Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2708, LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ IR AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2709, LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2749, LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO 15, 26, 27, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21 ir 291 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-3049(3)
2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. 941
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 2314 2, 3, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2708 (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XP-2708), tačiau, siekiant teisinio aiškumo ir sprendžiant praktines įstatymo projekto Nr. XP-2708 nuostatų įgyvendinimo problemas, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti įstatymo projektą Nr. XP-2708 – numatyti savivaldybių tarybų pareigą nustatyti ir patvirtinti savivaldybių teritorijų, kuriose draudžiama atidaryti lošimo namus (kazino), automatų, bingo salonus, ribas ir jų peržiūrėjimo terminus, taip pat pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nustatyti šių nuostatų įgyvendinimo tvarką ir įstatymo įsigaliojimo terminą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1495) 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas vietas, kuriose draudžiama organizuoti azartinius lošimus.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2709 (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XP-2709) dėl šių priežasčių:
2.1. Įstatymo projektu Nr. XP-2709 siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1496; 2003, Nr. 73-3342) 8 straipsnį ir nustatyti, kad juridinių asmenų, organizuojančių stalo lošimus (ruletės, kortų, kauliukų lošimus), lošimus automatais, bingą, 20 procentų sumokėto loterijų ir lošimų mokesčio būtų įskaitoma į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o 80 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje organizuojami azartiniai lošimai, biudžetą. Pritarus minėtai nuostatai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, išankstiniu vertinimu, kasmet netektų apie 20 mln. litų šio mokesčio pajamų, todėl atitinkamai reikėtų koreguoti kitus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų šaltinius. Be to, iš minėto mokesčio gaunamų pajamų finansuojama nemažai įvairių veiklos sričių, todėl, sumokėtus mokesčius skiriant tik savivaldybėms, atitinkamai mažėtų įvairių veiklos sričių finansavimo galimybės. Dėl įstatymų suteiktų mokesčių lengvatų ir dėl savivaldybių tarybų priimtų sprendimų taikyti mokesčių lengvatas savivaldybių biudžetai 2006 metais neteko beveik 22 mln. litų, o 2007 metais – beveik 35,7 mln. litų. Todėl savivaldybės, siekdamos į biudžetus gauti papildomų pajamų, pirmiausia galėtų peržiūrėti sprendimus dėl atleidimo nuo mokesčių.
2.2. Netikslinga mokestį įskaityti į biudžetą tos savivaldybės, kurios teritorijoje atitinkamas juridinis asmuo organizuoja azartinius lošimus, kadangi tokių nuostatų įsigaliojimas skatintų savivaldybes priimti sprendimus, kurie turėtų įtakos lošimų bendrovių steigimui kaip tik toje savivaldybėje. Juo daugiau lošimo vietų, juo prieinamesni ir lošimai, o tai savo ruožtu didintų tikimybę, kad iš azartinių lošimų kils žala žmonių sveikatai, taip pat socialinė ir ekonominė žala valstybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu ne visose savivaldybėse yra lošimų veiklą vykdančių įmonių, todėl papildomas pajamas gautų taip pat ne visų savivaldybių biudžetai.
3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2749 (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XP-2749), tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad paslaugų (prekių) ženklo reklama iš esmės neatsiejama nuo paslaugų (prekių) reklamos (šiuo atveju – azartinių lošimų reklamos), kuri pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje draudžiama, ir į tai, kad, siekiant riboti žalingą lošimų poveikį visuomenės ir asmens gerovei, būtina išlaikyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui papildyti įstatymo projektą Nr. XP-2749 nuostatomis, aiškiai apibrėžiančiomis azartinių lošimų reklamą, nustatyti baigtinį sąrašą tokių atvejų, kai draudžiama visų rūšių azartinių lošimų reklama (pavyzdžiui, kai reklama skirta vaikams – asmenims iki 18 metų), ir baigtinį sąrašą atvejų, kai tam tikros informacijos, įskaitant paslaugų (prekių) ženklus, pateikimas, šios informacijos pateikimo būdai ir vieta nelaikomi azartinių lošimų reklama.
4. Nepritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 15, 26, 27, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 ir 291 straipsniais įstatymo projektui Nr. XP-3049(3) (toliau vadinama – įstatymo projektas Nr. XP-3049(3) dėl šių priežasčių:
4.1. Įstatymo projekto Nr. XP-3049(3) 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą papildyti 21 straipsniu, kuriuo nustatomi azartinių lošimų valstybinio reguliavimo principai, tačiau įstatymo projekto Nr. XP-3049(3) tekste minėtieji principai neatsispindi, todėl tai yra tik deklaratyvios nuostatos, praktiškai nesukeliančios jokių teisinių padarinių.
4.2. Įstatymo projekto Nr. XP-3049(3) 3 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnį pakeisti ir papildyti nuostata, kad Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narius skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas, po 2 asmenis teikiant Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Kadangi įstatymo projekto Nr. XP-3049(3) 5 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą papildyti 291 straipsniu, kuriuo įsteigiama Azartinių lošimų rinkos koordinavimo taryba (jos nuostatus ir sudėtį tvirtintų finansų ministras), darytina išvada, kad Finansų ministerija būtų už lošimų politikos įgyvendinimą atsakinga valstybės institucija, o azartinių lošimų priežiūros institucija būtų pavaldi ir atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui. Toks modelis neatitiktų optimalaus valstybės institucijų sandaros modelio, kuris aiškiai atspindėtų valdymo ryšius tarp institucijų ir jų pavaldumo klausimus, o tai neatitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), nuostatų.
4.3. Įstatymo projekto Nr. XP-3049(3) 5 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą papildyti 291 straipsniu, kuriuo įsteigiama Azartinių lošimų rinkos koordinavimo taryba, nustatoma jos sudėtis ir kompetencija, tačiau nėra aiškiai nustatyta Azartinių lošimų rinkos koordinavimo tarybos vieta azartinių lošimų priežiūros ir kontrolės valstybės institucijų sistemoje. Projekte siūloma nustatyti, kad „lošimus organizuojančių subjektų veiklą prižiūri, kontroliuoja bei lošimų reguliavimo politiką įgyvendina Priežiūros komisija“ (projekto 3 straipsnio 1 dalis), o Azartinių lošimų rinkos koordinavimo taryba „stebi ir analizuoja azartinių lošimų rinkos plėtrą ir teikia pasiūlymus dėl jos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės; analizuoja ir vertina patologinio lošimo, pinigų plovimo, nelegalaus lošimo ir kitus rodiklius, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine bei ekonomine politika lošimų srityje ir informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualias lošimų rinkos vystymosi problemas ir jos reguliavimo prioritetus; teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl azartinių lošimų reguliavimo politikos įgyvendinimo priemonių tobulinimo, visuomenės sveikatos ir edukacinių programų lošimų srityje įgyvendinimo; stebi ir analizuoja Priežiūros komisijos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl jos veiklos; teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl teisės aktų, įgyvendinančių šį įstatymą, priėmimo ir keitimo“ (projekto 5 straipsnis). Įvertinus siūlymus, taip pat Priežiūros komisijos ir Azartinių lošimų rinkos koordinavimo tarybos funkcijas, darytina išvada, kad nepakankamai aišku, kas Lietuvoje atsako už azartinių lošimų priežiūrą ir kontrolę – ar Priežiūros komisija, ar Azartinių lošimų rinkos koordinavimo taryba. Taip pat neaiškūs Priežiūros komisijos ir Azartinių lošimų rinkos koordinavimo tarybos tarpusavio santykiai – ar Priežiūros komisija bus prižiūrima ir atskaitinga Azartinių lošimų rinkos koordinavimo tarybai, ar Priežiūros komisija bus institucija, atskaitinga tik Lietuvos Respublikos Seimui.