LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL TRIUKŠMO POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2005 m. liepos 21 d. Nr. V-596

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 16 straipsniu:

1. Tvirtinu Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pavedu ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu

Nr. V-596

TRIUKŠMO POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) ir 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo nuostatas.

2. Tvarkos apraše aprašoma aplinkos triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tvarka ir gali būti planuojamos ar esamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros sudėtinė dalis.

3. Tvarkos aprašo laikomasi atliekant planuojamos ar esamos ūkinės komercinės veiklos triukšmo poveikio visuomenės sveikatai įvertinimą.

4. Tvarkos apraše taip pat gali būti taikomos:

4.1. vertinant ir prognozuojant nepalankaus triukšmo poveikio visuomenės sveikatai lygį;

4.2. pagrindžiant ir tobulinant triukšmo normavimą;

4.3. rengiant triukšmo poveikio visuomenės sveikatai prevencijos priemones;

4.4. nustatyta tvarka teikiant informaciją visuomenei.

5. Tvarkos apraše pagal 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo I ir III priedą apibūdinami papildomi triukšmo rodikliai gyventojams, priklausantiems jautrioms grupėms.

6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

6.1. ekvivalentinis triukšmo lygis – pastovaus plačiajuosčio triukšmo lygis, kurio vidutinis kvadratinis garso slėgis toks pat kaip ir nagrinėjamo nepastovaus triukšmo tam tikru laiko intervalu;

6.2. strateginis triukšmo žemėlapis – žemėlapis, skirtas apibendrintam įvairių šaltinių triukšmo poveikio įvertinimui tam tikroje zonoje atlikti arba apibendrintai prognozei pateikti;

6.3. triukšmo dozė – integralinė vertė, apibrėžianti akustinę energiją, veikiančią žmogų nustatytą laiko trukmę, leidžiamo lygio, nustatyto Lietuvos higienos normoje HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-520 (Žin., 2003, Nr. 87-3957) (toliau – HN 33-1:2003), dalimis (arba procentais);

6.4. triukšmo poveikis visuomenės sveikatai – galimo dirginimo, sveikatos pakenkimo ar sužalojimo sunkumo ir tikimybės derinys;

6.5. triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – galimo ar esamo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procedūra.

7. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme.

II. TRIUKŠMO ŠALTINIŲ TRIUKŠMO LYGIŲ NUSTATYMAS IR PROGNOZAVIMAS

8. Atliekant triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą:

8.1. nustatomi arba apskaičiuojami faktiški triukšmo lygiai;

8.2. nustatoma triukšmo poveikio trukmė;

8.3. nustatomas gyventojų, kurie veikiami arba gali būti paveikti, skaičius;

8.4. nustatyti faktiški arba apskaičiuoti triukšmo lygiai lyginami su teisės aktuose patvirtintais leidžiamais triukšmo lygiais.

9. Triukšmo šaltinio triukšmo lygis apskaičiuojamas pagal formulę:

                                                         (1)

čia:

p – garso slėgis,

p₀= 2x10⁵ N/m2 =2x10⁶ kg/m² – garso slėgio slenkstis, esant normaliam atmosferiniam slėgiui.

10. Keleto triukšmo šaltinių triukšmo lygis apskaičiuojamas pagal formulę:

                              (2)

čia:

n – bendras atskirų sumuojamų triukšmo šaltinių garso lygis.

11. Prognozuojant triukšmą, kurį sukeltų projektuojami įrenginiai – pramonės įmonės, kelių, oro ir geležinkelių objektai, naudojamas triukšmo aprašymo metodas. Nesant visuotinai priimto prognozavimo modelio, triukšmo aprašymo metodą turėtų aprobuoti Aplinkos ir sveikatos mokslo komitetas.

12. Triukšmo lygiams nustatyti taikomos skaičiavimo metodikos, pateiktos 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo II priede.

III. TRIUKŠMO POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMAS

13. Triukšmo poveikis visuomenės sveikatai įvertinamas nustatant triukšmo dozės ir jo sukeliamo dirginimo santykį.

14. Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo kriterijumi gali būti triukšmo dozė.

15. Triukšmo dozė apskaičiuojama pagal formulę:

                                                               (3)
čia:

DF – faktiška gauta triukšmo dozė;

LT – faktiškas gautas triukšmo lygis per triukšmo poveikio laiką, val.;

LDLL – didžiausias leidžiamas ekvivalentinis triukšmo lygis, nustatytas atitinkamam paros laikui.

16. Pagal HN 33-1:2003 atskiriems objektams gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose yra nustatytas skirtingas leidžiamas triukšmo lygis atitinkamu paros laiku. Objektams gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose bei jų teritorijoje, kur nenurodytas konkretus paros laikas, triukšmo lygis pagal HN 33-1:2003 neturi viršyti leidžiamo triukšmo lygio visą parą.

17. Pagal HN 33-1:2003 triukšmo lygis darbo aplinkoje darbo dienos metu neturi viršyti leidžiamo triukšmo lygio visą darbo laiką, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569).

18. Darbo ir gyvenamosios aplinkos triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai įvertinti naudojama vidutinė paros dozės vertė.

19. Vidutinę paros triukšmo dozę sudaro trys triukšmo dozės dalys, atitinkančios tris paros periodus, apimančius pagrindines žmogaus veiklos rūšis.

20. Vidutinės paros triukšmo dozės dalys apskaičiuojamos kiekvienai žmogaus veiklos rūšiai atskirai, atitinkamai faktišką dydį lyginant su tai žmogaus veiklos rūšiai didžiausiu leidžiamu triukšmo lygiu, patvirtintu HN 33-1:2003. Namų veiklai, poilsiui bei miegui taikomi rodikliai: dienos triukšmo rodiklis (L_dienos) – dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.), vakaro triukšmo rodiklis (L_vakaro) – vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.), nakties triukšmo rodiklis (L_nakties) – nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.).

21. Paros triukšmo dozės dalis kiekvienai žmogaus veiklos rūšiai nustatoma pagal faktišką triukšmo lygio (dBA arba dBA_ekv) ir didžiausio leidžiamo triukšmo lygio, nustatyto atitinkamai žmogaus veiklos rūšiai, skirtumą.

22. Apskaičiuojant vidutinę paros triukšmo dozę nustatomi trys triukšmo lygių skirtumai kiekvienai veiklos rūšiai, atimant iš faktiško triukšmo lygio didžiausią leidžiamą triukšmo lygį, dBA arba dBA_ekv. Tada pagal šio Tvarkos aprašo priede pateiktą lentelę nustatomas logaritminio dydžio decibelo atitikmuo absoliučiais skaičiais (kartais). Jeigu faktiška dozė yra mažesnė, tai paros triukšmo dozė bus mažesnė už 1.

23. Triukšmo dozė gali būti:

23.1. Vidutinė triukšmo paros faktiška dozė, kuri apskaičiuojama visų paros triukšmo dozės dalių sumą padalijus iš 3 (paros periodų), atsižvelgiant į žmogaus veiklą:

                                          (4)

23.2. Vidutinė gyvenamosios aplinkos triukšmo paros faktiška dozė apskaičiuojama paros triukšmo dozės dalių sumą padalijus iš 3 (paros periodų), atsižvelgiant į gyvenamosios aplinkos triukšmo šaltinius (kelių, geležinkelių bei aviacijos) ir triukšmo rodiklius:

                                           (5)

24. Kai vidutinė triukšmo paros dozė DF paros ar DF dvn £ 1, tai žmogui yra sudarytos kokybiškos gyvenimo sąlygos triukšmo poveikio sveikatai atžvilgiu.

IV. GYVENTOJŲ, PRIKLAUSANČIŲ JAUTRIOMS GRUPĖMS, TRIUKŠMO RODIKLIAI

25. Gyventojams, kurie pradeda skųstis triukšmu jo lygiui viršijus 35 dBAekv, triukšmo poveikis nustatomas pagal triukšmo dirginimo rodiklį „Gyventojų, patiriančių neigiamą tam tikrų aplinkos triukšmo šaltinių poveikį, dalis“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 438 „Dėl aplinkos ir sveikatos rodiklių sąrašo tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3825).

26. Triukšmo dirginimas gali būti įvertinamas standartizuotu klausimynu.

27. Triukšmo dirginimo rodikliui įvertinti reikalingi šie duomenys:

27.1. subjektyvių nemalonių pojūčių įvertinimo rezultatai pagal standartizuotą klausimyną;

27.2. triukšmo šaltinių grupių rodikliai:

27.2.1. kelių transporto (automobiliai, furgonai, sunkieji sunkvežimiai, motociklai, mopedai);

27.2.2. oro transporto (civilinė aviacija, karinė aviacija, nespecializuota ir kt.);

27.2.3. geležinkelio transportas (keleiviniai traukiniai, krovininiai traukiniai);

27.2.4. pramonės (gamyklos, fabrikai, statybų įrenginiai, krovimo įrenginiai);

27.2.5. pramogų (barai, diskotekos, lunaparkai, triukšmingas sportas (šaudymas, motokrosas) ir kt.);

27.2.6. kaimynų;

27.3. bendras gyventojų skaičius tiriamojoje imtyje.

28. Kiekvieno triukšmo šaltinio rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:

100 x (N_a: N_t)                                                            (6)

čia:

N_a – nemaloniu triukšmo poveikiu besiskundžiančių žmonių skaičius,

N_t – bendras tirtų žmonių skaičius.

29. Triukšmo neigiamas poveikis (subjektyvūs nemalonūs pojūčiai) vertinamas pagal 10 balų skalę. Triukšmo veikiamų žmonių skaičius nustatomas sudedant tuos asmenis, kurie poveikį įvertino 6, 7, 8, 9 ir 10 balų. Neigiamą triukšmo poveikį patiriančių žmonių skaičius nustatomas sudėjus tuos asmenis, kurie įvertino triukšmo poveikį 8, 9 ir 10 balais.

30. Triukšmo dirginimo rodiklis yra nepriimtinas, kai, statistiškai patikimais duomenimis, didesnis procentas gyventojų patiria neigiamą aplinkos triukšmo šaltinių poveikį.

V. STRATEGINIŲ TRIUKŠMO ŽEMĖLAPIŲ VAIDMUO VERTINANT TRIUKŠMO POVEIKĮ VISUOMENĖS SVEIKATAI

31. Triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai sumažinti, užstatomų arba rekonstruojamų teritorijų šalia magistralių ir transporto keliamo triukšmo lygiui nustatyti, efektyviausioms ir ekonomiškoms architektūrinėms planavimo, statybinėms akustinėms ir organizacinėms administracinėms triukšmo mažinimo priemonėms parinkti vadovaujamasi strateginiais triukšmo žemėlapiais.

32. Triukšmo kartografavimo metu triukšmo poveikiui visuomenės sveikatai vertinti būtina nustatyti duomenis apie esamus arba prognozuojamus triukšmo atvejus, pateikiant juos triukšmo rodiklio vienetais, nurodyti visas zonas, kuriose triukšmo lygiai neatitinka nustatytų ribinių verčių, kiekvienoje tokioje zonoje triukšmo veikiamų žmonių ir būstų skaičių.

33. Mažinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, pirmiausia sudaromi triukšmo lygio bei triukšmo sklidimo žemėlapiai, po to parengiami triukšmo lygio mažinimo veiksmų planai.

34. Prognozuojamo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai valdymas vykdomas akustinio planavimo metu šiomis planavimo priemonėmis: projektuojant žemėtvarkos, transporto sistemas, planuojant transportą, mažinant triukšmą garso izoliavimo priemonėmis ir ribojant triukšmą jo šaltiniuose.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dalyviai, valstybės ir savivaldybių įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka atsako už šio Tvarkos aprašo laikymąsi, teisingos informacijos pateikimą, priimtus sprendimus ir išvadas.

______________

Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai

vertinimo taisyklių

priedas

TRIUKŠMO LYGIŲ DECIBELAIS ATITIKMENYS ABSOLIUČIAIS SKAIČIAIS

dBAekv	Absoliutus skaičius	dBAekv		Absoliutus skaičius
–10 dB	0,1	8 dB	6,3
–9 dB	0,13	9 dB	8
–8 dB	0,16	10 dB	10
–7 dB	0,2	11 dB	13
–6 dB	0,25	12 dB	16
–5 dB	0,32	13 dB	20
–4 dB	0,4	14 dB	25
–3 dB	0,5	15 dB	32
–2 dB	0,63	16 dB	40
–1 dB	0,8	17 dB	50
0 dB	1	18 dB	63
1 dB	1,3	19 dB	80
2 dB	1,6	20 dB	100
3 dB	2	21 dB	130
4 dB	2,5	22 dB	160
5 dB	3,2	23 dB	200
6 dB	4	24 dB	250
7 dB	5	25 dB	320

______________