LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

S T A T U T A S

 

1993 m. spalio 5 d. Nr. I-259

Vilnius

 

VI DALIS

PAREIGŪNŲ RINKIMAS, SKYRIMAS IR TVIRTINIMAS

 

17 skirsnis. Seimo valdybos narių rinkimo tvarka

 

149 straipsnis. Seimo valdybos nariai renkami iš Seimo narių pirmojoje Seimo sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui.

Bet kuriam iš valdybos narių atsistatydinus, mirus arba Seimui jį atšaukus, taip pat išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas, naujo valdybos nario rinkimai jo pareigoms užimti rengiami artimiausiame Seimo posėdyje šiame statute numatyta tvarka.

 

150 straipsnis. Seimo Pirmininkas renkamas pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu.

Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti Seimo frakcijos, o pirmojoje po rinkimų Seimo sesijoje, kol frakcijos neįregistruotos, ne mažesnės kaip 1/15 Seimo narių grupės.

 

151 straipsnis. Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų ir kanclerio pareigas siūlo Seimo Pirmininkas. Šie pareigūnai renkami slaptu balsavimu.

 

155 straipsnis. Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis.

Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių, o kandidatui į Seimo Pirmininko pareigas – iki pusės valandos pasisakyti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus. Po to, jei Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.

 

157 straipsnis. Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai. Jeigu renkamų kandidatų į tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau negu reikia išrinkti, balsuojama biuleteniais su kandidatų sąrašu.

 

158 straipsnis. Rinkimų rezultatai yra galiojantys, jeigu už kandidatą balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, išskyrus šiame skirsnyje numatytus pakartotinius balsavimus, kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs santykinę balsų daugumą, tačiau šiuo atveju posėdyje turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.

Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos arba negalima nustatyti, kurie kandidatai yra išrinkti, nes jie surenka po lygiai balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas.

 

159 straipsnis. Kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų yra daugiau negu du, į kitą balsavimo turą patenka visi pirmajame ture dalyvavę kandidatai, išskyrus surinkusįjį mažiausiai balsų. Jeigu keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų yra surinkę bent du kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji į kitą turą nepatenka. Priešingu atveju kitam turui lieka visi kandidatai. Jeigu po tokio pakartotinio balsavimo padėtis nesikeičia, rinkimai atidedami kitai dienai. Jeigu kandidatai lieka du, elgiamasi taip, kaip nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje.

Jeigu pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo du kandidatai, išrinktu laikomas daugiau balsų gavęs Seimo narys. Jeigu balsų surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.

 

160 straipsnis. Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų vietų, o kandidatų yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio balsavimo biuletenius įrašomos visos pasiūlytų, bet neišrinktų kandidatų pavardės. Po pakartotinio balsavimo, išrinktais laikomi daugiausiai balsų gavusieji kandidatai. Jeigu reikia, rinkimai kartojami kitą dieną.

 

18 skirsnis. Ministro Pirmininko kandidatūros ir Vyriausybės programos svarstymas

 

162 straipsnis. Konstitucijoje numatytais atvejais, gavęs Respublikos Prezidento teikimą dėl naujo Ministro Pirmininko kandidatūros, Seimas artimiausiame posėdyje suteikia galimybę Respublikos Prezidentui pristatyti pretendentą. Klausimai Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatūrą, neužduodami. Respublikos Prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis (iki 30 minučių), po kurio jis atsako į Seimo narių klausimus (iki 40 minučių).

Po to svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą perduodama Seimo frakcijoms. Frakcijos turi teisę su pretendentu suderintu laiku pakviesti jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų.

Frakcijos turi apsvarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

 

163 straipsnis. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo, turi būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti.

Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui (iki 20 minučių), taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių).

Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

Respublikos Prezidentas turi teisę atšaukti pristatytą kandidatūrą bet kuriuo metu iki balsavimo dėl pritarimo jai pradžios.

 

164 straipsnis. Ministras Pirmininkas, gavęs Seimo pritarimą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Pristatymo metu turi dalyvauti naujai sudarytos Vyriausybės nariai. Vyriausybės programa Seimo nariams turi būti išdalinta ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki šio posėdžio.

Aiškindamas programą, Ministras Pirmininkas gali kalbėti iki 40 minučių. Atsakymams į klausimus iš viso skiriama 1 valanda. Klausimai gali būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui, tiek bet kuriam iš ministrų.

 

165 straipsnis. Po pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo frakcijos, o atskirus jos skyrius – atitinkami Seimo komitetai.

Komitetai ir frakcijos turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos.

Seimo komitetai ir frakcijos savo išvadas dėl Vyriausybės programos turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos pateikimo.

 

166 straipsnis. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą.

Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma komitetų ir frakcijų išvadų. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui (iki 20 minučių), taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iš viso iki 1 valandos).

Diskusijos dėl Vyriausybės programos gali būti nutrauktos daugiau kaip pusės balsavusiųjų Seimo narių balsų dauguma. Toks pasiūlymas be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Seimo narys.

Kai baigta atsakinėti į klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose. Jeigu Vyriausybės programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo 164, 165, 166 straipsniuose nustatyta tvarka.

 

167 straipsnis. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

 

169 straipsnis. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

Įgaliojimams iš naujo gauti Ministras Pirmininkas turi pristatyti naujai paskirtus ministrus ir pateikti Vyriausybės programos pakeitimus, jeigu jų buvo padaryta, ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai buvo padarytas paskutinis ministrų pakeitimas, viršijantis pusę visų ministrų skaičiaus, Seimo sesijos metu arba per 7 pirmąsias kitos Seimo sesijos dienas, jeigu toks pakeitimas buvo padarytas tarp sesijų.

Pristatymo metu Seimo nariai gali užduoti klausimų Ministrui Pirmininkui ir naujai paskirtiems ministrams (iš viso iki 30 minučių).

Jeigu pateikiami Vyriausybės programos pakeitimai, svarstymas tęsiamas šio statuto 165 ir 166 straipsniuose nustatyta tvarka. Priešingu atveju, iš karto po pristatymo rengiama diskusija, po kurios Seimas gali balsuoti dėl įgaliojimų suteikimo arba nutarti perduoti klausimą svarstyti komitetams ir frakcijoms, bet ne ilgiau kaip 7 dienas. Pastaruoju atveju diskusija rengiama po to, kai pateikiamos komitetų ir frakcijų išvados, o dėl įgaliojimų balsuojama išklausius papildomą Ministro Pirmininko pasisakymą (iki 15 minučių).

 

19 skirsnis. Kitų valstybės pareigūnų, Konstitucinio

Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų svarstymas ir skyrimas

 

170 straipsnis. Seimas skiria Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus, taip pat skiria valstybės pareigūnus ir skiria ar sudaro kolegialias institucijas (in corpore), kuriuos numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Asmenis, kurie teikia kandidatus į šias pareigas, nustato Konstitucija ir atitinkami įstatymai.

Seimas taip pat sprendžia, ar pritarti Respublikos Prezidento skiriamų teisėjų ir pareigūnų kandidatūroms, jeigu tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

 

171 straipsnis. Kandidatus į Seimo skiriamas pareigas ar pareigas, į kurias skiriant reikia Seimo pritarimo, Seimo posėdyje pristato asmuo, teikiantis tas kandidatūras ar kolegialios institucijos (in corpore) sudėtį. Atskiram kandidatui pristatyti skiriama iki 10 minučių, o kolegialios institucijos nariams pristatyti – iki 20 minučių. Kandidatų biografijos duomenys iki pristatymo turi būti išdalinti Seimo nariams.

Apie Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras turi būti paskelbta respublikiniuose laikraščiuose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų pristatymo Seime.

Kandidatai, įskaitant ir kolegialių institucijų (in corpore) sudarymo atvejus, turi dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame jie pristatomi.

Kandidatams į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kandidatams į valstybės institucijų vadovų pareigas po pristatymo suteikiamas žodis (iki 10 minučių). Visais atvejais kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus: iki 15 minučių skiriama kiekvienam kandidatui į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei kiekvienam kitam atskiram kandidatui ir iki 30 minučių – visiems kandidatams į kolegialias institucijas.

 

172 straipsnis. Po pristatymo kandidatūras svarsto Seimo frakcijos ir atitinkami komitetai, taip pat Etikos ir procedūrų komisija.

Frakcijos, komitetai bei Etikos ir procedūrų komisija turi teisę su kandidatais suderintu laiku pakviesti juos į savo posėdžius ir užduoti jiems klausimų.

Išvadas dėl kandidatūrų frakcijos, komitetai bei Etikos ir procedūrų komisija turi pateikti Seimui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo kandidatūros pristatymo.

 

173 straipsnis. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pristatymo teikiamos kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje. Šiame posėdyje turi dalyvauti kandidatūras teikiantis asmuo ir kandidatai, įskaitant ir kandidatus į kolegialias institucijas (in corpore).

Pirmiausia išklausomos frakcijų, komitetų bei Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui Seimo nariai gali užduoti klausimų (iki 20 minučių atskiram kandidatui ir iki 30 minučių kolegialiai institucijai). Be to, kandidatams į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir valstybės institucijų vadovų pareigas prieš klausimus dar suteikiamas žodis pasisakyti (iki 10 minučių).

Po to Seimas balsuoja dėl atitinkamų Konstitucinio Teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kitų pareigūnų paskyrimo, kolegialios institucijos (in corpore) paskyrimo ar sudarymo arba pritarimo kandidatūrai, kurią skiria Respublikos Prezidentas.

 

174 straipsnis. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus. Kiti naujai paskirti valstybės pareigūnai Seimo posėdyje viešai prisiekia, jei tai numatyta tų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

 

181 straipsnis. Jeigu valstybės pareigūnas ar teismo teisėjas atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kurių nors kitų priežasčių toliau negali eiti pareigų, Seimo sesijos metu ne vėliau kaip per mėnesį nuo vakansijos atsiradimo ar sesijos pradžios į šias pareigas turi būti paskirtas ar patvirtintas kitas.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________