LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL KAI KURIŲ KARIŲ UNIFORMŲ IR LAIPSNIŲ SKIRIAMŲJŲ ŽENKLŲ PAVYZDŽIŲ PATVIRTINIMO
1998 m. birželio 8 d. Nr. 690
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 62 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pagal pridedamą aprašymą:
1.1. Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos karių uniformų ir Sausumos pajėgų bei Karinių oro pajėgų karių kepurės pavyzdžius;
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 214 „Dėl kai kurių karių uniformų ir laipsnių skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 24-549).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 690
LIETUVOS KARIUOMENĖS GARBĖS SARGYBOS KUOPOS KARIŲ UNIFORMŲ IR SAUSUMOS PAJĖGŲ BEI KARINIŲ ORO PAJĖGŲ KEPURĖS APRAŠYMAS
SAUSUMOS PAJĖGŲ BŪRIO KARININKO IR KAREIVIO UNIFORMA
Vasarinė uniforma
Karininko ir kareivio uniformos kostiumai yra vienodo modelio ir siuvami iš žalsvos spalvos audinio. Kostiumas susideda iš dviejų dalių – švarko ir kelnių.
Švarkas – frenčiaus tipo, prigludęs, nugaros siūlė baigiasi skeltuku. Užsegamas 6 aukso spalvos uniforminėmis sagomis, kurių apatinė – po diržu. Stačios apykaklės kampai papuošti trikampiais, jų centre segami aukso spalvos Gediminaičių stulpai. Švarkas – su dviem poromis uždėtinių kišenių. Viršutinės kišenės – krūtinės aukštyje su figūriniais antkišeniais, užsegamais mažomis uniforminėmis sagomis. Kitos – žemiau liemens linijos, su stačiakampiais antkišeniais, užsegamais tokiomis pat sagomis. Švarko rankovės ties alkūnės siūle, 80 mm atstumu nuo rankovės apačios, papuoštos geltonais, į viršų smailėjančiais įsiuvais.
Kelnės – bridžių tipo, paplatintos viršutinėje dalyje iki kelių ir aptemtos apačioje, baigiasi kilpa. Šoninėje siūlėje – geltonas įsiuvas. Paplatintas kelnių juosmuo ties nugara suveržiamas raišteliais. Yra gilios šoninės kišenės. Kelnės dėvimos sukištos į aulinius batus.
Kepurė žalsvos spalvos su geltonu įsiuvu.
Karininko aksesuarai: paradiniai antpečiai, dvigubi akselbantai, paradinis diržas – tautinė juosta su sagtimi, baltos pirštinės, karininko kardas.
Kareivio aksesuarai: akselbantai, baltas paradinis diržas, baltos pirštinės.
Žieminė uniforma
Sausumos pajėgų būrio karininko ir kareivio žieminė uniforma: žieminė kepurė ir milinė, dėvima ant uniformos kostiumo.
Karininkų ir kareivių žieminės kepurės yra vienodo modelio: pagrindas žalsvos spalvos audinio, snapelis ir atverčiamos ausinės – iš pilkai žalsva spalva dažyto avikailio.
Karininko ir kareivio milinės siuvamos iš vienodo žalsvos spalvos vilnonio audinio ir yra skirtingų modelių.
Karininko milinė įimta per liemenį, su asimetriniu užsegimu dešinėje pusėje. Užsegama dviem eilėmis uniforminių sagų, po 6 kiekvienoje eilėje. Sagos išdėstytos nuo liemens linijos aukštyn platėjančiai. Viršutinės sagos – ties apykakle. Nugaroje milinė su gilia prasidedančia nuo apykaklės abipuse kloste, kuri ties liemeniu užsiūta. Klostės apačia su skeltuku, kuris puošiamas 5 mažomis uniforminėmis sagomis. Nugaroje yra du vienas ant kito užeinantys dirželiai, papuošti 3 sagomis. Milinės priekyje, žemiau liemens linijos, – dvi įleistinės kišenės su stačiakampio formos antkišeniais. Milinės rankovės – su atvartais, jų kraštai papuošti geltonais įsiuvais. Paradiniai antpečiai – su geltonu apsiuvu. Milinė siuvama su nusegama pilkai žalsvos spalvos avikailio apykakle.
Karininkas avi aulinius batus.
Karininko aksesuarai: paradiniai antpečiai, paradinis diržas – tautinė juosta su sagtimi, baltos pirštinės, baltas šalikas, karininko kardas.
Kareivio milinė įimta per liemenį, su asimetriniu užsegimu dešinėje pusėje. Milinė užsegama 5 paslėptais kabliukais, priekis papuoštas užsegimą imituojančiomis 5 uniforminėmis sagomis. Nugaroje milinė su gilia prasidedančia nuo apykaklės abipuse kloste, kuri ties liemeniu užsiūta. Klostė pasibaigia skeltuku. Nugaroje yra du vienas ant kito užeinantys dirželiai, papuošti 3 sagomis. Milinės rankovės – su atvartais, jų kraštai papuošti geltonais įsiuvais. Milinės priekyje, žemiau liemens linijos, – dvi įleistinės įstrižos kišenės.
Antpečiai – su geltonu apsiuvu. Milinė siuvama su nusegama pilkai žalsvos spalvos avikailio apykakle.
Kareivis avi aulinius batus.
Kareivio aksesuarai: baltas paradinis diržas, baltos pirštinės, baltas šalikas.
KARINIŲ ORO PAJĖGŲ BŪRIO KARININKO IR KAREIVIO UNIFORMA
Vasarinė uniforma
Karininko ir kareivio uniformos kostiumai siuvami iš vienodo tamsiai mėlyno kostiuminio audinio ir yra skirtingų modelių.
Karininko kostiumas susideda iš dviejų dalių: švarko ir kelnių. Švarkas įimtas per liemenį, atviru kaklu su atvartais, nugaros siūlė baigiasi skeltuku. Užsegamas 5 uniforminėmis sagomis. Švarkas – su dviem poromis kišenių: viršutinės – krūtinės aukštyje, uždėtinės, su stačiakampio formos antkišeniais, kitos – žemiau liemens linijos, įleistinės, su stačiakampio formos antkišeniais, užsegamais paslėptinėmis sagomis.
Švarko rankovės ties alkūnės siūle, 80 mm atstumu nuo rankovės apačios, papuoštos avietinės spalvos į viršų smailėjančiais įsiuvais.
Kelnės – tiesaus kirpimo, su paplatintu juosmeniu, ties nugara suveržiamu raišteliais. Kelnių šonuose kišenės įleistos, o dešinėje užpakalinės kelnių dalies pusėje yra įleistinė kišenėlė su figūriniu antkišeniu. Kelnių apačioje pritvirtintos kilpos, o šoninėje siūlėje įsiūti avietinės spalvos įsiuvai.
Po švarku dėvimi balti marškiniai ir juodas kaklaraištis.
Kepurė tamsiai mėlyna su avietinės spalvos įsiuvu.
Karininkas avi juodus pusbačius.
Karininko aksesuarai: paradiniai antpečiai, dvigubi akselbantai, paradinis diržas – tautinė juosta su sagtimi, baltos pirštinės, karininko durklas.
Kareivio kostiumas – to paties modelio kaip Sausumos pajėgų būrio, tik siuvamas iš tamsiai mėlyno audinio su avietinės spalvos įsiuvais.
Kareivio aksesuarai: akselbantai, baltas paradinis diržas, baltos pirštinės.
Žieminė uniforma
Karinių oro pajėgų karininko ir kareivio žieminė uniforma: žieminė kepurė ir milinė, dėvima ant uniformos kostiumo.
Karininko ir kareivio žieminė kepurė – to paties modelio kaip Sausumos pajėgų būrio, tik iš tamsiai mėlyno audinio ir melsvai dažyto avikailio.
Karininko milinė – to paties modelio kaip Sausumos pajėgų būrio, tik iš tamsiai mėlyno audinio, su avietinės spalvos įsiuvais ir nusegama melsvai dažyto avikailio apykakle.
Karininkas avi juodus žieminius batus.
Karininko aksesuarai: paradiniai antpečiai, paradinis diržas – tautinė juosta su sagtimi, baltos pirštinės, baltas šalikas, karininko durklas.
Kareivio milinė – to paties modelio kaip Sausumos pajėgų būrio, tik iš tamsiai mėlyno audinio, su avietinės spalvos įsiuvais ir nusegama melsvai dažyto avikailio apykakle.
Kareivis avi aulinius batus.
Kareivio aksesuarai: baltas paradinis diržas, baltos pirštinės, baltas šalikas.
KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ BŪRIO KARININKO IR JŪREIVIO UNIFORMA
Vasarinė uniforma
Karininko ir jūreivio kostiumai yra skirtingų modelių.
Karininko kostiumas susideda iš dvieilio švarko ir kelnių. Švarkas – pusiau prigludęs su šoninėmis įleistinėmis kišenėmis, uždengtomis stačiakampiais antkišeniais. Kairėje pusėje, krūtinės aukštyje, prisiūta juostelė, imituojanti kišenėlę. Karininko laipsnių skiriamieji ženklai tvirtinami ant švarko rankovių. Kelnės – tiesaus kirpimo, su juosmeniu ir šoninėmis kišenėmis. Po švarku dėvimi balti marškiniai ir juodas kaklaraištis.
Kepurė – baltos spalvos su juodu lankeliu ir snapeliu. Virš snapelio tvirtinamas aukso spalvos pintas dirželis.
Karininkas avi juodus pusbačius.
Karininko aksesuarai: dvigubi akselbantai, paradinis diržas – tautinė juosta su sagtimi, baltos pirštinės, karininko kardas.
Jūreivio vasarinė uniforma: balta besnapė kepurė, balta palaidinė, juodadryžė jūrinikė be rankovių, juodos kelnės.
Baltos besnapės kepurės juodą lankelį juosia juodas kaspinas su aukso spalvos užrašu „KARINĖS JŪRŲ PAJĖGOS“. Kepurės užpakalinėje dalyje – du palaidi 40 cm ilgio juodi kaspinai.
Balta palaidinė – tiesaus kirpimo, dėvima sukišta į kelnes. Palaidinė – su prisegama mėlynos spalvos jūreiviška apykakle. Palaidinės rankogaliai – apykaklės spalvos. Priekyje, atviroje kaklo iškirptėje, matyti juodadryžė jūrinikė.
Kelnės – tiesaus kirpimo, paplatintos, su juosmeniu, kuris abiejuose šonuose užsegamas sagomis (be priekinio užsegimo). Kelnių apačia sutraukiama šonuose suvarstomomis baltomis odinėmis blauzdinėmis.
Jūreivis avi juodus pusbačius.
Jūreivio aksesuarai: baltas paradinis diržas, baltos pirštinės, akselbantai, baltos odinės blauzdinės.
Žieminė uniforma
Karininko ir jūreivio žieminė uniforma: žieminė kepurė ir milinė (kareivio – puspaltis), dėvima ant kostiumo.
Karininko ir jūreivio žieminė kepurė – to paties modelio kaip Sausumos pajėgų būrio, tik pagrindas siuvamas iš juodos odos, o avikailis – juodai dažytas.
Karininko milinė – to paties modelio kaip Sausumos pajėgų būrio, tik iš juodo audinio ir nusegama juodai dažyto avikailio apykakle. Milinės rankovės – be atvartų, ties alkūnės siūle, 80 mm atstumu nuo rankovės apačios, žymimi laipsnių skiriamieji ženklai.
Karininkas avi juodus žieminius batus.
Karininko aksesuarai: paradinis diržas – tautinė juosta su sagtimi, baltos pirštinės, baltas šalikas, karininko kardas.
Jūreivio žieminė uniforma: juoda besnapė (arba žieminė) kepurė, juoda palaidinė, juodos kelnės, juodadryžė jūrinikė ilgomis rankovėmis, juodas puspaltis.
Juoda besnapė kepurė – to paties modelio, kaip ir balta.
Juoda palaidinė – to paties modelio, kaip ir balta.
Jūreivio puspaltis siuvamas iš juodo vilnonio audinio, pašiltintas, su nedidele apykakle, užsegamas iki apykaklės dviem uniforminių sagų eilėmis. Nugaroje, ties liemeniu, – dviem sagomis prisegamas dirželis.
Jūreivis avi juodus žieminius batus.
Jūreivio aksesuarai: baltas paradinis diržas, baltos pirštinės, baltas šalikas, baltos odinės blauzdinės.
SAUSUMOS PAJĖGŲ IR KARINIŲ ORO PAJĖGŲ KARIO KEPURĖ
Kepurė siuvama iš žalsvos arba tamsiai mėlynos spalvos kostiuminio audinio, su juodu snapeliu, plokščiu viršugalviu ir 45 mm pločio kietu lankeliu, sujungtu su minkštesniais šoneliais, kurie užpakalinėje dalyje siaurėja. Šoneliai per visą perimetrą pakelti.
Kepurė papuošta dviem kariuomenės rūšį atitinkančios spalvos įsiuvais: vienas – viršugalvio ir šonelių, o kitas – kieto lankelio ir šonelių sujungimo siūlėse.
Virš snapelio dviem uniforminėmis sagomis tvirtinamas pintas aukso spalvos dirželis.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 690
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ LAIPSNIŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
SAUSUMOS PAJĖGŲ IR KARINIŲ ORO PAJĖGŲ KARIŲ LAIPSNIŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
1. Karių laipsnių skiriamieji ženklai (tai yra aukso spalvos žvaigždutės, ąžuolo lapų pusvainikiai bei juostelės) tvirtinami tiek prie kasdieninės, tiek prie paradinės uniformos antpečių bei movų. Slepiamosios spalvos laipsnių skiriamieji ženklai (tai yra juodos žvaigždutės, ąžuolo lapų pusvainikiai bei juostelės) tvirtinami prie specialaus uniformos antsiuvo.
2. Generolų laipsnius sudaro aukso spalvos šešiakampė 23 mm skersmens žvaigždutė, kurios viduryje įkomponuota rubino spalvos 10 mm skersmens akutė, ir dvigubas 46 mm aukščio bei pločio ąžuolo lapų pusvainikis, kurio centre tvirtinamas baltas Vyčio ženklas raudono skydo fone. Ąžuolo lapų pusvainikio apačioje, po Vyčio ženklu, pavaizduotos dvi sukryžiuotos gilės. Ąžuolo lapų pusvainikis tvirtinamas 5 mm atstumu nuo antpečio pagrindo (tai yra platesniojo antpečio galo), žvaigždutė – 45 mm atstumu nuo jos centro iki antpečio pagrindo. Kitos žvaigždutės tvirtinamos 25 mm atstumu tarp žvaigždučių centrų.
Generolo leitenanto laipsnį žymi dvigubas ąžuolo lapų pusvainikis ir trys žvaigždutės su akutėmis.
Generolo majoro laipsnį žymi dvigubas ąžuolo lapų pusvainikis ir dvi žvaigždutės su akutėmis.
Brigados generolo laipsnį žymi dvigubas ąžuolo lapų pusvainikis ir viena žvaigždutė su akute.
3. Vyresniųjų karininkų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro aukso spalvos šešiakampės 21 mm skersmens žvaigždutės bei 34 mm aukščio ir 41 mm pločio ąžuolo lapų pusvainikiai. Ąžuolo lapų pusvainikis tvirtinamas 5 mm, pirmoji žvaigždutė – 35 mm atstumu nuo antpečio pagrindo. Kitos žvaigždutės – 25 mm atstumu tarp jų centrų.
Pulkininko laipsnį žymi ąžuolo lapų pusvainikis ir trys žvaigždutės.
Pulkininko leitenanto laipsnį žymi ąžuolo lapų pusvainikis ir dvi žvaigždutės.
Majoro laipsnį žymi ąžuolo lapų pusvainikis ir viena žvaigždutė.
4. Jaunesniųjų karininkų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro šešiakampės 21 mm skersmens žvaigždutės. Jos išdėstomos antpečio centre, vienoje linijoje: pirmoji žvaigždutė tvirtinama 35 mm atstumu nuo antpečio pagrindo iki žvaigždutės centro, kitos – 25 mm atstumu tarp žvaigždučių centrų.
Kapitono laipsnį žymi trys žvaigždutės.
Vyresniojo leitenanto laipsnį žymi dvi žvaigždutės.
Leitenanto laipsnį žymi viena žvaigždutė.
5. Puskarininkių laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro aukso spalvos 6 mm pločio 100 laipsnių kampu į viršų laužtų bei tiesių juostelių ir lygiakraštės trikampės žvaigždutės deriniai. Laužtos juostelės aukščiausias taškas nuo antpečio pagrindo nutolęs per 70 mm. Trikampė žvaigždutė yra aukso spalvos, jos kraštinės ilgis – 14 mm. Apatinė žvaigždutės kraštinė lygiagreti su antpečio pagrindu ir nutolusi nuo jo per 40 mm, o pirmoji (skaičiuojant nuo žvaigždutės) tiesi juostelė – per 34 mm. Tiesios juostelės tvirtinamos lygiagrečiai su antpečio pagrindu 3 mm atstumu viena nuo kitos. Trečiosios (skaičiuojant nuo žvaigždutės) juostelės atstumas nuo antpečio pagrindo – 10 mm.
Vyresniojo puskarininkio laipsnį žymi viena žvaigždutė, viena laužta ir trys tiesios juostelės.
Puskarininkio laipsnį žymi viena žvaigždutė, viena laužta ir dvi tiesios juostelės.
Jaunesniojo puskarininkio laipsnį žymi viena žvaigždutė, viena laužta ir viena tiesi juostelės.
6. Seržantų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro 24 mm pločio tiesios juostelės ir 6 mm pločio tiesių ir laužtų juostelių deriniai. Laužtos juostelės aukščiausias taškas nuo antpečio pagrindo nutolęs per 70 mm, o viršutinės tiesios juostelės – per 34 mm. Tiesios juostelės tvirtinamos lygiagrečiai su antpečio pagrindu 3 mm atstumu viena nuo kitos.
Viršilos laipsnį žymi viena laužta ir viena tiesi 24 mm pločio juostelės.
Vyresniojo seržanto laipsnį žymi viena laužta ir trys tiesios 6 mm pločio juostelės.
Seržanto laipsnį žymi viena laužta ir dvi tiesios 6 mm pločio juostelės.
Jaunesniojo seržanto laipsnį žymi viena laužta ir viena tiesi 6 mm pločio juostelės.
KARINIŲ JŪRŲ PAJĖGŲ KARIŲ LAIPSNIŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
10. Admirolų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro aukso spalvos 30 mm ir 14 mm pločio juostelių deriniai. Juostelės tvirtinamos lygiagrečiai su antpečio pagrindu ir rankovės kraštu. Apatinė plati juostelė tvirtinama prie antpečio krašto ir 80 mm atstumu nuo rankovės apačios. Viršutinė siaura juostelė yra su kilpa, kurios vidinis skersmuo sudaro 1,5 juostelės pločio. Atstumas tarp juostelių – 3 mm.
Viceadmirolo laipsnį žymi viena 30 mm ir trys 14 mm pločio juostelės, kurių viršutinė yra su kilpa.
Kontradmirolo laipsnį žymi viena 30 mm ir dvi 14 mm pločio juostelės, kurių viršutinė yra su kilpa.
Flotilės admirolo laipsnį žymi viena 30 mm ir viena 14 mm pločio juostelė su kilpa.
11. Vyresniųjų karininkų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro aukso spalvos 30 mm, 14 mm ir 7 mm pločio juostelių deriniai. Juostelės tvirtinamos lygiagrečiai su antpečio pagrindu ir rankovės kraštu. Apatinė juostelė tvirtinama prie antpečio krašto ir 80 mm atstumu nuo rankovės apačios. Viršutinė juostelė yra su kilpa, kurios vidinis skersmuo – 1,5 juostelės pločio. Atstumas tarp juostelių – 3 mm.
Jūrų kapitono laipsnį žymi keturios 14 mm pločio juostelės, kurių viršutinė yra su kilpa.
Komandoro laipsnį žymi trys 14 mm pločio juostelės, kurių viršutinė yra su kilpa ir viena 7 mm pločio juostelė, tvirtinama tarp viršutinės ir antrosios 14 mm pločio juostelių.
Komandoro leitenanto laipsnį žymi trys 14 mm pločio juostelės, kurių viršutinė yra su kilpa.
12. Jaunesniųjų karininkų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro 14 mm ir 7 mm pločio juostelių deriniai, viršutinė juostelė yra su kilpa. Atstumas tarp juostelių – 3 mm. Pirmoji juostelė tvirtinama 10 mm atstumu nuo antpečio pagrindo ir 80 mm atstumu nuo rankovės apačios.
Kapitono leitenanto laipsnį žymi dvi 14 mm pločio juostelės, kurių viršutinė yra su kilpa, tarp jų – 7 mm pločio juostelė.
Vyresniojo leitenanto laipsnį žymi dvi 14 mm pločio juostelės, kurių viršutinė yra su kilpa.
Leitenanto laipsnį žymi viena 14 mm pločio juostelė su kilpa.
13. Puskarininkių laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro aukso spalvos 10 mm pločio 125 laipsnių kampu žemyn laužtų juostelių deriniai. Atstumas tarp juostelių – 3 mm. Pirmoji juostelė prie antpečio tvirtinama taip, kad jos kampas būtų 10 mm atstumu nuo antpečio pagrindo. Pirmoji juostelė prie rankovės tvirtinama taip, kad jos kampas nuo rankovės apačios būtų nutolęs per 80 mm.
Vyresniojo puskarininkio karinį laipsnį žymi keturios laužtos juostelės.
Puskarininkio laipsnį žymi trys laužtos juostelės.
Jaunesniojo puskarininkio laipsnį žymi dvi laužtos juostelės.
14. Seržantų laipsnių skiriamuosius ženklus sudaro aukso spalvos 20 mm ir 7 mm pločio juostelių deriniai. Juostelės tvirtinamos 30 laipsnių kampu antpečio pagrindo ir rankovės apačios atžvilgiu, 10 mm atstumu nuo antpečio kairiojo kampo ir 80 mm nuo rankovės apačios. Atstumas tarp juostelių – 3 mm.
Laivūno laipsnį žymi 20 mm pločio juostelė.
Vyresniojo seržanto laipsnį žymi keturios 7 mm pločio juostelės.
Seržanto laipsnį žymi trys 7 mm pločio juostelės.
Jaunesniojo seržanto laipsnį žymi dvi 7 mm pločio juostelės.
ATSARGOS KARIŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI
16. Atsargos karių skiriamieji ženklai yra tokie pat kaip profesionaliosios karo tarnybos karių, tik sidabro spalvos.