LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VILKO POPULIACIJOS GAUSOS REGULIAVIMO PLANO PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 17 d. Nr. D1-154
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2010, Nr. 81-4218) 11 straipsnio 4 dalimi:
2. P a v e d u:
2.1. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos valstybiniuose miškuose organizuoti kasmetines vilko populiacijos apskaitas ir apibendrinti atliktų apskaitų duomenis.
2.2. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui:
2.2.1. iki 2012 m. kovo 1 d. sudaryti darbo grupę vilko populiacijos valdymo plano projektui iki 2012 m. liepos 1 d. parengti;
2.2.2. iki 2012 m. kovo 15 d. parengti Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl rūšių valdymo planų rengimo įteisinimo;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-154
VILKO POPULIACIJOS GAUSOS REGULIAVIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilko populiacijos gausos reguliavimo plano (toliau – Planas) tikslas – užtikrinti šios rūšies populiacijos apsaugą ir valdyti vilko populiacijos dydį, siekiant sumažinti neigiamą poveikį žemės ūkiui ir apsaugoti rūšių – pagrindinio vilko grobio – populiacijas nuo išnykimo arba jų sumažėjimo iki tokio gausumo, kad jų išlikimas taptų negarantuotas. Planas parengtas atsižvelgiant į tyrimų duomenis ir kitą mokslinę informaciją, Gamtos tyrimų centro naudotą rengiant 2011 m. birželio 17 d. sutarties su Aplinkos ministerija Nr. AARP 11-13-vp „Vilko populiacijos valdymo plano parengimas“ ataskaitą.
II. VILKO POPULIACIJOS BŪKLĖS LIETUVOJE APIBŪDINIMAS
2. Vilkas Canis lupus priskiriamas Carnivora būriui, šuninių (Canidae) šeimai. Lietuvoje gyvena Canis lupus lupus porūšis.
3. Vilkas yra mėsėdis plėšrus žvėris, per metus suėdantis nuo 500 iki 800 kg grobio. Lietuvoje vilkų mitybos pagrindą sudaro kanopiniai žvėrys (taurusis elnias, stirna, šernas, rečiau briedis), bebras. Žiemą gali maitintis dvėseliena. Vasarą vilkai papjaudami naminius gyvūnus padaro žalos gyvulių augintojams.
4. Lietuvoje vilkai pavieniui arba gaujomis paplitę visoje šalies teritorijoje. Paprastai gyvena miškingose vietovėse, Lietuvoje yra apie 2 mln. ha miškų, kurie tinkami gyventi vilkams.
5. Lietuvoje vilkas natūralių priešų neturi. Jo konkurentais dėl maisto gali būti lapės, usūriniai šunys, dėl dvėselienos – šernai. Lietuvos vilkų epidemiologinė situacija yra gera.
6. Lietuvos, Latvijos, Estijos, šiaurės-rytų Lenkijos, Baltarusijos ir vakarinių Rusijos regionų vilkai sudaro bendrą vilko populiaciją.
7. Lietuvoje ilgalaikis vilkų populiacijos gyvybingumą užtikrinantis minimalus siektinas dydis yra 250 individų, minimalus vilkų populiacijos dydis – 100 individų, ūkiškai leistinas (maksimalus) vilkų populiacijos dydis – 400 individų.
III. VILKO TEISINIS STATUSAS
9. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2010, Nr. 110-5652), vilką priskiria stambiajai medžiojamajai faunai.
10. Vilkas įrašytas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Buveinių direktyva), II, IV ir V priedus.
11. Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL 2003 L 236, p. 33) II priedas numato Lietuvai geografinę išimtį dėl Buveinių direktyvos II ir IV priedo netaikymo, o Buveinių direktyvos V priedo reikalavimai leidžia vilko populiacijos gausos valdymą medžioklės būdu.
12. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ratifikavimo“ (Žin., 1996, Nr. 58-1373) 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia Lietuvai teisę valdyti vilko populiacijos gausą medžioklės būdu.
13. Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 (Žin., 2004, Nr. 68-2374; 2006, Nr. 66-2445), leidžia vilko populiacijos gausos valdymą medžioklės būdu.
IV. VILKO POPULIACIJOS GAUSOS REGULIAVIMO PRIEMONĖS
14. Vilko populiacijos gausa reguliuojama vilkus medžiojant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka, kiekvienam vilkų medžioklės sezonui tvirtinant vilkų sumedžiojimo limitą.
16. Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti, kad vilkų populiacija nebūtų mažesnė kaip minimalus siektinas vilko populiacijos dydis, ir atsižvelgdama į tyrimų duomenis ir kitą mokslinę informaciją, Gamtos tyrimų centro naudotą rengiant 2011 m. birželio 17 d. sutarties su Aplinkos ministerija Nr. AARP 11-13-vp „Vilko populiacijos valdymo plano parengimas“ ataskaitą, kiekvienam vilkų medžioklės sezonui tvirtina sumedžiojimo limitą, atsižvelgiant į šias sąlygas:
16.1. iki 20% nuo vilko populiacijos dydžio, gauto atliekant Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos organizuojamą apskaitą valstybiniuose miškuose, arba iki 10 % nuo vilko populiacijos dydžio, gauto pagal medžiotojų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 33.3 punkte nustatyta tvarka pateiktus ir Aplinkos ministerijos apibendrintus duomenis apie populiacijos dydį visuose Lietuvos medžioklės plotuose. Sumedžiojimo limitas nustatomas pasirenkant mažesnį iš nurodytų apskaičiuotų dydžių;
16.2. esant minimaliam siektinam ar mažesniam už minimalų siektiną vilko populiacijos dydžiui, sumedžiojimo limitas rajonuojamas pagal Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos atliktos apskaitos rezultatus ir daromos žalos dydį bei pasiskirstymą. Vilko populiacijai mažėjant toliau, sumedžiojimo limitas nustatomas dvigubai mažesnis, nei numatoma 16.1 punkte. Jei sumažinus limitą kitais metais populiacija dar mažėja, vilkų medžioklė uždraudžiama ir taikomos kitos apsaugos priemonės;
16.3. pagal apskaitų, atliktų, kaip numatyta 22 ir 23 punktuose, duomenis viršijus ūkiškai leistiną (maksimalų) dydį, Plano 16.1 punkte numatytas vilkų sumedžiojimo limitas didinamas dvigubai;
16.4. limitas, nustatomas pagal 16.1 ir 16.3 punktų reikalavimus, negali sumažinti vilko populiacijos žemiau minimalaus siektino dydžio ribos;
16.5. jei dėl nepalankių gamtinių sąlygų (pvz., nesant sniego) negalima atlikti 16.1 punkte numatytos apskaitos ar surinkti duomenų, nustatomas dvigubai mažesnis praėjusio medžioklės sezono limitas;
17. Ne medžiojimo termino metu vilkai gali būti paimti (sumedžioti) iš jų buveinių tik gavus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patvirtintose 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 (Žin., 2011, Nr. 84-4111), nurodytos formos leidimą.
18. Kitais būdais žuvę (autotransporto priemonių partrenkti, sunaikinti brakonierių, rasti kilpose, nunuodyti ir kt.) vilko individai, nepriklausomai nuo jų žuvimo momento, įskaičiuojami į kiekvienam vilkų medžioklės sezonui nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą.
19. Sumedžiojimo limito vykdymą stebi Aplinkos ministerija, o jį išnaudojus – nutraukia vilkų medžioklės sezoną.
V. VILKO POPULIACIJOS APSKAITA IR MONITORINGAS
21. Vilko populiacijai įvertinti organizuojama kasmetinė vilko populiacijos apskaita, atliekama pagal Plano priede nurodytą Vilko populiacijos apskaitos metodiką (pridedama).
22. Apskaitą valstybiniuose miškuose valstybės įmonių miškų urėdijų lėšomis atlieka girininkai arba eiguliai. Apskaitose gali dalyvauti saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai, medžiotojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ar kiti asmenys, pažįstantys vilkų pėdsakus.
23. Siekiant tiksliau įvertinti vilko populiacijos dydį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, vilko populiacijos apskaita ne rečiau kaip 5 metai atliekama ir privačiuose miškuose. Privačiuose miškuose apskaitų atlikimas gali būti vykdomas jas finansuojant Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis, apskaitas atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs juridinis asmuo tuo pačiu laiku, kaip ir Generalinės miškų urėdijos organizuojama apskaita valstybiniuose miškuose.
24. Apskaitos, atliktos pagal 22 punktą, duomenis apibendrina Generalinė miškų urėdija su apskaitą vykdžiusių institucijų atstovais ir pateikia juos Aplinkos ministerijai.
25. Apskaitos, atliktos pagal 23 punktą, duomenis apibendrina apskaitą vykdęs juridinis asmuo su apskaitą vykdžiusių institucijų atstovais ir pateikia juos Aplinkos ministerijai.
26. Apskaitų, atliktų pagal 22 ir 23 punktus, duomenis apibendrina Aplinkos ministerija. Duomenų apibendrinimas ir mokslinių išvadų parengimas gali būti finansuojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.
27. 16.1 punkte nurodytus medžiotojų vykdytų apskaitų duomenis surenka ir apibendrina Aplinkos ministerija.
28. Vilko populiacijos gausos tendencijoms tirti vykdomas vilkų monitoringas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603).
VI. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
Vilko populiacijos gausos reguliavimo plano
priedas
VILKO POPULIACIJOS APSKAITOS METODIKA
4. Pagal galimybes apskaitos atlikimo laikas derinamas su Latvijos Respublikoje vykdoma vilkų apskaita.
5. Apskaitos duomenys registruojami Vilkų pėdsakų apskaitos anketoje (metodikos priedas), kuri pildoma apskaitų metu. Apskaitos duomenys anketose patvirtinami girininko arba kito atsakingo apskaitos vykdytojo parašu.
6. Apskaitos dieną patikrinama teritorija ir anketoje pažymimi vilkų buvimo joje įrodymai – švieži, iki vienos paros senumo, vilkų pėdsakai bei jų radimo vietos. Jeigu įmanoma, papildomai nurodomas gyvūnų skaičius. Rekomenduojama pasekti šviežiais pėdsakais iki vilkams išsiskiriant ir jų skaičių vertinti tokioje vietoje.
7. Jei snigo seniau, anketoje nurodomi ir senesni kaip vienos paros, tačiau akivaizdžiai atpažįstami pėdsakai.
8. Pėdsakų radimo vietoms nurodomas miško masyvo pavadinimas ir kvartalo numeris. Jei pėdsakų daug, radimo vietas (miško pavadinimą ir kvartalo numerį) galima papildomai surašyti kitoje lapo pusėje.
9. Plotų patikrinimą patariama pradėti nuo vietų, kur pagal ankstesnę patirtį tikimasi surasti vilkų pėdsakus.
10. Rekomenduojami tikrinimo maršrutai turi būti uždari, apskritimo, trikampio ar stačiakampio formos, nebūtinai sutampantys su miškų masyvo ar eiguvos ribomis. Maršruto ilgis 9–12 km.
11. Pirmąją patikrinimo dieną, jeigu vieta ir situacija tam tinkama, rastus pėdsakus reikia užtrinti. Antrojo patikrinimo metu pažymimi tik švieži pėdsakai.
13. Jeigu tikrinamoje teritorijoje vilkų pėdsakų apskaitos dieną nerasta, apie tai irgi įrašoma apskaitos anketoje.
14. Užpildytas anketas girininkai ar atsakingi apskaitų vykdytojai per 3 darbo dienas po antrosios patikrinimo dienos perduoda miškų urėdijoms, kurios per 10 darbo dienų jas pateikia Generalinei miškų urėdijai.
Vilko populiacijos apskaitos metodikos
priedas
VILKŲ PĖDSAKŲ APSKAITOS ANKETA
........................................................... miškų urėdija, .................................................. girininkija
Apskaitą atliko .............................................................................................................................
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
Oro sąlygų charakteristika (užpildyti arba/ir reikiamą pabraukti)
xxxx m.xx mėn xx diena
Oro temperatūra – ......°C. Sniegas: yra/nėra, paskutinį kartą snigo xx mėn.....dieną,
snigo prieš........val. (jeigu sniegas iškritęs apskaitos dieną), sninga apskaitos metu.
Sniego storis .... cm, sniegas: purus, sniego pluta su/be puraus sniego viršuje, šlapias, lyja, pėdsakus apšviečia saulė.
Pėdsakų žymės: neryškios, pakankamai ryškios, labai ryškios.
Rasti pėdsakai: buvo/nebuvo užtrinti.
xxxx m.xx mėn xx diena
Oro temperatūra – ...... °C. Sniegas: yra/nėra, paskutinį kartą snigo xx mėn.....dieną,
snigo prieš........val. (jeigu sniegas iškritęs apskaitos dieną), sninga apskaitos metu.
Sniego storis .... cm, sniegas: purus, sniego pluta su/be puraus sniego viršuje, šlapias, lyja, pėdsakus apšviečia saulė.
Pėdsakų žymės: neryškios, pakankamai ryškios, labai ryškios.
Lentelę užpildyti, pažymint žvėrių skaičių, kvartalo numerį rašyti tik radus šviežius pėdsakus:
| Girininkijoje nustatyta |
Data 1 |
Data 2 |
| Švieži vilkų pėdsakai (iki 1 paros) |
|
|
| Miško masyvas |
|
|
| Miško kvartalo(-ų) Nr. (pildoma kiekvienam maršrutui) |
|
|
| Miško masyvas |
|
|
| Miško kvartalo(-ų) Nr. (pildoma kiekvienam maršrutui) |
|
|
| Miško masyvas |
|
|
| Miško kvartalo(-ų) Nr. (pildoma kiekvienam maršrutui) |
|
|
| Nustatytas vilkų skaičius |
|
|
| Senesni kaip 1 paros, bet neabejotinai atpažinti vilkų pėdsakai |
|
|
| Sunkiai nustatomi pėdsakai, kurie galėtų priklausyti vilkams |
|
|
| Pėdsakai rodo, kad vilkai(-as) yra atėjęs iš gretimos girininkijos |
|
|
| Pėdsakai rodo, kad vilkai(-as) išėjo iš girininkijos teritorijos |
|
|