VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO

 

Į S A K Y M A S

DĖL KIAULIŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO POŽYMIUS METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2003 m. spalio 21 d. Nr. 1A-49

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu (Žin.,1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) ir remdamasis 2003 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1A-42 „Dėl grynaveislių ir hibridinių kiaulių produktyvumo bei jų genetinės vertės nustatymo metodų“,

1. Tvirtinu Kiaulių genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodiką (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai, vadovaujantis patvirtinta metodika, skaičiuoti kiaulių veislinę vertę ir skelbti ją nustatyta tvarka;

2.2. įsakymo vykdymą kontroliuoti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kiaulininkystės skyriui.

 

 

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

viršininko 2003 m. spalio 21 d. įsakymu

Nr. 1A-49

 

kiauliŲ GENETINIO ĮVERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO POŽYMIUS METODIKa

 

Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Sąjungos Komisijos sprendimu 89/507 EEB.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kiaulių veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo metodas: multivariacinis (keleto požymių) – BLUP (Best linear unbeased prediction, toliau – BLUP) gyvulio modelis.

2. Kiaulės vertinamos kiekvienoje giminingų veislių grupėje atskirai.

3. Kiaulių veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų pačių, jų palikuonių ir visų giminaičių, įrašytų į Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties (toliau – VKVS) informacijos sistemos duomenų masyvą, produktyvumo rodikliais. Vertinant apskaičiuojamos šių atskirų požymių veislinės vertės: priesvorio per parą (VKVS kontrolinio penėjimo stotyje (toliau – stotyje), pašarų sąnaudų 1 kg priesvorio (stotyje), lašinių storio (stotyje), priesvorio per parą (veislyne), raumeningumo (veislyne).

4. Pagal šią metodiką įvertinamos visos veislinės kiaulės, užregistruotos VKVS informacijos sistemoje. Vertinimui naudojami duomenys, sukaupti stotyje nuo 1996 m. sausio 1 d., veislynuose – nuo 1998 m. sausio 1 d.

 

II. DUOMENŲ bei kilmės MASYVŲ FORMAVIMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

 

5. Suformuojami trys VKVS informacijos sistemos duomenų masyvai (toliau – masyvai) – atskirai kiekvienai veislių grupei:

5.1. Lietuvos baltųjų veislės (LB);

5.2. didžiųjų baltųjų ir jorkšyrų veislių (J);

5.3. landrasų veislių (L).

6. Kiekvienas duomenų masyvas (taip pat ir kilmės duomenų masyvas) formuojamas iš kiaulių duomenų bazės PostgreSQL, sujungiant VKVS bei veislynų duomenis.

7. Masyve vienam gyvuliui skirtas vienas įrašas. Įrašas įtraukiamas į masyvą, jei:

7.1. žinoma gyvulio kilmė, gyvulio gimimo data bei vieta, gyvulio matavimo ultragarso aparatu data bei svoris matavimo metu, kontrolinio penėjimo pradžios data;

7.2. kiaulės veislė priklauso atitinkamai veislių grupei (pagal 5 punkto reikalavimus);

7.3. vertinamieji požymiai neviršija loginės kontrolės ribų.

8. Produktyvumo požymiai:

8.1. priesvoris per parą (g) ir pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio (kg) – apskaičiuoti stotyje;

8.2. raumeningumas (%) – apskaičiuotas veislyne arba stotyje, matuojant ultragarso aparatu;

8.3. priesvoris per parą (g) – apskaičiuotas veislyne, duomenų ekstrakcijos iš bazės metu, gyvulio svorį matavimo (ultragarso aparatu) metu dalijant iš jo amžiaus dienomis ir dauginant iš 1000 g;

8.4. lašinių storis (mm) – matuojama ploniausia skerdenos vieta kontrolinio skerdimo stotyje metu.

9. Nustatytos duomenų loginės ribos produktyvumo rodikliams:

9.1. priesvoriui per parą: nuo 280 g iki 1250 g visoms veislių grupėms;

9.2. pašarų sąnaudoms 1 kg priesvorio:

9.2.1. nuo 1,9 kg iki 5,5 kg Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijai;

9.2.2. nuo 1,9 kg iki 5,2 kg jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų veislių kiaulių grupei;

9.2.3. nuo 1,7 kg iki 5 kg landrasų veislių kiaulių grupei;

9.3. lašinių storiui:

9.3.1. nuo 3 mm iki 50 mm Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijai;

9.3.2. nuo 3 mm iki 50 mm jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų veislių kiaulių grupei;

9.4. raumeningumui:

9.4.1. nuo 30 % iki 65 % Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijai;

9.4.2. nuo 40 % iki 70 % jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų veislių kiaulių grupei;

9.4.3. nuo 40 % iki 70 % landrasų veislių kiaulių grupei;

9.5. svoriui matavimo ultragarso aparatu metu:

9.5.1. nuo 70 kg iki 130 kg Lietuvos baltųjų kiaulių populiacijai;

9.5.2. nuo 75 kg iki 125 kg jorkšyrų ir didžiųjų baltųjų kiaulių veislių;

9.5.3. nuo 75 kg iki 125 kg landrasų veislių kiaulių grupei.

10. Į kilmės duomenų masyvą įrašomi:

10.1. vertinamo gyvulio, jo tėvo ir motinos bei protėvių (tiek kuilio, tiek paršavedės) identifikavimo numeriai (t. y. iki trečios kartos įskaitytinai);

10.2. nežinomi protėviai žymimi kodu „999999“;

10.3. įrašai kilmės masyve nesikartoja.

 

III. BLUP MODELIO APRAŠYMAS

 

11. Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių faktorių) įtakos įvertinimo rezultatams, į BLUP modelį įtraukti efektai:

11.1. atsitiktinis (LB, J, L) metų-sezono-ūkio (veislynuose matuotiems požymiams), kur metai atitinka gyvulio matavimo metus, sezonas atitinka gyvulio matavimo sezoną pagal keturis metų laikus, o ūkis atitinka gyvulio gimimo vietą;

11.2. atsitiktinis stoties-metų-sezono (LB, J), fiksuotas metų – sezono (L) (stotyje matuotiems požymiams), kur metai atitinka kontrolinio skerdimo metus, sezonas atitinka kontrolinio skerdimo sezoną pagal keturis metų laikus;

11.3. atsitiktinis (LB), fiksuotas (J, L) ūkio efektas (stotyje matuotiems požymiams), kur ūkis yra gyvulio gimimo vieta;

11.4. fiksuotas gyvulio lyties efektas (visiems požymiams);

11.5. atsitiktinis lizdo efektas (visiems požymiams) – paršavedės (motinos) identifikacijos numeris plius pilna gyvulio gimimo data;

11.6. gyvulio efektas (visiems požymiams) – adityvinis genetinis gyvulio efektas;

11.7. svorio regresija (lašinių storiui (LB, J)).

12. BLUP modelyje nurodyti genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai, atskiri kiekvienai veislių grupei, gauti atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje aprašytą BLUP modelio struktūrą. Visų vertinamų veislių grupių genetiniai parametrai pateikiami priede.

 

IV. GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

 

13. BLUP modelyje, kaip genetinė bazė, naudojami gyvulių, matuotų ultragarso aparatu veislynuose arba stotyje bei testuotų kontrolinio penėjimo būdu 1998 metais, įvertinimo rezultatai. Būtent tais metais pradėta vykdyti selekcija pagal lašinių storio bei raumeningumo nustatymo ultragarso aparatu „Piglog“ duomenis. Genetinė bazė keičiama kas dveji metai.

14. Kiekvienam gyvuliui veislinės vertės perskaičiuojamos (standartizuojamos) pagal bazinius gyvulius, bazinių gyvulių veislinių verčių vidurkis prilyginamas indeksui 100, standartinis nuokrypis – 20. Gyvuliai, kurie įvertinami didesniu kaip 100 indeksu, yra vadinami gerintojais, lyginant su bazinių gyvulių vidurkiu.

15. Į bioekonominį indeksą įeina šių požymių originalios veislinės vertės: priesvorio per parą (veislyne), pašarų sąnaudų 1 kg priesvorio (stotyje) ir raumeningumo (veislyne). Atitinkamai šie požymiai yra dauginami iš koeficientų 0,2, 56,5 ir 5, kurie yra požymio padidėjimo per vieną matavimo vienetą ekonominė išraiška, išreikšta litais. Koeficientai apskaičiuoti, išvedant kitose valstybėse atitinkamiems požymiams bioekonominiuose indeksuose taikomų ekonominių verčių vidurkius (pateikta priede). Bioekonominis indeksas standartizuojamas kaip ir veislinės vertės indeksas.

16. Kiaulių genetinis įvertinimas atliekamas kas dvi savaites.

17. Gauti rezultatai pateikiami tokia seka: unikalus gyvulio identifikavimo numeris, veislynas, kuriame gyvulys laikomas, bioekonominio indekso vertė, pateikiant ir priesvorių per parą (veislyne), pašarų sąnaudų 1 kg priesvorio, lašinių storio bei raumeningumo veislines vertes. Gyvuliai paskirstomi pagal bioekonominio indekso vertę mažėjančia tvarka. Skelbiant įvertinimo duomenis, nurodoma įvertinimo data.

18. Veislinės vertės nustatymo rezultatai teikiami gyvulių savininkams (jam priklausančių kiaulių bei Lietuvoje geriausių kuilių ir paršavedžių dešimtuko), kas ketvirtį – Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Rezultatai taip pat gali būti pateikiami VKVS interneto svetainėje. Oficialus publikavimo kriterijus – naudojami kuiliai ir paršavedės, selekcionuojami kuiliukai ir kiaulaitės. Vertinimo rodikliai vartotojui išsiunčiami per 2 dienas po atliktų vertinimų ir duomenų analizės. Geriausių veislinių kuilių bei paršavedžių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą metuose Veislinių kiaulių produktyvumo įvertinimo apyskaitoje. Veislinių gyvulių augintojai ir kitos organizacijos gali naudotis apyskaitų duomenimis, nurodydami duomenų gavimo šaltinį.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

19. Kiaulių vertinimo rezultatai, gauti taikant BLUP modelį, pradedami taikyti nuo 2004 m. sausio 1 d. Kiaulių tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatai nurodomi kiaulių kilmės pažymėjimuose.

20. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktas logines ribas.

21. Taikomo BLUP modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus, tvarko VKVS.

 

______________

Kiaulių genetinio vertinimo pagal

produktyvumo požymius metodikos

priedas

 

VERTINAMŲ VEISLIŲ GRUPIŲ GENETINIAI PARAMETRAI

 

Lietuvos baltųjų veislės kiaulių produktyvumo vertinimui BLUP metodu naudotini genetiniai parametrai:

Požymiai

Priesv. st

Paš. sąn. st

Laš. st. st

Priesv. v

Raum. v

Priesv. st

0,583

-0,693

0,148

0,302

0,098

Paš. sąn. st

-

0,305

0,078

-0,288

-0,172

Laš. st. st

-

-

0,163

-0,147

-0,810

Priesv. v

-

-

-

0,110

0,210

Raum. v

-

-

-

-

0,292

 

Jorkšyrų veislių grupės bei didžiųjų baltųjų kiaulių produktyvumo vertinimui BLUP metodu naudotini genetiniai parametrai:

Požymiai

Priesv. st

Paš. sąn. st

Laš. st. st

Priesv. v

Raum. v

Priesv. st

0,193

-0,745

0,215

-0,008

-0,231

Paš. sąn. st

-

0,303

0,642

0,069

-0,226

Laš. st. st

-

-

0,394

0,032

-0,569

Priesv. v

-

-

-

0,125

-0,045

Raum. v

-

-

-

-

0,251

 

Landrasų veislių grupės produktyvumo vertinimui BLUP metodu naudotini genetiniai parametrai:

Požymiai

Priesv. st

Paš. sąn. st

Raum. v

Priesv. st

0,350

-0,752

0,259

Paš. sąn. st

-

0,335

-0,269

Raum. v

-

-

0,202

Paaiškinimai: indeksas st reiškia požymius, matuotus stotyje, indeksas v – požymius, matuotus veislynuose; diagonalėje paryškinti – požymių paveldėjimo koeficientai (h2), virš diagonalės – atitinkamos genetinės koreliacijos.

 

Europos valstybėse bioekonominio indekso skaičiavimui naudojami ekonominiai svoriai, perskaičiuoti į litus:

Valstybė

Priesvoris per parą, g

Pašarų sąn. 1 kg priesv., kg

Raumeningumas, %

Danija

0,08

-56,00

4,40

Prancūzija

0,14

-61,04

6,72

Vokietija

0,19

-56,95

6,26

Šveicarija

0,33

-

-

Švedija

0,33

-51,80

4,44

Vidutiniškai

0,21

56,45

5,00

 

______________