LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. LIEPOS 24 D. NUTARIMO NR. 799 „DĖL PRIVAČIŲ MIŠKŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2000 m. balandžio 14 d. Nr. 421
Vilnius
Iš dalies pakeisti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 71-1808):
1. Išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos miško savininkams gali teikti mokamas paslaugas, susijusias su miškų naudojimu, atkūrimu ir apsauga (biržių paruošimas, kirtimas, miško atkūrimas ir kita), Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Miškų ir saugomų teritorijų departamentas) nustatyta tvarka. Privačių miškų savininkus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir šių nuostatų reglamentuojamais klausimais nemokamai konsultuoja valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Šiems tikslams miškų urėdijose bei nacionalinių parkų direkcijose gali būti formuojamos privačių miškų tarnybos“.
2. Išdėstyti 8, 9, 10 ir 11 punktus taip:
„8. Vykdant miškų urėdijose ir nacionaliniuose parkuose valstybinę miškų inventorizaciją, jų veiklos teritorijoje inventorizuojami ir apskaitomi privatūs miškai, parengiamas jų bendrasis miškotvarkos projektas. Privačių miškų inventorizaciją atlieka ir bendruosius miškotvarkos projektus rengia valstybinė miškotvarkos tarnyba, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Miškotvarkos projektai tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Miškotvarkos projektai rengiami valstybės, miško savininkų, valdytojų ir Miško fondo lėšomis.
9. Bendruosiuose miškotvarkos projektuose visiems miškų urėdijų veiklos teritorijose ir nacionaliniuose parkuose esantiems privatiems ir pagal įstatymus savininkams grąžintiniems miškams nustatoma bendra miško kirtimo norma ir suprojektuojami pagrindiniai, pagrindiniai atkuriamieji ir tarpiniai kirtimai, miško atkūrimas. Pagrindinių kirtimų biržės projektuojamos tik privačiose valdose, o valdose, į kurias nuosavybės teisės neatkurtos, pateikiamas galimų kirsti brandžių medynų sąrašas.
Individualūs miškotvarkos projektai vienai miško valdai ar jų grupei (išskyrus saugomose teritorijose esančius miškus) rengiami užsakovo lėšomis. Juos rengia valstybinė miškotvarkos tarnyba, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Individualūs projektai rengiami miško savininkų valdoms, išskyrus valdas tų savininkų, kurie turi iki 3 hektarų miškų ne miškų masyvuose ir nesaugomose teritorijose. Pastarosioms miško valdoms sudarytas miško kirtimo ir atkūrimo planas derinamas su Aplinkos ministerijos rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir per mėnesį nuo pateikimo tvirtinamas miškų urėdo ar nacionalinio parko direktoriaus. Tokį planą gali rengti valstybinė miškotvarkos tarnyba, fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka arba miškininkai specialistai, turintys aukštąjį arba specialųjį vidurinį – aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą. Miško kirtimo ir atkūrimo planų turinį nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas. Visi miško kirtimo ir atkūrimo planai registruojami valstybės įmonėje Valstybiniame miškotvarkos institute.
Miško savininkų valdoms, esančioms miškų masyvuose ar saugomose teritorijose, individualūs miškotvarkos projektai turi būti rengiami nepriklausomai nuo valdos dydžio. Saugomose teritorijose individualūs miškotvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis.
10. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos pagal bendruosius arba individualius miškotvarkos projektus Miškų ir saugomų teritorijų departamento nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką. Jeigu bendrojo arba individualaus miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai ir pagrindiniai atkuriamieji kirtimai privačiose valdose draudžiami, išskyrus šiuos kirtimus: kai plynais ar neplynais kirtimais kertami inventorizuoti gryni baltalksnynai, drebulynai, gluosnynai ir blindynai, kai mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus neplynais kirtimais kertami baltalksniai, drebulės, gluosniai ir blindės, taip pat kai atliekami plyni sanitariniai kirtimai ir kirtimai iš pribręstančių medynų nuosaviems pastatams statyti ir remontuoti. Pribręstančių medynų kirtimų tvarką nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas.
3. Išdėstyti 12.1 punktą taip:
„12.1. II grupės miškuose gamtinės brandos sulaukę, taip pat stichinių nelaimių ar biotinių faktorių pažeisti, išretėję, blogos būklės medynai kertami pagrindiniais-atkuriamaisiais kirtimais. II grupės miškuose pirmenybė teikiama neplyniems kirtimams. Plyni kirtimai taikytini tik tokiais atvejais, kai neplynais kirtimais neužtikrinamas reikiamos struktūros naujo medyno atkūrimas ir kertama ne didesnėmis kaip 2 hektarų ploto plynomis biržėmis. Taip pat leidžiami visų rūšių ugdomieji, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Priešeroziniuose miškuose plyni pagrindiniai-atkuriamieji kirtimai draudžiami“.
4. Išdėstyti 13 ir 14 punktus taip:
„13. Minimalus medynų pagrindinių kirtimų ir gamtinės brandos amžius (metais) nurodytas lentelėje:
| Vyraujančios medžių rūšys |
IV grupės miškai |
III grupės miškai |
Gamtinės brandos (pagrindinių atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžius |
| Pušis, maumedis, uosis, klevas, guoba |
101 |
111 |
170 |
| Eglė |
71 |
81 |
120 |
| Ąžuolas |
121 |
141 |
200 |
| Beržas, liepa, juodalksnis, skroblas |
61 |
61 |
90 |
| Drebulė (mišrusis medynas plyniems kirtimams) |
41 |
41 |
60 |
| Drebulė (grynasis medynas) |
kirtimo amžius nenustatomas |
60 |
|
| Baltalksnis, gluosnis, blindė |
kirtimo amžius nenustatomas |
50 |
|
Privačiose valdose III–IV grupės miškuose, kuriuose nėra brandžių ir perbrendusių medynų, miškų savininkams nuosaviems pastatams statyti, rekonstruoti ar remontuoti Miškų ir saugomų teritorijų departamento nustatyta tvarka gali būti leidžiami pribręstančių medynų pagrindiniai (plyni ir neplyni) kirtimai (pušų, uosių minimali amžiaus riba – 81 metai, eglių – 61 metai, beržų, juodalksnių – 51 metai), iškertant miško valdoje plyną biržę, kurios bendrasis plotas – iki 0,5 hektaro. Taip pat gali būti leidžiami ta pačia tvarka rinktiniai pagrindiniai kirtimai, iškertant brandžius ir perbrendusius medžius nebrandžiuose medynuose. Šiuo atveju medyno skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,5.
14. Pagrindinių kirtimų dešimtmečio norma nustatoma atsižvelgiant į medynų kirtimų amžių, kirtimo būdą, leistiną biržių plotą, šliejimo laiką, medynų būklę ir gretimas miško valdas.
Pagal nustatytą dešimtmečiui kirtimo normą medynai gali būti kertami kasmet, iškertant dešimtadalį normos, per kelis kartus arba iš karto, jeigu dešimtmečio kirtimo normos plotas neviršija 3 hektarų. Jeigu dešimtmečio kirtimo norma yra 3,1–10 hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip per 2 kartus; jeigu dešimtmečio kirtimo norma yra 10,1 ir daugiau hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip per 3 kartus. Abiem atvejais per pirmuosius 5 metus iškertama ne daugiau kaip pusė kirtimo normos.
Projektuojant biržes, visais atvejais turi būti laikomasi aplinkos ministro patvirtintų Pagrindinių miško kirtimo taisyklių. Neplynų pagrindinių kirtimų biržių plotas neribojamas. Viršyti dešimtmečiui nustatytą kirtimo normą draudžiama.
Bendra šalies metinė kirtimo norma privačiuose miškuose negali viršyti šių miškų metinio medienos prieaugio“.
5. Išdėstyti 16 ir 17 punktus taip:
„16. Leidimus kirsti mišką miško savininkams išduoda miškų urėdijos ar nacionalinių parkų direkcijos. Leidimai išduodami ne ilgiau kaip vieneriems metams ir galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Leidimai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Leidimai išduodami pateikus biržių atrėžimo ir taksacijos medžiagą.
Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas. Leidimai kirsti mišką neprivalomi jaunuolynų (iki 20 metų) ugdymui, rinktinam sanitariniam kirtimui, kai iškertami tik sausuoliai, vėjavartos bei vėjalaužos, III–IV grupės miškuose miškotvarkos inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų kirtimui, taip pat nepriklausomai nuo amžiaus baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimui neplynais kirtimais šių miško grupių mišriuose medynuose. Šiais atvejais kirstinus medžius gali atrinkti ir pats miško savininkas, tačiau ugdant jaunuolynus negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medynų skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6. Kertant neplynais kirtimais mišriuose medynuose baltalksnius, drebules, gluosnius ir blindes, medynų skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,5.
Miškų savininkai, turintys individualius miškotvarkos projektus, suprojektuotus retinimus ir einamuosius kirtimus gali vykdyti neatrėžus biržių, gavę leidimą kirsti mišką.
Piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendrasavininkiams arba vienam bendrasavininkiui pagal pateiktą kitų bendrasavininkių įgaliojimą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tiems kirtimams vykdyti leidimai privalomi.
17. Plyno kirtimo biržes atriboja, 16 centimetrų ir storesnius medžius, skirtus pagrindinių kirtimų neplyniems kirtimams, ugdomiesiems ir sanitariniams kirtimams, išskyrus jaunuolynų (iki 20 metų) ugdymą, sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, taip pat III–IV grupių miškuose mišriuose medynuose neplynais kirtimais kertamus baltalksnius, drebules, gluosnius, blindes, paženklina valstybinės miškų tarnybos pareigūnai; ne valstybinės miškų tarnybos miškininkai specialistai, turintys aukštąjį arba specialųjį vidurinį – aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą; savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus. Neplyniems kirtimams atrinktus medžius valstybinės miškų tarnybos pareigūnai paženklina įspaudu, o kiti asmenys – asmeniniu žymekliu. Šių žymeklių pavyzdžius, jų išdavimo, registravimo ir naudojimo tvarką nustato Miškų ir saugomų teritorijų departamentas.
Už valstybinės miškų tarnybos pareigūnų atliktus biržių atribojimo, kirstinų medžių atrinkimo ir paženklinimo darbus privačiuose miškuose savininkai atsiskaito su miškų urėdijomis ir nacionalinių parkų direkcijomis Miškų ir saugomų teritorijų departamento nustatyta tvarka.
Už tai, kad teisingai būtų atrėžtos biržės ir atrinkti kirstini medžiai, atsako šį darbą atlikę asmenys, o už pažeidimus, padarytus vykdant kirtimus, – miško savininkai“.
6. Išdėstyti 24 punktą taip:
„24. Želdintinos miškų kirtavietės ir degavietės turi būti atkuriamos sėjant arba sodinant jose augavietę atitinkančių rūšių medžius, laikantis aplinkos ministro patvirtintų Lietuvos miškų atkūrimo nuostatų.
Iškirsti ąžuolynai, uosynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkuriami sėjant arba sodinant tų pačių rūšių medžius. Miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos teikia informaciją apie turimus miško sodmenis ir padeda miško savininkams (visų pirma vietiniams) jais apsirūpinti“.
7. Išdėstyti 25.4 punktą taip:
8. Išdėstyti 25.9 punktą taip:
9. Išdėstyti 26.6 ir 26.7 punktus taip:
„26.6. nemokamai gauti miškų urėdijų ir nacionalinių parkų direkcijų privačių miškų tarnybų konsultaciją miškų ūkio tvarkymo klausimais;
11. Išdėstyti 27 punktą taip:
13. Išdėstyti 30 punktą taip: