LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL DARBO ARBITRAŽO NUOSTATŲ IR TREČIŲJŲ TEISMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1196

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Darbo arbitražo nuostatus;

1.2. Trečiųjų teismo nuostatus.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 386 „Dėl Darbo arbitražo nuostatų ir Trečiųjų teismo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 19-580).

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Teisingumo ministras                                                             Vytautas Markevičius

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu

Nr. 1196

DARBO ARBITRAŽO NUOSTATAI

1. Darbo arbitražas nagrinėja kolektyvinius darbo ginčus, kai taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta ir taikinimo komisija priima sprendimą perduoti juos nagrinėti darbo arbitražui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 74 straipsnio 2 dalis).

2. Darbo arbitražą sudaro apylinkės teismo teisėjas, paskirtas to teismo pirmininko, ir 6 arbitrai, paskirti kolektyvinio darbo ginčo šalių. Paskirtas į arbitražą apylinkės teismo teisėjas yra darbo arbitražo pirmininkas.

3. Darbo arbitražas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio darbo ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė.

Taikinimo komisija, vadovaudamasi savo sprendimu kolektyvinį darbo ginčą perduoti nagrinėti darbo arbitražui, apylinkės teismui pateikia prašymą sudaryti darbo arbitražą. Prie šio prašymo turi būti pridėtas taikinimo komisijos posėdžio protokolas, kuriuo įformintas taikinimo komisijos sprendimas kolektyvinį darbo ginčą perduoti nagrinėti darbo arbitražui.

Apylinkės teismo pirmininkas, išnagrinėjęs šių nuostatų 1 punkte nurodytą sprendimą, per 10 dienų nuo taikinimo komisijos prašymo sudaryti darbo arbitražą įregistravimo teisme priima sprendimą dėl šio teismo teisėjo paskyrimo darbo arbitražo pirmininku.

Paskirtas darbo arbitražo pirmininku teisėjas pasiūlo kolektyvinio darbo ginčo šalims ne vėliau kaip per 5 dienas paskirti į darbo arbitražą po 3 arbitrus. Arbitrais gali būti tik asmenys, nesuinteresuoti ginčo išsprendimo rezultatais. Kolektyvinio darbo ginčo šalys apie savo paskirtus arbitrus raštu praneša darbo arbitražo pirmininkui. Darbo arbitražas laikomas sudarytu, kai kolektyvinio darbo ginčo šalys paskiria visus arbitrus.

4. Darbo arbitražo pirmininkas, gavęs iš apylinkės teismo pirmininko nagrinėtino ginčo medžiagą, numato ją nagrinėti arbitražo posėdyje ir apie posėdžio vietą ir laiką praneša kolektyvinio darbo ginčo šalims, arbitrams, liudytojams ir ekspertams, be to, surenkami būtini dokumentai.

Atlikdamas parengiamuosius veiksmus, darbo arbitražo pirmininkas vadovaujasi atitinkamomis civilinio proceso normomis.

5. Darbo arbitražo posėdyje dalyvauja kolektyvinio darbo ginčo šalys arba jų atstovai. Posėdyje dalyvaujantys asmenys darbo arbitražo pirmininko pasirinkta tvarka išdėsto savo argumentus dėl iškeltų reikalavimų, atsakymus į juos ir savo prašymus dėl būsimo sprendimo. Posėdyje dalyvaujantiems asmenims klausimus gali pateikti darbo arbitražo pirmininkas, arbitrai ir priešingos šalies dalyviai.

Posėdyje dalyvaujantys asmenys turi teisę reikšti pastabas dėl kitų asmenų paaiškinimų, ekspertų išvadų ir nagrinėjamų dokumentų.

6. Rašomas arbitražo posėdžio protokolas. Protokolą rašo darbo arbitražo pirmininko pakviestas teismo sekretorius (toliau vadinama – posėdžio sekretorius).

Protokolą pasirašo darbo arbitražo pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

7. Kolektyvinis darbo ginčas turi būti išnagrinėtas per 14 dienų nuo darbo arbitražo sudarymo. Užbaigus nagrinėti ginčą posėdyje, balsų dauguma priimamas darbo arbitražo sprendimas. Sprendimas įforminamas raštu, jis turi būti motyvuotas ir argumentuotas. Sprendime turi būti nurodyta:

7.1. sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

7.2. darbo arbitražo sudėtis, posėdžio sekretorius, posėdyje dalyvavę kolektyvinio darbo ginčo šalių atstovai;

7.3. kolektyvinio darbo ginčo šalys;

7.4. kolektyvinio darbo ginčo esmė;

7.5. darbdaviui ar kolektyvinės sutarties subjektui iškeltų reikalavimų turinys;

7.6. kolektyvinio darbo ginčo šalių paaiškinimai ir prašymai;

7.7. ekspertų, specialistų ir kitų darbo arbitražo procese dalyvavusių asmenų paaiškinimai, išvados ir panašiai;

7.8. nustatytos aplinkybės ir motyvai, kuriais remdamasis darbo arbitražas padarė išvadas;

7.9. darbo arbitražo sprendimas;

7.10. darbo arbitražo sprendimo vykdymo tvarka ir terminai;

7.11. darbo arbitražo sprendimo paskelbimo darbuotojams tvarka.

8. Sprendimą pasirašo darbo arbitražo pirmininkas ir visi arbitrai.

Sprendimas paskelbiamas posėdyje dalyvavusiems asmenims, o jo nuorašai ne vėliau kaip per 5 dienas išsiunčiami kolektyvinio darbo ginčo šalims.

Darbo arbitražo sprendimas neskundžiamas.

9. Jeigu priimtu sprendimu pripažinta, kad iškelti reikalavimai yra nepagrįsti ar jų patenkinti šiomis sąlygomis neįmanoma, ginčas nutraukiamas.

10. Darbo arbitražo sprendimas privalomas kolektyvinio darbo ginčo šalims.

Darbo arbitražo sprendimas gali įpareigoti darbdavį, atitinkamą valdymo organą ar administracijos pareigūną, kurie privalo jį vykdyti sprendime nurodyta tvarka ir terminais.

11. Jeigu darbuotojus tenkinantis darbo arbitražo sprendimas nevykdomas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka gali būti skelbiamas streikas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu

Nr. 1196

TREČIŲJŲ TEISMO NUOSTATAI

1. Trečiųjų teismas nagrinėja kolektyvinius darbo ginčus, kai taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta ir taikinimo komisija priima sprendimą perduoti nagrinėti juos trečiųjų teismui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 74 straipsnio 2 dalis).

2. Trečiųjų teismas kolektyviniam darbo ginčui spręsti kiekvieną kartą sudaromas specialia kolektyvinio darbo ginčo šalių rašytine sutartimi.

Sutartyje turi būti nurodyta sutarties surašymo vieta ir laikas, šalių pavadinimas, kolektyvinio darbo ginčo esmė ir dalykas, paskirtų teisėjų pavardės.

Po vieną ar kelis teisėjus skiria kiekviena iš kolektyvinio darbo ginčo šalių. Teisėjais gali būti tik asmenys, nesuinteresuoti kolektyvinio darbo ginčo išsprendimo rezultatais. Paskirti teisėjai iš savo tarpo išrenka trečiųjų teismo pirmininką ir sekretorių.

Trečiųjų teismo teisėjais negali būti kolektyviniame darbo ginče dalyvaujančios įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojai, nepilnamečiai asmenys, asmenys, kurie pripažinti neveiksniais, ir asmenys, kurių veiksnumas apribotas.

Neleidžiama keisti teisėjų, iki ginčas išnagrinėjamas.

3. Nagrinėdamas kolektyvinį darbo ginčą, trečiųjų teismas išklauso šalių paaiškinimus, susipažįsta su pateiktais dokumentais, kita ginčui išspręsti reikalinga informacija.

Prireikus trečiųjų teismas gali išklausyti specialistų, ekspertų ir kitų trečiųjų teismo procese dalyvavusių asmenų paaiškinimų ar išvadų.

Trečiųjų teismui nagrinėjant kolektyvinį darbo ginčą, rašomas protokolas. Protokolą pasirašo trečiųjų teismo pirmininkas ir sekretorius.

4. Trečiųjų teismas kolektyvinį darbo ginčą turi išnagrinėti per 14 dienų nuo šių nuostatų 2 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytos sutarties sudarymo. Trečiųjų teismo sprendimas priimamas balsų dauguma ir išdėstomas raštu. Jame turi būti nurodyta:

4.1. sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

4.2. teismo sudėtis;

4.3. kolektyvinio darbo ginčo šalių sutartis, kuria remiasi teismas;

4.4. kolektyvinio darbo ginčo šalių pavadinimas;

4.5. kolektyvinio darbo ginčo dalykas ir esmė;

4.6. iškeltų reikalavimų turinys;

4.7. kolektyvinio darbo ginčo šalių paaiškinimai ir prašymai;

4.8. ekspertų, specialistų ir kitų trečiųjų teismo procese dalyvavusių asmenų paaiškinimai, išvados ir panašiai;

4.9. nustatytos aplinkybės ir motyvai, kuriais remdamasis trečiųjų teismas padarė išvadas;

4.10. trečiųjų teismo sprendimas;

4.11. trečiųjų teismo sprendimo vykdymo tvarka ir terminai;

4.12. trečiųjų teismo sprendimo paskelbimo darbuotojams tvarka.

5. Sprendimą pasirašo visi trečiųjų teismo teisėjai.

Priimtas sprendimas tuojau paskelbiamas posėdyje dalyvavusiems asmenims, o jo nuorašai ne vėliau kaip per 5 dienas išsiunčiami kolektyvinio darbo ginčo šalims.

6. Trečiųjų teismo sprendimas kolektyvinio darbo ginčo šalims privalomas.

7. Jeigu darbuotojus tenkinantis trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka gali būti skelbiamas streikas.

______________