaryti specialius susitarimus, kurie reikalingi 2 straipsnyje numatytiems uždaviniams įgyvendinti.

3. Tarybos pasiūlymu Generalinė asamblėja gali įgalioti Tarybą priimti sprendimą sudaryti specialius susitarimus, kurie reikalingi 2 straipsnyje numatytiems uždaviniams vykdyti.

 

14 straipsnis

 

2 straipsnyje nurodyti specialūs susitarimai nustato atitinkamus šiuos susitarimus sudariusių Šalių uždavinius, teises ir pareigas bei finansinius susitarimus ir nustato priemones, kurių reikia imtis. Agentūra gali derėtis dėl tokių susitarimų pagal 7 straipsnio 2 dalies k punkto nuostatas.

 

15 straipsnis

 

Kiek tai atitinka Tarybos duotus nurodymus, Agentūra gali nustatyti su Susitariančiųjų Šalių, Šalimis nesančių valstybių ar tarptautinių organizacijų atitinkamomis valstybinėmis ar privačiomis techninėmis tarnybomis santykius, kurie yra būtini oro eismo koordinavimui ir Agentūros tarnybų darbui. Tam Agentūra gali Organizacijos vardu sudaryti grynai administracinio, techninio ar komercinio pobūdžio sutartis, reikalingas Agentūros veiklai, su sąlyga, kad Agentūra apie tai praneša Tarybai.

 

16 straipsnis

 

1. Prireikus visuomenės interesai pripažįstami vadovaujantis nacionaline teise ir atsižvelgiant į šios teisės nuostatų, numatančių nusavinimą visuomenės labui, pasekmes, kai, gavus atitinkamos vyriausybės sutikimą, įsigyjamas Organizacijos įrenginiams būtinas nekilnojamasis turtas. Jei nepavyksta taikiai susitarti, tokiam turtui įsigyti atitinkamos valstybės kompetentingos institucijos gali pradėti nusavinimo visuomenės labui procedūrą pagal tos valstybės nacionalinę teisę.

2. Tos Susitariančiosios Šalies, kurioje netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodyta procedūra, teritorijoje Organizacija gali taikyti tokias privalomo pirkimo procedūras, kurias galima panaudoti civilinės aviacijos ir telekomunikacijų tikslams.

3. Susitariančiosios Šalys pripažįsta Organizacijos teisę taikyti visiems jų teritorijose Organizacijos vardu įsteigtiems objektams ir tarnyboms nacionalinės teisės nuostatas, apribojančias nekilnojamojo turto savininkų teises nacionalinių tarnybų naudai, ypač nustatant servitutus, jei to reikalauja visuomenės interesai.

4. Organizacija apmoka išlaidas, susidariusias taikant šio straipsnio nuostatas, įskaitant kompensaciją, mokėtiną pagal valstybės, kurios teritorijoje yra šis turtas, teisę.

 

17 straipsnis

 

Kai Agentūra įgyvendina 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, ji taiko taisykles, galiojančias Susitariančiųjų Šalių teritorijose ir oro erdvėje, kurioje joms pagal tarptautinius susitarimus, kurių Šalimis jos yra, pavestos oro eismo paslaugos.

 

18 straipsnis

 

Kai Agentūra įgyvendina 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, ji, neviršydama oro eismo paslaugų tarnyboms suteiktų įgaliojimų, duoda orlaivių vadams visus būtinus nurodymus. Orlaivių vadai privalo vykdyti tuos nurodymus, išskyrus pirmesniame straipsnyje nurodytose taisyklėse numatytas force majeure aplinkybes.

 

19 straipsnis

 

1. Įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalies e punkte numatytus uždavinius, Organizacija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalies d punkte numatytų bendrųjų sąlygų, nustato reikiamas reguliavimo priemones ir praneša apie jas orlaivių naudotojams ir atitinkamoms oro eismo tarnyboms. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad orlaivių naudotojai, orlaivių vadai ir atitinkamos oro eismo tarnybos jas vykdytų, nebent jie to nedaro saugumo sumetimais.

2. Vienintelė Susitariančiosios Šalies pareiga yra užtikrinti, kad jos oro eismo paslaugų tarnyba laikytųsi 1 dalyje nurodytų bendrųjų sąlygų ir reguliavimo priemonių.

3. Jeigu orlaivio naudotojas arba orlaivio vadas nesilaiko 1 dalyje nurodytų bendrųjų sąlygų ar reguliavimo priemonių, bylą pažeidėjui Organizacijos prašymu gali iškelti:

a) savo pačios teritorijoje – Susitariančioji Šalis, kurioje buvo užfiksuotas pažeidimas;

b) Organizacija, vadovaudamasi 35 straipsnyje nustatyta jurisdikcija, jeigu su tuo sutinka Susitariančioji Šalis, kurioje byla turi būti iškelta.

4. Susitariančiosios Šalys įtraukia į savo nacionalinės teisės aktus 7 straipsnio 2 dalies d punkte numatytų bendrųjų sąlygų laikymąsi užtikrinančias nuostatas.

 

20 straipsnis

 

Įgyvendinant 2 straipsnio 1 dalies e punkte ir prireikus 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, Agentūros specialiai tam įgalioti pareigūnai savo ataskaitose fiksuoja oro navigacijos taisyklių pažeidimus, padarytus oro erdvėje, kurioje Agentūra įgyvendina tuos uždavinius, nepažeisdami nacionalinės teisės aktų nustatytos Susitariančiųjų Šalių pareigūnų teisės pranešti apie tokio pobūdžio pažeidimus. Minėtos ataskaitos nacionaliniuose teismuose turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir teisę pranešti apie tokio pobūdžio pažeidimus turinčių šalies pareigūnų parengtos ataskaitos.

 

21 straipsnis

 

1. Leidinių ar kitos informacinės medžiagos, kurią Organizacija siunčia vykdydama oficialią savo veiklą ar kuri siunčiama Organizacijai, platinimas niekaip neribojamas.

2. Perduodant oficialius pranešimus ir visus Organizacijos dokumentus, Organizacijai taikomos ne mažiau palankios sąlygos negu tos, kurias kiekviena Susitariančioji Šalis taiko panašioms tarptautinėms organizacijoms.

 

22 straipsnis

 

1. Susitariančiųjų Šalių teritorijose Organizacija atleidžiama nuo visų su jos steigimu, veiklos nutraukimu ar Organizacijos likvidavimu susijusių muitų, mokesčių ir rinkliavų.

2. Organizacija atleidžiama nuo visų muitų, mokesčių ir rinkliavų, susijusių su nekilnojamojo turto, reikalingo jos užduočiai vykdyti, įsigijimu.

3. Organizacija atleidžiama nuo visų jai, taip pat jos nuosavybei, turtui ir pajamoms taikytinų tiesioginių mokesčių.

4. Organizacija atleidžiama nuo visų Organizacijai tenkančių netiesioginių į valstybės biudžetą mokamų mokesčių, susijusių su išduotomis paskolomis.

5. Organizacija atleidžiama nuo visų išskirtinio ar diskriminacinio pobūdžio mokesčių.

6. Šiame straipsnyje numatyti atleidimai nuo mokesčių netaikomi mokesčiams už bendrąsias paslaugas.

 

23 straipsnis

 

1. Organizacija atleidžiama nuo visų muitų ar panašių mokesčių ir rinkliavų, išskyrus mokesčius už suteiktas paslaugas, ir jai netaikomi jokie importo ar eksporto draudimai ar apribojimai, jei medžiagos, įrengimai, atsargos ir kiti daiktai yra importuojami Organizacijos oficialioms reikmėms tenkinti ir yra skirti Organizacijos pastatų ir įrenginių statybai ar jos veiklai.

2. Tokiu būdu importuotos prekės negali būti parduotos, išnuomotos ar perduotos nemokamai arba už užmokestį Susitariančiosios Šalies, į kurią jos įvežtos, teritorijoje, išskyrus, jei tai daroma atitinkamos Susitariančiosios Šalies Vyriausybės nustatytomis sąlygomis.

3. Siekiant užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje minimos medžiagos, įrengimai, atsargos ir kiti daiktai, importuoti su tikslu perduoti juos Organizacijai, būtų iš tikrųjų jai perduoti ir naudojami Organizacijos oficialiems pastatams ir įrenginiams ar jos veiklai, gali būti taikomos visos reikalingos kontrolės priemonės.

4. Jei leidiniams taikomas prie šios Konvencijos pridėtų Įstatų 13 straipsnis, Organizacija atleidžiama nuo visų su jais susijusių muitų ir eksporto ar importo draudimų ar apribojimų.

 

24 straipsnis

 

1. Organizacija gali turėti bet kokios valiutos ir turėti sąskaitų bet kokia valiuta, kiek tai jai reikalinga jos veiklai būtiniems sandoriams vykdyti.

2. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja suteikti Organizacijai visus reikiamus leidimus pervesti visas lėšas pagal sąlygas, kurias nustato taikytini nacionaliniai teisės aktai ir tarptautiniai susitarimai, kai pervedimai yra susiję su Organizacijos įsteigimu ir veikla, įskaitant paskolų išdavimą ir aptarnavimą, jei leidimą išduoti tokias paskolas davė atitinkamos Susitariančiosios Šalies vyriausybė.

 

25 straipsnis

 

1. Agentūra gali pasinaudoti kvalifikuotų asmenų, kurie yra Susitariančiųjų Šalių piliečiai, paslaugomis.

2. Organizacijos personalui ir kartu gyvenantiems personalo šeimų nariams netaikomos imigraciją ribojančios ir užsieniečių registraciją nustatančios priemonės, kurios paprastai netaikomos panašių tarptautinių organizacijų personalo nariams.

3. a) Tarptautinių krizių metu Susitariančiosios Šalys sudaro Organizacijos personalui ir kartu gyvenantiems personalo šeimų nariams tokias pačias galimybes grįžti į tėvynę kaip ir kitų tarptautinių organizacijų personalui.

b) Šios dalies a punkto nuostatos neturi įtakos personalo prievolėms Organizacijai.

4. Išimtys taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis galimos tik dėl priežasčių, susijusių su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar sveikatos apsauga.

5. Organizacijos personalo nariai:

a) įsiveždami asmeninius daiktus, kilnojamąjį turtą ir nenaujus namų apyvokos reikmenis, kuriuos jie įsiveža iš užsienio įsikurdami atitinkamoje teritorijoje, bei, jiems baigus eiti pareigas, išsiveždami tuos pačius daiktus bei kilnojamąjį turtą, atleidžiami nuo muitų ir rinkliavų, išskyrus mokesčius už suteiktas paslaugas;

b) pradėdami eiti pareigas vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, gali laikinai be muito įsivežti asmeninį automobilį, o vėliau, bet ne vėliau kaip pasibaigus jų tarnybos laikui, be muito išsivežti tą automobilį, tačiau abiem atvejais atsižvelgiant į atitinkamos Susitariančiosios Šalies vyriausybės kiekvienu atskiru atveju nustatytas sąlygas;

c) naudojasi visų jo oficialių raštų ir dokumentų neliečiamumo garantijomis.

6. Susitariančiosios Šalys neprivalo savo pačių piliečiams sudaryti šio straipsnio 5 dalies a ir b punktuose numatytų lengvatinių sąlygų.

7. Agentūros generalinis direktorius, be to, kad naudojasi visomis Organizacijos personalui suteiktomis privilegijomis bei lengvatomis, taip pat negali būti traukiamas atsakomybėn dėl veiksmų, įskaitant žodinius ar rašytinius pareiškimus, kuriuos jis padarė atlikdamas savo funkcijas; šis imunitetas negalioja kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejais ar tuo atveju, kai jam priklausančia ar jo valdoma transporto priemone padaroma žalos.

8. Atitinkamos vyriausybės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų nevaržomą atlyginimo pervedimą atlikus visus atskaitymus.

 

26 straipsnis

 

Visi Susitariančiųjų Šalių atstovų, atliekančių savo funkcijas ir vykstančių į susitikimo vietą ar iš jos, oficialūs raštai ir dokumentai yra neliečiami.

 

27 straipsnis

 

Atsižvelgiant į tai, kad Organizacija turi savo socialinio draudimo sistemą, Organizacija, Organizacijos generalinis direktorius ir personalas atleidžiami nuo visų privalomų įmokų nacionalinėms socialinio draudimo įstaigoms, nepažeidžiant Organizacijos ir Susitariančiųjų Šalių susitarimų, kurie jau buvo įsigaliojant Protokolui, pateiktam pasirašyti 1997 metais Briuselyje.

 

28 straipsnis

 

1. Organizacijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytinas įstatymas.

2. Esant nesutartinei atsakomybei, Organizacija atlygina dėl jos institucijų arba tarnautojų neatsargumo jų tarnybos metu padarytą žalą, kiek ta žala gali jiems būti priskirta. Pirmesnė nuostata netrukdo pasinaudoti teise į kitas kompensacijas pagal Susitariančiųjų Šalių nacionalinę teisę.

 

29 straipsnis

 

1. a) Organizacijos įrenginiai neliečiami. Organizacijos nuosavybei ir turtui netaikoma jokia nusavinimo, eksproprijavimo ar konfiskavimo priemonė.

b) Organizacijos archyvai ir visi jai priklausantys oficialūs raštai ir dokumentai yra neliečiami, kur jie bebūtų.

2. Organizacijos nuosavybė ir turtas gali būti areštuojami ar iš jų gali būti išieškoma tik teismo sprendimu. Toks teismo sprendimas priimamas tik tuo atveju, jei Organizacija buvo pakankamai iš anksto įspėta apie atitinkamos bylos nagrinėjimą ir turėjo pakankamą galimybę pasipriešinti sprendimo priėmimui. Tačiau Organizacijos įrenginiai neareštuojami ir iš jų neišieškoma.

3. Tačiau tam, kad būtų galima atlikti teisminį tyrimą ir atitinkamose teritorijose užtikrinti teismo sprendimų vykdymą, valstybės, kurioje yra Organizacijos būstinė, ir kitų valstybių, kuriose yra Organizacijos įrenginiai bei archyvai, kompetentingos institucijos, pranešusios Agentūros direktoriui, gali tais įrenginiais ir archyvais naudotis.

 

30 straipsnis

 

1. Organizacija visada bendradarbiauja su Susitariančiųjų Šalių kompetentingomis institucijomis, kad sudarytų sąlygas tinkamai vykdyti teisingumą, užtikrintų viešosios tvarkos apsaugos nuostatų vykdymą ir užkirstų kelią bet kokiam piktnaudžiavimui, galinčiam kilti dėl šioje Konvencijoje nurodytų privilegijų, imunitetų, atleidimų ar lengvatų.

2. Organizacija, kiek įmanoma, sudaro galimybę atlikti viešuosius darbus Susitariančiųjų Šalių teritorijose jai naudotis skirto nekilnojamojo turto objektuose ar jų kaimynystėje.

 

31 straipsnis

 

Įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalies e punkte ir prireikus 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, Agentūra privalo vykdyti tarptautinius susitarimus ir nacionalinės teisės aktus, susijusius su leidimu įskristi į Susitariančiosios Šalies teritoriją, skristi virš jos bei dėl minėtos teritorijos saugumo ir taiko visas būtinas priemones, kad užtikrintų šių susitarimų ir teisės aktų laikymąsi.

 

32 straipsnis

 

Įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalies e punkte ir prireikus 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytus uždavinius, Agentūra privalo suteikti Susitariančiosioms Šalims, šioms paprašius, visą reikiamą informaciją apie orlaivius, apie kuriuos ji sužinojo atlikdama savo funkcijas, kad Susitariančiosios Šalys galėtų patikrinti, ar vykdomi nacionalinės teisės aktai ir tarptautiniai susitarimai.

 

33 straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad Agentūrai būtina pasiekti finansinę pusiausvyrą, ir įsipareigoja suteikti jai atitinkamus finansinius išteklius, kurių suma ir suteikimo sąlygos nustatytos šioje Konvencijoje ir I priede pateiktuose Agentūros įstatuose.

 

34 straipsnis

 

1. Bet koks ginčas, kuris gali kilti tarp Susitariančiųjų Šalių arba tarp vienos ar kelių Susitariančiųjų Šalių ir Organizacijos dėl šios Konvencijos aiškinimo, taikymo ar vykdymo, įskaitant jos buvimą, galiojimą ar nutraukimą, kurio per šešis mėnesius nepavyko išspręsti tiesioginėmis derybomis arba kitu būdu, perduodamas Hagos Nuolatiniam arbitražo teismui spręsti arbitražo tvarka pagal minėto teismo dispozityvines normas.

2. Ginčą arbitražo tvarka nagrinėja trys arbitrai.

3. Ginčo sprendimo vieta yra Haga. Nuolatinio arbitražo teismo tarptautinis biuras atlieka sekretoriato funkcijas ir teikia Nuolatinio arbitražo teismo nurodytas administracines paslaugas.

4. Nuolatinio arbitražo teismo sprendimai ginčo šalims yra privalomi.

 

35 straipsnis

 

1. Nepažeidžiant IV priedo nuostatų dėl maršruto rinkliavų išieškojimo teismo tvarka taikymo, Susitariančiųjų Šalių teismai turi išskirtinę jurisdikciją nagrinėti Organizacijos, atstovaujamos generalinio direktoriaus, ir bet kurio fizinio ar juridinio asmens ginčus, kylančius dėl Organizacijos aktų taikymo.

2. Nepažeidžiant IV priedo nuostatų dėl maršruto rinkliavų išieškojimo teismo tvarka taikymo, bylos nagrinėjimas teisme pradedamas Susitariančiojoje Šalyje:

a) kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta arba kurioje yra jo registruota buveinė;

b) kurioje yra atsakovo verslo vieta, jei jo gyvenamoji vieta ar jo registruota buveinė yra ne Susitariančiosios Šalies teritorijoje;

c) jei nėra a ir b punktuose nurodyto jurisdikcijos pagrindo, ten, kur atsakovas turi nuosavybę;

d) jei nėra a, b ir c punktuose nurodyto jurisdikcijos pagrindo, ten, kur yra Eurokontrolės būstinė.

 

36 straipsnis

 

1. Agentūros įstatų, pateiktų I priede, ir IV priede pateiktų su bendra maršruto rinkliavų sistema susijusių nuostatų 16 ir tolesnių straipsnių pakeitimai, padaryti pagal šioje Konvencijoje nustatytas sąlygas, galioja Susitariančiųjų Šalių teritorijoje.

2. Generalinė asamblėja nekeičia III priede išdėstytų Mokesčių nuostatų ir IV priede pateiktų su bendra maršruto rinkliavų sistema susijusių nuostatų 1–15 straipsniuose.

3. IV priedas yra privalomas kiekvienai Susitariančiajai Šaliai penkerius metus nuo Konvencijos įsigaliojimo dienos. Penkerių metų laikotarpis savaime pratęsiamas tolesniems penkerių metų laikotarpiams. Jei Susitariančioji Šalis ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki penkerių metų laikotarpio pabaigos raštu praneša Generalinei asamblėjai apie tai, jog nesutinka pratęsti minėtą laikotarpį, IV priedas jai tampa neprivalomas pasibaigus penkerių metų laikotarpiui.

4. Prireikus pasitraukiančios Susitariančiosios Šalies teisės ir pareigos gali būti nustatytos specialiame jos ir Organizacijos sudarytame susitarime.

Šį susitarimą turi visais atiduotais balsais patvirtinti Generalinė asamblėja. Pasitraukiančioji šalis nebalsuoja.

5. Susitariančioji Šalis, kuriai IV priedas nebeprivalomas, gali bet kuriuo metu raštu kreiptis į Generalinę asamblėją, prašydama nustatyti, kad IV priedas jai vėl būtų privalomas. Atitinkamai Susitariančiajai Šaliai IV priedas vėl yra privalomas po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai Generalinė asamblėja priima minėtą prašymą visais bendrojoje sistemoje dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių atiduotais balsais. Atitinkama Susitariančioji Šalis IV priedo yra saistoma penkerius metus po to, kai šis jai tapo privalomas. Šis laikotarpis savaime pratęsiamas 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.

 

37 straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja užtikrinti Agentūrai galiojančių įstatymų nuostatų, skirtų nenutrūkstamų viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti, taikymą.

 

38 straipsnis

 

1. Šios Konvencijos, su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d. Protokolu ir pakeitimais, vėliau padarytais Protokolu, pateiktu pasirašyti 1997 m. Briuselyje, galiojimas pratęsiamas neribotam laikui.

2. Taip pratęsus Konvencijos galiojimą, praėjus dvidešimčiai metų bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti Konvencijos taikymą sau, raštu apie tai pranešusi Belgijos Karalystės Vyriausybei, o ši apie tokį pranešimą praneša kitų šios Konvencijos Šalimis esančių valstybių vyriausybėms.

Nutarimas pasitraukti įsigalioja kitų metų, einančių po tų metų, kuriais įteiktas pranešimas apie pasitraukimą, pabaigoje, jeigu iki tos dienos sudarytas 3 dalyje numatytas specialus susitarimas. Priešingu atveju nutarimas pasitraukti įsigalioja minėtame specialiame susitarime nustatytą dieną.

3. Pasitraukiančios Susitariančiosios Šalies teisės ir pareigos, ypač finansinio pobūdžio, nustatomos specialiame jos ir Organizacijos sudarytame susitarime.

Šį susitarimą turi visais atiduotais balsais patvirtinti Generalinė asamblėja. Pasitraukiančioji šalis nebalsuoja.

4. Organizacija gali būti likviduota Generalinės asamblėjos visais atiduotais balsais priimtu sprendimu, jei Susitariančiųjų Šalių skaičius sumažėja ir lieka mažiau kaip 50 proc. buvusių minėtą 1997 m. Protokolą pasirašiusių Šalių.

5. Jei, taikant pirmesnę nuostatą, Organizacija yra likviduojama, ji išlaiko savo teisnumą ir veiksnumą, kaip tai suprantama 4 straipsnyje, tam, kad būtų įvykdytas jos likvidavimas.

 

39 straipsnis

 

1. Prisijungti prie šios Konvencijos, su pakeitimais, padarytais 1981 vasario 12 d. Protokolu ir 1997 m. Briuselyje pasirašyti pateiktu Protokolu, gali kiekviena valstybė, kuri nėra pasirašiusi to Protokolo, jei tam visais atiduotais balsais pritaria Generalinė asamblėja.

2. Generalinės asamblėjos pirmininkas praneša valstybei, kuri nėra pasirašiusi nurodyto Protokolo, apie savo sprendimą leisti prisijungti prie Konvencijos.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami Belgijos Karalystės Vyriausybei, ši informuoja kitų valstybių signatarių ir prisijungiančių valstybių vyriausybes.

4. Prisijungimas įsigalioja antro mėnesio nuo prisijungimo dokumentų deponavimo pirmą dieną.

 

40 straipsnis

 

1. Prie Konvencijos, su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d. Protokolu ir Protokolu, pateiktu pasirašyti 1997 m. Briuselyje, gali prisijungti regioninės ekonominės integracijos organizacijos, tokiomis sąlygomis, kurias turi nustatyti Susitariančiosios Šalys ir tos organizacijos, kurių narės yra viena ar daugiau valstybių signatarių ir kurios bus pateiktos papildomame Konvencijos protokole.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami Belgijos Karalystės Vyriausybei, o ši apie tai praneša kitoms Šalims.

3. Regioninės ekonominės integracijos organizacijos prisijungimas įsigalioja antro mėnesio nuo prisijungimo dokumentų deponavimo pirmą dieną, jeigu yra įsigaliojęs 1 dalyje pirmiau nurodytas Papildomas protokolas.

 

Šis Konvencijos ir jos priedų suvestinis tekstas parengtas vokiečių, anglų, bulgarų, kroatų, danų, ispanų, prancūzų, graikų, vengrų, italų, olandų, norvegų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, švedų, čekų ir turkų kalbomis. Pagal 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje baigiamąją sąlygą, 1981 m. vasario 12 d. Protokolo, iš dalies pakeičiančio minėtą Konvenciją, baigiamąją sąlygą ir pagal minėtos Konvencijos su visais pakeitimais suvestinio dokumento parengimo protokolo, pateikto pasirašyti 1997 m. Briuselyje, baigiamąją sąlygą, esant neatitikimų, vadovaujamasi tekstu prancūzų kalba.

______________


I PRIEDAS

 

AGENTŪROS ĮSTATAI

 

1 straipsnis

 

1. Agentūra yra organas, atsakingas už Konvencijos ar Generalinės asamblėjos arba Tarybos ir jų pagalbinių organų nustatytų tikslų bei uždavinių įgyvendinimą. Ji inicijuoja ir atitinkamoms institucijoms pateikia su įvairių šių institucijų funkcijų ir uždavinių bei kitų Organizacijai pavestų uždavinių vykdymu susijusius pasiūlymus. Ji taip pat padeda Generalinei asamblėjai ir Tarybai bei jų pagalbiniams organams vykdyti jų kontrolės funkcijas.

2. Prireikus Agentūrai įgyvendinti jos uždavinius gali padėti valstybių arba atitinkamų paslaugų teikėjų organizacijų paskirti civiliniai ir kariniai ekspertai.

3. Agentūra veikia kaip tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ir koordinavimo oro navigacijos srityje centras. Ji teikia pasiūlymus ir reikiamą pagalbą siekiant sukurti ir įgyvendinti bendrą Europos oro eismo valdymo sistemą.

4. Ji teikia kontrolės, informavimo, pagalbos ir konsultavimo paslaugas Susitariančiosioms Šalims, o pagal Konvencijos 2 straipsnį sudarytų susitarimų pagrindu – pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir Konvencijos Šalimis nesančioms valstybėms.

5. Agentūra:

a) koordinuoja Susitariančiųjų Šalių įgyvendinimo planus, kad užtikrintų bendros Europos oro eismo valdymo sistemos sukūrimą;

b) nagrinėja su oro navigacija susijusius klausimus, kuriuos tyrinėja Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ir kitos su civiline aviacija susijusios tarptautinės organizacijos, ir derina bei teikia ICAO dokumentų pakeitimus;

c) rengia pasiūlymus, kaip detaliai suplanuoti oro eismo paslaugų ir sistemų, ypač Susitariančiųjų Šalių oro navigacijos antžeminių ir orlaivių sistemų dalių, derinimą ir integravimą, siekiant sukurti bendrą Europos oro navigacijos valdymo sistemą;

d) suderinusi su Valstybių paskirtais civiliniais ir kariniais ekspertais, rengia pasiūlymus dėl susitarimų, susijusių su strateginiu planavimu ir maršrutų bei palaikančių oro erdvės struktūrų projektavimu;

e) rengia pasiūlymus, kaip suderinti oro eismo paslaugų taisykles, ruošia suderintą ar bendrą oro eismo valdymo oro uostuose ar aplink juos gerinimo politiką ir remia civilių ir karinių naudotojų efektyvumo ir lankstumo naudojant oro erdvę stiprinimą;

f) teikia pasiūlymus ar atlieka patariamąjį vaidmenį visais politikos ir planavimo aspektais. Jos veikla neapsiriboja maršruto oro eismo valdymu, bet apima integruotą „nuo vartų iki vartų“ oro eismo valdymą. Šiuos pasiūlymus parengti jai padeda nacionaliniai ekspertai;

g) nagrinėja ir skatina priemones rentabilumui ir efektyvumui didinti oro navigacijos srityje;

h) rengia bendrus kriterijus, procedūras ir metodus didžiausiam oro eismo valdymo sistemų ir oro eismo paslaugų efektyvumui ir aukščiausiai jų kokybei užtikrinti;

i) derina nacionalinių oro eismo valdymo organizacijų vykdomas tyrimų, plėtros, bandymų ir įvertinimo (RDTE) programas, įskaitant rezultatų kaupimą ir platinimą;

j) rengia bendrus tyrimus, bandymus ir taikomuosius tyrimus bei diegia kitas technines naujoves;

k) apibrėžia, suprojektuoja, parengia, pagrindžia ir organizuoja bendros Europos oro eismo valdymo sistemos įgyvendinimą globojant Tarybai.

6. Kai Agentūra teikia oro navigacijos paslaugas, jos tikslas:

a) užkirsti kelią orlaivių susidūrimams;

b) užtikrinti tvarkingą ir greitą oro eismo srautą;

c) teikti patarimus ir informaciją, kaip saugiai ir efektyviai atlikti skrydžius;

d) pranešti atitinkamoms organizacijoms apie orlaivius, kurių reikia ieškoti ir kuriems reikia suteikti pagalbą, ir prireikus toms organizacijoms padėti.

7. Agentūra dirba glaudžiai bendradarbiaudama su naudotojų organizacijomis, siekdama kaip galima veiksmingiau ir ekonomiškiau tenkinti civilinės aviacijos reikalavimus. Ji glaudžiai bendradarbiauja su karine vadovybe, siekdama tomis pačiomis sąlygomis tenkinti specialius karinės aviacijos reikalavimus.

8. Įgyvendindama savo uždavinį Agentūra gali, be viso kito, statyti ir eksploatuoti jai reikalingus pastatus ir įrenginius. Tačiau, jei tai techniniu ir ekonominiu požiūriu pagrįsta, Agentūra, siekdama išvengti dubliavimosi, naudojasi nacionalinėmis techninėmis tarnybomis ir esamais nacionaliniais įrenginiais.

 

2 straipsnis

 

1. Atsižvelgiant į Generalinei asamblėjai ir Tarybai suteiktus įgaliojimus Agentūrai vadovauja generalinis direktorius, kuris gali savo nuožiūra vadovauti jo dispozicijai priskirtų techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimui ir efektyviam eksploatavimui. Tam jis (ji) naudoja priemones, jo (jos) manymu būtinas jo (jos) įsipareigojimams įvykdyti.

2. Tačiau tam, kad pagal Konvencijos nuostatas galėtų pateikti Tarybai tvirtinti, generalinis direktorius:

a) parengia metines ir penkerių metų darbo programas, nurodydamas jų poveikį kainos ir vienetinių mokesčių pokyčio tendencijoms;

b) parengia penkerių metų finansinį planą ir biudžetą, kuris apima finansinius įsipareigojimus ir, kaip numatyta IV priede, vienetinius mokesčius ir tarifus;

c) pateikia Tarybai Organizacijos veiklos ir finansinės būklės metinę ataskaitą;

d) pateikia principus, reglamentuojančius bendrą Agentūros struktūrą, už kurios detales atsakingas generalinis direktorius.

3. Be to, generalinis direktorius:

a) reguliariai pateikia ataskaitas ir prašo Tarybos nurodymų, jei atrodo, kad nepavyks įgyvendinti tikslų, laikytis nustatytų terminų ar neviršyti finansinių limitų, arba esminių pakeitimų programose atveju;

b) vadovaudamasis Tarybos nurodymais, veda derybas dėl Konvencijos 2 straipsnyje nurodytų susitarimų.

 

3 straipsnis

 

Generalinis direktorius parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti sutarčių sudarymo taisykles, susijusias su:

a) sutarčių dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo Organizacijai sudarymo;

b) Organizacijos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo;

c) perteklinio turto pardavimo ar perleidimo.

 

4 straipsnis

 

Generalinis direktorius parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti finansines taisykles, kurios, be viso kito, nustato nacionalinių įmokų mokėjimo sąlygas bei sąlygas, kuriomis Agentūra gali imti paskolas, ir užtikrina tinkamą finansų valdymą, įskaitant vidaus auditą.

 

5 straipsnis

 

1. Nepažeisdamas Susitariančiųjų Šalių teisės teikti pasiūlymus, generalinis direktorius parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Agentūros personalo tarnybos nuostatus:

a) juose, be viso kito, pateikiamos nuostatos dėl darbuotojų pilietybės, atrankos ir priėmimo į darbą tvarkos ir principų, darbo užmokesčio skalės, pensijų, vidaus mokesčių, netinkamumo pareigoms, profesinės paslapties ir tarnybos tęstinumo;

b) Agentūros personalo nariais samdomi Susitariančiųjų Šalių piliečiai. Personalas iš Konvencijos Šalimis nesančių valstybių įdarbinamas pagal Konvencijos 2 straipsnio 3 dalyje numatytus susitarimus arba išimtiniais atvejais deramai motyvuotu generalinio direktoriaus nutarimu.

2. Organizacijos ir Agentūros personalo ginčai priklauso išimtinei Tarptautinės darbo organizacijos administracinio teismo jurisdikcijai ir jų neturi teisės nagrinėti jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teismai.

 

6 straipsnis

 

1. Generalinį direktorių penkeriems metams atiduotų balsų dauguma renka Generalinė asamblėja, jei minėta dauguma sudaro tris ketvirtadalius atiduotų balsų, suskaičiuotų pagal Konvencijos 11 straipsnį, ir atstovauja ne mažiau kaip trims ketvirtadaliams balsavusių Susitariančiųjų Šalių. Generalinis direktorius gali būti perrinktas naujai kadencijai ta pačia tvarka. Generalinio direktoriaus įstatus tvirtina Taryba.

2. Generalinis direktorius atstovauja Organizacijai nagrinėjant bylas teisme ir visais civiliniais aspektais.

3. Be to, pagal Generalinės asamblėjos ir Tarybos nustatytą bendrąją politiką generalinis direktorius:

a) gali skirti darbuotojus ir nutraukti jų tarnybą pagal personalo tarnybos nuostatus; paskyrimą į A1 ir A2 kategorijų pareigybes penkerių metų kadencijai, su galimybe paskirti dar vienai kadencijai, turi patvirtinti Taryba;

b) gali skolintis pinigų laikydamasis finansinių taisyklių ir Tarybos tokiems atvejams nustatytų apribojimų;

c) gali sudaryti sutartis, vadovaudamasis 3 straipsnyje nurodytomis sutarčių sudarymo taisyklėmis ir laikydamasis Tarybos tokiems atvejams nustatytų apribojimų;

d) parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti Konvencijos 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas duomenų apsaugos taisykles;

e) parengia ir pateikia Tarybai tvirtinti oro eismo valdymo sistemų ir paslaugų standartams, specifikacijoms ir metodams taikytinas taisykles ir tvarką.

4. Generalinis direktorius minėtas funkcijas gali atlikti iš anksto nesikreipdamas į Tarybą, tačiau kiekvienu atveju jis turi pranešti Tarybai apie visas priemones, kurių buvo imtasi veikiant pagal minėtus įgaliojimus.

5. Taryba nustato sąlygas, kuriomis galima pakeisti generalinį direktorių, jei šis negali eiti savo pareigų.

 

7 straipsnis

 

1. Biudžete nurodytos pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

2. Kiekvienais finansiniais metais sudaroma visų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmata.

3. Finansiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.

4. Generalinis direktorius ne vėliau kaip iki ankstesnių metų spalio 31 dienos pateikia Tarybai tvirtinti biudžeto projektą ir penkerių metų finansinio plano projektą.

 

8 straipsnis

 

1. Kad gautų savo uždaviniams įgyvendinti reikalingų lėšų, Organizacija gali skolintis tarptautinėse finansų rinkose.

2. Organizacija gali išleisti skolos vertybinius popierius bet kurios Susitariančiosios Šalies finansų rinkose vadovaudamasi tos Šalies įstatymo dėl vidaus skolos vertybinių popierių nuostatomis, o jei tokio įstatymo nėra, – pagal susitarimą su Susitariančiąja Šalimi.

3. Finansinės taisyklės nustato tvarką, pagal kurią Organizacija skolinasi ir grąžina paskolas.

4. Kiekviename biudžete ir kiekviename penkerių metų finansiniame plane nustatoma maksimali suma, kurią Organizacija gali pasiskolinti per tuos metus, kuriems sudarytas biudžetas ir penkerių metų finansinis planas.

5. Savo veiklą šio straipsnio reglamentuojamais klausimais Organizacija derina su Susitariančiųjų Šalių kompetentingomis institucijomis arba su jų bankais emitentais.

 

9 straipsnis

 

Jeigu to reikalauja aplinkybės, finansiniais metais biudžetas ir penkerių metų finansinis planas gali būti apsvarstyti iš naujo laikantis jų rengimo ir tvirtinimo reikalavimų.

 

10 straipsnis

 

1. Kiekvienais metais visų Agentūros biudžeto pajamų ir išlaidų sąskaitas bei Agentūros finansų valdymą tikrina kontrolės komisija.

2. Kontrolės komisijai jos darbe padeda nepriklausomi auditoriai konsultantai. Nepriklausomą auditorių konsultantų tarnybą trejiems metams skiria Taryba vadovaudamasi Konvencijos 7 straipsnio 2 dalies a punktu.

3. Kontrolės komisijos ir nepriklausomų auditorių konsultantų atlikto audito tikslas – nustatyti pajamų ir išlaidų tikrumą ir užtikrinti tinkamą finansų valdymą. Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, kontrolės komisija parengia ataskaitą, įtraukdama Agentūros pastabas. Taryba gali nurodyti Agentūrai imtis bet kurių audito ataskaitoje rekomenduojamų priemonių, vadovaudamasi Konvencijos 7 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatomis.

4. Kontrolės komisija užtikrina, kad Agentūroje būtų sukurtas tinkamas vidaus kontrolės mechanizmas, pagrįstas protinga įmonių praktika ir vadyba.

5. Kontrolės komisija pagal savo kompetenciją gali tikrinti kitus su Agentūra susijusius su finansinius dalykus.

 

11 straipsnis

 

1. Tarybos reikalavimu, jos pačios iniciatyva arba generalinio direktoriaus prašymu gali būti atliekami Agentūros paslaugų administraciniai arba techniniai patikrinimai.

2. Tokius patikrinimus atlieka Susitariančiųjų Šalių administracijų pareigūnai prireikus pasitelkę nepriklausomus specialistus. Kiekvieną tikrinimo komitetą sudaro ne mažiau kaip du skirtingų valstybių piliečiai ir, jei tai įmanoma, tarp jo narių turi būti ankstesniame patikrinime dalyvavęs asmuo.

 

12 straipsnis

 

Taryba nustato Agentūros darbo kalbas.

 

13 straipsnis

 

Agentūra spausdina jos veiklai reikalingą medžiagą.

 

14 straipsnis

 

Laikantis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies d punkto nuostatų, visi Įstatų pakeitimų projektai pateikiami tvirtinti Generalinei asamblėjai.

______________


II PRIEDAS

 

SKRYDŽIŲ INFORMACIJOS REGIONAI

 

Vokietijos Federacinė Respublika

 

Berlyno viršutinis skrydžių informacijos regionas

Hanoverio viršutinis skrydžių informacijos regionas

Reino viršutinis skrydžių informacijos regionas

Bremeno skrydžių informacijos regionas

Diuseldorfo skrydžių informacijos regionas

Frankfurto skrydžių informacijos regionas

Miuncheno skrydžių informacijos regionas

Berlyno skrydžių informacijos regionas

 

Austrijos Respublika

 

Vienos skrydžių informacijos regionas

 

Belgijos Karalystė ir Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

 

Briuselio viršutinis skrydžių informacijos regionas

Briuselio skrydžių informacijos regionas

 

Bulgarijos Respublika

 

Sofijos skrydžių informacijos regionas

Varnos skrydžių informacijos regionas

 

Kipro Respublika

 

Nikosijos skrydžių informacijos regionas

 

Kroatijos Respublika

 

Zagrebo skrydžių informacijos regionas

 

Danijos Karalystė

 

Kopenhagos skrydžių informacijos regionas

 

Ispanijos Karalystė

 

Madrido viršutinis skrydžių informacijos regionas

Madrido skrydžių informacijos regionas

Barselonos viršutinis skrydžių informacijos regionas

Barselonos skrydžių informacijos regionas

Kanarų salų viršutinis skrydžių informacijos regionas

Kanarų salų skrydžių informacijos regionas

 

Prancūzijos Respublika ir Monako Kunigaikštystė (*)

 

Prancūzijos viršutinis skrydžių informacijos regionas

Paryžiaus skrydžių informacijos regionas

Bresto skrydžių informacijos regionas

Bordo skrydžių informacijos regionas

Marselio skrydžių informacijos regionas (*)

Reimso skrydžių informacijos regionas

 

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

 

Škotijos viršutinis skrydžių informacijos regionas

Škotijos skrydžių informacijos regionas

Londono viršutinis skrydžių informacijos regionas

Londono skrydžių informacijos regionas

 

Graikijos Respublika

 

Atėnų viršutinis skrydžių informacijos regionas

Atėnų skrydžių informacijos regionas

 

Vengrijos Respublika

 

Budapešto skrydžių informacijos regionas

 

Airija

 

Šanono viršutinis skrydžių informacijos regionas

Šanono skrydžių informacijos regionas

Šanono vandenyno regionas, apribotas tokių koordinačių: 51° šiaurės platumos ir 15° vakarų ilgumos; 51° šiaurės platumos ir 8° vakarų ilgumos; 48° 30' šiaurės platumos ir 8° vakarų ilgumos; 49° šiaurės platumos ir 15° vakarų ilgumos; 51° šiaurės platumos ir 15° vakarų ilgumos FL55 ir virš jo.

 

Italijos Respublika

 

Milano viršutinis skrydžių informacijos regionas

Romos viršutinis skrydžių informacijos regionas

Brindizio viršutinis skrydžių informacijos regionas

Milano skrydžių informacijos regionas

Romos skrydžių informacijos regionas

Brindizio skrydžių informacijos regionas

 

Maltos Respublika

 

Maltos skrydžių informacijos regionas

 

Norvegijos Karalystė

 

Oslo viršutinis skrydžių informacijos regionas

Stavangerio viršutinis skrydžių informacijos regionas

Trondheimo viršutinis skrydžių informacijos regionas

Bodės viršutinis skrydžių informacijos regionas

Oslo skrydžių informacijos regionas

Stavangerio skrydžių informacijos regionas

Trondheimo skrydžių informacijos regionas

Bodės skrydžių informacijos regionas

Bodės vandenyno skrydžių informacijos regionas

 

Nyderlandų Karalystė

 

Amsterdamo skrydžių informacijos regionas

 

Portugalijos Respublika

 

Lisabonos viršutinis skrydžių informacijos regionas

Lisabonos skrydžių informacijos regionas

Santa Marijos skrydžių informacijos regionas

 

Rumunija

 

Bukarešto skrydžių informacijos regionas

 

Slovakijos Respublika

 

Bratislavos skrydžių informacijos regionas

 

Slovėnijos Respublika

 

Liublianos skrydžių informacijos regionas

 

Švedijos Karalystė

 

Malmės viršutinis skrydžių informacijos regionas

Stokholmo viršutinis skrydžių informacijos regionas

Sundsvalio viršutinis skrydžių informacijos regionas

Malmės skrydžių informacijos regionas

Stokholmo skrydžių informacijos regionas

Sundsvalio skrydžių informacijos regionas

 

Šveicarijos Konfederacija

 

Šveicarijos viršutinis skrydžių informacijos regionas

Šveicarijos skrydžių informacijos regionas

 

Čekijos Respublika

 

Prahos skrydžių informacijos regionas

 

Turkijos Respublika

 

Ankaros skrydžių informacijos regionas

Stambulo skrydžių informacijos regionas

______________


III PRIEDAS

 

MOKESČIŲ NUOSTATOS

 

1 straipsnis

 

1. Nepažeisdamos atleidimo nuo muitų ir rinkliavų pagal Konvencijos 22 ir 23 straipsnių nuostatas, kai Organizacija, vykdydama savo oficialią veiklą, įsigyja didelį kiekį turto arba naudojasi brangiomis paslaugomis, už kuriuos sumokėti arba mokėtini tiesioginiai muitai, mokesčiai ar rinkliavos (įskaitant muitus, mokesčius ir rinkliavas už įsivežamus daiktus, išskyrus tuos, kurie nurodyti Konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje), valstybių narių vyriausybės, esant galimybei, imasi atitinkamų veiksmų kompensuoti Organizacijai dėl tokių muitų, mokesčių ar rinkliavų patirtus nuostolius, pakoreguodamos savo finansines įmokas Organizacijai arba sumažindamos ar grąžindamos Organizacijai sumokėtus muitus, mokesčius ar rinkliavas.

2. Jei Organizacija turi padengti valstybių narių sąnaudas kapitalinėms investicijoms, minėtos valstybės turi užtikrinti, kad, nurodydamos reikiamas sumas Organizacijai pateikiamose sąskaitose, į jas neįtrauks muitų, mokesčių ar rinkliavų, nuo kurių Organizacija būtų atleista arba kurie būtų jai grąžinti, arba dėl kurių būtų koreguojamos įmokų Organizacijai sumos, jei Organizacija būtų pati padariusi tas investicijas.

3. Šio straipsnio nuostatos netaikomos muitams, mokesčiams ar rinkliavoms už komunalines paslaugas.

 

2 straipsnis

 

Organizacijos įgytas turtas, kuriam taikomos 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, gali būti parduotas arba kitaip perleistas tik atitinkamų valstybių vyriausybių nustatytomis sąlygomis.

 

3 straipsnis

 

1. Agentūros generalinis direktorius ir Organizacijos personalo nariai moka Organizacijai mokestį nuo darbo užmokesčio ir tarnybinių pajamų, kuriuos jiems pagal Generalinės asamblėjos nustatytas taisykles ir jos nustatytomis sąlygomis moka Organizacija. Toks darbo užmokestis ir tarnybinės pajamos neapmokestinami nacionaliniais pajamų mokesčiais.

Tačiau skaičiuodamos mokesčių sumas, kurias pirmiau minėtą darbo užmokestį ir tarnybines pajamas gaunantys asmenys turi mokėti nuo kitų pajamų, valstybės narės gali atsižvelgti į darbo užmokestį ir tarnybines pajamas, kurie neapmokestinami nacionaliniais pajamų mokesčiais.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos pensijoms ir anuitetams.

3. Valstybėms narėms reguliariai pranešami darbuotojų ir buvusių darbuotojų, kuriems taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, pavardės, pareigos, adresai bei jų gaunamų atlyginimų, o prireikus ir pensijų dydžiai.

 

4 straipsnis

 

Įgyvendindama šio Priedo tikslus, Organizacija veikia bendrai su atitinkamomis suinteresuotų valstybių narių institucijomis.

 

5 straipsnis

 

1. Šis Priedas pakeičia 1970 m. liepos 6 d. Briuselyje pasirašytą Konvencijos Papildomą protokolą, iš dalies pakeistą 1978 m. lapkričio 21 d. Briuselyje pasirašytu Protokolu, abu savo ruožtu iš dalies pakeistus 1981 m. vasario 12 d. Briuselyje pasirašyto Konvenciją iš dalies pakeičiančio Protokolo XXXVIII straipsniu.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, prievolės pagal 1970 m. liepos 6 d. Papildomą protokolą galioja tol, kol patenkinami atitinkami reikalavimai ir įvykdomi atitinkami įsipareigojimai.

______________


IV PRIEDAS

 

SU BENDRA MARŠRUTO RINKLIAVŲ SISTEMA SUSIJUSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys susitaria ir toliau vadovauti bendrai sistemai, kurios tikslas – nustatyti maršruto rinkliavas, pateikti už jas sąskaitas ir jas surinkti kaip vieną rinkliavą už skrydį, pasinaudojant tam Eurokontrolės paslaugomis.

 

2 straipsnis

 

Bendroje maršruto rinkliavų sistemoje dalyvaujančių Susitariančiųjų Šalių pasiūlymu Organizacija nustato iš oro navigacijos naudotojų imamas maršruto rinkliavas, pateikia už jas sąskaitas ir jas surenka.

 

3 straipsnis

 

Taryba yra organas, atsakingas už Generalinės asamblėjos sprendimų maršruto rinkliavų klausimais vykdymo tvarką ir Agentūros uždavinių šioje srityje kontrolę.

Taryba, be viso kito:

a) parengia Generalinės asamblėjos sprendimus maršruto rinkliavų politikos klausimais;

b) nustato apskaitos vienetą, kuriuo išreiškiamos maršruto rinkliavos;

c) vadovaudamasi pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas priimtais sprendimais, nustato sistemos taikymo sąlygas, įskaitant apmokėjimo sąlygas ir vienetinius mokesčius bei tarifus ir jų taikymo terminą;

d) tvirtina su Eurokontrolės maršruto rinkliavų veikla susijusias ataskaitas;

e) tvirtina finansines taisykles, taikytinas maršruto rinkliavų sistemai;

f) tvirtina su Eurokontrolės maršruto rinkliavų veikla susijusius biudžeto priedus.

 

4 straipsnis

 

Organizacijos pateiktoje sąskaitoje nurodytos maršruto rinkliavos sudaro bendrą kiekvieno skrydžio rinkliavą, kuri yra vienas Eurokontrolės reikalavimas, apmokėtinas jos būstinėje.

 

5 straipsnis

 

1. Rinkliavą sumoka asmuo, kuris skrydžio metu buvo orlaivio naudotojas. Jei tai neprieštarauja atitinkamos Susitariančiosios Šalies teisei, rinkliavos apmokėjimo reikalavimas nukreipiamas į orlaivį, už kurį priklauso sumokėti rinkliavą, nesvarbu, kas jo valdytojas.

2. Jei skrydžiui atpažinti naudojama ICAO žyma ar kuri nors kita pripažinta žyma, Eurokontrolė gali naudotoju laikyti orlaivių naudojimo agentūrą, kuriai ICAO žyma buvo skirta ar buvo skiriama skrydžio metu arba buvo atpažinta pateiktame skrydžio plane ar atpažinta pagal to ICAO ar kito pripažinto žymėjimo naudojimą palaikant ryšį su skrydžių valdymo tarnyba arba kitais būdais.

3. Jei naudotojo tapatybė nežinoma, orlaivio naudotoju laikomas jo savininkas, jei jis (ji) neįrodo, kuris kitas asmuo buvo naudotojas.

4. Orlaivio naudotojas ir savininkas solidariai atsako už rinkliavos sumokėjimą, jei tai neprieštarauja atitinkamos Susitariančiosios Šalies teisei.

 

6 straipsnis

 

1. Jei mokėtina suma nebuvo sumokėta, gali būti taikomos priemonės ją priverstinai išieškoti, įskaitant orlaivio sulaikymą ir pardavimą, jei tai neprieštarauja Susitariančiosios Šalies, kurioje orlaivis nusileido, teisei.

2. Be minėtų priemonių, Eurokontrolė taip pat gali paprašyti Susitariančiąją Šalį ar bet kurią kompetentingą instituciją peržiūrėti su oro transportu ar oro eismo valdymu susijusį administracinį leidimą, išduotą už rinkliavos sumokėjimą atsakingam asmeniui, jei tai numatyta atitinkamuose teisės aktuose.

 

7 straipsnis

 

1. Bylą dėl mokėtinos sumos išieškojimo iškelia Eurokontrolė arba Eurokontrolės prašymu bet kuri Susitariančioji Šalis arba bet kuri Susitariančiosios Šalies tam įgaliota institucija.

2. Išieškoma teismo arba administracine tvarka.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis praneša Eurokontrolei apie savo valstybėje taikomas procedūras ir apie kompetentingus teismus arba administracines institucijas.

 

8 straipsnis

 

Byla dėl išieškojimo iškeliama Susitariančiojoje Šalyje, kurioje:

a) yra skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė;

b) yra skolininko verslo vieta, jei jo (jos) gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne Susitariančiojoje Šalyje;

c) yra skolininko turtas, kai nėra a ir b punktuose nurodyto jurisdikcijos pagrindo;

d) yra Eurokontrolės būstinė, kai nėra a-c punktuose nurodyto jurisdikcijos pagrindo.

 

9 straipsnis

 

1. 5, 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatos nekliudo jokiai Susitariančiajai Šaliai ar bet kuriai Eurokontrolės prašymu veikiančiai Susitariančiosios Šalies įgaliotai institucijai vykdyti priklausančios sumos išieškojimą atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje taikoma administracine ar teismo tvarka sulaikant ir parduodant orlaivį.

2. Įgaliojimai tokiu būdu sulaikyti ir parduoti galioja ir sulaikyto, ir parduoto orlaivio įrengimams, atsarginėms dalims, kurui, atsargoms ir dokumentams.

3. Sulaikymo ir pardavimo galiojimą ir teisėtumą nustato Susitariančiosios Šalies, kurioje įvykdytas sulaikymas, teisė.

 

10 straipsnis

 

Eurokontrolė turi teisę iškelti bylą valstybių, kurios nėra Konvencijos šalys, kompetentinguose teismuose ir administracinėse institucijose.

 

11 straipsnis

 

Šiuos bet kurios Susitariančiosios Šalies sprendimus turi pripažinti ir vykdyti kitos Susitariančiosios Šalys:

a) galutinius teismo sprendimus;

b) administracinės institucijos sprendimus, kuriuos galėjo svarstyti teismas, bet jau nebesvarstys dėl to, kad teismas priėmė galutinį sprendimą atmesti apeliacinį skundą, arba dėl to, kad apeliacinis skundas buvo atsiimtas, arba dėl to, kad baigėsi terminas paduoti apeliacinį skundą.

 

12 straipsnis

 

11 straipsnyje nurodyti sprendimai nepripažįstami ar nevykdomi šiais atvejais:

a) jei Susitariančiosios Šalies, kurioje sprendimas buvo priimtas, teismas ar administracinė institucija nebuvo kompetentingi pagal 8 straipsnį;

b) jei sprendimas prieštarauja Susitariančiosios Šalies, kurioje prašoma jį vykdyti, viešajai tvarkai;

c) jei skolininkui nebuvo laiku pranešta apie administracinės institucijos sprendimą ar apie bylos iškėlimą, suteikiant jam (jai) pakankamai laiko, kad galėtų pasirengti gynybai arba kreiptis į teismą;

d) jei byla dėl tos pačios maršruto rinkliavos iškelta anksčiau ir Susitariančiosios Šalies, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, teismas ar administracinė institucija joje dar nepriėmė sprendimo;

e) jei sprendimas prieštarauja Susitariančiojoje Šalyje, kurioje prašoma jį vykdyti, priimtam sprendimui dėl tos pačios maršruto rinkliavos;

f) jei, siekdamas priimti sprendimą, Susitariančiosios Šalies, kurioje sprendimas buvo priimtas, teismas ar administracinė institucija priėmė sprendimą preliminariu klausimu dėl fizinių asmenų padėties ar teisnumo ir veiksnumo, dėl ryšium su šeiminiais santykiais, testamentais ar teisių perėmimu atsiradusių turtinių teisių, pažeisdami Susitariančiojoje Šalyje, kurioje prašoma jį vykdyti, galiojančią tarptautinės privatinės teisės normą, nebent toks pat sprendimas būtų buvęs priimtas taikant toje Susitariančiojoje Šalyje galiojančias tarptautinės privatinės teisės normas.

 

13 straipsnis

 

Jei 11 straipsnyje nurodytas sprendimas yra vykdytinas Susitariančiojoje Šalyje, kurioje jis buvo priimtas, jis yra vykdomas, kaip numatyta Susitariančiosios Šalies, kurioje prašoma jį vykdyti, teisėje. Prireikus Susitariančiosios Šalies, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, teismas ar administracinė institucija, gavę prašymą, gali priimti nutartį dėl sprendimo vykdymo.

 

14 straipsnis

 

1. Prie prašymo pridedama:

a) patvirtinta sprendimo kopija;

b) jei teismas priima sprendimą ieškovo naudai, atsakovui neatvykus į teismo posėdį, dokumento, liudijančio, kad skolininkui buvo reikiamai pranešta apie bylos iškėlimą, originalas ar patvirtinta kopija;

c) jei priimamas administracinis sprendimas, dokumentas, patvirtinantis, kad buvo patenkinti 11 straipsnyje nustatyti reikalavimai;

d) dokumentas, nustatantis, kad sprendimas yra vykdytinas Susitariančiojoje Šalyje, kurioje jis buvo priimtas, ir kad skolininkui buvo laiku pranešta apie sprendimą.

2. Susitariančiosios Šalies, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, teismui ar administracinei institucijai pageidaujant, pateikiamas tinkamai patvirtintas dokumento vertimas. Nereikalaujama legalizavimo ar panašių formalumų.

 

15 straipsnis

 

1. Prašymas gali būti atmestas tik dėl vienos iš 12 straipsnyje nurodytų priežasčių. Susitariančiojoje Šalyje, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, sprendimas jokiu atveju negali būti peržiūrėtas iš esmės.

2. Jei Konvencijoje nenumatyta kitaip, sprendimo pripažinimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Susitariančiosios Šalies, kurioje prašoma jį vykdyti, teisė.

 

16 straipsnis

 

Eurokontrolės surinkta suma išmokama Susitariančiosioms Šalims vadovaujantis Tarybos sprendimais.

 

17 straipsnis

 

Jei Susitariančiosios Šalies reikalavimas patenkinamas, išieškota suma nedelsiant sumokama Eurokontrolei, kuri toliau veikia vadovaudamasi 16 straipsnio nuostatomis. Minėtos Susitariančiosios Šalies patirtos su išieškojimu susijusios išlaidos pateikiamos Eurokontrolei padengti.

 

18 straipsnis

 

Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja su Eurokontrole nustatydamos ir surinkdamos maršruto rinkliavas.

 

19 straipsnis

 

Jei Taryba vieningai nusprendžia neišieškoti rinkliavos, atitinkamos Susitariančiosios Šalys gali imtis visų veiksmų, kurie joms atrodo tinkami. Tokiu atveju Konvencijos nuostatos, susijusios su išieškojimu ir sprendimų pripažinimu ir vykdymu, nebetaikomos.

______________


PAPILDOMAS PROTOKOLAS

DĖL 1981 M. VASARIO 12 D. DAUGIAŠALIO SUSITARIMO DĖL MARŠRUTO RINKLIAVŲ PAKEITIMO 1960 M. GRUODŽIO 13 D. EUROKONTROLĖS TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL BENDRADARBIAVIMO ORO NAVIGACIJOS SAUGOS SRITYJE, SU PAKEITIMAIS, PADARYTAIS 1997 M. BRIUSELYJE, ĮSKAITANT JOS IV PRIEDĄ, SUVESTINIO DOKUMENTO

ATITINKAMOMIS NUOSTATOMIS

 

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

MALTOS RESPUBLIKA,

MONAKO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

NORVEGIJOS KARALYSTĖ,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

TURKIJOS RESPUBLIKA,

toliau – Nacionalinės Susitariančiosios Šalys,

EUROPOS ORO NAVIGACIJOS SAUGOS ORGANIZACIJA,

toliau – Eurokontrolė,

atsižvelgdamos į 1981 m. Briuselyje iš dalies pakeistą Eurokontrolės tarptautinę konvenciją dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, ypač į jos 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnį ir 12 straipsnį;

atsižvelgdamos į Eurokontrolės nuolatinės komisijos priimtą dokumentą Nr. 85/43 dėl šio Papildomo protokolo sudarymo;

kadangi Nacionalinės Susitariančiosios Šalys šiandien pasirašo Protokolą dėl keliskart iš dalies pakeistos 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo (toliau -Protokolas);

kadangi Eurokontrolė kartu su Nacionalinėmis Susitariančiosiomis Šalimis yra 1981 m. vasario 12 d. Daugiašalio susitarimo dėl maršruto rinkliavų (toliau -Daugiašalis susitarimas) Šalis;

tačiau kadangi Protokolas pateikiamas pasirašyti tik Nacionalinėms Susitariančiosioms Šalims ir bet kuriai kitai valstybei, pakviestai į diplomatinę konferenciją, kurios metu jis buvo priimtas, bei kiekvienai kitai valstybei, kuriai Nuolatinė Eurokontrolės komisija leidžia jį pasirašyti;

kadangi, kaip numatyta Protokolo IV straipsnyje, Protokolui įsigaliojus, Daugiašalis susitarimas nutraukiamas ir pakeičiamas atitinkamomis prie Protokolo pridedamo Konvencijos suvestinio dokumento, įskaitant jo IV priedą, nuostatomis;

kadangi toks pakeitimas galimas tik visų Šalių sutikimu,

susitarė:

 

1 straipsnis

 

Įsigaliojus 1997 m. birželio 27 d. Protokolui dėl keliskart iš dalies pakeistos 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinės konvencijos dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo, 1981 m. vasario 12 d. Daugiašalis susitarimas dėl maršruto rinkliavų nutraukiamas.

 

2 straipsnis

 

Belgijos Karalystės Vyriausybė perduoda šį Protokolą įregistruoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kaip numatyta Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnyje, ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tarybai pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, pasirašytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, 83 straipsnį.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti įgaliotieji atstovai, tinkamai pateikę visus įgaliojimus, pasirašė šį Protokolą.

PASIRAŠYTAS 1997 m. liepos 27 d. Briuselyje anglų, bulgarų, čekų danų, graikų, ispanų, italų, kroatų, norvegų, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, švedų, turkų, vengrų ir vokiečių kalbomis vienu originaliu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Belgijos Karalystės Vyriausybės archyvuose, o ši jo patvirtintas kopijas perduoda kitoms signatarėms. Esant neatitikimų, vadovaujamasi tekstu prancūzų kalba.

Vokietijos Federacinės Respublikos vardu,

Austrijos Respublikos vardu,

Belgijos Karalystės vardu,

Bulgarijos Respublikos vardu,

Kipro Respublikos vardu,

Kroatijos Respublikos vardu,

Danijos Karalystės vardu,

Ispanijos Karalystės vardu,

Prancūzijos Respublikos vardu,

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės vardu,

Graikijos Respublikos vardu,

Vengrijos Respublikos vardu,

Airijos vardu,

Italijos Respublikos vardu,

Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės vardu,

Maltos Respublikos vardu,

Monako Kunigaikštystės vardu,

Norvegijos Karalystės vardu,

Nyderlandų Karalystės vardu,

Portugalijos Respublikos vardu,

Rumunijos vardu,

Slovakijos Respublikos vardu,

Slovėnijos Respublikos vardu,

Švedijos Karalystės vardu,

Šveicarijos Konfederacijos vardu,

Čekijos Respublikos vardu,

Turkijos Respublikos vardu,

Eurokontrolės vardu.

______________