LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL IŠMOKŲ IŠ GARANTINIO FONDO
2001 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 966
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 82-2478; 2001, Nr. 22-716) 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 13 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į Garantinio fondo tarybos teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbo užmokesčio įsiskolinimo vienam darbuotojui skiriamos iš Garantinio fondo lėšų išmokos dydis negali būti mažesnis, negu numatyta Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatyme, ir negali būti didesnis už trijų minimalių mėnesinių algų sumą.
2. Darbuotojui skiriama išmoka prastovai apmokėti negali viršyti vienos minimalios mėnesinės algos dydžio.
3. Šio nutarimo 1 punkte nustatytas maksimalios išmokos, skiriamos vienam darbuotojui, dydis taip pat taikomas skiriant išmokas įmonių, kuriose bankroto procesas pradėtas iki Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo įsigaliojimo dienos, darbuotojams. Išmokos šių įmonių darbuotojams skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į išimtis ir ypatumus, nustatytus šio įstatymo 12 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
4. Vykdančių veiklą bankrutuojančių įmonių darbuotojams žalos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinės ligos dalis, kai šios žalos atlyginimo prievolė nėra perduota valstybei, iš Garantinio fondo atlyginama nuo tos dienos, kurią atlyginimo mokėjimas buvo nutrauktas, iki kreipimosi į šį fondą dienos.