LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL STATYBOS PABRANGIMO KOMPENSAVIMO GYVENAMŲJŲ NAMŲ STATYBOS KOOPERATYVAMS
1992 m. balandžio 2 d. Nr. 224
Vilnius
1. Nustatyti, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams statybos apimties likučio (pasibaigus rangos sutartyje numatytai gyvenamojo namo statybos trukmei) pabrangimas kompensuojamas, jeigu ši trukmė buvo viršyta:
1.1. dėl rangovo kaltės – iš rangovo lėšų, o jam nesutinkant kompensacija gali būti išieškota pagal Valstybinio arbitražo sprendimą miesto (rajono) savivaldybės arba Statybos ir urbanistikos ministerijos teikimu;
1.2. dėl užsakovo kaltės – iš vietos savivaldos paramos fondo gyvenamiesiems namams, butams statyti arba iš aukštesniosios pakopos savivaldybės biudžeto lėšų. Prireikus trūkstamos lėšos gali būti perduotos iš Lietuvos valstybės paramos fondo gyvenamiesiems namams, butams statyti;
1.3. dėl kitų priežasčių – iš Lietuvos valstybės paramos fondo gyvenamiesiems namams, butams statyti.
Finansų ministerija turi skirti miestų ir rajonų savivaldybėms šio fondo lėšų kompensacijoms išmokėti 1.2 ir šiame punktuose nurodytais atvejais, vadovaudamasi miestų (rajonų) valdybų pateiktais duomenimis, suderintais su Statybos ir urbanistikos ministerija.
2. Įpareigoti miestų (rajonų) valdybas neatidėliotinai kompensuoti iš vietos savivaldos paramos fondo gyvenamiesiems namams, butams statyti banko nustatytųjų ir lengvatinių palūkanų skirtumą gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų nariams, nuo 1991 m. gegužės 13 d. iki 1992 m. vasario 13 d. gavusiems kreditą butų statybai ir sumokėjusiems arba mokantiems banko nustatytąsias palūkanas.
3. Aukštesniosios pakopos savivaldybės turi kompensuoti iš vietos savivaldos paramos fondo gyvenamiesiems namams, butams statyti asmenims, įstojusiems į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir sumokėjusiems pradinį įnašą iki 1990 m. gruodžio 31 d., 50 procentų skirtumo tarp jų gyvenamųjų namų, butų statybos faktinių išlaidų ir vertės, apskaičiuotos 1989 metais galiojusiomis vidutinėmis statybos kainomis, įskaitant 80 procentų statybos kainos indeksavimą koeficientu 1,8.
Jeigu kooperatinio gyvenamojo namo, pastatyto po 1990 m. gruodžio 31 d., statybos faktinės išlaidos yra tokios pat arba mažesnės kaip jo vertė, apskaičiuota 1989 metais galiojusiomis vidutinėmis statybos kainomis, įskaitant 80 procentų statybos kainos indeksavimą koeficientu 1,8, statybos pabrangimas nekompensuojamas.
4. Nustatyti, kad:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992–1995 metais“ 5.2 punkto nuostata nutraukti lengvatinių kreditų teikimą gyvenamųjų namų, butų statybai pagal kitus normatyvinius aktus negali būti taikoma tuo atveju, jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo banke buvo įformintas kooperatinio gyvenamojo namo statybos finansavimas.
Rekomenduoti bankams teikti lengvatinius kreditus gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams tiems gyvenamiesiems namams, kurių statyba pradėta finansuoti iki 1992 m. vasario 13 dienos;
5. Pavesti Finansų ministerijai išnagrinėti galimybes taikyti bendrojo akcizo lengvatas rangovams, statantiems kooperatinius gyvenamuosius namus, ir prireikus pateikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
6. Statybos ir urbanistikos ministerija, atsižvelgdama į jos nustatytus statybos pabrangimo koeficientus, medžiagų, konstrukcijų, gaminių bei įrengimų įsigijimo kainas ir faktines darbo sąnaudas, turi kontroliuoti statybos pabrangimo pagrįstumą.