ELPA VALSTYBIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS JUNGTINIO KOMITETO
Sprendimas Nr. 1/1999*
B Protokolo pakeitimai
atsižvelgdamas į Sutarties tarp ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos (toliau tekste – Sutartis), pasirašytos 1995 metų gruodžio 7 dieną, B Protokolą dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų, pakeistą ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos Jungtinio Komiteto Sprendimu Nr. 1/1997,
atsižvelgdamas į Savitarpio supratimo memorandumo prie Sutarties tarp ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos, kuriame Susitariančios Šalys išreiškia pasiruošimą pakeisti B Protokolą tuo atveju, jeigu atsakingos institucijos priima sprendimą pakeisti europinės kumuliacijos įgyvendinimą, 1 dalį,
atsižvelgdamas į Sutartis, pasirašytas Europos Bendrijos ir Turkijos, ir ypač Sutartį, steigiančią Europos Bendrijos ir Turkijos muitų sąjungą ir Laisvosios prekybos pramonės gaminiais sutartį, pasirašytą šių dviejų Šalių,
pažymėdamas, kad siekiant, kad Sutartis tarp ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos būtų efektyvesnė, yra tikslinga išplėsti kumuliatyvinės sistemos taikymą Turkijai,
pažymėdamas, kad dėl Turkijos įtraukimo į paneuropinę kumuliatyvinę sistemą, kai kurie B Protokolo straipsniai, ypač nuostatos dėl kumuliacijos, turi būti pakeisti,
pažymėdamas, kad siekiant skatinti prekybą, teritoriškumo principo netaikymas turi tapti paneuropinės kumuliatyvinės sistemos dalimi,
pažymėdamas, kad dėl išvardytų priežasčių ir norint supaprastinti administracines procedūras, pageidautina pakeisti B Protokolo 1, 3, 4 ir 12 straipsnius,
atsižvelgdamas į B Protokolo 15 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį, numatantį iki 1998 metų pabaigos galimybę Centrinės ir Rytų Europos valstybėms taikyti dalinį muito mokesčių grąžinimą arba atleidimą nuo jo, nepaisant principo, draudžiančio grąžinti muito mokestį arba nuo jo atleisti,
atsižvelgdamas į Europos Bendrijos ir ELPA valstybių Sutarčių Šalių gautą kreipimąsi nukelti B Protokolo 15 straipsnio 6 dalies galiojimo terminą iki 2000 metų pabaigos ir pažymėdamas Europos Bendrijos ir ELPA valstybių pasiruošimą šiam kreipimuisi pritarti,
kadangi, atsižvelgiant į perdirbimo technologijų pakitimus ir kai kurių žaliavų trūkumą, turi būti padarytos pataisos B Protokolo I Priedo Įvadinių pastabų sąraše ir B Protokolo II Priede, nurodančiame apdirbimo ir perdirbimo reikalavimus,
atsižvelgdamas į Sutarties 32 straipsnį, numatantį, kad Jungtinis Komitetas gali pakeisti B Protokolą,
nusprendė:
1. B Protokolo 1 straipsnio (i) punktas pakeičiamas taip:
2. B Protokolo 3 straipsnis pakeičiamas taip:
„Kumuliacija ELPA valstybėje
„1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis ELPA valstybėje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Lietuva, Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1, Vengrija, Lenkija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Estija, Latvija, Turkija arba Europos Bendrija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp ELPA valstybių ir Europos Bendrijos arba kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad ELPA valstybėje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu ELPA valstybėje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi ELPA valstybėje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių Europos Bendrijos arba bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš Europos Bendrijos arba tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos ELPA valstybėje prekės vertės.
3. Prekės, kurių kilmės šalis yra Europos Bendrija arba viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos ELPA valstybėje, eksportavus į Europos Bendriją arba vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.
3. B Protokolo 4 straipsnis pakeičiamas taip:
„Kumuliacija Lietuvoje
„1. Nepažeidžiant 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, prekės laikomos kilusiomis Lietuvoje, jeigu tokios prekės yra ten gautos, jų gamyboje panaudojant medžiagas, kurių kilmės šalys yra Islandija, Norvegija, Šveicarija (įskaitant Lichtenšteiną)1, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika, Bulgarija, Rumunija, Slovėnija, Estija, Latvija, Turkija arba Europos Bendrija, pagal protokolų dėl kilmės taisyklių, pridedamų prie sutarčių tarp Lietuvos ir Europos Bendrijos arba kiekvienos iš minėtų šalių, nuostatas, su sąlyga, kad Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas neapsiriboja vien tik šio Protokolo 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis. Nėra būtina, kad tokios medžiagos būtų pakankamai apdorotos ar perdirbtos.
2. Jeigu Lietuvoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas apsiriboja vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, gauta prekė laikoma kilusi Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu čia gauta pridėtoji vertė yra didesnė už panaudotų medžiagų, turinčių Europos Bendrijos arba bet kurios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šalies kilmę, vertę. Jeigu taip nėra, gauta prekė kildinama iš Europos Bendrijos arba tos šalies, kurios kilmę turinčių medžiagų vertė sudaro didžiausią dalį pagamintos Lietuvoje prekės vertės.
3. Prekės, kurių kilmės šalis yra Europos Bendrija arba viena iš nurodytųjų šio straipsnio 1 dalyje, kurios nėra apdorojamos ar perdirbamos Lietuvoje, eksportavus į Europos Bendriją arba vieną iš šių šalių, išlaiko savo kilmę.
1. ELPA valstybėje arba Lietuvoje visada laikomasi II skyriuje apibrėžtų sąlygų kilmės statusui įgyti, išskyrus 2 straipsnio 1 dalies (c) punkte, ir 3 ir 4 straipsnių, ir šio straipsnio 3 dalyje apibrėžtas nuostatas.
2. Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytas sąlygas, tais atvejais, kai ELPA valstybės arba Lietuvos kilmę turinčios prekės, eksportuotos į trečiąją šalį, grąžinamos atgal, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės, jeigu muitinės pareigūnams nebuvo įrodyta, kad:
(a) grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos; ir
(b) jų atžvilgiu nebuvo atlikta jokia perdirbimo operacija, išskyrus būtiną jų kokybei išsaugoti toje šalyje arba eksporto metu.
3. Iš ELPA valstybės arba Lietuvos eksportuotų medžiagų apdorojimas ar perdirbimas ne Šalies teritorijoje ir vėlesnis jų reimportas neturi įtakos kilmės statuso įgijimui pagal II skyriuje apibrėžtas sąlygas, jeigu:
(a) minėtos medžiagos yra pilnai gautos ELPA valstybėje arba Lietuvoje arba jos buvo pakankamai apdorotos ar perdirbtos, neapsiribojant vien tik 7 straipsnyje apibrėžtomis operacijomis, prieš jas eksportuojant; ir
(b) jei muitinės pareigūnams įrodoma, kad:
(i) reimportuotos prekės buvo gautos, apdorojant ar perdirbant eksportuotas medžiagas; ir
(ii) bendra pridėtoji vertė, gauta ne ELPA valstybės arba Lietuvos teritorijoje, taikant šio straipsnio nuostatas,
neviršija 10% ex-works galutinio produkto, kurio atžvilgiu reikalaujama pagrįsti kilmės statusą, kainos.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas II skyriuje apibrėžtos sąlygos kilmės statusui įgyti netaikomos apdorojimui ar perdirbimui, atliktam už ELPA valstybės arba Lietuvos ribų. Tačiau kai pagal II Priedo sąrašą yra taikoma taisyklė, apibrėžianti maksimalią vertę visoms kilmės neturinčioms sudėtinėms medžiagoms, nustatant galutinio produkto kilmės statusą, bendra kilmės neturinčių sudėtinių medžiagų vertė atitinkamoje Sutarties Šalies teritorijoje kartu su bendra pridėtąja verte, įgyta už ELPA valstybės arba Lietuvos ribų, taikant šio straipsnio nuostatas, neviršija nustatyto procentinio dydžio.
„5. Taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, „bendra pridėtoji vertė“ reiškia visas ne ELPA valstybės arba Lietuvos teritorijoje turėtas išlaidas, įskaitant į prekės sudėtį įtrauktų medžiagų vertę.
6. 3 ir 4 dalies nuostatos netaikomos prekėms, kurios neatitinka II Priedo sąraše apibrėžtų sąlygų arba kurios laikomos pakankamai apdorotos ar perdirbtos tiktai tada, jei taikomos 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos bendros vertės.
7. 3 ir 4 dalių nuostatos netaikomos prekėms, klasifikuojamoms 50-63 Harmonizuotosios sistemos skirsniuose.
8. Bet koks apdorojimas ar perdirbimas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos ir kuris atliekamas ne ELPA valstybės arba Lietuvos teritorijoje, atliekamas pagal laikino išvežimo perdirbti arba panašius susitarimus.“
5. B Protokolo 13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Preferencijos pagal šią Sutartį taikomos tik šio Protokolo reikalavimus atitinkančioms prekėms, kurios yra tiesiogiai transportuojamos tarp Šalių arba per teritorijas kitų valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose. Tačiau, jeigu būtina, vieną atskirą siuntą sudarančios prekės gali būti transportuojamos per kitas teritorijas, perkraunamos arba sandėliuojamos jose su sąlyga, kad prekės yra tranzito ar sandėliavimo šalių muitinių prižiūrimos ir kad jų atžvilgiu neatliekamos jokios kitos operacijos, išskyrus iškrovimą, perkrovimą ar jų būklės išsaugojimo operacijas.
Kilmės statusą turinčios prekės gali būti transportuojamos vamzdynais per kitas nei Šalių teritorijas.“
6. B Protokolo 14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
7. B Protokolo 15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Pagal šio Protokolo sąlygas ELPA valstybėje arba Lietuvoje neturi būti taikomas muito grąžinimas ar atleidimas nuo bet kokios rūšies muito mokesčių už neturinčias kilmės medžiagas, kurios yra panaudotos gaminant Šalyje, Europos Bendrijoje arba vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių kilusias prekes, jeigu joms pagal V skyriaus nuostatas yra išduodamas kilmės įrodymas.“
8. B Protokolo 15 straipsnio 6 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:
9. B Protokolo 17 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
10. B Protokolo 21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
11. B Protokolo 26 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Prekės, kurias privatus asmuo siunčia mažais paketais privačiam asmeniui arba kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį, vadinamos turinčiomis kilmės statusą ir nereikalaujama pateikti formalių kilmės įrodymų su sąlyga, kad šios prekės nėra importuojamos prekybos tikslais ir yra deklaruotos kaip atitinkančios šio Protokolo reikalavimus ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Tuo atveju, kai prekės siunčiamos paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta muitinės deklaracijoje CN22/CN23 arba popieriaus lape, pridedame prie šio dokumento.“
12. B Protokolo 27 straipsnio 1 pastraipa pakeičiama taip:
„17 straipsnio 3 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai naudojami įrodyti, kad prekės, kurioms išduodamas judėjimo sertifikatas EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje, yra laikomos kilusiomis ELPA valstybėje, Lietuvoje arba vienoje iš 3 ir 4 straipsniuose minimų valstybių ir atitinka kitus šio Protokolo reikalavimus, gali būti šie:“.
13. B Protokolo 27 straipsnio (d) dalis pakeičiama taip:
„(d) judėjimo sertifikatai EUR.1 arba deklaracijose sąskaitose, įrodantys panaudotų medžiagų kilmę, išduoti ar surašyti ELPA valstybėje arba Lietuvoje pagal šio Protokolo nuostatas arba vienoje iš valstybių, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, arba Europos Bendrijoje, laikantis identiškų šiame Protokole nurodytoms kilmės taisyklių.“
14. B Protokolo 30 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Kai sumos viršija atitinkamas importuojančioje Šalyje nustatytas sumas, pastaroji akceptuoja jas, jei prekės yra įvertintos eksportuojančios Šalies valiuta. Kai prekės yra įvertintos kitos Šalies arba kitos valstybės, paminėtos 3 ir 4 straipsniuose, arba vienos iš Europos Bendrijos narių valiuta, importuojanti Šalis pripažįsta tos valstybės nurodytas sumas.“
15. B Protokolo 32 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Muitinės pareigūnai, reikalaujantys patikrinimo, apie patikrinimo rezultatus turi būti informuojami kaip galima greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar dokumentai yra autentiški ir ar juose nurodytos prekės yra kilusios iš ELPA valstybės, Lietuvos arba vienos iš šalių, arba Europos Bendrijos, nurodytų 3 ir 4 straipsniuose, ir ar atitinka šio Protokolo reikalavimus.“
16. B Protokolo I Priedo 5 pastabos 5.2 dalyje „Įvadinės pastabos II Priedo sąrašui“ tarp „dirbtiniai siūlai (filamentai)“ ir „sintetiniai polipropileno pluoštai“ įterpiama:
17. B Protokolo I Priede 5 pastabos 5.2 dalyje paskutinis pavyzdys (kilimas su kuokšteliais iš dirbtinių... įvykdyta svorio dalies sąlyga) išbraukiamas.
18. B Protokolo II Priede HS 2207, HS 57 skirsnis, HS7006 ir 7601 pakeičiami taip:
| „2207 |
Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, |
Gamyba, kurioje: |
|
|
išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80% tūrio; |
|
|
|
denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kokio |
- visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos |
|
|
stiprumo spiritai |
kitose pozicijose negu 2202 arba 2208 |
| 57 skirsnis |
Kilimai ir kitos tekstilinės grindų dangos: |
|
|
|
- Iš kamšytinio veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
|
natūralių pluoštų |
|
|
|
arba |
|
|
|
- cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
|
Tačiau: |
|
|
|
- polipropileno siūlai, klasifikuojami 5402 pozicijoje, |
|
|
|
- polipropileno pluoštai, klasifikuojami 5503 ar 5506 pozicijose, |
|
|
|
- grįžtės iš polipropileno siūlo, klasifikuojamos 5501 pozicijoje, |
|
|
|
kurių atskiro siūlo arba pluošto storis visais atvejais yra mažiau kaip |
|
|
|
9 deciteksai, gali būti panaudotos, jei jų vertė neviršija 40% prekės |
|
|
|
ex-works kainos, |
|
|
|
- džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. |
|
|
- Iš kito veltinio |
Gamyba iš1: |
|
|
|
natūralių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip neparuoštų |
|
|
|
verpimui, arba |
|
|
|
- cheminių medžiagų arba tekstilinės masės. |
|
|
- Kiti |
Gamyba iš 1: |
|
|
|
- kokoso arba džiuto pluoštų verpalų (a), |
|
|
|
- sintetinio arba dirbtinio pluošto verpalų, |
|
|
|
- natūralių pluoštų, arba |
|
|
|
- dirbtinių pluoštų, nekarštų arba nešukuotų ar kitaip |
|
|
|
neparuoštų verpimui. |
|
|
|
Tačiau džiuto medžiaga gali būti panaudota kaip pagrindas. |
a) Džiuto panaudojimas yra legalizuotas nuo 2000 07 01.
| 7006 |
Stiklas, klasifikuojamas 7003, 7004 arba |
|
|
|
7006 pozicijose, išlenktas, apdorotomis |
|
|
|
briaunomis, graviruotas, pragręžtas, emaliuotas |
|
|
|
arba kitu būdu apdorotas, bet neįrėmintas ar |
|
|
|
neaptaisytas kitomis medžiagomis: |
|
|
|
- stiklo pagrindas, padengtas dialektrine plona |
Gamyba iš nepadengto stiklo pagrindo, klasifikuojamo |
|
|
plėvele, puslaidininkio rūšis atitinka |
7006 pozicijoje |
|
|
SEMII standartus 2 |
|
|
|
- kiti |
Gamyba iš medžiagų, klasifikuojamų 7001 pozicijoje |
| 7601 |
Neapdorotas aliuminis |
Gamyba, kurioje: |
|
|
|
- visos panaudotos medžiagos klasifikuojamos kitoje pozicijoje |
|
|
|
negu prekė; ir |
|
|
|
- visų panaudotų medžiagų vertė neviršija 50% prekės ex-works kainos |
|
|
|
arba |
|
|
|
Gamyba terminiu arba elektrolitiniu būdu iš nelydyto aliuminio arba |
|
|
|
Aliuminio Atliekų Ir Laužo“.
|
19. Šis Sprendimas įsigalioja 1999 m. balandžio 1 d. po to, kai Lietuva diplomatiniais kanalais praneša kitoms Susitariančiosioms Šalims, kad vidinės teisinės procedūros šio Sprendimo įsigaliojimui įvykdytos. Jeigu iki nurodytos datos toks pranešimas negautas, Sprendimas įsigalioja pirmąją kito mėnesio dieną po pranešimo gavimo.
20. Europos laisvosios prekybos asociacijos Generalinis sekretorius šio Sprendimo tekstą perduoda Depozitarui.
TAI PALIUDYDAMI, žemiau pasirašę ir tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Sprendimą.
SUDARYTA Ženevoje šių tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt devintųjų metų vasario 11 d. anglų ir lietuvių kalbomis, visiems tekstams turint vienodą teisinę galią. Nesutarimų dėl tekstų interpretavimo atveju remiamasi angliškuoju tekstu.
| Islandijos Respublikos vardu |
Lietuvos Respublikos vardu |
|
|
|
| Lichtenšteino Kunigaikštystės vardu |
|
|
|
|
| Norvegijos Karalystės vardu |
|
|
|
|
| Šveicarijos Konfederacijos vardu |
|
* Taikoma nuo 1999 m. balandžio 1d.
2 SEMI – puslaidininkių įrenginių ir medžiagų jungtinis institutas
1 Lichtenšteino Kunigaikštystė 1923 metų kovo 29 dienos sutartimi yra sudariusi muitų sąjungą su Šveicarija ir yra 1992 metų gegužės 2 dienos Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės Susitariančioji šalis.
1 Dėl specialiųjų sąlygų gaminiams, pagamintiems iš tekstilės medžiagų mišinio, žiūrėkite 5 įvadinę pastabą.
2 SEMII – Puslaidininkių įrengimų ir medžiagų jungtinis institutas.