LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL ILGALAIKIO 5 METŲ VAISTŲ KOMPENSAVIMO PLANO

2002 m. spalio 17 d. Nr. 509/90

Vilnius

Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1595 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 84 „Dėl ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 108-3954) 2 punktą:

Tvirtiname Ilgalaikio 5 metų vaistų kompensavimo planą (pridedame).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DIREKTORIUS                     JULIUS SAULIUS JANONIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus

2002 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 509/90

DĖL ILGALAIKIO 5 METŲ VAISTŲ KOMPENSAVIMO PLANO

1. Dėl PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (toliau – MPP):

1.1. Siekti, kad ateinančiaisiais metais lėšų kompensuojamiesiems vaistams būtų skiriama ne mažiau, nei numatyta einamųjų metų PSDF biudžete.

1.2. Kiekvienų ateinančiųjų metų PSDF biudžete numatyti lėšas skoloms už 1999–2002 metais išduotus kompensuojamuosius vaistus ir MPP grąžinti. Siekti, kad PSDF biudžeto įsiskolinimai už išduotus kompensuojamuosius vaistus neviršytų tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamų normų (standartų).

1.3. Atsižvelgiant į naujas technologijas, demografinius (gyventojų senėjimo) bei sveikatos (sergamumo ir ligotumo) pokyčius šalyje, nuo 2004 metų vaistų ir MPP kompensavimui skirtas lėšas kasmet didinti proporcingai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto augimo procentui, o sėkmingai plėtojant sveikatos draudimo sistemą, šį procentą didinti dar dviem.

1.4. Jei PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP augimo tempai neatitiks planuotų, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa turi imtis papildomų priemonių biudžeto stabilumui užtikrinti.

2. Dėl kompensuojamųjų vaistų ir MPP kainų:

2.1. Siekti, kad gamintojo nustatyta kaina Lietuvai nebūtų didesnė nei vidutinė Europos Sąjungos šalių ir ne didesnė nei gamintojo kaina Latvijai ir Estijai.

2.2. Siekti, kad derybos vyktų dėl visų rinkoje esančių kompensuojamųjų vaistų ir MPP kainų.

3. Dėl vaistų ir MPP kompensuojamosios kainos dalies apskaičiavimo:

3.1. Siekti tobulesnio santykio nustatant kompensuojamąją vaisto ar MPP kainos dalį ir paciento mokamos kainos dalį.

3.2. Siekti, kad vaisto kompensuojamoji kainos dalis nebūtų didesnė už mažiausią Europos sąjungos šalyse nustatytą mažmeninę kainą.

3.3. Tobulinti kompensuojamosios kainos dalies apskaičiavimą, keičiant vaistų grupavimą:

3.3.1. to paties vaisto skirtingas formas (tabletes, mikstūras, sirupus ir pan.) priskirti vienai grupei;

3.3.2. atsižvelgti į pasaulinę praktiką, grupuojant vaistus į panašaus terapinio poveikio grupes.

4. Dėl ligų ir joms gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų bei MPP sąrašo pakeitimo:

4.1. Nustatyti, kad sprendimai dėl ligų ir joms gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų bei MPP sąrašo priimami atsižvelgiant į PSDF biudžeto finansines galimybes.

4.2. Naujus vaistus ir MPP kompensuoti tik tuo atveju, jei:

4.2.1. patentiniai vaistai įregistruoti bent 2/3 Europos Sąjungos šalių (išskyrus Lietuvoje gaminamus patentinius vaistus);

4.2.2. parengtas ir su atitinkamos srities specialistais suderintas ligos diagnostikos ir gydymo šiuo vaistu ar MPP metodikos ar jos papildymo projektas.

4.3. Numatyti, kad pirmaisiais metais bus kompensuojama ne daugiau kaip 50 proc. naujai į sąrašą įrašyto vaisto ar MPP kainos.

______________