LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS (MELITTIS MELISSOPHYLLUM L.) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO

2012 m. balandžio 30 d. Nr. D1-375

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:

1. T v i r t i n u:

1.1. Juodelių pirmosios augavietės (Juodeliai 1) melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);

1.2. Juodelių antrosios augavietės (Juodeliai 2) melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);

1.3. Papiliakalnių kaimo melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);

1.4. Melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) apsaugos planą.

2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti atitinkamų saugomų teritorijų direkcijų dalyvavimą priemonių, numatytų patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai.

3. N u s t a t a u  šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-375

MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS (MELITTIS MELISSOPHYLLUM L.) apsaugos planas

I. MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS, jos populiacijos, buveinės aprašymas

Melisalapės medumėlės apibūdinimas

1. Melisalapė medumėlė (Melittis melissophyllum) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų rūšis, vienintelė medumėlės (Melittis) gentyje. Tai daugiametis, 25–50 cm aukščio augalas stačiu, plaukuotu stiebu. Lapai kiaušiniški, trumpakočiai, apatiniai maži, žiedyno srityje didžiausi – iki 10 cm ilgio ir 6 cm pločio. Žydi birželi°liepos mėn. Vaisiai subręsta maždaug po mėnesio nuo žydėjimo pradžios.

Melisalapės medumėlės buveinės aprašymas

2. Melisalapės medumėlės auga kalnų šlaituose, kalvose, miškų retmėse bei aikštelėse, pamiškėse, krūmynuose. Augalai mėgsta šešėlį, kurį sukuria kalnų lapuočiai medžiai bei krūmai (ąžuolas, beržas, lazdynas), retai sutinkamas spygliuočių miškuose. Buveinės – plaukuotojo ąžuolo, buko – skroblo, liepos – skroblo, raugerškio krūmynuose, retai – spygliuočių (pušų, kadagių) miškuose. Lietuvoje aprašytos bendrijos įvairiarūšės – gali būti inventorizuota iki 64 rūšių. Bendrijų vertikali struktūra dažniausia susideda iš 5 ardų. I medžių ardas labai vešlus, jame auga plačialapių medžių rūšys, kurios dengia 70–75 proc. ploto Šiame arde vyrauja liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), mažiau skroblo (Carpinus betulus), pušies (Pinus sylvestris). Krūmų ardas vešlus, dengia ~38 proc. ploto, nuolat auga skroblo (Carpinus betulus) krūminė forma, lazdynas (Corylus avellana), sausmedis (Lonicera xylosteum), šermukšnis (Sorbus aucuparia). Žolių ir krūmokšnių ardas vešlus (dengia ~50 ploto), jame vyraujantys nemoralinių miškų augalai išsidėstę mozaika. Gausiau auga krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea), pipirlapė (Asarum europaeum), siauralapė plautė (Pulmonaria obscura), kelminis papartis (Dryopteris filix-mas), garšva (Aegopodium podagraria), žibuoklė (Hepatica nobilis). Samanų ardas silpnai išreikštas, dengia iki 20 proc. Bendrijos paplitusios kalvų ar ežerų pakrančių šlaitų termofilinėse vidutinio drėgnumo ir derlingumo augavietėse ant velėninių – karbonatinių priemolių bei priesmėlių.

Melisalapės medumėlės paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje

3. Lietuvoje rūšis labai reta. Šiuo metu žinomos kelios reliktinės radavietės – Papiliakalno, Juodelių ir Pavyžupio kaimuose (Kalvarijos sav.), Obelijos ež. šlaituose Girukės miške (Alytaus r.), Metelių ežero terasų šlaituose (Statiškės miške, Lazdijų r.) (1 pav.). Esama XIX a. duomenų apie radavietę Markučiuose (Vilniaus apylinkėse), 1953 m. rūšis buvo rasta Vanaginės miške (Vilniaus r.). Šiuo metu pastarosiose dviejose vietose rūšis nerasta.

(pav.)

1 pav. Melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) paplitimas Lietuvoje (• – rasta 1992–2010 m.; o– rasta iki 1992 m.; x – augavietė išnykusi)

Melisalapės medumėlės paplitimas, populiacijos dydis, buveinės užimamas plotas ir pokyčiai  Europoje ir visame areale

4. Medumėlė – plataus arealo Europinė temperatinė – submeridionalinė rūšis, paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje (nuo pietų Anglijos ir vakarų Velso iki Tolimųjų rytų, pvz., Turkijos). Auga kalnuose (Alpėse 0–1400 m aukštyje virš jūros lygio) ir lygumose, plačialapių lapuočių miškuose. Šiaurinė rūšies arealo riba sutampa su platuma, kurioje augalo vegetacija trunka bent 190 dienų, o temperatūra yra didesnė nei 5^oC. Rūšis reta arba apyretė visame areale.

Melisalapės medumėlės dauginimosi biologija

5. Lietuvoje melisalapė medumėlė pradeda žydėti gegužės pabaigoje ir žydi iki birželio pabaigos, tačiau priklausomai nuo meteorologinių sąlygų žydėti augalai gali pradėti vėliau ir žydėjimo laikas gali išsitęsti arba sutrumpėti. Žydi stambiais rausvai margais, maloniai kvepiančiais žiedais. Žiedus apdulkina vabzdžiai. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais. Sėklos subręsta maždaug po mėnesio nuo žiedo pražydimo. Tikslių duomenų apie dauginimosi spartą ir reikšmę augaviečių atsinaujinimui ir gyvybingumui nėra.

Melisalapės medumėlės tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas

6. Melisalapė medumėlė Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), priskiriama pažeidžiamų (2(V)) rūšių kategorijai. Melisalapė medumėlė įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856). Melisalapės medumėlės buveinių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171).

7. Teritorija Kalvarijos savivaldybėje, kurioje aptinkamos melisalapės medumėlės, įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039; 2009, Nr. 135-5903), ir paskelbta buveinių apsaugai svarbia teritorija „Grandai“ (LTMAR0006).

II. MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS, jos populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas

Melisalapės medumėlės augaviečių apsaugos būklė

8. Melisalapės medumėlės buveinių apsaugai įsteigta viena Natura 2000 teritorija – „Grandai“, kurios ribos sutampa su Grandų botaninio draustinio ribomis. Į šią teritoriją patenka trys iš penkių Lietuvoje šiuo metu žinomų melisalapės medumėlės augaviečių, kurių apsaugos būklė vertinama patenkinamai.

Melisalapės medumėlės populiacijos dydis ir pasiskirstymas

9. Naujausiais vertinimais, didžiausios pagal individų skaičių ir vienintelės melisalapės medumėlės augavietės yra Marijampolės apskrityje, Kalvarijos savivaldybėje Grandų botaniniame draustinyje. Šiame draustinyje yra trys augavavietės, kuriose priskaičiuojama daugiau nei 200 individų. Melisalapės medumėlės žinomų augaviečių sąrašas, jų būklės įvertinimas 2010 m., užimamas plotas ir duomenys apie žemės nuosavybės formą pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Melisalapės medumėlės augavietės, jų būklė, užimami plotai ir žemės nuosavybė

Nr.	Augavietė	Būklė	Plotas, ha	Žemės nuosavybės forma
1.	Papiliakalnių kaimo apylinkės, Kalvarijos sav.	Gera	5,0	Privačios nuosavybės
2.	Juodelių kaimo apylinkės (I augavietė), Kalvarijos sav.	Patenkinama	5,0	Valstybės ir privačios nuosavybės
3.	Juodelių kaimo apylinkės (I augavietė), Kalvarijos sav.	Bloga	3,0	Valstybės ir privačios nuosavybės

10. Ekspertinio vertinimo duomenimis, melisalapės medumėlės populiaciją Lietuvoje sudaro apie 300 individų. Tikslių duomenų, kokią visos rūšies populiacijos dalį sudaro Lietuvoje augančios melisalapės medumėlės, nėra, nes neatlikta išsami visos Europoje esančios rūšies populiacijų apskaita, tačiau, ekspertinio vertinimo duomenimis, Lietuvoje augančios melisalapės medumėlės gali sudaryti ~0,5 proc. visos rūšies populiacijos. Rūšies ilgalaikio išlikimo Lietuvoje galimybės, atsižvelgus į jos paplitimą, populiacijų skaičių ir individų gausumą, yra patenkinamos. Išlikimą turi užtikrinti tinkama rūšies apsauga, buveinių priežiūra ir tvarkymas.

11. Pirmiausia turi būti tvarkomos Grandų botaniniame draustinyje (Marijampolės apskritis, Kalvarijos sav.) esančios melisalapės medumėlės buveinės.

Grėsmės ir ribojantys veiksniai

12. Melisalapės medumėlės buveinių ir augaviečių būklei kylančios grėsmės, jų svarba, aprašymas ir reguliavimo bei poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė. Grėsmių melisalapės medumėlės buveinių ir augaviečių būklei apibendrinimas

Grėsmė	Svarba	Aprašymas
Rūšies biologinės savybės	Didelė	Lietuvoje melisalapės medumėlės dauginimosi ypatumai nenustatyti, kaip ir jo reikšmė augaviečių atsinaujinimui. Grėsmę mažinančias priemones įmanoma suformuluoti tik atlikus išsamius tyrimus.
Tiesioginis augalų sunaikinimas	Didelė	Melisalapės medumėlės žiedų skynimas tiesiogiai neigiamai veikia augalų dauginimąsi, o jų kerų ar atskirų dalių kasimas kelia grėsmę augaviečių išlikimui. Kuo augavietėje mažiau individų, tuo individo sunaikinimas kelia didesnę grėsmę jos gyvybingumui. Intensyvios rekreacijos zonose dažnas poilsiautojų vaikščiojimas ir mindymas tiesiogiai neigiamai paveikia atskirus individus. Grėsmės poveikį sumažinti galima melisalapės medumėlės žydėjimo metu inspektuojant arti rekreacinių zonų esančias populiacijas ir vykdant neteisėtos prekybos augalais kontrolę. Antropogeninio poveikio zonose esančios buveinės turėtų būti aptveriamos.
Natūralūs buveinių pokyčiai	Vidutinė	Neigiamai melisalapę medumėlę veikia dirvožemio erozija. Grėsmės poveikį galima sumažinti reguliariai tvarkant populiacijų buveines ir palaikant palankią jų apsaugos būklę.
Antropogeniniai buveinių pokyčiai	Didelė	Svarbiausias veiksnys yra netinkamas miškų naudojimas ir tvarkymas: natūralių miškų plynasis ar atrankinis kirtimas; kirtaviečių apsodinimas tankiais medžių, dažniausiai spygliuočių, želdiniais; sausinimas. Dėl šių priežasčių buveinės pažeidžiamos, sunaikinamos, sumažėja jų plotas arba padidėja buveinių izoliacija. Dėl to labai sumažėja individų, padidėja atskirų individų grupuočių izoliuotumas, skatinantis genetinę eroziją. Grėsmę galima sumažinti tik eliminavus ar sumažinus antropogeninį poveikį (poilsiautojų, lankytojų srautus), aptvėrus teritorijas ir padarius jas neprieinamomis lankytojams.
Mokslinių tyrimų trūkumas	Didelė	Šiuo metu labiausiai trūksta duomenų apie melisalapės medumėlės dauginimosi biologiją, fenologiją, populiacijos genetinę įvairovę ir genotipą, populiacijų gausumo dinamiką, buveinių ekologinę būklę. Būtini išsamūs rūšies populiacijų dinamikos, dauginimosi biologijos, genetinės įvairovės ir genetinės erozijos lygio tyrimai.

Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai, nustatyti remiantis Lietuvoje ir kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis:

Kritinė grėsmė – populiacija sparčiai mažėja ir gali išnykti per artimiausius 20 metų ar trumpesnį laikotarpį.

Didelė grėsmė – populiacija per 20 metų ar trumpesnį laikotarpį sumažėja daugiau kaip 20 proc.

Vidutinė grėsmė – populiacija per 20 metų sumažėja mažiau kaip 20 proc.

Maža grėsmė – veiksniai, veikiantys lokaliai ir (ar) nereguliariai.

Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.

Inventorizacija ir moksliniai tyrimai

13. Detalų Grandų botaniniame draustinyje esančių augaviečių monitoringą, kurio metu vertinama melisalapės medumėlės buveinių būklė, periodiškai atlieka Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotis (Varpo g. 13, LT-68288 Marijampolė).

Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas

14. Jokių melisalapės medumėlės buveinių tvarkymo planų nėra parengta ar vykdyta.

III. MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS Apsaugos Plano tikslai, uždaviniai ir priemonės

15. Apsaugos plano tikslas – išlaikyti gyvybingą melisalapės medumėlės populiaciją Lietuvoje.

16. Apsaugos plano tikslo uždaviniai ir priemonės pateikiamos 3 lentelėje.

3 lentelė. Apsaugos plano tikslo uždaviniai ir priemonės

Uždaviniai	Priemonės
1. Pagerinti žinomų augaviečių būklę	1.1. apsaugoti augavietes nuo buveinių sąlygų keitimo ir tiesioginio buveinių naikinimo; 1.2. atkurti pažeistas ar dėl sukcesinių pokyčių nepalankia kryptimi kintančias buveines, neatitinkančias palankios apsaugos būklės kriterijų (4 lentelė); 1.3. vykdyti rūšies paiešką teritorijose, kuriose ji anksčiau augo, bet dabar laikoma išnykusia.
2. Atlikti mokslinius rūšies tyrimus	2.1. nustatyti rūšies genetinę įvairovę; 2.2. ištirti rūšies dauginimosi sėklomis ypatumus Lietuvos sąlygomis; 2.3. ištirti žiedus apdulkinančių vabzdžių įvairovę ir žiedų apdulkinimo veiksmingumą; 2.4. nustatyti kai kurių augaviečių sunykimo priežastis.
3. Vykdyti populiacijos būklės stebėseną	Vykdyti individų dinamikos ir būklės monitoringą atrinktose augavietėse.

4 lentelė. Melisalapės medumėlės palankios apsaugos būklės kriterijai

Kriterijus	Vertinamas rodiklis	Matavimo vienetas	Rodiklio būklė	Pastabos
Populiacijos rodikliai	Individų skaičius	Skaičius	Stabilus ar didėjantis	50 ar daugiau individų. Atskiru augalu šiuo atveju laikomas ūglis, todėl kerų skaičius gali būti ir mažesnis, tai priklauso nuo ūglių skaičiaus kere
	Žydinčių individų skaičius	Skaičius	Stabilus ar gausėjantis	Ne mažiau kaip 10 % žydinčių individų
	Populiacijos užimamas plotas	Plotas, ha	Stabilus ar didėjantis	0,1 ha ar daugiau
Buveinės dydis	Tinkamos buveinės plotas	Buveinės plotas, ha	Stabilus ar didėjantis	0,5 ha ar daugiau
Buveinės struktūra	Medžių ardo susivėrimas	Padengimas, %	Stabilus ar svyruojantis nurodytose ribose	Medžių lajų padengimas turi būti nuo 50 % iki 70 %
	Krūmų ardo susivėrimas	Padengimas, %	Stabilus ar mažėjantis	Ne daugiau kaip 50 %
	Žolių ardo padengimas	Padengimas, %	Stabilus	Ne daugiau kaip70 %, iš jų aukštosios žolės turi sudaryti ne daugiau kaip 20 % žolių dangos
	Plikas dirvožemis (be žolių, samanų ir nuokritų)	Padengimas, %	Stabilus	5–10 % dirvožemio turi būti plikas, kad būtų sąlygos sėkloms dygti ir daigams augti
	Dirvožemio cheminė sudėtis ir savybės	Biogeninių elementų kiekis, pH	Stabili ar šiek tiek kintanti	Specialus dėmesys turėtų būti atkreiptas į azoto kiekį, kurio padaugėjimas dirvoje gali nulemti aukštų žolių suvešėjimą

17. Veiksniai, galintys turėti įtakos numatomų priemonių įgyvendinimui, pateikiami 5 lentelėje.

5 lentelė. Melisalapės medumėlės apsaugos tikslų įgyvendinimui įtakos turinčių veiksnių vertinimas

Veiksnys	Veikimo pobūdis	Reikšmingumas
1. Ūkinis miškų naudojimas	Neigiamas	Labai reikšmingas
2. Pažeistų buveinių sukcesiniai pokyčiai	Neigiamas	Labai reikšmingas
3. Buveinių suskaidymas ir izoliacija	Neigiamas	Reikšmingas
4. Tiesioginis augalų naikinimas	Neigiamas	Lokaliai reikšmingas
5. Žiedų skynimas	Neigiamas	Reikšmingas
6. Žmonių lankymasis buveinėse	Neigiamas	Lokaliai reikšmingas
7. Aplinkos tarša	Neigiamas	Lokaliai reikšmingas
8. Dirvožemio sudėties pokyčiai	Neigiamas	Reikšmingas
9. Apsaugos kontrolės stygius	Neigiamas	Lokaliai reikšmingas

_________________