LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 966
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2004, Nr. 28-872) 31 straipsnio 3 dalimi ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/ EB), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Įpareigoti Civilinės saugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos teikti Europos Komisijai su pramoninėmis avarijomis ir jų prevencija susijusią informaciją.
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 1090 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 65-1625).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966
PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja didelių pramoninių avarijų prevenciją, likvidavimą ir tyrimą, taip pat pavojingų objektų saugų naudojimą, žmonių ir aplinkos apsaugą kilus avarijai šiuose objektuose, siekiant užtikrinti tinkamą gyventojų apsaugą ir riboti pramoninių avarijų padarinių poveikį žmonėms ir aplinkai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2004, Nr. 28-872) 31 straipsnio 3 dalimi ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB).
2. Šių Nuostatų reikalavimai taikomi pavojingiems objektams, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekis prilygsta Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniams kiekiams, patvirtintiems aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 1999, Nr. 68-2186), arba juos viršija.
3. Šie Nuostatai netaikomi:
3.3. pavojingų medžiagų gabenimui automobilių keliais, geležinkeliu, vidaus vandenų keliais, jūra ar oru, tarpiniam laikinam jų sandėliavimui už šių Nuostatų reglamentuojamų objektų ribų, taip pat pakrovimui ir iškrovimui, perkėlimui į kitas transporto priemones ar iš jų dokuose, prieplaukose ir manevrinėse stotyse;
3.4. veiklai, susijusiai su naudingųjų iškasenų eksploatavimu (žvalgyba, gavyba ir apdorojimu) šachtose, karjeruose ar gręžiniuose, išskyrus cheminio ar terminio apdorojimo procesus ar saugojimą, susijusį su tais procesais, kuriems naudojamos pavojingos medžiagos ar jų atliekos, kurių kiekis prilygsta nustatytiesiems šių medžiagų ribiniams kiekiams ar juos viršija;
3.5. jūroje vykdomiems naudingųjų iškasenų, įskaitant angliavandenilius, žvalgybai ir eksploatavimui;
3.6. atliekų sąvartynams, išskyrus gamybos atliekų šalinimo įrenginius, tarp jų atliekų baseinus ir tvenkinius, turinčius pavojingų medžiagų, kurių kiekis prilygsta nustatytiesiems šių medžiagų ribiniams kiekiams ar juos viršija, ypač kai tos medžiagos naudojamos kartu su cheminiu arba šiluminiu naudingųjų iškasenų perdirbimu;
4. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
Didelė pramoninė avarija (toliau vadinama – avarija) – nenumatytas įvykis (sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingų medžiagų išsiveržimas į aplinką), kai eksploatuojant pavojingą objektą įvykiai tampa nekontroliuojami, sukelia tiesioginį ar uždelstą didelį pavojų žmonėms arba aplinkai pavojingo objekto viduje ar už jo ribų, taip pat kuris susijęs su viena ar keliomis pavojingomis medžiagomis.
Kompetentinga institucija – Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris organizuoja ir koordinuoja valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų veiklą įgyvendinant šių Nuostatų reikalavimus.
Objekto avarinės tarnybos – objekto pajėgos ar speciali tarnyba objekte, skirti likviduoti susidariusias avarines situacijas ar kilusias avarijas.
Pavojus – pavojingos medžiagos esminis požymis ar jos fizinis būvis, galintis pakenkti žmonėms ir (arba) aplinkai.
Pavojinga medžiaga – medžiaga, mišinys ar preparatas žaliavų, gaminių, šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalu, taip pat medžiagos, kurios gali susidaryti kilus avarijai ir kurių kiekis prilygsta nustatytiesiems šių medžiagų ribiniams kiekiams ar juos viršija.
Rizika – tam tikro galimo neigiamo poveikio tikimybė per tam tikrą laiką arba tam tikromis aplinkybėmis.
Sandėliavimas – pavojingų medžiagų buvimas sandėlyje sandėliavimo, laikymo saugiomis sąlygomis ar atsargų laikymo tikslais.
Specialiosios tarnybos – policijos, priešgaisrinės apsaugos, medicinos, dujų, elektros tinklų ir kitos tarnybos, kurios gali būti pasitelktos avarijoms ir jų padariniams likviduoti pavojingame objekte ir (arba) už jo ribų.
Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos – Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos – Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, apskrities viršininkas, kitos institucijos, kurios pagal kompetenciją vykdo gyventojų sveikatos, aplinkos, darbo sąlygų, įrenginių ir statinių priežiūrą ir kontrolę.
Kitos šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) vartojamas sąvokas.
II. BENDROSIOS VEIKLOS VYKDYTOJO PAREIGOS
6. Veiklos vykdytojas privalo:
6.1. imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių tinkamą objekto eksploatavimą, užkertančių kelią avarijoms ir mažinančių jų neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai;
7. Pavojingo objekto veiklos vykdytojas parengia ir pateikia kompetentingai institucijai ir savivaldybei, kurios teritorijoje yra pavojingas objektas, pranešimą apie pavojingą objektą, laikydamasis šių terminų:
7.1. pranešimas apie statomą pavojingą objektą pateikiamas ne vėliau kaip 6 mėnesiai prieš statybos ar ūkinės veiklos pradžią;
8. Pranešime apie pavojingą objektą turi būti pateikti šie duomenys:
8.2. pavojingo objekto pavadinimas ir tikslus adresas, įmonės, kuriai priklauso pavojingas objektas, pavadinimas, įmonės registracijos kodas, buveinė;
8.3. asmens, kuris vadovauja pavojingam objektui, jeigu tai nėra tas pats asmuo, nurodytas šių Nuostatų 8.1 punkte, vardas, pavardė ir pareigos;
8.4. pavojingame objekte naudojamų pavojingų medžiagų pavadinimai, pavojingumas ir informacija apie pagrindines tų medžiagų savybes, jų cheminė sudėtis (jeigu ją galima nurodyti);
8.5. pavojingų medžiagų kiekiai ir jų fizinis būvis, taip pat talpyklos, kuriose tos medžiagos laikomos;
9. Jeigu veikiančio pavojingo objekto, kuriam taikomi šių Nuostatų reikalavimai, veiklos vykdytojas, vadovaudamasis Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2000, Nr. 98-3117), yra pateikęs registro duomenų tvarkymo įstaigai duomenis apie pavojingą objektą, jam nebereikia kompetentingai institucijai teikti pranešimo, nurodyto šių Nuostatų 8 punkte.
10. Modernizavus ar modifikavus pavojingą objektą ar jo įrenginius, pradėjus naudoti jame naujas pavojingas medžiagas, jį uždarius ar įvykus kitiems pokyčiams jame (padidėjus gamybos procese naudojamų pavojingų medžiagų kiekiams, išsiplėtus nomenklatūrai, pakitus pavojingų medžiagų fiziniams būviams ar pasikeitus gamybos procesui, kai dėl to gali padidėti avarijų tikimybė ar padaugėti jų sukeltų neigiamų padarinių), veiklos vykdytojas nedelsdamas pateikia atnaujintą pranešimą apie pavojingą objektą savivaldybei, kurioje yra objektas, ir kompetentingai institucijai, o Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrui – patikslintą registro duomenų apie pavojingą objektą anketą.
11. Jeigu pavojingo objekto įrenginiai, sandėliai, technologiniai procesai modifikuojami, keičiamos pavojingos medžiagos ar jų kiekis ir dėl to gali padidėti avarijų tikimybė ar padaugėti jų sukeltų neigiamų padarinių, veiklos vykdytojas privalo peržiūrėti ir prireikus patikslinti avarijų prevencijos priemones, valdymo sistemas, pavojingo objekto saugos ataskaitą, pavojingo objekto avarijų likvidavimo planą ir vykdyti kitas šių Nuostatų III, IV ir V skyriuose nustatytas procedūras.
12. Veiklos vykdytojas, prieš pradėdamas bet kokius pakeitimus, dėl kurių gali padidėti avarijų tikimybė, privalo peržiūrėti ir prireikus pakeisti pavojingo objekto saugos ataskaitą ir ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki daromų pakeitimų raštu pranešti kompetentingai institucijai ir savivaldybei, kurioje yra objektas, numatomo pasikeitimo detales.
13. Pavojingo objekto, kuriame esamų pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų ribinių kiekių II lygiui ar jį viršija, veiklos vykdytojas parengia avarijų likvidavimo planą ir užtikrina, kad tas planas ir jame nustatytos priemonės būtų tinkamai ir laiku įgyvendinami. Veiklos vykdytojo nustatytos avarijų prevencijos priemonės, struktūros ir valdymo sistemos privalo užtikrinti aukšto lygio žmonių ir aplinkos apsaugą.
III. AVARIJŲ PREVENCIJOS PRIEMONĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
15. Avarijų prevencijos priemonių planą veiklos vykdytojas rengia raštu, atsižvelgdamas į esamą avarijų pavojingame objekte pavojaus lygį ir šių Nuostatų 16 punkte išdėstytus aspektus, ir per 3 mėnesius nuo šių Nuostatų įsigaliojimo pateikia kompetentingai institucijai ir apskrities viršininkui.
16. Avarijų prevencijos priemonių plane turi būti nurodyti veiklos vykdytojo numatyti avarijų pavojaus kontrolės tikslai ir veiksmų principai, o į saugos valdymo sistemą turi būti įtraukta ir dalis bendrosios valdymo sistemos, į kurią įeina organizacinė struktūra, pareigos, praktinė veikla ir jos tvarka, procesai ir ištekliai, kurie lemia ir padeda įgyvendinti prevencijos priemones. Avarijų prevencijos priemonių plane nurodoma:
16.1. pavojinguose objektuose dirbančių darbuotojų, dalyvaujančių identifikuojant galimų avarijų pavojų ir vertinant riziką, valdant avarijų prevenciją, lokalizavimą ir likvidavimą ir atliekant šiuos darbus, pareigos, jų mokymo veikti esant avarinei situacijai poreikis ir mokymo organizavimas;
16.2. tvarka, kuria nustatomi pavojai, keliami dėl įprastos ar neįprastos veiklos, ir vertinama jų tikimybė bei mastas, taip pat jos taikymas;
16.3. saugios veiklos, einamųjų remontų, įmonės, procesų, įrangos laikinojo stabdymo tvarka ir taisyklės, jų taikymas;
16.4. tvarka, kuria planuojami pokyčiai pavojingame objekte ar projektuojami nauji įrenginiai, procesai, sandėliavimo patalpos, ir nustatytų priemonių įgyvendinimas;
16.5. tvarka, kuria numatomi galimi pavojai ir rengiamas, bandomas ir tikslinamas pavojingo objekto avarijų likvidavimo planas;
16.6. tvarka, kuria nuolatos vertinama, kaip vykdoma veiklos vykdytojo avarijų prevencija ir veikia saugos valdymo sistema, o jeigu jos nesilaikoma, kaip veikia tyrimo ir taisymo veiksmų mechanizmai. Šioje tvarkoje veiklos vykdytojo turi būti nustatyta, kas, kaip ir kam turi pranešti apie visas įvykusias avarijas ar susidariusias avarines situacijas, ypač tokias, kurių prevencijos priemonės yra nepakankamos, kaip tokie įvykiai tiriami ir kokių priemonių imamasi siekiant ateityje išvengti galimų avarijų ar avarinių situacijų;
17. Pavojingo objekto saugos ataskaitą sudaro avarijų prevencijos priemonių planas ir kita informacija, patvirtinanti, kad pavojingame objekte veikia saugos valdymo sistema, nustatyti galimi avarijų pavojai ir imtasi būtinų priemonių avarijoms išvengti, jų padariniams žmogui ir aplinkai riboti, kad saugos ir patikimumo principo laikytasi ir projektuojant, statant, eksploatuojant, prižiūrint įrenginius, sandėlius, jų įrangą ir su jų veikla susijusią infrastruktūrą ten, kur galimas avarijų pavojus, kad imtasi pakankamų priemonių statinių mechaniniam atsparumui ir pastovumui užtikrinti, parengtas pavojingo objekto avarijų likvidavimo planas, kuriame pateikta informacija, reikalinga savivaldybės reagavimo į ekstremalias situacijas planui parengti, taip pat turi būti nurodytos visos institucijos, dalyvavusios rengiant pavojingo objekto saugos ataskaitą.
18. Pavojingo objekto saugos ataskaitoje turi būti pateikti šie duomenys:
18.1. informacija apie objekto valdymo sistemą ir organizacinę struktūrą, kaip nurodyta šių Nuostatų 16 punkte;
18.2. pavojingo objekto aplinkos apibūdinimas:
18.2.1. vietovės ir jos aplinkos aprašymas – geografinė vieta, meteorologinės, geologinės, hidrografinės ir prireikus istorinės sąlygos;
18.3. įrenginių aprašymas:
18.3.1. pavojingo objekto padalinių pagrindinės veiklos ir gamybos produktų, kurie yra svarbūs saugos, avarijų rizikos ar aplinkybių, galinčių sukelti avariją, požiūriu, aprašymas (kartu pateikiamos siūlomos prevencijos priemonės);
18.4. pavojingų medžiagų aprašymas:
18.4.1. pavojingų medžiagų sąrašas, nurodžius pavojingos medžiagos cheminį pavadinimą, CAS (Chemical Abstracts Service) numerį, pavadinimą pagal IUPAC (International Union of Pure and Applied Chemistry) nomenklatūrą ir esamą ar tikėtiną didžiausią pavojingų medžiagų kiekį;
18.4.2. fizinės, cheminės, toksinės medžiagų savybės, šių medžiagų tiesioginio ir uždelsto pavojaus žmonėms ir aplinkai apibūdinimas, taip pat medžiagų terminio ir (arba) cheminio skilimo metu susidarančių produktų pavojingumas;
18.5. avarijų pavojaus identifikavimas ir jų rizikos vertinimo analizė, saugos užtikrinimo priemonės:
18.5.1. galimų avarijų aprašymai (scenarijai), avarijų tikimybė ir sąlygos, kuriomis jos gali įvykti; trumpai nurodomi įvykiai, galintys sukelti tokias avarijas, įrenginių galimų vidaus ir išorės gedimų priežastys;
18.5.2. galimų avarijų ir padarinių masto vertinimas, tikėtinas avarijos poveikis ir grandininio avarijos plitimo padariniai pavojingo objekto darbuotojams ir žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems šalia pavojingo objekto, taip pat kokia žala gali būti padaryta aplinkai;
18.5.3. saugos įrenginių techninių parametrų ir įrangos aprašymas, nurodžius, kuriuose padaliniuose reikia įdiegti papildomas saugaus darbų valdymo ir kontrolės sistemas, taip pat priemonių, užtikrinančių pavojingo objekto saugą ne tik atliekant kasdieninį darbą, bet ir paleidžiant ar stabdant atskirus įrenginius (taip pat įvykus avarijai), aprašymas;
18.6. apsaugos priemonės avarijos padariniams švelninti ar apriboti:
18.6.1. apsaugos priemonių ir priemonių avarijai išvengti ir jos padariniams sušvelninti, įmonėje turimos įrangos, skirtos avarijų padariniams apriboti, aprašymas;
19. Rengdamas pavojingo objekto saugos ataskaitą, kaip sudėtines jos dalis veiklos vykdytojas gali panaudoti jau parengtas analizes ir kitus dokumentus, parengtus pagal kitus teisės aktus, jeigu šie dokumentai atitinka šių Nuostatų 18 punkte nurodytą informaciją.
20. Pavojingo objekto saugos ataskaitą veiklos vykdytojas privalo pateikti kompetentingai institucijai ir apskrities viršininkui, laikydamasis šių terminų:
20.1. statomo pavojingo objekto saugos ataskaitą – ne vėliau kaip 6 mėnesiai prieš statybos ar ūkinės veiklos pradžią;
20.2. veikiančio pavojingo objekto veiklos ataskaitą – per vienerius metus nuo šių Nuostatų įsigaliojimo;
21. Gautą pavojingo objekto saugos ataskaitą kompetentinga institucija kartu su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis ir apskrities viršininko administracija (prireikus paprašiusi veiklos vykdytojo papildomos informacijos) įvertina ir per 3 mėnesius:
21.1. praneša raštu veiklos vykdytojui apibendrintas išvadas dėl jo pateiktos pavojingo objekto saugos ataskaitos;
22. Pavojingo objekto saugos ataskaita prireikus tikslinama ir atnaujinama:
22.2. bet kuriuo kitu atveju – paties veiklos vykdytojo iniciatyva arba kompetentingos institucijos reikalavimu, kai tai svarbu norint patvirtinti naujus faktus arba būtina atsižvelgti į naują techninę informaciją saugos srityje, pavyzdžiui, gavus avarijų arba vos neįvykusių avarijų analizės duomenis ir naują informaciją apie pavojaus vertinimą;
23. Jeigu išnagrinėjusi veiklos vykdytojo pateiktą informaciją kompetentinga institucija įsitikina, kad pavojingame objekte esamų pavojingų medžiagų būklė negali sukelti avarijos ir atitinka bent vieną iš šių Nuostatų 23.1-23.4 punktuose pateiktų kriterijų, pavojingo objekto saugos ataskaitoje reikalaujamą informaciją leidžiama pateikti tik tais aspektais, kurie svarbūs avarijų prevencijai ir padeda riboti jų padarinius žmonėms ir aplinkai:
23.1. kai pavojinga medžiaga yra kieto būvio ir esant tiek normalioms, tiek kitokioms sąlygoms negalėtų niekaip patekti į aplinką ar išskirti energiją, taip sudarydama sąlygas kilti avarijai;
23.2. kai pavojingos medžiagos supakuotos ar sudėtos tokiu būdu ar tokiais kiekiais, kad maksimalus jų kiekis ir bet kuriomis sąlygomis galimas išsiliejimas nesukeltų avarijos pavojaus;
23.3. kai pavojingos medžiagos laikomos tokiais kiekiais ir tokiais atstumais nuo kitų pavojingų medžiagų (įrenginių, objektų ir panašiai), kad negalėtų sukelti avarijos nei pačios, nei būti avarijos, kurią gali sukelti ar kurioje gali dalyvauti kitos medžiagos, šaltiniu;
24. Veiklos vykdytojas užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su pavojingo objekto saugos ataskaita ir nustato tvarką, kuria visuomenė gali tai padaryti. Jeigu šioje ataskaitoje yra duomenų, kurie gali būti komercinė (gamybinė) paslaptis, informacija, sudaranti valstybės ar tarnybos paslaptis, veiklos vykdytojas, suderinęs su kompetentinga institucija, tam tikrų šios ataskaitos dalių visuomenei gali neskelbti.
IV. AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PLANAVIMAS
25. Rengiamas kiekvieno pavojingo objekto, kuriam taikomi šie Nuostatai, avarijų likvidavimo planas. Pavojingų objektų avarijų likvidavimo planai rengiami laikantis Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin., 1999, Nr. 56-1812).
V. GRANDININĖS REAKCIJOS EFEKTAS
27. Vadovaudamasi iš veiklos vykdytojų gauta informacija, kompetentinga institucija kartu su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis nustato pavojingus objektus ar jų grupes, kuriuose avarijų tikimybė ir neigiami jų padariniai gali padidėti dėl grandininės reakcijos efekto, kurį sukelia netoli vieni kitų esantys pavojingi objektai, jų įrenginiai ir (arba) pavojingos medžiagos.
28. Nustačius tokius pavojingus objektus, kurie, būdami netoli vienas kito, didina avarijų ar neigiamų jų padarinių tikimybę, šių pavojingų objektų veiklos vykdytojai privalo:
28.1. keistis informacija, kad jų avarijų prevencijos priemonių planuose, saugos valdymo sistemose, pavojingo objekto saugos ataskaitose ir avarijų likvidavimo planuose būtų galima atsižvelgti į avarijų pobūdį ir keliamus pavojus;
VI. VIETOS NAUJAM PAVOJINGAM OBJEKTUI STATYTI PARINKIMAS
29. Vieta pavojingam objektui statyti parenkama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), poveikio aplinkai vertinimu, kuris atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092), ir laikantis Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 (Žin., 2001, Nr. 5-152).
30. Planuojant naujo pavojingo objekto statybą ar esamo pertvarkymą, užtikrinama, kad:
30.1. naujas pavojingas objektas būtų statomas ar esamame pertvarkomi įrenginiai tik tais atvejais, kai pavojingas objektas yra saugiu atstumu nuo kitų pavojingų objektų, gyvenamųjų rajonų, intensyvaus judėjimo kelių, rekreacinių zonų ir kitų visuomenės naudojamų ar dažnai lankomų vietų;
31. Parenkant vietą pavojingam objektui statyti, būtina numatyti galimybes skubiai evakuoti gyventojus iš pavojingo objekto ir gyvenamųjų rajonų, esančių šalia numatomo statyti pavojingo objekto, taip pat atsižvelgti į vietos gamtą, reljefą, vyraujančius vėjus.
VII. INFORMACIJOS TEIKIMAS
33. Pavojingų objektų veiklos vykdytojai ir savivaldybės pagal kompetenciją privalo reguliariai, ne rečiau kaip kas 5 metus, ir tinkamiausiu būdu teikti gyventojams ir įstaigoms, patenkantiems į galimos taršos zoną, informaciją apie pavojingo objekto veiklą, galimas avarijas, taikytinas apsaugos priemones ir apie tai, kaip elgtis įvykus tokiai avarijai. Įvykus avarijai pavojingame objekte, veiklos vykdytojas praneša apie susidariusią situaciją pavojingo objekto darbuotojams, specialiosioms tarnyboms, aplinkiniams gyventojams, kompetentingai institucijai, valstybės ir savivaldybės institucijoms, laikydamasis Gyventojų informavimo pramoninių avarijų atvejais tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 560 (Žin., 2002, Nr. 43-1626).
34. Esant tikimybei, kad pavojingame objekte, kuriame pavojingų medžiagų kiekis prilygsta nustatytųjų ribinių kiekių III lygiui ar jį viršija, gali įvykti avarija, kurios neigiami padariniai galėtų išplisti už sienos su kaimyninėmis valstybėmis, arba jeigu įvykusi avarija gali sukelti pavojų gretimų valstybių gyventojams ir aplinkai, kompetentinga institucija apie tai turi pranešti teisės aktų nustatyta tvarka ir suteikti pakankamai informacijos toms valstybėms, kurioms gresia pavojus, kad jos galėtų imtis priemonių galimiems avarijos padariniams sumažinti.
35. Kai pavojingame objekte esamų pavojingų medžiagų kiekis prilygsta nustatytųjų ribinių kiekių III lygiui ar jį viršija, visuomenei turi būti prieinamas šiame pavojingame objekte naudojamų pavojingų medžiagų sąrašas. Veiklos vykdytojas nustato tvarką, kuria visuomenė gali susipažinti su minėtuoju sąrašu, nepažeisdamas šių Nuostatų 24 punkte ir XI skyriuje nurodytų reikalavimų.
36. Įvykus didelei pramoninei avarijai, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai ir specialiosioms tarnyboms nedelsdamas faksu ar telefonu pateikia šią informaciją apie avariją:
36.6. prognozuojama didelės pramoninės avarijos plitimo teritorija ir galimų pakenkimų pobūdis pačiame objekte ir už jo ribų;
37. Pateiktą informaciją veiklos vykdytojas atnaujina, jeigu nustatoma papildomų faktų, kurie keičia ankstesnę informaciją ar padarytas išvadas, ir nedelsdamas faksu ar telefonu praneša kompetentingai institucijai ir specialiosioms tarnyboms.
38. Kompetentinga institucija informaciją pateikia Europos Komisijai, kai didelės pramoninės avarijos mastas ar padariniai atitinka šiuos kriterijus:
38.1. visi gaisrai, sprogimai ar atsitiktinai išsiveržusios pavojingos medžiagos prilygsta bent 5 procentus nustatytiesiems III lygio ribiniams kiekiams;
38.2. didelė pramoninė avarija, kuri yra tiesiogiai susijusi su pavojinga medžiaga ir sukelia vieną iš šių padarinių:
38.2.4. didelė pramoninė avarija apgadina ar padaro nebenaudojamus gyvenamuosius pastatus už pavojingo objekto ribų;
38.2.5. žmonės evakuojami ir izoliuojami daugiau kaip 2 valandoms (arba skaičiuojama: asmenys x, valandų skaičius – 500);
38.3. padaryta tiesioginė žala aplinkai prilygsta arba viršija:
38.4. žala turtui:
38.5. visos didelės pramoninės avarijos tiesiogiai susijusios su pavojingomis medžiagomis, dėl kurių kilo padarinių už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų;
39. Informacijoje Europos Komisijai apie įvykusią didelę pramoninę avariją nurodomi šie duomenys:
39.1. valstybės pavadinimas, atsakingos už pavojingame objekte įvykusios didelės pramoninės avarijos ataskaitos pateikimą kompetentingos institucijos pavadinimas ir jos buveinė;
39.2. įvykusios didelės pramoninės avarijos data, laikas, vieta, pavojingo objekto, kuriame įvyko didelė pramoninė avarija, pilnas pavadinimas, buveinė ir veiklos vykdytojo pilnas pavadinimas;
39.3. didelės pramoninės avarijos aplinkybių trumpas aprašas, nurodžius pavojingas medžiagas ir tiesioginį poveikį gyventojams, turtui ir aplinkai;
40. Surinkusi reikiamą informaciją, kompetentinga institucija, naudodama tam Europos Komisijos nustatytas pranešimų anketas, nedelsdama informuoja Europos Komisiją apie didelės pramoninės avarijos tyrimo komisijos nustatytus avarijos tyrimo rezultatus ir rekomendacijas.
41. Europos Komisijai taip pat pranešami institucijų, galinčių turėti informacijos apie dideles pramonines avarijas ir konsultuoti Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas, ir institucijų, dalyvaujančių reaguojant į tokias avarijas, jas likviduojant ir tiriant, pavadinimai ir buveinės.
42. Kompetentinga institucija pateikia Europos Komisijai sąrašą tų pavojingų objektų, kuriems privaloma rengti saugos ataskaitas, avarijų prevencijos priemonių ir avarijų likvidavimo planus, ir kas 3 metus – pavojingų objektų saugos ataskaitas pagal 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB, standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą, 5 straipsnį ir Ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu, teikimo Europos Komisijai tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 (Žin., 2004, Nr. 53-1804).
VIII. PAVOJINGO OBJEKTO TIKRINIMAS
43. Pavojingi objektai, siekiant nustatyti, ar jie saugiai naudojami, turi būti tikrinami valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų pagal kompetentingos institucijos iš anksto parengtus ir su valstybės priežiūros ir kontrolės institucijomis suderintus tikrinimo grafikus ir tikrinimų programą.
44. Pavojingi objektai, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų ribinių kiekių III lygiui ar jį viršija, turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių.
45. Atliekant patikrinimą, dalyvauja tikrinimų programoje nurodytų valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų atstovai, kad būtų galima nustatyti, ar:
45.1. veiklos vykdytojas atlieka reikiamą pavojingo objekto priežiūrą, tiksliai nustatė jo keliamą pavojų darbuotojams, šalia gyvenantiems žmonėms, aplinkai ir gali argumentuotai patvirtinti, kad ėmėsi tinkamų priemonių avarijoms išvengti;
45.2. veiklos vykdytojas turi numatęs atitinkamas priemones avarijų padariniams pavojingo objekto teritorijoje ir už jo ribų apriboti ir yra parengtas pavojingo objekto avarijų likvidavimo planas;
45.3. pateiktoje pavojingo objekto saugos ar kitoje ataskaitoje esantys duomenys ir informacija atitinka pavojingame objekte esančias sąlygas;
45.5. per pratybas išbandytas priemonių, užkertančių kelią avarijos pavojingame objekte kilimui ir plitimui, ir priemonių, nustatytų pavojingo objekto avarijų likvidavimo plane, veiksmingumas;
45.7. avarinio perspėjimo ir apsaugos priemonės ir sistemos yra geros būklės, darbuotojai ir pavojingo objekto pajėgos pasirengusios veikti įvykus avarijai;
46. Per patikrinimą valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos pagal kompetenciją turi teisę:
46.1. teikti veiklos vykdytojui rekomendacijas, kaip šalinti avarinių situacijų grėsmę ir kokių papildomų priemonių imtis kilus šiai grėsmei;
46.2. reikalauti iš veiklos vykdytojo pateikti papildomą informaciją, kad būtų galima tiksliai įvertinti avarijos tikimybę ir nustatyti jos padarinius;
IX. DRAUDIMAS NAUDOTI PAVOJINGĄ OBJEKTĄ
48. Jeigu pavojingo objekto veiklos vykdytojas nesiima šiuose Nuostatuose nustatytų avarijų prevencijos priemonių, taip pat priemonių galimų avarijų padariniams švelninti ir likviduoti, kyla pavojus žmonėms ir aplinkai, kompetentinga institucija nustato, kad pavojingo objekto saugos ataskaitoje pateiktos avarijų prevencijos ar galimų avarijų švelninimo ir likvidavimo priemonės turi itin didelių trūkumų, arba veiklos vykdytojas per nurodytąjį laiką nėra pateikęs pranešimo apie pavojingą objektą, pavojingo objekto saugos ataskaitos ar kitos informacijos pagal šių Nuostatų reikalavimus, kompetentingos institucijos vadovaujama iš valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų specialistų sudaryta komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šio pavojingo objekto veiklą sustabdo. Įvykdžius šios komisijos reikalavimus, pavojingo objekto veikla atnaujinama. Komisiją sudaro kompetentinga institucija.
49. Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos gali pagal kompetenciją uždrausti naudoti ar pradėti eksploatuoti pavojingą objektą, jo įrenginius, sandėlius ar dalį jų, jeigu nustatoma, kad pažeidžiami saugos reikalavimai.
X. AVARIJŲ LOKALIZAVIMAS, LIKVIDAVIMAS IR TYRIMAS
51. Už avarijų pavojingame objekte padarinių lokalizavimo ir likvidavimo, taip pat gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų organizavimą tiesiogiai atsako pavojingo objekto veiklos vykdytojas.
52. Veiklos vykdytojas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja ir kontroliuoja nustatytų avarijų likvidavimo plane priemonių vykdymą pavojingo objekto viduje, o prireikus – už jo ribų.
53. Avarijos pavojingame objekte tyrimo tikslas – atskleisti jos priežastis (tarp jų projektavimo ir gamybos organizavimo klaidas, technologinių procesų ir normalaus darbo režimo pažeidimus ar sutrikimus, įrangos ir mechanizmų gedimus, išorinių aplinkybių, darbuotojų ir pašalinių asmenų veiksmų poveikį), taip pat nustatyti, kaip buvo vykdomos priemonės, neleidžiančios susidaryti avarinei situacijai, ir įvertinti žalą žmonių sveikatai ir aplinkai.
54. Įvykus avarijai, pavojingo objekto veiklos vykdytojas turi imtis priemonių, kad, iki atvyks avarijos tyrimo komisija, būtų išsaugota autentiška po avarijos susidariusi situacija (jeigu tai nekelia pavojaus darbuotojų gyvybei ir sveikatai), kad būtų pažymėtos pavojingos zonos ribos, užkirstas kelias žmonėms patekti į šią zoną, taip pat, atsižvelgdamas į avarijos padarinius ir mastą, spręsti, kuriai kategorijai avarija priskirtina.
55. Dėl avarijos įvykę nelaimingi atsitikimai tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 748 (Žin., 2001, Nr. 53-1881). Nelaimingų atsitikimų darbe aktai surašomi gavus avarijos tyrimo komisijos, sudarytos šių Nuostatų 56 punkto nustatyta tvarka, išvadas.
56. Avarijos tyrimo komisiją sudaro kompetentinga institucija. Į šią komisiją, atsižvelgiant į avarijos dydį, įtraukiami pavojingo objekto, jo steigėjų, valstybės priežiūros ir kontrolės kompetentingų institucijų atstovai (jeigu reikia – policijos ir prokuratūros atstovai). Šios komisijos pirmininkas turi teisę papildomai pasikviesti ekspertus konkretiems tyrimams atlikti. Klausimai, kuriems spręsti reikia ekspertų išvadų, ekspertams pateikiami raštiškai.
57. Avarijos tyrimo komisija privalo pradėti avarijos tyrimą nedelsdama, kai tik sudaroma, ir užbaigti tirti avariją, kurios padariniai neišplito už pavojingo objekto ribų, per 15 dienų, o kitas – per 30 dienų nuo avarijos tyrimo komisijos sudarymo. Prireikus šį terminą ne daugiau kaip 6 mėnesiams gali pratęsti šią komisiją sudariusi institucija.
58. Tirdama avarijos priežastis ir padarinius, avarijos tyrimo komisija:
58.1. jeigu tai nekelia pavojaus, apžiūri avarijos vietą, nustato jos poveikio ribas, fiksuoja situaciją (aprašo ją, daro eskizus, nuotraukas ir vaizdo įrašus), patikslina avarijos mastą;
58.2. apklausia avariją mačiusius asmenis, su avarija susijusius darbuotojus ir gauna jų raštiškus paaiškinimus;
58.3. išnagrinėja pavojingo objekto techninę, technologinę dokumentaciją ir nustato prieš avariją padarytus technologijos ir kitus pažeidimus, įrenginių ir automatinio valdymo, blokavimo, signalizacijos sistemų būklę, įvertina priemonių, neleidžiančių susidaryti avarinei situacijai, įgyvendinimą;
58.4. nusprendžia, kokius papildomus toksikologinius, aplinkos taršos ir kitus laboratorinius tyrimus reikia atlikti, organizuoja bandinių ėmimą ir laboratorinį tyrimą;
58.6. išanalizuoja hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie meteorologines sąlygas avarijos metu, nustato kitų gamtinių veiksnių (gruntinio vandens, nuošliaužų, karstinių, kitų gamtos reiškinių) galimą poveikį avarijai;
59. Avarijos padarytą žalą pavojingam objektui ir jo darbuotojams įvertina pavojingo objekto veiklos vykdytojo paskirti specialistai ar pakviesti ekspertai, aplinkai padarytą žalą – Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims padarytus nuostolius – šių asmenų teikimu – savivaldybės. Šie skaičiavimai pateikiami avarijos tyrimo komisijai ne vėliau nei nurodyta šių Nuostatų 57 punkte ir pridedami prie avarijos tyrimo akto.
60. Pavojingo objekto veiklos vykdytojas privalo suteikti avarijos tyrimo komisijai darbo patalpas, specialiuosius drabužius, asmenines apsaugos priemones, organizuoti dokumentų spausdinimą ir dauginimą, padengti laboratorinių tyrimų, ekspertų darbo ir kitas avarijos tyrimo išlaidas, prireikus – skirti transportą, reikalingą avarijos tyrimo komisijos darbui.
61. Avarijos tyrimo komisija, išnagrinėjusi avarijos tyrimo medžiagą, ekspertų išvadas, laboratorinių tyrimų rezultatus, pateikia išvadas apie avarijos priežastis, nustato už avariją atsakingus asmenis ir įformina avarijos tyrimo aktą.
62. Avarijos tyrimo akte turi būti:
62.5. specialistų išvados apie padarytą žalą žmonėms, aplinkai ir pavojingo objekto patirtus nuostolius;
62.6. avarijos tyrimo komisijos išvados apie avarijos priežastis (klaidingi darbuotojų veiksmai, įrenginių gedimas, jų konstrukcijos trūkumai, gamtos reiškiniai ir kita), nurodžius normatyvinių aktų ir kitų dokumentų saugos darbe klausimais pažeidimus ir atsakingus už tai asmenis;
63. Avarijos tyrimo aktą pasirašo avarijos tyrimo komisijos pirmininkas ir visi jos nariai. Avarijos tyrimo komisijos narys, nesutinkantis su daugumos nuomone, aktą gali pasirašyti su pastaba.
64. Avarijos tyrimo komisijos pirmininkas pirmąjį pasirašyto akto egzempliorių įteikia sudariusiai šią komisiją institucijai. Pavojingo objekto veiklos vykdytojui ir to pageidaujantiems avarijos tyrimo komisijos nariams, valstybės priežiūros ir kontrolės institucijoms, kompetentingai institucijai (pagal kompetenciją) įteikiamos (siunčiamos) akto kopijos.
XI. KONFIDENCIALUMAS
66. Valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos, kompetentinga institucija, gaunančios informaciją apie pavojingus objektus šių Nuostatų pagrindu, gali teikti duomenis apie pavojingą objektą tų duomenų prašantiems visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu jie nėra konfidencialūs.
67. Informacija laikoma konfidencialia, jeigu ji susijusi su:
67.2. konfidencialia tarptautinių organizacijų ir nacionalinio saugumo institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16; 2004, Nr. 39-1270) priedėlio 12 skyriuje, informacija;
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS