LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS
VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS 2010 M. SAUSIO 14 D. ĮSAKYMO Nr. 11-10-V „DĖL MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 11 d. Nr. 230-12-V
Kaunas
P a k e i č i u Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją, patvirtintą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 45-2182):
1. Papildau nauju 7.1.1 punktu:
„7.1.1. Miškų inventorizacijos darbai vykdomi vadovaujantis nepertraukiamumo principu. Nepertraukiamumo principas miškų inventorizacijoje reiškia sklypinės miškų inventorizacijos duomenų tęstinumą, nuolatinį jų atnaujinimą ir tikslinimą, pastoviai užtikrinant patikimą ir aktualią informaciją, reikalingą operatyviam ir perspektyviniam sprendimų formavimui, priėmimui ir vykdymui. Pagal nepertraukiamos miškų inventorizacijos principą yra siekiama grafinės informacijos stabilumo, pastovaus duomenų apie medyną patikslinimo ir atnaujinimo pagal ūkinės veiklos rezultatų registracijos duomenis, medynų augimo modelius bei pakartotinius natūrinius matavimus.“
2. Papildau nauju 7.1.2 punktu:
„7.1.2. Nepertraukiamos miškų inventorizacijos principai gali būti realizuoti miškotvarkos įmonės, miško savininko ar miško valdytojo bendromis pastangomis, tikslinant bei aktualizuojant turimą informaciją inventorizacijos, jos naudojimo ūkinėje veikloje ar veiklos planavimo metu. Šioje instrukcijoje yra detalizuoti nepertraukiamos inventorizacijos vykdytojo pastaruoju būdu veiksmai.“
3. Papildau nauju 7.1.3 punktu:
„7.1.3. Taikant nepertraukiamos miškų inventorizacijos principus yra reikalinga:
- iki inventorizacijos lauko darbų pradžios išskirti poligonus, kurių ribos yra kvartalinės linijos, keliai, grioviai, ribos su kitais naudotojais ir kurios visada sutampa su miško sklypų ribomis, apmatuoti tokių poligonų ribas geodezinėmis priemonėmis arba dešifruoti ortofoto planų pagalba, nustatyti jų plotus;
- iki lauko darbų pradžios suskirstyti objektą (sklypo lygmenyje) į dvi dalis: tarpinventorizaciniame laikotarpyje paveiktą ūkinių priemonių – kirtimų, stichinių nelaimių, kenkėjų, ligų ir nepaveiktą;
- paveiktiems tarpinventorizaciniame laikotarpyje sklypams ar jų dalims, jų tarpe ir tikslingai ugdytiems medynams, panaudojant ūkinės veiklos ir kitų pokyčių registracijos urėdijoje duomenis, nustatyti poveikio pobūdį: iškirsto ar pažeisto medyno iškirstos medyno tūrio dalies procentą, rūšinės sudėties pokytį;
- nepaveiktų ūkinių priemonių ar kitų veiksnių medynų rodiklius aktualizuoti inventorizacijos datai panaudojant medynų našumo modelį (A. Kuliešis, 1993). Tokiu pat būdu aktualizuojami tikslingai ugdyti medynai, atsižvelgiant į iškirstą medienos tūrį, ugdymo laiką;
- lauko darbų metu sklypų smulkinimą ar jų jungimą vykdyti tik nustačius priežastis, sukėlusias sklypo ribos tikslinimo būtinumą: audrų, ligų, kenkėjų pažeidimai, kirtimai, melioracija, praeitos inventorizacijos klaidos, administraciniai pakeitimai, teisės aktų pakeitimai ir kt.;
- inventorizuojant nepaveiktus ūkinių priemonių ar kitų veiksnių medynus, taip pat tikslingai ugdytus medynus, inventorizacijos duomenis palyginti su aktualizuotais duomenimis. Esant tūrio ir aukščio didesniems skirtumams nei leista pagal miškotvarkos instrukcijos reikalavimus, privalu nurodyti skirtumų priežastis: praeitos inventorizacijos klaidos, medyno augimo ypatumai, nepatikimi ūkinės veiklos poveikio registracijos duomenys;
- visą informaciją apie sklypo ribų pokyčius, ūkinės veiklos poveikį, inventorizuotų ir aktualizuotų rodiklių skirtumus registruoti taksacinėje kortelėje arba papildomoje nepertraukiamos inventorizacijos kortelėje, suderintoje su užsakovu.
Informacija, surinkta inventorizuojant miškus pagal NIP, yra analizuojama, apibendrinama (29 priedas), pateikiamos išvados dėl tolesnio NIP taikymo bei miškotvarkos projekto nuolatinio atnaujinimo pagal įvykdytų ūkinių priemonių bei kitų veiksnių poveikio registracijos duomenis perspektyvą.“
4. Išdėstau 8.1 punktą taip:
„8.1. išskirtose miškotvarkos objekto pagal miškų nuosavybę ribose patikslinti (revizuoti) miškų valstybės kadastre įregistruotų taksacinių miško sklypų (toliau – sklypas) ribas, taip pat nustatyti naujai įveistų bei savaiminio žėlimo būdu atsiradusių miškų ir kitų miškų, kurie nebuvo įregistruoti miškų valstybės kadastre, taksacinių sklypų ribas. Vykdant ne miško žemės, apaugusios medžių savaiminukais, inventorizaciją, inventorizacijos vykdytojas vadovaujasi „Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3d-331 (Žin, 2012, Nr. 55-2747).“
5. Išdėstau 19 punktą taip:
„19. Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai arba kvartalų dalys, atribotos keliais, grioviais, kitais stabiliais linijiniais objektais. Sklypų ribos turi išlikti maksimaliai pastovios (reikalinga medyno istorijai sekti). Keičiant miško sklypo ribą turi būti nurodyta priežastis: kirtimai, kitos ūkinės priemonės, administraciniai pakeitimai, teisės aktų pakeitimai, gamtosauginiai apribojimai, praeitos miškų inventorizacijos klaidos.“
6. Išdėstau 19.2 punktą taip:
„19.2. Siekiant patikslinti bei įtvirtinti miško masyvo viduje esančių pastovių georeferencinių objektų (kvartalinių linijų, griovių, upelių, miško kelių) padėtį kartografinėje medžiagoje yra atliekami jų geodeziniai matavimai. Taško koordinatė turi būti nustatoma ne žemesniu kaip 0,3 m tikslumu (matuojant taškus ties išorine valstybinės reikšmės miškų plotų riba) ir 0,5 m tikslumu (matuojant taškus valstybinės reikšmės miškų plotų viduje). Atlikus geodezinius matavimus sudaroma miškų georeferencinių objektų duomenų bazė.“
7. Išdėstau 22 punktą taip:
„22. Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, taip pat miško ribinių linijų, pažymėtų georeferenciniame pagrinde GDB10LT, kaip tikslintinų vietovėje. Kai negalima vizualiai reikalaujamu tikslumu nustatyti sklypo arba miško ribos, atliekama dalinė instrumentinė kvartalo vidaus situacijos bei miško ribos patikslinimo nuotrauka. Dalinės instrumentinės nuotraukos elementai, dirbant be GPS imtuvo ar kitų geodezinių instrumentų, yra kvartalinių bei kvartaluose esančių linijų (keliai, trasos, grioviai, taisyklingų sklypų ribos ir pan.), miško ribos linijų ilgių matavimai (nustatomoms sklypų riboms su dešifruotomis sklypų ribomis susieti) ir nustatomų sklypų ribų krypčių bei ilgių matavimai. Priklausomai nuo ribos nustatymo metodo ir jos stabilumo skiriamos ir skirtingais ženklais atvaizduojamos sklypų ribos: sutampančios su georeferenciniu pagrindu, apmatuotos su GPS imtuvais, stabilios dviejų ir daugiau inventorizacijų metu, nustatytos pirmą kartą dešifruojant su patikslinimu vietoje, nustatytos pirmą kartą dešifruojant be patikslinimo vietoje.“
8. Išdėstau 24.2.2.9 punktą taip:
„24.2.2.9. Medyno tūris – tai medyne augančių (gyvų) medžių stiebų su žieve tūris. Medyno tūriui nustatyti apskaičiuojamas medžių stiebų nuo šaknies kaklelio iki viršūnės tūris (su žieve).
Inventorizuojant vizualiniu su matavimo elementais metodu, medyne augančių medžių stiebų tūris nustatomas pagal ardo vyraujančios medžių rūšies standartinės skerspločių sumos (11 priedas), ardo vidutiniam aukščiui ir vidutiniam skersmeniui atitinkančio formrodinio aukščio (11A, 11B priedai) ir skalsumo sandaugą.
Naudojant kampinės apskaitos barelius, medžių tūris nustatomas kiekvienam miško elementui apskaičiuojant jo vidutiniam aukščiui ir skersmeniui atitinkančio formrodinio aukščio (11A, 11B priedai) ir skerspločių sumos sandaugą.
Taikant ištisinį matavimą arba skritulio barelius, medžių tūris nustatomas kiekvienam medžiui, po to miško elementui, medyno ardui ir medynui (24 priedas). Ardo tūris nustatomas apskaičiuojant to ardo miško elementų tūrių sumą. Medyno tūris lygus ardų tūrių sumai.
Objekto (valstybinių miškų) brandžių medynų tūriui nustatyti pagal medžių rūšis, augavietes, medynų būklę vykdoma brandžių medynų sklypų visumos inventorizacija atrankos metodu (25 priedas). Atrankinę – instrumentinę taksaciją atskiruose miško sklypuose šiuo atveju vykdyti neprivaloma.“
9. Išdėstau 39.3 punktą taip:
„39.3. Medienos ruoša. Pateikiamos pagrindinių kirtimų, medynų ugdymo kirtimų, medynų sanitarinių kirtimų, kitų kirtimų apimtys, nustatoma kirtimo norma. Visų kirtimų apimtys nustatomos stiebų tūrio ir prekinės medienos, gaunamos iš stiebų, tūrio vienetais. Perėjimas nuo stiebų tūrio prie prekinės medienos tūrio vienetų nustatomas pagal normatyvus (18 priedas). Energetinės medienos ištekliai nustatomi pagal „Metodinius nurodymus ir normatyvus energetinės medienos ištekliams įvertinti, projektuojant kirtimus“ (28 priedas).“
10. Išdėstau 11 priedą nauja redakcija (pridedama):
11. Papildau šią instrukciją nauju 11A priedu „Lietuvos medynų formrodinių aukščių modeliai“ (pridedama).
12. Papildau šią instrukciją nauju 11B priedu „Lietuvos medynų formrodinių aukščių lentelės“ (pridedama).
13. Papildau šią instrukciją nauju 28 priedu „Metodiniai nurodymai ir normatyvai energetinės medienos ištekliams įvertinti projektuojant kirtimus“ (pridedama).
14. Papildau šią instrukciją nauju 29 priedu „Svarbesnieji nepertraukiamos miškų inventorizacijos principų taikymo miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose rezultatai ir rekomendacijos“ (pridedama).