LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJO KVALIFIKACIJOS ĮGIJIMO TVARKOS
1995 m. rugsėjo 26 d. Nr. 516
Vilnius
Įgyvendinant Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 10 30 nutarimu Nr. I-1939, planuojama iki 2005-2010 metų palaipsniui pereiti, kad pirminė sveikatos priežiūra gyventojams būtų teikiama bendrosios praktikos gydytojų, panaikinant apylinkių gydytojų terapeutų bei pediatrų pareigybes.
Bendrosios praktikos gydytojai bus rengiami iš gydytojų, baigusių medicinos gydytojo pirminę bendrąją rezidentūrą, taip pat asmenų, turinčių medicinos ar pediatrijos gydytojo diplomą, po to rezidentūroje, internatūroje arba perkvalifikavimo kursuose įgiję medicinos gydytojo ar kitą gydomosios specialybės profesinę kvalifikaciją.
Siekdamas sureguliuoti bendrosios praktikos gydytojo kvalifikacijos įgijimo tvarką, tvirtinu bendrosios praktikos gydytojo rengimo tvarkos taisykles (1 priedas).
Sveikatos apsaugos ministerijos
1995 09 26 įsakymo Nr. 516
1 priedas
BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJO RENGIMO
TVARKOS TAISYKLĖS
1. Rengimo vieta, forma ir trukmė.
Bendrosios praktikos gydytojai rengiami Kauno medicinos akademijoje ir Vilniaus universitete bendrosios praktikos gydytojo specialybės stacionarinėje ir pertraukiamojoje rezidentūroje.
Į rezidentūrą priimama aukštųjų mokyklų nustatyta viešo konkurso tvarka ir terminais.
2. Priėmimo į rezidentūrą sąlygos.
2.1. Į stacionarinę rezidentūrą priimami asmenys, turintys medicinos gydytojo ar gydytojo pediatro diplomą, po to rezidentūroje, internatūroje arba perkvalifikavimo kursuose įsigiję vieną iš medicinos arba pediatrijos specialybių profesinę kvalifikaciją.
2.2. Į pertraukiamąją rezidentūrą priimami:
2.2.1. asmenys, turintys medicinos arba pediatrijos gydytojo diplomą, po to rezidentūroje, internatūroje ar perkvalifikavimo kursuose įgiję gydytojo terapeuto arba gydytojo pediatro specialybės profesinę kvalifikaciją ir pagal ją ne mažiau kaip trejus metus išdirbę apylinkės arba kaimo ambulatorijos gydytoju terapeutu arba gydytoju pediatru;
3. Studijų rezidentūroje sąlygos, mokymo planas ir tvarka.
3.1. Stacionarinėje rezidentūroje studijuojama trejus metus ir mokomasi akademinėse, universitetinėse klinikose bei kitose joms priskirtose bazėse. Studijų metu aukštoji mokykla rezidentui moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio gydytojo rezidento pareigybinę algą.
Pertraukiamojoje rezidentūroje 2.2.1 punkte išvardyti gydytojai studijuoja 11 mėnesių, o 2.2.2 punkte išvardyti gydytojai – nepilnus trejus metus. Pertraukiamoji rezidentūra galima ir kitose (ne akademinėse ar universitetinėse) tam tikslui akredituotose sveikatos priežiūros įstaigose. Besimokančiųjų pertraukiamojoje rezidentūroje išlaidas aukštajai mokyklai pagal sudarytas sutartis padengia darbdavys (esamas ar būsimas), pats gydytojas arba, jeigu tai leidžia įstatymai, darbo birža.
3.2. Stacionarinės rezidentūros studijų kursas susideda iš šių ciklų, kurių bendra trukmė – 33 mėn.: akių ligų – 1 mėn., akušerijos-ginekologijos – 3 mėn., ausų-nosies-gerklės ligų – 1 mėn., chirurgijos-traumatologijos – 3 mėn., infekcinių ligų – 1 mėn., intensyviosios vaikų ir suaugusiųjų terapijos – 2 mėn.; neurologijos – 2 mėn.; odos ir lytiniu būdu plintančių ligų – 1 mėn.; psichiatrijos – 1 mėn.; vaikų ligų – 4 mėn.; vidaus ligų – 4 mėn.; laisvai pasirinktos disciplinos ar metodikos įsisavinimo – 2 mėn.; darbo bazinėje miesto poliklinikoje – 4 mėn.; savarankiško darbo kaimo ambulatorijoje – 4 mėn. Psichologijos, psichiatrinės medicinos, pirminės LNL profilaktikos, ekologijos disciplinos studijuojamos rezidentūros metu aukštosios mokyklos organizuojamose paskaitose ir seminaruose bei savarankiškai.
Pertraukiamojoje rezidentūroje 2.2.1 punkte išvardytiems gydytojams studijų kursas susideda iš visų ciklų, kurių bendra trukmė – 52 savaitės (1 metai): akių ligų – 3 sav., akušerijos- ginekologijos – 6 sav., ausų-nosies-gerklės ligų – 3 sav., suaugusiųjų infekcinių ligų- 2 sav., vaikų infekcinių ligų – 2 sav., intensyviosios suaugusiųjų terapijos – 3 sav., intensyviosios vaikų terapijos – 3 sav., odos ir lytiniu būdu plintančių ligų – 2 sav., psichiatrijos – 2 sav., neurologijos – 4 sav., chirurgijos – 2 sav., traumatologijos -2 sav., vaikų ligų – 5 sav.; vidaus ligų: apylinkės terapeutams (kaimo ambulatorijoje) – 2 sav., apylinkės pediatrams: stacionare – 1 sav., terapinėje apylinkėje – 2 sav. ir kaimo ambulatorijoje – 2 sav.; kaimo ambulatorijų gydytojams (stacionare) -2 sav.; paraklinikinės disciplinos (profilaktinė medicina, socialinė medicina, psichologija, darbo organizavimas) – po 1 sav. kiekvienos iš jų.
Pertraukiamojoje rezidentūroje 2.2.2 punkte išvardyti gydytojai atleidžiami nuo jų turimos specialybės mokymosi, tačiau turi mokytis visų kitų šio skyriaus pirmojoje pastraipoje išvardytų disciplinų.
3.3. Studijuojantys stacionarinėje rezidentūroje rezidentai praktinių įgūdžių ir žinių įgyja per praktinius ciklus, paskaitas ir seminarus, kurie organizuojami aukštosios mokyklos bazėse pagal rezidentūros programą.
Studijuojantys pertraukiamojoje rezidentūroje teorinių žinių ir praktinių įgūdžių įgyja atskirus ciklus studijuodami savarankiškai pagal rezidentūros programą. Ciklų programą galima atlikti akredituotose mokymo bazėse pas akredituotus specialistus – rezidentų vadovus, kurie vienu metu gali dirbti su 1–2 rezidentais. Stacionariniuose cikluose rezidento darbo krūvis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 gydytojo ordinatoriaus etato. Tarp atskirų ciklų galimos pertraukos, tačiau pertraukiamoji rezidentūra turi trukti ne ilgiau kaip 5 metus.
4. Įskaitų ir egzaminų laikymas.
4.1. Tiek stacionarinės, tiek pertraukiamosios rezidentūros rezidentai, atlikę atitinkamo ciklo programą, pas tiesioginį rezidentūros ciklo vadovą laiko įskaitą. Per įskaitą rezidentui raštu pateikiami 3 klausimai iš ciklo teorinės programos. Praktiniai įgūdžiai vertinami pagal praktinį darbą ciklo metu. Įskaitos rezultatai pateikiami atitinkamai aukštajai mokyklai. Jei įskaita išlaikyta, išduodamas sertifikatas. Gavus visų privalomų rezidentūros programos ciklų sertifikatus bei išklausius teorinį kursą, įgyjama teisė laikyti valstybinį kvalifikacinį egzaminą.
4.2. Baigiamasis stacionarinės rezidentūros egzaminas laikomas kartą per metus (birželio mėn.). Pertraukiamosios rezidentūros rezidentai baigiamąjį egzaminą gali laikyti du kartus per metus (birželio arba gruodžio mėn.). Baigiamąjį egzaminą leidžiama laikyti ne daugiau kaip tris kartus.
Baigiamasis egzaminas susideda iš dviejų dalių – praktinės ir teorinės. Per praktinę dalį patikrinami praktiniai įgūdžiai, gebėjimas orientuotis klinikinėse situacijose ir bendrauti su pacientais. Sėkmingai išlaikius praktinę dalį, kandidatui leidžiama laikyti teorinę dalį. Teorinė egzamino dalis laikoma raštu. Visi egzaminuojamieji atsako į tuos pačius 10 klausimų, kurie parenkami iš visos rezidentūros programos atsitiktiniu principu po vieną iš šių sričių: akušerijos-ginekologijos, pediatrijos, intensyviosios vaikų ir suaugusiųjų terapijos, vidaus ligų, psichiatrijos-neurologijos, otorinolaringologijos, dermatovenerologijos, oftalmologijos, infekcinių ligų, chirurgijos-traumatologijos, paramedicininių disciplinų (socialinės medicinos, profilaktinės medicinos, psichologijos, darbo organizavimo).
Atsakymai vertinami dešimties balų sistema pagal paruoštą standartą.
4.3. Baigiamąjį rezidentūros egzaminą priima Valstybinė (nacionalinė) kvalifikacinė komisija, lygiomis dalimis sudaryta iš Kauno medicinos akademijos (KMA) ir Vilniaus universiteto (VU) bendrosios gydytojo praktikos klinikų atstovų, KMA ir VU pedagogų specialistų, atstovaujančių disciplinai, kuri įtraukta į rezidentūros programą, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovo, Gydytojų sąjungos atstovo, Bendrosios praktikos gydytojų asociacijos atstovo.
Atstovus iš akademinių dalinių deleguoja KMA ir VU rektoriai. Komisijos pirmininkas ir sudėtis tvirtinama Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu.
5. Profesinės kvalifikacijos pažymėjimo išdavimas. Išlaikiusiems baigiamajį egzaminą aukštoji mokykla, kurioje gydytojas baigė rezidentūros studijas, pagal Valstybės (nacionalinės) kvalifikacinės komisijos protokolą išduoda bendrosios praktikos gydytojo profesinės kvalifikacijos pažymėjimą.
6. Pertraukiamosios rezidentūros studijų bazės ir rezidentų vadovų akreditavimas.
6.1. Rezidento studijų darbo bazė turi būti tokia, kad jis galėtų įgyti rezidentūros programoje numatytus įgūdžius bei žinias ir atitikti šiuos reikalavimus:
e) ne mažesnė kaip specialybės pirmos kategorijos arba bendrosios praktikos gydytojo – ne mažesnė kaip antros kategorijos rezidentūros studijų ciklo vadovo kvalifikacija,
f) stacionare turi būti sąlygos rezidentui dirbti 0,5 etato.
Rezidentūros bazes akredituoja komisija, sudaryta iš bendrosios praktikos gydytojo klinikos atstovo, Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos atstovo, Gydytojų sąjungos atstovo ir SAM atstovo.
Aukštųjų mokyklų pasiūlytus akreditacijos rezultatus tvirtina SAM, išduodama akreditacijos pažymą.
KMA pertraukiamosios rezidentūros programai atlikti priskiriamos akredituotos bazės, esančios Kauno ir Klaipėdos apskrityse, o VU – Vilniaus, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse.
6.2. Pertraukiamosios rezidentūros praktinių studijų ciklo vadovu gali būti akredituojamas ne mažesnės kaip pirmos kvalifikacinės kategorijos gydytojas arba ne mažesnės kaip antros kvalifikacinės kategorijos bendrosios praktikos gydytojas.
Rezidentų studijų vadovus su bendrosios gydytojo praktikos klinikos ir atitinkamo profilio klinikos vadovų rekomendacijomis aukštoji mokykla pateikia tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijai.
PERSONALO IR RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIAUS VIRŠININKAS R. BURBA
______________