LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS (MELITTIS MELISSOPHYLLUM L.) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO
2012 m. balandžio 30 d. Nr. D1-375
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:
1. T v i r t i n u:
1.1. Juodelių pirmosios augavietės (Juodeliai 1) melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.2. Juodelių antrosios augavietės (Juodeliai 2) melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.3. Papiliakalnių kaimo melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti atitinkamų saugomų teritorijų direkcijų dalyvavimą priemonių, numatytų patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai.
3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-375
MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS (MELITTIS MELISSOPHYLLUM L.) apsaugos planas
I. MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS, jos populiacijos, buveinės aprašymas
Melisalapės medumėlės apibūdinimas
1. Melisalapė medumėlė (Melittis melissophyllum) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų rūšis, vienintelė medumėlės (Melittis) gentyje. Tai daugiametis, 25–50 cm aukščio augalas stačiu, plaukuotu stiebu. Lapai kiaušiniški, trumpakočiai, apatiniai maži, žiedyno srityje didžiausi – iki 10 cm ilgio ir 6 cm pločio. Žydi birželi°liepos mėn. Vaisiai subręsta maždaug po mėnesio nuo žydėjimo pradžios.
Melisalapės medumėlės buveinės aprašymas
2. Melisalapės medumėlės auga kalnų šlaituose, kalvose, miškų retmėse bei aikštelėse, pamiškėse, krūmynuose. Augalai mėgsta šešėlį, kurį sukuria kalnų lapuočiai medžiai bei krūmai (ąžuolas, beržas, lazdynas), retai sutinkamas spygliuočių miškuose. Buveinės – plaukuotojo ąžuolo, buko – skroblo, liepos – skroblo, raugerškio krūmynuose, retai – spygliuočių (pušų, kadagių) miškuose. Lietuvoje aprašytos bendrijos įvairiarūšės – gali būti inventorizuota iki 64 rūšių. Bendrijų vertikali struktūra dažniausia susideda iš 5 ardų. I medžių ardas labai vešlus, jame auga plačialapių medžių rūšys, kurios dengia 70–75 proc. ploto Šiame arde vyrauja liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), mažiau skroblo (Carpinus betulus), pušies (Pinus sylvestris). Krūmų ardas vešlus, dengia ~38 proc. ploto, nuolat auga skroblo (Carpinus betulus) krūminė forma, lazdynas (Corylus avellana), sausmedis (Lonicera xylosteum), šermukšnis (Sorbus aucuparia). Žolių ir krūmokšnių ardas vešlus (dengia ~50 ploto), jame vyraujantys nemoralinių miškų augalai išsidėstę mozaika. Gausiau auga krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea), pipirlapė (Asarum europaeum), siauralapė plautė (Pulmonaria obscura), kelminis papartis (Dryopteris filix-mas), garšva (Aegopodium podagraria), žibuoklė (Hepatica nobilis). Samanų ardas silpnai išreikštas, dengia iki 20 proc. Bendrijos paplitusios kalvų ar ežerų pakrančių šlaitų termofilinėse vidutinio drėgnumo ir derlingumo augavietėse ant velėninių – karbonatinių priemolių bei priesmėlių.
Melisalapės medumėlės paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
3. Lietuvoje rūšis labai reta. Šiuo metu žinomos kelios reliktinės radavietės – Papiliakalno, Juodelių ir Pavyžupio kaimuose (Kalvarijos sav.), Obelijos ež. šlaituose Girukės miške (Alytaus r.), Metelių ežero terasų šlaituose (Statiškės miške, Lazdijų r.) (1 pav.). Esama XIX a. duomenų apie radavietę Markučiuose (Vilniaus apylinkėse), 1953 m. rūšis buvo rasta Vanaginės miške (Vilniaus r.). Šiuo metu pastarosiose dviejose vietose rūšis nerasta.
1 pav. Melisalapės medumėlės (Mellitis melissophyllum) paplitimas Lietuvoje (• – rasta 1992–2010 m.; o– rasta iki 1992 m.; x – augavietė išnykusi)
Melisalapės medumėlės paplitimas, populiacijos dydis, buveinės užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
4. Medumėlė – plataus arealo Europinė temperatinė – submeridionalinė rūšis, paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje (nuo pietų Anglijos ir vakarų Velso iki Tolimųjų rytų, pvz., Turkijos). Auga kalnuose (Alpėse 0–1400 m aukštyje virš jūros lygio) ir lygumose, plačialapių lapuočių miškuose. Šiaurinė rūšies arealo riba sutampa su platuma, kurioje augalo vegetacija trunka bent 190 dienų, o temperatūra yra didesnė nei 5oC. Rūšis reta arba apyretė visame areale.
Melisalapės medumėlės dauginimosi biologija
5. Lietuvoje melisalapė medumėlė pradeda žydėti gegužės pabaigoje ir žydi iki birželio pabaigos, tačiau priklausomai nuo meteorologinių sąlygų žydėti augalai gali pradėti vėliau ir žydėjimo laikas gali išsitęsti arba sutrumpėti. Žydi stambiais rausvai margais, maloniai kvepiančiais žiedais. Žiedus apdulkina vabzdžiai. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais. Sėklos subręsta maždaug po mėnesio nuo žiedo pražydimo. Tikslių duomenų apie dauginimosi spartą ir reikšmę augaviečių atsinaujinimui ir gyvybingumui nėra.
Melisalapės medumėlės tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
6. Melisalapė medumėlė Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), priskiriama pažeidžiamų (2(V)) rūšių kategorijai. Melisalapė medumėlė įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2007, Nr. 22-856). Melisalapės medumėlės buveinių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171).
7. Teritorija Kalvarijos savivaldybėje, kurioje aptinkamos melisalapės medumėlės, įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039; 2009, Nr. 135-5903), ir paskelbta buveinių apsaugai svarbia teritorija „Grandai“ (LTMAR0006).
II. MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS, jos populiacijos būklės ir buveinės įvertinimas
Melisalapės medumėlės augaviečių apsaugos būklė
8. Melisalapės medumėlės buveinių apsaugai įsteigta viena Natura 2000 teritorija – „Grandai“, kurios ribos sutampa su Grandų botaninio draustinio ribomis. Į šią teritoriją patenka trys iš penkių Lietuvoje šiuo metu žinomų melisalapės medumėlės augaviečių, kurių apsaugos būklė vertinama patenkinamai.
Melisalapės medumėlės populiacijos dydis ir pasiskirstymas
9. Naujausiais vertinimais, didžiausios pagal individų skaičių ir vienintelės melisalapės medumėlės augavietės yra Marijampolės apskrityje, Kalvarijos savivaldybėje Grandų botaniniame draustinyje. Šiame draustinyje yra trys augavavietės, kuriose priskaičiuojama daugiau nei 200 individų. Melisalapės medumėlės žinomų augaviečių sąrašas, jų būklės įvertinimas 2010 m., užimamas plotas ir duomenys apie žemės nuosavybės formą pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Melisalapės medumėlės augavietės, jų būklė, užimami plotai ir žemės nuosavybė
Nr. |
Augavietė |
Būklė |
Plotas, ha |
Žemės nuosavybės forma |
1. |
Papiliakalnių kaimo apylinkės, Kalvarijos sav. |
Gera |
5,0 |
Privačios nuosavybės |
2. |
Juodelių kaimo apylinkės (I augavietė), Kalvarijos sav. |
Patenkinama |
5,0 |
Valstybės ir privačios nuosavybės |
3. |
Juodelių kaimo apylinkės (I augavietė), Kalvarijos sav. |
Bloga |
3,0 |
Valstybės ir privačios nuosavybės |
10. Ekspertinio vertinimo duomenimis, melisalapės medumėlės populiaciją Lietuvoje sudaro apie 300 individų. Tikslių duomenų, kokią visos rūšies populiacijos dalį sudaro Lietuvoje augančios melisalapės medumėlės, nėra, nes neatlikta išsami visos Europoje esančios rūšies populiacijų apskaita, tačiau, ekspertinio vertinimo duomenimis, Lietuvoje augančios melisalapės medumėlės gali sudaryti ~0,5 proc. visos rūšies populiacijos. Rūšies ilgalaikio išlikimo Lietuvoje galimybės, atsižvelgus į jos paplitimą, populiacijų skaičių ir individų gausumą, yra patenkinamos. Išlikimą turi užtikrinti tinkama rūšies apsauga, buveinių priežiūra ir tvarkymas.
Grėsmės ir ribojantys veiksniai
12. Melisalapės medumėlės buveinių ir augaviečių būklei kylančios grėsmės, jų svarba, aprašymas ir reguliavimo bei poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Grėsmių melisalapės medumėlės buveinių ir augaviečių būklei apibendrinimas
Grėsmė |
Svarba |
Aprašymas |
Rūšies biologinės savybės |
Didelė |
Lietuvoje melisalapės medumėlės dauginimosi ypatumai nenustatyti, kaip ir jo reikšmė augaviečių atsinaujinimui. Grėsmę mažinančias priemones įmanoma suformuluoti tik atlikus išsamius tyrimus. |
Tiesioginis augalų sunaikinimas |
Didelė |
Melisalapės medumėlės žiedų skynimas tiesiogiai neigiamai veikia augalų dauginimąsi, o jų kerų ar atskirų dalių kasimas kelia grėsmę augaviečių išlikimui. Kuo augavietėje mažiau individų, tuo individo sunaikinimas kelia didesnę grėsmę jos gyvybingumui. Intensyvios rekreacijos zonose dažnas poilsiautojų vaikščiojimas ir mindymas tiesiogiai neigiamai paveikia atskirus individus. Grėsmės poveikį sumažinti galima melisalapės medumėlės žydėjimo metu inspektuojant arti rekreacinių zonų esančias populiacijas ir vykdant neteisėtos prekybos augalais kontrolę. Antropogeninio poveikio zonose esančios buveinės turėtų būti aptveriamos. |
Natūralūs buveinių pokyčiai |
Vidutinė |
Neigiamai melisalapę medumėlę veikia dirvožemio erozija. Grėsmės poveikį galima sumažinti reguliariai tvarkant populiacijų buveines ir palaikant palankią jų apsaugos būklę. |
Antropogeniniai buveinių pokyčiai |
Didelė |
Svarbiausias veiksnys yra netinkamas miškų naudojimas ir tvarkymas: natūralių miškų plynasis ar atrankinis kirtimas; kirtaviečių apsodinimas tankiais medžių, dažniausiai spygliuočių, želdiniais; sausinimas. Dėl šių priežasčių buveinės pažeidžiamos, sunaikinamos, sumažėja jų plotas arba padidėja buveinių izoliacija. Dėl to labai sumažėja individų, padidėja atskirų individų grupuočių izoliuotumas, skatinantis genetinę eroziją. Grėsmę galima sumažinti tik eliminavus ar sumažinus antropogeninį poveikį (poilsiautojų, lankytojų srautus), aptvėrus teritorijas ir padarius jas neprieinamomis lankytojams. |
Mokslinių tyrimų trūkumas |
Didelė |
Šiuo metu labiausiai trūksta duomenų apie melisalapės medumėlės dauginimosi biologiją, fenologiją, populiacijos genetinę įvairovę ir genotipą, populiacijų gausumo dinamiką, buveinių ekologinę būklę. Būtini išsamūs rūšies populiacijų dinamikos, dauginimosi biologijos, genetinės įvairovės ir genetinės erozijos lygio tyrimai. |
Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai, nustatyti remiantis Lietuvoje ir kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis:
Kritinė grėsmė – populiacija sparčiai mažėja ir gali išnykti per artimiausius 20 metų ar trumpesnį laikotarpį.
Didelė grėsmė – populiacija per 20 metų ar trumpesnį laikotarpį sumažėja daugiau kaip 20 proc.
Vidutinė grėsmė – populiacija per 20 metų sumažėja mažiau kaip 20 proc.
Maža grėsmė – veiksniai, veikiantys lokaliai ir (ar) nereguliariai.
Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.
Inventorizacija ir moksliniai tyrimai
III. MELISALAPĖS MEDUMĖLĖS Apsaugos Plano tikslai, uždaviniai ir priemonės
16. Apsaugos plano tikslo uždaviniai ir priemonės pateikiamos 3 lentelėje.
3 lentelė. Apsaugos plano tikslo uždaviniai ir priemonės
Uždaviniai |
Priemonės |
1. Pagerinti žinomų augaviečių būklę |
1.1. apsaugoti augavietes nuo buveinių sąlygų keitimo ir tiesioginio buveinių naikinimo; 1.2. atkurti pažeistas ar dėl sukcesinių pokyčių nepalankia kryptimi kintančias buveines, neatitinkančias palankios apsaugos būklės kriterijų (4 lentelė); 1.3. vykdyti rūšies paiešką teritorijose, kuriose ji anksčiau augo, bet dabar laikoma išnykusia. |
2. Atlikti mokslinius rūšies tyrimus |
2.1. nustatyti rūšies genetinę įvairovę; 2.2. ištirti rūšies dauginimosi sėklomis ypatumus Lietuvos sąlygomis; 2.3. ištirti žiedus apdulkinančių vabzdžių įvairovę ir žiedų apdulkinimo veiksmingumą; 2.4. nustatyti kai kurių augaviečių sunykimo priežastis. |
3. Vykdyti populiacijos būklės stebėseną |
Vykdyti individų dinamikos ir būklės monitoringą atrinktose augavietėse. |
4 lentelė. Melisalapės medumėlės palankios apsaugos būklės kriterijai
Kriterijus |
Vertinamas rodiklis |
Matavimo vienetas |
Rodiklio būklė |
Pastabos |
Populiacijos rodikliai |
Individų skaičius |
Skaičius |
Stabilus ar didėjantis |
50 ar daugiau individų. Atskiru augalu šiuo atveju laikomas ūglis, todėl kerų skaičius gali būti ir mažesnis, tai priklauso nuo ūglių skaičiaus kere |
Žydinčių individų skaičius |
Skaičius |
Stabilus ar gausėjantis |
Ne mažiau kaip 10 % žydinčių individų |
|
Populiacijos užimamas plotas |
Plotas, ha |
Stabilus ar didėjantis |
0,1 ha ar daugiau |
|
Buveinės dydis |
Tinkamos buveinės plotas |
Buveinės plotas, ha |
Stabilus ar didėjantis |
0,5 ha ar daugiau |
Buveinės struktūra |
Medžių ardo susivėrimas |
Padengimas, % |
Stabilus ar svyruojantis nurodytose ribose |
Medžių lajų padengimas turi būti nuo 50 % iki 70 % |
Krūmų ardo susivėrimas |
Padengimas, % |
Stabilus ar mažėjantis |
Ne daugiau kaip 50 % |
|
Žolių ardo padengimas |
Padengimas, % |
Stabilus |
Ne daugiau kaip70 %, iš jų aukštosios žolės turi sudaryti ne daugiau kaip 20 % žolių dangos |
|
Plikas dirvožemis (be žolių, samanų ir nuokritų) |
Padengimas, % |
Stabilus |
5–10 % dirvožemio turi būti plikas, kad būtų sąlygos sėkloms dygti ir daigams augti |
|
Dirvožemio cheminė sudėtis ir savybės |
Biogeninių elementų kiekis, pH |
Stabili ar šiek tiek kintanti |
Specialus dėmesys turėtų būti atkreiptas į azoto kiekį, kurio padaugėjimas dirvoje gali nulemti aukštų žolių suvešėjimą |
17. Veiksniai, galintys turėti įtakos numatomų priemonių įgyvendinimui, pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Melisalapės medumėlės apsaugos tikslų įgyvendinimui įtakos turinčių veiksnių vertinimas
Veiksnys |
Veikimo pobūdis |
Reikšmingumas |
1. Ūkinis miškų naudojimas |
Neigiamas |
Labai reikšmingas |
2. Pažeistų buveinių sukcesiniai pokyčiai |
Neigiamas |
Labai reikšmingas |
3. Buveinių suskaidymas ir izoliacija |
Neigiamas |
Reikšmingas |
4. Tiesioginis augalų naikinimas |
Neigiamas |
Lokaliai reikšmingas |
5. Žiedų skynimas |
Neigiamas |
Reikšmingas |
6. Žmonių lankymasis buveinėse |
Neigiamas |
Lokaliai reikšmingas |
7. Aplinkos tarša |
Neigiamas |
Lokaliai reikšmingas |
8. Dirvožemio sudėties pokyčiai |
Neigiamas |
Reikšmingas |
9. Apsaugos kontrolės stygius |
Neigiamas |
Lokaliai reikšmingas |