STATISTIKOS DEPARTAMENTO
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL DARBO APMOKĖJIMO STATISTINIO TYRIMO ATASKAITOS FORMOS PATVIRTINIMO
2009 m. vasario 24 d. Nr. DĮ-56
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“ (Žin., 2001, Nr. 33-1100) nuostatas ir atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1726/1999, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos, apibrėžiant informaciją apie darbo kaštus ir reglamentuojant jos perdavimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10), 2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL 2006 L 393, p. 1), 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 453/2008 dėl Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas (OL 2008 L 145, p. 234) ir 2009 m. sausio 13 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 19/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 453/2008 dėl Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas nuostatos dėl laisvos darbo vietos apibrėžties, duomenų rinkimo ataskaitinių datų, duomenų perdavimo reikalavimų ir ekonominio pagrįstumo tyrimų (OL 2009 L 9, p. 3):
1. Tvirtinu Darbo apmokėjimo statistinio tyrimo ketvirtinio periodiškumo ataskaitos DA-01 formą (pridedama)*.
2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. DĮ-64 „Dėl Darbo apmokėjimo ketvirtinio periodiškumo statistinio tyrimo ataskaitos formos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 26-959).
L. E. GENERALINIO DIREKTORIAUS PAREIGAS JONAS MARKELEVIČIUS
_________________
Darbo apmokėjimo statistinio tyrimo
ketvirtinės ataskaitos DA-01
1 priedas
INFORMACIJA DĖL DARBO APMOKĖJIMO STATISTINIO TYRIMO
(ataskaita DA-01 ketvirtinė)
| STATISTINIO TYRIMO TEISINIS PAGRINDAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“ (Žin., 2001, Nr. 33-1100); 1999 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1726/1999, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 530/1999 dėl darbo užmokesčio struktūros ir darbo kaštų statistikos, apibrėžiant informaciją apie darbo kaštus ir reglamentuojant jos perdavimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 973/2007 (OL 2007 L 216, p. 10). 2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 450/2003 dėl darbo kaštų indekso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 307), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (OL 2006 L 393, p. 1). 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 453/2008 dėl Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas (OL 2008 L 145, p. 234); 2009 m. sausio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 19/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 453/2008 dėl Bendrijos ketvirtinės statistikos apie laisvas darbo vietas nuostatos dėl laisvos darbo vietos apibrėžties, duomenų rinkimo ataskaitinių datų, duomenų perdavimo reikalavimų ir ekonominio pagristumo tyrimų (OL 2009 L 9, p. 3). |
| STATISTINIO TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Tai – atrankinis tyrimas. Darbo apmokėjimo statistinio tyrimo ataskaitą DA-01 ketvirtinę pildo į imtį patekusios įmonės, įstaigos ir organizacijos, išskyrus individualiąsias įmones. Tiriamasis laikotarpis – I, II, III, IV ketvirčiai. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų skaičių, darbo užmokestį ir pokyčius, darbdavio darbo sąnaudas samdant darbuotojus šalies ūkyje pagal sektorius (valstybės ir privatų), ekonominės veiklos rūšis ir lytį. |
| STATISTINĖS INFORMACIJOS PASKELBIMO LAIKAS IR VIETA |
50–60 d. ketvirčiui pasibaigus – pranešimas spaudai, rodikliai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“; 65–80 d. ketvirčiui pasibaigus – mėnraštis „Lietuvos ekonominė ir socialinė raida“, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje http://www.stat.gov.lt. |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis: „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis: „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ |
| STATISTINIŲ DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610, 2000, Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.“ |
Darbo apmokėjimo statistinio tyrimo
ketvirtinės ataskaitos DA-01
2 priedas
PAAIŠKINIMAI DARBO APMOKĖJIMO STATISTINIO TYRIMO ATASKAITAI DA-01 KETVIRTINEI PILDYTI
1. Darbo apmokėjimo statistinio tyrimo ataskaitoje DA-01 ketvirtinėje (toliau – ataskaita) pateikiami ataskaitinio ketvirčio samdomųjų darbuotojų (toliau – darbuotojų) skaičiaus, darbo užmokesčio, darbo laiko, laisvų darbo vietų ir darbdavio darbo sąnaudų, samdant darbuotojus, rodikliai.
2. Ataskaitos I skyriaus 1 eilutėje pateikiamas vidutinis, dirbusių visą ir ne visą darbo laiką, neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius. Jis parodo darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičių. Rodiklį pirmoje skiltyje nurodo ne visos įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau – įmonės), o tik tos, kurios užsiima viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo (O sekcija) ir švietimo (P sekcija) veikla pagal Ekonominės veiklos klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877):
2.1. Priskiriami:
2.1.1. darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurių darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569);
2.1.2. valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708);
2.1.3. statutiniai valstybės tarnautojai, kurių tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 7-140);
2.1.4. valstybės politikai ir valstybės pareigūnai, kurių darbo apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2271) ir pan.
2.2. Priskiriamų darbuotojų pavyzdžiai:
2.2.3. laikinai nedirbę dėl ligos ar sužalojimo, atostogų (kasmetinių, mokymosi ir kt.), streiko, prastovų, nemokamų atostogų, laikino darbo nutraukimo trūkstant žaliavų, elektros energijos ir kt.;
2.3. Nepriskiriami:
2.3.5. įmonių vadovai ar įmonių valdymo organų (valdybos, tarybos ir pan.) nariai, apmokami tik iš pelno;
3. Vidutinio darbuotojų skaičiaus skaičiavimo būdai:
3.1. Įmonės, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinį darbuotojų skaičių gali skaičiuoti sudedant ataskaitinio ketvirčio kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš to ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus. Skaičiuojama pagal formulę:
,
kur:
– vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį;
Di – darbuotojų skaičius i-tąją ataskaitinio ketvirčio kalendorinę dieną, i = 1, ..., n;
n – ataskaitinio ketvirčio kalendorinių dienų skaičius.
3.2. Rodiklio skaičiavimo pavyzdys: ataskaitinio ketvirčio pirmą mėnesį įmonėje 10 dienų dirbo 20 darbuotojų, nuo 11 d. 5 iš jų atleisti, 12 d. priimti 3 darbuotojai, nuo 25 d. įsidarbino dar 5 darbuotojai (pirmo mėnesio kalendorinių dienų skaičius – 31). Nuo antro mėnesio 5 d. atleisti 5 darbuotojai, o nuo 20 d. priimti 4 (antro mėnesio kalendorinių dienų skaičius – 28). Nuo trečiojo mėnesio 15 d. atleisti 2 darbuotojai, o nuo 25 d. priimta 10 darbuotojų (trečio mėnesio kalendorinių dienų skaičius – 31).
Sudėjus ketvirčio kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių (pirmo mėnesio: 20 x 10 dienų + 15 x 1 diena + 18 x 13 dienų + 23 x 7 dienos = 610; antro mėnesio: 23 x 4 dienos + 18 x 15 dienų + 22 x 9 dienos = 560; trečio mėnesio: 22 x 14 dienų + 20 x 10 dienų + 30 x 7 dienos = 718) ir gautą sumą (1888) padalijus iš ketvirčio kalendorinių dienų skaičiaus (90) gauname vidutinį mėnesinį darbuotojų skaičių jis lygus 21.
3.3. Įmonės, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinį darbuotojų skaičių gali skaičiuoti taikydamos chronologinį vidurkį: sudedamas ataskaitinio ketvirčio pirmo ir antro mėnesio paskutinės dienos darbuotojų bei pusė ikiataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio ir ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius ir gauta suma dalijama iš 3. Skaičiuojama pagal formulę:
kur:
– vidutinis darbuotojų skaičius ataskaitinį ketvirtį;
D1 ir D2 – ataskaitinio ketvirčio pirmo ir antro mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius,
D0 – ikiataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius;
D3 – ataskaitinio ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos darbuotojų skaičius.
3.5. Įmonės, kurios dirba trumpiau nei 5 ar 6 dienas, nedirbtoms savaitės dienoms priskiria paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.
3.6. Darbuotojų, nedirbančių dėl prastovų, išėjusių nemokamų atostogų, stažavusiųjų ir pan., skaičius nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.
3.7. Skaičiuojant ataskaitinio ketvirčio vidutinį darbuotojų skaičių dalijama iš 3 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą pradėjo ne nuo ketvirčio pradžios.
3.8. Rodiklio skaičiavimo pavyzdys: ataskaitinio ketvirčio pirmojo ir antrojo mėnesio paskutinę darbo dieną įmonėje dirbo 26 darbuotojai, trečiojo mėnesio paskutinę dieną – 20 darbuotojų (6 darbuotojai atleisti), o ankstesnio ketvirčio trečio mėnesio paskutinę dieną – 28 darbuotojai. Vidutinis mėnesinis ataskaitinio ketvirčio darbuotojų skaičius lygus 25, t. y. [26 +26 + (20 +28) / 2] / 3 = 25.
4. Ataskaitos I skyriaus 2 eilutėje pateikiamas vidutinis darbuotojų, dirbusių ne visą darbo laiką, skaičius (t. y. fizinių asmenų, dirbusių ne visą darbo laiką, skaičius). Šie darbuotojai įskaitomi į ataskaitos I skyriaus 1 eilutę ir skaičiuojami pagal 3 punkte pateiktus būdus. Rodiklį pildo visos įmonės:
4.1. Darbuotojas, dirbantis ne visą darbo laiką – asmuo, kuris susitaręs su darbdaviu ar darbuotojo reikalavimu dėl sveikatos būklės dirba trumpesnį darbo laiką (pusę dienos, tris ketvirtadalius nustatytos darbo laiko trukmės ir pan.), negu teisės aktų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo laiko trukmė.
4.2. Ne viso darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 1508 „Dėl su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka susijusių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 173-6406).
4.3. Darbuotojas, dirbęs teisės aktų nustatyta tvarka sutrumpintą darbo laiką, kuriam mokėtas darbo užmokestis už visą darbo laiką, laikomas dirbusiu visą darbo laiką (pvz., darbuotojas, auginantis du vaikus iki dvylikos metų, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę mokant jo vidutinį darbo užmokestį, laikomas dirbusiu visą darbo laiką ir kt.).
5. Ataskaitos I skyriaus 3 ir 4 eilutėse nurodoma darbuotojų apmokėtų valandų suma:
5.1. Apmokėtas darbo laikas – darbdavio nustatytos darbo laiko trukmės ir viršvalandžių suma bei nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas (pvz., apmokėtos prastovos, kasmetinių atostogų laikas ir pan.).
6. Ataskaitos I skyriaus 5 eilutėje nurodoma faktiškai dirbtų valandų suma:
6.1. Dirbtas laikas – darbuotojų nustatyto darbo laiko ir viršvalandžių suma:
6.1.1. Nustatytas darbo laikas – teisės aktų nustatyta darbo laiko trukmė (per savaitę, per mėnesį).
6.2. Į dirbtą laiką taip pat įskaitoma:
6.2.1. laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui, atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai, paruošiami ir valomi instrumentai, rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos;
6.2.2. prastovų laikas dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo sutartį numatyta už tą laiką sumokėti;
7. Ataskaitos I skyriaus 6 eilutėje pateikiama visiems darbuotojams per ketvirtį apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (gyventojų pajamų mokestį ir darbuotojų valstybinio socialinio draudimo įmokas). Nurodyta suma turi būti didesnė už ataskaitos I skyriaus 7–9 eilutėse nurodytą sumą:
7.1. Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma:
7.1.1. pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius;
7.1.2. padidintas darbo užmokestis, jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;
7.1.3. reguliarūs ir nereguliariai mokami priedai, priemokos, premijos, vienkartinės piniginės išmokos, tantjemos. Nurodoma visa per ataskaitinį ketvirtį apskaičiuota jų suma;
7.1.4. darbo užmokestis už laiką, kai darbuotojas teisės aktų, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais nedirbo įmonėje (už kasmetines atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, papildomas atostogų dienas ir pan.);
7.1.5. laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams darbo sutarties pagrindu mokamas literatūrinis (kūrybinis) honoraras, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
7.2. Į ataskaitinio ketvirčio darbo užmokesčio lėšas įskaitomas darbo užmokestis tik už tas atostogų dienas, kurios įeina į ataskaitinį ketvirtį (likusioji dalis nurodoma kito ketvirčio darbo užmokesčio lėšose).
7.3. Į bruto darbo užmokesčio lėšas neįskaitoma:
7.3.1. išeitinės išmokos pasibaigus darbo santykiams; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas;
7.3.5. pašalpos laikino nedarbingumo metu, mokamos iš darbdavio lėšų ar iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų;
7.3.6. komandiruočių išlaidos (dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis);
8. Ataskaitos I skyriaus 7 eilutėje pateikiama nereguliariai (ne kiekvieną mokėjimo laikotarpį) mokamų premijų, priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų suma. Nurodoma visa ataskaitinį ketvirtį apskaičiuota jų suma:
8.1. Priskiriama:
8.1.1. premijos iš pelno arba sutaupyto darbo užmokesčio, už ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus;
8.1.3. vienkartinės priemokos už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) arba raštišku darbuotojo sutikimu – papildomų darbų vykdymą (jeigu nesudaroma papildoma darbo sutartis);
8.1.4. vienkartinės piniginės išmokos darbuotojui atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis, už darbuotojo ar grupės darbuotojų individualius rezultatus, už labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais, darbuotojui atlikus nenumatytus vienkartinius darbus;
8.1.5. įstatymo nustatytų švenčių (pvz., Velykų ar Kalėdų ir kt.) progomis išmokėtos sumos, vadinamasis „tryliktasis“ ar „keturioliktasis“ atlyginimas;
9. Ataskaitos I skyriaus 8 eilutėje pateikiama išmokų, atsirandančių dėl įmonės priverstinai trumpiau dirbto laiko, suma. Joms priskiriamos išmokos už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės; darbdavio išmokos darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dėl jo negalintiems dirbti savo darbo; kitos išmokos už priverstinai trumpiau dirbtą laiką, nustatytos kolektyvinėje ar darbo sutartyse.
10. Ataskaitos I skyriaus 9 eilutėje pateikiama darbdavio gautų subsidijų darbo užmokesčiui suma. Tai subsidijos, skirtos padengti dalį ar visas darbo užmokesčio išlaidas. Čia nurodomos tik darbo užmokesčiui kompensuoti skirtos lėšos (neįskaitoma valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacija).
11. Ataskaitos I skyriaus 10 eilutėje pateikiama per ataskaitinį ketvirtį ne visą darbo laiką dirbusiems darbuotojams (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 eilutėje) apskaičiuota bruto darbo užmokesčio lėšų suma (šios lėšos taip pat įskaitomos į bendrą bruto darbo užmokesčio lėšų sumą, nurodytą ataskaitos I skyriaus 6 eilutėje).
12. Ataskaitos I skyriaus 11 eilutėje pateikiamas laisvų darbo vietų skaičius įmonėje ataskaitinio ketvirčio paskutinę darbo dieną:
12.1. Laisva darbo vieta – tai naujai sukurta, neužimta arba artimiausiu metu tapsianti laisva mokamo darbo vieta, dėl kurios darbdavys imasi ir yra pasirengęs toliau imtis aktyvių veiksmų ieškant tinkamo kandidato ne iš tos pačios įmonės ir į kurią darbdavys iš karto ar per tam tikrą laikotarpį ketina priimti kandidatą.
12.2. Aktyvūs veiksmai ieškant tinkamo kandidato apima: pranešimą apie laisvą darbo vietą valstybės įdarbinimo tarnyboms, susisiekimą su privačia įdarbinimo agentūra ir (arba) darbuotojų paieškos specialistais, pranešimo apie laisvą darbo vietą skelbimą visuomenės informavimo priemonėse (pvz., internete, laikraščiuose, žurnaluose), pranešimo apie laisvą darbo vietą skelbimą viešuose skelbimuose, tiesioginį bendradarbiavimą su galimais kandidatais ir (arba) potencialiais darbuotojais, pokalbį su jais arba atranką, kreipimąsi į darbuotojus ir (arba) asmeninių ryšių naudojimą ir kt.
13. Ataskaitos II skyriaus 1 eilutėje pateikiama išeitinių išmokų ir kompensacijų, kurias darbdavys išmoka darbuotojui, kai pasibaigus darbo santykiams darbuotojui negali būti suteiktos kasmetinės atostogos arba kai darbuotojas jų nepageidauja, suma.
14. Ataskaitos II skyriaus 2 eilutėje pateikiama išmokų, kurias darbdavys moka darbuotojams dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, suma. Neįskaitomos ligos pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Čia taip pat nurodomos pareigūnams (dirbantiems Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir pan. įstaigose) darbdavio mokamos išmokos laikinojo nedarbingumo atveju.
15. Ataskaitos II skyriaus 3 eilutėje pateikiama ataskaitinio ketvirčio išmokų natūra suma:
15.1. Išmokos natūra – visos prekės ir paslaugos, darbdavio suteiktos darbuotojui, įskaitant įmonės produkciją, darbdavio išlaidas, susijusias su darbuotojo buto išlaikymu, komunalinėmis paslaugomis, negrąžintinomis paskolomis būstui įsigyti, dovanos (natūra) ir kt.
15.2. Priskiriama:
15.2.1. įmonių gaminama produkcija, kurią darbdavys nemokamai suteikia darbuotojams asmeniniam vartojimui arba parduoda pigiau už savikainą, pvz., maisto produktai ir gėrimai, avalynė, drabužiai ir pan.; darbdavio išlaidos maistui ir gėrimams švenčių ar išvykų metu ir kt.;
15.2.2. įmonės darbuotojams teikiamų paslaugų vertė: pvz., už savikainą arba mažesnėmis kainomis nei savikaina darbuotojams tiekiama elektra, dujos, kuras;
15.2.4. išlaidos, susijusios su įmonei priklausančiu būstu (išlaidos būstui išlaikyti ir administruoti bei su tokiu būstu susijusiems mokesčiams ir draudimui) ir pan.;
15.2.5. darbuotojams suteiktos negrąžintinos paskolos ar paskola su mažesnėmis palūkanomis būstui statyti ar pirkti (skirtumas tarp palūkanų rinkos kainomis ir suteiktų palūkanų dydžio), darbdavio darbuotojams suteiktos išmokos ir subsidijos būstui įsigyti ir įsirengti, darbdavio kompensuotos darbuotojų butų nuomos išlaidos;
15.2.6. valgyklų, kultūros, sporto, poilsio įrangos ir paslaugų; vaikų darželių, parduotuvių ir kitų padalinių išlaikymo išlaidos (t. y. amortizaciniai atskaitymai, išlaidos nedideliam remontui, reguliariai pastatų ir instaliacijos priežiūrai, minėtuose padaliniuose dirbančių iš kitų įmonių ir įstaigų darbuotojų darbo užmokestis);
15.2.10. darbdavio išlaidos, darbuotojui asmeniniams reikalams naudojant įmonės automobilius. Įskaitomos eksploatacijos išlaidos (automobilio nusidėvėjimo, draudimo, priežiūros, nedidelio remonto, automobilio pastatymo vietos). Neįtraukiamos automobilio įsigijimo, jo kapitalinio remonto išlaidos ar bet kokios pajamos, gautos pardavus automobilį, ar išlaidos, atsirandančios naudojant automobilį darbo reikalais. Remiantis įmonės turima informacija, pvz., tam tikros rūšies automobilių parko apskaitos dokumentais, įvertinamos vidutinės vieno automobilio sąnaudos, kurios dauginamos iš darbuotojo privataus naudojimosi įmonės automobiliu sąnaudų dalies;
15.2.11. išlaidos, kurios atsiranda darbdaviui pardavus akcijas savo darbuotojams. Pardavus akcijas mažesne nei rinkos kaina, nurodomas lengvatinės kainos ir rinkos kainos akcijų suteikimo metu skirtumas. Nemokamas akcijų paskirstymas arba jų pardavimas mažesne kaina darbuotojams gali būti laikomas išlaidomis tik tada, jei šios akcijos įsigyjamos rinkoje. Tokiu atveju įmonės išlaidos – skirtumas tarp lengvatinės akcijos kainos ir rinkos kainos akcijų suteikimo metu;
16. Ataskaitos II skyriaus 4 eilutėje nurodomas vienas komandiruočių išlaidų elementas – dienpinigiai, o kitos komandiruočių išlaidos neįskaitomos.
17. Ataskaitos II skyriaus 5 eilutėje pateikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatytos ar savanoriškos socialinio draudimo įmokos. Tai gali būti įmokos į įmonės pensijų draudimo fondą (jei įmonėje yra toks fondas), kitos socialinio pobūdžio savanoriškai darbdavio mokamos ar nustatytos kolektyvinėje sutartyje įmokos (pvz., papildomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų; darbdavio išlaidos darbuotojų sveikatos draudimui, gyvybės draudimui, transporto priemonių draudimui ir pan.).
18. Ataskaitos II skyriaus 6 eilutėje pateikiamos kitos darbdavio mokamos socialinės išmokos:
18.1. papildomos ligos pašalpos, kurias darbdavys moka remdamasis kolektyvine sutartimi, o ne Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574); darbdavio išmokos darbuotojams už sanatorinius kelialapius, vaistus ir pan., jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
18.2. piniginės išmokos, skirtos materialiai remti šeimas (darbdavio išmokamos sutuoktuvių, laidojimo pašalpos, išmokos gimus vaikui ir kitos išmokos, kurios mokamos remiantis kolektyvine sutartimi);
18.3. stipendijos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos, žalos dėl darbingumo netekimo atlyginimas, kad kompensuotų darbo užmokestį, mokami iš darbdavio lėšų savanoriškai ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir pan.;
18.4. kitos teisės aktų nustatytos darbdavio socialinės išmokos. Į jas įskaitoma:
18.4.1. atlyginimas darbuotojams už sutrikdytą sveikatą, kad kompensuotų darbo užmokestį (be to, įskaitomos išlaidos už sutrikdytą sveikatą buvusiems įmonės darbuotojams); atlyginimas darbuotojams (ir buvusiems darbuotojams) susirgus profesine liga;
18.5. Į kitas teisės aktų nustatytas darbdavio socialinės išmokas neįskaitoma:
18.5.1. vienkartinės pašalpos artimiesiems darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, materialinė pašalpa artimiesiems darbuotojui mirus;
19. Ataskaitinių metų pirmojo ketvirčio ataskaitoje nurodomas laikas, sugaištas statistiniams duomenims rengti ir ataskaitai pildyti.
Dėkojame už dalyvavimą statistiniame tyrime.