LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTO

2005 m. liepos 21 d. Nr. 808

Vilnius

Laikydama smulkų ir vidutinį verslą valstybės ekonomikos pagrindu ir siekdama sudaryti kuo palankesnę šio verslo įmonių plėtrai aplinką, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2127; 2003, Nr. 69-3119; 2004, Nr. 124-4487) 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pripažinti valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (pagal priedą).

2. Įgalioti Vilniaus apskrities viršininką pasirašyti 1 punkte nurodyto projekto įgyvendinimo investuotojų lėšomis sutartį ir kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą.

Finansų ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką                                   Zigmantas Balčytis

Ūkio ministras                                                                                        Kęstutis Daukšys

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808

priedas

ValstybINĖS svarbOs ekonominis projektas

„Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“

I. BENDRI DUOMENYS

Įgyvendinimo vieta – Lietuvos Respublika, Vilniaus apskritis, Vilniaus miestas, Aukštųjų Panerių rajonas, Gariūnų gatvė.

Objektas – Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“.

Eksploatuojančios įmonės – uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, „Jurgena“, „Geruda“.

Valstybinės svarbos ekonominio projekto rengimo pagrindas:

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin., 1998, Nr. 109-2993; 2002, Nr. 105-4689);

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002–2004 metų priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175 (Žin., 2002, Nr. 74-3174);

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424);

Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);

Vilniaus miesto 2002–2011 metų strateginis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 607;

Vilniaus miesto bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292;

Vilniaus apskrities (regiono) plėtros planas 2003–2007 metams, patvirtintas Vilniaus regiono plėtros tarybos 2004 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 6;

Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 (Žin., 2000, Nr. 50-1435);

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenys;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128).

II. VALSTYBINĖS SVARBOS PROJEKTO PAGRINDIMAS

1. Smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvoje apžvalga

Smulkus ir vidutinis verslas – vienas pagrindinių ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo šaltinis. Šiuo metu smulkus ir vidutinis verslas apima daugumą Lietuvos įmonių ir yra labai svarbus kuriant bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir naujas darbo vietas. Tobulinant verslo teisinę ir ekonominę aplinką, galima būtų gerinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų finansavimo galimybes, teikti informaciją apie verslą, mokymo ir konsultavimo paslaugas, skatinti didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą regionuose.

Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme nurodyta, kad smulkaus ir vidutinio verslo subjektai yra vidutinės įmonės, mažos įmonės (tarp jų ir mikroįmonės) bei fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę verstis savarankiška komercine, gamybine arba profesine ir kita panašaus pobūdžio veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

Smulkus ir vidutinis verslas – dinamiškiausia ir nuolat kintanti įmonių kategorija, vidurinė ūkio sandaros grandis, daranti lemiamą poveikį ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Tokią smulkaus ir vidutinio verslo svarbą lemia mažas kapitalo poreikis, greitas reagavimas į rinkos pokyčius ir prisitaikymas prie jų, palanki šeimos verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė ir panašiai. Tai – pagrindiniai mažų ir vidutinių įmonių privalumai, lemiantys jų efektyvumą ir svarbą. Šių įmonių steigimasis ir veiklos skatinimas – visos šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš svarbiausių darbo vietų kūrimo ir verslo plėtros šaltinių.

Pastebima, kad Europos Sąjungoje (ES) ir kitose išsivysčiusiose valstybėse rinkos ekonomikos konkurencingumą ir augimą dažnai lemia smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Šis ūkio sektorius greičiausiai pajunta rinkos paklausos ir pasiūlos pokyčius, prisitaiko prie jų, sukuria produktus ir paslaugas, kurie konkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą.

Beveik 99,7 procento visų ES įmonių – mažos ir vidutinės įmonės. Lietuva, pasirašydama Europos mažųjų įmonių chartiją, įsipareigojo remti chartijoje numatytų sričių smulkų ir vidutinį verslą. ES valstybėse veikia apie 20 mln. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, jos sukuria 2/3 visų darbo vietų. Smulkus ir vidutinis verslas ES sukuria 70–80 procentų BVP, Lietuvoje 2000 metais – buvo beveik perpus mažiau. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra ypač aktuali bedarbiams, asmenims, neturintiems reikiamos kvalifikacijos, nes nemažai šių įmonių sukuriamų darbo vietų nereikalingos aukštos kvalifikacijos. Taigi labai svarbu toliau gerinti smulkaus ir vidutinio verslo aplinką Lietuvoje ir vytis ES valstybes.

Smulkaus ir vidutinio verslo ekonominės veiklos rezultatyvumą galima vertinti pagal šalies BVP dalį, sukuriamą mažose ir vidutinėse įmonėse. Kaip matyti iš 1 paveikslo, Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas sukuria 68,2 procento BVP (2003 metais).

1 pav. Šalies bendrojo vidaus produkto dalis, sukurta mažose ir vidutinėse įmonėse 2001–2004 metais, procentais (Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo agentūra)

* Ekonometrinis įvertinimas.

2001 metais mažos ir vidutinės įmonės sukūrė tik 59,3 procento BVP. Pastaraisiais metais ši dalis nuolat didėjo ir 2003 metų pabaigoje sudarė beveik 70 procentų šalies BVP. Šios BVP dalies pokyčiai 2001–2003 metais buvo tolygūs ir labai artimi šalies BVP didėjimo tendencijoms.

Nagrinėjant mažų ir vidutinių įmonių sukurtos bendrosios pridėtinės vertės pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis, galima pastebėti, kad 2000–2002 metais didžiausią bendrosios pridėtinės vertės dalį sukūrė prekybos, pramonės ir paslaugų mažos ir vidutinės įmonės (žr. 2 pav.).

2 pav. Mažų ir vidutinių įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė pagal įmonių ekonominės veiklos rūšis 2000–2002 metais, procentais

Daugiausia veikiančių mažų ir vidutinių įmonių (1000-čiui gyventojų) – mažiausio nedarbo apskrityse, nes smulkus ir vidutinis verslas – pagrindinis darbo vietų steigėjas. Apskrityse, kuriose mažas nedarbas, 1000-čiui gyventojų tenka daugiau veikiančių mažų ir vidutinių įmonių negu tose apskrityse, kuriose nedarbas didelis. 2003 metų pabaigoje pagal veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičių, tenkantį 1000-čiui gyventojų, pirmavo Vilniaus – 20,1 (nedarbas – 7,6 procento), Klaipėdos – 18,4 (nedarbas – 9,8 procento), Kauno – 16,5 (nedarbas – 8,5 procento) apskritys. Šis rodiklis mažiausias Tauragės – 10,5 (nedarbas – 14 procentų), Utenos – 10,8 (nedarbas – 10,4 procento) ir Alytaus – 11,4 (nedarbas – 13,9 procento) apskrityse (žr. 3 pav.). Todėl galima daryti išvadą, kad būtina aktyviai skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, norint pasiekti, kad nedarbas Lietuvoje mažėtų.

3 pav. Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių 1000-čiui gyventojų apskrityse 2003 m. gruodžio 31 d.

Smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą atspindi įvairūs rodikliai, tačiau vieni svarbiausių – smulkaus ir vidutinio verslo užsienio prekybos rodikliai. Palyginus 2002 metų bendruosius smulkaus ir vidutinio verslo užsienio prekybos rodiklius (eksportą, importą ir panašiai) su visų šalies įmonių atitinkamais rodikliais, galima daryti tokias išvadas:

mažų ir vidutinių įmonių eksportas sudaro daugiau negu penktadalį bendrojo šalies eksporto;

mažų ir vidutinių įmonių importas sudaro beveik trečdalį viso Lietuvos importo.

1999–2002 metais didžiausias smulkaus ir vidutinio verslo importuotojas, taip pat eksportuotojas buvo prekybos smulkus ir vidutinis verslas. 2002 metais prekybos smulkaus ir vidutinio verslo importas siekė 79,5 procento viso smulkaus ir vidutinio verslo importo. Ypač sparčiai didėja didmenininkų importas. Smulkaus ir vidutinio verslo eksporto apimtis 2003 metais – 9088 mln. litų, arba 41,8 procento viso Lietuvos eksporto.

Viena smulkaus ir vidutinio verslo formų – fizinių asmenų, turinčių verslo liudijimus, komercinė veikla. Nuo 2003 m. sausio 1 d. fiziniai asmenys, norintys verstis ūkine komercine veikla neįregistravę įmonės, gali verstis individualia veikla ir taip gauti pajamų. Individualią veiklą fizinis asmuo gali vykdyti įsigijęs verslo liudijimą arba teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistravęs individualią veiklą. Pagal verslo liudijimus 2000 metais dirbo 95718 fizinių asmenų, tačiau 2000 metų pabaigoje fizinių asmenų veiklos pagal verslo liudijimus populiarumas pradėjo sparčiai mažėti. Fizinių asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus, 2003 metais, palyginti su 2000 metais, sumažėjo beveik 26 procentais (žr. 4 pav.).

4 pav. Fizinių asmenų, dirbusių pagal verslo liudijimus, 2000–2003 metais

2001–2003 metais atitinkamai sumažėjo ir sumokėtų mokesčių už verslo liudijimus. Pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu didžiuma šių mokesčių (50–60 procentų) sudarė fizinių asmenų mokesčiai už prekybos verslo liudijimus. 2003 metais gauta 14928 tūkst. litų mokesčių už verslo liudijimus (iš fizinių asmenų). Taip atsitiko dėl to, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. fiziniams asmenims atsirado galimybė verstis individualia veikla ją įregistravus teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Dabar Gariūnuose dirba apie 10000 asmenų. Didžiuma – fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Kiti – mažos įmonės (arba mikroįmonės). Taigi galima teigti, kad vien Gariūnuose dirba apie 10–15 procentų visų Lietuvoje pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų.

Nors daugiausia smulkaus ir vidutinio verslo subjektų įregistruota Vilniaus apskrityje, padėtis Vilniuje nėra gera. Daugumai smulkaus ir vidutinio verslo subjektų centrinėse miesto vietose nuomotis parduotuvių patalpas per brangu. Seni prekybos kioskai uždaromi (planuojama, kad kitais metais Vilniuje jų nebeliks). Taigi vienintelė išeitis smulkaus ir vidutinio verslo subjektui – keltis į tas vietas, kurias jis finansiškai pajėgus išsinuomoti ir kuriose lankosi daug pirkėjų. Dėl šių priežasčių smulkaus ir vidutinio verslo subjektai buriasi tam tikrose vietose – prekyvietėse. Daugiausia jų susiburia Vilniuje – Gariūnuose. Siekiant toliau skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, būtina kurti nelabai brangias verslo vietas. Šiuo metu Gariūnuose sukurta pradinė infrastruktūra, lankosi daug pirkėjų, todėl čia geriausia kurti nebrangias smulkaus ir vidutinio verslo vietas.

2. Gariūnų raidos istorija

Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 1 d. potvarkiu Nr. 2510 žemės sklypas, esantis Aukštuosiuose Paneriuose, Gariūnų gatvėje, buvo skirtas prekyvietei įrengti. Šio sklypo plotas buvo 60698 kv. metrai. Sklypas buvo išnuomotas. Remiantis nuomos sutartimis, prekyvietę eksploatuojančios įmonės savo lėšomis atliko teritorijos įrengimo ir tvarkymo darbus: įrengė ir elektrifikavo prekyvietę, pastatė tvoras. Vėliau Gariūnų prekyvietės teritorija plėtėsi.

Nuo 1994 metų ši prekyvietė – didžiausia smulkaus ir vidutinio verslo subjektų koncentravimosi vieta. Tai lėmė:

palanki geografinė padėtis;

daug pirkėjų;

tinkamai suformuota būtina infrastruktūra.

Dėl šių priežasčių Gariūnai žinomi ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje ir užsienyje. Kasmet Gariūnus aplankydavo šimtai tūkstančių pirkėjų. Nemažai jų atvykdavo iš užsienio. Prekyvietėje sukurta nemažai naujų darbo vietų.

Esama Gariūnų teritorija buvo tinkamai sutvarkyta: sukurta infrastruktūra, pastatyti laikinieji prekybos statiniai, aptverta teritorija. Buvo nuolat atliekamos pirkėjų ir pardavėjų apklausos, kurios parodė, kad tolesnė veikla turi būti siejama su ilgalaikėmis investicijomis: būtina pastatyti nuolatines prekybos vietas, gausinti maitinimo įstaigų, teikiamų paslaugų ir panašiai. Tačiau planuojamas investicijas ribojo neaiški situacija dėl žemės nuomos. Liko neįgyvendinta didžiuma sumanymų, o Gariūnuose dirbantys asmenys turėjo tenkintis minimaliomis darbo aplinkos sąlygomis (nepakankama infrastruktūra ir panašiai).

Nepaisant neaiškios perspektyvos, Gariūnus eksploatuojančių įmonių pagrindinė veiklos strategija buvo sukurti kuo palankesnes sąlygas sudaryti prekybos sandėrius, plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, tobulinti Gariūnų verslo infrastruktūrą.

Taigi per 10 veiklos metų į plyną lauką Aukštuosiuose Paneriuose, kuriame nebuvo jokios tinkamos infrastruktūros ir inžinerinių tinklų, investuota nemažai lėšų – beveik 30 mln. litų.

Visą Gariūnų prekyvietės teritoriją eksploatuoja trys įmonės: uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“.

1 lentelė. Bendri duomenys apie įmones

Pavadinimas	„Jurgena“	„Posūkis“	„Geruda“
Juridinis statusas	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė	uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data	1994 m. lapkričio 24 d.	1989 m. lapkričio 2 d.	1993 m. rugsėjo 2 d.
Įmonės kodas	122769753	122570783	2204311
PVM mokėtojo kodas	LT227697515	LT225707811	LT220431113
Buveinės adresas	Vilnius, Architektų g. 194-3	Vilnius, Jankiškių g. 43A	Vilnius, Gariūnų g. 71
Bendrovės vadovas	generalinis direktorius Ruslanas Avdejevas	direktorius Arūnas Dirvinskas	generalinė direktorė Irena Bleizgienė
Darbuotojų skaičius	123	78	104

Dabar uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ eksploatuoja 32,48 hektaro teritoriją: „Jurgena“ – 5,78, „Geruda“ – 19,4 ir „Posūkis“ – 7,3 hektaro žemės sklypą.

Šios trys įmonės per 10 veiklos metų žemės sklype Gariūnų gatvėje padarė tokias plyno lauko investicijas:

2 lentelė. Bendri rodikliai (1990–2004 metais)

Uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas	Investicijų suma, litais	Sumokėta mokesčių, litais
Jurgena“	7230595	29743801
„Posūkis“	4180239	9447201
„Geruda“	18377443	23773667
Iš viso	29788277	62964669

Plyno lauko investicijos pagal įmones:

3 lentelė. Uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“ (1995–2004 metai)

Investicijos	Investicijų dydis, litais
Teritorijos įrengimas:
skalda	660285
asfaltas	875800
Iš viso	1536086
Sukurtas kitas ilgalaikis turtas:
įrengta lietaus kanalizacija	82773
pastatyti paviljonai	1707135
sumontuoti paviljonų stogai	628689
įrengti apšvietimo bokšteliai	79241
pastatyta tvora	61631
įrengti lietaus nuotekų tinklai	24030
pastatai	969139
kitas ilgalaikis turtas	2141869
Iš viso	5694509
Iš viso investuota	7230595

Kaip matyti, per 9 metus investuota daugiau kaip 7 mln. litų. Uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“ eksploatuoja 5,78 hektaro žemės sklypą. Šio sklypo vertė – 3,299 mln. litų. Uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ investicijos 2,19 karto didesnės už žemės sklypo vertę.

Uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“ teikia šias paslaugas:

nuosavo turto nuomojimo;

viešojo maitinimo;

automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimo;

turgavietės eksploatavimo;

šiukšlių išvežimo, teritorijos sutvarkymo;

apsaugos.

4 lentelė. Uždaroji akcinė bendrovė „Posūkis“ (1990–2004 metai)

Metai	Investicijos	Investicijų dydis, litais
1990–1991	teritorijos įrengimas	2162623
1992	stoginių įrengimas	172420
1993	tualeto pastato ir aikštelės statybos darbai, elektros ir santechnikos įrengimo darbai	405000
1994	elektros pastotės remontas, policijos nuovados pastato statyba ir įrengimas	264209
1995	metalinių kioskų montavimas, autobusų stovėjimo aikštelės įrengimas	212162
1996	teritorijos apšvietimo darbai	5740
1997	prekyvietės vedėjo ir kasininkų kioskų įrengimo darbai	30948
1998	elektros ūkio rekonstravimas	7264
1999	tualeto pastato rekonstravimo darbai	15000
2000	dengtų stalų įrengimas, policijos nuovados pastato rekonstravimas	96900
2001	elektros oro linijų rekonstravimo, teritorijos apšvietimo, apsaugos sistemos montavimo darbai	601081
2002	radijo centro, teritorijos apšvietimo įrengimas	63000
2003	asfalto dangos atnaujinimas, naujų elektros oro linijų montavimas	87171
2004	asfalto dangos atnaujinimo darbai, apsaugos sistemos įrengimas	56721
	Iš viso investuota	4180239

Kaip matyti, per 15 metų investuota daugiau kaip 4 mln. litų. Uždaroji akcinė bendrovė „Posūkis“ eksploatuoja 7,3 hektaro žemės sklypą. Šio sklypo vertė – 6,1 mln. litų. Uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ plyno lauko investicijos sudaro 0,69 šio žemės sklypo kainos.

Uždaroji akcinė bendrovė „Posūkis“ teikia šias paslaugas:

nuomos;

prekybos vietų įrengimo;

turgavietės eksploatavimo;

šiukšlių išvežimo, teritorijos sutvarkymo;

apsaugos.

5 lentelė. Uždaroji akcinė bendrovė „Geruda“ (1994–2004 metai)

Metai	Investicijos	Investicijų dydis, litais
1996	įrengtas tualetas, pavėsinė, kavinė, dirbtuvės, kioskai, transformatorinė	386565
1998	įrengtos pavėsinės, sumontuoti apšvietimo bokštai	304401
1999	įrengtos pavėsinės	171370
2000	įrengtas tualetas, pavėsinės, kavinė, gręžinys	1092463
2001	įrengtos pavėsinės, dirbtuvės	763200
2002	įrengtos pavėsinės, lietaus kanalizacija	1040799
2003	įrengtos pavėsinės, lietaus kanalizacija	647580
1996–2003	įrengta prekyvietės aikštelė	1536086
2002–2004	nebaigta statyba (iš viso):	12434979
	komiso įforminimo pastatas	88625
	estrada	50547
	telefoninė kanalizacija	18764
	automobilių stovėjimo aikštelė	43134
	automobilių stovėjimo aikštelė prie tvenkinio	16818
	elektros skydinė	28722
	šviesoforas	98303
	antrojo aukšto kavinė su tualetu	118842
	administracinis pastatas su pasažu	2914447
	motelis (svečių namai)	1991430
	automobilių prekybos centro aikštelė	4487154
	paviljonų sektorius D-1	243496
	kavinė-baras	455378
	parduotuvė	499685
	autoservisas	1344811
	radijo stotis APC	34823
	Iš viso investuota	18377443

Kaip matyti, per 10 metų investuota daugiau kaip 18 mln. litų. Uždaroji akcinė bendrovė „Geruda“ eksploatuoja 19,4 hektaro žemės sklypą. Šio sklypo vertė – 7,665 mln. litų. Uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ investicijos 1,86 karto didesnės už žemės sklypo vertę.

Šiuo metu uždaroji akcinė bendrovė „Geruda“ teikia įvairias paslaugas smulkaus ir vidutinio verslo subjektams Gariūnuose, taip pat galutiniams vartotojams:

automobilių ekspozicijos aikštelių;

muitinės sandėlio;

automobilių saugojimo aikštelių;

sandėlių ir biurų nuomos;

plovyklos;

apgyvendinimo;

viešojo maitinimo;

automobilių lenktynių organizavimo (traukos lenktynės).

Per visą Gariūnų gyvavimo laiką investuota beveik 30 mln. litų. Šios investicijos 1,75 karto didesnės už bendrą šių žemės sklypų vertę.

Per 10 metų Gariūnuose atlikti infrastruktūros plėtimo, inžinerinių tinklų įrengimo darbai sudarė sąlygas, būtinas plėtoti prekybą bei smulkų ir vidutinį verslą, kurti naujas darbo vietas. Taip Gariūnai labai prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos plėtros. Be to, sumažino šoką, sukeltą perėjimo prie laisvosios rinkos.

Per dešimt metų eksploatuodamos Gariūnus visos trys įmonės sumokėjo daugiau kaip 60 mln. litų mokesčių.

6 lentelė. Sumokėta mokesčių

Metai	Suma, litais
1994	2976624
1995	4115018
1996	3412031
1997	4037392
1998	6015518
1999	8422760
2000	8633967
2001	8744112
2002	7780916
2003	7481991
Iš viso	61620329

7 lentelė. Uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ sumokėtų 1995–2003 metais mokesčių suvestinė, litais

Metai	Žemės nuoma	Pelno mokestis	Prekyviečių mokestis	Kelių mokestis	PVM	Fizinių asmenų pajamų mokestis	Iš viso
1995	39504	55960	477200	7426	160545	6004	746639
1996	52092	142512	656800	10033	210649	14174	1086260
1997	87290	380199	417600	14282	421912	110950	1432233
1998	87290	834924	672750	30350	1133944	333022	3092280
1999	87290	1156182	1171800	41696	1565924	747635	4770527
2000	87290	1318779	1171800	53591	1828990	936120	5396570
2001	87290	1545779	1244550	53202	1677587	526052	5134460
2002	97344	755920	1346400	54750	1433934	574499	4262847
2003	65546	798740	1346400	55430	1007581	548288	3821985
Iš viso	690936	6988995	8505300	320760	9441066	3796744	29743801

8 lentelė. Uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ sumokėtų 1994–2003 metais mokesčių suvestinė, litais

Metai	Žemės nuoma	Pelno mokestis	Prekyviečių mokestis	Kelių mokestis	PVM	Fizinių asmenų pajamų mokestis	Pajamų mokestis iš automobilių pardavimo	Iš viso
1994	–	–	–	7	0	1427	0	1434
1995	89296	0	0	280	7895	2659	0	100130
1996	58310	0	90382	3795	0	9553	11580	173620
1997	102266	8648	246590	12941	148696	92991	48730	660862
1998	102085	0	544780	18414	342480	90393	69281	1167433
1999	102085	0	766663	35637	680146	259800	43868	1888199
2000	62272	0	633493	25938	568135	141202	32099	1463139
2001	122717	161103	420000	25855	556329	345849	10830	1642683
2002	163624	45424	341100	18217	182170	399349	2820	1152704
2003	114979	103902	369440	22680	223299	362697	0	1196997
Iš viso	917634	319077	3412448	163764	2709150	1705920	219208	9447201

9 lentelė. Uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ sumokėtų 1994–2003 metais mokesčių suvestinė, litais

Metai	Žemės nuoma	Pelno mokestis	Prekyviečių mokestis	Kelių mokestis	PVM	Fizinių asmenų pajamų mokestis	Nekilnojamojo turto mokesčiai	Kiti mokesčiai	Iš viso
1992	0	0	0	0	0	0	0	192690	192690
1993	0	130307	0	0	0	242999	0	778344	1151650
1994	25560	148927	1418863	31579	655157	506243	0	188861	2975190
1995	73927	2095	2115800	16998	399982	624717	33677	1053	3268249
1996	38368	26594	1172760	38036	504442	338275	33676	0	2152151
1997	38315	117201	741360	20511	607734	386945	32231	0	1944297
1998	38315	13212	719540	20727	544477	404452	0	15082	1755805
1999	38315	35450	675900	19008	549709	404227	41425	0	1764034
2000	38304	3654	675900	18610	532492	448084	41426	15788	1774258
2001	37522	17146	790275	19867	598455	450675	48308	4721	1966969
2002	205954	216890	957600	22520	654765	274174	33462	0	2365365
2003	102989	190799	957600	23538	781257	312619	33465	60742	2463009
Iš viso	637569	902275	10225598	231394	5828470	4393410	297670	1257281	23773667

Dabar Gariūnai neatitinka čia veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų poreikių ir neužtikrina tinkamo Vilniaus priemiesčio estetinio vaizdo. Taigi visus senus metalinius prekybos kioskus reikėtų keisti į naujus prekybos paviljonus. Jau dabar dalis senų kioskų pakeista, tačiau toliau investuoti į naują infrastruktūrą nesiryžtama dėl neaiškios Gariūnų perspektyvos.

Dabar būtina atnaujinti prekybos paviljonus, įrengti naujus inžinerinius tinklus, t. y. vietoj senojo Gariūnų turgaus įrengti naują ir modernų paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parką, kuriame smulkaus ir vidutinio verslo atstovai galėtų toliau plėtoti veiklą.

Siekiant išlaikyti esamą traukos centrą, padidinti jo patrauklumą ir pritraukti daugiau lankytojų, geriau organizuoti prekybos veiklą, padidinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų konkurencingumą ir verslumą, būtina teikti daugiau įvairių paslaugų, sudaryti sąlygas plėtoti naują veiklą. Tam turi būti sukurta tinkama infrastruktūra.

3. Projekto apibūdinimas

3.1. Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parko vizija

Pagrindinis tikslas – įsteigti Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parką „Gariūnai“ (toliau vadinama – parkas), sukurti tinkamą infrastruktūrą, taip skatinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, Lietuvos ūkininkų verslumą ir konkurencingumą, gamybinius, prekybos ir paslaugų ryšius tarp subjektų.

Parkas bus skirtas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, t. y. fiziniams asmenims, dirbantiems su patentais, mikroįmonėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, liaudies amatininkams.

Naujojo parko paskirtis – sudaryti tinkamas sąlygas plėtoti smulkų ir vidutinį verslą. Parkas būtų puiki galimybė pradedantiesiems verslininkams išbandyti jėgas versle, įsilieti į parengtą rinką. Prie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros prisidėtų ir Gariūnuose planuojamas įrengti informacijos centras, kuris teiktų informaciją verslo klausimais.

Šiuo metu Gariūnuose smulkaus ir vidutinio verslo subjektų naudojama infrastruktūra (paviljonai, kioskai) beviltiškai pasenusi. Seni metaliniai kioskai neatitinka Gariūnuose veikiančių subjektų poreikių. Tokia infrastruktūra neapsaugo parduodamų prekių nuo aplinkos poveikio (lietaus, šalčio ir panašiai). Be to, tokie metaliniai kioskai formuoja neigiamą Gariūnų įvaizdį. Taigi būtina juos atnaujinti, modernizuoti, įrengti tokius prekybos paviljonus, kuriuose būtų tinkamos darbo sąlygos. Šiuo metu modernizuota tik dalis prekybos paviljonų.

Dabar Gariūnuose daugiausia prekiaujama pramoninėmis prekėmis. Formuojant naująjį parką, ketinama skatinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektus plėsti parduodamų prekių asortimentą, teikti naujas paslaugas, specializuotis.

Būsimąjį parką sudarys trys pagrindinės dalys:

3.1.1. Ūkininkų turgus.

Ūkininkų turgų sudarys keturi paviljonai po 3000 kv. metrų. Juose bus prekiaujama mėsa, pienu, žuvimis, vaisiais ir daržovėmis. Jie bus įrengti laikantis higienos normų ir maisto produktų saugojimo bei pardavimo reikalavimų.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos augintojams bus sudarytos išskirtinės sąlygos prekiauti savo produkcija, nustatytos lengvatinės nuomos kainos (1 kv. metro nuomos kaina neviršys pusės rinkos kainos vidurkio). Ūkininkai naujuose paviljonuose galės pristatyti jų ūkiuose išaugintus ekologiškus, rūšinius produktus, bus pradėta įgyvendinti Lietuvos ūkių prekinių ženklų pristatymo programa.

Kad toks turgus būtų įsteigtas, Lietuvos ūkininkų asociacijos siekia jau nuo 1998 metų, nes suformuota infrastruktūra leistų ūkininkams centralizuotai prekiauti žemės ūkio produktais ir taip sukurti savo rinką.

Gariūnų ūkininkų turguje numatoma rengti žemės ūkio produktų pardavimo aukcionus, naujausių metodų ir technologijų, taikytinų žemės ūkyje, parodas, sezonines žemės ūkio produktų muges, veiktų nuolatinis ekologiškų žemės ūkio produktų turgus. Būtų sukurtas kaimo informacijos centras, nuolat vyktų pristatymo kampanijos.

Panašus ūkininkų turgus, siekiant centralizuoti žemės ūkio produkcijos pardavimą ir sukurti veiksmingas žemės ūkio produkcijos rinkodaros strategijas, įsteigtas Lenkijoje. Jo steigimą rėmė Lenkijos Respublikos Vyriausybė.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728, numatyta, kad viena svarbiausių žemės ūkio ir kaimo politikos įgyvendinimo krypčių – geros kokybės produktų gamybos plėtra ir rinkodara per žemės ūkio ir maisto produktų rinkos infrastruktūros plėtros bei ekologinio žemės ūkio plėtros rėmimą.

Ūkininkų turgaus įsteigimas išspręstų Vilniaus miesto planavimo problemas, galima būtų panaikinti ar sumažinti miesto centre esančią Kalvarijų turgavietę ir taip užtikrinti naujų verslo rajonų plėtrą.

Ūkininkų turgus bus įrengtas uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ teritorijoje.

3.1.2. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimo linija.

Esamoje Gariūnų teritorijoje ketinama organizuoti senų toliau eksploatuoti netinkamų automobilių perdirbimą. Automobilis bus išardomas, toliau naudoti tinkamos jo detalės – parduodamos. Tai, kas liks, bus perdirbama arba sunaikinama. Eksploatuoti netinkamų automobilių perdirbimo linija Vilniaus apskrityje veikiančioms įmonėms ir įstaigoms padėtų spręsti senų automobilių utilizavimo problemas. Viskas būtų atliekama laikantis ES ekologinių standartų.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimo linija leistų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kurį sukelia šiuo metu esančios eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimo įmonės, nesilaikančios aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų reikalavimų, ir pasiūlytų ekonomišką tokių transporto priemonių perdirbimo alternatyvą, įgyvendinant valstybei duotas pakartotinio panaudojimo, perdirbimo ir naudojimo užduotis. Tai atitinka Europos Tarybos ir Parlamento direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tikslą – transporto priemonių atliekų prevencija, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių pakartotinis panaudojimas, perdirbimas ir kitos naudojimo formos, kad mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, taip pat aplinkosauginio veiksmingumo didinimas, ypač veiklos vykdytojų, kurie tiesiogiai apdoroja eksploatuoti netinkamas transporto priemones.

Eksploatuoti netinkamų automobilių perdirbimo aikštelė padėtų Vilniaus miestui spręsti senų automobilių utilizavimo klausimą. Viskas būtų atliekama laikantis visų ekologinių reikalavimų.

Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutas 2002 metais atliko eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimo galimybių uždarųjų akcinių bendrovių „Posūkis“ ir „Geruda“ teritorijose studiją.

Pramonės ir komunalinių įmonių teritorijos sprendinių brėžinyje numatytos teritorijos atliekoms saugoti, transporto priemonėms išmontuoti dviejuose Vilniaus miesto rajonuose: Kuprijoniškėse ir Gariūnuose. Apsvarsčius galimas alternatyvas, nustatyta, kad mazgus ir detales, tinkamus toliau naudoti, geriausia saugoti ir parduoti uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ teritorijose arba visą netinkamų naudoti automobilių išmontavimo veiklą vykdyti uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ teritorijoje (t. y. kelių transporto priemonių priėmimo, išmontavimo, metalo laužo ir kitų antrinių žaliavų, pavojingų ir nepavojingų atliekų laikinojo saugojimo, mazgų ir detalių, tinkamų toliau naudoti ir parduoti, saugojimo ir pardavimo veikla). Ši alternatyva – geriausia teritorijų planavimo, sveikatos ir teritorijos dydžio požiūriu.

Eksploatuoti netinkamų automobilių perdirbimo linija bus įrengta uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ teritorijoje.

Be to, čia planuojama teikti ir kitas automobilių techninės priežiūros paslaugas. Dabar Gariūnuose veikia autoservisas, parduodamos ir montuojamos automobilių padangos, remontuojami automobiliai. Parke numatoma teikti įvairias paslaugas galutiniams vartotojams. Pagrindinės paslaugos:

automobilių techninės priežiūros;

maitinimo;

apgyvendinimo;

renginių organizavimo (automobilių lenktynių, šachmatų turnyrų ir panašiai);

naudotų autodetalių prekybos (bus siejama su automobilių technine priežiūra ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimu);

modernios automobilių stovėjimo aikštelės;

informavimo ir konsultavimo.

3.1.3. Parkas.

Gariūnuose jau yra sukurta pradinė smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti būtina infrastruktūra. Numatoma toliau kurti nebrangias verslo vietas, skirtas smulkiam ir vidutiniam verslui. Bus toliau plečiami esami dengti paviljonai, pastatytas naujas 20000 kv. metrų statinys, skirtas prekiauti Lietuvos gamintojų produkcija, liaudies meistrų gaminiais, kalvystei, nacionaliniams amatams pristatyti, prekiauti sendaikčiais, numizmatika, filatelija ir panašiai, nuomos kaina juose bus lengvatinė (kv. metro nuomos kaina – apie 30 procentų mažesnė už rinkos kainos vidurkį). Taip bus skatinama steigti mikroįmones ir spartinama smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.

Numatoma, kad per ateinančius 5 metus lietuviškos prekės sudarys daugiau kaip 50 procentų Gariūnų apyvartos.

Prekybos pastatas bus pastatytas uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ teritorijoje.

Be to, parke planuojama įrengti informavimo ir konsultavimo centrą, kuriame smulkaus ir vidutinio verslo subjektams bus teikiama būtina verslo informacija, mokymo ir konsultavimo paslaugos, jie susipažins su mokesčių naujienomis ir pakeitimais. Bus suteiktos galimybės elektroniniu būdu atsiskaityti už paslaugas, pirkti, mokėti mokesčius, atlikti muitinės ir pajamų deklaravimo procedūras. Taip bus gerinama smulkių įmonių verslo aplinka, jos skatinamos naudotis elektroninėmis priemonėmis.

Parke numatoma suformuoti komplektą įvairių paslaugų, kurios pritrauktų lankytojų iš visos Lietuvos. Parke lankytųsi įvairaus amžiaus, išsilavinimo, vidutines ir mažesnes nei vidutinės pajamas gaunantys asmenys, šeimos. Parke būtų teikiamos paslaugos ir parduodamos prekės vaikams, moterims, vyrams. Kiekvienas lankytojas galės susirasti reikiamą prekę (tiek kokybės, tiek kainos požiūriu), gauti geros kokybės paslaugų už priimtiną kainą.

Lankytojų (ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio) gausa ir tinkama infrastruktūra sudarys sąlygas parke kurtis naujoms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, skatins naujus įmonių gamybos, prekybos ir paslaugų ryšius, didins esamų smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslo efektyvumą.

3.2. Alternatyvos parkui

Atsižvelgiant į Gariūnų išsidėstymą, geriausia būtų plėtoti parką, kadangi:

jau sukurta dalis būtinos infrastruktūros, įrengti pagrindiniai inžineriniai tinklai; šiuo metu Gariūnų teritorijoje veikia autoservisas, degalinė, motelis, kelios maitinimo įstaigos ir panašiai;

Gariūnai įsikūrę Aukštuosiuose Paneriuose, buvusiame pramoniniame rajone; šalia – kuro rezervo saugyklos, termofikacinė elektrinė, atliekų rūšiavimo ir smulkinimo įmonė (uždaroji akcinė bendrovė „Vienituras“), smėlio ir žvyro karjeras (akcinė bendrovė „Gasta“), dujotiekio magistralė, aukštosios įtampos elektros laidai, todėl statyti gyvenamųjų namų kvartalą čia neįmanoma, o kitos paskirties, pramoninio pobūdžio pastatus – irgi problematiška, taigi geriausia šį žemės sklypą ir toliau naudoti komercijai plėtoti, juolab kad šiuo metu jau yra sukurta dalis tam būtinos infrastruktūros;

teritorijos paskirtis atitinka Vilniaus miesto bendrojo plano nuostatas.

3.3. Numatytos investicijos, įgyvendinimo etapai

Numatoma pradėti parengiamuosius darbus ir per ateinančius 10 metų investuoti iki 50 mln. litų į parko infrastruktūros plėtrą ir tinkamų verslo vietų kūrimą.

Pirmuosius ketverius metus numatoma investuoti 35 mln. litų:

2005 metų rugsėjį–2008 metų liepą – 8 mln. litų į ūkininkų turgaus kūrimo 1-ąjį etapą ir 7 mln. litų į infrastruktūros sukūrimą;

2006 metų kovą–2008 metų birželį – 20 mln. litų į geros kokybės prekybos vietų sukūrimą – naujų statyba, 20000 kv. metrų parko patalpas;

2008–2015 metais – dar apie 15 mln. litų (ne mažiau kaip 1 mln. litų per metus) į ūkininkų turgaus kūrimo 2-ąjį etapą, infrastruktūros plėtrą, amatininkų ir liaudies meistrų zoną. Būtų:

įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Į Gariūnus atvažiuoja nemažai žmonių, taigi kyla nemažų automobilių parkavimo problemų. Siekiant jas išspręsti, ketinama plėsti automobilių stovėjimo aikšteles, padaryti jas nemokamas;

išplėtotas gatvių tinklas. Numatoma įrengti apylankas, kurios panaikintų transporto grūstis;

įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Į Gariūnus atvyksta nemažai šeimų su įvairaus amžiaus vaikais. Parkas bus skirtas ne tik pavieniams asmenims, bet ir šeimoms, todėl ketinama įrengti patalpas, kuriose vaikai galėtų linksmai ir saugiai leisti laiką, kol tėvai vaikščios po parką;

sutvarkyta aplinka. Ketinama įrengti šaligatvius, pieveles, pasodinti medžių, krūmų. Taip bus siekiama gerinti Gariūnų, Aukštųjų Panerių, o drauge ir Vilniaus įvaizdį, sukurti malonią aplinką čia dirbantiems ir atvykstantiems žmonėms.

3.4. Finansavimo galimybės

Šį projektą įgyvendins trys Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuos nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.

5 pav. Diskontuotų projekto srautų kitimas (mln. litų)

Grynoji dabartinė vertė po 25 veiklos metų (investicijų gyvavimo laikotarpis) sudarys 37991438 litus, t. y. bus mažesnė už investuotą vertę, dėl to ir projekto investicijų pelningumas bus mažas.

Investicijų pelningumas per 10 veiklos metų sudarys 12 procentų, investicijų ekonominio naudingumo laikotarpiu (per 25 metus) – 21 procentą. Tai rodo, kad projektas pakankamai gyvybingas, taigi įgyvendinamas, tačiau nepakankamai efektyvus, kad būtų laikomas komercine iniciatyva, dėl to gali būti traktuojamas kaip skatintinas valstybės, t. y. suteikus projektui valstybės ir visuomenės svarbos projekto kategoriją, jam turėtų būti sudarytos išskirtinės žemės nuomos sąlygos (ne aukciono tvarka).

3.5. Projektavimo ir statybos firmų paslaugos, vietinių žaliavų ir medžiagų naudojimas

Projektavimo ir statybos darbus atliks Lietuvos Respublikoje atestuotos projektavimo ir statybos firmos. Statybai bus naudojamos vietinės žaliavos ir medžiagos:

vietinės birios statybinės medžiagos (gruntas, smėlis, žvyras, skalda);

vietinės surenkamosios konstrukcijos;

kitos Lietuvos Respublikoje gaminamos statybinės medžiagos ir panašiai.

Darbo jėga – vietinė. Apsirūpinti darbo ištekliais nebus sunku.

3.6. Objekto poveikis gamtos ir kultūros paveldui

Numatytoje vietoje rekreacijos teritorijų, vertingų vietovių kraštovaizdžių ar kultūros paveldo teritorijų nėra. Visa Gariūnų teritorija yra pramoninės bei komercinės paskirties. Taigi objektas aplinkai žalos nedarys. Numatoma sutvarkyti teritoriją: pasodinti medžių, krūmų ir panašiai. Tai pagerins Gariūnų estetinį vaizdą, bus suformuoti žalieji plotai. Bus pagerintas Gariūnų – miesto vartų įvaizdis. Be to, planuojama įrengti lietaus ir nuotekų inžinerinius tinklus. Tai padės išvengti nereikalingo aplinkos teršimo.

4. Atitiktis valstybės politikos tikslams, prioritetams

Šis projektas glaudžiai susijęs su valstybės politikos tikslais: smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, infrastruktūros, būtinos smulkiam ir vidutiniam verslui, sukūrimu, nedarbo mažinimu, verslumo ir naujų verslų skatinimu, paslaugų kūrimu, socialinių ekonominių regionų skirtumų mažinimu.

4.1. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginės kryptys

Projektas atitinka Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strategines kryptis bei Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002–2004 metų priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175. Numatomi šie smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strateginiai tikslai:

užtikrinti prioritetinį smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtojimą (įgyvendinus šį projektą, bus sukurtos naujos ir išsaugotos esamos smulkaus ir vidutinio verslo darbo vietos);

didinti smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumą, sudarant palankias sąlygas diegti inovacijas ir naudoti naujas technologijas (Gariūnų teritorijoje bus pradėti perdirbti netinkami naudoti automobiliai);

baigti formuoti smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus plėtros sistemos svarbiausias grandis – institucinę, informacinę ir finansinės paramos struktūrą ir kontrolę (planuojama Gariūnuose įrengti verslo informacijos centrą, kuris teiktų įvairią konsultacinę informaciją).

Numatomos tokios šių strateginių tikslų įgyvendinimo per planuojamą įsteigti verslo informacijos centrą priemonės:

gerinti teisinę, ekonominę ir informacinę smulkaus ir vidutinio verslo aplinką, užtikrinti, kad verslininkai regionuose galėtų pasinaudoti jiems svarbia verslo informacija, mokymo ir konsultavimo paslaugomis;

teikti efektyvią finansinę paramą smulkiam ir vidutiniam verslui;

skatinti ir remti regioninių ir tikslinių programų rengimą ir įgyvendinimą, plėtoti smulkaus ir vidutinio verslo paramos infrastruktūrą, vietines verslininkų iniciatyvas;

skatinti smulkias ir vidutines įmones diegti ir naudoti elektroninį atsiskaitymą už paslaugas, pirkimą, mokesčių mokėjimą, elektroniniu būdu atlikti muitinės ir pajamų deklaravimo procedūras.

Įgyvendinus projektą, bus įsteigtas verslo informacijos centras, kuriame kompetentingi specialistai smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teiks reikiamą verslo informaciją, mokymo ir konsultavimo paslaugas, supažindins juos su mokesčių naujienomis ir pasikeitimais. Čia įmonės galės elektroniniu būdu atsiskaityti už paslaugas, pirkti, mokėti mokesčius, atlikti muitinės ir pajamų deklaravimo procedūras. Taip bus gerinama smulkių įmonių verslo aplinka, teikiama išsami verslo informacija, smulkūs verslininkai skatinami naudotis elektroninėmis priemonėmis.

Įgyvendinus projektą, bus renkama informacija apie parke veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų veiklą, atliekama išsami verslo būklės analizė. Susisteminti duomenys bus teikiami per žiniasklaidos priemones. Visuomenė per radijo stotį „Geras FM“ bus nuolat informuojama apie parko verslo sąlygas ir verslininkų problemas.

Įsteigus parką ir suformavus tinkamą infrastruktūrą, gerės smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslo vietos, padidės verslo efektyvumas. Paslaugų ir prekių gausa ir patogi infrastruktūra privilios daugiau lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, skatins naujus įmonių gamybos, prekybos ir paslaugų ryšius. Tai padidins smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslumą ir konkurencingumą, leis sudaryti daugiau verslo sandėrių. Minėtieji veiksniai didins šalies mažųjų įmonių produktyvumą, leis kurti naujas darbo vietas. Numatoma, kad projektą įgyvendinus bus netiesiogiai sukurta daugiau kaip 1500 papildomų naujų darbo vietų. Šiuo metu Gariūnuose jau dirba apie 10000 žmonių. Sudarius čia tinkamas verslo sąlygas, jų pagausėtų iki 12 tūkstančių. Projekto įgyvendinimas turės poveikį ne tik Gariūnuose tiesiogiai dirbantiems asmenims, bet ir kitiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams Lietuvoje. Manoma, kad su Gariūnų veikla netiesiogiai susiję apie 25000 žmonių (prekių atvežimas, paskirstymas ir panašiai). Įgyvendinus projektą, jų gali pagausėti mažiausiai 10 procentų.

4.2. Ilgalaikė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853, tarp II ir III lygio strateginių tikslų nurodyta:

per artimiausius 5 metus sukurti palankią ekonominę, teisinę ir kreditavimo aplinką smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, išplėtoti institucinę verslo infrastruktūrą;

per artimiausią laikotarpį parengti ir pradėti įgyvendinti priemones, užtikrinančias smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą visuose šalies regionuose;

Šioje strategijoje paminėtoje regionų ekonomikos plėtros politikoje numatyta, kad būtina plėtoti regionų techninę ir socialinę infrastruktūrą, remiantis subalansuotos raidos principais. Tai apima ir paramos smulkiam ir vidutiniam verslui infrastruktūros plėtojimą.

Numatyta Lietuvai tapus ES nare:

aktyvinti smulkių ir vidutinių įmonių steigimą;

didinti naujų inovatyvių smulkių ir vidutinių įmonių, ypač valstybės remiamuose verslo inkubatoriuose ir technologijų parkuose.

Numatytos šios smulkaus ir vidutinio verslo infrastruktūros plėtros priemonės:

sukurti informacijos rinkimo, analizės ir sklaidos sistemą;

sudaryti teisines ir ekonomines fizinės infrastruktūros plėtros sąlygas;

sukurti ir tobulinti nefinansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai teikiančią institucinę infrastruktūrą.

Šioje strategijoje taip pat pabrėžta, kad smulkaus ir vidutinio verslo plėtros uždavinius būtina įgyvendinti integruotai per tris skirtingus institucinius lygius:

nacionalinį (nacionalinė smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa);

regioninį (institucijų palaikymas ir plėtra);

vietinį (verslininkų ir verslo lygio palaikymas bei plėtra).

Įgyvendinus projektą, bus sukurta stambiausia regione smulkaus ir vidutinio verslo palaikymo sistema.

4.3. Vilniaus miesto 2002–2011 metų strateginis planas

Projekto atitiktis Vilniaus miesto 2002–2011 metų strateginiame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 607, nurodytiems pagrindiniams Vilniaus miesto plėtros prioritetams:

4.3.1. Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas

Vienas iš šio prioriteto 1.3 tikslo – pagerinti Vilniaus miesto urbanistinį architektūrinį įvaizdį – uždavinių yra formuoti Vilnių – savitos architektūros didmiestį, saugant istorinio miesto kraštovaizdį (Nr. 1.3.3). Šio uždavinio įgyvendinimo 1.3.3.1 veiksmas – parengti ir įgyvendinti pagrindinių patekimo į miestą vietų („miesto vartų“) įvaizdžio pagerinimo programą, ypač daug dėmesio skiriant oro uostui, geležinkelio ir autobusų stotims, oro uosto – miesto centro trasai bei Savanorių prospektui, kurio organizatoriais ir vykdytojais gali būti ir verslininkai, o rodikliai – sutvarkyta patekimo į miestą vietų aplinka.

Įgyvendinant pristatomą ekonominį projektą, sklypus eksploatuojančių įmonių lėšomis bus sutvarkytas parkas ir Gariūnų gatvės aplinka, pagerintas įvažos iš Vilniaus į automagistralę Kaunas–Vilnius estetinis vaizdas. Įmonės savo lėšomis jau sutvarkė dalį šios atkarpos infrastruktūros. Įrengti šviesoforai, praplatinti keliai, įrengti trosiniai atitvarai ir panašiai. Įmonės savo lėšomis nutiesė įvažą į automagistralę, 3 kilometrų asfaltuotą kelią, įrengė asfaltuotas aikšteles ir važiavimo juostas. Atlikti darbai sumažino automobilių grūstis Savanorių prospekte. Automobilių šioje įvažoje nuolat daugėja. Įgyvendinus projektą, bus nutiesta papildoma kelio juosta tiesiai į automagistralę Vilnius–Kaunas, sutvarkyta Gariūnų aplinka. Tai padidins šios įvažos naudojimą ir 30 procentų sumažins automobilių grūstis Savanorių prospekte.

4.3.2. Naujosios ekonomikos plėtra

Šio prioriteto 2.2 tikslo – užtikrinti ekonominę aplinką, palankią verslui ir investicijoms – 2.2.1 uždavinys – sukurti palankias sąlygas vietos ir užsienio investicijoms. Vienas iš šio uždavinio įgyvendinimo veiksnių – skatinti naujų darbo vietų kūrimą, suteikiant nemokamai žemės sklypus investuotojams, sukuriantiems ne mažiau kaip 100 naujų darbo vietų, inicijuoti įstatymų pataisas, sudarančias tokią galimybę (veiksmas Nr. 2.2.1.2).

Projekto įgyvendinimas suteiktų galimybę per artimiausius 10 metų investuoti į nuomojamų sklypų infrastruktūrą iki 50 mln. litų. Parke numatoma įrengti lietaus ir nuotekų tinklus, visus senus prekystalius pakeisti moderniais paviljonais, įrengti nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles, išplėtoti gatvių tinklą – nutiesti apylankas ir taip mažinti automobilių grūstis, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkyti aplinką. Tai pagerins ir patobulins parko infrastruktūrą, smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslo vietas, pritrauks daugiau vietos ir užsienio lankytojų. Tinkama vartotojams ir įmonėms patraukli infrastruktūra labiau traukia lankytojus.

Uždarųjų akcinių bendrovių „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ teikiamos paslaugos – vienas iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų ir jų produktų rėmimo būdų. Nuolatinis verslo vietų tobulinimas ir lankytojų gausėjimas smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiks galimybę daugiau parduoti, sudaryti daugiau sandėrių, plėsti veiklą. Per ateinančius metus numatoma įrengti ūkininkų, sendaikčių, knygų, liaudies amatų ir tautodailininkų turgus, taip skatinti smulkaus ir vidutinio verslo subjektus plėsti parduodamų prekių asortimentą, specializuotis. Numatoma, kad minėtieji veiksniai Gariūnuose padės sukurti iki 1500 naujų darbo vietų.

Įgyvendinus projektą, bus įrengtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių išmontavimo linijos, išplėstos traukos lenktynių trasos, pastatytas viešbutis, kavinė, plečiamas autoserviso tinklas. Numatoma sukurti daugiau kaip 100 tiesioginių naujų darbo vietų.

2.2.4 uždavinys – vykdyti subalansuotą komercinių ir pramoninių miesto teritorijų plėtrą, kurio 2.2.4.1 veiksmas – parengti didelių komercinių ir pramoninių rajonų objektų plėtros specialiuosius planus.

Projektas visiškai atitinka Vilniaus miesto tarybos, miesto Plėtros departamento ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą Vilniaus miesto bendrąjį 2005 metų planą pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir ją atitinkančias galimas veiklos rūšis (detalesnė projekto atitiktis pateikiama 4.4 skirsnyje).

4.4. Vilniaus miesto bendrasis planas

Vilniaus miesto bendrasis planas – svarbus teisinis ir miesto plėtros dokumentas. Priimami sprendimai dėl savivaldybių teritorijų žemės naudojimo, veiklos ribojimo ar plėtojimo sąlygų išdavimo, valstybės, savivaldybės ir privataus kapitalo interesų derinimo, investicijų programų koordinavimo, biudžeto lėšų skirstymo prioritetų nustatymo neturi prieštarauti nurodytojo plano nuostatoms.

Projekto atitiktis Vilniaus miesto bendrajam planui, patvirtintam Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292:

4.4.1. Miesto struktūra ir žemės naudojimo reglamentai

Vilniaus miesto bendrajame plane Gariūnų teritorijai skiriamas konversinės miesto teritorijų plėtros būdas – pirmenybė teikiama projektams, kurie numato sutvarkyti apleistas teritorijas, gerina aplinkos kokybę, mažina taršą, kuria palankią investicijoms aplinką, padeda tolygiai išdėstyti darbo vietas mieste, atnaujina ir plėtoja inžinerinę įrangą. Parko projektas atitinka šiuos miesto teritorijų plėtros tikslus:

gerinant teritorijų aplinkos kokybę, parengti priemones automobilių transporto srautams ir oro taršai miesto centre sumažinti;

pritraukti privačias investicijas naujoms darbo vietoms steigti;

siekiant derinti teritorinę plėtrą ir inžinerinę infrastruktūrą, tiesti gatves, kurios sumažins transporto eismą miesto centre;

siekiant taupiai naudoti miesto žemę, efektyviau naudoti esamą inžinerinę, socialinę infrastruktūrą ir toliau ją plėtoti.

Įgyvendinus projektą, privačiomis investicijomis bus sutvarkyta 32,48 hektaro Gariūnų teritorijos. Numatoma nutiesti asfaltuotas gatves, lietaus kanalizacijos ir buities nuotekų tinklus, papildomą kelio juostą, sutvarkyti aplinką. Numatoma pastatyti šiuolaikiškus modernius paviljonus ir kitus infrastruktūros objektus, kurių reikia smulkaus ir vidutinio verslo subjektų veiklai plėtoti. Bus sukurtos naujos verslo ir darbo vietos.

Pagal žemės naudojimo reglamentą Gariūnų teritorija išskiriama kaip komercinės paskirties teritorija. Jos tikslinė paskirtis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Šios teritorijos skiriamos:

finansinėms (komerciniams bankams, draudimo ir kitoms finansinėms įmonėms) įstaigoms statyti ir eksploatuoti;

turizmo informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems kultūriniams komercijos objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti;

prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti;

viešbučiams, restoranams, radijo ir televizijos studijoms įrengti, statyti ir eksploatuoti.

Gariūnų teritorijos sklypuose Nr. 9 ir 10, esančiuose Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos B teritorijoje, uždaroji akcinė bendrovė „Geruda“ pastatė ir įrengė patalpas, kuriose įsikūrė akcinės bendrovės Šiaulių banko filialas, teritorinės muitinės sandėliai, smulkios automobilių detalių prekybos, automobilių prekybos, automobilių serviso įmonės ir asmenys, dirbantys su verslo liudijimais, veikia 86 vietų motelis, įsikūrusi radijo stotis „Geras FM“. Išasfaltuota teritorija, įrengti lietaus nuotekų tinklai, stoginės ir kita. Šiame sklype įrengta ir eksploatuojama saugi automobilių sporto mėgėjų traukos lenktynių trasa.

Gariūnų teritorijos sklype Nr. 9, esančiame Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje, uždaroji akcinė bendrovė „Posūkis“ pastatė ir eksploatuoja lengvųjų konstrukcijų paviljonus, kuriuose įsikūrė smulkios prekybos ir gamybos įmonės. Įmonė savo lėšomis pastatė ir išlaiko pastatą, kurį eksploatuoja Panerių policijos nuovada.

Gariūnų teritorijos sklype Nr. 8, esančiame Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A teritorijoje, uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“ pastatė ir įrengė modernius prekybos paviljonus, kuriuose įsikūrė smulkios prekybos įmonės ir asmenys, dirbantys su verslo liudijimais, įrengta 80 vietų kavinė.

Įgyvendinus projektą, numatoma plėsti esamą infrastruktūrą ir statinius, įrengti naujus modernius paviljonus, nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles, ūkininkų, sendaikčių, knygų, liaudies amatų ir tautodailininkų prekyvietes, plėsti traukos lenktynių trasas, autoserviso įmonių tinklą, pastatyti viešbutį, kavinę. Bus sukurtos patogios ir modernios smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslo vietos. Uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ į šios teritorijos tvarkymą artimiausius 10 metų numato investuoti iki 50 mln. litų. Šios komercinės paskirties teritorijos vizija – gausiai lankomas ir verslininkams patrauklus pigiomis verslo vietomis, paslaugomis, gera informacijos infrastruktūra garsėjantis parkas. Parkas sudarys tinkamas sąlygas toliau plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, leis pradedantiesiems smulkaus ir vidutinio verslo atstovams lengviau įsilieti į rinką.

4.4.2. Pramonės ir komunalinių įmonių teritorijų sprendiniai

Vilniaus miesto bendrajame 2005 metų plane, siekiant efektyviai naudoti buvusias pramonės teritorijas, numatomi teritorijų planavimo sprendiniai. Galima išskirti šiuos sprendinius, susijusius su Gariūnų teritorija:

Gariūnų teritorija pagal naudojimo sritį priskiriama smulkaus verslo, komercijos ir prekybos teritorijai;

bendrajame plane nurodyta, kad rezervuojama 45 hektarai Gariūnų teritorijos, skiriant ją smulkios gamybos, paslaugų, prekybos įmonėms.

Numatomi tokie Vilniaus miesto bendrojo 2005 metų plano sprendinių įgyvendinimo rezultatai: sukurtos naujos darbo vietos, gražėjanti aplinka ir gerėjanti verslo aplinka. Sprendinių įgyvendinimo programa:

skatinti smulkų ir vidutinį verslą, ypač atitinkantį naujų darbo vietų kūrimo poreikius;

sudaryti savivaldybės ilgalaikes verslo plėtros programas;

skatinti investicijas į šiuolaikišką, mažiau aplinką teršiančią gamybą ir gamybos atliekų perdirbimą;

kurti investavimui palankią aplinką.

Projektas atitinka numatytą sprendinių įgyvendinimo programą. Bus remiama smulkaus ir vidutinio verslo subjektų ir asmenų, dirbančių su verslo liudijimais, veikla, suteikiant jiems galimybes pristatyti prekes ir paslaugas, skatinamas įmonių bendradarbiavimas, kuriama palanki verslui aplinka, pritraukiama daugiau vietos ir užsienio lankytojų. Tai tiesiogiai didins smulkių įmonių produktyvumą, skatins plėtoti veiklą. Numatoma sukurti daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų. Šiuo metu Gariūnuose dirba apie 10 tūkstančių žmonių. Sudarius tinkamas verslo sąlygas, jų pagausės iki 12 tūkstančių.

Pagal šį projektą uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ ketina investuoti į naujos infrastruktūros kūrimą ir esamos tobulinimą, tai skatintų verslo aplinkos gerinimą, suteiktų galimybes smulkaus ir vidutinio verslo subjektams ir asmenims, dirbantiems su verslo liudijimais, plėsti rinkodarą, sudaryti daugiau sandėrių, investuoti į savo darbo vietas.

Pagal projektą įrengta eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimo linija leis sumažinti žalą aplinkai, kurią daro šiuo metu esančios eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimo įmonės, nesilaikančios aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų reikalavimų; bus ekonomiška tokių transporto priemonių perdirbimo alternatyva, įgyvendinant valstybei nustatytas pakartotinio panaudojimo, perdirbimo ir naudojimo užduotis. Tai atitinka 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos ir Parlamento direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tikslą – transporto priemonių atliekų prevencija, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių pakartotinis panaudojimas, perdirbimas ir kitos naudojimo formos, kad mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose.

Šiuo metu parengtas įmonės steigimo investicinis projektas ir galimybių studija. Šios įmonės įkūrimas mažintų transporto priemonių neigiamą poveikį aplinkai, prisidėtų prie aplinkos kokybės apsaugos, išsaugojimo ir gerinimo.

4.5. Vilniaus apskrities (regiono) plėtros planas 2003–2007 metams

Vilniaus regiono plėtros strategija užtikrina vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą, išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams įgyvendinti. Strategija bus įgyvendinta rengiant ir vykdant strategines priemones atitinkančius projektus.

Projekto atitiktis Vilniaus regiono plėtros planui 2003–2007 metams, patvirtintam Vilniaus regiono plėtros tarybos 2004 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 6:

4.5.1. Pramonė ir verslas

Vilniaus apskrities strateginės plėtros prioritetas – stabilios ir palankios verslo plėtrai aplinkos sukūrimas užtikrinant tolygų ekonomikos augimą visame regione – apima pramonės, verslo infrastruktūros plėtrą. Šis projektas atitinka šiuos Vilniaus apskrities verslo ir pramonės plėtros srities prioritetus:

palankios verslo aplinkos, skatinančios verslo plėtrą, sukūrimas;

paskatų plėtoti verslą sukūrimas ir įgyvendinimas;

naujų verslo subjektų kūrimosi rėmimas, siekiant padidinti kuriamų įmonių, gyventojų užimtumą, sumažinti naujų įmonių likvidavimosi lygį;

veikiančių įmonių plėtra;

palankių sąlygų vietos ir užsienio investicijoms užtikrinimas, tolygus jų paskirstymas regione;

gamybinio sektoriaus ir paslaugų plėtra.

Įgyvendinant projektą, numatoma investuoti į esamos infrastruktūros gerinimą – visas senas, dengtas prekybos vietas pakeisti šiuolaikiškais, moderniais paviljonais, sutvarkyti aplinką (įrengti žaliąsias zonas, poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles). Numatoma įrengti iki 1500 geresnės kokybės naujų verslo vietų. Tai labai pagerins verslo aplinką, sumažins sezonų orų kaitos poveikį smulkaus ir vidutinio verslo subjektų ir asmenų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklai.

Daugiausia dėmesio skiriama smulkių verslininkų darbo sąlygų gerinimui, saugumo užtikrinimui, teigiamo įvaizdžio kūrimui. Šiuo metu smulkaus ir vidutinio verslo subjektai savo verslo vietose daugiausiai prekiauja pramoninėmis prekėmis. Ateityje numatoma įrengti ūkininkų turgų (su lengvatinėmis sąlygomis Lietuvos ūkininkams), atitinkantį privalomus higienos reikalavimus, sendaikčių, knygų, tautodailininkų ir liaudies amatų prekyvietes. Tai privilios daugiau vietos ir užsienio lankytojų, skatins veikiančių įmonių plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą. Numatoma visokeriopai skatinti Lietuvos smulkiuosius gamintojus – suteikti jiems geriausias prekybos vietas, taikyti nuolaidas ir panašiai. Pastaraisiais metais lietuviškų prekių gausėja. 1999 metais jos sudarė 10 procentų, o 2004 metais – 30–40 procentų visos apyvartos. Numatoma skatinti teikti tiesiogiai vartotojams kuo daugiau paslaugų (pvz., baldų gamyba, drabužių siuvimas, mezgimas pagal individualius užsakymus, buitinės technikos, drabužių taisymas ir panašiai). Dabar prekyvietėje yra 10000 verslo vietų. Numatomos investicijos 10–15 procentų padidins verslo vietų, bus sukurta iki 1500 naujų darbo vietų. Per 5 metus Lietuvos gamintojų produkcija ir paslaugos sudarys apie 50 procentų visos prekyvietės apyvartos.

Taigi šis projektas turės poveikį ne tik Gariūnuose veikiantiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, bet ir smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje, visos Lietuvos ekonomikos plėtrai. Su Gariūnų veikla susiję dar apie 25000 asmenų, dirbančių visoje Lietuvoje, – didmenininkai, prekių vežėjai, smulkūs gamintojai ir kita. Parko kokybinė plėtra skatins smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą visoje Lietuvoje. Tai gyvins Lietuvos ekonomiką.

Parkas rems smulkaus verslo plėtrą, Lietuvos ūkininkus, leis maksimaliai naudotis skirtingų įmonių ištekliais. Kompleksiška ir geros kokybės įvairių produktų pasiūla privilios daugiau lankytojų, padidins smulkių įmonių produktyvumą, skatins prekybos ir gamybos struktūros pokyčius.

4.5.2. Infrastruktūros plėtra

Opiausia infrastruktūros plėtros problema – prasta vietinių kelių būklė, žemi kai kurių svarbiausiųjų gatvių ir sankryžų techniniai parametrai, tai varžo transporto eismą, sukelia jo grūstis, automobilių ir keleivių prastovas. Transporto infrastruktūros ypač stinga naujų statybų teritorijose. Vilniui toliau plečiantis, būtina gerokai atnaujinti ir plėsti transporto infrastruktūrą, kad sumažėtų kelionės laiko sąnaudos, didėtų pralaidumas.

Šis projektas atitinka šiuos Vilniaus apskrities infrastruktūros plėtros srities prioritetus:

vietinių kelių tvarkymas pagal prioritetus;

pravažiuojamųjų kelių infrastruktūros plėtra;

ES ir privačių investicijų pritraukimas infrastruktūros plėtrai.

Pagal šį projektą uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ investuos į parko kelių infrastruktūros sutvarkymą. Lietuvos statybų projektavimo institutas yra parengęs projektą „Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) infrastruktūros analizė“, kuriame pateikti numatomos įrengti kelių infrastruktūros brėžiniai ir preliminarūs skaičiavimai. Pagal patvirtintą detalųjį planą visoje A teritorijoje reikia įrengti 40600 kv. metrų, B teritorijoje – 34340 kv. metrų asfaltuotų gatvių su apšvietimu, želdiniais, šaligatviais. Uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ numato įrengti apie 21500 kv. metrų asfaltuotų kelių. Keliai bus įrengiami per du etapus (pirmasis etapas – 2005–2008 metai, antrasis etapas – 2008–2013 metai). Numatoma nutiesti ir papildomą Gariūnų gatvės juostą tiesiai į automagistralę Vilnius–Kaunas.

4.5.3. Aplinkosauga

Pagrindinė Vilniaus miesto aplinkosaugos problema – ūkinių nuotekų ir lietaus vandens surinkimas. Šiuo metu reikia renovuoti arba perstatyti didžiumą nuotekų kolektorių, renovuoti slėgines linijas ir nuotekų siurblines.

Lietaus vandens surinkimas ypač opus per šiltojo laikotarpio liūtis ir pavasario polaidžius. Savanorių prospekte, Vilkpėdės slėnyje, Gariūnų rajone ir kitose teritorijose būtina įrengti pakankamai pralaidžius tinklus.

Pagal šį projektą uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ ketina investuoti į parko vandens ir nuotekų tinklų sutvarkymą. Lietuvos statybų projektavimo institutas yra parengęs projektą „Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) infrastruktūros analizė“, kuriame pateikti numatomų įrengti ir renovuoti vandens ir nuotekų tinklų brėžiniai ir preliminarūs skaičiavimai. Pagal patvirtintą detalųjį planą šiame rajone reikia įrengti 4800 metrų geriamojo vandens, 4850 metrų buities nuotekų ir 6100 metrų lietaus nuotekų tinklų. Uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Posūkis“ ir „Geruda“ numato įrengti apie 900 metrų lietaus kanalizacijos ir 900 metrų buities nuotekų tinklų.

Dar viena problema – dulkės, kurią irgi padėtų išspręsti parko įkūrimas ir tolesnė infrastruktūros plėtra. Šiuo metu dalis Gariūnų teritorijos neužstatyta ir nesutvarkyta. Sausuoju metų laikotarpiu kyla daug dulkių. Išasfaltavus teritoriją, sutvarkius infrastruktūrą ir aplinką, ši problema būtų išspręsta.

5. Parko poveikis visuomenei

Jeigu šiam projektui nebūtų suteiktas valstybinės svarbos projekto statusas, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ negalėtų investuoti į tinkamos infrastruktūros ir šiuolaikiško parko sukūrimą. Mat pagal šį projektą ketinama investuoti į ilgalaikės infrastruktūros (naudojamos keliasdešimt metų) sukūrimą. Šiuo metu Gariūnų perspektyva neaiški. Dabar su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „Jurgena“, „Geruda“ ir „Posūkis“ sudaromos tik trumpalaikės žemės nuomos sutartys. Tai stabdo investicijas, planų įgyvendinimą, neleidžia gerinti verslo sąlygų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Parko projekto pripažinimas valstybinės svarbos ekonominiu projektu suteiks čia dirbantiems smulkaus ir vidutinio verslo subjektams ilgalaikę sėkmingos veiklos garantiją.

Jeigu šis projektas nebūtų įgyvendintas ir tinkamas parkas nebūtų įkurtas:

darbo ir pajamų netektų mažiausiai 10000 žmonių (tiek šiuo metu tiesiogiai prekiauja Gariūnuose), padidėtų nedarbas Vilniaus regione ir visoje Lietuvoje, didėtų socialinė įtampa;

darbo ir pajamų netektų mažiausiai 25000 žmonių (visoje Lietuvoje), kurie netiesiogiai susiję su Gariūnų veikla (teikia paslaugas, gamina, atveža prekes ir t. t.);

valstybės biudžetas netektų per metus keliolikos milijonų litų, kuriuos sumoka fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus (už verslo liudijimą per metus sumokama 1200 litų, o vien Gariūnuose dirba 10000 žmonių); dauguma šių žmonių kreiptųsi į darbo biržas, ieškodami naujo darbo, prašydami įvairių pašalpų, todėl Gariūnų uždarymas ne tik sumažintų gaunamų mokesčių, bet ir padidintų valstybės išlaidas.

Pripažinus šį projektą valstybinės svarbos projektu, sudarytos sąlygos kurti naują, modernų parką, kuris teiks įvairiapusišką naudą Lietuvos ekonomikai:

bus sukurta tinkama verslo aplinka, būtina smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti. Pastebima, kad dauguma smulkaus ir vidutinio verslo subjektų buriasi teritorijose, turinčiose tinkamą verslui plėtoti infrastruktūrą;

pagal projektą numatoma remti smulkaus verslo plėtrą, projektas leis maksimaliai naudotis skirtingų įmonių ištekliais. Kompleksiška ir geros kokybės įvairių produktų pasiūla pritrauks daugiau lankytojų, padidins smulkių įmonių produktyvumą, skatins prekybos ir gamybos struktūros pokyčius;

numatomos investicijos 10–15 procentų padidins verslo vietų, bus sukurta daugiau kaip 1500 naujų darbo vietų;

per ateinančius 10 metų į parką numatoma investuoti 40–50 mln. litų;

įgyvendinus projektą, toliau eksploatuojančios parką trys įmonės per metus sumokėtų 7–8 mln. litų mokesčių; valstybė dar papildomai gautų apie 7–8 mln. litų mokesčių už verslo liudijimus;

bus skatinami Lietuvos smulkieji gamintojai ir įmonės, tiesiogiai vartotojams teikiantys paslaugas (gaminantys baldus, siuvantys drabužius, mezgantys pagal individualius užsakymus, taisantys buitinę techniką ir drabužius ir panašiai) – jiems suteikiamos geriausios prekybos vietos, taikomos nuolaidos ir panašiai. Numatoma, kad per 5 metus Lietuvos gamintojų produkcija ir paslaugos sudarys daugiau kaip 50 procentų visos prekyvietės apyvartos;

bus plečiamos komerciškai nepelningos, bet visuomenei naudingos paslaugos. Šiuo metu Gariūnuose teikiama viena tokia paslauga – automobilių traukos lenktynės. Prieš kelis metus tai buvo opi Vilniaus problema – miesto gatvėse nuolat vykdavo nelegalios lenktynės, keliančios nemaža rūpesčių eismo priežiūros atstovams ir pavojų ne tik jų dalyvių gyvybei, bet ir gyventojų saugumui. Gariūnuose pagal atitinkamus saugumo reikalavimus įrengta tokių lenktynių trasa, kurioje dažnai vyksta lenktynės. Kai kada į jas susirenka net iki 5 tūkstančių žiūrovų. Visus šiuos renginius organizuoja ir finansiškai remia uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“. Plėtojant parką, bus galima toliau plėsti šią lenktynių trasą ir taip skatinti norinčiuosius palenktyniauti tai daryti čia, o ne miesto gatvėse. Be automobilių lenktynių, parke dar bus organizuojamos nemokamos mugės, labdaros akcijos, šachmatų turnyrai ir panašiai;

bus įkurta eksploatuoti netinkamų automobilių išmontavimo aikštelė. Šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip milijonas įvairių autotransporto priemonių, didžiuma – senesnės nei 10 metų. Drauge daugėja senų, nebenaudojamų automobilių, kaupiamų aikštelėse, paliekamų gyvenamųjų namų kiemuose, teršiančių aplinką. Įkūrus parke naują jų išmontavimo aikštelę, tokių nereikalingų automobilių sumažėtų. Įsteigus eksploatuoti netinkamų automobilių išmontavimo įmonę, transporto priemonės mažiau veiktų aplinką, gerėtų aplinkos kokybė;

bus nutiesta patogi įvaža į Vilnių, pagerintas Gariūnų ir Vilniaus įvaizdis. Formuojant parką, planuojama išplėtoti kelių tinklą, sutvarkyti aplinką ir panašiai. Tai leistų išvengti transporto grūsčių Vilniaus prieigose, pagerintų susisiekimą. Tvarkinga aplinka kurtų teigiamą Gariūnų ir Vilniaus įvaizdį, čia būtų malonu dirbti ir lankytis;

sukūrus steigiamame parke tinkamą infrastruktūrą, gerės smulkaus ir vidutinio verslo subjektų darbo vietos, didės verslo efektyvumas. Tinkamų verslo vietų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams sukūrimas padidins jų veiklos kontrolę. Tai iki minimumo sumažins kontrabandos tikimybę. Be to, platus paslaugų ir prekių asortimentas vienoje vietoje, patogi infrastruktūra privilios daugiau lankytojų iš Lietuvos ir užsienio, skatins naujus įmonių gamybos, prekybos ir paslaugų ryšius. Tai padidins smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslumą ir konkurencingumą, leis sudaryti daugiau verslo sandėrių;

bus sudarytos palankios sąlygos Lietuvos ūkininkams. Pagal visus higienos ir sanitarinius reikalavimus bus įrengti keturi paviljonai, skirti ūkininkams prekiauti jų ūkiuose išauginta produkcija (mėsa, pienu, žuvimis, vaisiais ir daržovėmis). Ūkininkams bus suteiktos lengvatinės sąlygos prekiauti savo produkcija, sukurta efektyvi žemės ūkio produkcijos rinkodara. Gariūnų lankytojai galės įsigyti šviežios, ekologiškai švarios Lietuvos ūkiuose išaugintos produkcijos.

III. Išvados

Gariūnai – unikalus verslo inkubatorius, įkurtas beveik prieš 15 metų. Šiuo metu čia dirba daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių. Tokį Gariūnų populiarumą lėmė palanki geografinė padėtis, daugybė pirkėjų, tinkama būtinoji infrastruktūra. Į šį valstybei ir visuomenei svarbų objektą kasmet buvo investuojama: kuriama infrastruktūra, gerinamos darbo sąlygos, steigiamos naujos darbo vietos, gerinamas estetinis vaizdas ir panašiai. Šiuo metu Gariūnuose veikia apie 10 procentų visų Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo subjektų (daugiausia fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus).

Taigi nuo 1994 metų šis objektas tapo didžiausia smulkaus ir vidutinio verslo subjektų koncentracijos vieta Vilniuje. Didžiumai jų nuomotis parduotuvių patalpas centrinėje miesto dalyje per brangu. Seni prekybos kioskai Vilniuje uždaromi. Taigi smulkaus ir vidutinio verslo atstovai buriasi čia, Gariūnuose. Siekiant toliau skatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, Gariūnuose būtina formuoti nebrangias verslo vietas.

Deja, padėtis šiuo metu nėra gera. Esama Gariūnų teritorija neatitinka visų smulkaus ir vidutinio verslo subjektų poreikių. Trūksta gerai įrengtų verslo vietų, šiuolaikiškų inžinerinių tinklų ir panašiai.

Numatomus darbus ir investicijas stabdo neaiškus likimas žemės sklypų (uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ – 19,4 hektaro, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ – 5,78 hektaro, uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ – 7,3 hektaro; iš viso – 32,48 hektaro), būtinų projektui įgyvendinti. Su Gariūnus eksploatuojančiomis įmonėmis sudaromos tik trumpalaikės sutartys, kurios atnaujinamos tik trumpam laikui. Šio projekto pripažinimas valstybinės svarbos projektu užtikrina reikiamas sąlygas daryti ilgalaikes investicijas į esamos teritorijos modernizavimą, plėsti teikiamas paslaugas, gerinti prekybos veiklą. Numatomomis investicijomis bus kuriamas parkas.

Parkas užtikrins nuolatines darbo vietas daugiau nei 15000 asmenų. Šis projektas glaudžiai susijęs su valstybės politikos tikslais: smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, infrastruktūros, būtinos smulkiam ir vidutiniam verslui funkcionuoti, sukūrimu, nedarbo mažinimu, naujų verslų skatinimu ir paslaugų kūrimu, socialinių ir ekonominių regionų skirtumų mažinimu.

Kuriamame parke bus tinkama infrastruktūra, naujos darbo vietos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, tai didins verslo efektyvumą, suteiks galimybes šalies ūkininkams parduoti pačių išaugintą produkciją. Paslaugų ir prekių gausa vienoje vietoje, patogi infrastruktūra privilios daugiau lankytojų, skatins naujus įmonių gamybos, prekybos ir paslaugų ryšius. Tai padidins smulkaus ir vidutinio verslo subjektų verslumą ir konkurencingumą, leis sudaryti daugiau verslo sandorių. Minėtieji veiksniai didins šalies mažųjų įmonių produktyvumą, leis kurti naujas darbo vietas. Numatoma, kad projektą įgyvendinus bus sukurta daugiau kaip 1500 darbo vietų. Šiuo metu Gariūnuose dirba apie 10000 žmonių. Sudarius tinkamas verslo sąlygas, šis skaičius didėtų iki 12000. Projekto įgyvendinimas veiks ne tik Gariūnuose tiesiogiai dirbančius asmenis, bet ir kitus smulkaus ir vidutinio verslo subjektus Lietuvoje. Manoma, kad su Gariūnų veikla netiesiogiai susiję dar apie 25000 žmonių (atvežančių, paskirstančių prekes ir panašiai).

Įgyvendinus projektą, trys Gariūnus eksploatuojančios įmonės per metus valstybei sumokėtų 7–8 mln. litų mokesčių. Dar apie 70 mln. litų mokesčių valstybė gautų už verslo liudijimus ir iš veikiančių Gariūnuose smulkaus ir vidutinio verslo subjektų per 10 projekto įgyvendinimo metų.

______________