LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGŲ TEIKIMO TVARKOS IR BŪTINOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2000 m. sausio 20 d. Nr. 37

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 19 straipsnio 2 dalį ir vadovaudamasis Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 1999 12 21 nutarimu Nr. 5/4,

1. Tvirtinu:

1.1. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarką (1 priedas);

1.2. Būklių, kada teikiama būtinoji medicinos pagalba, sąrašą (2 priedas).

2. Nustatau įsakymo įsigaliojimo datą – 2000 02 01.

3. Įsakymui įsigaliojus, laikau netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 01 12 įsakymą Nr. 35 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos“ bei 1997 06 30 įsakymo Nr. 359 2 priedą „Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų sąrašas“ (Žin., 1997, Nr. 64-1525; 1997, Nr. 68-1715).

4. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrei R. Vaitkienei.

SVEIKATOS APSAUGOS MINiSTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 37

1 priedas

Būtinosios Medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka

1. Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ambulatorinėse ar stacionarinėse) teikiama skubi medicinos pagalba.

2. Pirmąją medicinos pagalbą privalo teikti darbuotojai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 04 10 nutarimu Nr. 504 „Dėl privalomojo asmenų (darbuotojų) higieninio ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo“.

3. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ambulatorinėse ar stacionarinėse) teikiama skubi medicinos pagalba yra kvalifikuota sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas, kai yra pavojus paciento ir aplinkinių gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos.

4. Būtinoji medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama visiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiant į apsilankymų įstaigoje per kalendorinius metus skaičių ir gyvenamąją vietą.

5. Būtinosios medicinos pagalbos mastą nurodo būklių, kada teikiama būtinoji medicinos pagalba, sąrašas.

6. Pacientams, kurie kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo, gydytojo siuntimas nereikalingas.

7. Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti (suteikti arba organizuoti) būtinąją medicinos pagalbą.

8. Būtinosios medicinos pagalbos mastą nustato:

8.1. pacientą apžiūrėjęs gydytojas, kai būtinoji medicinos pagalba teikiama ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo skyriuje;

8.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijos įgaliotas asmuo ir gydytojas, kai būtinoji medicinos pagalba teikiama stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje;

8.3. teikdamas būtinąją stomatologinę pagalbą, gydytojas stomatologas privalo numalšinti skausmą ir, jei reikia, uždėti laikinąją plombą.

9. Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų apskaitą ir atsiskaitymo tvarką nustato Valstybinė ligonių kasa.

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. sausio 20 d.

įsakymu Nr. 37

2 priedas

bŪKLIŲ, Kada TEIKIAMA BŪtinoJI medicinos pagalbA, sąrašas

1. Suaugusiesiems:

1.1. ypač pavojingos organizmo būklės:

1.1.1. klinikinė mirtis, būklė po klinikinės mirties (iki 24 val.),

1.1.2. prekoma, koma,

1.1.3. šokas,

1.1.4. sepsis ir dauginis organų disfunkcijos sindromas (uždegiminis, trauminis),

1.1.5. edema (smegenų, gerklų, nosiaryklės ir ryklės, plaučių, generalizuota),

1.1.6. išorinis kraujavimas,

1.1.7. įtariamas vidinis kraujavimas,

1.1.8. ūminis sąmonės sutrikimas (netekimas),

1.1.9. ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas,

1.1.10. ūminis kvėpavimo nepakankamumas,

1.1.11. ūminis širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas,

1.1.12. gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai,

1.1.13. endokrininės krizės,

1.1.14. hipertermija (aukštesnė kaip 40°C),

1.1.15. hipotermija (žemesnė kaip 35°C),

1.1.16. hipertenzinė krizė,

1.1.17. ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas,

1.1.18. generalizuota alerginė reakcija,

1.1.19. stafilokokinis nuplikytos odos sindromai,

1.1.20. meninginis ir meningoencefalitinis sindromas,

1.1.21. miasteninė krizė,

1.1.22. ūminis polineuropatinis sindromas su kylančiu paralyžiumi,

1.1.23. ūmus intensyvus skausmas,

1.1.24. ūmus šlapimo susilaikymas,

1.1.25. ūmus ir ryškus regėjimo sutrikimas, apakimas,

1.1.26. tinklainės plyšiai, tinklainės atšokimas,

1.1.27. traukuliai, tetanija,

1.1.28. ūmus pilvas;

1.2. sindromai bei simptomai:

1.2.1. ūminiai galvos smegenų žievės funkcijų sutrikimai,

1.2.2. ūminė gelta,

1.2.3. ūminis vestibulinis sindromas,

1.2.4. hipovolemija,

1.2.5. ūminės parezės ir paralyžiai;

1.3. gimdymas, patologinės būklės, susijusios su nėštumu, gimdymu ir pogimdyminiu laikotarpiu:

1.3.1. nėštumo komplikacijos,

1.3.2. gimdymas,

1.3.3. pogimdyminio laikotarpio komplikacijos;

1.4. patologinės būklės, susijusios su psichika:

1.4.1. bet kokios etiologijos ūmūs ir paūmėję psichoziniai sutrikimai,

1.4.2. manija su psichozės simptomais,

1.4.3. mėginimas nusižudyti,

1.4.4. panika,

1.4.5. sunki depresija,

1.4.6. sunki nervinė anoreksija ir bulimija,

1.4.7. ūmus ir paūmėjęs disociacinis sutrikimas,

1.4.8. ūmus ir paūmėjęs generalizuotas nerimas,

1.4.9. ūmus ir paūmėjęs mišrus nerimas ir depresija,

1.4.10. ūmus ir paūmėjęs obscesinis-kompulsinis sutrikimas,

1.4.11. sunkios abstinencijos būklės;

1.5. apsinuodijimai, svetimkūniai, traumos ir nelaimingi atsitikimai (nudegimai, nušalimai, skendimas, ilgalaikio suspaudimo sindromas, žaibo sukelti pakenkimai, gyvūnų įkandimai, įsisiurbusios erkės ištraukimas ir kt.);

1.6. kita:

1.6.1. arterijos-venos fistulės patologinės būklės,

1.6.2. iškritusi nefrostoma, epicistoma ir trachiostominio vamzdelio iškritimas,

1.6.3. ūminiai pūliniai.

2. Vaikams:

2.1. ypač pavojingos organizmo būklės:

2.1.1. klinikinė mirtis, būklė po klinikinės mirties (iki 24 val.),

2.1.2. šokas,

2.1.3. prekoma, koma,

2.1.4. sepsis ir dauginis organų disfunkcijos sindromas (uždegiminis, trauminis),

2.1.5. edema (smegenų, gerklų, nosiaryklės ir ryklės, plaučių, generalizuota),

2.1.6. generalizuota alerginė reakcija,

2.1.7. išorinis kraujavimas,

2.1.8. įtariamas vidinis kraujavimas,

2.1.9. ūminis sąmonės sutrikimas (netekimas),

2.1.10. ūminis kvėpavimo nepakankamumas,

2.1.11. ūminis širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas,

2.1.12. ūminis inkstų nepakankamumas,

2.1.13. ūminis kepenų nepakankamumas,

2.1.14. gyvybei gresiantys širdies ritmo ir laidumo sutrikimai,

2.1.15. endokrininės krizės,

2.1.16. asfiksija,

2.1.17. gerklų spazmas (laringospazmas), stridoras,

2.1.18. ūmus intensyvus skausmas,

2.1.19. ūmus pilvas,

2.1.20. karščiavimas (daugiau kaip 38° C),

2.1.21. hipotermija (žemiau kaip 36 °C),

2.1.22. skausminis sindromas,

2.1.23. hipertenzija,

2.1.24. hipotenzija;

2.2. infekcinės ir parazitinės ligos;

2.3. simptomai, susiję su kvėpavimo sistema:

2.3.1. gerklės ir krūtinės skausmas,

2.3.2. varginantis kosulys,

2.3.3. astminis (obstrukcinis) sindromas;

2.4. simptomai, susiję su virškinimo sistema:

2.4.1. pykinimas ir vėmimas,

2.4.2. stomatitas,

2.4.3. gelta,

2.4.4. viduriavimo sindromas,

2.4.5. rijimo sutrikimai;

2.5. simptomai, susiję su oda ir poodiniu audiniu:

2.5.1. blyškumas,

2.5.2. cianozė,

2.5.3. purpura ir kitos hemoraginės būklės,

2.5.4. spontaninė ekchimozė (petechija);

2.6. simptomai, susiję su nervų, raumenų ir skeleto sistemomis:

2.6.1. ūminiai eisenos ir judėjimo sutrikimai,

2.6.2. traukuliai, tetanija,

2.6.3. meningizmas,

2.6.4. ūmūs, nevalingi judesiai,

2.6.5. ūminis vestibulinis sindromas,

2.6.6. ūminės parezės ir paralyžiai,

2.6.7. ūminiai galvos smegenų žievės funkcijų sutrikimai,

2.6.8. ūminis kraniohipertenzinis sindromas,

2.6.9. epilepsijos priepuoliai;

2.7. simptomai, susiję su šlapimo organų sistema:

2.7.1. ūminiai šlapinimosi sutrikimai (anurija, oligurija, poliurija),

2.7.2. hematurija,

2.7.3. skausmas, susijęs su šlapinimusi;

2.8. ūmiai atsiradę simptomai, susiję su kalba, pažinimu, jutimu, emocine būsena ir elgesiu:

2.8.1. amnezija,

2.8.2. depresija,

2.8.3. dezorientacija,

2.8.4. disfonija, afonija ir kiti kalbos sutrikimai,

2.8.5. emocinis stresas,

2.8.6. haliucinacijos,

2.8.7. mieguistumas (somnolencija),

2.8.8. psichoziniai ir maniakiniai sutrikimai,

2.8.9. susijaudinimas, pyktis, priešiškumas, fizinis siautėjimas, autoagresija ir impulsyvumai,

2.8.10. sustingimas (stuporas),

2.8.11. mėginimas nusižudyti;

2.9. apsinuodijimai, svetimkūniai, traumos ir nelaimingi atsitikimai (nudegimai, nušalimai, skendimas, ilgalaikio suspaudimo sindromas, žaibo sukelti pakenkimai, gyvūnų įkandimai, įsisiurbusios erkės ištraukimas ir kt.);

2.10. gimdymas, patologinės būklės, susijusios su nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu:

2.10.1. nėštumo komplikacijos,

2.10.2. gimdymas,

2.10.3. pogimdyminio laikotarpio komplikacijos;

2.11. ūmi ar staiga paūmėjusi hemostazės ir kraujodaros patologija;

2.12. naujagimio, kūdikio ir vaiko iki 3 metų patologija;

2.13. kita:

2.13.1. anoreksija,

2.13.2. būklė po organų persodinimo,

2.13.3. kacheksija,

2.13.4. ūminis regėjimo sutrikimas,

2.13.5. dehidratacija (eksikozė),

2.13.6. padidėję limfmazgiai, kepenys ar blužnis,

2.13.7. ūminiai pūliniai,

2.13.8. sėklidės apsisukimas,

2.13.9. ūminis kapšelis.

______________