LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMO IR TVIRTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2005 m. birželio 1 d. Nr. 600

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo taisykles (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

KULTŪROS MINISTRAS                                                           VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. birželio 1 d. nutarimu

Nr. 600

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS STRATEGINIO PLANAVIMO

DOKUMENTŲ RENGIMO IR TVIRTINIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo strateginio planavimo dokumentų (toliau vadinama – strateginio planavimo dokumentai) tikslus, objektus, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, paveldosauginio audito ir tvarkybos efektyvumo vertinimo atlikimą.

2. Rengiant strateginio planavimo dokumentus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484), Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipiniais apsaugos reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 2002, Nr. 13-499), kitais teisės aktais ir šiomis Taisyklėmis.

3. Nekilnojamojo kultūros paveldo strateginis planavimas – ilgalaikių ir sudėtingų problemų sprendimo kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonose procesas, kurio metu atsakingos institucijos prognozuoja ir numato kryptis ir būdus, kaip tinkamiausiai naudoti turimus, planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai įvykdyti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Paveldosauginis auditas – procesas, kurio metu vertinama, ar paveldotvarkos plane tinkamai nustatyti tikslai, uždaviniai, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių išsaugojimo, naudojimo ir tvarkybos priemonės, ar šios priemonės tinkamai įgyvendinamos, ar paveldotvarkos plano vykdytojas tinkamai naudoja šioms priemonėms įgyvendinti skirtas lėšas ir kitus išteklius.

Stebėsenos programa – strateginio planavimo dokumentas, rengiamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų būklei sistemingai stebėti, jų komponentų būklei ir tarpusavio sąveikai analizuoti, antropogeniniam poveikiui vertinti ir prognozuoti.

Paveldotvarkos planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame įvertinta ir apibūdinta nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų paveldosauginė būklė, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkybos problemos bei galimybės, nustatyti šių objektų teritorijos apsaugos, naudojimo ir tvarkybos tikslai bei priemonės, lėšos joms įgyvendinti ir vykdytojai.

Strateginio planavimo dokumentai – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų planavimo dokumentai, nustatantys prioritetinius tikslus ir veiksmus, apsaugos ir tvarkybos priemones, jų įgyvendinimo eiliškumą, lėšų poreikį ir atsakingas institucijas. Yra šie strateginio planavimo dokumentai: paveldotvarkos planai, stebėsenos programos, kitos įvairios tikslinės programos ir veiksmų planai.

Tikslinės programos – strateginio planavimo dokumentai, rengiami tam tikrai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų problemai, dėsningai pasireiškiančiai daugelyje šalies teritorijų ar visoje šalyje, spręsti.

Tvarkybos efektyvumo vertinimas – paprastesnis paveldosauginio audito procesas, kurio metu vertinami tik paveldotvarkos plane nustatyti tikslai, uždaviniai, apsaugos ir tvarkybos priemonės, tinkamas jų įgyvendinimas.

Veiksmų planas – strateginio planavimo dokumentas, kuriame nurodomos institucijos, atsakingos už nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų apsaugą ir tvarkybą, strateginiai tikslai ir prioritetinės veiklos kryptys, vykdomos programos, finansiniai ir intelektiniai ištekliai, kurių reikia strateginiams tikslams siekti ir kiekvienai programai vykdyti.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme vartojamas sąvokas.

II. PAVELDOTVARKOS PLANAI

6. Paveldotvarkos planai rengiami tais atvejais, kai siekiant užsibrėžtų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos tikslų nebūtina pakeisti kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų ar jų dalių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų ar jų dalių apsaugos ir naudojimo teisinio režimo. Jeigu siekiant kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos tikslų būtina papildyti kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų ar jų dalių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų ar jų dalių apsaugos ir naudojimo teisinį režimą naujais reikalavimais, rengiami ir įgyvendinami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

7. Paveldotvarkos planų tikslai:

7.1. nustatyti pagrindines problemas ir veiksnius, darančius poveikį paveldotvarkos planų objektams, trūkstamą būtiną informaciją ir jos gavimo galimybes;

7.2. nustatyti tvarkomų objektų apsaugos ir tvarkybos priemones ir eiliškumą;

7.3. nustatyti paveldotvarkos planų vykdytojus, taip pat kitus fizinius ir (ar) juridinius asmenis, kurie padėtų įgyvendinti paveldotvarkos planuose nurodytas objektų apsaugos ir tvarkybos priemones;

7.4. apskaičiuoti, kiek lėšų reikės objektų apsaugos ir tvarkybos priemonėms įgyvendinti;

7.5. nustatyti objektų apsaugos ir tvarkybos priemonių įgyvendinimo įvertinimo ir stebėsenos (monitoringo) tvarką.

8. Paveldotvarkos planų objektai – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų dalys, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonos ir jų dalys.

9. Rengiamas konkrečios teritorijos arba jos dalies, kurioje yra paveldotvarkos plano objektų, nurodytų šių Taisyklių 8 punkte, paveldotvarkos planas.

10. Paveldotvarkos plane pateikiama:

10.1. teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas;

10.2. plano tikslai ir uždaviniai;

10.3. paveldotvarkos priemonių įgyvendinimo planas;

10.4. duomenys apie paveldotvarkos priemones įgyvendinančius fizinius ir juridinius asmenis; jų funkcijos, lėšų priemonėms įgyvendinti poreikis;

10.5. plano tikslinimo ir stebėsenos (monitoringo) tvarka.

11. Papildomų reikalavimų paveldotvarkos plano turiniui aprašą tvirtina kultūros ministras.

III. STEBĖSENOS PROGRAMOS

12. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų stebėsenos programų tikslai:

12.1. nustatyti konkrečius stebėsenos programos objektus;

12.2. nurodyti stebėsenos programos tikslus ir uždavinius;

12.3. nustatyti stebėsenos programos struktūrą ir atskirų jos dalių veiklos planus;

12.4. nustatyti stebėsenos programos objektų vertinimo kriterijus.

13. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų teritorijų ir vietovių apsaugos zonų stebėsenos programų objektai yra šie:

13.1. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų būklės, jos kitimo stebėjimas ir fiksavimas;

13.2. periodinis kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų būklės, jos kitimo stebėjimas ir fiksavimas;

13.3. vertingąsias savybes naikinančių ar žalojančių veiksnių vertinimas, apibendrinimas ir prognozavimas;

13.4. kraštovaizdžio būklė.

14. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų stebėsenos programoje pateikiama:

14.1. bendrosios nuostatos, apibūdinančios stebėsenos programos objektą;

14.2. stebėsenos programos tikslas ir uždaviniai;

14.3. stebėsenos programos finansavimo šaltiniai ir lėšų poreikis;

14.4. stebėsenos struktūra, jos dalių veiklos planai ir stebėsenos objektų vertinimo kriterijai;

14.5. informacija apie stebėsenos programos vykdymo eigą; duomenys apie fizinius ir juridinius asmenis, atsakingus už stebėsenos programos įgyvendinimą.

IV. TIKSLINĖS PROGRAMOS

15. Tikslinių programų tikslai:

15.1. nustatyti sprendžiamą problemą ir jos pasireiškimo dėsningumus;

15.2. nustatyti tikslus ir uždavinius, kurių siekiama tiksline programa;

15.3. nurodyti problemos sprendimo priemones;

15.4. apskaičiuoti, kiek lėšų reikės problemai spręsti;

15.5. nurodyti tikslinės programos įgyvendinimo priemones, vykdytojus, jų funkcijas ir atsiskaitymo tvarką;

15.6. nurodyti sėkmingo įgyvendinimo sąlygas ir laukiamą poveikį.

16. Tikslinių programų objektai yra šie:

16.1. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų apsauga;

16.2. lankytojų srautų valdymas;

16.3. kraštovaizdžio apsauga;

16.4. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, jų teritorijų naudojimas ir atkūrimas;

16.5. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonose atliekami moksliniai tyrimai;

16.6. etnokultūros tradicijų išsaugojimas;

16.7. turizmo plėtra;

16.8. kitos su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų apsauga bei tvarkyba susijusios problemos.

17. Tikslinės programos gali būti rengiamos ir įgyvendinamos tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu, rajoniniu ir vietiniu mastu.

18. Tikslinės programos rengiamos ne ilgiau kaip 6 metams.

19. Tikslinėje programoje pateikiama:

19.1. bendrosios nuostatos, apibūdinančios tikslinės programos objektą, pateikiančios esamos būklės analizę, apibūdinančios poveikį darančius veiksnius, tikslinės programos tikslus ir uždavinius;

19.2. priemonių įgyvendinimo planas;

19.3. lėšų numatytoms priemonėms įgyvendinti poreikis;

19.4. duomenys apie tikslinę programą įgyvendinančius fizinius ir juridinius asmenis; jų funkcijos ir atsiskaitymo tvarka;

19.5. sėkmingo tikslinės programos įgyvendinimo sąlygų analizė ir laukiamas poveikis.

V. VEIKSMŲ PLANAI

20. Veiksmų planai rengiami siekiant strategiškai suplanuoti veiklą nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonose, jų apsaugą ir tvarkybą artimiausiems 3 metams, racionaliai paskirstyti turimus finansinius ir intelektinius išteklius, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, įgyvendintos prioritetinės programos ir veiksmai.

21. Veiksmų planų tikslai:

21.1. nustatyti institucijos, atsakingos už nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų, kultūros paveldo vietovių, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų apsaugą ir tvarkybą, strateginius tikslus, prioritetines veiklos kryptis ir veiksmus;

21.2. įvertinti institucijos veiklos aplinką ir anksčiau pasiektus rezultatus;

21.3. nustatyti konkrečių veiksmų atlikimo ir programų įgyvendinimo etapus, grafiką ir atsakingus vykdytojus;

21.4. apskaičiuoti, kiek lėšų reikės kiekvienai prioritetinei veiklai įgyvendinti ir veiksmams atlikti;

21.5. nustatyti, kiek intelektinių ir kitokių išteklių reikės prioritetinei veiklai įgyvendinti ir veiksmams atlikti;

21.6. nurodyti sėkmingo prioritetinių tikslų įgyvendinimo požymius.

22. Jeigu kultūros paveldo objektų teritorijos, kultūros paveldo vietovės, kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonos ribojasi, jas prižiūrinčios institucijos gali rengti bendrus veiksmų planus.

23. Veiksmų plane pateikiama:

23.1. bendrosios nuostatos, nurodančios institucijos strateginius tikslus, vykdomas programas, finansinius ir intelektinius išteklius, skirtus kiekvienai programai;

23.2. institucijos veiklai poveikį darančių veiksnių analizė, teigiamų ir neigiamų veiksnių apžvalga;

23.3. ankstesnės pažangos, siekiant strateginių tikslų, įvertinimas;

23.4. priemonių, kurios bus vykdomos prioritetinėse veiklos srityse, įgyvendinimo planas; duomenys apie atsakingus fizinius ir juridinius asmenis; jų funkcijos, lėšų poreikis;

23.5. laukiami rezultatai ir jų įvertinimo metodai.

VI. STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS

24. Tikslinių programų rengimo organizatorius yra Kultūros ministerija.

25. Paveldotvarkos planų rengimo organizatoriai:

25.1. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas);

25.2. valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijos (tik šių rezervatų ir jų apsaugos zonų, juose esančių kultūros paveldo objektų teritorijų);

25.3. istorinių nacionalinių parkų ir istorinių regioninių parkų direkcijos (tik šių parkų ir jų apsaugos zonų, juose esančių kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų, juose esančių kultūrinių rezervatų ir kultūrinių draustinių).

26. Stebėsenos programų ir veiksmų planų rengimo organizatoriai:

26.1. Kultūros paveldo departamentas;

26.2. valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijos (tik šių rezervatų ir jų apsaugos zonų, juose esančių kultūros paveldo objektų teritorijų);

26.3. valstybinių parkų direkcijos (tik istorinių nacionalinių parkų ir jų apsaugos zonų, istorinių regioninių parkų ir jų apsaugos zonų, valstybiniuose parkuose esančių kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų, valstybiniuose parkuose esančių kultūrinių rezervatų ir kultūrinių draustinių);

26.4. savivaldybių paveldosaugos padaliniai (tik savivaldybių tarybų paskelbtų saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų, įsteigtų kultūrinių draustinių ir jų apsaugos zonų).

27. Organizatoriaus funkcijos:

27.1. organizuoti strateginio planavimo dokumentų rengimą;

27.2. nustatyti strateginio planavimo dokumentų rengimo sąlygas, užduotis, parengimo ir įgyvendinimo terminus;

27.3. kontroliuoti strateginio planavimo dokumentų rengimą.

28. Organizatoriaus pareigos:

28.1. suteikti strateginio planavimo dokumento rengėjui visus turimus duomenis ir dokumentus, kurių reikia šiam dokumentui parengti;

28.2. informuoti suinteresuotas institucijas ar įstaigas apie strateginio planavimo dokumentų rengimą;

28.3. pagal kompetenciją paskirti strateginio planavimo dokumentų vykdytojus.

29. Organizatoriaus teisės:

29.1. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl strateginio planavimo dokumentų projektų, kai jie rengiami ir aptariami;

29.2. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl rengėjo parengto ir pateikto strateginio planavimo dokumento projekto;

29.3. organizuoti projekto aptarimą su potencialiais vykdytojais ar jų atstovais, Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio atstovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.

30. Nesančioms valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose rezervatuose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms ir jų apsaugos zonoms, nesantiems valstybiniuose parkuose kultūriniams draustiniams, jų apsaugos zonoms ir kultūros paveldo vietovėms, kurių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas, paveldotvarkos planus ir stebėsenos programas rengia:

30.1. Kultūros paveldo departamentas;

30.2. savivaldybių paveldosaugos padaliniai (tik savivaldybių tarybų paskelbtų saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų, įsteigtų kultūrinių draustinių ir jų apsaugos zonų);

30.3. nevalstybinės ir kitos organizacijos, turinčios saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo patirties.

31. Esantiems valstybiniuose parkuose valstybiniams kultūriniams rezervatams, istoriniams nacionaliniams parkams, istoriniams regioniniams parkams, visų šių saugomų vietovių apsaugos zonoms, kultūriniams rezervatams, kultūriniams draustiniams ir kultūros paveldo vietovėms, kurių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas, esančioms valstybiniuose parkuose ir jų apsaugos zonose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms ir jų apsaugos zonoms, esančioms valstybiniuose rezervatuose ir jų apsaugos zonose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms paveldotvarkos planus ir stebėsenos programas rengia:

31.1. saugomų teritorijų direkcijos;

31.2. Kultūros paveldo departamentas;

31.3. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

31.4. nevalstybinės ir kitos organizacijos, turinčios saugomų teritorijų planavimo ir tvarkymo patirties.

32. Nesančioms valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose rezervatuose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms ir jų apsaugos zonoms, nesantiems valstybiniuose parkuose kultūriniams draustiniams, jų apsaugos zonoms ir kultūros paveldo vietovėms, kurių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas, tikslines programas rengia Kultūros paveldo departamentas.

33. Esantiems valstybiniuose parkuose valstybiniams kultūriniams rezervatams, istoriniams nacionaliniams parkams, istoriniams regioniniams parkams, visų šių saugomų vietovių apsaugos zonoms, kultūriniams rezervatams, kultūriniams draustiniams ir kultūros paveldo vietovėms, kurių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas, esančioms valstybiniuose parkuose ir jų apsaugos zonose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms ir jų apsaugos zonoms, esančioms valstybiniuose rezervatuose ir jų apsaugos zonose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms tikslines programas rengia Kultūros ministerija kartu su Aplinkos ministerija.

34. Nesančioms valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose rezervatuose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms ir jų apsaugos zonoms, nesantiems valstybiniuose parkuose kultūriniams draustiniams, jų apsaugos zonoms ir kultūros paveldo vietovėms, kurių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas, veiksmų planus rengia:

34.1. Kultūros paveldo departamentas (jo teritorinis padalinys);

34.2. savivaldybių paveldosaugos padaliniai (tik savivaldybių tarybų paskelbtų saugomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų, įsteigtų kultūrinių draustinių ir jų apsaugos zonų).

35. Esantiems valstybiniuose parkuose valstybiniams kultūriniams rezervatams, istoriniams nacionaliniams parkams, istoriniams regioniniams parkams, visų šių saugomų vietovių apsaugos zonoms, kultūriniams rezervatams, kultūriniams draustiniams ir kultūros paveldo vietovėms, kurių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas, esančioms valstybiniuose parkuose ir jų apsaugos zonose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms ir jų apsaugos zonoms, esančioms valstybiniuose rezervatuose ir jų apsaugos zonose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijoms veiksmų planus rengia saugomų teritorijų direkcijos.

36. Visi strateginio planavimo dokumentų rengėjai turi gerai išmanyti strateginio planavimo dokumento objektą, turėti patirties rengti strateginio planavimo dokumentus, būti susipažinę su naujausiais strateginio planavimo dokumentų turinio reikalavimais, jiems rengti būtinos informacijos šaltiniais, išmanyti kultūros paveldo apsaugą organizuojančių ir vykdančių institucijų funkcijas, struktūrą ir įgaliojimus.

37. Strateginio planavimo dokumento rengėjas, atsižvelgdamas į strateginio planavimo dokumento objektą ir planuojamų priemonių mastą, turi bendradarbiauti su teritorijos, kurioje yra strateginio planavimo dokumento objektas, savininkais, valdytojais ir naudotojais, taip pat su kitais suinteresuotais fiziniais ir juridiniais asmenimis ir derinti su jais numatomas įgyvendinti apsaugos ir tvarkybos priemones.

VII. STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ DERINIMAS IR TVIRTINIMAS

38. Nesančių valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose rezervatuose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų, nesančių valstybiniuose parkuose kultūrinių draustinių, jų apsaugos zonų ir kultūros paveldo vietovių, kurių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas, strateginio planavimo dokumentai turi būti suderinti su savivaldybių institucijomis, Kultūros paveldo departamentu (jeigu Kultūros paveldo departamentas nėra rengėjas) ir kitomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis.

39. Esančių valstybiniuose parkuose valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, istorinių regioninių parkų, visų šių saugomų vietovių apsaugos zonų, kultūrinių rezervatų, kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo vietovių, kurių apsaugai taikomas kultūrinių draustinių statusas, esančių valstybiniuose parkuose ir jų apsaugos zonose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų, esančių valstybiniuose rezervatuose ir jų apsaugos zonose nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų strateginio planavimo dokumentai turi būti suderinti su šių saugomų teritorijų tvarkymą ir apsaugą organizuojančiomis institucijomis, direkcijomis ir (ar) Kultūros paveldo departamentu (jeigu šios institucijos nėra rengėjai) bei savivaldybių institucijomis.

40. Strateginio planavimo dokumentus, išskyrus nurodytus šių Taisyklių 41 punkte, tvirtina Kultūros ministerija.

41. Savivaldybių paveldosaugos padalinių parengtus strateginio planavimo dokumentus tvirtina savivaldybių tarybos įstatymų nustatyta tvarka.

42. Strateginio planavimo dokumentų rengimo organizatorius privalo per 10 dienų nuo strateginio planavimo dokumento patvirtinimo informuoti apie tai savivaldybes, Kultūros paveldo departamento teritorinį padalinį ir planuojamoje teritorijoje esančių sklypų ar nekilnojamųjų daiktų valdytojus.

43. Jeigu įgyvendinant patvirtintus strateginio planavimo dokumentus paaiškėja naujų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių reikia keisti patvirtintus dokumentus, organizatoriaus arba vykdytojo iniciatyva patvirtinti dokumentai gali būti keičiami.

VIII. FINANSAVIMAS

44. Strateginio planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo finansavimo šaltiniai nustatomi pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

45. Strateginio planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo finansavimas yra tikslinis – skirtas konkrečiam strateginio planavimo dokumentui rengti ir (ar) įgyvendinti.

IX. PAVELDOTVARKOS PLANŲ PAVELDOSAUGINIS AUDITAS IR TVARKYBOS

EFEKTYVUMO VERTINIMAS

46. Paveldotvarkos planų parengimo ir įgyvendinimo tinkamumui, tvarkybos efektyvumui nustatyti gali būti atliekamas paveldosauginis auditas arba tvarkybos efektyvumo vertinimas (tai daroma įgyvendinant paveldotvarkos planus).

47. Paveldotvarkos planų paveldosauginio audito ir tvarkybos efektyvumo vertinimo tvarką, įskaitant paveldotvarkos planų paveldosauginio audito ir tvarkybos efektyvumo vertinimo vykdytojų kvalifikacinius reikalavimus, nustato Kultūros ministerija.

48. Paveldosauginis auditas privalomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

48.1. paveldotvarkos planai parengti ir įgyvendinami saugomoje teritorijoje ar jos dalyje, kurioje yra kultūros paminklų;

48.2. paveldosauginį auditą atlikti reikalauja paveldotvarkos plano rengimą ir (ar) įgyvendinimą finansuojanti institucija.

49. Visais kitais atvejais, kai paveldotvarkos planų parengimo ir įgyvendinimo tinkamumui nustatyti paveldosauginis auditas neatliekamas (neprivalomas), privaloma atlikti tvarkybos efektyvumo vertinimą.

50. Konkretaus objekto paveldotvarkos plano parengimo ir įgyvendinimo paveldosauginį auditą arba tvarkybos efektyvumo vertinimą atlieka asmenys, nesusiję su šio plano parengimu ar įgyvendinimu. Paveldosauginį auditą ar tvarkybos efektyvumo vertinimą gali užsakyti paveldotvarkos plano rengimo organizatorius arba jo rengimą ir (ar) įgyvendinimą finansuojanti institucija.

______________