LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL EUROPOS TARYBOS REGLAMENTO NR. 1408/71/EEB IR REGLAMENTO NR. 574/72/EEB NUOSTATŲ, SUSIJUSIŲ SU IŠMOKOMIS ŠEIMAI IR IŠMOKA MIRTIES ATVEJU, ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 27 d. Nr. A1-288
Vilnius
Vadovaudamasi 2004 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (Žin., 2004, Nr. 111-4123) 2 dalimi ir siekdama užtikrinti Europos Tarybos 1971 m. birželio 14 d. reglamento Nr. 1408/71/EEB „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje“ ir Europos Tarybos 1972 m. kovo 21 d. reglamento Nr. 574/72/EEB „Dėl Reglamento Nr. 1408/71/EEB „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje“ įgyvendinimo tvarkos nustatymo“ įgyvendinimą,
tvirtinu Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
socialinės apsaugos ir darbo ministro
2004 m. gruodžio 27 d.
įsakymu Nr. A1-288
europos tarybos Reglamento Nr. 1408/71/EEB ir Reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato: asmenis, turinčius teisę gauti išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju; taisykles, kurios taikomos skiriant migruojančių asmenų šeimoms išmokas šeimai bei išmoką mirties atveju; pagrindinių institucijų, atsakingų už šių reglamentų nuostatų įgyvendinimą, funkcijas; jų tarpusavio bendradarbiavimą, keitimąsi informacija bei statistinės informacijos apie išmokėtas išmokas teikimą.
2. Reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatos, susijusios su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Europos Ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėse (šių valstybių sąrašas pateikiamas 1 priede), bei ES ir EEE piliečiams ar asmenims be pilietybės, gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos Respublikoje, arba trečiųjų šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, legaliai esantiems ES (išskyrus Daniją bei EEE valstybes), kurie atitinka migracijos kriterijus (dirba ir gyvena skirtingose valstybėse), bei jų šeimų nariams (toliau – ES ir EEE piliečiai).
3. Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatos, susijusios su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, Lietuvos Respublikoje taikomos nuo 2004 m. gegužės 1 d.
4. Pagrindinės šios tvarkos aprašo sąvokos:
Buvimo vieta – asmens gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262).
Išmokos šeimai – Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208) nustatytos išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką gimus vaikui.
Išmoka mirties atveju – Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“ (Žin., 1993, Nr. 73-1371) nustatyta laidojimo pašalpa.
Gyvenamoji vieta – asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Gyvenamosios vietos įstaigos ar buvimo vietos įstaigos – savivaldybių administracijos.
Kompetentinga valdžios institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kompetentinga valstybė – valstybė, kurios teisės aktai taikomi skiriant išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju.
Kompetentingos įstaigos – savivaldybių administracijos.
Pasienio darbuotojai – pagal darbo sutartį dirbantys asmenys ar savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dirba vienoje valstybėje, o gyvena kitoje valstybėje, į kurią paprastai grįžta kasdien arba bent kartą per savaitę. Pasienio darbuotojas, kuris į tą pačią ar kitą valstybę išsiunčiamas įmonės, kurioje jis paprastai dirba, arba kuri teikia paslaugas tos pačios ar kitos valstybės teritorijoje, išsaugo pasienio darbuotojo statusą ne ilgiau kaip keturis mėnesius, netgi tuo atveju, kai tuo laikotarpiu jis negali kasdien arba bent kartą per savaitę grįžti į savo gyvenamąją vietą.
Susižinojimo tarnyba – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ar jos įgaliota įstaiga.
Šeimos nariai – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme.
II. asmenYs, turinTys teisę gauti išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju iš lietuvos kompetentingos įstaigos
5. Asmenys, turintys teisę gauti išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju:
5.1. dirbantys asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenys, užsiimantys veikla, prilyginama darbui, kaip apibrėžta Europos bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos sprendime Nr. 119 (pateikiamas 2 priede);
5.2. bedarbiai, gaunantys bedarbio pašalpą, o nuo 2005-01-01 – nedarbo draudimo išmoką (toliau – nedarbo draudimo išmoka);
5.3. asmenys, gaunantys valstybinio socialinio draudimo pensijas (senatvės, invalidumo, našlių ar našlaičių);
III. išmokų šeimai skyrimo taisyklės
6. Teisė gauti išmokas šeimai nustatoma vadovaujantis šiomis taisyklėmis:
6.1. kai vienas iš vaiko tėvų dirba, o kitas nedirba ir nėra vienas iš asmenų, nurodytų šios tvarkos aprašo 5 punkte, arba kito vaiko tėvo nėra, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra darbo vietos valstybė, neatsižvelgiant į tai, kad šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje (3 priedo 1 pavyzdys). Jeigu gyvenamosios vietos valstybėje šeimai priklauso didesnio dydžio išmoka negu darbo vietos valstybėje, gyvenamosios vietos valstybė moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dėl išmokų šeimai darbo vietos valstybėje šeima nesikreipia (3 priedo 2 pavyzdys);
6.2. kai abu vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse ir vaikas gyvena su vienu iš jų, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra vaiko gyvenamosios vietos valstybė. Jeigu kito iš tėvų darbo vietos valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnė, ši valstybė moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir vaiko gyvenamosios vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dėl išmokų šeimai vaiko gyvenamosios vietos valstybėje šeima nesikreipia (3 priedo 3 pavyzdys);
6.3. kai abu vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse ir vaikas negyvena nė vienoje iš tų valstybių, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra ta valstybė, kurioje vaikui priklauso didesnė išmoka. Kita valstybė turi kompensuoti kompetentingai valstybei pusę mokamos išmokos šeimai sumos, tačiau kompensuojamoji suma negali viršyti išmokos šeimai, kuri būtų skiriama šioje valstybėje, dydžio (3 priedo 4 pavyzdys);
6.4. kai vienas iš vaiko tėvų yra bedarbis ir gauna nedarbo draudimo išmoką, o kitas nedirba ir nėra vienas iš asmenų, nurodytų šios tvarkos aprašo 5 punkte, arba kito vaiko tėvo nėra, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra ta, kurioje asmuo gauna nedarbo draudimo išmoką, neatsižvelgiant į tai, kad šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje (3 priedo 5 pavyzdys). Būtina sąlyga, kad asmuo dėl nedarbo draudimo išmokos būtų kreipęsis per 10 dienų nuo tos dienos, kai neteko darbo. Teisę gauti išmokas šeima turi vienerius metus. Po vienerių metų reglamento nuostatos netaikomos ir gyvenamosios vietos valstybė yra kompetentinga valstybė mokėti išmokas šeimai. Jeigu bedarbis, gaunantis nedarbo draudimo išmoką, buvo pasienio darbuotojas, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra jo gyvenamosios vietos valstybė (3 priedo 6 pavyzdys);
6.5. kai vienas iš vaiko tėvų gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją, paskirtą tik pagal vienos valstybės teisės aktus, o kitas nedirba ir nėra vienas iš asmenų, nurodytų šios tvarkos aprašo 5 punkte, arba kito vaiko tėvo nėra, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra valstybė, kuri moka pensiją, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje jis ar jo šeimos nariai gyvena (3 priedo 7 pavyzdys). Jeigu gyvenamosios vietos valstybėje šeimai priklauso didesnė išmoka negu valstybėje, kuri moka valstybinio socialinio draudimo pensiją, paskirtą tik pagal vienos valstybės teisės aktus, gyvenamosios vietos valstybė moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir kompetentingoje valstybėje priklausančios išmokos dydžio. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dėl išmokų šeimai valstybėje, kuri moka valstybinio socialinio draudimo pensiją, paskirtą tik pagal vienos valstybės teisės aktus, šeima nesikreipia;
6.6. kai vienas iš vaiko tėvų gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją, paskirtą tik pagal vienos valstybės teisės aktus, o kitas iš vaiko tėvų pradeda dirbti, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra darbo vietos valstybė, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje gyvena šeimos nariai. Jeigu valstybėje, kurioje mokama valstybinio socialinio draudimo pensija, paskirta tik pagal vienos valstybės teisės aktus, šeimai priklauso didesnė išmoka negu darbo vietos valstybėje, pensiją mokanti valstybė moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dėl išmokų šeimai darbo vietos valstybėje šeima nesikreipia (3 priedo 8 pavyzdys);
6.7. kai vienas iš vaiko tėvų gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją, paskirtą pagal daugiau nei vienos valstybės teisės aktus, o kitas nedirba ir nėra vienas iš asmenų, nurodytų šios tvarkos aprašo 5 punkte, arba kito vaiko tėvo nėra, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra gyvenamosios vietos valstybė (3 priedo 9 pavyzdys). Jeigu tokią pensiją gaunantis asmuo gyvenamosios vietos valstybėje neįgyja teisės gauti išmokų šeimai, tuomet jis turi teisę gauti išmokas šeimai toje valstybėje, kurioje jis turi ilgiausią draudimo laikotarpį (3 priedo 10 pavyzdys);
6.8. kai vienas iš vaiko tėvų dirba vienoje valstybėje, o kitas yra bedarbis, gaunantis nedarbo draudimo išmoką, arba yra asmuo, gaunantis valstybinio socialinio draudimo pensiją, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra darbo vietos valstybė. Jeigu kitoje valstybėje šeimai priklauso didesnė išmoka negu darbo vietos valstybėje, valstybė, kuri moka nedarbo draudimo išmoką, arba valstybinio socialinio draudimo pensiją, moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dėl išmokų šeimai darbo vietos valstybėje šeima nesikreipia (3 priedo 11 pavyzdys);
6.9. studentams nėra taisyklių, kurios valstybės įstatymai turi būti taikomi, todėl Lietuvos Respublikoje gyvenantiems studentams migrantams išmokos šeimai skiriamos ir mokamos, jeigu jie turi teisę jas gauti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, vaikai yra nustatyto amžiaus ir pan.). Studentui pradėjus dirbti, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra darbo vietos valstybė;
6.10. kai asmuo jam skirtas išmokas šeimai naudoja ne šeimos nariams išlaikyti, kompetentinga įstaiga to asmens gyvenamosios vietos kompetentingos įstaigos prašymu išmokas skiria fiziniam ar juridiniam asmeniui, faktiškai išlaikančiam šeimos narius, tiesiogiai ar per jo gyvenamosios vietos kompetentingą įstaigą;
6.12. kai asmuo, dirbantis ES ir EEE valstybėje, yra siunčiamas (komandiruojamas) dirbti laikinai į kitą ES ar EEE valstybę ir turi formą-pažymą E 101, patvirtinančią, kad jam taikomi pirmosios valstybės teisės aktai, skiriant išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju taikomi tos pačios valstybės teisės aktai (3 priedo 13 pavyzdys);
IV. išmokos mirties atveju skyrimo Taisyklės
7. Teisė gauti išmoką mirties atveju nustatoma vadovaujantis šiomis taisyklėmis:
7.1. kai dirbantis asmuo arba gaunantis valstybinio socialinio draudimo pensiją asmuo, arba asmuo, pateikęs prašymą valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti, mirė ne kompetentingos valstybės teritorijoje, laikoma, kad mirtis įvyko kompetentingos valstybės teritorijoje. Kompetentinga įstaiga pagal savo valstybės teisės aktus išmoką mirties atveju privalo skirti netgi tada, kai turintis teisę ją gauti asmuo gyvena kitoje valstybėje nei kompetentinga valstybė (3 priedo 15 pavyzdys);
7.2. kai miršta asmuo, gaunantis valstybinio socialinio draudimo pensiją, paskirtą pagal vienos valstybės teisės aktus arba pagal daugiau nei vienos valstybės teisės aktus, kuris gyveno kitoje valstybėje, nei ta, kurios įstaiga buvo atsakinga už išmokų natūra mokėjimą, ta įstaiga išmoką mirties atveju moka iš savo lėšų, tartum pensiją gaunantis asmuo savo mirties dieną gyventų valstybėje, kurioje įsikūrusi įstaiga;
7.3. kai teisė gauti išmoką mirties atveju įgyjama pagal dviejų ar daugiau valstybių teisės aktus, taikomi paskutiniosios valstybės, kurioje jis dirbo, teisės aktai. Išimtis: jeigu miršta asmuo, kuris vienu metu dirbo pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir savarankiškai dirbo kitoje valstybėje (Reglamento Nr. 1408/71/EEB 14 c(b) straipsnis) arba miršta valstybės tarnautojas, kuris vienu metu dirbo daugiau kaip vienoje valstybėje ir vienoje iš šių valstybių buvo apdraustas pagal specialią sistemą (Reglamento Nr. 1408/71/EEB 14 f straipsnis), taikomi kiekvienos iš šių valstybių teisės aktai.
V. institucijų, atsakingų už Reglamento Nr. 1408/71/EEB ir Reglamento Nr. 574/72/EEB įgyvendinimą, funkcijos
8. Kompetentingos valdžios institucijos funkcijos:
8.1. atstovavimas ES darbuotojų migrantų Administracinėje komisijoje, pasiūlymų Administracinei komisijai teikimas dėl Reglamentų priedų ir kt.;
8.2. Reglamento Nr. 1408/71/EEB ir Reglamento Nr. 574/72/EEB įgyvendinimo politikos koordinavimas, atsakingų institucijų skyrimas;
9. Susižinojimo tarnybos funkcijos:
9.2. E formų persiuntimas kitų valstybių susižinojimo tarnyboms ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms įstaigoms;
9.3. informacijos apie apdraustus valstybiniu socialiniu draudimu asmenis teikimas kitų valstybių susižinojimo tarnyboms ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms įstaigoms;
10. Kompetentingų įstaigų funkcijos:
10.2. informacijos apie jų teritorijoje gyvenančius asmenis ir jiems mokamas išmokas teikimas susižinojimo tarnybai, pildant atitinkamas E formas;
10.4. statistinių duomenų apie ES ir EEE piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, išmokėtas išmokas šeimai ir išmokos mirties atveju kaupimas ir teikimas kompetentingai valdžios institucijai.
VI. institucijų, atsakingų už Reglamento Nr. 1408/71/EEB ir Reglamento Nr. 574/72/EEB įgyvendinimą, Bendradarbiavimas ir E formų naudojimas
11. Jeigu į Lietuvos Respublikos kompetentingą įstaigą dėl išmokų šeimai kreipiasi vaiko tėvas (motina), Lietuvos Respublikos pilietis, kuris su vaiku gyvena Lietuvoje, ir nurodo, kad kitas vaiko tėvas (motina) dirba ES ar EEE valstybėje, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga nustato, ar pareiškėjas turi teisę gauti išmokas šeimai Lietuvos Respublikoje.
Jeigu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba (draudžiamas privalomu valstybiniu socialiniu draudimu) ar užsiima veikla, prilyginama darbui (Sprendimas Nr. 119), kompetentinga valstybė yra Lietuvos Respublika. E formų (šių formų sąrašas pateikiamas 4 priede) pildyti nereikia ir išmoka skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Jeigu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nedirba (nėra draudžiamas privalomu valstybiniu socialiniu draudimu) arba draudžiamas kaip tėvas (motina), neturintis vaiko priežiūros atostogų, ir neužsiima veikla, prilyginama darbui (Sprendimas Nr. 119), reikia išsiaiškinti, ar kitoje ES ar EEE valstybėje dirbantis vaiko tėvas (motina) turi teisę gauti išmoką už Lietuvos Respublikoje gyvenantį vaiką. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga pildo E 411 formos „Prašymas suteikti informaciją apie teisę į išmokas šeimai valstybėje narėje, kurioje gyvena šeimos nariai“ A dalį ir siunčia ją Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai, kuri ją persiunčia atitinkamai ES ar EEE šalies susižinojimo tarnybai ar kompetentingai įstaigai (5 priedas). Gavusi informaciją iš ES ir EEE valstybės, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga priima sprendimą skirti išmoką šeimai ar mokėti priedą, jeigu Lietuvos Respublikos išmoka yra didesnė.
12. Jeigu ES ir EEE pilietis dirba Lietuvos Respublikoje ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą įstaigą, ji išsiaiškina, ar asmuo turi teisę gauti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatytas išmokas (kiek šeimoje vaikų, kokio jie amžiaus), ar pareiškėjas patenka į reglamento Nr. 1408/71/EEB taikymo sritį. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga per Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybą taip pat gali pareikalauti informacijos, užpildydama atitinkamas E formas.
13. Jeigu kyla abejonių, kad valstybėje, kurioje gyvena asmens šeimos nariai, jie turi darbą arba užsiima veikla, kuri prilyginama darbui, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga sustabdo išmokų šeimai mokėjimą ir paprašo tos valstybės pagal E 411 formą suteikti informaciją apie teisę į išmokas šeimai joje. Ši forma siunčiama Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai, kuri ją persiunčia šeimos gyvenamosios vietos kompetentingai įstaigai. Gavusi gyvenamosios vietos įstaigos pateiktą informaciją, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga palygina kiekvienam šeimos nariui tenkantį išmokų dydį, kuris priklauso pagal valstybės, kurioje šeimos nariai gyvena, teisės aktus su išmokų šeimai dydžiu, kuris priklauso pagal jos administruojamus teisės aktus, ir apskaičiuoja skirtumą. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos administruojamus teisės aktus tam pačiam šeimos nariui išmoka šeimai nepriklauso arba jeigu pagal tuos teisės aktus priklausanti išmoka yra mažesnė už šeimos narių gyvenamosios vietos įstaigos patvirtintą išmoką, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga priedo neskiria. Kai išmokos pagal jos teisės aktus tam pačiam šeimos nariui priklauso ir jos yra didesnės už šeimos narių gyvenamosios vietos patvirtintą išmoką, ji skiria priedą, kurio dydis lygus tų dviejų išmokų skirtumui. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos administruojamus teisės aktus išmoka priklauso, o pagal valstybės, kurioje šeimos nariai gyvena, teisės aktus išmoka tam pačiam šeimos nariui nepriklauso, minėta įstaiga moka visą išmoką.
14. Pirmą kartą priedo dydis nustatomas ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai asmuo įgijo teisę į išmokas valstybėje, kurioje šeimos nariai gyvena, ir kompetentingoje valstybėje. Vėliau priedo dydis nustatomas ne rečiau kaip kas 12 mėnesių. Kiekvienais metais Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga E 411 formą siunčia šeimos narių gyvenamosios vietos susižinojimo įstaigai. Per 3 mėnesius gauta forma grąžinama ją atsiuntusiai kompetentingai įstaigai.
15. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga gali susumuoti visai šeimai priklausančius priedus ir išmokėti priedo avansą, apskaičiuotą skirtumo principu. Tuo atveju, kai paaiškėja, kad avansas yra didesnis už priklausančio išmokėti priedo sumą, kompetentinga įstaiga taiko atitinkamas priemones ir išskaito permokėtą sumą iš priedo, kuris bus skiriamas asmeniui ateinantį laikotarpį.
16. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją, ją perduoti ar priminti apie prašymą pateikti informaciją, pildo E 001 formos „Prašymas pateikti informaciją/informacijos perdavimas/prašymas išduoti formas/priminimas“ A dalį, adresuoja ją atitinkamai ES ar EEE valstybės įstaigai (A dalies 1 punktas) ir siunčia 2 egzempliorius Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai arba įstaigai, kuriai skirtos formos.
17. Jeigu į gyvenamosios vietos įstaigą Lietuvos Respublikoje kreipiasi pareiškėjas dėl laidojimo pašalpos už mirusį asmenį, kuris gyveno arba dirbo kitoje ES ar EEE valstybėje, ar gaudavo pensiją iš kitos valstybės, gyvenamosios vietos įstaiga nustato, kuri valstybė yra kompetentinga valstybė mokėti išmoką mirties atveju. Jeigu kompetentinga valstybė yra Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga skiria ir moka laidojimo pašalpą remdamasi nacionaliniais teisės aktais. Jeigu kompetentinga valstybė yra kita ES ar EEE valstybė, pareiškėjas pildo formą E 124 ir prideda dokumentus, kurių reikalauja kompetentinga valstybė (žr. E 124 formos nurodymus). Šią formą ir dokumentus gyvenamosios vietos įstaiga siunčia Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai, o pastaroji persiunčia kompetentingos valstybės susižinojimo tarnybai arba kompetentingai įstaigai.
18. Jeigu pagal kompetentingos valstybės teisės aktus teisė į išmoką mirties atveju priklauso nuo įgytų draudimo, darbo ar gyvenimo laikotarpių, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, užpildžiusi A dalį, siunčia formą E 104 Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Ši tarnyba arba kita atsakinga įstaiga (Valstybinė ligonių kasa) užpildo šios formos B dalį ir ją grąžina kompetentingai įstaigai.
19. Gyvenamosios vietos įstaiga turi priimti Lietuvos Respublikoje gyvenančio asmens prašymą skirti išmokas šeimai ir išmokas mirties atveju, neatsižvelgdama į tai, ar skiriant šias išmokas bus taikomi Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės teises aktai. Jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika nėra kompetentinga valstybė, tai prašymas per Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybą persiunčiamas kompetentingai valstybei.
20. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis dirba kitoje ES ar EEE valstybėje, o jo šeimos nariai gyvena Lietuvos Respublikoje, kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama išsiaiškinti šeimos sudėtį, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai siunčia E 401 formą „Pažyma dėl šeimos sudėties siekiant skirti išmokas šeimai“. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba šią formą persiunčia to piliečio šeimos narių gyvenamosios vietos kompetentingai įstaigai. Pastaroji užpildo E 401 formos B dalį ir grąžina šią formą Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Ji šią formą išsiunčia atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai. Jeigu kompetentinga įstaiga informacijos apie pilietį ir jo šeimos narius neturi, nes dėl išmokų šeima nesikreipė, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga informuoja formoje nurodytą asmenį apie tai, kad kitas iš vaiko tėvų užsienio valstybėje kreipėsi dėl išmokų šeimai ir paprašo pateikti reikalingus duomenis.
21. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją apie asmens teisę į išmokas šeimos narių gyvenamosios vietos valstybėje, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai atsiunčia E 411 formą „Prašymas suteikti informaciją apie teisę į išmokas šeimai valstybėje narėje, kurioje gyvena šeimos nariai“. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba nustato, ar šeimos nariai dirba Lietuvos Respublikoje bei išsiaiškina, kurioje savivaldybėje asmuo ar jo šeimos nariai deklaruoja (arba prieš išvykdami deklaravo) savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba E 411 formą, kartu su informacija apie darbą, persiunčia Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai. Pastaroji užpildo E 411 formos B dalį ir šią formą grąžina Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Ji šią formą išsiunčia atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai. Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga informuoja formoje nurodytą asmenį apie tai, kad kitas iš vaiko tėvų užsienio valstybėje kreipėsi dėl išmokų šeimai.
22. Kai Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba gauna E 411 formą, kurioje abi A ir B dalys yra užpildytos, ją persiunčia Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai, prašydama pranešti, ar nurodytam asmeniui mokamos išmokos šeimai.
Jeigu išmokos šeimai yra paskirtos ir mokamos, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, vadovaudamasi šios tvarkos III skyriuje nustatytais principais, turi sustabdyti išmokų mokėjimą arba paskirti priklausantį priedą ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybą. Ji apie tai informuoja formą atsiuntusią kitos valstybės kompetentingą įstaigą.
Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga informuoja formoje nurodytą asmenį apie tai, kad kitas iš vaiko tėvų užsienio valstybėje kreipėsi dėl išmokų šeimai.
23. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją apie šeimos narių tęsiamą mokymąsi, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai siunčia E 402 formą „Pažyma apie mokymosi tęsimą siekiant gauti išmokas šeimai“. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba šią formą persiunčia mokymosi įstaigai. Pastaroji ją užpildo ir grąžina Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Ji šią formą išsiunčia atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
24. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją apie gamybinę praktiką ir/ar profesinį mokymą, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai siunčia E 403 formą „Pažyma apie gamybinę praktiką ir/ar profesinį mokymą siekiant gauti išmokas šeimai“. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba šią formą persiunčia įstaigai, atsakingai už praktiką, kuri užpildo E 403 formos B dalies 4 punktą ir nusiunčia įstaigai, atsakingai už praktikos priežiūrą. Pastaroji užpildo E 403 formos B dalies 5 punktą ir grąžina Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Ji šią formą išsiunčia atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
25. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti medicininę informaciją, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai atsiunčia E 404 formą „Medicininė pažyma siekiant gauti išmokas šeimai“. Susižinojimo tarnyba šią formą persiunčia asmens, apie kurio sveikatos būklę prašoma informacijos, gydytojui, kuris ją užpildo ir grąžina susižinojimo tarnybai. Susižinojimo tarnyba šią formą išsiunčia atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
26. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją apie asmens draudimo laikotarpius, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai siunčia E 405 formą „Pažyma dėl draudimo, darbo arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimo arba dėl nuoseklaus darbo keliose valstybėse narėse tarp laikotarpių, kurių metu pagal šių valstybių teisės aktus priklauso mokėjimas“. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba iš kompetentingos įstaigos paprašo informacijos apie paskirtas išmokas šeimai. Gavus informaciją užpildoma formos B dalis ir ši forma išsiunčiama atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
27. Prancūzijos kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją apie pogimdyminius medicininius tyrimus, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai atsiunčia E 406 F formą „Pažyma dėl pogimdyminių medicininių tyrimų“. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba šią formą persiunčia vaiko gydytojui, kuris ją užpildo ir grąžina Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Ji šią formą išsiunčia atsiuntusiai Prancūzijos kompetentingai įstaigai.
28. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją apie vaiko negalią, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai atsiunčia E 407 formą „Medicininė pažyma siekiant gauti specialią šeimos pašalpą arba padidintas išmokas šeimai už neįgalius vaikus“. Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba šią formą persiunčia vaiko gydytojui, kuris ją užpildo ir grąžina Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Ji šią formą išsiunčia atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai.
29. Kitos valstybės kompetentinga įstaiga, norėdama gauti informaciją, ją suteikti arba priminti apie prašymą pateikti informaciją, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai atsiunčia E 001 formą „Prašymas pateikti informaciją/informacijos perdavimas/prašymas išduoti formas/priminimas“ arba raštišką paklausimą.
Jeigu E 001 formoje prašoma pateikti informaciją, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba nustato, ar šeimos nariai dirba Lietuvos Respublikoje, bei išsiaiškina, kurioje savivaldybėje asmuo ar jo šeimos nariai deklaruoja (arba prieš išvykdami deklaravo) savo gyvenamąją vietą. E 001 formos kopiją kartu su informacija apie tai, ar asmuo yra apdraustas privalomu valstybiniu socialiniu draudimu, Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnyba išsiunčia Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai. Pastaroji užpildo ir grąžina šią formą Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybai. Ji šią formą išsiunčia atsiuntusiai kitos valstybės kompetentingai įstaigai. Kai Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga informacijos apie pilietį ir jo šeimos narius neturi, nes dėl išmokų šeima nesikreipė, ji informuoja formoje nurodytą asmenį apie tai, kad kitas iš vaiko tėvų užsienio valstybėje kreipėsi dėl išmokų šeimai ir paprašo jį pateikti reikalingą formai užpildyti informaciją.
Jeigu E 001 forma siekiama perduoti informaciją apie joje nurodytų asmenų darbą, užimtumą, jos kopija persiunčiama Lietuvos Respublikos kompetentingai įstaigai, prašant pranešti, ar nurodytam asmeniui mokama išmoka šeimai. Jeigu išmoka šeimai yra paskirta ir mokama, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga, vadovaudamasi šios tvarkos aprašo III skyriuje nustatytomis taisyklėmis, turi sustabdyti išmokos mokėjimą arba paskirti priklausantį priedą ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos susižinojimo tarnybą. Ji apie tai informuoja formą atsiuntusią kitos valstybės kompetentingą įstaigą.
VII. Išmokų mokėjimas
30. Kompetentinga įstaiga išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju moka nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos aprašo 5 punkte nurodytas išmokos gavėjas gyvena ar būna kompetentingos valstybės ar kitos valstybės teritorijoje.
31. Išmokos pervedamos į išmokos gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje, esančioje kompetentingos valstybės teritorijoje.
32. Jeigu kita nei kompetentinga valstybė turi gavėjui primokėti tam tikrą išmokų sumą, ji gali daryti avansinius mokėjimus, t. y. apskaičiuoti priemokos sumą metams ir ją pervesti išmokos mokėjimo laikotarpio pradžioje. Jeigu pasibaigus išmokos mokėjimo laikotarpiui paaiškėja, kad priemokos suma viršija sumos, kuri turėjo būti išmokėta, dydį, priemoka už kitą laikotarpį pervedama, išskaičiavus permokėtą sumą iš už ateinančius metus priklausančios sumos.
33. Jeigu kompetentingos įstaigos sumokėta išmokų gavėjui suma viršija tą, į kurią jis turėjo teisę, ji turi teisę prašyti kitos valstybės įstaigos, atsakingos už išmokų mokėjimą tam gavėjui, išskaityti permokėtą sumą iš gavėjui mokamų sumų pagal savo administruojamų teisės aktų tokiems atskaitymams nustatytas sąlygas ir terminus, tartum ji pati būtų permokėjusi sumas, ir išskaitytą sumą pervesti kreditavusiai įstaigai.
34. Lygindama išmokų dydžius, kompetentinga įstaiga išmokas, kurios priklauso pagal valstybės, kurioje gyvena šeimos nariai, teisės aktus, perskaičiuoja į savo valiutą, taikydama išmokų lyginimo dieną galiojantį valiutų perskaičiavimo kursą.
35. Pereinamuoju laikotarpiu pasikeitus kompetentingai valstybei dėl asmens darbo vietos pakeitimo ar kitų priežasčių, kai nauja kompetentinga valstybė yra Estija, Islandija, Italija, Kipras, Lenkija, Lichtenšteinas, Malta, Norvegija arba Šveicarija, išmokos šeimai yra mokamos vadovaujantis proporcingo mokėjimo principu. Pagal šį principą išmokos šeimai dydis apskaičiuojamas mėnesio dienų skaičių, per kurį buvo taikomi vienos valstybės teisės aktai, dauginant iš toje valstybėje skiriamos išmokos dydžio per mėnesį ir dalijant iš atitinkamo mėnesio dienų skaičiaus (3 priedo 16 pavyzdys).
36. Pereinamuoju laikotarpiu pasikeitus kompetentingai valstybei dėl asmens darbo vietos pakeitimo ar kitų priežasčių, kai nauja kompetentinga valstybė yra Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Graikija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija arba Vokietija, išmokos šeimai yra mokamos vadovaujantis išankstinio mokėjimo principu. Pagal šį principą mokėjusio išmoką šeimai valstybė sumoka ją už visą pereinamojo laikotarpio mėnesį (3 priedo 17 pavyzdys).
VIII. Statistinės informacijos apie išmokėtas išmokas teikimas
37. Lietuvos Respublikos kompetentingos įstaigos Lietuvos Respublikos kompetentingos valdžios institucijai teikia statistinę informaciją apie jų teritorijoje gyvenančias ES ir EEE piliečių šeimas, kurioms išmokos šeimai ar išmoka mirties atveju buvo teikiamos vadovaujantis Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatomis.
Europos Tarybos reglamento
Nr. 1408/71/EEB ir reglamento
Nr. 574/72/EEB nuostatų,
susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka
mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo
1 priedas
Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės erdvės valstybių sąrašas
Airija
Austrija
Belgija
Čekija*
Danija
Estija*
Graikija
Ispanija
Italija
Jungtinė Karalystė
Kipras*
Latvija*
Lenkija*
Lietuva *
Liuksemburgas
Malta*
Olandija
Prancūzija
Portugalija
Slovakija*
Slovėnija*
Suomija
Švedija
Vengrija*
Vokietija
Islandija
Lichtenšteinas
Norvegija
Šveicarija
*įstojusios 2004 metų gegužės 1 d.
______________
Europos Tarybos reglamento
Nr. 1408/71/EEB ir reglamento
Nr. 574/72/EEB nuostatų,
susijusių su išmokomis
šeimai ir išmoka mirties atveju,
įgyvendinimo tvarkos aprašo
2 priedas
EUROPOS BENDRIJOS DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖS KOMISIJOS
SPREDIMAS Nr. 119
dėl Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 76 straipsnio ir 79 straipsnio 3 dalies bei Reglamento Nr. 574/72/EEB 10 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su pašalpų ir išmokų šeimai daliniu mokėjimu, aiškinimo
1983 m. vasario 24 d.
EUROPOS BENDRIJŲ DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS
ADMINISTRACINĖ KOMISIJA,
atsižvelgdama į 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 81 straipsnio a dalį, pagal kurią ji yra atsakinga už visus dėl Reglamento Nr. 1408/71/EEB ir vėlesnių reglamentų nuostatų aiškinimo kylančius klausimus;
kadangi būtina susipažinti su Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 76 straipsnyje ir 79 straipsnio 3 dalyje vartojamo pasakymo „dėl su profesine ar prekybine veikla susijusios priežasties“ šeimai mokamų pašalpų ar išmokų taikymo sritimi;
kadangi dviems skirtingiems asmenims tuo pačiu laikotarpiu už tą patį šeimos narį pašalpos ar išmokos mokamos pagal kompetentingos valstybės ir valstybės, kurios teritorijoje gyvena šeimos nariai, įstatymus, taikant Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 76 straipsnį, teisė šeimai pagal kompetentingos šalies įstatymus gauti pašalpas ar išmokas turi būti sustabdyta, jeigu šeimai „dėl su profesine ar prekybine veikla susijusios priežasties“ pagal kitos valstybės įstatymus mokamos pašalpos ar išmokos; kadangi Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 79 (3) straipsnyje yra panaši nuostata dėl išmokų pensininkams ir našlaičiams;
kadangi Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 76 straipsnis ir 79 straipsnio 3 dalis nenumato skirtumo tarp pašalpų ar išmokų, mokamų dėl profesinės ar prekybinės veiklos be darbo užmokesčio, ir pašalpų ar išmokų, mokamų dėl profesinės ar prekybinės veiklos už darbo užmokestį;
kadangi, kai kurių valstybių narių įstatymai numato, kad dėl švenčių, nedarbo, laikino nedarbingumo, streikų ar gamyklų uždarymo profesinės ar prekybinės veiklos sustabdymo ar nutrūkimo laikotarpiai turi būti laikomi profesinės ar prekybinės veiklos laikotarpiais, suteikiančiais šeimai teisę gauti pašalpas ar išmokas, arba turi būti laikomi neveikimo laikotarpiais, kur tinkama arba per se, arba dėl ankstesnės profesinės ar prekybinės veiklos, sąlygojančiais šeimai suteikti pašalpas ar išmokas;
kadangi, siekiant išvengti neaiškumų ar aiškinimo skirtumų, būtina visos Bendrijos požiūriu apibrėžti pasakymo „dėl su profesine ar prekybine veikla susijusios priežasties“ taikymo sritį;
kadangi svarbu susipažinti su 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento Nr. 574/72/EEB 10 straipsnio 1 dalyje minimo pasakymo „profesinė ar prekybinė veikla“ taikymo sritimi;
kadangi dviem skirtingiems asmenims tuo pačiu laikotarpiu už tą patį šeimos narį pašalpos ar išmokos mokamos pagal kompetentingos valstybės ir pagal kitos valstybės įstatymus, pagal kuriuos draudimo, darbo pagal sutartį ar savarankiško darbo sąlygos nenumato teisės į pašalpas, pagal Tarybos reglamento Nr. 574/72/EEB 10 straipsnio 1 dalies a punktą vadovaujantis kompetentingos šalies įstatymais teisė šeimai gauti pašalpas ar išmokas sustabdoma, jei algą gaunančio ar darbo neturinčio darbuotojo sutuoktinis vykdo profesinę ar prekybinę veiklą; kadangi Tarybos reglamento Nr. 574/72/EEB 10 straipsnio1 dalies b punkte yra panaši nuostata dėl išmokų pensininkams ir našlaičiams;
kadangi pašalpų ir išmokų šeimai mokėjimo sutapimo atveju Tarybos reglamento Nr. 574/72/EEB 10 straipsnio 1 dalimi siekiama, kad valstybėje narėje, kurioje teisė šeimai gauti pašalpą ar išmoką nesuteikiama dėl profesinės ar prekybinės veiklos, gautų tokį patį pripažinimą kaip ir valstybėje narėje, kurioje tokia veikla suteikia šią teisę, ir kadangi Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 76 straipsnio ir 79 straipsnio 3 dalies aiškinimas taip pat galioja Tarybos reglamento Nr. 574/72/EEB 10 straipsnio 1 dalies a punktui;
atsižvelgusi į Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 80 straipsnio 3 dalyje išdėstytas sąlygas,
NUSPRENDĖ:
1. Manoma, kad Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB 76 straipsnyje ir 79 straipsnio 3 dalyje šeimai nustatytos pašalpos ar išmokos mokamos „dėl su profesine ar prekybine veikla susijusios priežasties“:
a) vykdant bet kokią profesinę ar prekybinę veiklą tiek už darbo užmokestį, tiek be jo;
b) bet kokio laikino tokios profesinės ar prekybinės veiklos sustabdymo laikotarpiu, t. y.
i. dėl ligos, motinystės, nelaimingo atsitikimo darbe, profesinio susirgimo ar nedarbo tol, kol dėl šių nenumatytų aplinkybių yra mokamas darbo užmokestis ar pašalpos, išskyrus pensijas, arba
ii. apmokamų atostogų, streiko ar gamyklos uždarymo metu.
2. Tarybos reglamento Nr. 574/72/EEB 10 straipsnio 1 dalyje minima „profesinė ar prekybinė veikla“ yra:
a) faktiškai vykdoma bet kokia profesinė ar prekybinė veikla tiek už darbo užmokestį, tiek be jo;
b) tokios profesinės ar prekybinės veiklos laikinas sustabdymas, t. y.
i. dėl ligos, motinystės, nelaimingo atsitikimo darbe, profesinio susirgimo ar nedarbo tol, kol dėl šių nenumatytų aplinkybių yra mokamas darbo užmokestis ar pašalpos, išskyrus pensijas, arba
ii. apmokamų atostogų, streiko ar gamyklos uždarymo metu.
3. Šis sprendimas pakeičia 1973 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 84. Jis pradeda galioti kitą dieną nuo jo paskelbimo žurnale Official Journal of the European Communities.
Administracinės komisijos pirmininkas
H. KAUPPER
______________
Europos Tarybos reglamento Nr. 1408/71/EEB
ir reglamento Nr. 574/72/EEB nuostatų,
susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka
mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo
3 priedas
Pavyzdžiai
1 pavyzdys
a) kai vaiko tėvas, Latvijos pilietis, ir jo nedirbanti žmona su vaikais gyvena Latvijoje, o vaiko tėvas dirba Lietuvoje, kompetentinga valstybė yra Lietuva.
2 pavyzdys
Kai vaiko tėvas, Lietuvos Respublikos pilietis, ir jo nedirbanti žmona su vaiku gyvena Lietuvoje, o vaiko tėvas dirba Latvijoje, kompetentinga valstybė yra Latvija. Jeigu Lietuvoje pagal Išmokų vaikams įstatymą šiai šeimai taip pat priklauso išmoka vaikui, kuri yra didesnė nei Latvijoje, Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga turi skirti ir mokėti skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos išmokos vaikui dydžio.
Pvz., Lietuvoje išmoka vaikui yra 50 Lt, o Latvijoje – 44 Lt. Šiuo atveju kompetentinga Latvijos įstaiga turi mokėti 44 Lt, o Lietuvos kompetentinga įstaiga – 6 Lt.
Jeigu Latvijoje dėl išmokos vaikui šeima nesikreipia, Lietuva vis tiek turi mokėti tik išmokos vaikui skirtumą, t. y. 6 Lt.
3 pavyzdys
a) kai vaiko tėvas, Lietuvos Respublikos pilietis, dirba Airijoje, o vaiko motina, Lietuvos Respublikos pilietė, dirba ir su vaiku gyvena Lietuvoje, kompetentinga valstybė yra ta valstybė, kurioje gyvena vaikas, t. y. Lietuva. Kadangi Airijoje vaikui priklauso didesnė išmoka, Airijos kompetentinga įstaiga turi skirti ir mokėti skirtumą tarp Airijos ir Lietuvos išmokos vaikui dydžio.
Pvz., Airijoje išmoka vaikui yra 200 Lt, Lietuvoje – 50 Lt. Tokiu atveju Lietuvos kompetentinga įstaiga mokės 50 Lt, o Airijos kompetentinga įstaiga – 150 Lt.
Jeigu Lietuvoje dėl išmokos vaikui šeima nesikreipia, Airija vis tiek turi mokėti tik išmokos vaikui skirtumą, t. y. 150 Lt.
b) kai vaiko tėvas, Latvijos pilietis, dirba Lietuvoje, o vaiko motina, Latvijos pilietė, dirba ir su vaiku gyvena Latvijoje, kompetentinga valstybė yra Latvija. Kadangi Lietuvoje vaikui priklauso didesnė išmoka vaikui, Lietuvos kompetentinga įstaiga turi skirti ir mokėti skirtumą tarp Lietuvos ir Latvijos išmokos vaikui dydžio.
Pvz., Latvijoje išmoka vaikui yra 44 Lt, o Lietuvoje – 50 Lt. Šiuo atveju Latvijos kompetentinga įstaiga turi mokėti 44 Lt, o Lietuvos kompetentinga įstaiga – 6 Lt.
Jeigu Latvijoje dėl išmokos vaikui šeima nesikreipia, Lietuva vis tiek turi mokėti tik išmokos vaikui skirtumą, t. y. 6 Lt.
4 pavyzdys
a) kai vaiko tėvas, Lietuvos Respublikos pilietis, dirba Vokietijoje, vaiko motina, Lenkijos pilietė – Lenkijoje, o vaikas kartu su artimaisiais giminaičiais gyvena Lietuvoje, kompetentinga valstybė yra Vokietija. Lenkijos kompetentinga įstaiga turi pervesti Vokietijos kompetentingai įstaigai pusę Vokietijoje mokamos išmokos vaikui sumos, bet ne daugiau negu Lenkijoje nustatyta išmoka vaikui.
Pvz., Vokietijoje išmoka vaikui yra 500 Lt, o Lenkijoje – 125 Lt. Vokietijos kompetentinga įstaiga vaiko tėvui mokės 500 Lt. Lenkijos kompetentinga įstaiga Vokietijos kompetentingai įstaigai turės pervesti pusę šios sumos, bet ne daugiau negu Lenkijoje nustatyta išmoka, t. y. 125 Lt.
b) kai vaiko motina dirba Belgijoje, o vaiko tėvas – Prancūzijoje, o abu tėvai su savo vaiku gyvena Liuksemburge, kompetentinga valstybė mokėti išmokas šeimai yra ta, kurioje išmokos šeimai yra didesnės. Tarkim, Belgijoje išmoka vaikui yra 500 Lt, o Prancūzijoje – 340 Lt. Belgijos kompetentinga įstaiga vaiko tėvui mokės 500 Lt. Prancūzijos kompetentinga įstaiga Belgijos kompetentingai įstaigai perves pusę Belgijoje mokamos sumos, t. y. 250 Lt.
5 pavyzdys
a) kai vaiko tėvas, Vokietijos pilietis, dirbęs Lietuvoje, atleidus jį iš darbo per 10 dienų kreipėsi į Lietuvos darbo biržą, kuri jam paskyrė nedarbo išmoką, o jo nedirbanti žmona su vaikais gyvena Vokietijoje, kompetentinga valstybė yra Lietuva. Jeigu vaiko tėvas grįžta gyventi į Vokietiją, kompetentinga valstybė yra Vokietija. Po vienerių metų reglamento nuostatos netaikomos ir gyvenamosios vietos valstybė, t. y. Vokietija, yra kompetentinga valstybė.
b) kai Lietuvos Respublikos pilietė, kurios vaikui nenustatyta tėvystė, atleidus ją iš darbo Latvijoje, per 10 dienų kreipėsi į Latvijos darbo biržą, kuri jai paskyrė nedarbo išmoką, kompetentinga valstybė yra Latvija. Jai grįžus gyventi į Lietuvą, kompetentinga valstybė yra Lietuva. Po vienerių metų reglamento nuostatos netaikomos ir kompetentinga valstybė yra jos gyvenamosios vietos valstybė, t. y. Lietuva.
6 pavyzdys
Kai Lietuvos Respublikos pilietė moteris, kurios vaikui nenustatyta tėvystė, gyvena su vaiku Lietuvoje, o yra pasienio darbuotoja Latvijoje ir kiekvieną savaitgalį grįžta namo, kompetentinga valstybė yra Latvija. Jeigu ji netekusi darbo per 10 dienų kreipiasi į Latvijos darbo biržą, kuri jai paskiria nedarbo išmoką, kompetentinga valstybė yra jos gyvenamosios vietos valstybė, t. y. Lietuva.
7 pavyzdys
a) kai Lietuvos Respublikos pilietė, kurios vaikui nenustatyta tėvystė, gauna tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paskirtą invalidumo pensiją ir su vaiku persikelia gyventi į Latviją, kompetentinga valstybė yra Lietuva.
8 pavyzdys
Kai vaiko tėvas, Ispanijos pilietis, gauna tik pagal Ispanijos įstatymus paskirtą invalidumo pensiją, o vaiko motina nedirba ir šeima gyvena Lietuvoje, kompetentinga valstybė mokėti išmokas šeimai yra Ispanija. Jeigu vaiko motina pradeda dirbti Lietuvoje, kompetentinga valstybė mokėti išmokas šeimai tampa Lietuva. Jeigu išmoka vaikui Ispanijoje yra didesnė negu Lietuvoje, Ispanijos kompetentinga įstaiga moka skirtumą tarp Ispanijos ir Lietuvos išmokos vaikui.
Pvz., Ispanijoje išmoka vaikui yra 350 Lt, o Lietuvoje – 50 Lt. Šiuo atveju motinai pradėjus dirbti Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga turi mokėti 50 Lt, o Ispanijos – 300 Lt.
Jeigu Lietuvoje dėl išmokos vaikui šeima nesikreipia, Ispanija vis tiek turi mokėti tik išmokos vaikui skirtumą, t. y. 300 Lt.
9 pavyzdys
Kai Airijos pilietė, Lietuvoje gyvenanti su vaiku, kuriam nenustatyta tėvystė, 12 metų išdirbusi Lietuvoje ir 18 metų – Airijoje, gauna invalidumo pensiją ir iš Lietuvos, ir iš Airijos, kompetentinga valstybė yra Lietuva.
10 pavyzdys
Kai Lietuvos Respublikos pilietis, kurio žmona mirusi, su savo vaikais gyvenantis Lietuvoje, išdirbęs 15 metų Lietuvoje ir 20 metų – Olandijoje, gauna senatvės pensiją ir iš Lietuvos, ir iš Olandijos, kompetentinga valstybė yra Lietuva. Jeigu Lietuvoje jis neįgyja teisės gauti išmokų šeimai (pvz., vaikai neatitinka sąlygų išmokai gauti ir pan.), tuomet jis turi teisę gauti išmokas šeimai toje valstybėje, kurioje jis turi ilgiausią draudimo laikotarpį, t. y. Olandijoje.
11 pavyzdys
Kai Lietuvoje gyvena šeima su vaiku, kurios tėvas, Portugalijos pilietis, gauna pensiją iš Portugalijos, o vaiko motina, Lietuvos Respublikos pilietė, dirba Lietuvoje, kompetentinga valstybė yra darbo vietos valstybė, t. y. Lietuva. Jeigu Portugalijoje vaikui priklauso didesnė išmoka negu Lietuvoje, Portugalija moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp Portugalijos ir Lietuvos išmokos dydžio. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai dėl išmokų šeimai darbo valstybėje šeima nesikreipia.
Pvz., Portugalijoje išmoka vaikui yra 200 Lt, o Lietuvoje – 50 Lt. Šiuo atveju motinai Lietuvos Respublikos kompetentinga įstaiga turi mokėti 50 Lt, o Portugalijos – 150 Lt. Jeigu Lietuvoje dėl išmokos vaikui šeima nesikreipia, Portugalija turi mokėti tik išmokos vaikui skirtumą, t. y. 150 Lt.
12 pavyzdys
Kai Lietuvos Respublikos piliečių šeima, auginanti 3 ir 6 metų vaikus, gyvena Lietuvoje, motina nedirba, o tėvas dirba Latvijoje, kompetentinga valstybė yra Latvija. Tarkim, Latvijoje vaikui iki 4 metų mokama 40 Lt, o vaikui nuo 4 iki 6 metų – 60 Lt. Lietuvoje vaikams nuo 3 iki 7 metų mokama 50 Lt. Teisė nustatoma ir taisyklės taikomos kiekvienam vaikui atskirai. Už pirmą vaiką Latvija turi mokėti 40 Lt, o Lietuva sumokėti 10 Lt skirtumą (50 Lt – 40 Lt) =10 Lt, o už antrą vaiką Latvija turi mokėti 60 Lt, o Lietuva nieko neturi mokėti.
13 pavyzdys
Kai Lietuvoje pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantis asmuo yra siunčiamas laikinai (pvz., 10 mėn.) dirbti į Vokietiją ir turi formą E 101 LT, patvirtinančią, kad jam taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, kompetentinga valstybė yra Lietuva.
14 pavyzdys
Kai asmuo, gyvenantis Vokietijoje, dirba ir Vokietijoje, ir Lietuvoje, ir turi formą E 101 LT, patvirtinančią, kad jam taikomi Vokietijos teisės aktai, kompetentinga valstybė yra Vokietija.
15. pavyzdys
Kai miršta Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, bet dirbantis Lenkijoje, jo žmona turi teisę gauti Lenkijos įstatymu nustatytą laidojimo pašalpą, nes jis dirbo Lenkijoje. Jeigu Lenkija neturi įstatymo dėl laidojimo išmokų, Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta laidojimo išmoka taip pat neskiriama, nes miręs asmuo buvo migrantas, dirbantis kitoje valstybėje, todėl kompetentinga valstybė yra darbo vietos valstybė.
16 pavyzdys
Kai Norvegijos pilietis su 2 metų vaiku gyvena ir dirba Norvegijoje, ir todėl gauna Norvegijos išmoką šeimai, o nuo 2005 m. vasario 10 d. jis pradeda dirbti Lietuvoje, Lietuva tampa kompetentinga valstybe. Taikydama proporcingo mokėjimo principą, Norvegija apskaičiuoja ir išmoka savo išmokos dalį už pirmąsias 9 vasario mėnesio dienas, o Lietuva – dalį išmokos už devyniolika vasario mėnesio dienų:
19 d. x 93,75 Lt
––––––––––––– = 63,62 Lt
28 d.
17 pavyzdys
Kai Lietuvos Respublikos pilietis su vaiku gyvena ir dirba Lietuvoje, ir todėl gauna Lietuvos išmoką vaikui, o nuo 2005 m. vasario 10 d. jis pradeda dirbti Vokietijoje, taikant išankstinio mokėjimo principą, Lietuvos kompetentinga įstaiga išmoka išmoką vaikui už visą vasario mėnesį.
Europos Tarybos reglamento
Nr. 1408/71/EEB ir reglamento
Nr. 574/72/EEB nuostatų,
susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka
mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo
4 priedas
E formų sąrašas
E 001 – Prašymas pateikti informaciją/informacijos perdavimas/prašymas išduoti formas/priminimas
Dėl išmokų šeimai
E 401 – Pažyma dėl šeimos sudėties siekiant skirti išmokas šeimai;
E 402 – Pažyma apie mokymosi tęsimą siekiant gauti išmokas šeimai;
E 403 – Pažyma apie gamybinę praktiką ir/ ar profesinį mokymą siekiant gauti išmokas šeimai;
E 404 – Medicininė pažyma siekiant gauti išmokas šeimai;
E 405 – Pažyma dėl draudimo, darbo arba savarankiško darbo laikotarpių sumavimo arba dėl nuoseklaus darbo keliose valstybėse narėse tarp laikotarpių, kurių metu pagal šių valstybių teisės aktus priklauso mokėjimas;
E 406 – Pažyma dėl pogimdyminių medicininių tyrimų;
E 407 – Medicininė pažyma siekiant gauti specialią šeimos pašalpą arba padidintas išmokas šeimai už neįgalius vaikus;
E 411 – Prašymas suteikti informaciją apie teisę į išmokas šeimai valstybėje narėje, kurioje gyvena šeimos nariai.
Dėl išmokos mirties atveju
E 104 – Pažyma dėl draudimo, darbo arba gyvenimo laikotarpių sumavimo;
E 124 – Prašymas dėl išmokos mirties atveju.
______________
Europos Tarybos reglamento
Nr. 1408/71/EEB irreglamento
Nr. 574/72/EEB nuostatų, susijusių
su išmokomis šeimai ir išmoka mirties
atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašo
5 priedas
Valstybių susižinojimo tarnybų sąrašas
Belgija
| 1. Išmokos mirties atveju: a) bendrai |
Nacionalinė ligos ir invalidumo draudimo įstaiga (Institut national d’assurance maladie-invalidite)
|
Avenue de Tervueren 211 B-1150 Bruxelles Belgique Tel. +32 2 7397111 Faks. +32 2 7397291 www.inami.be |
| b) jūrininkams |
Pagalbos ir socialinės paramos fondas jūrininkams (Caisse de secours et de prévoyance en faveur des marins) |
Olijftakstraat 7-13 bus 1 B-2060 Anvers Belgique Tel. +32 3 2207411 Faks. +32 3 2207466 |
| c) asmenims, kuriems taikoma užsienio socialinio draudimo sistema |
Užsienio socialinio draudimo įstaiga (Office de sécurité sociale d’Outre-mer) |
Avenue Louise 194 B-1050 Bruxelles Belgique Tel. +32 2 6420511 Faks. +32 2 6420559 www.ossom.be |
| d) buvusiems Belgijos Kongo ir Ruandos Urundžio darbuotojams |
Užsienio socialinio draudimo įstaiga (Office de sécurité sociale d’Outre-mer) |
Avenue Louise 194 B-1050 Bruxelles Belgique Tel. +32 2 6420511 Faks. +32 2 6420559 www.ossom.be |
| 1. Išmokos šeimai: a) asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį |
Nacionalinė išmokų šeimai įstaiga asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį (Office national des allocations familiales pour travailleurs salariés) |
Rue de Trèves 70 B-1000 Bruxelles Belgique Tel. +32 2 2372111 Faks. +32 2 2372800 www.onafts.fgov.be |
| b) savarankiškai dirbantiems asmenims |
Nacionalinė savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įstaiga (Institut national d'assurances sociales pour travailleurs indépendants (INASTI) |
Place Jean Jacobs 6 B-1000 Bruxelles Belgique Tel. +32 2 5464211 Faks. +32 2 5112153 |
| c) buvusiems Belgijos Kongo ir Ruandos Urundžio darbuotojams |
Užsienio socialinio draudimo įstaiga (Office de sécurité sociale d’Outre-mer) |
Avenue Louise 194 B-1050 Bruxelles Belgique Tel. +32 2 6420511 Faks. +32 2 6420559 www.ossom.be |
Čekija
| Abi išmokos |
Darbo ir socialinių reikalų ministerija (Ministerstvo práce a sociálních vecí) |
Na Poríčním právu 1 12801 Praha 2 Česka Tel. +420 2 21921111 Faks. +420 2 21922664 www.mpsv.cz |
Danija
| 1. Išmokos mirties atveju |
Vidaus reikalų ir sveikatos ministerija (Indenrigs- og Sundhedsministeriet) |
Slotholsmgade 12 1216 Kobenhavn K Denmark Tel. +45 33 92 33 60 Faks. +45 33 93 15 63 3s@im.dk |
| 2. Išmokos šeimai |
Nacionalinė socialinės apsaugos agentūra (Den Sociale Sikringsstyrelse) |
Landemærket 11 DK-1119 Copenhagen K Denmark Tel. +45 33 95 50 00 Faks. +45 33 91 56 54 dss@dss.dk www.dss.dk |
Vokietija
| Išmokos šeimai
|
Federalinė darbo įstaiga (Bundesagentur fuer Arbeit)
|
Regensburger Strasse 104 D-90327 Nuernberg Deutschland Tel. +49 911 179 2530 Faks. +49 911 179 1113 |
Estija
| Abi išmokos |
Socialinio draudimo valdyba (Sotsiaalkindlustusamet) |
Lembitu 12 Tallinn 15092 Eesti Tel. +372 6 408120 Faks. +372 6 408155 ska@ensib.ee www.ensib.ee |
Graikija
| 1. Išmokos mirties atveju |
Socialinio draudimo įstaiga (IKA (Social Insurance Institute) |
Odos Constantinou Socratous 10241 Athenes Faks. +30 2106741377 dasika@ika. gr |
| 2. Išmokos šeimai |
Įdarbinimo tarnyba (OAED (Labour Employment Office) |
Ethnikis Antistasis 8 EL-17342 Apo Kalamaki Athenes Greece Tel. + 30 1 9942810 |
Ispanija
| 1. Abi išmokos kartu |
Nacionalinė socialinės apsaugos įstaiga (Instituto Nacional de Seguridad Social) |
C/ Padre Damian 4 y 6 28036 Madrid Espana |
| 2. Abi išmokos jūrininkams |
Socialinė jūrininkų įstaiga (Instituto Social de la Marina) |
C/ Génova, 24 28004 Madrid Espana |
| 3. Šeimos išmokos kariams |
Gynybos ministerijos Personalo departamentas (Dirección General de Personal, Ministerio de Defensa) |
C/ Juan Ignacio Luca de Tena, 30 28071 Madrid Espana |
Prancūzija
| Abi išmokos |
Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos centras (Centre de sécurité sociale des Travailleurs migrants) |
11, Rue de la Tour des Dames 75436 PARIS CEDEX 09 Tel. +33 1 45263341 Faks. +33 1 49950650 |
Airija
| 1. Išmokos mirties atveju |
Socialinių ir šeimos reikalų departamento Pensijų tarnyba (Pension Services, Office OACP Section, Department of Social and FamilyAffairs) |
College Road, Sligo Ireland Faks. + 353 71 9169926 |
| 2. Išmokos šeimai |
Socialinių ir šeimos reikalų departamento Išmokų vaikams skyrius (Child Benefit office, EU Section, Department of Social and FamilyAffairs) |
St. Oliver Plunkett Road Letterkenny Co Donegal Ireland Faks. + 353 74 9164411 |
Italija
| Išmokos šeimai |
Nacionalinės socialinės apsaugos įstaigos generalinis direktoratas (Instituto nazionale per previdenza sociale, direzione generale) |
Via Ciro il Grande, 21-EUR I-00144 Roma Italie |
Kipras
| Abi išmokos |
Darbo ir socialinio draudimo ministerijos Socialinio draudimo departamentas (Department of Social Insurance, Ministry of Labour and Social Insurance) |
7 Byron Avenue 1465 Nicosia Cyprus Faks. +357 22672984 interrel@sid.mlsi.gov.cy |
Latvija
| Abi išmokos |
Valstybinė socialinio draudimo agentūra (Valsts sociãlãs apdrošinãšanas agentūra) |
Lacplesa 70A LV-1011 Riga Latvia Tel. +371 7011800 Faks. +371 7011812 |
Lietuva
| Abi išmokos |
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba |
Ševčenkos g. 16, 3 korpusas, LT-03111 Vilnius Lietuva |
Liuksemburgas
| 1. Išmokos mirties atveju: a) bendrai |
Ligos fondų asociacija (Union des caisses de maladie) |
125 route d’Esch L-1471 Luxembourg Faks. +352 498332 ucm@secu.lu |
| b) dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos |
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų asociacijos Pramonės departamentas (Association d’assurance contre les accidents, section industrielle) |
125 route d’Esch L-1471 Luxembourg Faks. +352 261915
|
| c) dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos žemės ir miškų ūkyje dirbantiems asmenims |
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų asociacijos Žemės ir miškų ūkio departamentas (Association d’assurance contre les accidents, section agricole et forestiere) |
125 route d’Esch L-1471 Luxembourg Faks. +352 261915
|
| 2. Išmokos šeimai |
Nacionalinis išmokų šeimai fondas (Caisse Nationale des Prestations Familiales) |
1A Boulevard Prince Henry L-1724 Luxembourg Faks. +352 477153 |
Vengrija
| Išmokos šeimai |
Valstybinis finansų biuras (Allamhaztartasi Hivatal) |
Jozsef nador ter 2/4 HU-1051 Budapest Hungary Faks. +36 13182570 |
Malta
| Abi išmokos |
Socialinės apsaugos departamentas (Dipartiment Tas-Sigurta Socjali) |
38, Trip I-Ordinanza Valletta CMR 02 Malta Faks. +356 25903234 ira.dss@gov.mt |
Olandija
| Išmokos šeimai |
Socialinio draudimo bankas (Sociale Verzekeringsbank (SVB) |
Postbus 1100 1180 BH Amstelveen Faks. +31 20 6565000 www.sbv.nl |
Austrija
| Išmokos šeimai |
Socialinės apsaugos, kartų ir vartotojų apsaugos ministerija (Bundesministerium für soziale Sicherheit, Generationen und Konsumentenschutz) |
Abteilung V/3 Franz-Josef-Kai 51 A 1010 Wien Faks. +43 1 7189470 |
Lenkija
| Išmokos šeimai (ir kitos išmokos) |
Socialinės politikos ministerija (Ministerstwo Polityki Spolecznej) |
Nowogrodzka 1/3/5 00-513 Warszawa Tel. +48 22 6610129 Faks. + 48 22 6610164 |
Portugalija
| Abi išmokos |
Tarptautinių socialinės apsaugos santykių departamentas (Departamento de Relacões Internacionais de Seguranca Social) |
Rua de Junqueira 112 Apartado 3072 1300-344 Lisabona Faks. +351 21 3652498 Driss@seg-social.pt |
Slovėnija
| 1. Išmokos šeimai |
Darbo, šeimos ir socialinių reikalų ministerija (Ministrstvo za delo, družino in socialne zadeve) |
Kotnikova 5 1000 Ljubljana Faks. +386 1 4783456 Gp. mddsz@gov.si |
| 2. Išmokos mirties atveju |
Sveikatos socialinio draudimo institutas (Zavod za zdravstveno zavarovanje) |
Miklošičeva 24 1000 Ljubljana Faks. +386 1 4313245 |
Slovakija
| 1. Abi išmokos |
Darbo, socialinių reikalų ir šeimos centrinė tarnyba (Ustredie prace, socialnych veci a rodiny) |
Spitalska 4-681643 Bratislava Tel. +421 2 59752210 Faks. +421 2 54431734 okv@employment.gov.sk |
Suomija
| Išmokos šeimai |
Socialinio draudimo įstaiga (Kansaneläkelaitos, a. k. a. KELA) |
Nordenskiöldinkatu 12 00250 Helsinki Tel. +358 20 4341981 Faks. +358 20 4341280
P. box 450 FI-00101 Helsinki |
Švedija
| Abi išmokos |
Nacionalinė socialinio draudimo valdyba (Riksförsäkringsverket) |
Adolf Fredriks kyrgogata 8 Stockholm Tel. +46 8 7869000 Faks. +46 8 4112789 registrator@rfv.sfa.se
P. box SE-103 51 Stocholm |
Jungtinė Karalystė
| Išmokos šeimai: a) Didžiajai Britanijai ir Gibraltarui |
Darbo ir pensijų departamento Pensijų tarnybos Pensijų centras (Department for Work and Pensions, The Pension Service, Pension Centre) |
Tyneview Park Newcastle-upon-Tyne England NE 98 1 BA Tel. +44 19 12187777 Tel. +44 19 12187878 Faks. +44 19 12187293
|
| b) Šiaurės Airijai |
Socialinio departamento Užsienio išmokų skyrius (Department for Social Development, Overseas Benefits Unit) |
Block 2, Stormont Estate Belfast BT4 3SP Tel. +44 28 90522117 |
Islandija
| Išmokos šeimai |
Nacionalinė socialinės apsaugos įstaiga (Tryggingastofnun Ríkisins) |
Laugavegur, 114 150 Reykjavík Tel. +354 5 604400 Faks. +354 5 624535 |
Lichtenšteinas
| Išmokos šeimai |
Išmokų šeimai fondas (Liechtensteinische Familienausgleichskasse – FAK) |
AHV – IV – Anstalten Gerberweg, 59490 Vaduz Tel. +423 2311252 Faks. +423 2320406 |
Norvegija
| Išmokos šeimai |
Nacionalinio draudimo administracija (Rikstrygdeverket) |
Drammensveien, 6000241 Oslo Tel. +47 22927000 Faks. +47 22927219 info-t@online.no |
Šveicarija
| Išmokos šeimai |
Federalinė socialinio draudimo įstaiga (Bundesamt für Sozialversicherung) |
Effingerstrasse 203003 Berne Tel. +41 313229032 Faks. +41 313223735 |