LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
R E Z O L I U C I J A
DĖL PADĖTIES GRUZIJOJE
2010 m. birželio 1 d.
Vilnius
įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punkte įtvirtintą Seimo įgaliojimą svarstyti užsienio politikos klausimus;
vadovaudamasis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalyje, ypač Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintais jėgos nenaudojimo ir taikaus tarptautinių ginčų sprendimo, pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais;
atmesdamas kaip nesuderinamą su tarptautinės teisės ir teisingumo principais prievartos prieš mažesniąsias kaimynines valstybes naudojimo ir jų spaudimo politiką, grindžiamą „artimojo užsienio“ ir panašių išskirtinių interesų zonų koncepcijomis;
smerkdamas visas agresijos formas, įskaitant ginkluotą užpuolimą ir įsiveržimą į kitos valstybės teritoriją, kitos valstybės teritorijos bombardavimą, jos okupaciją ir aneksiją, taip pat masišką neteisėtą pilietybės teikimą ir pseudovalstybinių marionetinių darinių kūrimą okupuotoje teritorijoje, sunkius ir sisteminius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant etninius valymus, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus;
pažymėdamas, kad tautų apsisprendimo teisės subjektu negali būti tam tikros teritorijos gyventojai, jeigu šioje teritorijoje prisidedant užsienio valstybei dėl etninių valymų iš esmės pakeista demografinė padėtis ir joje likusiems gyventojams masiškai suteikiama tos užsienio valstybės pilietybė;
pabrėždamas, kad pagal tarptautinę teisę negali būti pripažįstamas joks teritorijos užgrobimas naudojant jėgą ar grasinant ja, taip pat jokie užgrobtoje teritorijoje įsteigti pseudovalstybiniai marionetiniai dariniai;
atsižvelgdamas į daugiau kaip 30 Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1993–2009 metais priimtų rezoliucijų dėl Gruzijos, kuriose numatomi tokie Abchazijos konflikto sureguliavimo principai kaip pagarba Gruzijos suverenitetui ir jos teritorijos vientisumui, tarptautiniu mastu pripažintų Gruzijos sienų neliečiamybė, naudojant smurtą įvykdytų demografinės padėties ir Abchazijos gyventojų sudėties pokyčių netoleravimas, besąlygiška pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų teisė saugiai grįžti į savo namus, taikus konflikto sprendimas suteikiant Abchazijai plačią autonomiją Gruzijos valstybės sudėtyje;
pritardamas Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto 2009 m. liepos 15 d. pareiškimui dėl padėties Gruzijoje, Baltijos Asamblėjos 2009 m. lapkričio 28 d. deklaracijai dėl padėties Gruzijoje ir Demokratijų bendrijos parlamentinio forumo 2010 m. kovo 12 d. rezoliucijai dėl padėties Gruzijoje;
apgailestaudamas, kad Rusijos Federacija nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimą, nes neatitraukė savo pajėgų iš okupuotos Gruzijos teritorijos į iki konflikto buvusias pozicijas ir toliau neteisėtai pripažįsta jos remiamus marionetinius darinius okupuotoje Gruzijos teritorijoje, taip pat blokavo Jungtinių Tautų bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų misijų pratęsimą bei trukdo Europos Sąjungos stebėtojų misijai veikti okupuotoje Gruzijos teritorijoje,
pripažįsta Gruzijos teritorijos, kurios dalis pagal Gruzijos konstitucijos 1 straipsnį yra Abchazijos autonominės respublikos ir Pietų Osetijos autonominio vieneto teritorija, vientisumą ir Gruzijos konstitucijos 2 straipsnyje nustatytų ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybę;
vertina besitęsiantį Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų buvimą Gruzijos teritorijoje ir marionetinių darinių veiklą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėtą okupaciją, kuri yra sunkus bendrosios tarptautinės teisės imperatyvinės normos – nustatyto tarptautinio įsipareigojimo nenaudoti jėgos ir negrasinti ja – pažeidimas;
konstatuoja, kad pagal tarptautinės teisės normas tokio tarptautinio įsipareigojimo sunkaus pažeidimo atveju valstybės privalo bendradarbiauti, kad teisėtomis priemonėmis būtų nutrauktas toks pažeidimas, nepripažinti teisėta šiuo pažeidimu sukurtos padėties ir neteikti pagalbos ir paramos tokiai padėčiai palaikyti;
pareiškia, kad atkuriant taiką ir saugumą Rusijos Federacijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, Gruzijos konstituciją atitinkančio ir patrauklaus vietos gyventojams autonomijos ir savivaldos modelio įdiegimas šiuose regionuose, demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principų užtikrinimas visoje Gruzijos teritorijoje, platus tarptautinės bendrijos ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas remiant šių principų įgyvendinimą;
ragina abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui vykdant įsipareigojimus pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimą ir susilaikant nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą ir atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinės teisės principus konflikto sprendimą;
skatina demokratijos plėtros, teisinės valstybės kūrimo ir kitas vidaus reformas Gruzijoje, kad būtų veiksmingai sprendžiamos vidaus politinės ir jurisdikcijos atkūrimo okupuotose teritorijose problemos ir Gruzija taptų visateise Europos ir transatlantinių organizacijų nare;
siūlo Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei vadovautis šios rezoliucijos principais sprendžiant užsienio politikos klausimus ir ją vykdant, taip pat siekti, kad šie principai būtų įgyvendinami nustatant ir vykdant Europos Sąjungos bendrąją užsienio politiką, sprendžiant tarptautinio saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėse Tautose, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose.