LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ, BŪDINGŲ KONKREČIAI VIETOVEI AR ETNOGRAFINIAM REGIONUI, ATITIKTIES SPECIFIKACIJOS PATVIRTINIMO

2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. 3D-739

Vilnius

Vadovaudamasis Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1475 (Žin., 2011, Nr. 155-7366), 12 punktu,

t v i r t i n u Tautinio paveldo produktų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, atitikties specifikaciją (pridedama)*.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

SUDERINTA	SUDERINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos	Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
2012 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. S2-2059	2012 m. liepos 31 d. raštu Nr. B6-(1.19)-1784

_________________

* Tautinio paveldo produktų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, atitikties specifikacija skelbiama „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-739

TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ, BŪDINGŲ KONKREČIAI VIETOVEI AR ETNOGRAFINIAM REGIONUI, ATITIKTIES SPECIFIKACIJA

I GRUPĖ – TRADICINIAI GAMINIAI

BŪDINGI BRUOŽAI PAGAL REGIONUS

001. AKMENSKALDYSTĖ

Kodas 001AK01.01.01

Antkapiniai paminklai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Sakraliniai paminklai). Pagrindas metaliniams kryžiams įtvirtinti; įvairių tradicinių medinių paminklų akmeninės variacijos; akmeniniai kapinių vartai. Nebūdingi Dzūkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio.

Gamybos būdas

Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais.

Forma

Laibi, dažnai trijų pakopų, skerspjūvyje keturkampiai; viršūnė puošta nedideliu kryželiu ar „saulute“, priekyje kartais reljefinė puošyba – simboliniai ženklai (monstrancija, kryžius, širdis) bei pastatymo data. Santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1: 4 (be kryželio).

Tik kaltinių ar lietinių kryžių pagrindai; liekni; santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1: 2,5.

Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonuose koplytstulpiai su niša medinei skulptūrėlei iki 4 m aukščio, kryžiai – iki 4,9 m su būdingu kryžmos užbaigimu stilizuotu trilapiu. Santykis tarp pagrindo ir aukščio gali siekti 1:10 (be kryželio). Koplytėlių formos paminklai masyvūs, monumentalūs, keturkampiai, su įstiklintomis nišomis priekyje arba iš visų keturių pusių.

Tik kaltinių ar lietinių kryžių pagrindai, masyvūs, žemi. Santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1: 1.

Kodas 001AK01.01.02

Skulptūros (Sritis – Architektūra. Rūšis – Sakraliniai paminklai). Itin reta tautodailės rūšis. Būdingas statiškumas, monumentalumas; bruožų modeliavimas labai apibendrintas. Tematika – religinė ir mitologinė. Nebūdingos Aukštaitijai, Dzūkijai, Mažajai Lietuvai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas ar gabras, nepatyręs ilgesnį laiką atmosferos poveikio.

Gamybos būdas

Tašymas plieno kaltais.

Forma

Siužetinė.

Kodas 001AK01.02.01

Skaldyti, tašyti akmenys (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statybinės medžiagos). Skaldyti akmenys naudotini pamatams, statant dvarų rūmus, atskirus ūkinius pastatus, jų sąsparas. Tašyti akmenys – inžineriniuose statiniuose: malūnų užtvankose ir latakuose, tiltų atramose, kanalų užtūrose, polderiuose. Dažni akmeniniai laiptai. Seniausi gaminiai iš skaldyto ir tašyto akmens – girnapusės. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lauko rieduliai; dažniau smulkiagrūdis ir stambiagrūdis granitas.

Apdirbimo būdas

Skaldymas pleištais ir kūju, tašymas plieno kaltais. Girnų griovelių iškalimas specialiu įrankiu – girnakaliu.

002. ALAUS DARYMAS

Kodas 002AG01.01.01

Keptinis alus (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Alus). Iš kepto miežių salyklo pagamintas nestiprus (1,5–6 proc. etilo alkoholio) fermentuotas gėrimas. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas).

Žaliavos ruošimo būdas

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Priedai

Dirsės, avižos.

Gamybos technologija

Salyklo salinimas, kepimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens.

Misos tekinimas.

Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus raugiamas atskirai.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines (pirmo ir antro tekinimo alus atskirai). Laikoma vėsioje patalpoje.

Alus geriamas po 2–3 dienų.

Salyklo salinimas, kepimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines. Laikoma vėsioje patalpoje.

Alus geriamas po 2–3 dienų.

Salyklo salinimas, kepimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines. Laikoma vėsioje patalpoje.

Alus geriamas po 2–3 dienų.

Įrankiai ir įrenginiai

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Duonkepė krosnis

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Duonkepė krosnis

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Duonkepė krosnis

Skonis, spalva

Spalva – juosvai ruda.

Skonis – rūgščiai saldus. Tirštas, lipnus, ypač pirmo tekinimo.

Spalva – juosvai ruda.

Skonis – rūgščiai saldus, jaučiamas apynių skonis.

Lipnus.

Spalva – juosvai ruda.

Skonis – rūgščiai saldus, maloniai karstelėjęs,

jaučiamas apynių skonis.

Lipnus.

Kodas 002AG01.01.02

Miežinis alus (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Alus). Nestiprus (1,5–6 proc. etilo alkoholio) miežių salyklo fermentuotas gėrimas. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas).

Žaliavos ruošimo būdas

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Gali būti džiovinamos.

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Priedai

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Cukrus.

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių.

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių.

Gamybos technologija

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas ir salinamas 3–6 val.

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama.

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus raugiamas atskirai.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines (pirmo ir antro tekinimo alus atskirai). Laikoma vėsioje patalpoje

kelis mėnesius.

Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų).

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines.

Laikoma vėsioje patalpoje

kelis mėnesius.

Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų).

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines.

Laikoma vėsioje patalpoje

kelis mėnesius.

Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų).

Įrankiai ir įrenginiai

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Skonis, spalva

Sodraus salyklo skonio, turintis apynių kartumą, mielių bei kitų priedų prieskonį.

Neskaidrus, galimos mielių nuosėdos.

Šiaudo spalvos – nuo šviesios iki rusvos.

Karstelėjusio apynių skonio, salyklo aromato.

Neskaidrus, galimos mielių nuosėdos.

Šiaudo spalvos.

Malonus, saldus skonis, švelnus kartumas.

Šviesiai geltonos, beveik baltos spalvos.

Kodas 002AG01.02.01

Miežinė gira (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Gaivieji gėrimai). Miežių salyklo gėrimas pagamintas papildomai perkošus alaus putrą. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių) , apyniai, vanduo (tinkamiausias minkštas).

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, vanduo (tinkamiausias minkštas).

Žaliavos ruošimo būdas

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab –rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Priedai

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių.

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių.

Gamybos technologija

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas ir salinamas 3–6 val.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama.

Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile.

Giros laikymas.

Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai.

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama.

Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile.

Giros laikymas.

Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai.

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama.

Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile.

Giros laikymas.

Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai.

Įrankiai ir įrenginiai

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Skonis, spalva

Rusvai palšvos spalvos, šviesesnė už alų, drumstoka.

Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi.

Šviesi kaip grūdo spalva, šviesesnė už alų, drumstoka.

Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi.

Šviesi kaip grūdo spalva, šviesesnė už alų, drumstoka.

Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi.

003. ALIEJAUS SPAUDIMAS

Kodas 003AG02.01.01

Aguonų aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų aguonų sėklų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Nunokusios aguonų sėklos. Daržinė aguona (Papaver somniferum L.).

Gamybos technologija

Aliejus išgaunamas spaudimu: aguonų sėklos sutrinamos, pašildomos (iki 35–40 °C), spaudžiamos spaustuvais arba specialiais presais.

Įrankiai ir įrengimai

Piesta aguonoms grūsti arba girnos aguonoms sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintoms aguonoms supilti; krosnis aguonoms šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys aguonoms surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti.

Konsistencija, skonis, spalva, kvapas

Malonaus, aguonas primenančio skonio, neskaidrus, ant dugno galimos nuosėdos.

Kodas 003AG02.01.02

Kanapių aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų kanapių sėklų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Nunokusios kanapių sėklos. Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa L.), šiukšlyninė kanapė (Cannabis rudentalis Janisch).

Gamybos technologija

Aliejus išgaunamas spaudimu: kanapių sėklos sutrinamos, pašildomos (iki 35–40 °C), spaudžiamos spaustuvais arba specialiais presais.

Įrankiai ir įrengimai

Piesta kanapėms grūsti arba girnos kanapėms sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintoms kanapėms supilti; krosnis kanapėms šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys kanapėms surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti.

Konsistencija, skonis, spalva, kvapas

Žalsvai rudos spalvos, malonaus skonio, neskaidrus, ant dugno galimos nuosėdos.

Kodas 003AG02.01.03

Sėmenų aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų linų sėmenų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Linų sėmenys. Naudojami grūdinių (maistinių) linų sėmenys, kartais pluoštinių linų sėmenys.

Gamybos technologija

Aliejus išgaunamas spaudimu: sėmenys sutrinami, pašildomi (iki 35–40 °C) ir spaudžiami specialiais presais.

Įrankiai ir įrengimai

Piesta sėmenims grūsti arba girnos sėmenims sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintiems sėmenims supilti; krosnis sėmenims šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys sėmenims surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti.

Konsistencija, skonis, spalva, kvapas

Nusistovėjęs skaidrus, nuosėdos ant dugno. Spalva švelniai geltona iki gintarinės. Kvapas malonus. Skonis malonus, lengvai karstelėjęs, primenantis riešuto skonį.

004. AUDIMAS

Kodas 004AG03.01.01

Sijonų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškam drabužiui siūti. Pasižymi spalvingumu, raštų įvairove. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, diminė, servetinė, ruoželinė.

Dvinytė, diminė, ruoželinė.

Dvinytė, diminė, kaišytinė.

Dvinytė, ripsinė (ataudų ripsas).

Dvinytė, diminė, ruoželinė.

Raštai

Languoti – įvairaus dydžio langai iš ritmiškai pasikartojančių metmenų ir ataudų dryželių. Dryžuoti – ritmiškai pasikartojantys skersiniai arba išilginiai dryžiai arba jų grupės. Lininiuose (baltuose) krašte rinktine technika įausti geometriniai raštai.

Languoti – smulkūs ir vidutinio dydžio langeliai, kartais paryškinti įaustais kilpiniais siūlais. Dryžuoti – išilginiai įvairaus pločio dryžiai.

Dryžuoti – vienspalviame fone ritmiškai pasikartojantys spalvingų dryžių pluoštai. Languoti – vidutinio dydžio langai. Kaišytiniai –vienspalviame fone iškaišyti, geometrizuoti augaliniai raštai.

Languoti – stambūs ir vidutiniai langai. Dryžuoti – vienspalviame fone ritmiškai pasikartojantys 4–7 spalvų skersiniai ir įvairaus pločio dryžiai. Skersai dryžuoti naudojami išilgadryžiams sijonams.

Dryžuoti – vienspalviame fone įvairaus pločio dryžiai. Languoti – stambūs ir vidutinio dydžio langai.

Spalvos, spalvų deriniai

Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Vyrauja raudona, žalia, geltona, violetinė, balta, juoda, mėlyna. Lininiuose – balta, raudona.

Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Vyrauja raudona, žalia, balta, mėlyna, violetinė. Lininiuose – mėlyna, juoda, ruda, geltona.

Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Fono – pilka, mėlyna, ruda, juoda, dryželiai – įvairiaspalviai. Lininiuose – balta, įvairių spalvų dryžiai.

Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų deriniai. Vyrauja žalia, violetinė, mėlyna, ruda, raudona, juoda, balta, geltona. Lininiuose –balta, įvairių spalvų skersiniai ir išilginiai dryžiai.

Vienspalviai, dviejų, ir daugiau spalvų deriniai. Vyrauja tamsi mėlyna, juoda, žalia, raudona, geltona, ruda. Lininiuose – balta, įvairių spalvų skersiniai ir išilginiai dryžiai.

Kodas 004AG03.01.02

Liemenių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškiems ir vyriškiems berankoviams drabužiams siūti. Vienspalviai, marginti – siauromis juostelėmis, smulkiais langeliais. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Diminė, dvinytė.

Diminė, dvinytė, atlasinė.

Diminė, dvinytė.

Raštai

Smulkūs langeliai, skersiniai dryželiai, katpėdėlės.

Smulkūs langeliai, skersiniai dryželiai.

Smulkūs skersiniai dryželiai, langeliai, katpėdėlės.

Smulkūs skersiniai dryželiai, langeliai.

Spalvos, spalvų deriniai

Vienspalvės – šviesių tonų gelsva, žalsva, rausva. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai.

Vienspalvės – šviesių ir tamsių tonų žalia, mėlyna, vyšninė. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai.

Vienspalvės – ruda, žalia, violetinė, mėlyna, juoda. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai.

Vienspalvės – raudona, žalia, ruda, balta, violetinė. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai.

Vienspalvės – juoda, mėlyna, violetinė, ruda. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai.

Kodas 004AG03.01.03

Skarų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išaustas medžiagos gabalas, iš kurio siūdavo skaras apsigobti pečiams, galvai. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Vilnonių audinių paviršius kartais būdavo veliamas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai siūlai.

Vilnoniai, lininiai siūlai.

Vilnoniai siūlai.

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė, daugianytė.

Dvinytė, diminė, ruoželinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Ripsinė (ataudų ripsas ) dvinytė, ruoželinė, daugianytė.

Dvinytė.

Raštai

Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais.

Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais. Smulkūs langeliai. Pakraščiai paryškinti plačiais dryžiais.

Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais arba plačiais dryžiais.

Išmarginta siaurais ruoželiais arba sulanguota plačiais dryžiais. Pakraščiai paryškinti plačiais vienspalviais dryžiais. Dryžuotos skersiniais dryžiais.

Sulanguota plačiais dryžiais.

Spalvos, spalvų deriniai

Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja pilka, juoda, balta, ruda, spalva.

Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja rudos – žalios, baltos – juodos, juodos – rudos, vyšninės – žalios, pilkos – juodos spalvų deriniai.

Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja juoda, ruda, žalia, pilka spalva.

Dvispalvės. Kelių spalvų (vilnonės). Vyrauja juoda, mėlyna, raudona, ruda, žalia, balta, pilka spalva. Dvispalvės lininės – vyrauja balta, raudona spalva.

Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja mėlyna, ruda, juoda, žalia spalva.

Kodas 004AG03.01.03

Skarelių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išaustas medžiagos gabalas, iš kurio siūdavo skareles moterims galvai apsirišti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė.

Raštai

Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai.

Spalvos, spalvų deriniai

Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas rudas, raudonas, žalias, dryžiai – įvairių spalvų.

Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas rudas, mėlynas, žalias, dryžiai – įvairių spalvų.

Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas mėlynas, vyšninis, žalias, dryžiai – įvairių spalvų.

Lininių fonas baltas, raudonas, dryželiai mėlyni, žali, balti. Vilnonių fonas raudonas, mėlynas, dryželiai – balti, žali, mėlyni.

Lininių fonas baltas, dryželiai žali, raudoni, mėlyni. Vilnonių fonas, rudas, mėlynas, žalias, dryželiai – balti, mėlyni.

Kodas 004AG03.01.04

Prijuosčių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškam prisijuosiamam drabužiui siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, diminė, servetinė.

Dvinytė, diminė, kaišytinė.

Dvinytė, diminė, kaišytinė, rinktinė.

Dvinytė, atlasinė, rinktinė, diminė, ripsinė.

Dvinytė, kaišytinė.

Raštai

Įvairaus pločio diminiai, rinktiniai, atlasiniai ar ripsiniai dryželių užaudimai audinio krašte. Kasdieninės – languotos, dryžuotos.

Languotos, skersai dryžuotos su kaišytais arba dimais įaustais ornamentais.

Skersai dryžuotos su kaišytais ornamentais. Kaišytinės per visą audinį iškaišyti įvairaus dydžio geometriniai ir augaliniai ornamentai.

Dryžuotos – skersiniais, lygiais, dantytais, rinktiniais, dimų dryžiais iš smulkių geometrinių, augalinių ornamentų. Skersiniai audiniai naudojami išilgadryžėms prijuostėms.

Dryžuotos – skersiniais ar išilginiais augalinių, geometrinių ornamentų dryžiais. Skersiniai audiniai naudojami išilgadryžėms prijuostėms.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, raudona, mėlyna. Kasdieninių – pilka, mėlyna, ruda, raudona.

Vienspalvių fonas rudas, vyšninis, žalias. Kelių spalvų – vyrauja raudona, balta, juoda, geltona, ruda, žalia, vyšninė spalva.

Languotos su išryškintais skersiniais dryžiais. Baltame fone raudonos, mėlynos spalvos ornamentai. Tamsiame fone įvairiaspalviai kaišytiniai ornamentai.

Baltas fonas – ornamentai raudoni, mėlyni. Tamsus fonas – ornamentai raudoni, mėlyni, žali, geltoni, balti, rudi, violetiniai.

Baltame fone raudoni ornamentai.

Kodas 004AG03.01.05

Marškinių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Pagrindas drabužiams siūti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimais, ruoželiu, rinktine technika.

Dvinytė – audiniui.

Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimais, rinktine technika.

Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimine, dvinyte technika.

Raštai

Papuošimų ornamentai geometriniai.

Įausti ornamentai nebūdingi.

Papuošimų ornamentai geometriniai, augaliniai.

Spalvos, spalvų deriniai

Audinio balta, papuošimams raudona.

Audinio balta, papuošimams raudona, juoda.

Audinio balta.

Audinio balta, papuošimams raudona.

Audinio balta, papuošimams raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.01.05

Kelnių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga vyriškam drabužiui siūti. Dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai, lininiai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė.

Raštai

Siauri, išilginiai ar skersiniai dryželiai, įvairių dydžių langeliai.

Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, smulkūs langeliai.

Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, eglutė, smulkūs langeliai.

Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, smulkūs langeliai.

Siauri skersinai dryželiai, smulkūs langeliai.

Spalvos, spalvų deriniai

Vienspalvės – pilkos, rudos. Dryželiai – juodi, balti, raudoni. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Lininės – baltos ar languotos mėlynais, pilkais dryžiais. Vienspalvės – pilkos, rudos. Dryželiai – juodi, žali, raudoni. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Vienspalvės – pilkas, rudas, baltas. Lininės – baltos ar languotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Vienspalvės – pilkas, rudas, žalias. Dryželiai – raudoni, žali, juodi. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Vienspalvės – mėlynos, žalios, juodos. Dryželiai raudoni, geltoni, juodi. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Kodas 004AG03.01.06

Švarkų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga vyriškam viršutiniam drabužiui siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Vilnonių audinių paviršius kartais būdavo veliamas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė.

Raštai

Vienspalviame fone įausti išilginiai spalvoti dryželiai.

Spalvos, spalvų deriniai

Fonas pilkas, rudas, dryželiai – įvairių spalvų.

Kodas 004AG03.01.07

Sermėgų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta stora vilnonė medžiaga šiltiems vyrų ir moterų apsiaustams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais dažais, vienspalviai pilkos, rudos, baltos, mėlynos spalvos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas.

Raštai

Spalvos, spalvų deriniai

Pilka, ruda.

Pilka, balta.

Pilka, žalia, juoda, balta.

Pilka, žalia, juoda, balta, mėlyna.

Kodas 004AG03.01.08

Nuometų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta plona lininė, medvilninė medžiaga senoviškam moterų galvos apdangalui. Nebūdingi Dzūkijai, Suvalkijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Linininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, servetinė, diminė.

Raštai

Audinys lygus ar smulkaus geometrinio rašto. Papuošimai – spalvoti ruoželiai įausti dvinyte, dimine, rinktine technika.

Spalvos, spalvų deriniai

Audinys – baltas, papuošimai raudoni, mėlyni.

Kodas 004AG03.02.01

Lovatiesių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga siūti užtiesalui lovai uždengti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės, vilnos rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ripsinė (ataudų), ruoželinė, servetinė, diminė, kaišytinė, rinktinė.

Diminė, kaišytinė, ruoželinė, rinktinė.

Dvinytė, kaišytinė, diminė, rinktinė.

Ripsinė (metmenų), diminė, korelinė, rinktinė.

Diminė, rinktinė.

Raštai

Languotos, skersai dryžuotos. Geometriniai raštai – lapeliai, akėtėlės, dobiliukai, katpėdėlės.

Languotos, skersai dryžuotos. Geometriniai raštai – katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės.

Languotos. Kaišyti geometrizuoti raštai. Geometriniai raštai –katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės.

Languotos, išilgai dryžuotos. Geometriniai raštai –katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės.

Išilgai dryžuotos. Geometriniai raštai – katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės.

Spalvos, spalvų deriniai

Šviesesnių atspalvių raudona, geltona, mėlyna, žalia, ruda, violetinė.

Juoda, balta, violetinė, rožinė, vyšninė, žalia, raudona. Pasižymi spalvingumu.

Žalia, geltona, mėlyna, juoda, raudona.

Sodrių atspalvių, žalia, raudona, geltona, rožinė, violetinė. Kontrastingi deriniai.

Sodrių atspalvių žalia, raudona, geltona, vyšninė, violetinė.

Kodas 004AG03.02.02

Staltiesių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga siūti stalo užtiesalui. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, diminė, servetinė, ruoželinė, korelinė. Papuošimai įausti ripsu arba tokia pat technika kaip audinys.

Dvinytė, diminė, servetinė, kombinuota. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys.

Diminė, dvinytė, servetinė, ruoželinė, kombinuota.

Diminė, korelinė, servetinė, ruoželinė, dvinytė. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys.

Diminė, sevetinė, rinktinė, ruoželinė. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys.

Raštai

Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, akėtėlės. Galuose 3–10 cm pločio tarpe įaudžiami spalvoti dryžiai.

Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės. Galuose 3–5 cm pločio tarpe įausti spalvoti dryžiai.

Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė.

Smulkūs geometriniai –langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė. Pakraščiuose 5–20 cm pločio tarpe įausti spalvoti dryžiai.

Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, raudona, mėlyna.

Balta, raudona.

Balta.

Balta, raudona.

Balta, raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.02.03

Rankšluosčių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga rankoms, veidui, kūnui šluostyti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis. XX a.vid. įgavo tautinio suvenyro reikšmę.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, ruoželinė. Papuošimui – rinktinė, ataudų ripsas.

Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, ruoželinė, atlasinė.

Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė.

Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, korelinė.

Raštai

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė. Galuose 2–15 cm pločio spalvoti užaudimai.

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės. Galuose 2–10 cm pločio spalvoti užaudimai.

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai. Galuose 2–10 pločio spalvoti užaudimai.

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai. Galuose 5–30 cm pločio spalvoti užaudimai.

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, papuošimui raudona, mėlyna.

Balta, papuošimui raudona, mėlyna, geltona, žalia, juoda.

Balta, raudona.

Balta, raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.02.04

Patalynės audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga kloti į lovą. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė, servetinė. Papuošimui – rinktinė.

Dvinytė, servetinė.

Dvinytė, servetinė. Puošimui diminė, rinktinė.

Raštai

Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais.

Languotos, dryžuotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais.

Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, mėlyna, raudona.

Balta, raudona.

Balta, raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.02.05

Užuolaidų audiniai (Sritis –Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga uždangalams, kabinamiems ant durų, langų, lovų siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi vienspalviai ir raštuoti iš vietinių žaliavų (lino, vilnos) rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Medvilniniai, lininiai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė.

Dvinytė, ripsinė, kombinuota.

Dvinytė, diminė, kombinuota.

Raštai

Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.02.05

Pagalvių užvalkalų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga patalų, pagalvės, antklodžių užvalkalams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, servetinė, ruoželinė, atlasas, diminė, korelinė.

Dvinytė, servetinė, diminė.

Dvinytė, servetinė, ruoželinė, diminė.

Dvinytė, servetinė, ruoželinė.

Raštai

Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Išilgai dryžuoti. Vienspalviuose (baltuose) rinktiniai raštai stilizuotų augalinių, geometrinių motyvų.

Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Vienspalviai. Langelių, dryželių užaudimai.

Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Išilgai dryžuoti. Langelių, dryželių užaudimai.

Languoti – spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Vienspalviai. Langelių, dryželių užaudimai.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, mėlyna, raudona.

Balta, juoda, ruda, geltona, mėlyna.

Balta, mėlyna.

Balta, raudona.

Kodas 004AG03.02.05

Patalų užvalkalų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga patalų, pagalvės, antklodžių užvalkalams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė ruoželinė, servetinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Dvinytė ruoželinė, servetinė.

Dvinytė, diminė, servetinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Raštai

Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, mėlyna, raudona, geltona.

Balta, juoda, rusva, geltona, mėlyna.

Balta, juoda, raudona, mėlyna.

Balta, raudona, mėlyna.

Balta, raudona, rusva.

Kodas 004AG03.03.01

Rinktinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Technika

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 2–5 cm, ilgis iki 3 m.

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 3–12 cm.

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 3–5 cm.

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 2–10 cm.

Spalvų deriniai

Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – dažniausiai raudonų, žalių, mėlynų, violetinių, rečiau pilkų, rudų vilnonių siūlų.

Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – sodrių raudonų, mėlynų, žalių, vilnonių siūlų. Kartais fonas būna rusvos, pilkšvos spalvos.

Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, avietinių, violetinių, mėlynų, rudų, vilnonių siūlų.

Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, rudų, pilkų, mėlynų, vilnonių siūlų.

Fonas raudonų, juodų, žalių, mėlynų, rudų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, žalių, violetinių vilnonių siūlų.

Ornamentai

Vyrauja 1–3 pasikartojantys geometriniai motyvai (grėbliukai, roželės, žvaigždutės). Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais. Galuose metmenų kuteliai.

Vyrauja 1–3 pasikartojantys geometriniai motyvai (grėbliukai eglutės, žvaigždutės, vėžiukai, akutės). Dažnai ornamentus paryškina siauras kitos spalvos dryžis juostos viduryje. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais. Galuose įausti spalvotų kaspinėlių kuteliai.

Vyrauja 1–2 pasikartojantys geometriniai ir augaliniai motyvai (eglučių, roželių, grėbliukų). Platesnėse juostose raštas išdėstomas trimis eilėmis. Vidurinė rašto eilė platesnė, šoninės – siauresnės, viena nuo kitos atskirtos kitos spalvos ruoželiais. Siauresnės juostos turėjo vienos eilės raštą. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais, smulkiu geometriniu raštu. Galuose įaudžiami spalvotų kaspinėlių kutai.

Vyrauja 1–2 pasikartojantys geometriniai motyvai (langeliai, vingeliai). Šimtaraštės austos su daugybe įvairių juostoje nepasikartojančių skirtingų raštų. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais.

Vyrauja geometriniai motyvai. Vienos austos pasikartojančiais 2–3 raštų motyvais, šimtaraštės - daugybe juostoje nepasikartojančių skirtingų raštų. Galuose paliekami trumpi metmenų kuteliai.

Kodas 004AG03.03.02

Kaišytinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų. Nebūdingos Aukštaitijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai, siūlai.

Technika

Audžiamos audimo staklelėmis. Fonas ripsinis, dvinytis. Raštai kaišytiniai. Plotis 2–8 cm, ilgis iki 2,5 m.

Spalvų deriniai

Fonas baltų (rečiau raudonų, geltonų, oranžinių) lininių ar medvilninių siūlų. Raštas rožinių, žalių, mėlynų, violetinių, geltonų, raudonų vilnonių siūlų.

Fonas baltų lininių ar medvilninių siūlų, raštas raudonų, žalių, violetinių vilnonių siūlų.

Ornamentai

Vyrauja geometriniai ir augaliniai (žvaigždučių, saulučių, gėlių žiedų) motyvai. Daugiau fono, ornamentai pasikartoja retesniais tarpais. Pakraščiai užaudžiami dryželiais, slanksteliais.

Vyrauja geometriniai ir augaliniai (žvaigždučių, saulučių, gėlių žiedų) motyvai. Daugiau fono, motyvai pasikartoja retesniais tarpais. Pakraščiai užaudžiami dryželiais, slanksteliais. Kutai įaudžiami spalvotų kaspinėlių.

Kodas 004GV01.01.01

Pintinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų. Nebūdingos Dzūkijai, Suvalkijai, Mažajai Lietuvai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai siūlai.

Technika

Pinamos be specialių įrankių iš metmenų siūlų, apmestus siūlus pritvirtinus prie pastovaus daikto. Plotis 3–12 cm.

Pinamos be specialių įrankių iš metmenų siūlų, apmestus siūlus pritvirtinus prie pastovaus daikto. Plotis 3–10 cm.

Spalvų deriniai

Vyraujančios spalvos žalia, raudona, geltona, rečiau naudoti mėlyni, juodi, violetiniai siūlai. Vienoje juostoje dažniausiai pasitaiko 2–5 spalvų derinys.

Vyraujančios spalvos tamsiai ruda, žalia, mėlyna, pilka. Vienoje juostoje dažniausiai pasitaiko 2– 5 spalvų derinys.

Ornamentai

Vyrauja geometriniai ornamentai (eglučių, vingelių, rombų).

Vyrauja geometriniai ornamentai (eglučių, vingelių).

Kodas 004GV01.01.02

Vytinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai.

Technika

Audžiamos audimo lentelėmis.

Spalvų deriniai

Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai.

Raštas rudų, mėlynų, raudonų spalvų deriniai.

Ornamentai

Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės.

Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, varnelės.

Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės, rombai, eglutės.

005. BALDININKYSTĖ

Kodas 005MD01.01.01

Lovos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Medinis baldas poilsiui ir miegui. Tradicinėje kultūroje skirstomos į nekilnojamas ir kilnojamas. Kilnojamos lovos buvo dviejų tipų – nekintamo pločio, ir praplatinamos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm.

Konstrukcija

Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais.

Dydis

Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Lova su stogeliu

Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Lova su stogeliu

Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Lova su stogeliu

Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Puošyba

Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais.

Kodas 005MD01.01.02

Skrynios (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Dėžės audiniams ir drabužiams laikyti. Spalvomis ir ornamentais turtingiausias iš visų liaudies baldų. Naudotos XVI–XX a. pr. Dirbo vietiniai staliai, dailidės. Regioniniai savitumai pasireiškė spalvų deriniu, ornamentų komponavimu.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo).

Gamybos būdas

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas.

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, gali būti kaustyta.

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Korpusas stačiakampis sienelės į viršų platėjančios, gali būti statmenos. Sujungtos užkartomis –kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos korpuso kampuose. Apkaustai, užraktas, rankenos geležiniai.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, sutvirtintos apkaustais.

Korpusas stačiakampis sienelės į viršų platėjančios, gali būti statmenos. Sujungtos užkartomis – kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos korpuso kampuose. Apkaustai, užraktas, rankenos geležiniai.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, sutvirtintos apkaustais.

Korpusas stačiakampis sienelės statmenos sujungtos užkartomis – kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisytas stalčius.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos.

Korpusas stačiakampis sienelės statmenos sujungtos užkartomis –kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis.

Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisomas stalčius.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, gali būti sutvirtintos apkaustais.

Korpusas stačiakampis sienelės statmenos

sujungtos užkartomis – kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis.

Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisomas stalčius.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos.

Dydis

Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm.

Puošyba

Fonas šviesiai žalias, mėlynas, geltonas. Tapyta smulkiais grafiškais augaliniais ornamentais (ornamentų spalva raudona, balta, juoda, geltona). Puošybiniai elementai komponuoti skrynios priekyje, grupėmis tarp apkaustų.

Fonas rudas, žalias, mėlynas. Tapyta smulkiais grafiškais augaliniais ornamentais (ornamentų spalva juoda, raudona, balta). Puošybiniai elementai komponuoti skrynios priekyje, grupėmis tarp apkaustų.

Fonas rudas, mėlynas. Ornamentas augalinis, išdėstomas skrynios priekinėje plokštumoje, gali būti ir antvože 2–4 skirtingomis fonui spalvomis nudažytuose arba profiliuotomis lentelėmis aprėmintuose laukuose. Galai dažomi šviesiai – baltai, gelsvai. Puošiami taškeliais, vingeliais.

Fonas tamsiai žalias, rudas, vyšninis. Augalinis ornamentas išryškintais lapais ir žiedais išdėstomas skrynios priekyje, antvože, 2–3 laukuose fono arba kitos spalvos. Laukai gali būti atskirti geometrinių ornamentų pyne.

Fonas tamsiai žalias, mėlynas, juodas. Augalinis ornamentas išdėstomas priekinėje plokštumoje arba antvože, padalintuose į 2–3 laukus, aprėmintuose įsprūdomis ar profiliuotomis lentelėmis.

Kodas 005MD01.01.03

Kuparai* (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Medinės dėžės su gaubtu dangčiu audiniams laikyti. XIX a. II p. – XX a. pr. labiausiai paplitusios Aukštaitijoje, Dzūkijoje.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentelių ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas.

Konstrukcija

Korpusas stačiakampis, sutvirtintas apkaustais. Viduje prieskrynis. Kampai suleisti užkartomis – kregždiniu būdu, suklijuoti. Sienelės į viršų platėjančios. Antvožas išgaubtas.

Dydis

Aukštis ~100 cm, ilgis ~ 90 cm, gylis ~ 70 cm.

Puošyba

Fonas šviesiai žalias, mėlynas. Tapyti smulkūs, grafiški augaliniai ornamentai išdėstyti priekinėje plokštumoje tarp apkaustų. Štampuoti ornamentai (lapeliai, žiedeliai, taškeliai) priekinėje plokštumoje ir antvože sugrupuoti eilėmis, apskritimais.

Fonas rudas, mėlynas. Tapyti smulkūs, grafiški augaliniai ornamentai išdėstyti priekinėje plokštumoje tarp apkaustų. Štampuoti ornamentai (lapeliai, žiedeliai, taškeliai) priekinėje plokštumoje ir antvože sugrupuoti eilėmis, apskritimais.

Kodas 005MD01.01.04

Spintos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Dėžės su lentynomis, stalčiais, durimis kam nors sudėti, sukabinti. Seniausios išskobtos iš medžio kamieno, su lentynomis, nedažytos. XVIII naudotos lentinės spintos. Spintų kaip ir skrynių priekyje stilizuoti augaliniai, rečiau gyvūniniai ornamentai. Ornamentą lemia durų forma. Skirtos maistui, drabužiams laikyti. Durys vientisos arba filinginės. XIX a. pab. pradedama dažyti viena spalva.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos.

Dydis

Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm.

Puošyba

Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų.

Tapomos smulkiu grafišku, augaliniu ornamentu, viršus, šonai drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu.

Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų.

Tapomos smulkiu grafišku, augaliniu ornamentu, viršus, šonai drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu.

Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine, mėlyna spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų.

Tapomos augaliniu ornamentu išryškintais žiedais ir lapais. Korpuso šonai, viršus puošiami drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu.

Korpusas dažytas tamsiai mėlyna, žalia spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų.

Kodas 005MD01.01.05

Stalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Pagrindinis buityje naudojamas baldas plokščiu paviršiumi, prie kurio valgoma. Buvo kilnojamieji ir nekilnojamieji. Nekilnojamąjį sudarė plati keturkampė lenta, uždėta ant storos medžio trinkos arba keturių molio asloje įkaltų kojų. Kilnojamieji atskirose Lietuvos etnografiniuose regionuose skiriasi kojų forma, jų sustiprinimu bei viršaus pritvirtinimu.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Stalviršis stačiakampis, kojos kryžminio sunėrimo, sujungtos 1–2 išilginiais tašais.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių, apačioje sutvirtintos pakojomis. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Stalviršis stačiakampis, kojos kryžminio sunėrimo, sujungtos 1–2 išilginiais tašais.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių, apačioje sutvirtintos pakojomis. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Dydis

Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–150 cm, plotis 70–100 cm.

Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–200 cm, plotis 70–100 cm.

Puošyba

Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Kojų lentos profiliuotos.

Dažyti juoda, žalia, vyšnine, mėlyna spalva arba natūralaus medžio. Kojų lentos profiliuotos, stalviršis gali būti ištapytas augaliniais ornamentais.

Kodas 005MD01.01.06I

Suolai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas sėdėjimui. Daryti iš stiprios, dažniausiai ąžuolo ar uosio medienos. Seniausi nekilnojamieji – uždėti ant dviejų ar daugiau trinkų, dažniausiai įkaltų į aslą. Statyti pirkiose per visą šoninę ir galinę sieną, galus suduriant užstalės kampe. Valstiečiai ant suolų ne tik sėdėdavo, bet ir miegodavo.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Pasėstė lentų. Kojos lentų ar kryžmiškai sunertų tašelių. Gali būti su atlošu ir turėklais.

Pasėstė, kojos lentų. Gali būti su atlošu ir turėklais.

Dydis

Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm.

Puošyba

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltės viršus ir parankiai profiliuoti. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltės gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltės gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltė gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių, ištapyta ar išdrožinėta reljefu. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltė gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių, ištapyta ar išdrožinėta reljefu. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Kodas 005MD01.01.07

Kėdės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas sėdėti 1 asmeniui: su atkalte, kojomis, sėdyne. Skiriasi juostinio plokštuminio arba rėminio sunėrimo.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos.

Gamybos būdas

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių.

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių.

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių.

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių.

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių.

Dydis

Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm.

Puošyba

Natūralaus medžio ar dažyta rudai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios, briaunuotos.

Natūralaus medžio ar dažyta rudai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios, briaunuotos.

Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios, briaunuotos.

Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo atkaltės profiliuotos, su išpjova kilnojimui, gali būti tapytos augaliniais ornamentais.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios ar briaunuotos.

Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo atkaltės profiliuotos, su išpjova kilnojimui, gali būti tapytos augaliniais ornamentais.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios ar briaunuotos.

Kodas 005MD01.01.08

Lopšiai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Kūdikiui paguldyti ir supti skirtas supamas kūdikio guolis. XIX a.–XX a. I p. Lietuvos kaime naudoti drobiniai, pintiniai ir mediniai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas.

Konstrukcija

Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis.

Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis įtaisytas į keturkampį rėmą su kojomis.

Dydis

Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm.

Puošyba

Natūralaus medžio, dažyti. Skylės kampuose pakabinimui.

Natūralaus medžio, dažyti.

Kodas 005MD01.01.09

Vaikiškos lovelės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas vaikams gulėti. XIX a. II p.–XX a. vid. naudotos linguojamosios ir nejudamosios. Seniausios vygutė*, vygis*, lopšys.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Konstrukcija

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis, pakojomis.

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis.

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis, pakojomis.

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis.

Dydis

Puošyba

Kodas 005MD01.01.10

Rankšluostinės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Įtaisas rankšluosčiui pakabinti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Mediena.

Gamybos būdas

Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, vielos karkasas apipintas šiaudais, tekinti statinėliai.

Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, tekinti statinėliai.

Konstrukcija

Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius.

Dydis

H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm.

Puošyba

Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos.

Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos, pakabučiai.

Kodas 005MD01.01.11

Šaukštdėtės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Lentynos arba nedidelės uždaros spintelės indams ir šaukštams susidėti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena.

Gamybos būdas

Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Konstrukcija

Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas.

Dydis

Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm.

Vienos lentynos ilgis ~120 cm , plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm.

Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm.

Puošyba

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Šonų viršus profiliuotas.

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai.

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Gali būti dažyta juodai.

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai.

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Gali būti dažyta rudai, mėlynai, žaliai.

Kodas 005MD01.01.12

Lentynos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Lenta kam nors pasidėti. Įvairaus ilgio ir pločio obliuota lenta uždėta ant atramų. Dažniausiai pakabinamos pirkiose, klėtyse, priemenėse, dirbtuvėse, virš durų, langų kampuose. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies, ąžuolo, uosio mediena.

Gamybos būdas

Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Konstrukcija

Viena lenta su atramėlėmis. Trikampis, kampinė. Stačiakampis lentelių rėmas 1–3 pakopų.

Dydis

Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis - 30 cm.

Puošyba

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių* motyvai. Šonų viršus profiliuotas.

Kodas 005MD01.01.13

Spintelės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Nedidelis pakabinamas ar pastatomas baldas su durelėmis indams, stalo įrankiams, maistui laikyti. Darytos trikampės, keturkampės, kartais be galinės sienos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio.

Gamybos būdas

Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas.

Konstrukcija

Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis.

Dydis

Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm.

Puošyba

Profiliuotas viršus.

Dažyta rudai.

Dažyta rudai, žaliai, mėlynai. Tapyta augaliniais ornamentais.

006. BATSIUVYSTĖ

Kodas 006OD01.01.01

Vyriški auliniai batai (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Trumpas aprašymas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Juodos, rudos spalvos oda.

Gamybos būdas

Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas.

Forma

Pusilgiai su atvartais, aulai pastandinti.

Puošyba

Parišami odos dirželiais, pakelaitėmis.

Kodas 006OD01.01.02

Moteriški bateliai (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Trumpas aprašymas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Juodos, rudos spalvos oda.

Gamybos būdas

Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas.

Forma

Pusilgiai su atvartais.

Puošyba

Suvarstomi dirželiais, sagtelėmis.

Kodas 006OD01.01.03

Naginės (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Odinis apavas su apyvarais be kulno.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo.

Gamybos būdas

Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles. Moterų, vaikų kartais užsegamos dirželiais su sagtelėmis.

Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles.

Forma

Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele.

Puošyba

Karpytomis juostelėmis.

007. DAILIDYSTĖ

Kodas 007MD02.01.01

Troba (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Troba – tradicinis žemaičių, Mažosios Lietuvos gyvenamasis namas. Numo pavyzdžiu pastatytą viengalę trobą XVIII a. pakeitė troba dviem galais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Pamatai akmenų surištų kalkių molio skiediniu. Gali būti betoniniai, aukštis 0,5 m. Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų. Kampuose sunertos į atsikišusias kertes ar lygias sąsparas. Kartais apkaltos vertikaliomis lentomis su tašeliais. Gali būti drėbtos iš molio, akmens ar raudonų plytų mūro.

Stogas masyvus keturšlaitis, čiukurinis, laužytas čiukurinis, užima 2/3 trobesio aukščio. Dengtas šiaudais (varpomis į viršų), skiedromis, malksnomis, nendrėmis , čerpėmis. Nuolydžio kampas 40–50 laipsnių.

Pamatai akmenų surištų kalkių molio skiediniu 0,5 m aukščio.

Sienos apvalių ar tašytų rąstų gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis ir tašeliais. Gali būti raudonų plytų mūras, taip pat molinės tinkuotos ar kombinuotos su raudonomis plytomis. Sienos gali būti gali paaukštintos su ertikiu*, aukštis 3–3,5 m. Stogas dvišlaitis, laužytas čiukurinis, gali būti su šoninėmis kryžminėmis mansardomis. Stogas užima

2/3 trobesio aukščio. Dengtas šiaudais, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis. Nuolydžio kampas 40 – 50 laipsnių.

Konstrukcija

Korpusas masyvus, stačiakampis (ilgis 12–30 m, plotis 7–10 m) gulstinių rąstų, vieno aukšto. Sienų aukštis iki 3 m. Pamatų aukštis 0,5 m. Sienojų jungimas įkirčiais ir išpjovomis. Šoninėse sienose 6 langai, galinėse 2–4. Išilgine kapitaline siena padalintas į dvi dalis.

Pietinėje pusėje – pagrindinis įėjimas, šiaurinėje – ūkinis; kartais prie jų pristatyti prieangiai.

Korpusas masyvus, stačiakampis (ilgis 12–20 m, plotis 7–8 m ) gulstinių rąstų. Sienos suręstos į lygias sąsparas. Sienojų jungimas įkirčiais ir išpjovomis. Šoninėse sienose 6–8 langai, galinėse – 2–4. Išilgine kapitaline siena padalintas į dvi dalis.

Pietinėje pusėje – pagrindinis įėjimas, šiaurinėje – ūkinis; kartais prie jų pristatyti prieangiai.

Vidaus patalpų išdėstymas

Centrinė patalpa – kaminas atitvertas moliu drėbtomis sienomis. Su vienu ar dviem įėjimais iš priemenių. Skirtas valgiui virti, mėsai rūkyti. Abipus kamino – priemenės, atskiriančios prastąjį trobos galą nuo gerojo. Prastajame trobos gale būdavo šeimyninė kasdienei namų ruošai ir geroji troba poilsiui, svečiams priimti. Nuo šeimyninės ir gerosios atitverti alkieriai, kamarėlės. Kitame trobos gale priešininkė, trobelė (langinė).

Centrinė patalpa – kaminas, atitvertas moliu drėbtomis sienomis. Su vienu ar dviem įėjimais iš priemenių. Skirtas valgiui virti, mėsai rūkyti. Abipus kamino – priemenės, atskiriančios prastąjį trobos galą nuo gerojo. Prastajame trobos gale būdavo šeimyninė kasdienei namų ruošai, ir geroji troba poilsiui, svečiams priimti. Nuo šeimyninės ir gerosios atitverti alkieriai, kamarėlės Kitame trobos gale priešininkė, trobelė (langinė).

Išorės architektūros detalės

Sienos natūralaus medžio, gali būti dažytos ruda, pilka, tamsiai žalia spalva. Stambiais ornamentais išdrožinėtos vėjalentės, lėkiai, langinės, antlangės, stogo skliautų apkalai. Žemai nuleistos pastogės, plačios užlaidos 0,8–1m.

Kartais sienų lentos dažytos, dažniausiai ruda, tamsiai raudona, pilka, gelsva, mėlyna spalva. Lėkiai, langinės, sąsparas dengiančios lentos, prieangiai drožinėti.

Tinkas šviesių spalvų. Mūriniuose namuose dekoratyviniai plytiniai, arkiniai angų apvadai.

Kodas 007MD02.01.02

Pirkia (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Pirkia – aukštaičių ir dzūkų tradicinis gyvenamasis namas. Kilusi iš dūminės pirkios. XIX a. įrengus dūmtraukius paverstos nedūminėmis. Pirkioje daugėjo patalpų perdalinant esamas patalpas arba pristatant naujas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Pamatai akmenų, surištų kalkių molio skiediniu. Gali būti dolomito nuolaužos, grubaus betono. Aukštis iki 0,5 m.

Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų, kampuose sunertų į išsikišusias arba lygias sąsparas. Gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis. Šiaurės Aukštaitijoje – mūrinės, raudonų plytų, akmens mūro, drėbto molio sienos. Dažniausiai po 2 langus galuose ir po 4 šoninėse sienose. Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis. Dengtas šiaudais, skiedromis, malksnomis. Stogas užima pusę pastato aukščio. Dominuoja sienų plokštumos.

Pamatai akmenų, surištų kalkių molio skiediniu.

Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų, kampuose sunertų į išsikišusias arba tiesias sąsparas. Gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis. Dengtas šiaudais, skiedromis, malksnomis. Stogas užima pusę pastato aukščio. Dominuoja sienų plokštumos.

Konstrukcija

Trobesys ilgu siauru korpusu. Vidus 2 kapitalinėmis, skersinėmis sienomis padalytas į 3 vienodo dydžio patalpas.

Dvigalė – stačiakampio plotis 6–7 m, ilgis 16–20 m, aukštis –3 m. Kryžminio plano formą įgauna pratęsus kapitalines vidaus erdvę dalinančias sienas. Pastatų prailginimui, praplėtimui, sienojų sujungimui naudoti šulai.

Trobesys ilgu siauru korpusu. Vidus 2 kapitalinėmis, skersinėmis sienomis padalytas į 3 vienodo dydžio patalpas.

Dvigalė – stačiakampio ar kryžminio plano. Kryžminio plano formą įgauna pratęsus kapitalines vidaus erdvę dalinančias sienas. Pastatams prailginti, praplėsti, sienojams sujungti naudoti šulai.

Vidaus patalpų išdėstymas

Viename gale pirkia, viduryje – priemenė, kitame – kamara. Kartais nuo pagrindinių patalpų abiejuose galuose išilgine pertvarine siena atskirtos mažesnės patalpos. Gali būti nuo priemenės atitvertos kamaros galai pertverti į atskiras patalpas.

Viename gale pirkia, viduryje - priemenė, kitame – kamara. Kartais nuo pagrindinių patalpų abiejuose galuose išilgine pertvarine siena atskirtos mažesnės patalpos. Gali būti nuo priemenės atitvertos kamaros galai pertverti į atskiras patalpas.

Išorės architektūros detalės

Langai su puošniomis apylankėmis, išpjaustytomis geometriniais, augaliniais, gyvūniniais ornamentais – antelių, širdelių, žalčių motyvais. Prie pagrindinio įėjimo pristatytas prieangis. Stogo skydai su dekoratyviu apkalu išpjaustytomis vėjalentėmis, karnizais. Sijų ir gegnių gali būti profiliuoti.

Langai 3–6 dalių, galiniame fasade 2–3, dažyti mėlynai, baltai, su langinėmis.

Kodas 007MD02.01.03

Stuba* (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Stuba* – suvalkiečių tradicinis gyvenamasis namas, laikomas tarpiniu variantu tarp žemaičių trobos ir aukštaičių pirkios.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Pamatas akmenų, surištų kalkių, molio mišiniu.

Gali būti betoniniai.

Sienos apipjautų rąstų, kampuose suleistų į atsikišusias kertes ar lygias sąsparas. Apkaltos vertikaliomis ar horizontaliomis lentomis. Gali būti paaukštintos ertikiais. Gali būti raudonų plytų. Stogas dvišlaitis, užlaidos 0,5–0,8 m dengtas šiaudais, čerpėmis, malksnomis su nedidelėmis užlaidomis.

Konstrukcija

Trobesio korpusas ištęstas stačiakampis, vienaukštis 13–20 m ilgio, 6–8 m pločio, 3 m aukščio sienos.

Keturios skersinės kapitalinės dalina trobesį į 5 dalis.

Vidaus patalpų išdėstymas

Dvigalės vidaus erdvė suskirstyta į 5 dalis:

trobesio viduryje virtuvė su priekyje esančia priemene. Viename gale pagrindinė patalpa stuba*, šeimynstubė*, kitame seklyčia, stubelė*. Kartais nuo pagrindinių patalpų atitveriamos mažesnės pagalbinės patalpos miegoti ar maisto produktams laikyti.

Išorės architektūros detalės

Stogų trikampiai skydai apkalti gulsčiomis, stačiomis, įžambiomis lentelėmis ir jų deriniais. Prie pagrindinio įėjimo dažnai pristatytas prieangis. Gegnių gali būti profiliuoti. Langai su įsprūdinėmis langinėmis. Gausi puošyba nebūdinga.

Kodas 007MD02.02.01

Klėtis (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Klėtis – ūkinis sodybos trobesys laikyti žemės ūkio gėrybėms, drabužiams, įvairiai mantai. Pagal išorę ir išplanavimą skyrėsi klėčių trys tipai: aukštaičių, suvalkiečių ir žemaičių. Vaidino svarbų vaidmenį tradicinėje kultūroje, susijusi su apeigomis ir papročiais. Kartais sodyboje būdavo dvi–viena grūdams, kita drabužiams.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į sąsparas. Gali būti drėbtos iš molio. Šiaurės Lietuvoje galėjo būti iš akmenų, plytų mūro. Su vienu nedideliu langeliu. Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Drėbtų iš molio ir mūrinių, pamatas ištisinis.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti malksnų.

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į sąsparas. Su vienu nedideliu langeliu.

Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti skiedrinis.

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas.

Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti skiedrinis, čerpinis.

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas.

Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Stogas keturšlaitis, čiukurinis, pusvalminis.

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas. Su keliais langeliais arba angomis.

Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, čiukurinis.

Konstrukcija

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. 3–5 m pločio ir 4–12 m ilgio. Priekyje atviras 1–2 m pločio prieklėtis, paremtas kolonomis.

Įėjimas iš šono.

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. 3–5 m pločio ir 4–12 m ilgio. Priekyje atviras 1–2 m pločio prieklėtis, paremtas kolonomis.

Įėjimas iš šono.

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis.

Dažniausiai su ertiku. Antai – galinių sienų pratęsimas per visą prieklėčio plotį.

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. Nedidelis prieklėtis gali būti su trimis įėjimais. Plačios pastogės.

Vidaus patalpų išdėstymas

1–3 patalpos, grūdinė, drabužinė. Kartais būdavo ir ratinė – ratams, rogėms, padargams bei smulkiems namų apyvokos daiktams laikyti.

2–3 patalpos. Grūdinė ir drabužinė.

Dažniausiai 6 patalpos. Grūdinės, mėsos, špiklierius* – laikyti drabužiams, gyvenamos, kamaros.

Išorės architektūros detalės

Puošnus prieklėtis – profiliuotos kolonėlės, tvorelės, karnizai, puošti pjaustiniais.

Gali būti balkonėlis su laipteliais nuo prieklėčio. Dekoratyvinės dažytos durys.

Puošnus prieklėtis – profiliuotos kolonėlės, tvorelės, karnizai, puošti pjaustiniais.

Gali būti balkonėlis su laipteliais nuo prieklėčio. Dekoratyvinės dažytos durys.

Gali būti su prieklėčiu arba be jo. Būdingas įgilintas prieklėtis iš trijų pusių uždaras, atitvertas dekoratyvine tvorele.

Kolonėlės, jų atramos, spyriai

profiliuoti.

Galėjo būti siauras prieklėtis arba be jo.

Galėjo būti siauras prieklėtis arba be jo. Galėjo būti kampiniai prieklėčiai.

Kodas 007MD02.02.02

Klojimas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Klojimas – trobesys suvežtiems iš laukų javams sudėti, džiovinti, kulti. Didžiausias sodybos ūkinis pastatas. Stovėdavo palaukėje, toliau nuo kitų pastatų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų. Sienos stulpinės konstrukcijos, neaukštos, sienojai suręsti į sąsparas.

Stogas – masyvus, keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis,

šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų. Pėdinės, gegninės konstrukcijos.

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų.

Stogas masyvus, keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų.

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų, aukštomis tašytų rąstų sienomis.

Stogas dvišlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų gontų.

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų, lentų.

Stogas masyvus keturšlaitis, gegninės konstrukcijos, šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų.

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų.

Stogas masyvus keturšlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų.

Konstrukcija

Korpusas platus, neilgas, artimas kvadratui 9x10 m, 13x10 m, aukštis ~ 9 m . Gali būti stačiakampis. Stogo ir sienų santykis 3:9 m.

Korpusas stačiakampis. 1–3 įvažiavimai iš šono. Įrengti sandėliukai, maniežai.

Korpusas stačiakampis, gali būti su linkiu ar išsikišusia dalimi viduryje. Ilgis 12–30 m, plotis 7–9 m, aukštis 6–9 m. Skersinis korpuso padalijimas. Šoninis vienas – trys įvažiavimai.

Vidaus patalpų išdėstymas

Klojimo padalijimas išilginis ar skersinis į tris dalis, priklausomai nuo įvažiavimo vietos. Abiejuose šonuose ar galuose šalinės javams, šiaudams. Viduryje kluono įrengtas grendymas – moliu išplūktas javams kulti. Iki XX a. būdavo su jauja – javams džiovinti.

Klojimo padalijimas skersinis į penkias dalis, priklausomai nuo įvažiavimų skaičiaus, vietos. Abiejuose šonuose ar galuose ir per vidurį šalinės javams krauti. Viduryje kluono įrengtas grendymas – moliu išplūktas javams kulti. Iki XX a. būdavo su jauja – javams džiovinti.

Klojimo padalijimas

skersinis. Kluono centre arba kuriame nors gale – jauja ir grendymas, palei šonines sienas prie jaujos peludės. Po vienu stogu daržinė su grendymu, galuose peludės.

Išorės architektūros detalės

Keturšlaičiame stoge virš durų iškarpa įvažiuoti į klojimą su prikrautu vežimu. Plačios pastogės su prieklojimiais.

Plačios pastogės.

Kodas 007MD02.02.03

Tvartas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Trobesys gyvuliams laikyti. Kelių tipų vyravo visoje Lietuvoje.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Pamatai 35–50 cm aukščio sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai keturšlaičiai su plačiomis pastogėmis ir dvišlaičiai.

Pamatai 35–50 cm aukščio sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai keturšlaičiai su plačiomis pastogėmis ir dvišlaičiai.

Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai dvišlaičiai su artykais, su užvažiuojamuoju tilteliu.

Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai keturšlaičiai, pusvalminės formos, su žemai nuleistomis pastogėmis, kartais pristatomi.

Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai keturšlaičiai, pusvalminės formos, su žemai nuleistomis pastogėmis, kartais pristatomi.

Konstrukcija

Pagal planą skyrėsi ištęsto stačiakampio, diendaržiniai su linkiais U ir L formos.

Ištęsto stačiakampio plano, padalijimas skersinis.

Pagal planą skyrėsi ištęsto stačiakampio, diendaržiniai, su linkiais U ir L formos.

Vidaus patalpų išdėstymas

Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos. Patalpos pašarui ruošti ir laikyti.

Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos.

Išorės architektūros detalės

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Kartais su užvažiuojamu tilteliu.

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės.

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Kartais su užvažiuojamu tilteliu.

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės.

Kodas 007MD02.02.04

Ledainė (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Ledainė – pastatas ledų atsargoms ir maisto produktams laikyti. Paprastai dviejų dalių – žeminės ir antžeminės. Būdingos dideliems ūkiams ir žvejų sodyboms. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Akmens mūras, rąstai.

Konstrukcija

Kvadratinės ir pailgo stačiakampio plano, gali būti apskrita. Rąstų sienos stovi ant akmens mūro pamatų. Kartais būna pastatyta ant medinių trinkų.

Vidaus patalpų išdėstymas

Dviejų dalių: antžeminės ir žeminės. Gali būti vienos, pusiau į žemę apie 1 m įleistos patalpos.

Išorės architektūros detalės

Kartais pastogėje įrengiamas sandėliukas su išoriniais laiptais.

Kodas 007MD02.03.01

Pirtis (Sritis – Architektūra. Rūšis – Pagalbiniai trobesiai). Pirtis – maudymosi patalpos. Pirtys buvo labiausiai paplitusios rytinėje ir pietrytinėje Lietuvoje. Statytos toliau nuo gyvenamų ir ūkinių trobesių, arčiau upelio ar ežero. Žemaičiai pirtį vadina perene, suvalkiečiai patalpa, kurioje džiovina ir mina linus.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Sienos apvalių sienojų, stogas šiaudinis ar skiedrinis.

Patalpa džiovinti, minti linams.

Perenė, pirtis, jauja.

Konstrukcija

Sienojai suręsti gulsčiai, kampuose sunerti į sąsparas. Stogas keturšlaitis arba dvišlaitis.

Dydis 4x5 m arba 3x2 m.

Vidaus patalpų išdėstymas

2 patalpų:

priepirtis – nusirengti, susidėti drabužiams, be lubų, su durimis į lauką ir pirtį, dūmai išeidavo pro duris ar pro aukštinį lubose;

pirtis – maudymuisi.

Viduje su lubomis, vienu įstiklintu langeliu, medinėmis grindimis ar asla. Krosnis vandeniui šildyti sukrauta iš palaidų lauko akmenų ar suplūkta iš molio su įmūrytu katilu ar su skylėmis šildomo vandens katilams uždėti.

Pasienyje dviem aukštais įrengti suolai – plautai, skirti vanotis.

Kodas 007MD02.03.02

Rūsys (Sritis – Architektūra. Rūšis – Pagalbiniai trobesiai). Rūsys – ūkinis įrenginys bulvėms, daržovėms ir kitiems maisto produktams laikyti. Trobesio tipo statomas sodyboje prie gyvenamojo namo galo arba tarp klėties ir tvarto. Antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis.

Konstrukcija

2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono.

2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono. Žemas stogas prisišliejęs prie žemės.

2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono.

Antžeminė dalis10–12 rąstų rentinys. Įėjimas iš šono.

Vidaus patalpų išdėstymas

Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius.

Kodas 007MD02.04.01

Karčema* (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Karčema L, Š, DŽ, NdŽ – užeigos namai su svaigiaisiais gėrimais. Statytos prie didesnių kelių, miesteliuose.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis.

Konstrukcija

Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto.

Vidaus patalpų išdėstymas

Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma.

Išorės architektūros detalės

Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys. Ties gyvenamąja dalimi dažnai buvo įrengiamos atviros galerijos su kolonomis.

Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys.

Kodas 007MD02.04.02

Parapijos namai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Sienos apvalių ar aptašytų rąstų, gali būti apmuštos lentomis (vertikaliai, horizontaliai). Stogai yra keturšlaitės puskliautinės formos, skiedrų, čerpių, šiaudų.

Konstrukcija

Ištęsto stačiakampio formos, simetrinio plano ~ 15x30m.

Vidaus patalpų išdėstymas

Koridorine sistema išdėstytos patalpos skirtos gyventi. Atskirtos pagalbinės patalpos. Kartais su susirinkimų sale.

Išorės architektūros detalės

Gali būti su prieangiu.

Kodas 007MD02.04.03

Koplyčia (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Medis, akmenys, skalda.

Konstrukcija

Stačiakampis ar daugiakampis korpusas.

Vidaus patalpų išdėstymas

Vidaus erdvė vienanavė, neaukšta.

Išorės architektūros detalės

Įėjimas centre, virš jo nedideli langeliai. Prie frontono, ant stogo kraigo bokštelis. Mūrinės koplyčios dekoruotos tinko juostomis ir baltais tinko apvadais apie langų ir durų angas.

Kodas 007MD02.05.01

Malūnas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gamybiniai statiniai).

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Medis. Karkasas spygliuočių medienos, lentų, malksnų. Dažnai pasitaiko malūnų, pastatytų iš plytų, lauko akmenų, dolomito, nudrėbtų iš molio, suręstų iš rąstų. Pamatai akmenų, sumūrytų su kalkių skiediniu.

Š. Lietuvoje – plūkto molio malūnai su medinėmis kepurėmis.

Vandens malūnai – mediniai iš tašytų rąstų, kampuose sujungtų lygiomis sąsparomis, apkalti vertikaliomis lentomis, su akmens mūro apatiniu aukštu, įjungtu į užtvanką ar vandens kanalą, mūriniai. Stogai dvišlaičiai ar laužtiniai, dengti malksnomis, skiedromis.

Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras.

Konstrukcija

Vėjo malūnai:

stiebiniai (bukiniai, ožiniai) – apie 12 m aukščio, kvadratinio plano, tiesiomis ar nežymiai į viršų siaurėjančiomis sienomis. Turi dvišlaičius, keturšlaičius, kartais laiptuotai juostomis suskaldytus stogelius, dengtus malksnomis, lentomis, skarda. Pastato centre per visą jo aukštį 45x45 cm storio stiebas, 3–4 m įkastas į žemę ar įtvirtintas į antžeminį akmens mūrą, o pirmojo aukšto palubėje įjungtas į masyvų ąžuolinį skersbalkį. Jie abu kartu laiko visą besisukantį pastato korpusą, pakeltą ant stiebo ar apačioje ant ratukų besisukantį taku, padarytu iš metalo juostų, paklotų ant medinių trinkų ar mūro pamatų.

kepuriniai – aštuoniakampiai, apie 20 m ir aukštesni. 3–5 aukštų. Erdviausias apatinis, kiti į viršų palaipsniui mažėja. Viršutinė dalis (kepurė), sukiojama kartu su sparnais, kaip atskira ir judama konstrukcinė dalis yra šiek tiek platesnė, uždengia sukimosi taką. Kai kurie kepuriniai malūnai turi apačioje įrengtus medinius tiltelius arba akmens mūro arkines galerijas.

Sparnai. Į gulstinį storą malūno pakraigės volą, išorėje, maždaug 0,5 m atstumu nuo sienos įjungti 4 keturkampiai aptašyti 8–12 m ilgio rąsteliai, prie kurių pritvirtintos 2–2,5 m pločio nestorų virbų tvorelės burėms ištempti.

Vandens malūnai.

Pastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai, sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu.

Vėjo malūnai:

kepuriniai – aštuoniakampiai, apie 20 m ir aukštesni. 3–5 aukštų. Erdviausias apatinis, kiti į viršų palaipsniui mažėja. Viršutinė dalis (kepurė) sukiojama kartu su sparnais, kaip atskira ir judama konstrukcinė dalis yra šiek tiek platesnė, uždengia sukimosi taką. Kai kurie kepuriniai malūnai turi apačioje įrengtus medinius tiltelius arba akmens mūro arkines galerijas.

Vandens malūnai.

Vėjo malūnai:

Vandens malūnai.

Pastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima

įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu.

Vandens malūnai.

Vidaus patalpų išdėstymas

Paprastai trijų aukštų. Sujungti laiptais, su liukais grūdų maišams velenu užkelti į viršutinį aukštą. Viršutiniame aukšte grūdai supilami į dėžes, viduriniajame įtaisytos malimo girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti. Vandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo vėlyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.

Vandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo velyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.

Kodas 007MD02.06.01

Aviliai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Aviliai – bičių apgyvendinimui. Dreviniai – senų medžių drevės.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Medžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.

Konstrukcija

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Šiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.

Rėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50-60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai - įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50-60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Šiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50-70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai – 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Puošyba

Dažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami lėkiais, augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.

Dažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.

Kodas 007MD02.06.02

Lesyklos (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Lesyklos paukšteliams lesinti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentelės.

Konstrukcija

Viena ar 2–3 horizontalios lentelės, pakeltos ant stiebo, kartais su stogeliu.

Puošyba

Kartais stogelis būdavo papuošiamas geometriniais ornamentais išpjaustytomis juostelėmis.

Kodas 007MD02.06.03

Balandinės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentelės.

Konstrukcija

Kvadratinio ar daugiakampio plano iki 3,5 m, iki 3 kv. m karkasinės konstrukcijos, dviejų aukštų. Pirmajame laikomas lesalas ir kopėčios, antrajame – iš lentelių sukalti lizdai. Inkilai daugiakampio plano, užkelti ant 2–2,5 m aukščio stulpų su 10 ir daugiau angų į lizdus.

Puošyba

Kodas 007MD02.06.04

Inkilai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Inkilai – nameliai paukščiams perėti. Keliami į medžius, pritaisomi ant karčių ar prikalami prie fasadų frontonų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Lentelės, medžio trinkos.

Konstrukcija

Skobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.

Puošyba

Puošiami plokščiu kiaurapjūviu.

Kodas 007MD02.06.05

Pavėsinės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Sienos lentelių, karčių, gali būti pintos iš vytelių ar balanų. Stogelis malksnų.

Konstrukcija

Karkasinė keturkampio ar daugiakampio (iki 2 m aukščio, iki 6 kv.m ploto) plano. Vertikalių karčių, perpintų vytelėmis ar balanomis. Konstrukcijos pagrindą sudaro vertikalus iki 2 m aukščio stulpas.

Puošyba

Karnizai profiliuoti, išdrožinėti kiaurapjūviu.

Kodas 007MD02.06.06

Vartai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Vartai – atkeliama ir užkeliama tvoros dalis su įeinamąja ar įvažiuojamąja anga, užkeliama ar užveriama sąvaromis. Įtaisomi sodybų, kiemų, gėlių darželių, šventorių, kapinių tvorose.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės) akmuo, geležis.

Varčios – medinės ar sumūrytos iš akmenų ar plytų, gali būti geležiniai stulpeliai. Kartais viršuje sujungti anttvarčiu – tiesiu ar lenktu (arkinės), kartais su stogeliu Gali būti nišos.

Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės) akmuo, geležis.

Varčios – medinės ar sumūrytos iš akmenų ar plytų, gali būti geležiniai stulpeliai. Kartais viršuje sujungti antvarčiu – tiesiu ar lenktu (arkinės), kartais su stogeliu Gali būti nišos.

Varstomoji dalis – sąvaros – statinių, kartelių, lentelių, lotų, kuolų, pinti iš virbų, kaltinių, geležinių strypelių arba pinučių.

Vartų varčios viršuje konstruktyviai surišamos lygiais ar profiliuotais skersiniais – antvarčiais. Seniau statydavo vartus su dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogeliu iš lentelių.

Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės), akmuo, geležis.

Konstrukcija

Vartų stulpai sąvaroms pritvirtinti (vyriais, bėgūnu ) – varčios.

Vienvėriai, dvivėriai.

Platesni vartai sutvirtinami įstrižiniais spyriais ar ryšiais.

Didieji su antvarčiu.

Su stogeliu, lentiniu. Trikampiu frontonu, puošniomis varčiomis.

Išganų ir kaimų vartai vienvėriai, iki 1 m aukščio iš horizontaliai sukaltų lentų ar karčių.

Vartai į sodybas vienvėriai ar suveriami, dekoratyviai sukalti iš vertikalių ir horizontalių, ažūriškai išpjaustytų lentelių.

Mediniai varteliai ar vartai būna sudaryti iš stačių lentelių ar lentjuosčių, vadinamų statinių, prikaltų prie dviejų gulsčių sijelių. Platesni vartai visada sustandinami įstrižiniais spyriais ar ryšiais.

Vartai vienvėriai ir dvivėriai.Varteliai pėstiesiems greta vartų ar atskirai.

Puošyba

Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais,

kaltinėmis saulutėmis,

statinių viršūnės profiliuotos. Varčių viršus aptašomas ir apdrožiamas pusrutulio, prizmės ar kūgio pavidalu.

Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos.

Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais,

kaltinėmis saulutėmis,

statinių viršūnės profiliuotos. Gali būti su apkaustais.

Kodas 007MD02.06.07

Tvoros (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Tvoros naudotos aptverti kiemams, sodams, gėlių darželiams. Sudėtinė sodybos dalis. Tvoros tvertos ne tik praktiniais sumetimais, bet ir sodybas papuošti, nužymėti ribas. Tvorų gausumu išsiskyrė Žemaitija.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.

Konstrukcija

Pintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.

Statinių – statiniai lotų ar kuolų. Lotų statiniai išpjaunami iš eglės, pušies, vienodo ilgio. Viršutiniai galai nusmailinami. Prikalami prie horizontalių karčių, kurios pritvirtintos prie įkastų į žemę stulpelių, paliekant statinių pločio tarpus.

Kuolinės – skeltų ar apvalių kuoliukų sukaltų į žemę ir vytelėmis pritvirtintų prie horizontalių kartelių.

Rentinės – iš apvalių ar pusiau skeltų, apipjautų rąstelių, suleistų į stulpų išdrožas.

Akmenų – sukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.

Kuolinės – skeltų ar apvalių kuoliukų sukaltų į žemę ir vytelėmis pritvirtintų prie horizontalių kartelių.

Rentinės – iš apvalių ar pusiau skeltų, apipjautų rąstelių, suleistų į stulpų išdrožas.

Akmenų – sukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.

Kliūbinės pusgulstinės –pusiau skeltos kartelės pražambiai vienu galu remiasi į žemę, kitu galu suklotos tarp vytelėmis – kliubais perpintų porinių statmenų mietų. Kliūbinės – kartelių tvoros –ilgos kartelės išdėstomos horizontaliomis eilėmis tarp vytelėmis perpintų porinių statmenai įkaltų mietų į aukštį lygiais tarpais, keturiomis–septyniomis eilėmis.

Akmenų – sukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.

Kliūbinės – kartelių tvoros –ilgos kartelės išdėstomos horizontaliomis eilėmis tarp vytelėmis – kliubais perpintų porinių statmenai įkaltų mietų į aukštį lygiais tarpais, keturiomis–septyniomis eilėmis.

Kliūbinės pusgulstinės – pusiau skeltos kartelės pražambiai vienu galu remiasi į žemę, kitu galu suklotos tarp vytelėmis perpintų porinių statmenų mietų. Akmenų – sukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.

Puošyba

Statinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.

Kodas 007MD02.06.08

Prieangiai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Prieangis – priestatas su stogu prie įeinamųjų namo durų, apsaugantis įėjimas nuo kritulių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentos, rąstai, stiklas.

Konstrukcija

Atviri – karkasiniai iš 4 stulpelių, į kuriuos remiasi vienšlaitis ar ir dvišlaitis stogelis. Apatinė dalis 0,65–0,80 m aukščio horizontalių, vertikalių lentelių, statinėlių. Uždari – sienos suręstos iš rąstelių, rėmai įstiklinti įvairių geometrinių formų stiklais.

Puošyba

Geometriniais ornamentais išdrožinėtomis karnizinės lentelėmis, profiliuotomis kolonėlėmis. Stogelių pakraščiai puošiami pjaustinių karnizais. Rėmai įstiklinami stačiakampiais, trikampiais, rombiniais stikliukais (gali būti ir spalvoti).

008. DEGTINĖS VARYMAS

Kodas 008AG04.01.01

Naminė degtinė (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Grūdų alkoholinio raugo distiliatas, kuriame etilo koncentracija paprastai neviršija 2/3 tūrio.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, mielės, vanduo, kartais apyniai.

Ruginiai miltai, mielės, vanduo.

Ruginiai miltai, mielės, vanduo, kartais kvietiniai miltai.

Ruginiai miltai, mielės, vanduo, kartais sugrūstos bulvės.

Ruginiai miltai, mielės, vanduo.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.

Gamybos technologija

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Įrenginiai ir įrankiai

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200- 250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200– 250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Spalva, skonis, kvapas

Ryškus, būdingas alkoholinio

raugo žaliavai kvapas ir skonis.

Bespalvė, skaidri.

Ryškus, būdingas alkoholinio

raugo žaliavai kvapas ir

skonis.

Bespalvė, skaidri.

Ryškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.

Bespalvė, skaidri.

Ryškus, būdingas alkoholinio

raugo žaliavai kvapas ir

skonis.

Bespalvė, skaidri.

Ryškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.

Bespalvė, skaidri.

Kodas 008AG04.01.02

Žolelių trauktinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas gaminamas iš degtine užpiltų žolelių.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žolelės, degtinė (iki 65°).

Žaliavos ruošimo būdas

Augalinė žaliava atrenkama, susmulkinama. Vasarą naudojama žalia, žiema – džiovinta.

Priedai

Medus.

Gamybos technologija

Žaliava užpilama degtine (santykiu 1:1, 1:5, 1:10). Kiekvieną dieną pamaišant, laikoma 2–3 savaites. Nupilama, nuspaudžiama, perkošiama. Supilama į indą, užkemšama. Saldoma pagal poreikį.

Spalva, skonis, kvapas

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Kodas 008AG04.01.03

Medaus trauktinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Saldus alkoholinis medaus gėrimas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Medus, degtinė (iki 45°).

Medus, degtinė (iki 50°).

Medus, degtinė (iki 65°).

Žaliavos ruošimo būdas

Medus ištirpinamas.

Kmynai 5–10 min. paverdami. Ataušinama, nukošiama.

Iš žolelių ir prieskonių paruošiamas antpilas. Nukošiamas. Medus ištirpinamas.

Žolelės pavirinamos.

Atrenkamas kvapnus, aromatingas, geltonos spalvos medus.

Priedai

Kmynai, kadagio uogos.

Kmynai.

Žolelės ir prieskoniai.

Razinos, pipirai, sviestas.

Gamybos technologija

Skystas medus sudedamas į degtinę (santykis 1:5), įdedama kmynų ar kadagio uogų.

Sandariai uždarytame inde laikoma neribotą laiką. Vartoti galima po 2 parų.

Į kmynų nuovirą sudedamas medus, užkaičiama. Medui ištirpus supilama degtinė (santykis 2:5), pakaitinama iki užvirimo. Ataušinama. Supilama į butelius ar specialius indus.

Ištirpintas medus sumaišomas su antpilu, atskiedžiamas degtine (santykis priklauso nuo norimo skonio). Išmaišoma, supilama į butelius ar sandarius indus ir brandinama nuo kelių sav. iki metų ir daugiau.

Į pavirintas žoleles sudedamas medus, užvirinama, paverdama 5-10 min. Nukaičiama, supilama degtinė, uždengiama, vėl pakaitinama iki užvirimo. Laikoma vėsiai, kol atauš ir nusistovės. Perkošiama, supilstoma į butelius.

Medus, degtinė, priedai išmaišomi, pakaitinama.

Spalva, skonis, kvapas

Skaidrus, gelsvai auksinės spalvos, malonaus saldaus skonio, su medaus prieskoniu, aromatingas, žaliavos skonio.

Šviesiai gelsvos spalvos, malonaus karstelėjusio skonio, saldus aromatingas.

Skaidrus, gelsvai auksinės spalvos, su medaus prieskoniu, žaliavos skonio, aromatingas.

Medaus spalvos, kvapnus, priedų skonio ir kvapo.

Medaus spalvos, tirštas, saldus, medaus ir priedų kvapo.

Kodas 008AG04.01.04

Uogų užpiltinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas pagamintas iš degtine užpiltų uogų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šermukšnių uogos, spanguolės, mėlynės, miško žemuogės, miško avietės, degtinė (iki 55°).

Spanguolės, mėlynės, miško žemuogės, miško avietės, degtinė (iki 50°).

Juodieji serbentai, erškėtuogės, mėlynės, degtinė (iki 50°).

Šermukšnių, kadagio, putino uogos, degtinė (iki 55°).

Juodieji serbentai, erškėtuogės, mėlynės, degtinė (iki 55°).

Žaliavos ruošimo būdas

Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos. Šermukšnių uogos renkamos po šalnų, padžiovinamos ir apkepinamos.

Iš uogų išspaudžiamos sultys.

Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos.

Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos. Šermukšnio ir putino uogos renkamos po šalnų.

Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos.

Priedai

Medus, cukrus.

Gamybos technologija

Uogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.

Uogų sunka pasaldoma medumi ar cukrumi, supilama į degtinę (santykis priklauso nuo norimo skonio).

Spalva, skonis, kvapas

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Kodas 008AG04.01.05

Vaisių užpiltinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas pagamintas iš degtine užpiltų vaisių.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Slyvos, laukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, vyšnios, degtinė (iki 45°).

Laukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, degtinė (iki 45°).

Vyšnios, slyvos, kriaušės, degtinė (iki 45°).

Laukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, degtinė (iki 45°).

Vyšnios, slyvos, kriaušės, degtinė (iki 45°).

Žaliavos ruošimo būdas

Sudžiovinama, susmulkinama.

Naudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.

Sudžiovinama.

Naudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.

Sudžiovinama.

Naudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.

Priedai

Šviežios uogų sultys, medus, cukrus.

Cinamonas, razinos, medus, cukrus.

Medus, cukrus.

Cinamonas, vanilė, razinos, medus, cukrus.

Gamybos technologija

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

Šviežios vyšnios užpilamos degtine, įdedama prieskonių. Užkimštas butelis laikomas saulėje.

Po mėn. nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 3–5 dienas, skystis nukošiamas ir sumaišomas su nuopilu.

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

Šviežios vyšnios užpilamos degtine, įdedama prieskonių. Užkimštas butelis laikomas saulėje.

Po mėn. nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 3–5 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su nuopilu.

Spalva, skonis, kvapas

Žaliavos skonis, spalva ir kvapas.

Žaliavos, priedų skonis, spalva ir kvapas.

Žaliavos skonis, spalva ir kvapas.

Žaliavos, priedų skonis, spalva ir kvapas.

009. DROŽYBA

Kodas 009MD03.01.01

Užgavėnių kaukės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Viso ar tik dalies veido apdangalas su skylėmis akims. Naudotos teatralizuotose liaudies apeigose per Kalėdas, Užgavėnes XIX–XX a. pr. Būdingos Žemaitijai, vėliau išplito po visą Lietuvą.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – alksnis, beržas, uosis, liepa. Medžiagos detalėms – beržo tošis, ašutai, oda, avikailis, spalvotas popierius, pakulos.

Drožybos būdas

Skobimas, drožyba, impregnavimas, montavimas, dažymas.

Siužetas

Ornamentika

Antropomorfinės Čigonas, žydas, vengras.

Demonomorfinės (velnias, giltinė). Akys – išpjautos kiaurymės, paryškintos baltai, juodai, mėlynai. Dantys drožti dideli – dažyti juodai, baltai. Lūpos raudonos, nukarusios. Burna pražiota. Paryškinti iškilūs antakiai, grubi kumpa nosis, raukšlėta kakta, riesti ūsai, iškilūs antakiai, akcentuoti skruostikauliai, smakras.

Zoomorfinės arklys, ožys, gervė – korpusas (griaučiai), sukalamas iš lazdų. Arkliui prie griaučių pritvirtinta medinė galva ir kanapinė uodega; ožiui – ragai, gervei – ilgas snapas.

Spalva

Gali būti dažyta juoda, ruda, pilka spalva, aliejiniais dažais.

Kodas 009MD03.01.02

Riešutų spaustukai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Prietaisas riešutams gliaudyti. Būdingi dviejų tipų svertiniai iš dviejų sujungtų kojelių ir srieginiai su įsukama rankenėle.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – obelis, kriaušė, ąžuolas, beržas. Impregnavimas – vašku.

Drožybos būdas

Sudaro galvutė riešutui įdėti ir įsukamos rankenėlės su sriegiu.

Kojelės – drožtos iš medžio šakų, 10–20 cm ilgio.

Pagrindo kojelė tiesi ar lenktu galu. Viduje išskobta duobutė riešutui. Viršutinė kojelė tiesi, sujungta ar sunerta su pagrindo kojele mediniu, metaliniu kaištuku ar kilpele, kad būtų galima praskėsti.

Ornamentika

Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji reljefinė drožyba. Geometriniai, augaliniai raštai. Apvalioji figūrinė drožyba – žvėries ar žmogaus galva ar visa figūra. Kartais raštai išdeginami.

Spalva

Kodas 009MD03.01.03

Paveikslų rėmai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Nuotraukos, veidrodžio, paveikslo aptaisas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, klevas, juodalksnis, beržas.

Drožybos būdas

Tašų išpjovimas, šoninių kraštinių, ketvirčių paruošimas. Pagal norimą dydį. Plotis 2–10 cm, suleidimas 45 laipsnių kampu. Kampų sutvirtinimas įlaidu ir suklijavimas. Kartais kraštinės suklijuojamos iš kelių dantytais kraštais juostelių.

Ornamentika

Dažniausiai stačiakampiai, ovalūs, pakabinami ar pastatomi, lygiomis ar drožinėtomis kraštinėmis. Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji drožyba, kiaurapjūvis. Vyrauja augaliniai, geometriniai motyvai. Kartais su išpjaustytais įrašais. Inkrustavimas kitos rūšies mediena ar šiaudeliais.

Spalva

Kodas 009MD03.01.04

Dėžutės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Dėklas smulkiems daiktams laikyti. Moterys laikydavo papuošalus, kaspinus, skareles.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, juodalksnis, beržas, liepos luoba.

Drožybos būdas

Lentelių išpjovimas, supjovimas pagal pasirinktą dydį, sienelių sujungimas kaištukais, suklijavimas, įtaisymas dangtelio ir dugnelio. Liepinėlės – prie sulenktos liepos luobos mediniais kaištukais ar vinukėmis pritvirtinamas iš lentelės išpjautas dugnelis. Dangtelis užmaunamas.

Ornamentika

Darytos stačiakampės, ovalios, apvalios. Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji reljefinė drožyba. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Inkrustavimas spalvotais šiaudeliais, polichrominė (daugiaspalvė) tapyba.

Spalva

Kodas 009MD03.01.05

Pypkės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Įtaisas rūkyti: prikimšti tabako galvutė, kiauraviduris pypkiakotis dūmams išeiti ir kandiklis įsikąsti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – obelis, vyšnia, klevas, kareliškasis beržas.

Drožybos būdas

Drožyba, skobimas, lenkimas, deginimas, montavimas (į galvutę įdedamas metalinis įdėklas), impregnavimas.

Ornamentika

Apvalioji figūrinė drožyba. Dominuoja velnio, briedžio, šuns, meškos, žmogaus atvaizdas.

Spalva

Kodas 009MD03.01.06

Kandikliai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Įtaisas rūkyti. Apvalus kotelis. Vienas galas praplatintas papirosams, suktinėms įstatyti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – šeivamedis, putinas, vyšnia.

Drožybos būdas

Drožyba, deginimas, montavimas, impregnavimas.

Ornamentika

Raižymas, drožyba. Augaliniai, gyvūniniai ornamentai. Vaizduojamas apsivyniojęs žaltys, slenkantis driežas.

Spalva

Kodas 009MD03.01.07

Tabakinės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Dėžutė uostomajam ir rūkomajam tabakui laikyti ir nešiotis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – beržas, kareliškasis beržas, klevas.

Drožybos būdas

Drožyba, tekinimas, impregnavimas.

Ornamentika

Reljefine drožyba, kartais su išradingu atidarymu (pvz., pasukus dangtelį iššoka gyvatė). Su užmaunamu dangteliu išraižytomis sienelėmis.

Spalva

Kodas 009MD03.01.08

Lazdos (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Priemonė apsiginti, pasiremti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gumbinės iš gumbuoto ąžuolo uosio ar beržo, lenktinė lenktu galu, drožtinė – išdrožta iš medelio. Medis – ąžuolas, uosis, šermukšnis, obelis. Kartais panaudojamos natūralaus medžio išlenktos vietos ar šakos.

Drožybos būdas

Drožyba, rankenos išlenkimas (galą iššutinus verdančiame vandenyje, aplenkus ant storo pagalio), džiovinimas, impregnavimas.

Ornamentika

Reljefinė drožyba, raižymas. Būdingi gyvūniniai, augaliniai motyvai. Dažnai išdrožinėjamos realistinės, buitinės scenos, lazdos savininko inicialai, padirbimo metai. Rankenos užbaigiamos arklio, šuns, avino, liūto, žmogaus galva. Kartais rankenoje būdavo įmontuojama dėžutė skeltuvui, degtukams.

Spalva

Kodas 009MD03.01.09

Medžio raižinių atspaudai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Lenta raižiniui atspausti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – topolis, liepa, klevas.

Drožybos būdas

Lentos išpjovimas, nulyginimas, ištepimas kreida ar vašku. Piešinio kontūro išraižymas.

Ornamentika

Vaizduojami atskiri šventieji: Aušros Vartų Mergelė Marija, Šv. Jonas Nepomukas, Šv. Jurgis, Šv. Kotryna, Kristus Nazarietis, Šv. Laurynas. Nukryžiuotasis, Skausmingoji Dievo motina arba scenos iš jų gyvenimo. Galvoje kartais įrėžtas kryžius ar padarymo metai.

Spalva

Kodas 009MD04.01.01

Ližės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Įrankis duonos, ragaišio kepalams į krosnį pašauti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – pušis, drebulė.

Forma

Išdrožta iš vieno medžio gabalo. Kartais daryta iš 2 medžio gabalų: kotas prikaltas arba įleistas į išpjovą galvos viduryje arba atskirai pritvirtinta prie koto. Galva, mentė ovali arba stačiakampė 20–60 cm ilgio ir 20–40 cm pločio, nusklembtais kampais. Kotas 1,2–2 m ilgio apvalus ar briaunotas, prie galvos kartais paplatintas.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba.

Kodas 009MD04.01.02

Kočėlai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Porinis įrankis skalbiniams lyginti. Kočėlas skalbiniams apvynioti, kočėtuvė ri?tė kočėlui ritinėti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – klevas, ąžuolas, uosis.

Forma

Kočėtuvė stačiakampė 20–60 cm ilgio, 20–30 cm pločio, 3–5 cm storio, išdrožta iš vieno medžio, apačia išpjaustyta dantukais. Gale įstatyta apvali arba kilpos pavidalo rankena. Viršuje išdrožtas gūbr?s rankai atremti, kad patogiau būtų dirbti.

Kočėlas – skalbiniams apvynioti, drožtas, tekintas, 60–70 cm ilgio.

Nedarbinės plokštumos puošyba. Kontūrinis raižymas, giluminė, iškilioji reljefinė drožyba. Geometriniai augaliniai, zoomorfiniai raštai, išraižomi padarymo metai, inicialai.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba.

Kodas 009MD04.01.03

Mentelės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Įrankis ruošiamam maistui maišyti. Turėta atskiros alaus salyklui, duonos raugui, kisieliui maišyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – pušis, klevas.

Forma

Drožta iš vientiso medžio. ~ 1 m ilgio kotu ir 20 cm pločio galva.

Gamybos būdas

Drožyba.

Kodas 009MD04.01.04

Sūrspaudžiai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Prietaisas sūriams spausti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – uosis, pušis, beržas.

Forma

Atskiros lentelės 50–70 cm ilgio, 20–30 cm pločio sujungtos odos juostele, metaliniu ar mediniu sraigtu.

Pleištiniai – apatinės lentelės kampuose įtvirtinti 4 vertikalūs ~20 cm aukščio statinėliai viršutinei lentelei užmauti (jei jos kampuose išpjautos 4 skylės).

Rėminiai – lentelės įtaisytos į medinį stačiakampį viršuje platėjantį rėmą.

Gamybos būdas

Drožyba, montavimas.

Kodas 009MD04.02.01

Padėklai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Lenta valgiams padėti ar ruošti. Dažniausiai dėdavo sūrius, mėsą, duoną.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – klevas, guoba, uosis, beržas.

Forma

Daryti apvalūs, stačiakampiai, sūrio formos.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, skobimas.

Puošyba

Kodas 009MD04.02.02

Cukrinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas smulkiam cukrui laikyti. Statydavo ant stalo vaišindami svečius. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.

Forma

Kubilėlio arba taurės formos. Kubilėlio formos 10–15 cm aukščio, 5–7 cm skersmens, lygiais ar nežymiai išgaubtais šonais. Taurės formos iki 20 cm aukščio, su kojele ir apvaliu arba keturkampiu pagrindu.

Gamybos būdas

Skobimas, drožyba, tekinimas, impregnavimas.

Puošyba

Sienelės puoštos įrėžtais ar iškiliais ranteliais, dantukais. Kontūrinis raižymas. Kojelė profiliuota.

Kodas 009MD04.02.03

Druskinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Pakabinamas arba pastatomas indelis druskai laikyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.

Forma

Skobtinės – kubilėliai su įdėtu lentelės dugneliu. Dažnai daryti su įleidžiamu dangteliu. 20–50 cm aukščio, 10–20 cm skersmens. Druskai ant stalo laikyti darytos dubenėlio formos 3–5 cm aukščio, ~ 3cm skersmens.

Lentelių – stačiakampė dėžutė sukalta iš lentelių, kartais priekinė sienelė suapvalinama. Galinė sienelė prailginta su išpjova pakabinimui. Dangtelis nuožulnus ar tiesus.

Gamybos būdas

Skobimas, drožyba, tekinimas, impregnavimas.

Puošyba

Sienelės papuoštos augaliniais raižytais ornamentais. Profiliuota rankenėlė pakabinimui. Kartais puoštos tapytais ornamentais.

Kodas 009MD04.02.04

Lentelės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Padėklas kočioti ir pjaustyti. Pjaustytos daržovės, mėsa, prieskoniai, kočiota tešla.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.

Forma

Įvairių formų ir dydžių apskrita, ovali, stačiakampė, su išdrožta rankenėle ir skyle pakabinti.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, impregnavimas.

Puošyba

010. JUVELYRIKA

kodas 010GN01.01.01

Gintariniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti gintariniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – krūtinės papuošalas. Apyrankė – rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Suakmenėję sakai išplaunami jūros arba iškasami iš žemių.

Forma

Karoliukai – 0,5 cm ~5 cm skersmens, 0,3–1,5 cm storio apskriti, suploti. Aptakaus ovalo, lašo, apskritimo. Gintariniai karoliai apkaustyti bronzos, sidabro ar aukso lygiais ar graviruotais lankeliais. Karolių pirmoji eilė trumpa, juosianti kaklą, antroji – ilgesnė, trečioji – siekianti krūtinę. Segė – šlifuoto gintaro gabalas su įtaisyta adata įsegimui. Gali būti apkaustyta žalvariu, sidabru. Apyrankė – nuglūdintų plokštelių vėrinys. Žiedas – lygus, tekintas iš gintaro lankelis. Gali būti praplatintas priekis.

Gamybos būdas

Gintaro rūšiavimas pagal dydį, spalvą. Apdirbimas – šlifavimas, poliravimas, gręžimas, vėrimas, gaminio poliravimas. Naudojamas nešlifuotas, nuskaldytas gintaras. Vėrimo būdas: viduryje didžiausi, galuose mažiausi karoliukai; pakaitomis po vieną didelį, kitą mažą karoliuką; vėrimas iš keturių ar penkių dydžių karoliukų: pirmutinis – mažiausias, antras – didesnis, ketvirtas ir penktas – didžiausias, po jo vėl mažesnis ir mažiausias. Verdavo iš eilės keletą gintarinių, po to keletą bronzinių (3–4 kartus mažesnių už gintarinius). Suveriami ant lininio siūlo. Gale siūlas surišamas.

Kodas 010ŽL01.01.01

Žalvariniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti žalvariniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – įsegamas papuošalas. Apyrankė – rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Smeigtukas – prie krūtinės prisegamas papuošalas. Antkaklė – ant kaklo nešiojamas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Žalvaris – vario ir cinko lydinys.

Forma

Karoliukai – žalvario rutuliukai (akyti, išraižytu paviršiumi apvalūs, ovalūs, statinėlės formos) pilnaviduriai, tuščiaviduriai.

Sagė: lankelinės – plokštelė pasagos formos; įvijinės, pintinės – lankelis supintas, suvytas iš plonų vielučių, puoštas smulkiomis įkartėlėmis, įrėžtais dantukais, įspaustomis akutėmis, galai pastorinti; plokštelinės – skardos plokštelės raižytu paviršiumi, vidinėje pusėje vientisos ar ažūrinės pritvirtintas įsegimo liežuvėlis.

Apyrankė: juostinės – lankelis plokštelės lygus, plokščias 1,5–5 cm pločio, raižytas gyvūniniais, geometriniais ornamentais, gali būti inkrustuotas spalvotų stikliukų akutėmis; cilindrinės – rankogalinės, apskritos ar kampuotos, trikampio, keturkampio, šešiakampio pjūvio, storėjančiais galais, nesueinančiais galais, susegamos; įvijinės – iš 3–5 susuktų vielučių; vytinės – 3–9 įvijų arba tik su įvijiniais galais.

Žiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.

Smeigtukas – smeigtas apvalus 10–20 cm ilgio; galvutė rombinė, kryžminė, varpelinė, raktelinė, kartais su kilpele grandinėlėms pritvirtinti, pakabučiams (įvairių formų skardelėms) pritvirtinti.

Antkaklė – lankelis apvalus, suvytas, supintas iš vielučių. Galai pastorinti (kilpiniai, kūginiai), gali būti vienas su kitu persukti.

Kabė – 1–2,5 cm ilgio ir 0,5–2,5 cm pločio trikampis ar stačiakampis kabliukas su kilpelėmis ar skylutėmis prie drabužio prisiūti. Išlankstyta iš kietos vielos arba iškirpta iš plokštelės, tulpių, žvaigždučių formos, gaubtos, išraižytu geometriniais ornamentais paviršiumi.

Gamybos būdas

Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.

Vėrimo būdas: priekyje veriami stambesni, galuose – smulkesni karoliai; visi karoliukai vienodo dydžio; priekinių karolių tarpuose įveriami plokšti įvairių formų (trikampiai, lašo formos) kabučiai su skylute viename gale, profiliuotais kraštais, raižytais paviršiais. Veriama ant plonos vielutės.

Kodas 010SD01.01.01

Sidabriniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti sidabriniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – įsegamas papuošalas. Apyrankė – rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Smeigtukas – prie krūtinės prisegamas papuošalas. Antkaklė – ant kaklo nešiojamas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Sidabras – nerūdijantis baltas metalas.

Forma

Karoliukai – žalvario rutuliukai (akyti, išraižytu paviršiumi, apvalūs, ovalūs, statinėlės formos) pilnaviduriai, tuščiaviduriai.

Sagė: lankelinės – plokštelė pasagos formos; įvijinės, pintinės – lankelis supintas, suvytas iš plonų vielučių, puoštas smulkiomis įkartėlėmis, įrėžtais dantukais, įspaustomis akutėmis, galai pastorinti; plokštelinės – skardos plokštelės raižytu paviršiumi, vidinėje pusėje vientisos ar ažūrinės, pritvirtintas įsegimo liežuvėlis.

Žiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.

Antkaklė – lankelis apvalus, suvytas, supintas iš vielučių. Galai pastorinti (kilpiniai, kūginiai), gali būti vienas su kitu persukti.

Kabė – 1–2,5 cm ilgio ir 0,5–2,5 cm pločio trikampis ar stačiakampis kabliukas su kilpelėmis ar skylutėmis prie drabužio prisiūti. Išlankstyta iš kietos vielos arba iškirpta iš plokštelės, tulpių, žvaigždučių formos, gaubtos, išraižytu geometriniais ornamentais paviršiumi.

Gamybos būdas

Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.

Kodas 010AS01.01.01

Auksiniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Auksas – geltonos spalvos brangusis metalas.

Forma

Žiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas, supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.

Gamybos būdas

Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.

011. KAILIADIRBYSTĖ

Kodas 011GV02.01.01

Išdirbti žvėrių kailiai (Sritis – Apranga. Rūšis – Žaliava). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žvėrelių (bebrų, kiaunių, kiškių, vilkų, lapių, šeškų, voverių, žebenkščių) kailiai.

Išdirbimo būdas

Kad nesugestų nuluptas kailis užkonservuojamas arba pasūdomas, išdžiovinamas. Žalių, konservuotų kailių mirkymas, pirminis poodžio skutimas, rauginimas duoniniu (žaliamiu), žieviniu būdu, kartais dažymas, minkštinimas, lyginimas, riebalų šalinimas, plovimas, šukavimas.

Įrankiai ir priemonės

Kubilas kailiams rauginti, kailiamaučiai – kailiams džiovinti, kaišenos – nuskusti poodiniam sluoksniui, šukos – kailiams šukuoti.

Kodas 011GV02.01.02

Išdirbti gyvulių kailiai (Sritis – Apranga. Rūšis – Žaliava). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Gyvulių (avių, ožkų, ėriukų, triušių) kailiai.

Išdirbimo būdas

Kad nesugestų nuluptas kailis užkonservuojamas arba pasūdomas, išdžiovinamas. Žalių, konservuotų kailių mirkymas, pirminis poodės skutimas, rauginimas duoniniu (žaliaminiu), žieviniu būdu, kartais dažymas, kailių minkštinimas, lyginimas, riebalų šalinimas, plovimas, šukavimas.

Įrankiai ir priemonės

Kubilas kailiams rauginti, kailiamaučiai – kailiams džiovinti, kaišenos – nuskusti poodiniam sluoksniui, šukos – kailiams šukuoti.

012. KALVYSTĖ

Kodas 012GL01.01.01

Kauptukai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Įrankis daržovėms ravėti ir kaupti, bulvėms kasti, žemei purenti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.

Konstrukcija, forma

Metalinė ~10x15 cm galva ir statmenai į ją įtvertas medinis ~1 m ilgio kotas arba 2–5 metaliniai, dažniausiai suploti ~10 cm ilgio dantys (nagai).

Kodas 012GL01.01.02

Akėčios (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Padargas žemei purenti. Pagal sunkumą skirstomos į sunkias, vidutinio sunkumo ir lengvas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, tempimas, kirtimas, lenkimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Geležinės virbalinės akėčios. Pagrindinės dalys: rėmai – akėčvirbaliams įtvirtinti, akėčvirbaliai – virbai žemei purenti. Rėmai stačiakampiai, plotis ~ 1 m, kalami iš kampinės geležies juostų. Akėčvirbaliai kalami iš geležies strypų. Keturkampiai, lenkto peilio formos, nusmailintais galais, 15–25 cm ilgio, išdėstomi zigzagais. Įtvirtinami užsukant varžtu. Viename akėčių rėme 20–24 akėčvirbaliai. Tvirtinama taip, kad vienas akėčvirbalis būtų tiesus, o kitas truputį palinkęs į priekį. Virbalinės akėčios mediniais rėmais. Rėmai trapecijos, trikampio, keturkampio formos iš išilginių ir skersinių medinių balžienų, apkaustyti geležies juostomis. Į balžienuose išgręžtas skyles įkalti geležiniai akėtvirbaliai.

Kodas 012GL01.01.03

Plūgai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Padargas žemei arti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, kirtimas, ašmenų grūdinimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Pagrindinių dalių – kelmo, norago, verstuvės, pavažos, rankenų, grąžulo kalimas. Norago ašmenų išplakimas, išaštrinimas, užgrūdinimas. Verstuvės paviršiaus nuglūdinimas, pavažos pritvirtinimas prie kelmo. Pagrindinių dalių jungimas sraigtais prie kelmo, kuriame iškaltos skylės ir įdubos plūgo dalims prijungti. Rankenų, grąžulo pritvirtinimas prie korpuso.

Kodas 012GL01.01.04

Noragai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Pridedamoji geležinė plūgo ar arklo smailuma. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, kirtimas, ašmenų grūdinimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Trapecijos, trikampio formos. Trapecinis apačioje pastorintas, tiesiais, pasmailintais, aštriais ašmenimis, lygiu paviršiumi.

Kodas 012GL01.02.01

Pasagos (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Gyvulininkystės reikmenys). Geležinė plokštelė, pakalama po arklio kanopa. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.

Konstrukcija, forma

Puslankiu, galuose užlenktos užbarzdės. Per vidurį atskirai padaryta paaštrinta priešakinė užbarzdė (vad. knopa). Daryta 6–12 skylučių vinims (vad. pasagvinėms, uknoliams) įkalti.

Kodas 012GL01.03.01

Kirtikliai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žvejybos reikmenys). Įrankis ledui, sušalusiai žemei kirsti, kasti, smulkinti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, kirtimas, ašmenų aštrinimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Geležinė ~ 40 cm ilgio galva nežymiai išlenkta su aštriais ašmenimis. Vienoje pusėje ašmenys nusmailinti, kitoje – išplatinti statmenai kotui. Gali būti nusmailėjantys abiejose pusėse. Viduryje įstatytas medinis ~1 m ilgio kotas.

Kodas 012GL01.03.02

Peikenos (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žvejybos reikmenys). Įrankis ledui, sušalusiai žemei kirsti, akmenims vartyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.

Konstrukcija, forma

Geležinis smailus 25 cm ilgio strypas, užmautas ant medinio 1,2 m ilgio koto. Strypo galas aštrus. Koto viršuje dažnai pritaisytas kilpiškas pasaitėlis užsimauti ant rankos, kad kertant neišsprūstų.

Kodas 012GL02.01.01

Apkaustai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Metaliniai daiktų ir įtaisų sutvirtinimai, atliekantys konstrukcinę ir puošybinę funkciją. Kaustytos skrynios, kuparai, transporto priemonės, namų apyvokos daiktai. Apkaustai tvirtina briaunas, kampus, skrynių antvožus, priekius, rečiau galus. Išdėstomi ištisine juosta arba atskiromis dalimis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalimas, sukimas, lenkimas, karpymas iš skardos, gruntavimas, dažymas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Linijiniai – ištisinės ar kiauraraštės 2–5 cm pločio, įvairaus ilgio juostos. Rogių apkaustai, pavažų apkaustai – šynos – keturkampė 3 cm pločio ir 3 cm storio juosta, prikalamos per visą pavažos ilgį. Geležiniai atspyriai – storos geležies juostos, laikančios, kad rogių pavažos neatsilenktų.

Puošyba

Linijiniai apkaustai kiauraraštėse juostose per visą vidurį iškalti ritmiškai pasikartojantys ornamentai (dantukai, vingeliai, puslankiai, širdelės, trikampiai). Ištisinės juostos lygiais ar profiliuotais pakraščiais, priekyje galai užbaigiami pumpurėliais, lapeliais, žiedais, žalčių ir paukščių galvutėmis. Plokšteliniai – stačiakampės, keturkampės plokštelės, gali būti iškalstytos geometriniais ornamentais, išdėstomos pavieniui ar mazgais. Dažoma juodai, tamsiai pilkai. Rogių apkaustai, pavažų apkaustai – šynos – puošiama dekoratyvinėmis vinimis. Dažoma juodai, tamsiai pilkai.

Kodas 012GL02.01.02

Vyriai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Įtaisas durims, langams, langinėms, vartams varstyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, sukimas, lenkimas, kirtimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Stačiakampė lygiais ar profiliuotais pakraščiais plokštelė arba juosta su įmova. Vienpusis prikalamas prie varstomosios dalies. Dvipusis 2 simetriškos ant vertikalios ašelės sumautas plokšteles, kurių viena kalama prie varstomosios dalies, kita prie stabiliosios.

Puošyba

Iškalti augalų ir gyvūnų motyvais. Galai profiliuojami augaliniais, gyvūniniais ornamentais.

Kodas 012GL02.01.03

Apyraktė (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Metalinė užrakto plokštelė su skyle raktui ant durų, vartų, skrynių arba spintų stalčių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalimas, sukimas, lenkimas, kirtimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Ovalo, širdelės ar trapecijos formos.

Puošyba

Papuošta iškalstytais, išraižytais geometriniais, rečiau augaliniais ar gyvūniniais ornamentais. Puošiama dekoratyvinėmis vinimis, dažoma.

Kodas 012GL02.02.01

Memorialinių paminklų viršūnės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Kalti, lankstyti geležies dirbiniai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.

Konstrukcija, forma

Konstrukcija – geležies juostų 3–5 cm pločio ar strypų, kiauryminė kryžma. Kiauryminių vidus tuščias ar su vingiuotu spinduliu, kryžiaus formos be puošybos elementų, kartais su perkryžomis galuose, kryžmoje – spinduliai, vertikalios kryžmos apačioje pusmėnulis, saulės formos – diskas su pritvirtintais spinduliais, daugiakryžmės 2–4 kryžmų.

Puošyba

Spinduliai vingiuoti, suploti, galai perskelti į 2–3 atšakas, kryžmų galuose žvaigždutės, lelijos, vertikali kryžma su bumbulu, pusmėnuliu, vėliavėle, skardos angelu. Stiebas su bumbulu, viršūnėje plokščias apskritimas su monograma, iškaltas iš geležies juostų ir galuose paplatintas pusmėnuliais, viršūnėje – kryželis, širdelė.

Kodas 012GL02.02.03

Vėtrungės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Prietaisas vėjo krypčiai rodyti. Tvirtinama statinio viršuje ant įmontuoto stiebo. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, žalvaris.

Gamybos būdas

Kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas, gruntavimas, dažymas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Stiebas prie kurio pritvirtinta dekoratyvinė judanti plokštelė – stačiakampė, figūrinė: angelo, gaidžio pavidalo.

Puošyba

Kalstymas, kiaurapjūvis, dažymas. Dažoma juodai, tamsiai pilkai. Gali būti su iškaltais savininko inicialais, padarymo data. Kuršių Nerijos burvalčių stiebo viršuje buvo tvirtinama skardinė plokštelė su tam tikru atskiram kaimui būdingu ženklu.

Kodas 012GL02.02.04

Tvorelės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Užtvara aplink sodybą, kiemą ar kitokį žemės sklypą. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, lankstymas, sukimas, pynimas, montavimas, gruntavimas, dažymas. Detalių jungimas suvirinant žaizdre, įkaitinto ruošinio sukalimas sukniedijant – pragręžtos detalės sujungiamos kniede ir kitoje pusėje suformuojama galvutė.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Vertikalūs strypeliai, pritvirtinti prie horizontalių.

Puošyba

Strypelių viršūnių profiliavimas – rombeliais, smailėmis, lapeliais, trilapiais. Dažoma juodai, tamsiai pilkai.

Kodas 012GL02.02.05

Vartai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Atkeliama tvoros dalis įeiti, įvažiuoti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, karpymas, lankstymas, pynimas, sukimas, montavimas, gruntavimas, dažymas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Vienvieriai – iš vienos, dvivieriai – dviejų veriamų dalių. Strypeliai briaunuoti, apvalūs, suktos geležies. Vertikalūs strypeliai tvirtinami prie horizontalių. Detalių jungimas suvirinant žaizdre, įkaitinto ruošinio sukalimas sukniedijant – pragręžtos detalės sujungiamos kniede ir kitoje pusėje suformuojama galvutė.

Puošyba

Viršūnių profiliavimas – rombeliais, smailėmis, lapeliais, trilapiais. Sustandinami įstrižiniais spyriais.

Kodas 012GL03.01.01

Žarstekliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įnagis žarijoms žarstyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, lenkimas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

„L“ raidės formos galva su mediniu arba metaliniu ~ 1m ilgio kotu.

Kodas 012GL03.01.02

Žnyplės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įrankis žarijoms suimti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, montavimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

2 metalinės svirtys, kniede sujungtos, gale užsibaigiančios išlenktomis žiaunomis.

Kodas 012GL03.01.03

Kastuvėliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įrankis gaubta mente pelenams, žarijoms semti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, lankstymas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Mentė gaubtais kraštais, lygiu dugnu. Gale įmova mediniam kotui įstatyti. Kotas gali būti ir metalinis.

Kodas 012GL04.01.01

Žibintai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Prietaisas patalpai, gatvei apšviesti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, viela, skarda, stiklas.

Gamybos būdas

Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas, stiklinimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Stačiakampio gretasienio, trikampio, cilindro formos. Rėmai metaliniai, skardos, išpinti iš vielos, su durelėmis, kūginiu stogeliu, kaminėliu dūmams išeiti, lankeliu nešimui ar pakabinimui.

Puošyba

Skardinių sienelės, išbadytos eglutės raštu, metaliniai rėmeliai, įstiklinti bespalviu ar spalvotu stiklu.

Kodas 012GL04.01.02

Žvakidės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Įtaisas žvakėms įstatyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, alavas, varis, bronza.

Gamybos būdas

Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Daromos vienalizdės, dvilizdės, trilizdės, keturlizdės, penkių lizdų. Pastatomos, kabinamos, nešiojamos. Pagrindas apvalus, trikampis, keturkampis (laiptuotas) kūgio, dubenėlio formos. Gali būti su kojelėmis. Stiebas apvalus, cilindriškas, kolonos formos, briaunuotas, profiliuotas, su įsmaukomis. Šakos (2–5) su lizdeliu (apvaliu, cilindrišku, taurės formos, atlenkta briaunele). Smeigas žvakei užmauti.

Puošyba

Stiebas gali būti ažūrinis. Dekoruojamos augaliniais, gyvūniniais, geometriniais ornamentais.

Kodas 012GL04.01.03

Šviestuvai (sietynai) (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Pakabinamas daugiašakis šviestuvas su žvakėmis ar lempomis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, alavas, varis, žalvaris.

Gamybos būdas

Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Pagrindas – apskritas, figūrinis su įtaisytais lizdeliais (taurės, cilindro formos su atlenktais kraštais) žvakėms įstatyti. Gali būti pritvirtintos raitytos (dažniausiai S raidės formos) šakos. Pakabinamas grandinėmis.

Puošyba

Ornamentuotas augaliniais, gyvūniniais motyvais.

013. KARPYMAS

Kodas 013PP01.01.01

Langų užuolaidos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Langų užuolaidos – juosta, kiauraraštė, be kiauraraščio, 8–30 cm pločio, pritvirtinama prie lango viršaus, kartais tvirtinama ir lango apačioje arba dviem trikampiais, tvirtinamais viršutiniuose langų rėmų kampuose. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.

Kodas 013PP01.01.02

Lentynų papuošalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Lentynų papuošalai – juosta 20–40 cm pločio, kiauraraštė, be kiauraraščio, iškarpytu pakraščiu. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Ornamentai

Kodas 013PP01.01.03

Paveikslų rėmų apvadai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Paveikslų rėmų apvadai – juostelės 5–10 cm pločio kiauraraštės, be kiauraraščio iškarpytais pakraščiais, viduriu mediniams rėmams apklijuoti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Ornamentai

Kodas 013PP01.01.04

Eglučių papuošalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Eglučių papuošalai – žvaigždutės, snaigės, angeliukai, kiauraraščiai, be kiauraraščio. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Ornamentai

Kodas 013PP01.01.05

Paveikslai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Paveikslai – įvairaus dydžio peizažai, ornamentinės kompozicijos, natiurmortai, figūrinės, peizažinės, architektūrinės kompozicijos. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus antroje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Kodas 013PP01.01.06

Servetėlės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Servetėlės – kvadratinės, kraštai, vienas kampas iškarpomi. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Ornamentai

Kodas 013PP01.01.07

Lempų gaubtai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Lempų gaubtas – juosta ~ 20 cm pločio, kiauraraštė, be kiauraraščio, tvirtinama prie gaubto lanko, nusileidžianti, kraštai iškarpyti kuteliais – smulkiomis juostelėmis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Ornamentai

014. KEPIMAS

Kodas 014AG05.01.01

Paprasta ruginė duona (Sritis – Maistas. Rūšis – Duona). Rupių miltų kepalais kepamas valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, vanduo.

Priedai

Kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai.

Rauginimo būdas

Rauginama mediniuose duonkubiliuose. Ištirpinamas nuo praėjusio kepimo kubile paliktas duonos tešlos gumulėlis, įpilama drungno vandens, supilama 1/3 miltų kiekio, išmaišoma, uždengiama ir šiltoje patalpoje rauginama 14–16 val.

Kepimo technologija

Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 2–3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

Įrankiai ir įrenginiai

Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Forma

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Skonis, spalva

Saldžiarūgštė, jaučiamas priedų (ajerų, kmynų) skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.

Kodas 014AG05.01.02

Plikyta duona (Sritis – Maistas. Rūšis – Duona). Plikytų miltų kepalais kepamas valgis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, vanduo

Priedai

Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.

Kartais ruginiai miltai atminkomi kvietiniais miltais

Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.

Kartais ruginiai miltai atminkomi grikiniais miltais

Kvietiniai miltai, kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai

Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.

Rauginimo būdas

Miltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.

Kepimo technologija

Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

Vestuvinė duona puošiama įspaustais ornamentais.

Įrankiai ir įrengimai

Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Forma

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Skonis, spalva

Saldžiarūgštė, malonios rūgštelės kvapo. Tamsiai ruda plutelė, perpjovus – šviesiai ruda.

Kodas 014AG05.01.03

Duona su priedais (Sritis – Maistas. Rūšis – Duona). Rupių miltų kepalais kepamas valgis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, vanduo.

Priedai

Kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai. Virtos bulvės, sėmenys, sėlenos, kartais ruginiai miltai atminkomi miežiniais.

Kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai. Virtos bulvės. Į ruginių miltų maišymą kartais dedama grikinių miltų (maždaug trečdalis).

Kvietiniai miltai, kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai.

Kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai, lašiniai.

Kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai.

Rauginimo būdas

Kepimo technologija

Į raugą supilami likę miltai, kartais dedama kmynų ir viskas gerai išminkoma. 2–3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais, kepama gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

Vestuvinė duona puošiama įspaustais ornamentais.

Kepama ir ruginė duona, atminkyta kvietiniais miltais.

Į raugą supilami likę miltai, kartais dedama kmynų arba kubeliais supjaustytų sūdytų ar parūkytų lašinukų arba įkaišoma į padarytą kepalą iš viršaus plokščių spirgų. Viskas gerai išminkoma. 2-3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais, kepama gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

Įrankiai ir įrenginiai

Medinis duonkubilis, medinė ližė, duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Forma

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Pailgi arba apvalūs dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Skonis, spalva

Saldžiarūgštė, jaučiamas priedų skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.

Kodas 014AG05.02.01

Miežinis ragaišis (Sritis – Maistas. Rūšis – Ragaišiai). Mažai raugintos tešlos kepinys.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežiniai miltai, duonos raugas ar mielės, vanduo.

Miežiniai miltai, grikiniai miltai, duonos raugas ar mielės, vanduo.

Gamybos technologija

Į pašildytą (iki 30 °C) pieną ar vandenį sudedamas išleistas duonos raugas ar mielės, 1/3 kepimui skirtų miltų, išmaišoma. Rauginama per naktį. Ryte sudedami likę miltai, išminkoma, pakildinama. Daromi apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami. Kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (1–1,5 val.).

1/3 miežinių ar grikinių kepimui skirtų miltų išplakama pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje. Sudedama išleistas duonos raugas ar mielės. Rauginama 2–3 val. (kol pakyla). Išminkoma sudėjus likusius grikinius miltus. Pakildinama. Daromi apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami. Kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.).

Įrankiai ir įrenginiai

Indas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.

Forma

Apvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.

Skonis, spalva

Švelniai rūgštus, jaučiamas miežių skonis, pilkai rudos spalvos, plutelė ruda.

Kodas 014AG05.02.02

Kvietinis ragaišis (Sritis – Maistas. Rūšis – Ragaišiai). Mažai raugintos tešlos rupių kvietinių miltų kepinys.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Rupiai malti kvietiniai miltai, vanduo ar pienas, mielės.

Gamybos technologija

Į pašildytą (iki 30 °C) pieną ar vandenį sudedama 1/3 kepimui skirtų miltų, išmaišoma, uždengus rauginama per naktį. Ryte sudedami likę miltai, išminkoma, pakildinama. Formuojami nedideli apvalūs kepalėliai, jie dar pakildinami ir kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (1–1,5 val.).

Pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje išmaišoma 1/3 kepimui skirtų miltų, sudedama išleistos mielės. Pakildinama. Sudedama likę miltai, išminkoma, pakildinama. Iš tešlos daromi nedideli apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami, aptepami išplaktu kiaušiniu. Kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (1 val.).

1/3 kepimui skirtų miltų išmaišoma pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje, sudėjus išleistas mieles parauginama apie 2–3 val. Sudedami likę miltai, išminkoma, pakildinama. Daromi apvalūs ar pailgi kepalėliai, dar kartą pakildinama. Kepami krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.). Iškepto ragaišio paviršius ištepamas lašiniais.

Įrankiai ir įrenginiai

Indas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.

Forma

Apvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.

Apvalūs ar ovalo formos nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.

Skonis, spalva

Švelniai rūgštus, gelsvos spalvos su ruda plutele.

Kodas 014AG05.02.03

Ragaišis su priedais (Sritis – Maistas. Rūšis – Ragaišiai). Mažai raugintos tešlos kepinys.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežiniai arba rupiai malti kvietiniai miltai, vanduo arba pienas, mielės.

Miežiniai arba grikiniai miltai, vanduo arba pienas, mielės.

Rupiai malti kvietiniai miltai, vanduo arba pienas, mielės.

Ruginiai miltai, vanduo, mielės.

Rupiai malti kvietiniai miltai, vanduo arba pienas, mielės.

Priedai

Žalios trintos ar virtos grūstos bulvės, rūgęs pienas ar grietinė.

Morkos.

Sviestas, aliejus, kiaušiniai.

Miežiniai miltai, virtos bulvės.

Cukrus, kiaušiniai, riebalai.

Gamybos technologija

Miežiniam ragaišiui –tarkuotos bulvės užplikomos karštu pienu, sudedama 1/3 kepimui skirtų miltų, išleistos mielės. Viskas išminkoma, pakildinama. Sudedama likę miltai, išminkoma, pakildinama. Daroma nedideli apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinama. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1–1,5 val.)

Kvietiniam ragaišiui –

1/3 kepimui skirtų miltų, išleistos mielės išplakamos pašildytame (iki 30 °C) piene. Pakildinama. Sudedama likę miltai, sutrintos virtos bulvės, rūgęs pienas ar grietinė, išminkoma. Daroma nedideli apvalūs kepalėliai. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.)

1/3 miežinių ar grikinių kepimui skirtų miltų išplakama pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje. Sudedama išleistos mielės. Pakildinama. Sudedama likusieji grikiniai miltai, sutrintos morkos, išminkoma. Pakildinama. Daroma nedideli apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.).

Pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje išmaišoma 1/3 kepimui skirtų miltų, sudedama išleistos mielės. Pakildinama. Sudedama likę miltai, ištirpintas sviestas ar aliejus, kiaušiniai. Išminkoma. Pakildinama. Iš tešlos daromi nedideli apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami, aptepami išplaktu kiaušiniu. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.).

1/3 kepimui skirtų ruginių miltų, išleistos mielės išplakama pašildytame (iki 30 °C) vandenyje. Pakildinama. Minkant sudedama likę ruginiai miltai (kartais dedama iki ½ miežinių miltų), virtos sutrintos bulvės. Išminkoma. Pakildinama. Daromi nedideli apvalūs kepalėliai. Kepama krosnyje, kol gražiai apskrunda (apie 1 val.).

1/3 kepimui skirtų miltų išmaišoma pašildytame (iki 30 °C) piene ar vandenyje. Sudėjus išleistas mieles parauginama 2–3 val. Sudedami likę miltai, ištirpinti riebalai, kiaušiniai, cukrus. Išminkoma. Pakildinama. Daromi apvalūs kepalėliai, dar kartą pakildinami. Kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja (apie 1 val.).

Įrankiai ir įrenginiai

Indas minkyti, kepimo skarda, duonkepė krosnis.

Forma

Apvalūs, nedideli (iki 1 kg), neaukšti kepalėliai.

Skonis, spalva

Jaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, pilkšvos spalvos su rusva plutele.

Jaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, gelsvos spalvos su ruda plutele.

Jaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, pilkšvos spalvos su ruda plutele.

Jaučiamas žaliavos ir priedų salstelėjęs skonis, gelsvos spalvos su ruda plutele.

Kodas 014AG05.03.01

Grikinės babkos* (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Grikinių miltų apvalus šventinis dzūkų pyragas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Grikiai, pienas ar pasukos.

Žaliavos ruošimo būdas

Grikiai išdžiovinami. Pakeltomis girnomis malant nuplėšiamos ašakos, nusijojama. Grūdai suleistomis girnomis smulkiai sumalami.

Gamybos technologija

Miltai išmaišomi šiltame piene, įmušami kiaušiniai, sudedama ištirpintas sviestas, grietinė. Viskas ilgai ir labai gerai plakama. Nuo plakimo priklauso, kaip pyragas iškils. Gražiai iškyla, jei maišoma raugintame piene ar pasukose. Baigiant plakti įdedama paspirgintų lašinukų, pasaldinama medumi. Kepama krosnyje ketaus puoduose.

Priedai

Grietinė, sviestas, lašinių spirgučiai, medus.

Forma

Apvali, puodo formos.

Puošyba

Vestuvėms, krikštynoms puošiama kiaušinio baltymo išplaktu glaistu, uogomis, rūtos šakelėmis.

Spalva, skonis

Geltonos spalvos, medaus skonio.

Kodas 014AG05.03.02

Bobos (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Aukštas saldus šventinis pyragas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, kiaušinių tryniai, riebalai, cukrus, mielės, pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Valcuoti kvietiniai miltai persijojami. Atskirti kiaušinių tryniai išsukami su cukrumi. Mielės išleidžiamos piene. Sviestas ištirpinamas.

Gamybos technologija

Iš iškildintos ir labai gerai išplaktos tešlos iškepamas pyragas. Kepama aukštoje apvalioje skardinėje ar molinėje formoje arba puode.

Priedai

Razinos.

Prieskoniai

Vanilė.

Forma

Aukštas, apvalus.

Puošyba

Puošiama smulkintu cukrumi, išplakto kiaušinio baltymo, kakavos glaistais, džiovintos duonos trupiniais.

Spalva, skonis

Spalva – geltona; skonis – saldi, jaučiamas žaliavos, priedų ir prieskonių skonis.

Kodas 014AG05.03.03

Karvojai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Didelis puoštas apeiginis vestuvių pyragas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, mielės, pienas.

Gamybos technologija

Iš iškildintos pagerintos mielinės tešlos specialioje formoje iškepamas pyragas. Iš tos pačios tešlos padaroma ir atskirai iškepama įvairios figūrėlės. Iškepęs pyragas aptepamas kiaušinio baltymu, atvėsinamas ir puošiamas.

Priedai

Grietinė, kiaušiniai, sviestas, cukrus, razinos, vanilinis cukrus.

Forma

Didelis, apvalus; 2–4 aukštų, į viršų siaurėjantis; „S“ raidės ar „8“ formos riestė; ąsočio formos.

Didelis apvalus.

Didelis apvalus ar keturkampis; 3–4 aukštų, į viršų siaurėjantis.

Didelis apvalus.

Didelis apvalus; 2–3 aukštų, į viršų siaurėjantis.

Puošyba

Aptepamas išplakto kiaušinio baltymo glaistu, išpuošiama paukščiukų, gyvūnėlių, žvaigždučių figūrėlėmis, uogomis, rūtų šakelėmis.

Spalva, skonis

Geltonas, jaučiamas priedų skonis.

Kodas 014AG05.03.04

Mieliniai pyragai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Smulkių kvietinių miltų šventinis kepinys, kildinamas mielėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, pienas, mielės, cukrus.

Žaliavos ruošimo būdas

Valcuoti kvietiniai miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35 °C). Mielės išleidžiamos piene.

Gamybos technologija

Iš pusės miltų, pieno, cukraus ir mielių įmaišyta tešla rauginama (20–25 °C temperatūroje) 1,5–2 val. Į tešlą sudedama likę miltai, riebalai, kiaušiniai, gerai išminkoma. Baigiant minkyti dedama razinos, vanilinas. Kildinama (20–25 °C temperatūroje), kol iškyla. Tešla sudedama į skardas ar formas, dar kartą pakildinama ir kepama krosnyje, kol gražiai paruduoja.

Priedai

Riebalai (sviestas arba vištų, žąsų arba kiaulių taukai), kiaušiniai, cukrus, druska, razinos.

Prieskoniai

Vanilė.

Forma

Apvalus ar pailgas.

Puošyba

Prieš kepimą viršus puošiamas iš tos pačios tešlos padarytais gumuliukais, figūrėlėmis, pynėmis.

Spalva, skonis

Gelsvas, plutelė rusva.

Kodas 014AG05.03.05

Pyragėliai su įdaru (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Mažas mielinės tešlos kepinys su lašinukų, grybų ar kitokiu įdaru.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, pienas, mielės.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35 °C temperatūros). Mielės išleidžiamos piene.

Gamybos technologija

Iš pusės miltų, pieno ir mielių įmaišyta tešla rauginama (20–25 °C temperatūroje) 1–1,5 val. Į tešlą sudedami likę miltai, išminkoma. Kildinama (20–25 °C temperatūroje), kol pakyla. Iš paruoštos tešlos daromi nedideli pailgi pyragėliai (1–2 kąsnių), į kurių vidų įdedamas įdaras. Kepami nekarštoje krosnyje, kol pagelsta. Išimti iš krosnies, sudedami į rėtį ar dubenį, pridengiami drobe, kad būtų minkštesni.

Įdarai:

1. Smulkiai supjaustyti svogūnai pakepinami nedideliame kiekyje riebalų, sudedama nedideliais spirgiukais supjaustyti lašinukai, pipirai, išmaišoma.

2. Smulkiai supjaustyti svogūnai pakepinami nedideliame kiekyje riebalų, sudedami smulkiai supjaustyti grybai, pipirai, išmaišoma.

3. Varškė ištrinama, įdedama kiaušiniai, cukrus, cinamonas, išmaišoma.

Priedai

1. Lašinukai, riebalai. 2. Virti švieži ar džiovinti grybai, riebalai. 3. Varškė, kiaušiniai, cukrus.

Prieskoniai

Svogūnai, pipirai, cinamonas.

Forma

Nedideli, pailgi.

Puošyba

Nepuošiama arba apibarstoma kmynais arba aguonomis.

Spalva, skonis

Gelsva plutelė, skonis įdaro.

Kodas 014AG05.03.06

Bandelės (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Iš mielinės tešlos iškeptas nedidelis raguolis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, pienas, mielės.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35 °C temperatūros). Mielės išleidžiamos piene.

Gamybos technologija

Iš pusės miltų, pieno ir mielių išmaišyta tešla rauginama (20–25 °C temperatūroje) 1–1,5 val. Į tešlą sudedami likę miltai, kiaušiniai, cukrus, kartais dedami kiti priedai (razinos, vanilinas). Išminkoma. Kildinama (20–25 °C temperatūroje), kol pakyla. Iš paruoštos tešlos daromos nedidelės apvalios ar pailgos bandelės, dedamos į skardą, dar pakildinamos, aptepamos išplaktu kiaušiniu, kartais apibarstomos cukrumi, arba cukrumi sumaišytu su cinamonu. Kepama nekarštoje krosnyje, kol pagelsta. Išimtos iš krosnies, sudedamos į rėtį ar dubenį, pridengiamos drobe, kad būtų minkštesnės.

Priedai

Razinos, cukrus, kiaušiniai.

Prieskoniai

Vanilinas, cinamonas.

Forma

Nedidelės apvalios arba pailgos.

Spalva, skonis

Gelsva, plutelė – rusva, skonis – saldžios.

Kodas 014AG05.04.01

Figūriniai sausainiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pyragai). Trapūs miltiniai kepiniai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, sviestas, grietinė, cukrus.

Gamybos technologija

Iš persijotų miltų, grietinės, sviesto, cukraus išminkoma kieta tešla. Tešla palaikoma šaltoje patalpoje iki 5 val. Iškočiojama plonu sluoksniu, specialiomis formelėmis išspaudžiamos įvairios figūrėlės. Kepama nekarštoje krosnyje, kol pagelsta.

Forma

Įvairios figūrėlės.

Spalva, skonis

Spalva – gelsva, skonis – saldūs.

Kodas 014AG05.05.01

Figūriniai meduoliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Meduoliai). Šventiniai įvairių figūrų kepiniai su medumi ir prieskoniais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, medus.

Priedai

Kiaušiniai, sviestas, grietinė.

Prieskoniai

Gvazdikėliai, cinamonas, kvapieji pipirai, imbieras.

Gamybos technologija

Į pavirintą ir atvėsintą medų supilama ištirpintas ir atvėsintas sviestas, su cukrumi ištrinti kiaušinių tryniai, grietinė, sudedami prieskoniai, miltai. Išminkoma kieta tešla. Tešla 1–2 dienas palaikoma šaltoje patalpoje. Iš tešlos daromi įvairių formų meduoliai: gyvūnėlių, žvėrelių, paukščių, širdelių, žvaigždučių. Figūrėlės nulipdomos arba iškočiojus plonu sluoksniu, išspaudžiamos specialiomis formelėmis. Kepama nekarštoje krosnyje, kol paruduoja.

Konsistencija

Kietas.

Forma

Įvairios figūrėlės

Spalva, skonis

Rudi, medaus ir prieskonių skonio.

Puošimas

Puošiami kiaušinio baltymo išplaktu glaistu, jį nudažant įvairiomis spalvomis. Ant kai kurių daromas užrašas.

Kodas 014AG05.05.02

Minkšti meduoliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Meduoliai). Minkštas kepinys su medumi ir prieskoniais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, medus.

Priedai

Kiaušiniai, grietinė, sviestas, cukrus.

PRIESKONIAI

Kvapieji pipirai, gvazdikėliai, cinamonas, imbieras.

Gamybos technologija

Į pavirintą ir atvėsintą medų supilama ištirpintas ir atvėsintas sviestas, su cukrumi ištrinti kiaušinių tryniai, grietinė, sudedami prieskoniai, miltai. Tešla labai gerai išplakama iki grietinės tirštumo. Baigiant plakti sudedami išplakti kiaušinių baltymai. Tešla supilama į kepimo skardą arba į specialias įvairių figūrėlių formas. Kepama nekarštoje krosnyje, kol paruduoja. Iškepęs atvėsinamas formoje. Išėmus iš skardos pjaustomas nedideliais gabalėliais. Jeigu kepama atskirose formelėse, išėmus puošiama.

Konsistencija

Minkštas, akytas.

Forma

Kepimo indo forma arba keturkampiai gabalėliai.

Spalva, skonis

Rudas, medaus ir prieskonių skonio.

Puošimas

Puošiama kiaušinio baltymo išplaktu glaistu, uogomis.

Kodas 014AG05.06.01

Šakočiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Šakočiai). Aukštas tuščiaviduris pyragas su ragučiais išorinėje pusėje. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaušiniai, sviestas, cukrus, kvietiniai miltai, grietinėlė.

Gamybos technologija

Kepama prieš krosnyje degančią karštą ugnį. Išplakta grietinės tirštumo tešla pilama ant pamažu sukamo riebaluota drobe aptraukto, gerai įkaitinto specialaus medinio volo.

Įranga ir įrankiai

Malkomis kūrenama krosnis su priekakčiu, specialus kūgio formos medinis (ąžuolinis, klevinis ar liepinis) volas, įdėtas į du stovelius ir sukamas rankena, drobė volui aptraukti, specialus medinis samtis su skylėmis tešlai pilti.

Forma

Tuščiavidurė, nupjauto kūgio forma, su įvairaus dydžio rageliais išorėje.

Spalva, skonis

Geltonai rusvos spalvos, saldus, jaučiamas dūmo skonis.

015. KEPURIŲ VĖLIMAS

Kodas 015GV03.01.01

Veltinės kepurės (Sritis – Apranga. Rūšis – Galvos dangalai). Gaubtinė vyrų ir moterų galvos danga. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Vilna, vilnonis veltas audinys.

Įrankiai

Formos kepurėms velti.

Gamybos būdas

Vėlimas, siuvimas.

Forma, spalva

Šalmo arba gaubtuvo formos. Gaubtė vientisa veltų vilnų, susiūta iš dviejų apskritai arba keturių smailiu kampu iškirptų velto audinio gabalų, kaktos srityje iškirpta lanku arba horizontaliai.

Puošyba

Kodas 015GV03.01.02

Kailinės kepurės (Sritis – Apranga. Rūšis – Galvos dangalai). Gaubtinė vyrų ir moterų galvos danga. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Kailis, lininis audinys, pašiltinimui – vilna, pakulos, antrarūšis kailis.

Įrankiai

Formos kepurėms siūti.

Gamybos būdas

Siuvimas.

Forma, spalva

Ausinės iš įvairių audinių arba kailio su pamušalu, pašiltintos vilnos, pakulų, pašukų, vatos ar prastesnio kailio sluoksniu. Gaubtė iš vieno gabalo, priekis dažniausiai su karūnos arba stačiakampio formos antsiuvu, iš abiejų pusių prisiūtos ausys (kepurės dalys uždengiančios ausis), kurios pasmakrėje surišamos raišteliais arba susegamos dirželiais.

Puošyba

016. KLUMPDIRBYSTĖ

Kodas 016MD05.01.01

Klumpės (Sritis – Apranga. Rūšis – Avalynė). Medinis apavas. Pirmiausia pradėtos dėvėti Mažojoje Lietuvoje, XIX a. paplito Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Dirbdavo klumpdirbiai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – beržas, drebulė, gluosnis, juodalksnis, klevas.

Gamybos būdas

Žalio medžio rąstas supjaustomas, suskaldomas pliauskomis. Ištašoma klumpės forma, (padas, šonai). Išskobiamas vidus. Apdailinamas vidus ir išorė.

Forma

Vasarinės – plonesnėmis sienelėmis, rudeninės – gilesnės, aukštesniais kulnais.

Puošyba

Priekis, lankelis išraižytais, išdegintais, tapytais geometriniais ir augaliniais motyvais (gėlyčių, lapelių, eglučių, paukštelių, rombelių, trikampėlių raštais). Nudažytos geltonai. Gausiau puoštos vaikiškos, moteriškos klumpės.

Kodas 016MD05.01.02

Medpadžiai (Sritis – Apranga. Rūšis – Avalynė). Kasdienis apavas mediniu padu ir odiniu viršumi. XIX a. pab.–XX a. I p. dirbo klumpdirbiai arba pasigamindavo patys valstiečiai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Padas – alksnio, gluosnio. Viršus odinis, žaliaminė (kiaulių, raguočių) oda. Užkulniams pakietinti – skiedra, tošis.

Gamybos būdas

Pado (su pakulne) ištašymas, įrantų išpjovimas, apdailinimas. Viršaus užtraukimas. Prie pado pridedamas kurpalis, ant jo užtraukdavo sudrėkintos odos gabalą ir, ištempę kraštus, užkaldavo odos rantelį. Pritvirtindavo kabėmis ar vinutėmis.

Forma

Su užkulniais, be užkulnių, su aulais.

Puošyba

Juodai, rudai dažyta oda. Oda gali būti su įspaustais ornamentais. Puoštos prisiūtomis juostelėmis, iškarpytais dantukais ar išbadytomis skylutėmis. Prikalimui prie pado naudotos dekoratyvinės vinutės.

017. KROSNININKYSTĖ

Kodas 017ML01.01.01

Duonkepės krosnys (Sritis – Architektūra. Rūšis – Šildymo įrenginiai). Įrenginys patalpai apšildyti ir duonai kepti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Molis, plytos, akmenys, kokliai.

Įrankiai

Dėžė moliui maišyti, kūlė moliui plūkti, mentelė skiediniui krėsti, plaktukas plytoms apdaužyti, sietas žvyrui persijoti, svambalas šonų vertikalumui nustatyti, glaistyklė sienelėms aplyginti.

Įrengimo būdas

Statoma pirkios gyvenamajame gale. Pagrindinės dalys: pamatas, korpusas, pakura, priežda, pakrosnis. Pamatas suręstas iš 2–3 apvalių rąstų, pamato viršus storų lentų, apdrėbtų moliu , apačioje pakrosnis – tuščia erdvė. Korpusas – stačiakampis, plūktas iš molio lygiu viršumi. Padas iš plūkto molio, akmenų arba nedegtų plytų. Pakura – vidinė krosnies dalis pakurti, uždaroma krosniadangčiu. Priežda, pakrosnis – plytomis išklota aikštelė, vienoje pusėje palikta vieta (pelenė) žarijoms ir pelenams sušluoti. Krosniadangtis – medinis dangtis duonkepės angai – iš drebulės, liepos ar žilvičio ištašytas 8–10 cm storio stačiakampis, kartais su įtaisyta atramos kojele.

Statoma šeimyninėje troboje su pakura kamine, arba visas įrenginys būna kamine. Iš molio plūktas stačiakampis korpusas su išgaubtu viršumi. Pagrindas suręstas iš 2–3 apvalių rąstų, viršus iš storų lentų, apdrėbtų moliu, padas iš plūkto molio, akmenų arba nedegtų plytų. Pakura – vidinė krosnies dalis pakurti, uždaroma krosniadangčiu. Priežda, t. y. prieškrosnis – tai plytomis išklota aikštelė, kurios vienoje pusėje palikta vieta (pelenė) žarijoms ir pelenams sušluoti.

Krosniadangtis – medinis dangtis duonkepės angai - iš drebulės, liepos ar žilvičio ištašytas 8–10 cm storio stačiakampis, kartais su įtaisyta atramos kojele.

Apdaila

018. KRYŽDIRBYSTĖ

Kodas 018MD06.01.01

Kryžiai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Memorialiniai paminklai). Krikščionybės simbolis, statomi sodybose, pakelėse, miestelių aikštėse, šventoriuose, kapinėse.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolas, uosis, klevas, eglė, drebulė, liepa, pušis.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, polichrominis dažymas.

Konstrukcija

Stiebas (stulpas) su skersiniu – kryžma viršutiniame gale. Stiebas keturbriaunis 5–9 m aukščio, 1–3 kryžmos. Kryžmoje nukryžiuotojo skulptūrėlė, koplytėlė.

Stiebas (stulpas) su skersiniu kryžma viršutiniame gale. Stiebas keturbriaunis 5–9 m aukščio, 1–3 kryžmos. Kryžmoje nukryžiuotojo skulptūrėlė, koplytėlė.

Stiebas (stulpas) su skersiniu – kryžma viršutiniame gale. Stiebas keturbriaunis 5–9 m aukščio, 1–3 kryžmos. Kryžmoje nukryžiuotojo skulptūrėlė, koplytėlė.

Forma, puošyba

Ornamentikos turtingumas, būdinga ornamentuota spindulių aureolė su altorėliais ar koplytėlėmis kryžmoje, drožti skulptūriniai bareljefai.

Puošti ikonografiniais simboliais – ietimi, kopėčiomis, ragotine, replėmis; kryžmų centre gali būti koplytėlės.

Spindulių , tulpių dekoras sukoncentruotas kryžmoje.

Su koplytėlėmis kryžmoje.

Kodas 018MD06.01.02

Koplytstulpiai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Memorialiniai paminklai). Liaudies mažosios architektūros rūšis. Vyrauja Žemaitijoje, statyti visoje Lietuvoje.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolas, uosis, klevas, eglė, drebulė, liepa, pušis.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, polichrominis dažymas.

Konstrukcija

Stiebas su koplytėle ar iškalta niša. Stiebas apvalus, keturkampis ar daugiakampis, 3–5 m aukščio.

Forma, puošyba

Koplytėlė keturkampė, daugiakampė arba apvali, atvira arba su 2–4 atviromis ar įstiklintomis nišomis. Sienelės statmenos arba į apačią siaurėjančios. Stogeliai dvišlaičiai, keturšlaičiai, kūginiai, lenkti, užbaigti viena ar keliomis geležinėmis viršūnėmis.

Kodas 018MD06.01.05

Koplytėlės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Memorialiniai paminklai). Ant stulpo ar prie medžio pritvirtinta stoginėlė su šventojo skulptūrėle. Būdavo išskobtos medžio kamiene arba natūralioje drevėje. Kabinamos prie medžių, statomos tiesiai ant žemės, ant didelių akmenų arba pamato.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentelės, skarda gali būti panaudota stogeliui, puošybai.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, polichrominis (daugiaspalvis) dažymas.

Konstrukcija

Karkasinė, keturkampė dėžutė, lygiomis ar į viršų siaurėjančiomis sienelėmis. Sienelėse gali būti langeliai. Bažnyčios, varpinės, namo prieangio formos, 1–3 aukštų su kūginiu, dvišlaičiu, keturšlaičiu ar kryžminiu stogu su mediniu ar geležiniu kryželiu viršuje. Stogelis lentelių, skardos. Gali būti atviros iš priekio ar iš 3 šonų, visai atviros arba su įstiklintomis nišomis ar durelėmis. Fasado šonuose gali būti kolonėlės. Frontonas trikampis, kartais su Dievo apvaizdos akimi. Koplytėlių viduje komponuojamos šventųjų skulptūros.

Forma, puošyba

2–3 aukštų.

Puošyba kiaurapjūviais, reljefiniais drožiniais, drožinėtomis, tekintomis kolonėlėmis, S formos atramėlės polichromija.

2–3 aukštų.

Puošyba kiaurapjūviais, reljefiniais drožiniais, drožinėtomis, tekintomis kolonėlėmis, S formos atramėlės polichromija.

Kabinamos ant medžių.

Puošyba kiaurapjūviais, reljefiniais drožiniais, drožinėtomis, tekintomis kolonėlėmis, S formos atramėlės polichromija.

Vienaaukštės.

Puošyba kiaurapjūviais, reljefiniais drožiniais, drožinėtomis, tekintomis kolonėlėmis, S formos atramėlės polichromija.

Vienaaukštės.

Puošyba kiaurapjūviais, reljefiniais drožiniais, drožinėtomis, tekintomis kolonėlėmis, S formos atramėlės polichromija.

Kodas 018MD06.01.06

Stogastulpiai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Memorialiniai paminklai). Liaudies mažosios architektūros rūšis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolas, uosis, klevas, eglė, drebulė, liepa, pušis.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, polichrominis dažymas.

Konstrukcija

Stiebas keturkampis, apvalus, daugiakampis ar profiliuotas, 3–9 m aukščio su 1–3 vienas virš kito kylančiais stogeliais. Stogeliai keturšlaičiai, daugiašlaičiai, kūginiai, paremti 2 ar 4 lenktomis atramomis. Po stogeliu iš 1, 2 ar 4 pusių pritvirtintos medinės šventųjų skulptūrėlės. Pastogėse pritvirtintos geometriniais raštais išpjaustytos juostelės. Viršutinio stogelio viršūnėje medinis ar kaltas metalinis kryžius.

Forma, puošyba

Dekoruoti kiaurapjūviu, profiliuotomis, drožtomis ar tekintomis detalėmis, polichromija. Puošnūs, įvairių formų.

Dekoruoti kiaurapjūviu, profiliuotomis, drožtomis ar tekintomis detalėmis, polichromija.

Dekoruoti kiaurapjūviu, profiliuotomis, drožtomis ar tekintomis detalėmis, polichromija. Vienaaukščiai ir saikingai dekoruoti.

Dekoruoti kiaurapjūviu, profiliuotomis, drožtomis ar tekintomis detalėmis, polichromija.

Kodas 018MD06.01.07

Krikštas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Memorialiniai paminklai). Antkapinis paminklas – kryžius palaidojimo vietoje. Statomas kapo kojūgalyje.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Vyrams darytas iš ąžuolo, beržo, uosio; moterims – iš drebulės, eglės, liepos, pušies.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, polichrominis dažymas.

Konstrukcija

Briaunotas stiebas ~2 m aukščio su pritvirtinta lenta ~ 0, 5 ilgio, 2–6 cm storio.

Forma, puošyba

Lenta – urnos, žirgo galvos, paukščių pavidalo, išpjaustinėta geometriniais ornamentais, banguotomis linijomis, kiaurapjūviu. Kompozicija simetriška. Dažnas puošybos elementas – širdis. Būdingas polichrominis dažymas. Vyraujančios fono spalvos – mėlyna, juoda. Ornamentai ištapyti geltona, raudona, žalia, spalva.

019. KUBILININKYSTĖ

Kodas 019MD07.01.01

Kubilai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Indas maisto produktams laikyti, ruošti, konservuoti, odoms rauginti. Gali būti skobtiniai, šuleliniai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Pušies, eglės, drebulės, ąžuolo, liepos, alksnio, beržo, uosio, gluosnio rąstai, trinkos. Išdžiovinta, nuskusta žieve. Drebulė naudota žalia (lengviau įstatyti dugną). Lankams – lazdyno, beržo, ąžuolo šakos, kadagio šaknys, geležies juostos. Lentelės dugnams, dangčiams.

Gamybos būdas

Skobimas. Įdubimo išskobimas (išgręžimas, išdeginimas) trinkoje, rąste. Vidinių indo sienelių išlyginimas. Graižtvų (išpjovų dugnui įdėti) išpjovimas. Dugno išmatavimas, išpjovimas, įstatymas. Lankų (medinių) paruošimas, išdrožimas, išmirkymas. Lankų užtraukimas.

Sustatymas iš šulų (šoninių lentelių). Šulų paruošimas, atskėlimas, ištašymas. Formavimas – matavimas, modeliavimas. Šulų lenkimas statinėms. Šulų sustatymas. Lankų užtraukimas. Graižtvų (išpjovų dugnui įdėti) išpjovimas. Dugno išmatavimas, išpjovimas, įstatymas.

Puošyba, forma

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Plačiadugnis indas, lygiais ar platėjančiais, lankais sutvirtintais šonais. Kartais su viršuje išdrožtomis dvejomis ąsomis. Gali būti su mediniu ar nupintu iš šiaudų ar lazdyno plėšų.

Dydis

Kodas 019MD07.01.02

Puskubiliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Indas maisto atsargoms konservuoti – rauginti agurkams, burokams, grybams, kopūstams, sulai, sūdyti mėsai, žuviai. Šuleliniai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Pušies, eglės, drebulės, ąžuolo, liepos, alksnio, beržo, uosio, gluosnio trinkos. Išdžiovinta, nuskusta žieve. Drebulė naudota žalia (lengviau įstatyti dugną). Lankams – lazdyno, beržo, ąžuolo šakos, kadagio šaknys, geležies juostos. Lentelės dugnams, dangčiams.

Gamybos būdas

Sustatymas iš šulų (šoninių lentelių). Šulų paruošimas, atskėlimas, ištašymas. Formavimas – matavimas, modeliavimas. Šulų sustatymas. Lankų užtraukimas. Graižtvų (išpjovų dugnui įdėti) išpjovimas. Dugno išmatavimas, išpjovimas, įstatymas.

Puošyba forma

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Žemas su ąsomis, plačiadugnis, į viršų platėjančiais šonais. Šonuose du pailginti šuleliai su išpjovomis.

Dydis

Kodas 019MD07.01.03

Statinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Indas alui laikyti. Šulelinės. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Sustatymas iš šulų (šoninių lentelių). Šulų paruošimas, atskėlimas, ištašymas. Formavimas – matavimas, modeliavimas. Šulų lenkimas. Šulų sustatymas. Lankų užtraukimas. Graižtvų (išpjovų dugnui įdėti) išpjovimas. Dugno išmatavimas, išpjovimas, įstatymas. Skylių išgręžimas, volės drožimas.

Puošyba, forma

Gali būti nudažytos (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Alui supilti ir išleisti dugne padaryta skylė, užkemšama beržiniu ar liepiniu kamščiu (vole) ar su užsukamu čiaupu. Vandeniui pilti, nuosėdoms išpilti statinės šone ar viduryje paliekama anga, užkalama kamščiu.

Dydis

Kodas 019MD07.01.04

Geldos (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Namų apyvokos indas pyragui maišyti, tešlai minkyti, skerdienai sūdyti, kruopoms ir grūdams vėtyti. Skobtinės. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Pušies, eglės, drebulės, ąžuolo, liepos, alksnio, beržo, uosio, gluosnio rąstai, trinkos. Išdžiovinta, nuskusta žieve.

Gamybos būdas

Skobimas. Įdubimo išskobimas (išgręžimas, išdeginimas) trinkoje, rąste. Vidinių indo sienelių išlyginimas.

Puošyba, forma

Gali būti nudažytos (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Pailgos – tešlai minkyti ar pyragams įmaišyti. Ovalios, lėkštos, nuosklandžiais galais – kruopoms ar grūdams vėtyti. Lėkštos – kanapėms, sėmenims paskleisti. Galuose išdrožiamos dvi pastorintos išsikišusios briaunos (rankenos).

Dydis

Tešlai minkyti ar pyragams įmaišyti – ~0,6 –1,2 m ilgio, ~0,5 m pločio ir ~0,2 m gylio. Kruopoms ir grūdams vėtyti – ~0,4–1 m ilgio, ~50–70 cm pločio. Kanapėms, sėmenims paskleisti – ~3 m ilgio, ~1,5 m pločio. Skerdienai – ~2 m ilgio, ~0,5 m pločio, ~0,2 m gylio.

Kodas 019MD07.01.05

Kibirai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Namų apyvokos ir šėrybos indas skysčiams semti, nešti ir laikyti. Gali būti skobtinis, šulelinis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Puošyba, forma

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Šonuose prailginti šuleliai pasaitui įkabinti. Vandeniui iš šulinio semti su metalinėmis kilpomis pasaitui įkabinti.

Dydis

~ 12 l talpos.

Kodas 019MD07.01.06

Sviestamušės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Indas sviestui mušti. Aukštaitijai, Dzūkijai būdingos skobtinės, šulelinės. Suvalkijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai būdingos dėžėlinės.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Puošyba, forma

Gali būti nudažytos (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Uždengiamos įleidžiamu dangteliu, kurio viduryje padarytas įdubimas ir skylė menturio kotui perkišti.

Gali būti nudažytos (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai.

Gulsčia keturbriaunė ar aštuonbriaunė lentelių dėžė ar skobtinė statinaitė su anga šone arba viršuje ir sandariai įleidžiamu dangteliu. Viduje ant metalinės ašies užmauti sparneliai. Ašis sukama su gale įtaisyta rankena.

Gali būti nudažytos (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai.

Dydis

Kodas 019MD07.01.07

Lauknešėliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Indas su rankenėle arba pasaitu valgiui ar gėrimui dirbantiems toliau nuo namų nunešti. Gali būti skobtiniai, šuleliniai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Skobimas. Įdubimo išskobimas (išgręžimas, išdeginimas) trinkoje. Vidinių indo sienelių išlyginimas. Graižtvų (išpjovų dugnui įdėti) išpjovimas. Dugno išmatavimas, išpjovimas, įstatymas. Lankų (medinių) paruošimas, išdrožimas, išmirkymas. Lankų užtraukimas.

Puošyba, forma

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Su lentelių įleidžiamu dangteliu, dvidugniai su skyle viršutiniame dugnelyje.

Dydis

1–5 l talpos.

Kodas 019MD07.01.08

Loviai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Namų apyvokos indas skerdienai sūdyti. Skobtinis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Pušies, eglės, drebulės, ąžuolo, liepos, alksnio, beržo, uosio, gluosnio rąstai, trinkos. Išdžiovinta, nuskusta žieve. Lentelės dangčiams.

Gamybos būdas

Skobimas. Įdubimo išskobimas (išgręžimas, išdeginimas) trinkoje, rąste. Vidinių indo sienelių išlyginimas.

Puošyba, forma

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Galuose išdrožiamos dvi pastorintos išsikišusios briaunos (rankenos). Pailgi arba keturkampiai, sukalti iš lentų, kartais su dangčiu.

Dydis

30–45 cm aukščio, ~ 2 m ilgio, 40–80 cm pločio.

Kodas 019MD07.01.09

Duonkubiliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Indas duonos tešlai įmaišyti, rauginti, minkyti. Gali būti skobtinis, šulelinis. Žemaitijoje – minkytuvas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Puošyba, forma

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai.

Dugnas, keli šuleliai daromi ąžuoliniai.

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai.

Dugnas, keli šuleliai daromi ąžuoliniai.

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai.

Dugnas, keli šuleliai daromi ąžuoliniai.

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai.

Minkytuvai iš medžio išskobti apvalūs ar pailgi, iš lentelių sukalti stačiakampiai į viršų platėjančiais šonais. Uždengiami lentelių arba nupintu iš šiaudų dangčiu.

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai.

Dugnas, keli šuleliai daromi ąžuoliniai.

Dydis

~0,6 m aukščio, ~0,7–1 m skersmens.

Kodas 019MD07.01.10

Liepinukės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti) Indas su lentelių dangčiu medui, sviestui, taukams, miltams laikyti. Skobtinės. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Liepos medis. Lentelės dangčiams.

Gamybos būdas

Skobimas. Įdubimo išskobimas (išgręžimas, išdeginimas) trinkoje. Vidinių indo sienelių išlyginimas.

Puošyba, forma

Gali būti nudažytos (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai.

Dydis

Kodas 019MD07.01.12

Dvidugnės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti) Indas biriems, skystiems produktams laikyti. Gali būti skobtinis, šulelinis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Puošyba, forma

Gali būti nudažytos (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Indas su dviem įleistais dugneliais. Viršutiniame išpjauta nedidelė angelė, užkišama kamščiu, užstumiama medine šovele.

Dydis

Kodas 019MD07.01.13

Alaus kubilai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Indas misai tekinti. Gali būti skobtinis, šulelinis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Puošyba, forma

Gali būti nudažyti (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Šuleliniai daryti su trimis pailgintais, kojas atstojančiais, šulais.

Dydis

~1,5 m aukščio. Dugne padaryta ~ 2 x 3 cm dydžio skylė užkemšamas vole.

Kodas 019MD07.01.1

Melžtuvės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai maistui ruošti ir laikyti). Indas karvėms melžti. Gali būti skobtinis, šulelinis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Puošyba, forma

Gali būti nudažytos (rausvai ruda, žalia spalva). Įrėžti padarymo metai. Su prailgintais dviem šuleliais su išpjovomis pasaitui įverti arba rankena – vienu pailgintu šuleliu. Su snapeliu pienui išpilti.

Dydis

020. MAISTO RUOŠIMAS

Kodas 020AG06.01.01

Košės (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Tirštas virtas ar keptas grūdų kruopų ar miltų valgis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginės kruopos, miežinės kruopos, žirniai.

Grikių kruopos, grikių miltai, miežinės kruopos.

Ruginiai miltai, kvietiniai miltai, miežinės kruopos.

Ruginiai miltai, miežinės kruopos.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami, kruopos pamirkomos.

Priedai

Pienas, druska, spirgučiai.

Pienas, spirgučiai, druska.

Pienas, druska, spirgučiai.

Druska.

Gamybos būdas

Išmirkyti žirniai ar kruopos sudedami į puodą, užpilama pienu, spirgučiais, pasūdoma. Košė verdama arba kepama krosnyje.

Puode miltai ar kruopos išmaišomi vandenyje ar piene, sudedami spirgučiai, pasūdoma. Kepama krosnyje.

Miltai išmaišomi verdančiame vandenyje, paverdama. Kruopos verdamos, kol suminkštėja. Užspirginama spirgučiais.

Užkaistame vandenyje išplakami miltai, visą laiką plakant pavirinama.

Konsistencija

Tiršta.

Pateikimo būdas

Valgoma karšta su spirgučiais, užsigeriant pienu.

Skonis

Žaliavos ir priedų skonis.

Kodas 020AG06.01.02

Blynai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Iš miltų tešlos keptuvėje kepamas plonas paplotis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, miežiniai miltai, grikiniai miltai, žirnių miltai, kvietiniai miltai.

Grikių miltai, miežiniai miltai.

Kvietiniai miltai.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami, išplakami vandenyje arba piene, kartais dedama kiaušinių. Padaroma skystoka tešla.

Priedai

Pienas, kiaušiniai.

Gamybos būdas

Įkaitinta keptuvė patepama lašinių gabaliuku, tešla paskleidžiama po visą keptuvę plonu sluoksniu. Apkepamos abi pusės.

Konsistencija

Minkšti.

Patiekimo būdas

Patiekiami šilti. Valgoma dažant į varškės, spirgučių, troškintų kopūstų, grūstų bulvių dažinį.

Patiekiami šilti su varškės, spirgučių, dažiniu.

Valgomi su uogiene, vaisių košėmis, grietine, tirpintu sviestu, užsigeriama pienu ar arbata.

Valgomi su grietine, uogiene.

Skonis

Miltų ir padažo skonis.

Kodas 020AG06.01.03

Virtiniai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai) Miltų tešlos kukulis prikimštas įdaro.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, kvietiniai miltai.

Grikių miltai, kvietiniai miltai.

Kvietiniai miltai.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami.

Priedai

Skilandis, lašiniai, mėsa, bulvių košė, varškė, grybai, aguonos, mėlynės.

Lašiniai, grybai, bulvių košė, varškė, aguonos, mėlynės.

Lašiniai, mėsa, bulvių košė, varškė, mėlynės.

Lašiniai, mėsa, bulvių košė, varškė, kanapių varškė, mėlynės.

Gamybos būdas

Iš miltų ir vandens išminkoma kieta tešla, supjaustoma keturkampiais, ant jų dedama įdaro, sulenkiama, kraštai suspaudžiami ir užraitomi.

Verdama pasūdytame vandenyje, kartais į puodą įdedamas specialus sietelis arba ant dugno patiesiama šiaudų. Išgriebti virtiniai paskleidžiami ant specialios medinės lentos, kad nuvarvėtų.

Įdarai: kapoto kumpio su lašiniais, skilandžio, varškės, aguonų, bulvių košės, smulkintų virtų grybų, mėlynių.

Iš miltų ir vandens išminkoma kieta tešla, supjaustoma keturkampiais, ant jų dedama įdaro, sulenkiama, kraštai suspaudžiami ir užraitomi.

Verdama pasūdytame vandenyje. Išgriebti virtiniai paskleidžiami ant medinės lentos, kad nuvarvėtų.

Įdarai: smulkintų lašinukų, smulkintų virtų grybų, varškės, aguonų, bulvių košės, mėlynių.

Iš miltų ir vandens išminkoma kieta tešla, supjaustoma keturkampiais, ant jų dedama įdaro, sulenkiama, kraštai suspaudžiami ir užraitomi.

Verdama pasūdytame vandenyje. Išgriebti virtiniai paskleidžiami ant medinės lentos, kad nuvarvėtų.

Įdarai: kapotos mėsos, pjaustytų lašinukų, varškės, bulvių košės, mėlynių.

Iš miltų ir vandens išminkoma kieta tešla, supjaustoma keturkampiais, ant jų dedama įdaro, sulenkiama, kraštai suspaudžiami ir užraitomi.

Verdama pasūdytame vandenyje. Išgriebti virtiniai paskleidžiami ant medinės lentos, kad nuvarvėtų.

Įdarai: kapotos mėsos, lašinukų, varškės, kanapių varškės, mėlynių.

Iš miltų ir vandens išminkoma kieta tešla, supjaustoma keturkampiais, ant jų dedama įdaro, sulenkiama, kraštai suspaudžiami ir užraitomi.

Verdama pasūdytame vandenyje. Išgriebti virtiniai paskleidžiami ant medinės lentos, kad nuvarvėtų.

Įdarai: kapotos mėsos, lašinukų, varškės, kanapių varškės, mėlynių.

Konsistencija

Minkšti.

Pateikimo būdas

Patiekiami šilti, užpilti spirgučių, sviesto, sviesto ir grietinės padažu. Ant virtinių su mėlynėmis uždedama grietinės, užbarstoma cukraus.

Skonis

Miltų ir įdaro.

Kodas 020AG06.01.04

Sriubos (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Iš kruopų ar miltų virtos sriubos su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, kvietiniai miltai, miežinės kruopos, žirnių miltai, pupų miltai.

Miežinės kruopos, grikinės kruopos, grikiniai miltai, ruginiai miltai, žirnių miltai.

Kvietiniai miltai, kvietinės kruopos, miežinės kruopos, ruginiai miltai.

Miežiniai miltai, miežių kruopos, ruginiai miltai, kvietiniai miltai.

Miežiniai miltai, miežinės kruopos, ruginiai miltai, kvietiniai miltai.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami, kruopos išmirkomos.

Priedai

Druska; mėsa arba pienas.

Gamybos būdas

Sriubos verdamos mėsiškos arba pieniškos.

Mėsiškos verdamos sudėjus kruopas ar miltų kukuliukus į mėsos nuovirą.

Pieniškos sriubos verdamos pasūdytame vandenyje, sudėjus kruopas ar miltų kukuliukus.

Užbalinama pienu arba aguonų pienu.

Sriubos verdamos mėsiškos arba pieniškos.

Mėsiškos verdamos sudėjus kruopas ar miltų kukuliukus į mėsos nuovirą.

Pieniškos sriubos verdamos pasūdytame vandenyje, sudėjus kruopas ar miltų kukuliukus.

Užbalinama karvės pienu arba aguonų ar kanapių pienu.

Konsistencija

Skystis su tirščiais.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta.

Skonis

Sūrokas arba salstelėjęs.

Kodas 020AG06.01.05

Miltų padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Plakti pakepinti miltai su priedais

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Smulkūs kvietiniai miltai.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami.

Priedai

Vanduo, pienas, spirgučiai, svogūnai.

Gamybos būdas

Į pakepintus spirgučius su svogūnais supilama vandenyje arba piene išplakti miltai. Nuolat maišant pakepinama, kol sutirštėja.

Konsistencija

Tirštas.

Patiekimo būdas

Patiekiamas šiltas prie bulvių, košių, blynų.

Skonis

Švelnus.

Kodas 020AG06.01.06

Aguonų pienas (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Sutrintų aguonų skystis su pasaldintu vandeniu. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Aguonos, vanduo.

Žaliavos ruošimo būdas

Aguonos užplikomos verdančiu vandeniu, keletą valandų (2–3 val.) pabrinkinamos. Vanduo nupilamas.

Priedai

Medus, cukrus.

Gamybos būdas

Paruoštos aguonos sutrinamos grūstuvėje, užpilamos virintu atvėsintu vandeniu, išmaišoma, nukošiama (naudojama ir su tirščiais). Pasaldinama medumi arba cukrumi (jeigu bus balinamos sriubos, nesaldoma).

Konsistencija

Skystas.

Patiekimo būdas

Per pasninkus aguonų pienu užpilama bulvienė, kruopų sriuba, valgoma su avižiniu kisieliumi, košėmis. Per Kūčias užpilami kūčiukai.

Skonis

Aguonų.

Kodas 020AG06.01.07

Kanapių pienas (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Sutrintų kanapių grūdų skystis su vandeniu. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kanapės, vanduo.

Žaliavos ruošimo būdas

Kanapių grūdai užplikomi verdančiu vandeniu. Pabrinkinama apie 2–3 val. Nusunkiama.

Priedai

Druska, pipirai, svogūnai.

Gamybos būdas

Paruoštos kanapės supilamos į grūstuvę ir grūdama, kol pasidaro balzgana tyrė. Tyrė sukrečiama į dubenį, užpilama šiltu virintu vandeniu, išmaišoma, supilama į medžiaginį maišelį ir nuspaudžiama. Išspaudos dar porą kartų užpilamos vandeniu ir nuspaudžiamos.

Konsistencija

Skystas.

Patiekimo būdas

Kanapių pienas vartojamas kopūstams, barščiams, kruopoms, putrai, sriuboms pagardinti. Kanapių pienas, paskanintas svogūnais, pipirais, druska, tinka su bulvėmis ir avižiniu kisieliumi arba vietoj padažo prie kukulių, skrylių, pyragėlių, košių.

Skonis

Kanapių.

Kodas 020AG06.01.08

Kanapių padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Trintų kanapių tyrė su prieskoniais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kanapių sėklos.

Žaliavos ruošimo būdas

1. Kanapių sėklos pakepinamos ant keptuvės. 2. Kanapės sugrūdamos, užpilamos vandeniu, supilamos į drobinį maišelį, nuspaudžiama.

Priedai

Svogūnai, pipirai.

Gamybos būdas

1. Pakepintos kanapės sugrūdamos, pridedama svogūnų. 2. Į kanapių pieną įpjaustoma svogūnų, įdedama susmulkintų pipirų, druskos.

Konsistencija

1. Birus; 2. Tirštas.

Patiekimo būdas

Valgoma su virtomis bulvėmis ar keptomis karštomis bulvėmis, košėmis, virtiniais.

Skonis

Sūrokas, jaučiami prieskoniai.

Kodas 020AG06.01.09

Kanapių varškė (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Sutrauktas kanapių pienas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kanapių sėklos

Žaliavos ruošimo būdas

Išmirkytos kanapės sugrūdamos, užpilamos vandeniu, supilamos į drobinį maišelį, nuspaudžiamos, gaunamas kanapių pienas.

Gamybos būdas

Kanapių pienas lėtai kaitinamas, kol sutraukia į varškę. Kanapių varškė nusunkiama.

Konsistencija

Minkšta.

Patiekimo būdas

Varškė naudojama šviežia (ką tik padaryta) bulvių, miltinių pyragėlių ar virtinių įdarui.

Skonis

Salstelėjęs.

Kodas 020AG06.01.10

Garstyčių padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų gaminiai). Trintų garstyčių ir ruginių miltų raugas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Garstyčių sėklos.

Žaliavos ruošimo būdas

Iškultos sėklos išvalomos, išdžiovinamos.

Priedai

Ruginiai miltai.

Gamybos būdas

Sėklos sugrūdamos grūstuvėje. Sugrūsta košelė sumaišoma su ruginiais miltais, užplikoma karštu vandeniu, rauginama 2–3 dienas šiltoje patalpoje.

Konsistencija

Tiršta.

Patiekimo būdas

Valgoma dažant karštas bulves.

Skonis

Aštrus.

Kodas 020AG06.02.01

Virtos bulvės (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Su lupena virtos bulvės. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės.

Žaliavos ruošimo būdas

Parenkamos vidutinio dydžio bulvės, gerai nuplaunamos, kartais nupjaunamas bulvės galiukas ar perpjaunama išilgai pusiau.

Priedai

Pienas, išrūgos.

Prieskoniai

Kmynai, česnakai, krapų sėklos.

Gamybos technologija

Paruoštos bulvės sudedamos į puodą, užpilamos nedideliu kiekiu vandens (kartais įpilama pieno ar išrūgų), užbarstoma druska, kartais užbarstoma kmynais, krapų sėklomis, susmulkintais česnakais.

Konsistencija

Minkštos.

Patiekimo būdas

Bulvės prieš valgant nulupamos. Valgomos su padažais, patiekiamos prie kitų patiekalų.

Skonis

Bulvių.

Kodas 020AG06.02.02

Bulvių sriubos (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Virta su mėsa ar pienu bulvių sriuba.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės, vanduo

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nulupamos, nuplaunamos, supjaustomos.

Priedai

Mėsa (mėsa arba taukinė, arba spirgučiai); pienas (karvės arba aguonų ); miežinės kruopos; miltai.

Mėsa arba taukinė; pienas (karvės arba kanapių, arba aguonų); pasukos arba grietinė; miežinės kruopos; miltai.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Bulvienė verdama mėsiška arba pieniška.

Mėsiška bulvienė verdama sudėjus supjaustytas bulves į puodą, kuriame baigia virti mėsa arba pasūdytame vandenyje išverdamos bulvės ir uždaromos taukine arba spirgučiais.

Pieniškai bulvienei susmulkintos bulvės verdamos pasūdytame vandenyje. Užbalinama karvės pienu arba aguonų pienu. Bulvienei sutirštinti dedama miežinių kruopų arba smulkių miltų.

Bulvienė verdama mėsiška arba pieniška.

Mėsiška bulvienė verdama sudėjus supjaustytas bulves į mėsos nuovirą arba nededant mėsos uždaroma taukine.

Pieniškai bulvienei susmulkintos bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje. Užbalinama karvės pienu ar aguonų arba kanapių pienu. Pieniška bulvienė gali būti uždaroma rūgščiomis pasukomis ir grietine, todėl ji bus rūgšti.

Bulvienei sutirštinti dedama miežinių kruopų arba smulkių miltų.

Konsistencija

Skystis su tirščiais.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta.

Skonis

Bulvių.

Kodas 020AG06.02.03

Bulvių košės (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Trintų bulvių valgis su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės.

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nuskutamos, nuplaunamos.

Priedai

Pienas, spirgučiai, žirniai.

Pienas, spirgučiai, aguonos.

Ruginiai miltai, kvietiniai miltai, pienas, spirgučiai, sviestas, svogūnas.

Ruginiai miltai, miežiniai miltai, kvietiniai miltai, žirniai.

Ruginiai miltai, kvietiniai miltai, miežinės kruopos, spirgučiai, pienas.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

1. Bulvės išverdamos, sugrūdamos, supilamas pienas, sudedami spirgučiai, pasūdoma;

2. Bulvės išverdamos, sugrūdamos, sudedami spirgučiai. Košė sudedama į plokščią keptuvę kūgio forma ir pastumiama į šiltą krosnį;

3. Bulvės išverdamos, sugrūdamos, sudedami atskirai išvirti žirniai, spirgučiai, sugrūdama;

4. Bulvės smulkiai sutarkuojamos, užpilamos virintu pienu, sudedami spirgučiai, pasūdoma. Sudedama į gilų ketinį puodą ir šutinama krosnyje.

1. Bulvės išverdamos, sugrūdamos, sudedama spirgučiai arba sugrūstos aguonos;

2. Bulvės išverdamos, sugrūdamos, sudedami spirgučiai. Košė sudedama į plokščią keptuvę kūgio forma ir pastumiama į šiltą krosnį;

1. Išvirtos bulvės puode truputį apgrūdamos, įberiama pjaustyto svogūno, spirgučių, sviesto ar taukų;

2. Bulvės išverdamos, nusunkiamos, sugrūdamos, supilamas nusunktas skystis, įpilama kvietinių ar ruginių miltų, dar kiek paverdama. Užspirginama lašinukais;

3. Bulvės smulkiai sutarkuojamos, sudedamos į verdantį pasūdytą vandenį ar pieną, paverdama, sudedami spirgučiai.

1. Bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje, nusunkiamos, sugrūdamos ir užpylus nuoviru ar pienu dar pavirinama;

2. Bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje, nusunkiamos, sugrūdamos, supilamas pienas ar nupiltas nuoviras, užkaičiama. Verdant supilami ruginiai ar kvietiniai miltai, pavirinama 10–15 min.;

3. Bulvės ir žirniai išverdami kartu vandenyje, sugrūdama;

4. Bulvės smulkiai sutarkuojamos, sudedamos į pasūdytą verdantį vandenį, paverdama.

1. Bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje, nusunkiamos, sugrūdamos ir užpylus nuoviru ar pienu dar pavirinama;

2. Bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje, nusunkiamos, sugrūdamos, supilamas pienas ar nupiltas nuoviras, užkaičiama. Verdant supilami ruginiai ar kvietiniai miltai, pavirinama 10–15 min.;

3. Į vandenyje verdamas miežines kruopas sudedami bulvių tarkiai, paverdama, paskaninama spirgučiais.

Įrankiai ir įranga

Puodas, medinis grūstuvas, trintuvė, keptuvė, krosnis.

Puodas, medinis grūstuvas, keptuvė, krosnis.

Puodas, medinis grūstuvas, trintuvė.

Konsistencija

Tiršta.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta su padažu, valgoma užgeriant saldžiu pienu, pasukomis, užsisrebiant rūgusiu pienu.

Skonis

Bulvių ir priedų.

Kodas 020AG06.02.04

Blynai (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Tarkuotų bulvių valgis, keptas keptuvėje.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės.

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nuskutamos, sutarkuojamos smulkia trintuve, nuo tarkių nupilamas skystis.

Priedai

Kiaušiniai, riebalai kepimui.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Į paruoštus bulvių tarkius įmušami kiaušiniai, pasūdoma, išmaišoma. Kepama keptuvėje įkaitintuose riebaluose.

Įrankiai ir įranga

Smulki trintuvė, keptuvė, krosnis.

Forma

Apvali.

Konsistencija

Minkšti.

Patiekimo būdas

Valgomi karšti su spirgučių ar grietinės padažu.

Skonis

Bulvės.

Kodas 020AG06.02.05

Bandos (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Iš tarkuotų bulvių ant kopūsto lapo kepamas storas blynas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės, kopūsto lapai.

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nulupamos, nuplaunamos, sutarkuojamos smulkia trintuve, nusunkiamos, masė pasūdoma ir gerai išmaišoma. Kopūsto lapai sudžiovinami.

Priedai

Kartais dedama truputis miltų.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Ant kopūsto lapo dedama paruošta bulvių masė, išlyginama.

Kepama krosnyje, kol pagelsta.

Ant kopūsto lapo dedama paruošta bulvių masė, išlyginama.

Kepama krosnyje, kol pagelsta.

Ant kopūsto lapo dedama paruošta bulvių masė, išlyginama.

Kepama krosnyje, kol pagelsta.

Įrankiai ir įranga

Bulvių trintuvė, duonkepė krosnis.

Forma

Apvali.

Konsistencija

Minkšta.

Patiekimo būdas

Ištraukus iš krosnies ir sudėjus vieną ant kitos pravėsinama. Nuimami kopūsto lapai, supjaustoma (ar suplėšoma) gabalais, sudedama į puodą, užpilama spirgučių padažu, sviestu ar grietine (per pasninką aliejumi, kanapių, aguonų pienu) ir dar palaikoma krosnyje.

Skonis

Bulvių ir padažo skonis.

Kodas 020AG06.02.06

Plokštainis (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Tarkuotų bulvių, krosnyje kepamas valgis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės.

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nuskutamos, sutarkuojamos smulkia trintuve, nuo tarkių nupilamas skystis.

Priedai

Pienas, lašinukai, svogūnai.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Paruošti tarkiai užplikomi verdančiu pienu, sudedama pakepinti lašinukai su svogūnais, pasūdoma, išmaišoma. Kepama skardoje krosnyje, kol gražiai paruduoja.

Įrankiai ir įranga

Smulki trintuvė, kepimo skarda, krosnis.

Forma

Kepimo skardos.

Konsistencija

Minkštas.

Patiekimo būdas

Patiekiamas karštas, supjaustytas gabalais, užpiltas spirgučių ar grietinės padažu.

Skonis

Bulvių

Kodas 020AG06.02.07

Didžkukuliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Virtas tarkuotų bulvių kukulis, prikimštas įdaro.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės.

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nuskutamos, nuplaunamos. Didesnė dalis sutarkuojama, nusunkiama, kitos išverdamos.

Priedai

Varškė, lašinukai.

Grybai, varškė.

Varškė, lydyti spirgučiai.

Varškė, aguonos, kanapių varškė, lašinukai, silkė.

Prieskoniai

Pipirai, svogūnai, druska.

Mėtos, svogūnai, pipirai, druska.

Gamybos technologija

Nusunktos ir sugrūstos bulvės, krakmolas suminkoma. Iš gautos masės daromi blyneliai, ant jų dedama varškės ar lašinukų įdaro, suspaudžiamas pailgas kukulis. Verdama pasūdytame vandenyje.

Nusunktos ir sugrūstos bulvės, krakmolas suminkoma. Iš gautos masės daromi blyneliai, ant jų dedama virtų grybų ar varškės įdaro, suspaudžiamas pailgas kukulis. Verdama pasūdytame vandenyje.

Nusunktos ir sugrūstos bulvės, krakmolas suminkoma. Iš gautos masės daromi blyneliai, ant jų dedama varškės ar lydytų spirgučių įdaro, suspaudžiamas pailgas kukulis. Verdama pasūdytame vandenyje.

Nusunktos ir sugrūstos bulvės, krakmolas suminkoma. Daromi paplokšti, apvalūs kukuliai. Įdarui dedama varškė su aguonomis ar lašinukais arba lašinukai su svogūnais ar silkės gabaliukais, arba kanapių varškė. Verdama pasūdytame vandenyje.

Įrankiai ir įranga

Trintuvė, samtis su skylutėmis.

Forma

Pailgi kukuliai.

Apvalūs ar paplokšti kukuliai.

Konsistencija

Minkšti.

Minkšta.

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti, užpilti spirgučių ar lydyto sviesto ir grietinės padažu.

Patiekiama karšti, užpilti spirgučių ar lydyto sviesto ir grietinės padažu.

Patiekiami karšti, užpilti spirgučių ar lydyto sviesto ir grietinės padažu.

Skonis

Bulvių ir priedų.

Kodas 020AG06.02.08

Švilpikai (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Trintų bulvių kepti raguoliai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės.

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nuplaunamos, išverdamos su lupenomis.

Priedai

Miltai, kiaušiniai, spirgučiai ar sviestas, grietinė.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Išvirtos bulvės nulupamos, sugrūdamos, sudedami miltai, kiaušiniai, pasūdoma, išminkoma. Iškočiojamas volelis, supjaustomas pailgais arba keturkampiais gabaliukais, dedama į skardas ir kepama. Iškepę sudedami į molinį indą, užpilami spirgučių, sviesto padažu, uždengiama ir dar 10–15 min. palaikoma krosnyje.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, kepimo skarda, molinis indas.

Forma

Netaisyklingi keturkampiai.

Konsistencija

Minkšti.

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti.

Skonis

Bulvių.

Kodas 020AG06.02.09

Kakorai (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Virtų bulvių kepti pyragėliai su įdaru.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės.

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nuplaunamos, išverdamos su lupenomis, nulupamos, sugrūdamos.

Priedai

Miltai, kiaušiniai, rauginti kopūstai, spirginti lašinukai.

Prieskoniai

Druska, svogūnai.

Gamybos technologija

Iš sugrūstų bulvių, miltų, kiaušinių suminkyta tešla iškočiojama, daromi nedideli paplotėliai, ant jų dedamas įdaras (raugintų kopūstų su paspirgintais lašinukais ir svogūnais), kraštai užlankstomi. Kepama krosnyje sudėjus į riebalais išteptą skardą.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, kepimo skarda.

Forma

Netaisyklinga.

Konsistencija

Minkšti.

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti, užpilti tirpintu sviestu ar spirgučių padažu.

Skonis

Bulvių ir priedų.

Kodas 020AG06.02.10

Virtiniai (Sritis – Maistas. Rūšis – Bulvių gaminiai). Grūstų bulvių virti kukuliai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bulvės.

Žaliavos ruošimo būdas

Bulvės nuplaunamos, nuskutamos, išverdamos pasūdytame vandenyje, nusunkiamos, sugrūdamos.

Priedai

Miltai.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Bulvių košė suminkoma pridėjus truputį miltų. Daromi nedideli apvalūs kukulaičiai, verdama pasūdytame vandenyje.

Įrankiai ir įranga

Medinis grūstuvas.

Forma

Apvalūs.

Konsistencija

Minkšti.

Patiekimo būdas

Išgriebti iš vandens užpilami spirgučių, grietinės ar lydyto sviesto padažu. Valgomi karšti.

Skonis

Bulvių.

Kodas 020AG06.03.01

Virti grybai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grybų gaminiai). Švieži virti grybai su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Švieži grybai.

Žaliavos ruošimo būdas

Grybai renkami į pintus vytelių krepšius, iš karto nuvalomi, nuplaunami.

Priedai

Grietinė, paspirginti lašinukai.

Prieskoniai

Svogūnai, druska.

Įrankiai ir įrenginiai

Pinti krepšiai.

Gamybos technologija

Supjaustyti grybai išverdami pasūdytame vandenyje, nupylus vandenį sudedama su svogūnais pakepinti lašinukai, grietinė, pakaitinama.

Konsistencija

Tiršta.

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti su bulvėmis ar duona.

Skonis

Grybų

Kodas 020AG06.03.02

Grybų sriubos (Sritis – Maistas. Rūšis – Grybų gaminiai). Šviežių ar džiovintų grybų sriubos su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

1. Švieži grybai. 2. Džiovinti grybai.

Žaliavos ruošimo būdas

1. Grybai renkami į pintus vytelių krepšius. Surinkti grybai iš karto nuvalomi, nuplaunami. 2. Džiovinti grybai išmirkomi.

Priedai

Paspirginti lašinukai, pienas, grietinė, bulvės, miltai, rauginti kopūstai, rauginti burokėliai, aliejus.

Prieskoniai

Svogūnai, druska.

Įrankiai ir įrenginiai

Pinti krepšiai.

Gamybos technologija

1. Supjaustyti grybai, bulvės išverdama vandenyje, baigiant virti įdedama šiek tiek miltų, kad sriuba būtų tirštesnė, įpilama su svogūnais pakepintų lašinukų, užbalinama pienu. 2. Vandenyje išverdami supjaustyti grybai, rauginti burokėliai arba rauginti kopūstai. Baigiant virti įpilama su svogūnais pakepintų lašinukų, įdedama grietinės. Vietoj lašinukų ir grietinės gali būti dedamas aliejus.

Konsistencija

Skystis su tirščiais.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta su duona ar bulvėmis.

Skonis

Grybų.

Kodas 020AG06.03.03

Švieži kepti grybai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grybų gaminiai). Švieži keptuvėje kepti grybai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Švieži grybai (baravykai, rudmėsės, raudonviršiai).

Žaliavos ruošimo būdas

Švieži grybai nuvalomi, nuplaunami, nusausinami.

Priedai

Riebalai, grietinė.

Prieskoniai

Druska, svogūnai.

Įrankiai ir įrengimai

Keptuvė, krosnis.

Gamybos technologija

Grybai kepami keptuvėje įkaitintuose riebaluose, sudėjus prieskonius. Baigiant kepti įdedama grietinės.

Konsistencija

Minkšti.

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti su karštomis bulvėmis ar keptomis bulvėmis, bulvių koše.

Skonis

Grybų.

Kodas 020AG06.03.04

Sūdyti grybai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grybų gaminiai). Su druska suslėgti virti grybai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Grybai: baravykai, žaliuokės, rudmėsės, makavykai, raudonviršiai, lepšiukai.

Žaliavos ruošimo būdas

Grybai išverdami, išgriebus nusausinami, ataušinami.

Įrankiai ir įrengimai

Medinis kubiliukas.

Gamybos technologija

Paruošti grybai susluoksniuojami mediniame kubiliuke su daug druskos. Paslegiami. Laikomi vėsioje patalpoje. Po 40 dienų tinka vartoti.

Konsistencija

Kieti, glitūs.

Patiekimo būdas

Gerai numirkyti valgomi su grietine ar aliejumi pagardinant svogūnais, dedama į sriubas, įdarus, gaminami kiti valgiai.

Skonis

Grybų.

Kodas 020AG06.03.05

Rauginti grybai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grybų gaminiai). Su druska ir prieskoniais rauginti grybai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Švieži grybai.

Žaliavos ruošimo būdas

Nuvalyti grybai išverdami, išgriebus nusausinami, ataušinami.

Prieskoniai

Krapai, vyšnių, juodųjų serbentų lapai, česnakai.

Įrankiai ir įrenginiai

Mediniai kubiliukai.

Gamybos technologija

Grybai sudedami į kubilėlį sluoksniais su prieskoniais (nunokusiais krapais, vyšnių lapais) pabarstomi druska, uždengiami skudurėliu ir dangčiu, prislegiami akmeniu.

Konsistencija

Kieti.

Pateikimo būdas

Valgomi su bulvėmis, užpilti grietine ar aliejumi.

Skonis

Sūrūs.

Kodas 020AG06.03.06

Džiovinti grybai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grybų gaminiai). Grybai išdžiovinti taip, kol tampa lengvi, sausi. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Grybai: baravykai, raudonviršiai, lepšės.

Žaliavos ruošimo būdas

Atrenkami neseni, tvirti grybai. Nuo jų nuvalomos žemės, spygliai, lapai. Grybai nušluostomi, tačiau neplaunami. Atrenkami maždaug vienodo dydžio, o didesni perpjaunami.

Įrankiai ir įrenginiai

Krosnis, mediniai virbai.

Gamybos technologija

Džiovinama nekarštoje krosnyje arba prieš krosnį suvėrus ant medinių virbų ar paskleidus ant patiestų šiaudų, kol tampa sausi ir lengvi, bet nesuskrudinami. Karštą ir sausą vasarą džiovinama ir saulės atokaitoje suvėrus ant siūlų.

Konsistencija

Kieti.

Patiekimo būdas

Sriuboms, padažams, įdarams ir kitiems valgiams gaminti.

Skonis

Grybų.

Kodas 020AG06.03.07

Grybų padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grybų gaminiai). Šviežių ar džiovintų grybų tirštas padažas su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

1. Švieži grybai. 2. Džiovinti baravykai.

Žaliavos ruošimo būdas

1. Grybai renkami į pintus vytelių krepšius, iš karto nuvalomi, nuplaunami. 2. Džiovinti grybai išmirkomi.

Priedai

Pakepinti lašinukai, miltai, aliejus.

Prieskoniai

Svogūnai, druska.

Įrankiai ir įrenginiai

Pinti krepšiai

Gamybos technologija

Grybai išverdami, smulkiai supjaustomi, pakepinami su lašinukais, svogūnais arba aliejuje, baigiant kepinti įdedama šiek tiek miltų.

Konsistencija

Tirštas

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti prie karštų bulvių, bulvių košių.

Skonis

Grybų

Kodas 020AG06.03.08

Pyragėliai su grybais (Sritis – Maistas. Rūšis – Grybų gaminiai). Mažas mielinės tešlos kepinys su grybų įdaru.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, grybai, pienas, mielės.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35°C temperatūros). Mielės išleidžiamos piene. Švieži ar džiovinti grybai išverdami, smulkiai supjaustomi.

Priedai

Riebalai.

Prieskoniai

Svogūnai, pipirai.

Įrankiai ir įrenginiai

Krosnis, kepimo skardos.

Gamybos technologija

Iš pusės miltų, pieno ir mielių įmaišyta tešla rauginama (20–25°C temperatūroje) 1–1,5 val. Į tešlą sudedami likę miltai, išminkoma. Kildinama (20–25°C temperatūroje), kol pakyla. Iš paruoštos tešlos daromi nedideli pailgi pyragėliai (1-2 kąsnių), į kurių vidų įdedamas įdaras. Kepami nekarštoje krosnyje, kol pagelsta. Išimti iš krosnies, sudedami į rėtį ar dubenį, pridengiami drobe, kad būtų minkštesni.

Įdarai: Smulkiai supjaustyti svogūnai pakepinami nedideliame kiekyje riebalų, sudedami smulkiai supjaustyti grybai, pipirai, išmaišoma.

Konsistencija

Minkšti.

Patiekimo būdas

Valgomi šilti ir šalti.

Skonis

Grybų.

Kodas 020AG06.04.01

Rauginti burokėliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Daržovių gaminiai). Rauginti burokėliai ir rūgštis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Raudonieji burokėliai, vanduo.

Žaliavos ruošimo būdas

Rauginimui parenkami nedideli vienodo dydžio burokėliai. Nulupami, nuplaunami.

Priedai

Ruginiai miltai.

Prieskoniai

Gamybos technologija

Paruošti burokėliai sudedami į medinę statinę, kurios dugno pakraščiai ištepami ruginiais miltais. Užpilama šaltu, kiek pasūdytu (1 l vandens 1 šaukštelis druskos ) vandeniu, kad apsemtų. Paruošta statinė užtiesiama plona drobe, uždengiama lentele, paslegiama ir rauginama šiltoje patalpoje 2–3 dienas. Laikoma šaltoje patalpoje, bet nesušaldoma.

Įrankiai ir įranga

Medinė statinė.

Pateikimo būdas

Iš raugintų burokėlių verdamos sriubos, troškinami. Sunka (rasalas) naudojama kaip natūrali rūgštis: sriuboms, žuvies, mėsos ir kitiems valgiams ir gėrimams gaminti.

Spalva, skonis

Raudonos spalvos, saldžiarūgštis, turi specifinį skonį.

Kodas 020AG06.04.02

Rauginti kopūstai (Sritis – Maistas. Rūšis – Daržovių gaminiai). Susmulkinti ir su įvairiais priedais išrauginti kopūstai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kopūstai, druska.

Žaliavos ruošimo būdas

Rudenį (spalio pabaigoje) nukirstos kopūstų galvos lapkričio mėnesį (mėnulio delčioje) supjaustomos peiliais ar specialiu pjaustymo įrankiu.

Priedai

Morkos, spanguolės arba rūgštūs obuoliai, cukrus.

Spanguolės, morkos, cukrus.

Morkos, spanguolės, cukrus.

Morkos, spanguolės arba rūgštūs obuoliai, cukrus.

Prieskoniai

Kmynai.

Gamybos technologija

Į supjaustytus kopūstus įdedama kmynų, tarkuotų morkų, spanguolių ar rūgščių obuolių, druskos, cukraus. Išmaišoma. Sudėjus į statinę sumušama mediniu grūstuvu, uždengiama dangčiu ir paslegiama. Rauginama 16–20 °C temperatūros patalpoje. Po 2–3 dienų statinė atidengiama ir medine lazdele išbadoma iki pat dugno, dar parauginama 2–3 dienas. Kopūstai gerai suspaudus paslegiami ir išnešami į šaltą (gali būti iki -5 °C) patalpą.

Laikant dažnai tikrinama, kad neįsiveistų pelėsių. Tinkamai laikomi išsilaiko iki vasaros.

Į supjaustytus kopūstus įdedama kmynų, tarkuotų morkų, spanguolių, druskos, cukraus. Išmaišoma. Sudėjus į statinę sumušama mediniu grūstuvu, uždengiama dangčiu ir paslegiama. Rauginama 16–20 °C temperatūros patalpoje. Po 2–3 dienų statinė atidengiama ir medine lazdele išbadoma iki pat dugno, dar parauginama 2–3 dienas. Kopūstai gerai suspaudus paslegiami ir išnešami į šaltą (gali būti iki -5 °C) patalpą.

Laikant dažnai tikrinama, kad neįsiveistų pelėsių. Tinkamai laikomi išsilaiko iki vasaros.

Įrankiai ir įranga

Peiliai ar specialus prietaisas kopūstams pjaustyti, medinis grūstuvas, medinė statinė.

Patiekimo būdas

Verdamos sriubos, troškinama, valgomi žali.

Spalva, skonis

Gelsvi, matosi priedai, rūgštūs, jaučiami prieskoniai.

Kodas 020AG06.04.03

Rauginti agurkai (Sritis – Maistas. Rūšis – Daržovių gaminiai). Su prieskoniais išrauginti agurkai ilgesniam vartojimui (žiemai)

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Agurkai, vanduo, druska.

Žaliavos ruošimo būdas

Agurkai nuplaunami. Raugiami tik tą pačią dieną skinti agurkai. Imami tik nunokusių krapų stiebai su sėklomis. Vyšnių, serbentų, krienų lapai nuskinami tik prieš vartojimą. Iš šaltinio ar šulinio vandens ir druskos paruošiamas sūrimas (raugiant žiemai 10 l šalto vandens imama 700–900 g druskos).

Prieskoniai

Krapai, vyšnių, juodųjų serbentų, krienų lapai, česnakai.

Gamybos technologija

Kubilo dugnas išklojamas prieskoniais, dedama eilė agurkų, vėl prieskoniai, kol pridedamas artipilnis kubilas. Viršutinis sluoksnis turi būti prieskonių. Sudėti agurkai užpilami druskos tirpalu, paslegiami dangteliu, prislegiami. Laikomi vėsioje patalpoje. Net įrūgę agurkai nesušaldomi.

Įrankiai ir įranga

Medinis (ąžuolinis) kubilas, medinis dangtelis, akmuo paslėgti.

Patiekimo būdas

Patiekiama prie mėsos, žuvies, bulvių valgių.

Spalva, skonis

Tamsiai žalios spalvos, rūgštūs ir sūrūs.

Kodas 020AG06.04.04

Daržovių sriubos (Sritis – Maistas. Rūšis – Daržovių gaminiai). Daržovių nuoviras su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Rauginti kopūstai, rauginti burokai.

Rauginti kopūstai, rauginti burokai, griežčiai.

Rauginti kopūstai, rauginti burokai.

Žaliavos ruošimo būdas

Burokai ar griežčiai susmulkinami; kopūstai (jeigu labai rūgštūs) nuplaunami šaltu vandeniu.

Priedai

Morkos, bulvės, mėsa arba džiovinti grybai.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Kopūstai ar burokai verdami kartu su mėsa ir priedais arba vandenyje kartu su grybais.

Patiekimo būdas

Patiekiama karštos kartu su duona ar bulvėmis.

Spalva, skonis

Spalva – geltona arba raudona; skonis – rūgštus.

Kodas 020AG06.04.05

Krienų padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Daržovių gaminiai). Smulkiai tarkuoti krienai su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Stambios krienų šaknys.

Žaliavos ruošimo būdas

Krienų šaknys nuvalomos, nuplaunamos, nuskutamos.

Priedai

Raugintų burokėlių sunka (rasalas), cukrus, grietinė.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Nuvalytos šaknys sutarkuojamos smulkia trintuve, įdedama cukraus, druskos, raugintų burokėlių rasalo arba grietinės, išmaišoma.

Įrankiai ir įranga

Smulki trintuvė.

Patiekimo būdas

Patiekiama prie mėsos, žuvies, kiaušinių.

Spalva, skonis

Spalva – raudona arba balta; skonis – aštrus, krienų.

Kodas 020AG06.05.01

Rauginti obuoliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vaisių gaminiai). Statinėje rauginti obuoliai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Obuoliai.

Žaliavos ruošimo būdas

Rauginimui tinka antaniniai obuoliai. Atrenkami gražūs, nepažeisti obuoliai. Nuplaunami.

Priedai

Rugių šiaudai, druska, ruginiai miltai.

Gamybos technologija

Medinės statinės dugno pakraščiai ištepami ruginiais miltais, išklojama rugių šiaudais. Eilėmis dedami obuoliai perklojant šiaudais. Užpilama šaltinio pasūdytu vandeniu. Statinė užspaudžiama dangčiu. Rauginama 20–25 °C temperatūroje 10–14 dienų. Laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Įrankiai ir įranga

Medinė statinė.

Patiekimo būdas

Patiekiami prie mėsos valgių.

Spalva, skonis

Žalsvai gelsva spalva, skonis – saldžiarūgštis.

Kodas 020AG06.05.02

Kepti obuoliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vaisių gaminiai). Krosnyje kepti obuoliai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Obuoliai.

Žaliavos ruošimo būdas

Atrenkami vienodo dydžio, nepažeisti, rūgštūs, saldžiarūgščiai obuoliai (saldūs netinka). Nuplaunami, nusausinami.

Gamybos technologija

Obuoliai skardoje sustatomi koteliais į viršų. Kepama vidutinio karštumo krosnyje, kol suminkštėja.

Įrankiai ir įranga

Kepimo skarda, duonkepė krosnis.

Patiekimo būdas

Valgomi karšti su pienu, atvėsę – su kava ar arbata.

Spalva, skonis

Rusvai gelsvi, saldžiarūgščiai.

Kodas 020AG06.05.03

Džiovinti obuoliai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vaisių gaminiai). Skiltelėmis supjaustyti sudžiovinti obuoliai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Obuoliai.

Žaliavos ruošimo būdas

Obuoliai nuplaunami, nudžiovinami, supjaustomi skiltelėmis.

Gamybos technologija

Džiovinama natūraliai suvėrus ant siūlo ir pakabinus sausoje, gerai vėdinamoje vietoje ar krosnyje sluoksniu paskleidus skardose ant šiaudų ar popieriaus.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, skardos, šiaudai ar popierius.

Laikymo būdas

Laikomi medžiaginiuose maišeliuose sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Spalva, skonis

Gelsvai ruda, odelė ruda. Skonis obuolio.

Kodas 020AG06.05.04

Džiovintos kriaušės (Sritis – Maistas. Rūšis – Vaisių gaminiai). Nesmulkintos džiovintos kriaušės.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kriaušės.

Žaliavos ruošimo būdas

Kriaušės nuplaunamos, nudžiovinamos; nepjaustomos, tik didesnės perpjaunamos pusiau.

Gamybos technologija

Džiovinama nekarštoje krosnyje sluoksniu paskleidus skardose ant šiaudų ar popieriaus.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, skardos, šiaudai ar popierius.

Laikymo būdas

Laikomos medžiaginiuose maišeliuose sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Spalva, skonis

Pilkai ruda spalva, kriaušės skonio.

Kodas 020AG06.05.05

Džiovintos slyvos (Sritis – Maistas. Rūšis – Vaisių gaminiai). Nesmulkintos džiovintos slyvos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Slyvos.

Žaliavos ruošimo būdas

Imamos ne taip sultingos, bet jau visai prinokusios slyvos. Nuplaunamos, nudžiovinamos.

Gamybos technologija

Slyvos 2–3 dienas vytinamos paskleidus sluoksniu saulėtoje vietoje. Džiovinama krosnyje sluoksniu paskleidus skardose ant šiaudų ar popieriaus. Džiovinama su pertraukomis, kad nesprogtų luobelė.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, skardos, šiaudai ar popierius.

Laikymo būdas

Laikomos medžiaginiuose maišeliuose, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Spalva, skonis

Spalva – tamsi, skonis – slyvos.

Kodas 020AG06.05.06

Obuolienė (Sritis – Maistas. Rūšis – Vaisių gaminiai). Krosnyje kepta obuolienė.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Obuoliai.

Žaliavos ruošimo būdas

Atrenkami saldžiarūgščiai obuoliai (saldūs netinka). Obuoliai nuplaunami, nusausinami, nulupami ir, pašalinus sėklalizdžius, supjaustomi nedidelėmis skiltelėmis.

Priedai

Cukrus (nebūtinai).

Gamybos technologija

Supjaustyti obuoliai sudedami į palivoną* (molinį indą) sluoksniais pabarstant cukrumi (nebūtinai). Kepama labai karštoje krosnyje. Atvėsęs puodas aprišamas pūsle ar pergamentu. Laikomas vėsioje patalpoje.

Įrankiai ir įranga

Palivonas* (molinis indas). Duonkepė krosnis.

Patiekimo būdas

Valgoma su blynais, pyragu, ragaišiu.

Spalva, skonis

Gelsva, saldžiarūgštis.

Kodas 020AG06.05.07

Kriaušių košė (Sritis – Maistas. Rūšis – Vaisių gaminiai). Krosnyje kepta kriaušių košė.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kriaušės.

Žaliavos ruošimo būdas

Kriaušės nuplaunamos, nusausinamos, nulupamos (nebūtinai), perpjaunamos į 4–8 dalis, išpjaunama žiedų liekanos, sėklalizdžiai ir koteliai.

Obuoliai (geriau saldiniai) nuplaunami, nusausinami, nulupami ir, pašalinus sėklalizdžius, supjaustomi nedideliais kubeliais.

Priedai

Ruginiai miltai, obuoliai, cukrus (nebūtinai).

Gamybos technologija

Paruoštos kriaušės sluoksniuojamos su obuoliais, pabarstant cukrumi (nebūtinai), į palivoną* (molinį indą), kol šis pridedamas beveik pilnas, paliekant viršuje 10 cm tuščią tarpą. Iš ruginių miltų išminkoma tešla tokio tirštumo kaip duonai. Šia tešla uždengiamas indo paviršius. Paruoštas indas kišamas į karštą krosnį (kartu su duona) ir paliekama, kol krosnis atvėsta. Nuo atvėsusio indo nuimamas sukietėjęs tešlos sluoksnis, indas aprišamas pūsle ar pergamentu. Laikomas vėsioje vietoje.

Įrankiai ir įranga

Palivonas* (molinis indas); duonkepė krosnis.

Patiekimo būdas

Valgoma su blynais, pyragu, ragaišiu.

Spalva, skonis

Saldžiarūgštis.

Kodas 020AG06.05.08

Slyvų košė (Sritis – Maistas. Rūšis – Vaisių gaminiai). Krosnyje kepta slyvų košė.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Slyvos.

Žaliavos ruošimo būdas

Slyvos perpjaunamos pusiau, išimami kauliukai.

Priedai

Cukrus (nebūtinai).

Gamybos technologija

Paruoštos slyvos sudedamos į palivoną* (molinį indą), sluoksniais pabarstant cukrumi (nebūtinai). Kepama labai karštoje krosnyje (kartu su duona) ir paliekama, kol krosnis atvėsta. Atvėsęs puodas aprišamas pūsle ar pergamentu. Laikomas vėsioje patalpoje.

Įrankiai ir įranga

Palivonas* (molinis indas); duonkepė krosnis.

Pateikimo būdas

Valgoma su blynais, pyragu, ragaišiu.

Spalva, skonis

Gelsva, saldžiarūgštis.

Kodas 020AG06.06.01

Šviežios uogos su cukrumi (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žemuogės, mėlynės, avietės, gervuogės, girtuoklės, serbentai.

Žaliavos ruošimo būdas

Uogos renkamos sausos į medžio tošines ar vytelių pintus krepšius, molines puodynes.

Priedai

Cukrus.

Gamybos technologija

Šviežios uogos perrenkamos, supilamos į molinį dubenėlį, užbarstoma cukrumi, sukratoma.

Įrankiai ir įranga

Medžio tošies ar vytelių pinti krepšiai, molinės puodynės.

Konsistencija

Minkštos.

Patiekimo būdas

Valgoma su duona, ragaišiu, užsigeriant pienu.

Skonis

Uogų.

Kodas 020AG06.06.02

Šviežios uogos su pienu (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žemuogės, mėlynės, avietės, gervuogės, girtuoklės, serbentai.

Žaliavos ruošimo būdas

Uogos renkamos sausos į medžio tošines ar vytelių pintus krepšius, molines puodynes.

Priedai

Pienas, medus, cukrus.

Gamybos technologija

Šviežios uogos perrenkamos, supilamos į molinį dubenėlį ir užpilamos pienu, kuriame ištirpintas medus ar cukrus.

Įrankiai ir įranga

Medžio tošies ar vytelių pinti krepšiai, molinės puodynės.

Konsistencija

Skystos.

Patiekimo būdas

Valgoma su duona, ragaišiu.

Skonis

Uogų, pieno.

Kodas 020AG06.06.03

Džiovintos žemuogės (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Džiovintos žemuogių uogos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žemuogių uogos.

Žaliavos ruošimo būdas

Džiovinti tinka nepernokusios, kietesnės uogos, surinktos sausu, nelietingu oru vidurdienį, kai rasa jau nukritusi.

Gamybos technologija

Prieš džiovinimą uogos 2–3 dienas palaikomos saulėje, kad apdžiūtų, apvystų. Džiovinama nekarštoje krosnyje, sluoksniu paskleidus skardose ant popieriaus ar ant sieto.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, sietas, skardos.

Konsistencija

Kietos.

Laikymo būdas

Laikomos medžiaginiuose maišeliuose, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Skonis

Žemuogės.

Kodas 020AG06.06.04

Džiovintos mėlynės (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Džiovintos mėlynių uogos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Mėlynių uogos

Žaliavos ruošimo būdas

Džiovinti tinka nepernokusios, kietesnės uogos, surinktos sausu, nelietingu oru vidurdienį, kai rasa jau nukritusi

Gamybos technologija

Prieš džiovinimą uogos 2–3 dienas palaikomos saulėje, kad apdžiūtų, apvystų. Džiovinama nekarštoje krosnyje sluoksniu paskleidus skardose ant popieriaus ar ant sieto.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, skardos, sietai.

Konsistencija

Kieta.

Laikymo būdas

Laikomos medžiaginiuose maišeliuose, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Skonis

Mėlynės

Kodas 020AG06.06.05

Džiovintos avietės (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Džiovintos aviečių uogos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miško aviečių uogos

Žaliavos ruošimo būdas

Džiovinti tinka nepernokusios, kietesnės uogos, surinktos sausu, nelietingu oru vidurdienį, kai rasa jau nukritusi.

Gamybos technologija

Prieš džiovinimą uogos 2–3 dienas palaikomos saulėje, kad apdžiūtų, apvystų. Džiovinama nekarštoje krosnyje sluoksniu paskleidus skardose ant popieriaus ar ant sieto.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, sietas, skardos.

Konsistencija

Kietos.

Laikymo būdas

Laikomos medžiaginiuose maišeliuose, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Skonis

Avietės.

Kodas 020AG06.06.06

Bruknių košė (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Krosnyje kepta bruknių košė.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bruknių uogos.

Žaliavos ruošimo būdas

Uogos renkamos sausu, nelietingu oru, vidurdienį, kai rasa jau nukritusi. Renkama į medžio tošies ar vytelių pintus krepšius, molines puodynes.

Šviežios uogos perrenkamos.

Priedai

Ruginiai miltai, cukrus (nebūtinai).

Gamybos technologija

Uogos sudedamos į palivoną (molinį puodą) sluoksniais pabarstant cukrumi (nebūtinai), kol šis pridedamas beveik pilnas paliekant viršuje 10 cm tuščią tarpą. Iš ruginių miltų išminkoma tešla tokio tirštumo, kaip duonai. Šia tešla apdengiamas bruknių paviršius. Paruoštas indas kišamas į karštą krosnį (kartu su duona) ir paliekama, kol krosnis atvėsta. Nuo atvėsusio indo nuimama sukietėjusi tešla, indas aprišamas pūsle ar pergamentu. Laikomas vėsioje patalpoje.

Įrankiai ir įranga

Medžio tošies ar vytelių pinti krepšiai; palivonas (molinis indas); duonkepė krosnis.

Konsistencija

Tirštas.

Patiekimo būdas

Valgoma su blynais, pyragu, ragaišiu.

Skonis

Bruknių.

Kodas 020AG06.06.07

Bruknių košė su priedais (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Krosnyje kepta bruknių košė su kriaušėmis ar obuoliais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Bruknių uogos

Žaliavos ruošimo būdas

Uogos renkamos sausu, nelietingu oru, vidurdienį, kai rasa jau nukritusi. Renkama į medžio tošies ar vytelių pintus krepšius, molines puodynes. Šviežios uogos perrenkamos. Kriaušės nuplaunamos, nusausinamos, nulupamos (nebūtinai), perpjaunamos į 2–4 dalis, išpjaunama žiedų liekanos, sėklalizdžiai ir koteliai. Obuoliai (geriau saldiniai) nuplaunami, nusausinami, nulupami ir, pašalinus sėklalizdžius, supjaustomi nedideliais gabalėliais.

Priedai

Kriaušės, obuoliai, ruginiai miltai, cukrus (nebūtinai).

Gamybos technologija

Paruoštos bruknės ir kriaušės arba obuoliai dedami sluoksniais, pabarstant cukrumi (nebūtinai) į palivoną* (molinį indą), kol šis pridedamas beveik pilnas, paliekant viršuje 10 cm tuščią tarpą. Viršutinis sluoksnis turi būti bruknių. Iš ruginių miltų išminkoma tešla tokio tirštumo kaip duonai. Šia tešla apdedamas bruknių paviršius. Paruoštas indas kišamas į karštą krosnį (kartu su duona) ir paliekama, kol krosnis atvėsta. Nuo atvėsusio indo nuimama sukietėjusi tešla, indas aprišamas pūsle ar pergamentu. Laikomas vėsioje patalpoje.

Įrankiai ir įranga

Palivonas* (molinis indas), duonkepė krosnis.

Konsistencija

Minkšta.

Patiekimo būdas

Valgoma su blynais, tepama ant pyrago, ragaišio ar duonos.

Skonis

Saldžiarūgštis.

Kodas 020AG06.06.08

Žemuogių uogienė (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Virtos žemuogės su cukrumi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žemuogių uogos.

Žaliavos ruošimo būdas

Uogos renkamos sausu, nelietingu oru, vidurdienį, kai rasa jau nukritusi. Renkama į medžio tošies ar vytelių pintus krepšius, molines puodynes. Šviežios žemuogės perrenkamos, atrenkamos nepernokusios uogos.

Priedai

Cukrus, vanduo.

Gamybos technologija

Į verdantį cukraus sirupą sudėtos uogos verdamos puode nemaišant, kol sirupas sutirštėja. Ataušinama, sudedama į molinius ar stiklinius indelius, užrišama.

Įrankiai ir įranga

Puodas, krosnis, moliniai ar stikliniai indeliai.

Konsistencija

Tirštas.

Patiekimo būdas

Valgoma su blynais, pyragu, ragaišiu.

Skonis

Saldžiarūgštis.

Kodas 020AG06.06.09

Mėlynių uogienė (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Krosnyje kepta mėlynių uogienė.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Mėlynių uogos

Žaliavos ruošimo būdas

Uogos renkamos sausu, nelietingu oru, vidurdienį, kai rasa jau nukritusi. Renkama į medžio tošies ar vytelių pintus krepšius, molines puodynes. Šviežios uogos perrenkamos, atrenkamos prinokusios, bet nesutrintos uogos.

Priedai

Cukrus (nebūtinai).

Gamybos technologija

Uogos sudedamos į palivoną* (molinį indą) sluoksniais pabarstant cukrumi (nebūtinai). Kepama labai karštoje krosnyje (kartu su duona) ir paliekama, kol krosnis atvėsta. Atvėsęs indas aprišamas pūsle ar pergamentu. Laikomas vėsioje patalpoje.

Įrankiai ir įranga

Palivonas* (molinis puodas), duonkepė krosnis.

Konsistencija

Tirštas.

Patiekimo būdas

Valgoma su blynais, virtiniais, pyragu, ragaišiu.

Skonis

Saldžiarūgštis.

Kodas 020AG06.06.10

Aviečių uogienė (Sritis – Maistas. Rūšis – Uogų gaminiai). Virtos avietės su cukrumi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Aviečių uogos.

Žaliavos ruošimo būdas

Uogos renkamos sausu, nelietingu oru, vidurdienį, kai rasa jau nukritusi. Renkama į medžio tošies ar vytelių pintus krepšius, molines puodynes. Šviežios avietės perrenkamos, atrenkamos nepernokusios, nesutrintos uogos.

Priedai

Cukrus, vanduo.

Gamybos technologija

Į verdantį cukraus sirupą sudėtos uogos verdamos puode nemaišant, kol sirupas sutirštėja. Ataušinama, sudedama į molinius ar stiklinius indelius, užrišama.

Įrankiai ir įranga

Puodas, krosnis, moliniai ar stikliniai indeliai.

Konsistencija

Tirštas.

Patiekimo būdas

Valgoma su blynais, pyragu, ragaišiu.

Skonis

Saldi, aviečių.

Kodas 020AG06.07.01

Sula (Sritis – Maistas. Rūšis – Gėrimai). Beržo ir klevo sultys, tekinamos anksti pavasarį. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Beržo ir klevo sultys.

Žaliavos ruošimo būdas

Beržo ir klevo sula tekinama anksti pavasarį. Klevo sula pradeda tekėti tebesant pašalui ir yra saldesnė, beržo – jau žemei atšilus. Medžio kamiene išgręžiama 3–4 cm gylio, 2,5–3 cm skersmens skylė ir įkalamas medinis latakėlis, kurio apačioje pastatomas indas.

Priedai

Juodųjų serbentų, aviečių šakelės, džiovinti obuoliai, ruginiai miltai, avižų grūdai.

Gaminimo technologija

Beržo sula supilama į ąžuolinę statinaitę, dėl kvapo įdedama juodųjų serbentų, aviečių šakelių, įberiama truputis ruginių miltų, kartais džiovintų obuolių. Ant viršaus užpilama avižų, kurios greitai sužėlusios sudaro natūralų želmenų dangtį, kuris saugo sulą nuo dulkių ir pelėsių. Vėsioje vietoje (kamaroje ar rūsyje) taip paruoštą sulą galima išlaikyti iki rugiapjūtės. Iš klevo sulčių verdamas sirupas valgiams ir gėrimams saldinti.

Įrankiai ir įranga

Medinis lovelis (latakėlis) sulai tekinti, medinis kubiliukas sulai rauginti.

Konsistencija

Skaidrus skystis.

Patiekimo būdas

Geriama šviežia ir rauginta. Šviežioje suloje verdamos košės, pasaldinamos sriubos. Rauginta sula geriama, dedama į šaltibarščius.

Spalva, skonis

Bespalvė, salstelėjusio skonio (šviežia), saldžiarūgštė (rauginta).

Kodas 020AG06.07.02

Gira (Sritis – Maistas. Rūšis – Gėrimai) Džiovintos duonos gėrimas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Juoda ruginė duona.

Žaliavos ruošimo būdas

Nupjaustytos duonos plutelės ar gabaliukai padžiovinami krosnyje.

Priedai

Mielės, cukrus.

Gaminimo technologija

Džiovinta duona mediniame kubiliuke užplikoma karštu vandeniu. Palaikoma, kol atvėsta iki 25–30 °C, perkošiama į kitą medinį kubiliuką, sudedama cukrus, mielės ir 1–2 paras laikoma šiltoje patalpoje. Išrūgusi gira laikoma vėsioje patalpoje.

Įrankiai ir įranga

Mediniai kubiliukai.

Konsistencija

Skystis.

Patiekimo būdas

Pateikiama atsigerti.

Spalva, skonis

Spalva – gelsva; saldžiarūgštė, duonos skonio.

Kodas 020AG06.07.03

Rasalas (Sritis – Maistas. Rūšis – Gėrimai). Raugintų burokėlių skystis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Raudonieji burokėliai, vanduo.

Žaliavos ruošimo būdas

Parenkami nedideli burokėliai, nulupami, nuplaunami.

Priedai

Ruginiai miltai.

Gaminimo technologija

Medinės statinės dugno pakraščiai ištepami ruginiais miltais, sudedami burokėliai. Užpilama šaltu (šaltinio), kiek pasūdytu (1 l vandens 1 šaukštelis druskos) vandeniu, kad apsemtų. Paruošta statinė užtiesiama plona drobe, uždengiama lentele, paslegiama ir rauginama šiltoje patalpoje 2–3 dienas. Laikoma šaltoje patalpoje, bet nesušaldoma.

Įrankiai ir įranga

Medinė statinė.

Konsistencija

Skystis.

Patiekimo būdas

Patiekiama kaip natūrali rūgštis atsigerti, naudojama sriuboms, mėsos, žuvies ir kitiems valgiams ir gėrimams gaminti.

Spalva, skonis

Spalva – raudona (burokėlių), skonis – saldžiarūgštis.

Kodas 020AG06.07.04

Kisielius (Sritis – Maistas. Rūšis – Gėrimai). Su krakmolu virtas spanguolių gėrimas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Spanguolių uogos, vanduo, bulvių krakmolas.

Žaliavos ruošimo būdas

Spanguolės perrenkamos, sutrinamos, išsunkiamos per drobę ar sietelį. Krakmolas ištirpinamas šaltame vandenyje.

Priedai

Cukrus.

Gaminimo technologija

Į verdantį vandenį supilamas paruoštas krakmolas, spanguolių skystis, užvirinama, pasaldoma. Ataušinama.

Įrankiai ir įranga

Molinis dubuo, medinis šaukštas spanguolėms sutrinti.

Konsistencija

Skystas.

Patiekimo būdas

Patiekiamas atvėsintas atsigerti.

Spalva, skonis

Spalva – raudona (spanguolės), skonis – saldžiarūgštis

Kodas 020AG06.07.05

Gilių kava (Sritis – Maistas. Rūšis – Gėrimai). Ąžuolo gilių gėrimas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ąžuolo gilės, pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Rudenį nuo medžių nukritusios gilės surenkamos, porą dienų paskleistos ant medžiagos padžiovinamos sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išlukštenamos, nuplaunamos.

Priedai

Pienas, medus, cukrus.

Gaminimo technologija

Paruoštos gilės užpilamos pienu (kad apsemtų) ir ant silpnos ugnies virinamos atidengtame puode, kol suminkštės (apie 45–60 min.). Išvirtos gilės nukošiamos, gerai nudžiovinamos ir plonai paskleistos krosnyje paskrudinamos, kol paruduoja. Sumalamos. Malta kava supilama į indą, sandariai uždaroma ir laikoma sausoje vietoje.

Įrankiai ir įranga

Krosnis gilėms džiovinti, kavos malimo įrenginys.

Konsistencija

Skysta.

Patiekimo būdas

Sumalta kava 2–3 min. paverdama mažame kiekyje vandens, užbalinama pienu (2 dalys 1 daliai vandens), pasaldinama medumi arba cukrumi.

Spalva, skonis

Rusvos spalvos, malonaus, švelnaus skonio.

Kodas 020AG06.07.06

Grūdų kava (Sritis – Maistas. Rūšis – Gėrimai). Karštas gėrimas iš paskrudintų susmulkintų grūdų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežių, kviečių, rugių grūdai.

Žaliavos ruošimo būdas

Grūdai gerai išdžiovinami krosnyje ir sumalami.

Priedai

Sviestas, pienas ar grietinėlė, medus ar cukrus.

Gaminimo technologija

Keptuvėje įkaitinamas sviestas, suberiami miltai, pamaišant skrudinama, kol pagels. Pakaitinti miltai supilami į puodą su verdančiu vandeniu, 5 min. pavirinama, 20–25 min. palaikoma uždengtame puode, nukošiama.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, kepimo skarda, keptuvė.

Konsistencija

Skysta.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta, užbalinta pašildytu pienu ar grietinėlė. Pasaldoma.

Spalva, skonis

Gelsvai baltas saldus.

Kodas 020AG06.07.07

Morkų kava (Sritis – Maistas. Rūšis – Gėrimai). Karštas gėrimas iš paskrudintų susmulkintų morkų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Morkų šaknys.

Žaliavos ruošimo būdas

Nuplautos ir nuskustos morkos supjaustomos plonais griežinėliais ar sutarkuojamos burokine tarka, padžiovinamos nekarštoje krosnyje, kol gražiai apskrunda. Supilama į drobinius maišelius. Laikoma sausoje patalpoje.

Priedai

Pienas ar grietinėlė. Medus ar cukrus.

Gaminimo technologija

Sudžiovintos morkos sugrūdamos arba sumalamos. Užpylus karštu vandeniu pavirinama 3–5 min. Palaikoma 10–15 min. Nukošiama. Užbalinama, pasaldinama. Kartais malant kavą pridedama paskrudintų susmulkintų miežių.

Įrankiai ir įranga

Krosnis, skardos.

Konsistencija

Skysta.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta.

Spalva, skonis

Gelsvai balta, saldi.

Kodas 020AG06.07.08

Žolelių arbata (Sritis – Maistas. Rūšis – Gėrimai). Karštas žolelių nuoviras.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žolelės, vanduo.

Žaliavos ruošimo būdas

Augalinė žaliava atrenkama, susmulkinama. Vasarą naudojama žalia, žiemą – džiovinta.

Priedai

Medus, cukrus.

Gaminimo technologija

Į pakaitintą molinį indą suberiamos žolelės, užpilama verdančiu vandeniu. Uždengus šiltai palaikoma 10–15 min., kad pritrauktų.

Įrankiai ir įranga

Molinis indas.

Konsistencija

Skystis.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta, saldoma pagal poreikį.

Spalva, skonis

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Kodas 020GV04.01.01

Mėsos sriubos (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Mėsos nuoviras su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiauliena;

Vištiena, antiena, žąsiena;

Veršiena; Aviena.

Kiauliena;

Vištiena, antiena, žąsiena;

Veršiena; Aviena.

Kiauliena;

Vištiena, antiena, žąsiena, kalakutiena; Jautiena;

Veršiena; Aviena.

Kiauliena;

Vištiena, antiena, žąsiena;

Veršiena; Aviena.

Kiauliena;

Vištiena, antiena, žąsiena;

Veršiena; Aviena.

Žaliavos ruošimo būdas

Šviežia, sūdyta ar rūkyta mėsa nuplaunama (jeigu labai sūri – numirkoma).

Priedai

Rauginti kopūstai, rauginti burokai, ruginiai miltai, miežių kruopos, miežių miltai, rūgštynės, dilgėlės, žirniai, bulvės, morkos.

Rauginti kopūstai, rauginti burokai, grikių kruopos, grikių miltai, rūgštynės, dilgėlės, žirniai, bulvės, morkos, griežčiai.

Rauginti kopūstai, rauginti burokai, žirniai, bulvės, morkos.

Rauginti kopūstai, rauginti burokai, miežių kruopos, žirniai, bulvės, morkos.

Rauginti kopūstai, rauginti burokai, žirniai, bulvės, morkos, pastarnokai.

Prieskoniai

Druska, pipirai.

Gamybos technologija

Mėsa verdama vandenyje kartu su priedais.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta kartu su bulvėmis ar duona.

Skonis

Sūroka.

Kodas 020GV04.01.02

Kumpiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Sūdytos ar rūkytos kiaulės šlaunies ir mentės virti gabalai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Sūdytos ar rūkytos kiaulės šlaunys ir mentės.

Žaliavos ruošimo būdas

Atpjautas sūdytas ar rūkytas kiaulės šlaunies ar mentės gabalas numirkomas šaltame vandenyje.

Atpjautas sūdytas kiaulės šlaunies ar mentės gabalas numirkomas šaltame vandenyje.

Atpjautas sūdytas ar rūkytas kiaulės šlaunies ar mentės gabalas numirkomas šaltame vandenyje.

Priedai

Morkos.

Prieskoniai

Pipirai, svogūnai, lauro lapai, česnakai.

Gamybos technologija

Numirkytas ir nuplautas gabalas verdamas puode su prieskoniais, kol suminkštėja.

Forma

Netaisyklinga.

Patiekimo būdas

Patiekiamas supjaustytas griežinėliais. Valgomas karštas arba šaltas su duona, šviežiomis, raugintomis, troškintomis daržovėmis, krienų padažu.

Skonis

Sūrokas.

Kodas 020GV04.01.03

Dešros (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Virtos, susmulkintos mėsos prikimštos žarnos. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės mėsa, lašiniai, žarnos.

Žaliavos ruošimo būdas

Susmulkinta (sukapota specialia kapone ar sumalta), pasūdyta ir su prieskoniais suminkyta mėsa kimštuvu sukemšama į paruoštas (išvalytas, išplautas ir išskustas) plonąsias kiaulės žarnas. Susukama apskritimais (virtinėmis).

Prieskoniai

Pipirai, česnakai, svogūnai, lauro lapeliai, druska.

Gamybos technologija

Verdama puode nedideliame kiekyje vandens.

Forma

Apvali, susukta į apskritimą.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta, supjaustyta gabalėliais. Valgoma su virtomis ar keptomis bulvėmis, bulvių koše, daržovėmis, krienų padažu.

Skonis

Jaučiami prieskoniai.

Kodas 020GV04.01.04

Šoninės (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Virtas kiaulės poodinis sluoksniuotas riebalų sluoksnis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šoninė.

Žaliavos ruošimo būdas

Kiaulės skerdienos šoninė 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma. Šoninės gabalai iš visų pusių ištrinami druska ir sūdomi mediniame inde kartu su lašiniais, nuolat vartant ir laistant susidariusiu skysčiu tamsioje vėsioje patalpoje (5–10 °C temperatūroje) 3–4 savaites.

Priedai

Morkos.

Prieskoniai

Česnakas, svogūnas, pipirai.

Gamybos technologija

Numirkytas ir nuplautas šoninės gabalas verdamas puode su prieskoniais, kol suminkštėja.

Forma

Netaisyklingas keturkampis.

Patiekimo būdas

Patiekiamas supjaustytas griežinėliais. Valgomas karštas arba šaltas su duona, šviežiomis, raugintomis, troškintomis daržovėmis, krienų padažu.

Skonis

Sūrokas.

Kodas 020GV04.01.05

Vištiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Virta ar troškinta vištiena su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežia vištiena.

Žaliavos ruošimo būdas

Višta nuvaloma, išdarinėjama, nuplaunama, susmulkinama gabalais.

Priedai

Bulvės, sviestas, grietinė.

Morkos.

Morkos, sviestas.

Morkos, bulvės, sviestas, grietinė.

Prieskoniai

Pipirai, svogūnai, druska.

Gamybos technologija

Vištiena išverdama su morkomis ir prieskoniais arba troškinama su morkomis, bulvėmis, prieskoniais, įdėjus sviesto ir grietinės.

Vištiena išverdama su morkomis ir prieskoniais.

Išvirta mėsa apkepama svieste.

Iš riebios vištienos verdama sriuba. Liesesnė višta troškinama su morkomis, bulvėmis, prieskoniais, įdėjus sviesto, grietinės.

Forma

Netaisyklingi gabalai.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta su bulvėmis ar bulvių koše ir daržovėmis.

Iš sriubos išgriebta mėsa valgoma karšta arba šalta su daržovėmis ir duona. Troškinta valgoma karšta su duona.

Skonis

Vištienos, priedų ir prieskonių.

Kodas 020GV04.01.06

Jautiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Virtos veršienos šventinis valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Veršio mėsa.

Žaliavos ruošimo būdas

Mėsa supjaustoma gabalais, pasūdoma mediniame kubiliuke.

Priedai

Morkos.

Prieskoniai

Svogūnai, lauro lapeliai, pipirai, druska.

Gamybos technologija

Mėsa nuplaunama, sudedamos morkos, prieskoniai, druska. Verdama puode nedideliame kiekyje vandens. Išimta iš sultinio mėsa atvėsinama.

Forma

Netaisyklingi gabalai.

Patiekimo būdas

Patiekiama šilta arba šalta šventėms, supjaustyta riekutėmis su krienais, o šilta valgoma su bulvėmis, bulvių koše.

Skonis

Saldokas.

Kodas 020GV04.01.07

Aviena (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Virta arba troškinta aviena.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežia aviena.

Žaliavos ruošimo būdas

Mėsa susmulkinama ir įtrinama druska, česnakais, sutrintom kadagio uogom, palaikoma 2–3 dienas.

Šviežia mėsa susmulkinama, pasūdoma.

Šviežia mėsa susmulkinama, pasūdoma. Kartais didesni gabalai ar kumpiai parūkomi.

Priedai

Bulvės.

Taukai ar sviestas.

Kopūstai, burokai.

Prieskoniai

Svogūnai, pipirai, kadagio uogos.

Svogūnai, pipirai, mairūnai.

Svogūnai, pipirai, kmynai.

Gamybos technologija

Mėsa verdama sriuboje arba troškinama su bulvėmis ir prieskoniais.

Jeigu mėsa sūdyta ar rūkyta, tada ji pamirkoma šaltame vandenyje. Mėsa išverdama, išimta iš nuoviro supjaustoma nedideliais gabalais, pakepinama keptuvėje su taukais ar sviestu.

Jeigu mėsa sūdyta ar rūkyta, tada ji pamirkoma šaltame vandenyje. Verdama su raugintais kopūstais, barščiais.

Forma

Netaisyklingi gabalai.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta. Valgoma su supjaustytais svogūnais, duona, raugintais agurkais, burokais.

Patiekiama karšta. Gabalai sudedami į dubenį, apibarstomi supjaustytais svogūnais.

Pateikiama karšta apibarstyta supjaustytais svogūnais. Valgoma su duona.

Skonis

Avienos.

Kodas 020GV04.01.08

Antiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Troškinta antiena su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežia antiena.

Žaliavos ruošimo būdas

Antis nuvaloma, išdarinėjama, nuplaunama, susmulkinama gabalais.

Priedai

Rauginti kopūstai, bulvės.

Prieskoniai

Pipirai, svogūnai, kmynai, druska.

Gamybos technologija

Mėsa troškinama su kopūstais, bulvėmis ir prieskoniais.

Mėsa troškinama su kopūstais ar bulvėmis ir prieskoniais.

Forma

Netaisyklingi gabalai.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta su bulvėmis, daržovėmis.

Skonis

Antienos, priedų ir prieskonių.

Kodas 020GV04.01.09

Žąsiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Virta žąsiena su priedais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežia žąsiena.

Žaliavos ruošimo būdas

Žąsis nuvaloma, išdarinėjama, išimami taukai, nuplaunama, susmulkinama gabalais. Taukai sulydomi, sudedami į molinį indą.

Priedai

Rauginti kopūstai.

Prieskoniai

Pipirai, kmynai, druska.

Gamybos technologija

Iš mėsos, kopūstų ir prieskonių verdama sriuba.

Forma

Netaisyklingi gabalai.

Patiekimo būdas

Iš kopūstų sriubos išimta mėsa valgoma karšta su bulvėmis arba duona.

Skonis

Žąsienos, kopūstų ir prieskonių.

Kodas 020GV04.01.10

Kepeninė (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Kepenų su priedais trintas slėgtas šventinis valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės kepenys.

Žaliavos ruošimo būdas

Kepenys išmirkomos vandenyje, nupjaunamos plėvės, supjaustomos riekutėmis.

Priedai

Riebi kiauliena, storesnės žarnos.

Prieskoniai

Pipirai, svogūnai, druska.

Gamybos technologija

Paruoštos kepenys ir supjaustyta riebi kiauliena išverdama su prieskoniais, kelis kartus permalama, gerai išsukama moliniame dubenyje, sukemšama į išvalytas žarnas, paverdama, ataušinama ir paslegiama vėsioje patalpoje.

Forma

Netaisyklinga pailgo ovalo.

Patiekimo būdas

Patiekiamas šaltas, supjaustytas riekutėmis. Valgomas su duona. Šventinis valgis.

Skonis

Kepenų.

Kodas 020GV04.01.11

Šaltiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Mėsos ir kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabaliukais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulių kojos, uodega, šnipas, galva, liežuvis, veršio kojos, galva.

Žaliavos ruošimo būdas

Mėsa nuplikoma karštu vandeniu, gerai nuplaunama ir susmulkinama.

Priedai

Morkos.

Prieskoniai

Svogūnai, pipirai, česnakai, druska.

Gamybos technologija

Daugiausiai gaminama iš kiaulienos. Mėsa ant silpnos ugnies gerai suvirinama, išgriebiama, atskiriami kaulai, susmulkinama. Mėsa su prieskoniais sudedama į sultinį. Paverdama. Supilama į lėkštes ar dubenėlius ir padedama šaltai sustingti (bet nesušaldoma).

Forma

Aušinimo indo forma.

Patiekimo būdas

Patiekiama šventėms. Valgoma su krienais.

Skonis

Salstelėjęs, jaučiami prieskoniai.

Kodas 020GV04.01.12

Vyniotiniai (Sritis – Maistas. Rūšis – Virta mėsa ir mėsos gaminiai). Virtos kiaulienos vyniotas slėgtas šventinis valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiauliena.

Žaliavos ruošimo būdas

Kiaulės galvos numirkomos, nuvalomos, susmulkinamos. Kumpio kulniukų mėsa ir kaulas išimami, paliekant neperpjautą odą.

Priedai

Morkos.

Prieskoniai

Česnakai, svogūnai, pipirai.

Gamybos technologija

Kiaulės kumpio karkos oda prikemšama raumenų ir lašinių gabaliukų, surišama į drobę ir išverdama vandenyje su prieskoniais. Išimta atvėsinama ir paslegiama. Kiaulės galvos mėsa išverdama su prieskoniais, sudedama į drobę, suformuojama volo forma, surišama, dedama atgal į puodą, verdama apie pusvalandį, išimama, atvėsinama, paslegiama.

Forma

Netaisyklinga (trikampio ar storos slėgtos dešros).

Patiekimo būdas

Patiekiami šalti, supjaustyti riekutėmis, su krienais, garstyčiomis ar daržovėmis.

Skonis

Mėsos ir prieskonių.

Kodas 020GV04.02.01

Kumpiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Sūdytos ar rūkytos kiaulės šlaunies ir mentės kepti gabalai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Sūdytos ar rūkytos kiaulės šlaunys ir mentės.

Sūdytos kiaulės šlaunys ir mentės.

Sūdytos ar rūkytos kiaulės šlaunys ir mentės.

Žaliavos ruošimo būdas

Kumpis išmirkomas šaltame vandenyje ar išrūgose 2–3 dienas keičiant vandenį ar išrūgas.

Priedai

Lašinukai, ruginiai miltai.

Prieskoniai

Pipirai, česnakai, lauro lapai.

Gamybos technologija

Iš ruginių miltų suminkoma tešla. Lašinukai supjaustomi ilgais plonais gabaliukais. Išmirkytas kumpis nusausinamas, peiliu giliai įduriant sukaišomi supjaustyti ir prieskoniais ištrinti lašinukai, išorė ištrinama susmulkintais prieskoniais. Paruoštas kumpis dedamas ant iškočiotos tešlos ir iš visų pusių gerai apglaistoma. Kepamas karštoje krosnyje 3–5 val. (priklausomai nuo dydžio).

Įranga

Krosnis, keptuvas.

Forma

Netaisyklinga.

Patiekimo būdas

Šventinis valgis. Patiekiamas karštas arba šaltas. Pjaustomas riekutėmis. Valgomas su ta pačia duona, kurioje kepė, su krienų padažu, šviežiomis ar raugintomis daržovėmis, raugintais obuoliais.

Skonis

Sūrokas.

Kodas 020GV04.02.02

Šoninės (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Keptas kiaulės poodinis sluoksniuotas riebalų sluoksnis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šoninė.

Žaliavos ruošimo būdas

Prieskoniai

Pipirai, česnakai.

Gamybos technologija

Numirkytas ir nuplautas šoninės gabalas įtrinamas prieskoniais ir kepamas keptuvėje karštoje krosnyje.

Įranga

Krosnis.

Forma

Netaisyklingas keturkampis.

Patiekimo būdas

Patiekiamas supjaustytas griežinėliais. Valgomas karštas arba šaltas su duona, šviežiomis, raugintomis, troškintomis daržovėmis, krienų padažu.

Skonis

Sūrokas.

Kodas 020GV04.02.03

Antiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Keptas antienos šventinis valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežia antiena.

Žaliavos ruošimo būdas

Antis nuvaloma, išdarinėjama, išimami riebalai. Riebalai išlydomi.

Priedai

Obuoliai arba džiovintos slyvos.

Prieskoniai

Kmynai, mairūnas, druska.

Gamybos technologija

Išvalyta antis įtrinama susmulkintais mairūnais, druska, kmynais, prikemšama obuolių arba išmirkytų slyvų, užsiuvama. Į keptuvą įpilama vandens, įdedama paruošta antis, aplaistoma ištirpintais riebalais ir kepama krosnyje.

Įranga

Krosnis, keptuvas.

Forma

Netaisyklinga.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta arba šalta, apdėta iš vidaus išimtais obuoliais.

Skonis

Antienos, priedų ir prieskonių.

Kodas 020GV04.02.04

Žąsiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Keptas žąsienos šventinis valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežia žąsiena.

Žaliavos ruošimo būdas

Žąsis nuvaloma, išdarinėjama, išimami taukai, nuplaunama. Taukai sulydomi, sudedami į molinį indą.

Priedai

Obuoliai (geriausia antaniniai), rauginti kopūstai, džiovintos slyvos.

Prieskoniai

Kmynai, pipirai, druska.

Gamybos technologija

Žąsis įtrinama susmulkintais prieskoniais su druska. Prikemšama patroškintų kopūstų ar žalių obuolių, arba džiovintų išmirkytų slyvų. Įdėjus į keptuvą kepama karštoje krosnyje.

Įranga

Krosnis, keptuvas.

Forma

Netaisyklinga.

Pateikimo būdas

Pateikiama karšta arba šalta. Valgoma su duona, spanguolių, bruknių, obuolių koše. Šventinis valgis.

Skonis

Žąsienos, priedų ir prieskonių.

Kodas 020GV04.02.05

Vištiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Keptas vištienos šventinis valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežia vištiena.

Žaliavos ruošimo būdas

Višta nuvaloma, išdarinėjama.

Priedai

Obuoliai, bulvės, sviestas, grietinė.

Prieskoniai

Pipirai, česnakai, druska.

Gamybos technologija

Višta įtrinama druska, sumaišyta su prieskoniais, dedama į keptuvą, įpilama nedaug karšto vandens. Kepama krosnyje dažnai paviršių aptepant sviestu, grietine ir palaistant sultimis, kuriose kepa. Įpusėjus kepti, į tą patį keptuvą šalia vištos sudedami obuoliai ir bulvės.

Įranga

Krosnis, keptuvas.

Forma

Netaisyklinga.

Patiekimo būdas

Patiekiama šventėms nesupjaustyta. Patiekiant karštą apdedama bulvėmis ir obuoliais. Šalta valgoma su keptais obuoliais, bruknių koše ar spanguolių uogiene.

Skonis

Vištienos ir priedų.

Kodas 020GV04.02.06

Kalakutiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Su prieskoniais keptas kalakutas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežia kalakutiena.

Žaliavos ruošimo būdas

Kalakutas nuvalomas, išdarinėjamas, įtrinamas susmulkintais prieskoniais su druska, palaikomas 1–2 dienas.

Priedai

Džiovintos slyvos, sviestas, grietinė.

Prieskoniai

Pipirai, kadagio uogos, kmynai, druska.

Gamybos technologija

Paruoštas kalakutas prikemšamas išmirkytų džiovintų slyvų, dedamas į keptuvą, aptepamas sviestu, uždengiamas. Kepama karštoje krosnyje vis palaistant susidariusiu skysčiu ir aptepant grietine.

Įranga

Krosnis, keptuvas.

Forma

Netaisyklinga.

Patiekimo būdas

Patiekiamas karštas arba šaltas nepjaustytas. Pjaustoma įdedant į lėkštutes. Valgoma su keptais obuoliais, bruknių koše.

Skonis

Kalakutienos, priedų ir prieskonių.

Kodas 020GV04.02.07

Laukinė paukštiena (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Su prieskoniais kepti laukiniai paukščiai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Laukinių paukščių mėsa.

Žaliavos ruošimo būdas

Laukiniai paukščiai 1–2 dienas palaikomi neišdarinėti pakabinti šaltoje patalpoje, tada nuvalomi, išdarinėjami.

Priedai

Lašinukai.

Prieskoniai

Kadagio uogos, pipirai, kmynai, mairūnas, druska.

Gamybos technologija

Išdarinėti paukščiai ištrinami susmulkintais prieskoniais su druska, prismaigstoma lašinukų (krūtinėlės ir šlaunelės). Kepama krosnyje arba ant iešmo virš žarijų.

Įranga

Krosnis.

Forma

Netaisyklinga.

Patiekimo būdas

Laukinė paukštiena gaminama retai, dažnai tik medžioklės sezono metu (gamina medžiotojai). Kepti maži laukiniai paukščiai patiekiami nepjaustyti.

Skonis

Laukinės paukštienos.

Kodas 020GV04.02.08

Žvėriena (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Ant iešmo ar krosnyje kepta žvėrių mėsa. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Laukinių žvėrių mėsa.

Žaliavos ruošimo būdas

Mėsa susmulkinama arba ne. Marinuojama. Marinavimo trukmė priklauso nuo gabalo arba žvėries dydžio.

Priedai

Lašinukai.

Prieskoniai

Pipirai, kadagio uogos, kmynai, druska.

Gamybos technologija

Prismaigstoma lašinių gabaliukų. Kepama ant žarijų. Stambūs žvėrys kepami ant karties arba iešmo, gabalai ar smulkesni žvėrys krosnyje.

Įranga

Iešmas, krosnis.

Forma

Netaisyklinga.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta arba šalta, susmulkinta gabalais arba visas keptas žvėris.

Skonis

Žvėrienos.

Kodas 020GV04.02.09

Spirgučių padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Kepta mėsa ir mėsos gaminiai). Pakepinti lašiniai su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Rūkyti lašiniai, sūdyti lašiniai.

Sūdyti lašiniai.

Rūkyti lašiniai, sūdyti lašiniai.

Žaliavos ruošimo būdas

Lašiniai supjaustomi nedideliais keturkampiais gabalėliais.

Priedai

Grietinė.

Prieskoniai

Svogūnai.

Gamybos technologija

Sūdyti arba rūkyti lašiniai pakepinami su smulkiai pjaustytais svogūnais, kartais įdedama grietinės.

Forma

Keturkampiai gabalėliai.

Patiekimo būdas

Patiekiamas šiltas prie bulvių, košių, virtinių, blynų, cepelinų, kugelio.

Skonis

Sūrus.

Kodas 020GV04.03.01

Kraujiniai vėdarai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vėdarai ir subproduktų gaminiai). Keptos kiaulės žarnos su kraujo ir kruopų įdaru.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kraujas, miežinės ar grikių kruopos, kiaulių storosios žarnos.

Kraujas, miežinės kruopos, kiaulių storosios žarnos.

Žaliavos ruošimo būdas

Žarnos išvalomos, išplaunamos. Kruopos išmirkomos, nusausinamos. Kraujas ištrinamas, kad neliktų gumuliukų.

Priedai

Lydytų taukų spirgai.

Prieskoniai

Mėtos, druska.

Gamybos technologija

Į paruoštas kruopas supilamas kraujas, gerai išmaišoma, įdedama spirgučių, prieskonių, pasūdoma. Gauta masė sukrečiama į paruoštas žarnas, užsmaigstomi galai mediniais pagaliukais ir dedamos į kepimo skardas, išklotas ruginiais šiaudais ar medinėm balanėlėm. Kepama vidutinio karštumo krosnyje, kol apskrunda.

Kepama vidutinio karštumo krosnyje, kol apskrunda.

Įranga

Kepimo skardos, kepimo krosnis.

Forma

Ovalo.

Patiekimo būdas

Kepama po kiaulės skerstuvių. Patiekiami karšti, supjaustyti gabalais, užpilti spirgučių padažu.

Skonis

Kruopų ir prieskonių skonis.

Kodas 020GV04.03.02

Kruopiniai vėdarai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vėdarai ir subproduktų gaminiai). Keptos kiaulės žarnos su kruopų įdaru.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežinės ar grikių kruopos, kiaulių storosios žarnos.

Miežinės kruopos, kiaulių storosios žarnos.

Žaliavos ruošimo būdas

Žarnos išvalomos, išplaunamos. Kruopos apšutinamos ir gerai išmirkomos.

Priedai

Lydytų taukų spirgučiai su riebalais.

Prieskoniai

Svogūnai.

Gamybos technologija

Į paruoštas kruopas sudedami pakepinti svogūnai, lydyti taukai su spirgučiais, pasūdoma, išmaišoma. Gauta masė sukrečiama į paruoštas žarnas, užsmaigstomi galai mediniais pagaliukais ir dedama į kepimo skardas, išklotas ruginiais šiaudais ar medinėm balanėlėm.

Kepama vidutinio karštumo krosnyje, kol apskrunda.

Įranga

Kepimo skardos, kepimo krosnis.

Forma

Ovalo.

Patiekimo būdas

Kepama po kiaulės skerstuvių. Patiekiami karšti, supjaustyti gabalais, užpilti spirgučių padažu.

Skonis

Kruopų.

Kodas 020GV04.03.03

Bulviniai vėdarai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vėdarai ir subproduktų gaminiai). Keptos kiaulių žarnos su tarkuotų bulvių įdaru.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulių storosios žarnos, bulvės

Žaliavos ruošimo būdas

Žarnos išvalomos, išplaunamos. Bulvės nuskutamos, sutarkuojamos smulkia trintuve, nuo tarkių nupilamas skystis

Priedai

Lydytų taukų spirgai.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Į paruoštų bulvių tarkius sudedami taukų spirgai, pasūdoma, išmaišoma. Paruošta masė sukrečiama į paruoštas žarnas, užsmaigstomi galai mediniais pagaliukais ir dedama į skardas, išklotas ruginiais šiaudais ar medinėm balanėlėm.

Įranga

Smulki trintuvė, kepimo skardos, kepimo krosnis

Forma

Ovalo

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti, supjaustyti gabalais, užpilti spirgučių padažu

Skonis

Bulvių

Kodas 020GV04.03.04

Kraujiniai blynai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vėdarai ir subproduktų gaminiai). Iš gyvulių kraujo su priedais keptuvėje keptas valgis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kraujas, smulkios miežinės kruopos.

Žaliavos ruošimo būdas

Kruopos gerai išmirkomos; Kraujas ištrinamas, kad neliktų gumuliukų

Priedai

Spirginti lašinukai, kiaušiniai, riebalai kepimui

Prieskoniai

Druska, mėtos

Gamybos technologija

Į kraują sudedamos išmirkytos kruopos, spirginti lašinukai, sutrintos mėtos, įmušami kiaušiniai, išmaišoma. Kepami nedideli blyneliai keptuvėje, įkaitintuose riebaluose.

Įranga

Keptuvė, krosnis.

Forma

Apvali.

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti su spirgučių padažu.

Skonis

Salstelėję, kruopų.

Kodas 020GV04.04.01

Pieniškos sriubos (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Pieno sriubos su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežias pienas.

Šviežias pienas, išrūgos ar pasukos.

Šviežias pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Pamelžtas pienas perkošiamas.

Priedai

Miežių kruopos, miežių miltai, rugių miltai, kvietiniai miltai, žirnių, pupų miltai, bulvės.

Grikių kruopos, grikių miltai, miežinės kruopos, miežiniai miltai, kvietiniai miltai, bulvės.

Kvietiniai miltai, kvietinės kruopos, miežių kruopos, ruginiai miltai, bulvės.

Miežių kruopos, miežių miltai, kvietiniai miltai, bulvės.

Prieskoniai

Druska, cukrus.

Gamybos technologija

Pasūdytame vandenyje išverdamos kruopos ar miltų kukuliukai arba susmulkintos bulvės ar tarkuotų bulvių kukuliukai. Užbalinama pienu.

Pasūdytame vandenyje išverdamos kruopos ar miltų kukuliukai arba susmulkintos bulvės ar tarkuotų bulvių kukuliukai. Užbalinama pienu arba rūgščiomis pasukomis.

Pasūdytame vandenyje išverdamos kruopos ar miltų kukuliukai arba susmulkintos bulvės ar tarkuotų bulvių kukuliukai. Užbalinama pienu.

Konsistencija

Skystis su tirščiais.

Patiekimo būdas

Patiekiama karšta.

Skonis

Saldokas.

Saldokas arba rūgštus.

Saldokas.

Kodas 020GV04.04.02

Varškės padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Trinta varškė su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Varškė.

Žaliavos ruošimo būdas

Varškė gerai ištrinama.

Priedai

Saldus arba rūgęs pienas, arba grietinė.

Grietinėlė arba saldus pienas.

Prieskoniai

Druska, svogūnų laiškai, krapų šakelės, mėtos, diemedžio lapeliai.

Druska.

Mėtos, druska.

Mėtos, peletrūnas, diemedis, druska.

Gamybos technologija

Varškė išsukama moliniame dubenyje mediniu šaukštu po truputį pilant pieną, sudedami susmulkinti prieskoniai, pasūdoma.

Varškė gerai išsukama, užpilama saldžiu pienu arba grietinėle, pasūdoma.

Varškė gerai išsukama, sudedami prieskoniai, užpilama grietinėle arba saldžiu pienu, pasūdoma.

Įrankiai

Molinis dubuo, medinis šaukštas.

Konsistencija

Tiršti.

Patiekimo būdas

Valgoma su karštomis bulvėmis ar iš jų pagamintais valgiais, blynais.

Valgoma su bulvėmis, blynais, pyragu.

Valgoma su karštomis bulvėmis.

Skonis

Varškės ir priedų.

Kodas 020GV04.04.03

Krekenos (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Valgis iš kepto apsiveršiavusios karvės pieno.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Apsiveršiavusios karvės pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Pienas atskiedžiamas vandeniu, išplakamas.

Priedai

Riebalai (sviestas ar paspirginti lašinukai).

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Į puodą, dubenį ar keptuvą sudedami riebalai, supilamas paruoštas pienas. Kepama krosnyje, kol sutraukia ir gražiai pagelsta.

Įrankiai

Puodas arba dubuo, arba keptuvas.

Konsistencija

Minkštas.

Forma

Kepimo formos

Patiekimo būdas

Valgoma šiltas su duona.

Skonis

Pieno.

Kodas 020GV04.04.04

Sviestas su prieskoniais (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Sviestas, ištrintas su prieskoniais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Sviestas.

Žaliavos ruošimo būdas

Sviestas sumušamas, išplaunamas, pasūdomas.

Prieskoniai

Česnakas, svogūnas, krienai, krapai.

Gamybos technologija

Į sviestą sudedama smulkiai sutarkuotas svogūnas, česnakas, krienai, smulkiai supjaustyti krapai. Jeigu reikia dar pasūdoma ir mediniu šaukštu gerai išsukama.

Įrankiai

Molinis indas, medinis šaukštas.

Konsistencija

Minkštas.

Forma

Išlaiko suteiktą formą.

Patiekimo būdas

Valgoma užtepus ant duonos, ragaišio ar su virtomis bulvėmis.

Skonis

Sūrokas, jaučiami prieskoniai.

Kodas 020GV04.04.05

Sviesto padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Tirpinto sviesto padažas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Sviestas

Žaliavos ruošimo būdas

Sumuštas sviestas atšaldomas.

Priedai

Grietinė.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Sviestas nedideliame metaliniame puoduke iš lėto ištirpinamas nekarštoje krosnyje. Jeigu dedama grietinė, ji dedama į jau ištirpintą sviestą.

Įrankiai

Metalinis puodukas.

Konsistencija

Skystas.

Patiekimo būdas

Patiekiamas karštas prie košių, blynų, bulvių, virtinių, žuvies, daržovių, mėsos ir kitų valgių.

Skonis

Sviesto.

Kodas 020GV04.04.06

Kastinys (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Valgis iš išsuktos pašildytos grietinės ar rūgusio pieno.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Grietinė ar surūgęs pienas, sviestas, druska.

Žaliavos ruošimo būdas

Surūgusi grietinė ar rūgštus pienas ar sviestas palaikomi keletą valandų kambario temperatūroje.

Rūgštus pienas vėliau išplakamas.

Surūgusi grietinė ar rūgštus pienas ar sviestas palaikomi keletą valandų kambario temperatūroje.

Rūgštus pienas vėliau išplakamas.

Priedai

Aguonos, raudonųjų burokėlių, morkų sultys.

Prieskoniai

Česnakai, kmynai, svogūnai, svogūnų laiškai, kvapieji pipirai, krapų šakelės, diemedžio lapeliai, mėtos, rūtos.

Gamybos technologija

Į molinį dubenį įdedama šaukštas sviesto, stiklinė grietinės ar rūgusio pieno. Įstačius dubenį į indą su šiltu vandeniu, visą laiką šaukštu sukant, palaipsniui sudedama visa grietinė ar rūgęs pienas. Baigiant sukti, masė turi būti vientisa, baltos spalvos. (Norint padaryti kastinį spalvotą, baigiant sukti, įpilama raudonųjų burokėlių, morkų sulčių ar žalumos (krapų) sulčių). Baigiant sukti, sudedami prieskoniai, stipriai pasūdoma, gerai išmaišoma.

Paruoštas kastinys išdėliojamas į dubenėlius ir laikomas vėsiai, kol sustingsta.

Įrankiai

Gilus molinis dubuo, medinis šaukštas.

Konsistencija

Trapus.

Forma

Išlaiko suteiktą pradinę formą.

Patiekimo būdas

Valgomas su karštomis bulvėmis, juoda duona, ragaišiu arba patiekiamas prie kitų valgių.

Skonis

Švelniai rūgštoko skonio, jaučiami įdėti prieskoniai.

Kodas 020GV04.04.07

Varškėčiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Kepti varškėčiai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Varškė.

Žaliavos ruošimo būdas

Varškė ištrinama.

Priedai

Kiaušiniai, miltai.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Į varškę sudedami miltai, kiaušiniai, pasūdoma, išminkoma. Daromi apvalūs kukuliai, plokšti blyneliai arba supjaustoma keturkampiais. Kepama krosnyje.

Įrankiai

Medinė lenta, kočėlas.

Konsistencija

Minkšti.

Forma

Apvalūs arba netaisyklingi keturkampiai.

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti, užpilti tirpinto sviesto, grietinės ar spirgučių padažu.

Skonis

Varškės.

Kodas 020GV04.04.08

Varškės virtiniai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Virti varškėčiai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Varškė.

Žaliavos ruošimo būdas

Varškė ištrinama.

Priedai

Miltai, kiaušiniai, cukrus.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Į varškę sudedami miltai, kiaušiniai, cukrus. Pasūdoma. Išminkoma. Daromi apvalūs kukuliai arba voleliai, supjaustomi. Verdami pasūdytame vandenyje.

Konsistencija

Minkšti.

Įrankiai

Medinė lenta, kočėlas.

Forma

Kukulio ar netaisyklingo keturkampio.

Patiekimo būdas

Patiekiami karšti su sviesto ir grietinės padažu.

Skonis

Varškės ir priedų.

Kodas 020GV04.04.09

Varškės pyragai (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Mielinės miltų tešlos ir varškės kepinys.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, pienas, mielės, varškė.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35 °C temperatūros). Mielės išleidžiamos piene. Varškė ištrinama, sudedami kiaušiniai, cukrus, išmaišoma.

Priedai

Cukrus, riebalai, kiaušiniai.

Prieskoniai

Vanilinas.

Gamybos technologija

Iš pusės miltų, pieno, cukraus ir mielių sumaišyta tešla rauginama (20–25 °C temperatūroje) 1,5–2 val. Į tešlą sudedama likę miltai, riebalai, kiaušiniai, gerai išminkoma. Baigiant minkyti įdedama vanilino. Kildinama (20–25 °C temperatūroje), kol iškyla. Paruošta tešla išplojama į kepimo formos lakštą, įklojama į paruoštą kepimo formą. Pakraščiais uždedami tos pačios tešlos voleliai ar pynutės. Pakildinama, užtepamas paruoštos varškės sluoksnis, ant jo sukryžiuojant uždedami tešlos voleliai. Visas viršus aptepamas išplaktu kiaušiniu. Kepama krosnyje, kol gražiai pagelsta.

Įrankiai

Krosnis, kepimo forma.

Konsistencija

Minkštas.

Forma

Kepimo formos.

Patiekimo būdas

Valgomas šaltas užgeriant pienu, kisieliumi, arbata.

Skonis

Varškės, mielinio pyrago.

Kodas 020GV04.04.10

Varškės bandelės (Sritis – Maistas. Rūšis – Pieno gaminiai). Mažas mielinės tešlos kepinys su varškės įdaru.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai miltai, varškė, pienas, mielės.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai persijojami. Pienas pašildomas (iki 35°C temperatūros). Mielės išleidžiamos piene. Varškė ištrinama.

Priedai

Cukrus, kiaušiniai, razinos.

Prieskoniai

Vanilė.

Gamybos technologija

Iš pusės miltų, pieno ir mielių sumaišyta tešla rauginama (20–25 °C temperatūroje) 1–1,5 val. Į tešlą sudedami likę miltai, vanilė, išminkoma. Kildinama (20–25 °C temperatūroje), kol pakyla. Iš paruoštos tešlos daromos nedidelės pailgos ar apvalios bandelės, į kurių vidų įdedamas varškės įdaras. Kepama nekarštoje krosnyje, kol pagelsta. Išimtos iš krosnies, sudedamos į rėtį ar dubenį, pridengiamos drobe, kad būtų minkštesnės.

Įdarui: Į ištrintą varškę įdedami kiaušiniai, cukrus, razinos (nebūtinai), išmaišoma.

Įrankiai

Krosnis, kepimo skardos.

Konsistencija

Minkštos.

Forma

Pailgos arba apvalios.

Patiekimo būdas

Valgomos šiltos arba šaltos užgeriant pienu, arbata, kisieliumi.

Skonis

Saldžios.

Kodas 020GV04.05.01

Žuvienė (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Įvairių žuvų nuoviras su prieskoniais ir priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įvairios smulkios žuvys ar didelių žuvų galvos ir pelekai.

Įvairios žuvys.

Priedai

Morkos, bulvės, spirgučiai, sviestas, grietinė.

Morkos, bulvės, grietinė.

Morkos, bulvės.

Prieskoniai

Pipirai, krapai, svogūnai, druska.

Krapai, svogūnai, pipirai, druska.

Pipirai, svogūnai, krapai, druska.

Gamybos technologija

Žuvis išvaloma, išimamos žiaunos, išplaunama, sudedama į puodą su šaltu vandeniu, sudedami prieskoniai, morkos, pavirus įdedama supjaustytų bulvių, pasūdoma. Baigus virti įpilama pakepintų lašinukų ar sviesto, grietinės.

Žuvis išvaloma, išimamos žiaunos, išplaunama, sudedama į puodą su šaltu vandeniu, sudedami prieskoniai, morkos, pavirus įdedama supjaustytų bulvių, pasūdoma.

Žuvis išvaloma, išimamos žiaunos, išplaunama, supjaustoma gabalais, sudedama į puodą su vandeniu, sudedami priedai ir prieskoniai.

Patiekimo būdas

Valgoma karšta su duona, dažniausiai pavasarį ir vasarą.

Valgoma karšta su duona ar bulvėmis, dažniausiai pavasarį ir vasarą.

Valgoma karšta su duona, dažniausiai pavasarį ir vasarą.

Valgoma karšta su duona ištisus metus.

Skonis

Sūroka, žuvies ir prieskonių skonis.

Kodas 020GV04.05.02

Keptos žuvys (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Žuvys, keptos ant laužo žarijų ar keptuvėje. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įvairios žuvys.

Priedai

Miltai, lašiniai, riebalai.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Išvalyta ir pasūdyta žuvis kepama ant žarijų aplipinta moliu ar suvyniota į popierių, kopūsto lapą, suverta ant iešmo arba keptuvėje riebaluose.

Patiekimo būdas

Patiekiamos šiltos ir šaltos. Prie šiltos žuvies patiekiama keptos bulvės ar bulvių košė, daržovės. Šalta žuvis valgoma su krienų padažu, daržovėmis.

Skonis

Žuvies ir priedų.

Kodas 020GV04.05.03

Virtos žuvys (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Įvairios žuvys, virtos su prieskoniais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įvairios žuvys.

Priedai

Pienas.

Morkos.

Prieskoniai

Svogūnai, krapai, druska, kadagio uogos.

Svogūnai, krapai, pipirai, druska.

Svogūnai, krapai, kadagio uogos, druska.

Gamybos technologija

Žuvys išvalomos, didelės supjaustomos gabalais. Verdama vandenyje arba piene, sudėjus prieskonius.

Žuvys išvalomos, didelės supjaustomos gabalais, verdama nedideliame kiekyje vandens, sudėjus priedus ir prieskonius.

Patiekimo būdas

Valgomos karštos su karštomis bulvėmis, bulvių koše arba duona.

Patiekiami karšti žuvies gabalai, užpilti karštu nuoviru. Valgoma su bulvėmis, bulvių koše ar duona. Šventėms patiekiama šalta, užpilta nuoviro drebučiais.

Patiekiami karšti žuvies gabalai, užpilti karštu nuoviru. Valgoma su bulvėmis, bulvių koše ar duona. Šventėms pateikiama šalta, užpilta nuoviro drebučiais.

Skonis

Žuvies ir prieskonių.

Kodas 020GV04.05.04

Rūkytos žuvys (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Rūkytos įvairios žuvys. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežios įvairios žuvys.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Žuvys išvalomos, gerai įtrinamos druska, palaikoma (laikymo trukmė priklauso nuo žuvies dydžio). Rūkoma nedidelėse rūkyklose lapuočių medžių pjuvenomis, kankorėžiais, kadagiais.

Patiekimo būdas

Pateikiamos šaltos. Valgoma su duona.

Skonis

Sūrokas.

Kodas 020GV04.05.05

Sūdytos žuvys (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Sūdytos įvairios žuvys. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šviežios įvairios žuvys.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Žuvys išvalomos. Medinėje statinaitėje žuvys dedamos eilėmis ir užpilama druska, paslegiama uždėjus lentelę ir akmenį.

Patiekimo būdas

Išmirkoma, valgoma su karštomis bulvėmis arba dedama į sriubas, troškinama, apvoliojus miltuose – apkepama.

Skonis

Sūrokas.

Kodas 020GV04.05.06

Vytintos žuvys (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Džiovintos sūdytos smulkios žuvys.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įvairios smulkios žuvys.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Sugautos žuvys nuskutamos, išvalomos, sudedamos į medinį kubiliuką, gerai pasūdomos. Palaikomos 1–2 dienas. Pasūdytos žuvys džiovinamos nekarštoje krosnyje. Laikoma sudėjus į pintus krepšius.

Sugautos žuvys nuskutamos, išvalomos, sudedamos į medinį kubiliuką, gerai pasūdoma. Palaikoma 1–2 dienas. Po to suveriamos ant vielos ar storo lininio siūlo. Džiovinamos pakabintos saulės atokaitoje.

Patiekimo būdas

Džiovintos žuvys dedamos į verdamas sriubas (bulvienę, kopūstų, burokėlių) arba valgomos nevirtos su duona.

Skonis

Sūrokas.

Kodas 020GV04.05.07

Žuvų šutiniai (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Šutintos žuvys su priedais ir prieskoniais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žuvis.

Priedai

Bulvės, grietinė, sviestas, lašinukai.

Prieskoniai

Krapai, pipirai, svogūnai.

Gamybos technologija

Žuvys išvalomos, nuplaunamos, pasūdomos. Didesnės žuvys supjaustomos gabalais, mažos dedamos nepjaustytos sluoksniais su prieskoniais, nuskustomis ir supjaustytomis bulvėmis arba be bulvių tik su prieskoniais. Užpilama grietine, sudedama sviestas, supjaustyti lašinukai. Troškinama uždengtame puode krosnyje.

Patiekimo būdas

Patiekiamos karštos. Valgoma su duona.

Skonis

Žuvies, bulvių, prieskonių.

Kodas 020GV04.05.08

Įdarytos žuvys (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Įdarytos žuvies šventinis valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lydeka.

Priedai

Pienas, kiaušiniai, pyragas, sviestas.

Prieskoniai

Pipirai, svogūnai, druska.

Gamybos technologija

Nulupama žuvies oda, išimami kaulai, mėsa sukapojama, pridedama svieste pakepintų svogūnų, piene išmirkyto pyrago, susmulkintų pipirų, įmušami kiaušiniai, pasūdoma, viskas gerai išsukama, sukemšama atgal į odą ir verdama puode ant grotelių arba kepama krosnyje.

Patiekimo būdas

Patiekiama šventėms, daugiausia šaltos, ypatingai išpuoštos, nepjaustytos arba supjaustytos riekutėmis, bet nepažeidžiant natūralios žuvies formos.

Skonis

Žuvies ir prieskonių.

Kodas 020GV04.05.09

Virti vėžiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Išvirti vėžiai su prieskoniais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vėžiai.

Priedai

Alus.

Prieskoniai

Druska, krapai, petražolės, krieno šaknis.

Druska, krapai.

Druska, petražolės, krapai.

Druska, krapai, krieno šaknis.

Gamybos technologija

Puode užkaičiamas vanduo, sudedami prieskoniai, supilamas alus, pasūdoma, sudedami šaltu vandeniu nuplauti vėžiai ir uždengtame puode verdama ant silpnos ugnies 10–15 min. Nukaistas puodas uždengtas dar palaikomas apie valandą, kad vėžiai prisitrauktų prieskonių kvapo.

Puode užkaičiamas vanduo, sudedami prieskoniai, pasūdoma, sudedami šaltu vandeniu nuplauti vėžiai ir uždengtame puode verdama ant silpnos ugnies 10–15 min. Nukaistas puodas uždengtas dar palaikomas apie valandą, kad vėžiai prisitrauktų prieskonių kvapo.

Patiekimo būdas

Valgoma išlukštenant kiautą.

Skonis

Vėžio.

Kodas 020GV04.05.10

Silkių patiekalai (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Silkės su priedais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Silkės.

Priedai

Aliejus arba grietinė.

1. Raugintų burokėlių rūgštis (rasalas);

2. Aliejus, grietinė, marinuotos vyšnios.

1. Rasalas arba kita rūgštis;

2. Raugintas pienas.

1. Rasalas arba kita rūgštis;

2. Raugintas pienas.

Prieskoniai

Svogūnai.

Svogūnai, pipirai.

Druska, svogūnai, pipirai.

Gamybos technologija

Išvalyta silkė supjaustoma gabalais, sudedama į dubenėlį, sudedami supjaustyti svogūnai, užpilama aliejumi arba grietine.

1. Ant anglių pakepinta silkė ištrinama, užpilama rasalu, įdedama supjaustyto svogūno, pipirų.

2. Išvalyta silkė supjaustoma gabalais, sudedama į dubenėlį ar lėkštę. Užpilama aliejumi ar grietine arba apdedama marinuotomis vyšniomis.

1. Ant anglių pakepinta silkė įdedama į parūgštintą vandenį, sudedami prieskoniai, išmaišoma.

2. Silkė apkepama keptuvėje arba pelenuose. Dubenyje užpilama rūgusiu pienu.

3. Silkė išimama iš sūrimo, išvaloma.

1. Ant anglių pakepinta silkė įdedama į parūgštintą vandenį, sudedami prieskoniai, išmaišoma.

2. Silkė apkepama keptuvėje arba pelenuose. Dubenyje užpilama rūgusiu pienu.

3. Silkė išimama iš sūrimo, išvaloma.

Patiekimo būdas

Valgoma su keptomis ar virtomis su lupena bulvėmis arba duona.

1. Valgoma su virtomis su lupena bulvėmis;

2. Valgoma su bulvėmis ar duona.

1. Patiekiama su virtomis su lupena bulvėmis;

2. Valgoma su virtomis su lupena bulvėmis;

3. Valgoma su karštomis bulvėmis, košėmis arba duona.

1. Patiekiama su virtomis su lupena bulvėmis;

2. Valgoma su virtomis su lupena bulvėmis;

3. Valgoma su karštomis bulvėmis, košėmis arba duona.

Skonis

Sūrokas.

Kodas 020GV04.05.11

Silkių padažai (Sritis – Maistas. Rūšis – Žuvų gaminiai). Keptos silkės mirkalas su prieskoniais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Silkė

Priedai

Rasalas, virtos bulvės.

Prieskoniai

Svogūnai, pipirai, druska

Gamybos technologija

Silkė suvyniota į popierių pakepinama ant medžio anglių, išimami kaulai, sutrinama su mediniu šaukštu moliniame dubenyje kartu su virtomis bulvėmis, supilamas rasalas, sudedami susmulkinti prieskoniai.

Pateikimo būdas

Valgoma su karštomis su lupena virtomis ar keptomis bulvėmis.

Skonis

Sūroka.

Kodas 020GV04.06.01

Kiaušinienė (Sritis – Maistas. Rūšis – Kiaušinių gaminiai). Iškeptų kiaušinių valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaušiniai.

Priedai

Lašiniai, dešra, kumpis, pienas, miltai.

Prieskoniai

Svogūnai, krapai, pipirai.

Gamybos būdas

1. Ant pakepintų lašinukų, dešros ar kumpio į keptuvę įmušami (išleidžiami) kiaušiniai. Kepama palaistant riebalais, kol visai iškeps baltymai ir pusiau apkeps tryniai. Pabarstoma prieskoniais.

2. Ant pakepintų lašinukų, dešros ar kumpio į keptuvę ar puodą supilami išplakti kiaušiniai su pienu ir nedideliu kiekiu miltų. Kepama ant ugnies ar krosnyje.

Patiekimo būdas

Valgoma karšta su duona, šviežiomis ar raugintomis daržovėmis.

Skonis

Kiaušinio ir priedų skonis.

021. MALIMAS

Kodas 021AG07.01.01

Miltai (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų malimo gaminiai). Sumalti grūdai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Rugiai, miežiai, kviečiai, avižos, žirniai.

Rugiai, grikiai, miežiai, avižos, kviečiai.

Rugiai, miežiai, avižos, kviečiai.

Rugiai, miežiai, avižos kviečiai.

Rugiai, miežiai, avižos, kviečiai.

Žaliavos ruošimo technologija

Rupiai malama nesuleistomis girnomis vieną kartą.

Vidutiniškai rupiai malama vieną ar kelis kartus suleistomis girnomis, nusijojama.

Smulkiai malama (valcuojama) grūdus perleidžiant per kelis valcus su sijotuvėmis.

Šustiniai miltai – avižos iššutinamos krosnyje, išdžiovinamos, sumalamos ir išsijojamos.

Rupiai malama nesuleistomis girnomis vieną kartą.

Vidutiniškai rupiai malama vieną ar kelis kartus suleistomis girnomis, nusijojama.

Smulkiai malama (valcuojama) grūdus perleidžiant per kelis valcus su sijotuvėmis.

Šustiniai miltai – avižos iššutinamos krosnyje, išdžiovinamos, sumalamos ir išsijojamos.

Rupiai malama nesuleistomis girnomis vieną kartą.

Vidutiniškai rupiai malama vieną ar kelis kartus suleistomis girnomis, nusijojama.

Smulkiai malama (valcuojama) grūdus perleidžiant per kelis valcus su sijotuvėmis.

Rupiai malama nesuleistomis girnomis vieną kartą.

Vidutiniškai rupiai malama vieną ar kelis kartus suleistomis girnomis, nusijojama.

Smulkiai malama (valcuojama) grūdus perleidžiant per kelis valcus su sijotuvėmis.

Rupiai malama nesuleistomis girnomis vieną kartą.

Vidutiniškai rupiai malama vieną ar kelis kartus suleistomis girnomis, nusijojama.

Smulkiai malama (valcuojama) grūdus perleidžiant per kelis valcus su sijotuvėmis.

Kodas 021AG07.01.02

Kruopos (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų malimo gaminiai). Susmulkinti grūdai. Ypač populiarios stambios miežinės kruopos (grucė).

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežiai.

Grikiai, miežiai.

Miežiai.

Žaliavos ruošimo technologija

Grūdai nugrūdami, išsijojami, rupiai sumalami.

Grikiai vidutiniškai rupiai sumalami, išsijojami.

Miežiai nugrūdami, išsijojami, rupiai sumalami.

Grūdai nugrūdami, išsijojami, rupiai sumalami.

Kodas 021AG07.01.03

Salyklas (Sritis – Maistas. Rūšis – Grūdų malimo gaminiai). Sumaltas salyklas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežiai.

Žaliavos ruošimo technologija

Sudaiginti ir išdžiovinti miežiai (salyklas) rupiai sumalami.

022. MARGUČIŲ MARGINIMAS

Kodas 022GV05.01.01

Vašku marginti margučiai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai dekoratyviniai dirbiniai). Kiaušinis, išrašytas tirpytu vašku. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Priemonės, įrankiai

Vištos kiaušiniai, dažai, vaškas. Plonas skardinis piltuvėlis, adatėlė pastorinta galvute, įtvirtinta į medinį kotelį.

Marginimo būdas

Vamzdeliu išrašomos vienodo storio linijos, smeigtuku – storesnė linijos pradžia, galas plonesnis. Išmargintas kiaušinis dedamas į dažus, kurie nudažo nepadengtas vašku vietas. Nusidažius kiaušiniui, vaškas nuimamas, dažų spalvos fone gaunamas baltas raštas. Kelių spalvų margučiai gaunami nudažytą kiaušinio dalį, dengiant vašku ir kiaušinį dar kartą dažant kitos spalvos dažuose.

Spalva

Fonas – rudas, juodas (juodalksnio žievės, rūdys), raudonas (svogūnų lukštai), žalias (dilgėlių lapai), mėlynas (rugiagėlių žiedai).

Ornamentai, kompozicija

Ornamentai – potėpiai, taškeliai, sudarantys grandinėles, eglutes, saulės diskus, žvaigždutes. Kompozicija – margučio šonuose, galuose, aplinkui visą margutį.

Kodas 022GV05.01.02

Skutinėti margučiai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai dekoratyviniai dirbiniai). Viena spalva nudažyti, skutinėti kiaušiniai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Priemonės, įrankiai

Vištos kiaušiniai, dažai. Adata, peiliukas skutinėti. Plonas skardinis piltuvėlis.

Marginimo būdas

Viena spalva nudažyti kiaušiniai skutinėjami adata, peiliuku.

Spalva

Fonas – raudonas (svogūnų lukštai), žalias (dilgėlių lapai), mėlynas (rugiagėlių žiedai).

Ornamentai, kompozicija

Raštas smulkus, plonų grakščių linijų. Kompozicija – margučio šonuose, galuose, aplinkui visą margutį.

023. MEZGIMAS

Kodas 023SL01.01.01

Pirštinės (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Apmovas rankų plaštakoms.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Gamybos būdas

Mezgimas – mezginio formavimas virbalais, kabliuku išnertas kilpas sujungiant eilėmis. Per eilę akių sunertų ant vieno virbalo kitu virbalu per kiekvieną akį pertraukiama nauja akis ir iš jų numezgama mezginio eilė. Pagrindinės mezginio akys – gerosios ir blogosios: gerosiomis gaunamas lygusis mezgimas, blogosiomis – išvirkščiasis. Faktūriniams, kiauraraščiams, reljefiniams raštams daromos pailgintos, pridėtinės, sukryžiuotos, sumegztos, išskirtos ir kt. akys. Panaudojant kelių spalvų siūlus, gaunami ornamentai. Plokščiasis mezgimo būdas, kai mezgama pora virbalų, apskritasis – 5 ar daugiau virbalų.

Forma, dydis

Mezgamos apvaliuoju mezgimu. Kumštinės megztos iš vilnonių siūlų, viengubos arba dvigubos. Pirštuotos iš plonesnių vilnonių, lininių ar medvilninių siūlų su pirštais arba be pirštų galiukų. Pagrindinės dalys, riešelis 5–10 cm ilgio vienspalvis, dryžuotas, numegzta gerųjų ir blogųjų akių stulpeliais. Kartais su ilga, ant rankovių galų užmaunama raštuota atnara. Plaštaka ir pirštai abiejose ar tik išorinėje pusėje išmarginti geometriniais ir augaliniais raštais juodame, pilkame, baltame fone.

Mezgamos apvaliuoju mezgimu. Kumštinės megztos iš vilnonių siūlų, viengubos arba dvigubos. Pirštuotos iš plonesnių vilnonių, lininių ar medvilninių siūlų su pirštais arba be pirštų galiukų. Pagrindinės dalys, riešelis 5–10 cm ilgio vienspalvis, dryžuotas, numegzta gerųjų ir blogųjų akių stulpeliais. Kartais su ilga, ant rankovių galų užmaunama raštuota atnara. Plaštaka ir pirštai abiejose ar tik išorinėje pusėje gausiai išmarginti geometriniais ir augaliniais raštais juodame, pilkame, baltame fone.

Mezgamos apvaliuoju mezgimu. Kumštinės megztos iš vilnonių siūlų, viengubos arba dvigubos. Pirštuotos iš plonesnių vilnonių, lininių ar medvilninių siūlų su pirštais arba be pirštų galiukų. Pagrindinės dalys, riešelis 5–10 cm ilgio vienspalvis, dryžuotas, numegzta gerųjų ir blogųjų akių stulpeliais. Kartais su ilga, ant rankovių galų užmaunama raštuota atnara. Riešeliuose bei plaštakos dalyje būdavo išmezgami rašmenys, žodžiai, kartais puošiamos kutais. Plaštaka ir pirštai abiejose ar tik išorinėje pusėje išmarginti geometriniais ir augaliniais raštais juodame, pilkame, baltame fone.

Kodas 023SL01.01.02

Riešinės (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Ant riešų užmaunami rankogaliai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Gamybos būdas

Mezgimas – mezginio formavimas su virbalais, kabliuku išnertas kilpas sujungiant eilėmis. Per eilę akių, sunertų ant vieno virbalo, kitu virbalu per kiekvieną akį pertraukiama nauja akis ir iš jų numezgama mezginio eilė. Pagrindinės mezginio akys – gerosios ir blogosios: gerosiomis gaunamas lygusis mezgimas, blogosiomis – išvirkščiasis. Faktūriniams, kiauraraščiams, reljefiniams raštams daromos pailgintos, pridėtinės, sukryžiuotos, sumegztos, išskirtos ir kt. akys. Panaudojant kelių spalvų siūlus, gaunami ornamentai. Plokščiasis mezgimo būdas, kai mezgama pora virbalų, apskritasis – 5 ar daugiau virbalų.

Forma, dydis

~10–15 cm ilgio vilnonis mezginys. Megztos apvaliuoju mezgimu blogų ir gerų akių stulpeliais; plokščiuoju būdu megztos ripsu ir susiūtos (rečiau darytos susagstomos). Vienspalvės, skersai arba išilgai dryžuotos keliomis spalvomis. Puoštos geometriniais ir stilizuotais augaliniais raštais (dažniausiai viename gale) iš įmegztų stiklo karoliukų.

Kodas 023SL03.01.01

Tinklai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žvejybos reikmenys). Medžioklei ir žvejybai naudojamas mezginys. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kanapiniai, lininiai siūlai.

Gamybos būdas

Nėrinio darymas megztuve – kauline arba medine 10–50 cm ilgio, 1–8 cm pločio lentele. Vienas galas nusklembtais kraštais, su ovalo formos išpjova ir ataugėle viduryje, kitas išpjautas puslankiu. Dydis parenkamas pagal tinklo tankumą. Tinklo akių dydžiui nustatyti naudota balanėlė.

Forma, dydis

Pagal akių dydį skiriamas retas, vidutinis ir tankus.

024. MĖSOS APDIRBIMAS, APDOROJIMAS, PERDIRBIMAS

Kodas 024GV06.01.01

Lašiniai (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūdyti mėsos gaminiai). Sūdytas kiaulių skerdienos poodinis riebalų sluoksnis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Nupenėtų kiaulių lašiniai, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Žaliavai paruošti (kiaulei skersti) tradiciškai taikydavo, kad diena būtų sausa, t. y. be lietaus ir sniego. Skersti reikia esant mėnulio priešpilniui ar pilnačiai. Kiaulių skerdienos lašiniai 1–2 paras (priklausomai nuo storio) laikomi vėsioje patalpoje, bet nesušaldomi. Supjaustomi gabalais (puspaltėmis).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Prieskoniai, priedai

Čiužutė, cukrus.

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys.

Medinis (ąžuolinis) šulelinis kubilas su mediniu dangčiu.

Gamybos technologija

Lašinių gabalai iš visų pusių gerai įtrinami druska, sudedami ant sūdymo indo dugno odele į apačią. Sudedama eilėmis. Suslegiama. Uždengiama medžiaga ar dangčiu. Dažnai vartant ir laistant susidariusiu skysčiu lašiniai sūdomi vėsioje (5–10 °C), tamsioje patalpoje 3–4 savaites.

Susmulkintos čiužutės sėklos, cukrus sumaišomi su druska. Lašinių gabalai iš visų pusių gerai įtrinami sumaišyta druska, sudedami ant sūdymo indo dugno odele į apačią. Sudedama eilėmis. Suslegiama. Uždengiama medžiaga ar dangčiu. Dažnai vartant ir laistant susidariusiu skysčiu lašiniai sūdomi vėsioje (5–10 °C), tamsioje patalpoje 3–4 savaites.

Konsistencija

Minkštas vienalytis gaminys.

Forma

Netaisyklingi keturkampio formos gabalai.

Spalva, skonis

Gabalo priekinės dalies spalva balta, odelė gelsva. Sūrokas.

Laikymo būdas

Laikomi vėsioje tamsioje patalpoje lovyje, pridengtame lentomis ar drobe.

Laikomi vėsioje tamsioje patalpoje mediniuose šuleliniuose kubiluose, uždengtuose mediniu dangčiu.

Kodas 024GV06.01.02

Kumpiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūdyti mėsos gaminiai) Sūdytos kiaulės skerdienos šlaunys ir mentės.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės šlaunys ir mentės, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomi vėsioje patalpoje, bet nesušaldomi. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinami (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomi vėsioje patalpoje, bet nesušaldomi. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinami (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomi vėsioje patalpoje, bet nesušaldomi. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinami (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomi vėsioje patalpoje, bet nesušaldomi. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinami (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomi vėsioje patalpoje, bet nesušaldomi. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinami (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Prieskoniai, priedai

Pipirai.

Pipirai, čiužutė, cukrus.

Pipirai.

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys.

Medinis (ąžuolinis) šulelinis kubilas su mediniu dangčiu.

Gamybos technologija

Druska sumaišoma su sutrintais prieskoniais. Mentės ir šlaunys iš visų pusių gerai įtrinamos paruošta druska, sudedamos į sūdymo indą odele į apačią. Uždengiama medžiaga ar dangčiu. Sūdoma tamsioje vėsioje (5–10 °C) patalpoje, bet nesušaldoma. Dažnai vartant ir laistant susidariusiu skysčiu sūdoma apie 4–6 savaites.

Konsistencija

Minkštas vienalytis gaminys.

Forma

Netaisyklingo ovalo forma.

Spalva, skonis

Priekinės dalies spalva raudona (nes raumuo), užpakalinė dalis – gelsva (nes odelė). Sūrokas.

Gaminio laikymo būdas

Laikoma mediniuose loviuose, vėsioje tamsioje patalpoje.

Laikoma mediniuose kubiluose, vėsioje tamsioje patalpoje.

Kodas 024GV06.01.03

Nugarinė (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūdyti mėsos gaminiai). Sūdyta kiaulės nugaros mėsa.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės skerdienos nugaros raumuo, druska.

Kiaulės skerdienos nugaros raumuo, druska

Kiaulės skerdienos nugaros raumuo, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunamas nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunamas nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunamas nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunamas nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunamas nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Prieskoniai

Pipirai.

Pipirai, čiužutė.

Pipirai.

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys.

Medinis (ąžuolinis) šulelinis kubilas su mediniu dangčiu.

Gamybos technologija

Druska, sumaišyta su prieskoniais, įtrinami nugarinės gabalai, sudedami į sūdymo indą (galima dėti kartu su kumpiais). Sūdoma 8–10 dienų, nuolat vartant ir laistant susidariusiu sūrimu.

Konsistencija

Minkštas, vienalytis.

Forma

Apvalus, pailgas.

Spalva, skonis

Spalva – raudona, skonis – sūrus

Gaminio laikymo būdas

Laikoma mediniuose loviuose, vėsioje tamsioje patalpoje.

Laikoma mediniuose kubiluose, vėsioje tamsioje patalpoje.

Kodas 024GV06.01.04

Taukinė (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūdyti mėsos gaminiai). Sūdyti kiaulės papilvės taukai su prieskoniais, suvynioti į tą pačią taukų plėvę.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lašininės kiaulės papilvės taukai

Žaliavos ruošimo technologija

Kiaulės papilvės taukai atvėsinami, išlupami iš plėvės

Prieskoniai

Česnakai, pipirai, lauro lapeliai, druska

Gamybos technologija

Taukai gerai išminkomi, sudedami prieskoniai. Daroma vienas ar du (priklausomai nuo taukų kiekio) kepalai. Jie kietai suvyniojami į taukų plėvę.

Konsistencija

Minkšta.

Forma

Pailgo duonos kepalo

Spalva, skonis

Spalva – gelsva, skonis – sūrokas, jaučiamas prieskonių skonis.

Gaminio laikymo būdas

Laikoma ant trobos aukšto ar tamsioje patalpoje ant lentynos

Kodas 024GV06.02.01

Dešros (Sritis – Maistas. Rūšis – Vytinti mėsos gaminiai). Vytintos, susmulkintos mėsos prikimštos žarnos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės mėsa, lašiniai, žarnos.

Žaliavos ruošimo technologija

Plonos žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Mėsa atvėsinama, supjaustoma, sudedama į medinę geldelę ir specialia kapone sukapojama.

Plonos žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Mėsa atvėsinama, supjaustoma, sudedama į medinę geldelę ir specialia kapone sukapojama.

Prieskoniai

Pipirai, česnakas.

Pipirai, česnakas, čiužutė.

Įranga ir įrankiai

Medinė geldelė, kaponė mėsai kapoti, prietaisas mėsai į žarnas kimšti.

Gamybos technologija

Padarytos dešros kabinamos prie krosnies ant kartelės ir džiovinamos, kol apdžiūsta (1–2 savaites). Po to pakabinamos gerai vėdinamoje vietoje. Tinkamos valgyti praėjus 4 savaitėms.

Konsistencija

Kieta.

Forma

Apvali, susukta į apskritimus (rinkutes).

Spalva, skonis

Išorėje rudai pilka, viduje raudona su baltais lašinukais.

Sūroka, jaučiami prieskoniai.

Išorėje rudai pilka, viduje raudona su baltais lašinukais.

Sūroka, jaučiami prieskoniai.

Laikymo būdas

Sukabinamos ant kartelių ar sudedamos į specialius pintus uždaromus krepšius ir laikomos klėtyje ar namo palėpėje po mediniu ar šiaudiniu stogu.

Sukabinamos ant kartelių namo palėpėje po šiaudiniu stogu arba tamsioje vėsioje patalpoje.

Anksčiau, kad neišdžiūtų ir nepelytų, laikydavo grūduose, pelenuose.

Kodas 024GV06.02.02

Skilandžiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vytinti mėsos gaminiai). Kiaulės skrandis ar pūslė, prikimšta susmulkintos mėsos su prieskoniais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kumpio mėsa, lašiniai, skrandis ar pūslė.

Žaliavos ruošimo technologija

Atvėsusi kiaulės skerdiena (kumpis ir lašiniai) supjaustoma gabaliukais, užbarstoma prieskoniais. Laikoma 2–3 dienas. Išvalomas ir pasūdomas skrandis ar pūslė. Pasūdyti mėsos ir lašinių gabaliukai susmulkinami nedideliais gabaliukais, dar įdedama prieskonių, išmaišoma. Paruošta mėsa prikemšamas skrandis ar pūslė, užrišama.

Išvalomas ir pasūdomas kiaulės skrandis ar pūslė. Atvėsusi kiaulės skerdiena sukapojama specialia kapokle mediniame inde (geldelėje), sudedami prieskoniai, smulkiai supjaustyti lašinukai, išmaišoma. Palaikoma parą. Paruošta mėsa prikemšamas skrandis ar pūslė, užrišama.

Prieskoniai

Pipirai, lauro lapeliai, česnakai, druska, cukrus.

Pipirai, čiužutė, druska.

Įranga ir įrankiai

Šilta patalpa vytinimui

Kapoklė mėsai kapoti, šilta patalpa vytinimui.

Gamybos technologija

Pagamintas skilandis paslegiamas ant lentynos šiltoje vietoje (anksčiau dėdavo ant lentynos prie krosnies) ir dažnai vartomas (2–3 savaites).

Prikimštas skilandis paslegiamas 2 savaitėms ant lentynos šiltoje vietoje (anksčiau dėdavo ant lentynos prie krosnies) ir dažnai vartomas. Subrandintas skilandis pakabinamas šiltoje patalpoje ir džiovinamas.

Konsistencija

Kietas.

Forma

Didelis netaisyklingos formos,

mažas ovalo formos.

Didelis netaisyklingos formos,

mažas ovalo formos.

Spalva, skonis

Išorėje pilkas, vidurys raudonas, su baltais lašinių spirgučiais.

Laikymo būdas

Laikomas medinėje, vėsioje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Valgomas ne anksčiau kaip po 4–5 mėnesių.

Laikomas medinėje, vėsioje, tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Valgomas po 5–6 mėnesių.

Kodas 024GV06.02.03

Lašiniai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vytinti mėsos gaminiai). Vytintas kiaulių skerdienos poodinis riebalų sluoksnis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Nupenėtų kiaulių lašiniai, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Prieskoniai

Čiužutė, cukrus.

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys.

Gamybos technologija

Įsisūrėję lašiniai išimami iš sūrimo, nusausinami. Kabinami ant namo aukšto po šiaudiniu stogu gerai vėdinamoje vietoje.

Konsistencija

Minkštas vienalytis gaminys.

Forma

Netaisyklingi keturkampio formos gabalai.

Spalva, skonis

Gabalo priekinės dalies spalva balta, odelė gelsva. Sūrokas.

Laikymo būdas

Kabo ant namo aukšto po šiaudiniu stogu gerai vėdinamoje vietoje.

Kodas 024GV06.02.04

Kumpiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Vytinti mėsos gaminiai). Vytintos kiaulės skerdienos šlaunys ir mentės.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės šlaunys ir mentės, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomos vėsioje patalpoje, bet nesušaldomos. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinamos (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Prieskoniai

Pipirai, čiužutė, cukrus.

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys.

Gamybos technologija

Druska sumaišoma su sutrintais prieskoniais. Mentės ir šlaunys iš visų pusių gerai įtrinamos paruošta druska, sudedamos į sūdymo indą odele į apačią. Uždengiama medžiaga ar dangčiu. Sūdoma tamsioje vėsioje (5–10 °C) patalpoje, bet nesušaldoma. Nuolat vartant ir laistant susidariusiu skysčiu sūdoma apie 4–6 savaites.

Įsisūrėję kumpiai išimami iš sūrymo, nusausinami, ant kulno gurnelio pririšama lino virvelė pakabinimui.

Kabinami ant namo aukšto po šiaudiniu stogu gerai vėdinamoje vietoje.

Konsistencija

Minkštas vienalytis gaminys.

Forma

Netaisyklingo ovalo forma.

Spalva, skonis

Priekinės dalies spalva raudona (nes raumuo), užpakalinė dalis – gelsva (nes odelė). Sūrokas.

Laikymo būdas

Kabo ant namo aukšto po šiaudiniu stogu gerai vėdinamoje vietoje, aprišti plona drobe.

Kodas 024GV06.02.05

Nugarinė (Sritis – Maistas. Rūšis – Vytinti mėsos gaminiai). Vytinta kiaulės nugaros mėsa.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės skerdienos nugaros raumuo, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunamas nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma. Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje. Druska, sumaišyta su prieskoniais, įtrinami nugarinės gabalai, sudedami į sūdymo indą (galima dėti kartu su kumpiais). Sūdoma 8–10 dienų nuolat vartant ir laistant susidariusiu sūrimu.

Prieskoniai

Pipirai.

Pipirai, čiužutė.

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys.

Gamybos technologija

Įsisūrėjusios nugarinės išimamos iš sūrimo, nusausinamos. Kabinamos ant namo aukšto po šiaudiniu stogu gerai vėdinamoje vietoje.

Konsistencija

Minkštas vienalytis

Forma

Apvalus pailgas.

Spalva, skonis

Spalva – raudona, skonis – sūrus.

Laikymo būdas

Kabo ant namo aukšto, po šiaudiniu stogu, gerai vėdinamoje vietoje.

Kodas 024GV06.02.06

Taukinė (Sritis – Maistas. Rūšis – Vytinti mėsos gaminiai). Vytinti kiaulės papilvės taukai su prieskoniais ir druska, suvynioti į tą pačią taukų plėvę.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lašininės kiaulės papilvės taukai.

Žaliavos ruošimo technologija

Kiaulės papilvės taukai atvėsinami, išlupami iš plėvės.

Prieskoniai

Pipirai, česnakai, druska, lauro lapeliai.

Gamybos technologija

Taukai gerai išminkomi, sudedami prieskoniai, stipriai pasūdoma. Daromi vienas ar du (priklausomai nuo taukų kiekio) kepalai. Jie kietai suvyniojami į taukų plėvę. Kepalas dedamas tarp balanėlių, perrišamas. Padedamas ant lentynos šiltoje vietoje (anksčiau dėdavo ant lentynos prie krosnies) ir nuolat vartant laikomas 3–4 savaites.

Konsistencija

Kieta.

Forma

Pailgo duonos kepalo.

Spalva, skonis

Spalva – gelsva; Sūrokas, jaučiamas prieskonių skonis.

Laikymo būdas

Laikomas vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje.

Kodas 024GV06.03.01

Skilandžiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Rūkyti mėsos gaminiai). Rūkytas kiaulės skrandis ar pūslė, prikimšta smulkintos mėsos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kumpio mėsa, lašiniai, skrandis ar pūslė.

Žaliavos ruošimo technologija

Skerdiena atvėsinama 1 parą. Skrandis arba pūslė išvalomi ir pasūdomi. Mėsa sukapojama, lašinukai supjaustomi, sudedami prieskoniai, išmaišoma ir brandinama 10–15 val. Subrandinta mėsa kietai sukemšama ir paruoštas skrandis ar pūslė užsiuvama ir paslegiama (1–2 paras).

Skerdiena atvėsinama 1 parą. Kiaulės kumpio raumuo ir nugariniai kiaulės lašiniai (nupjovus odelę) supjaustomi 5–8 mm kubeliais, sumaišoma su prieskoniais ir druska. Brandinama 2 paras. Skrandis arba pūslė išvalomi ir pasūdomi. Paruošta ir subrandinta mėsa rankomis kemšama į paruoštą skrandį. Kemšama, kad neliktų oro tarpų. Stipriai prikimštas skrandis užsiuvamas, užrišamas, iš abiejų pusių stipriai suspaudžiamas medinėmis lentelėmis ir pakabinamas brandinti 2–3 paras.

Skerdiena atvėsinama 1 parą. Skrandis arba pūslė išvalomi ir pasūdomi. Iš vakaro kiaulės mėsa sukapojama, supjaustomi lašinukai, viskas sumaišoma su prieskoniais. Kitą dieną prikemšamas kiaulės skrandis, užrišamas, apdedamas siauromis lentelėmis ir aprišamas.

Kai kemšama į pūslę, ji surišama linine virvele.

Prieskoniai

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, druska, cukrus.

Pipirai, česnakai, čiužutė, druska.

Pipirai, druska, česnakai.

Įranga ir įrankiai

Medinė rūkykla.

Mėsos rūkymo patalpa.

Gamybos technologija

Rūkoma medinėje rūkykloje (anksčiau rūkydavo pirtyje) lapuočių medžių dūmais 2–3 savaites, priklausomai nuo dydžio. Baigiant rūkyti įdedama kadagio šakelių. Išrūkytas skilandis brandinamas 3–4 mėnesius.

Rūkoma medinėse lauko rūkyklose (anksčiau rūkydavo kamine ant aukšto) 2–3 savaites (priklausomai nuo dydžio), alksnių dūmais (10–25 °C temperatūroje). Išrūkytas skilandis brandinamas 3–4 mėnesius medinėje, apsaugotoje nuo saulės spindulių patalpoje (anksčiau brandindavo pusę metų). Skilandžiai kemšami ir į pūslę. Jie yra daug mažesni, todėl rūkomi ir brandinami trumpiau.

Paruoštas skilandis kabinamas rūkyti į kaminą (ant „viškų“). Per žiemą rūkoma šaltu rūkymu.

Paruoštas skilandis kabinamas rūkyti į kaminą. Per žiemą rūkoma šaltu rūkymu.

Konsistencija

Kietas.

Forma

Didelis netaisyklingos formos 10–20 kg, mažas ovalo formos.

Didelis, netaisyklingos formos 10–20 kg, mažas ovalo formos 15–30 cm skersmens.

Didelis netaisyklingos formos 10–20 kg, mažas ovalo formos.

Spalva, skonis

Iš išorės tamsiai rudas, viduryje raudonas, su baltais lašinių spirgučiais. Sūrokas, jaučiami prieskoniai, alksnio ir kadagio dūmai.

Iš išorės tamsiai rudas, viduryje raudonas, su baltais lašinių spirgučiais. Sūrokas, jaučiami prieskoniai, alksnio dūmai.

Iš išorės tamsiai rudas, viduryje raudonas, su baltais lašinių spirgučiais. Sūrokas, jaučiami prieskoniai ir dūmų kvapas.

Laikymo būdas

Sukabinami ir laikomi klėtyje ar namo palėpėje, po šiaudiniu ar mediniu stogu.

Medinėje, vėsioje patalpoje.

Kabo kamine, valgomas vasarą.

Kodas 024GV06.03.02

Lašiniai (Sritis – Maistas. Rūšis – Rūkyti mėsos gaminiai). Rūkytas kiaulių skerdienos poodinis riebalų sluoksnis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Nupenėtų kiaulių lašiniai, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunamas riebalinis sluoksnis kartu su oda. Atvėsinama, ištrinama druska ir sūdoma mediniame (ąžuoliniame) lovyje nuolat vartant 3–4 savaites.

Prieskoniai

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys, medinė rūkykla.

Medinis (ąžuolinis) šulelinis kubilas su mediniu dangčiu,

patalpa mėsai rūkyti.

Medinis (ąžuolinis) šulelinis kubilas su mediniu dangčiu,

patalpa mėsai rūkyti.

Gamybos technologija

Rūkoma pakabinus pirtyje ar medinėje patalpoje lapuočių medžių dūmais 1–2 savaites. Baigiant rūkyti dedama kadagio šakelių.

Rūkoma pakabinus kamine arba medinėje rūkykloje lapuočių medžių dūmais 2–3 savaites.

Rūkoma sukabinus kamine ar specialioje rūkykloje. Rūkykloje rūkoma šaltu dūmu 2–3 savaites. Kamine kabo visą laiką.

Konsistencija

Minkštas vienalytis gaminys.

Forma

Netaisyklingi keturkampio formos gabalai.

Spalva, skonis

Gabalo priekinės dalies spalva geltona, odelė – aukso spalvos.

Sūrokas, dūmo skonio.

Gabalo priekinės dalies spalva geltona, odelė – aukso spalvos.

Sūrokas, dūmo skonio.

Gabalo priekinės dalies spalva geltona, odelė – aukso spalvos.

Sūrokas, dūmo skonio.

Gabalo priekinės dalies spalva geltona, odelė – aukso spalvos.

Sūrokas, dūmo skonio.

Laikymo būdas

Ant aukšto po mediniu ar šiaudiniu stogu, medinėje tamsioje vėsioje patalpoje.

Medinėje vėsioje tamsioje patalpoje.

Kamine, medinėje vėsioje patalpoje.

Kodas 024GV06.03.03

Kumpiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Rūkyti mėsos gaminiai). Rūkytos kiaulės skerdienos šlaunys ir mentės.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės šlaunys ir mentės, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomos vėsioje patalpoje, bet nesušaldomos. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinamos (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomos vėsioje patalpoje, bet nesušaldomos. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinamos (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomos vėsioje patalpoje, bet nesušaldomos. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinamos (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Kiaulienos mentės ir šlaunys 1–2 paras laikomos vėsioje patalpoje, bet nesušaldomos. Atvėsintos šlaunys ir mentės apdailinamos (nupjaustomi nelygumai, riebalai).

Druska gerai išdžiovinama, iškaitinama krosnyje.

Prieskoniai

Pipirai.

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys, medinė rūkykla.

Medinis (ąžuolinis) šulelinis kubilas su mediniu dangčiu,

patalpa mėsai rūkyti.

Medinis (ąžuolinis) šulelinis kubilas su mediniu dangčiu,

patalpa mėsai rūkyti.

Gamybos technologija

Druska sumaišoma su sutrintais prieskoniais. Mentės ir šlaunys iš visų pusių gerai įtrinamos paruošta druska, sudedamos į sūrymo indą odele į apačią. Uždengiamos medžiaga ar dangčiu. Sūdoma tamsioje vėsioje (5–10 °C) patalpoje, bet nesušaldoma. Nuolat vartant ir laistant susidariusiu skysčiu sūdoma apie 4–6 savaites.

Įsisūrėję kumpiai išimami iš sūrimo, nusausinami, ant kulno gurnelio pririšama lino virvelė pakabinimui.

Rūkoma pakabinus pirtyje ar medinėje rūkykloje lapuočių medžių dūmais 2–3 savaites. Baigiant rūkyti dedama kadagio šakelių.

Įsisūrėję kumpiai išimami iš sūrimo, nusausinami, ant kulno gurnelio pririšama lino virvelė pakabinimui.

Rūkoma pakabinus kamine arba medinėje rūkykloje lapuočių medžių dūmais 3–4 savaites.

Įsisūrėję kumpiai išimami iš sūrimo, nusausinami, ant kulno gurnelio pririšama lino virvelė pakabinimui.

Rūkoma kamine ar specialioje rūkykloje. Rūkykloje rūkoma šaltu dūmu 3–4 savaites. Kamine kabo visą laiką.

Įsisūrėję kumpiai išimami iš sūrimo, nusausinami, ant kulno gurnelio pririšama lino virvelė pakabinimui.

Rūkoma kamine ar specialioje rūkykloje. Rūkykloje rūkoma šaltu dūmu 3–4 savaites. Kamine kabo visą laiką.

Konsistencija

Minkštas vienalytis gaminys.

Forma

Netaisyklingo ovalo forma.

Spalva, skonis

Priekinės dalies spalva raudona (nes raumuo), užpakalinė dalis – gelsva (nes odelė). Sūrokas, dūmo skonio.

Laikymo būdas

Kabinami ant namo aukšto po šiaudiniu stogu, gerai vėdinamoje vietoje, aprišti drobe.

Medinėje vėsioje tamsioje patalpoje.

Kamine, medinėje tamsioje patalpoje.

Kodas 024GV06.03.04

Nugarinė (Sritis – Maistas. Rūšis – Rūkyti mėsos gaminiai). Rūkyta kiaulės nugaros mėsa.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės skerdienos nugaros raumuo, druska.

Žaliavos ruošimo technologija

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunama nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovimama, iškaitinama krosnyje.

Druska, sumaišyta su prieskoniais, įtrinami nugarinės gabalai, sudedami į sūdymo indą (galima dėti kartu su kumpiais). Sūdoma 8–10 dienų nuolat vartant ir laistant susidariusiu sūrimu.

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunama nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovimama, iškaitinama krosnyje.

Druska, sumaišyta su prieskoniais, įtrinami nugarinės gabalai, sudedami į sūdymo indą (galima dėti kartu su kumpiais). Sūdoma 8–10 dienų nuolat vartant ir laistant susidariusiu sūrimu.

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunama nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovimama, iškaitinama krosnyje.

Druska, sumaišyta su prieskoniais, įtrinami nugarinės gabalai, sudedami į sūdymo indą (galima dėti kartu su kumpiais). Sūdoma 8–10 dienų pastoviai vartant ir laistant susidariusiu sūrimu.

Iš paskerstos kiaulės nugaros išpjaunama nugaros raumuo. 1–2 paras laikoma vėsioje patalpoje, bet nesušaldoma.

Druska gerai išdžiovimama, iškaitinama krosnyje.

Druska, sumaišyta su prieskoniais, įtrinami nugarinės gabalai, sudedami į sūdymo indą (galima dėti kartu su kumpiais). Sūdoma 8–10 dienų nuolat vartant ir laistant susidariusiu sūrimu.

Prieskoniai

Pipirai.

Įranga ir įrankiai

Ilgas medinis (ąžuolinis) lovys, medinė rūkykla.

Medinis (ąžuolinis) šulelinis kubilas su mediniu dangčiu, rūkymo patalpa.

Gamybos technologija

Iš sūrimo išimtos nugarinės apdžiovinamos vėsioje sausoje patalpoje, suvyniojamos į drobę, tankiai aprišama virvele. Rūkoma pakabinus pirtyje ar medinėje rūkykloje lapuočių medžių šaltais dūmais apie savaitę. Baigiant rūkyti dedama kadagio šakelių.

Iš sūrimo išimtos nugarinės apdžiovinamos vėsioje sausoje patalpoje, suvyniojamos į drobę, tankiai aprišama virvele. Rūkoma pakabinus kamine arba medinėje rūkykloje lapuočių medžių dūmais 2–3 savaites.

Iš sūrimo išimtos nugarinės apdžiovinamos vėsioje sausoje patalpoje, suvyniojamos į drobę, tankiai aprišama virvele. Rūkoma pakabinus kamine arba specialioje rūkykloje. Rūkykloje rūkoma apie 1–2 savaites. Kamine kabo visą laiką.

Iš sūrimo išimtos nugarinės apdžiovinamos vėsioje sausoje patalpoje, suvyniojamos į drobę, tankiai aprišama virvele.

Rūkoma pakabinus kamine arba specialioje rūkykloje. Rūkykloje rūkoma apie 1–2 savaites. Kamine kabo visą laiką.

Konsistencija

Minkštas vienalytis.

Forma

Apvalus, pailgas.uolat toviai vartant laikoma 3-

Apvalus, pailgas

Spalva, skonis

Spalva – raudona, skonis – sūrus, jaučiamas dūmų kvapas.

Laikymo būdas

Kabinamos ant namo aukšto po šiaudiniu stogu, gerai vėdinamoje vietoje aprištos drobe.

Medinėje vėsioje tamsioje patalpoje.

Kamine, medinėje tamsioje patalpoje.

Kodas 024GV06.03.05

Dešros (Sritis – Maistas. Rūšis – Rūkyti mėsos gaminiai). Rūkytos susmulkintos mėsos prikimštos žarnos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės mėsa, lašiniai, žarnos.

Žaliavos ruošimo technologija

Plonos žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Mėsa atvėsinama, supjaustoma, sudedama į medinę geldelę ir specialia kapone sukapojama.

Mėsa atvėsinama, sudedama į medinę geldelę ir sukapojama specialiu kirveliu.

Plonosios žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Mėsa atvėsinama, sudedama į medinę geldelę ir sukapojama specialiu kirveliu.

Plonosios žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Mėsa atvėsinama, sudedama į medinę geldelę ir sukapojama specialiu kirveliu.

Plonosios žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Prieskoniai

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, druska.

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, mairūnai, druska.

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, druska.

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, mairūnai, druska.

Įranga ir įrankiai

Medinė geldelė, kaponė mėsai kapoti, prietaisas mėsai į žarnas kimšti, medinė rūkykla.

Medinė geldelė, specialus kirvelis mėsai kapoti, prietaisas mėsai į žarnas kimšti, medinė rūkykla.

Medinė geldelė, specialus kirvelis mėsai kapoti, prietaisas mėsai į žarnas kimšti, patalpa mėsai rūkyti.

Gamybos technologija

Susmulkinta, pasūdyta, su prieskoniais sumaišyta mėsa gerai išminkoma ir kimštuvu sukemšama į paruoštas plonąsias kiaulės žarnas. Susukama apskritimais (rinkutėmis) ir sukabinama šiltesnėje vietoje apdžiūti (2–3 dienas). Rūkoma suvėrus ant medinės kartelės pirtyje ar medinėje rūkykloje šaltais lapuočių medžių dūmais 2–3 dienas. Baigiant rūkyti dedama kadagio šakelių.

Susmulkinta, pasūdyta, su prieskoniais sumaišyta mėsa gerai išminkoma ir kimštuvu sukemšama į paruoštas plonąsias kiaulės žarnas. Susukama apskritimais (rinkutėmis) ir sukabinama šiltesnėje vietoje apdžiūti (2–3 dienas). Rūkoma pakabinus kamine arba medinėje rūkykloje lapuočių medžių dūmais apie savaitę.

Susmulkinta, pasūdyta, su prieskoniais sumaišyta mėsa gerai išminkoma ir kimštuvu sukemšama į paruoštas plonąsias kiaulės žarnas. Susukama apskritimais (rinkutėmis) ir sukabinama šiltesnėje vietoje apdžiūti (5 dienas). Rūkoma pakabinus kamine ar specialioje rūkykloje šaltais lapuočių medžių dūmais. (Rūkykloje - apie savaitę, kamine kabo visą laiką).

Susmulkinta, pasūdyta, su prieskoniais sumaišyta mėsa gerai išminkoma ir kimštuvu sukemšama į paruoštas plonąsias kiaulės žarnas. Susukama apskritimais (rinkutėmis) ir sukabinama šiltesnėje vietoje apdžiūti (5 dienas). Rūkoma pakabinus kamine ar specialioje rūkykloje šaltais lapuočių medžių dūmais. (Rūkykloje – apie savaitę, kamine kabo visą laiką).

Konsistencija

Kietos.

Forma

Apvali, susukta į apskritimus (virtinės).

Spalva, skonis

Išorėje ruda, viduje – raudona su baltais lašinukais.

Sūrokas, jaučiamas dūmų ir prieskonių skonis.

Išorėje ruda, viduje – raudona su baltais lašinukais.

Sūrokas, jaučiamas dūmų ir prieskonių skonis.

Išorėje ruda, viduje – raudona su baltais lašinukais.

Sūrokas, jaučiamas dūmų ir prieskonių skonis.

Išorėje ruda, viduje – raudona su baltais lašinukais.

Sūrokas, jaučiamas dūmų ir prieskonių skonis.

Laikymo būdas

Sukabinamos ant kartelių ar sudedamos į specialius pintus uždaromus krepšius ir laikomos klėtyje ar namo palėpėje po mediniu ar šiaudiniu stogu.

Medinėje vėsioje tamsioje patalpoje.

Kamine, medinėje tamsioje vėsioje patalpoje.

Kodas 024GV06.03.06

Taukinė (Sritis – Maistas. Rūšis – Rūkyti mėsos gaminiai). Kiaulės papilvės taukai su prieskoniais ir druska, suvynioti į tą pačią taukų plėvę ir išrūkyti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lašininės kiaulės papilvės taukai.

Žaliavos ruošimo technologija

Kiaulės papilvės taukai atvėsinami, išlupami iš plėvės.

Prieskoniai

Pipirai, česnakai, druska, lauro lapeliai.

Pipirai, česnakai, druska.

Įranga ir įrankiai

Rūkymo patalpa.

Gamybos technologija

Riebalai apibarstomi druska, susmulkintu česnaku, pipirais, suminkomi, kietai suvyniojami į plėvę. Užsiuvami jos kraštai, padedama į kaminą, kur ji išsirūko, išdžiūsta ir subręsta.

Konsistencija

Kietas.

Forma

Pailgo duonos kepalo

Spalva, skonis

Spalva gelsva;

Sūrokas, jaučiamas prieskonių ir dūmo skonis.

Spalva gelsva;

Sūrokas, jaučiamas prieskonių ir dūmo skonis.

Spalva gelsva;

Sūrokas, jaučiamas prieskonių ir dūmo skonis.

Spalva gelsva;

Sūrokas, jaučiamas prieskonių ir dūmo skonis.

Laikymo būdas

Laikoma vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Laikoma kamine, vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje.

Kodas 024GV06.04.01

Dešros (Sritis – Maistas. Rūšis – Žali mėsos gaminiai). Susmulkintos mėsos prikimštos žarnos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kiaulės mėsa, lašiniai, žarnos.

Žaliavos ruošimo technologija

Plonos žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Mėsa atvėsinama, supjaustoma, sudedama į medinę geldelę ir specialia kapone sukapojama.

Plonos žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Mėsa atvėsinama, supjaustoma, sudedama į medinę geldelę ir specialia kapone sukapojama.

Mėsa atvėsinama, sudedama į medinę geldelę ir sukapojama specialiu kirveliu. Plonosios žarnos išvalomos, išplaunamos, išskutamos.

Prieskoniai

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, svogūnai, druska.

Pipirai, česnakai, čiužutė, lauro lapeliai, svogūnai, druska.

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, mairūnai, druska.

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, druska.

Pipirai, česnakai, lauro lapeliai, mairūnai, druska.

Įranga ir įrankiai

Medinė geldelė, kaponė mėsai kapoti, prietaisas mėsai į žarnas kimšti.

Medinė geldelė, specialus kirvelis mėsai kapoti, prietaisas mėsai į žarnas kimšti.

Gamybos technologija

Susmulkinta, pasūdyta, su prieskoniais sumaišyta mėsa gerai išminkoma ir kimštuvu sukemšama į paruoštas plonąsias kiaulės žarnas. Susukama apskritimais (virtinėmis) ir sukabinama šiltesnėje vietoje apdžiūti.

Konsistencija

Minkšta.

Forma

Apvali, susukta į apskritimus (virtines).

Spalva

Išorėje šviesi, viduje raudona su baltais lašinukais.

025. MIDAUS DARYMAS

Kodas 025GV07.01.01

Midus (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Fermentuoti medaus gėrimai). Nestiprus fermentuotas gėrimas iš medaus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliavos

Medus, vanduo.

Priedai

Apyniai, kadagio uogos, vyšnių sultys, mielės.

Gamybos technologija

Katile medus ištirpinamas su vandeniu santykiu 1:1 arba 1:2. Jeigu į midų dedama sulčių, tada maišoma santykiu: medaus ir vandens 1:1 ir 1/3 viso tūrio sulčių. Išmaišoma. Į drobę įrišama apynių spurgų, sutrintų kadagio uogų ir įleidžiama į katilą. Virinama nugraibant putas tol, kol skystis nustoja putoti (apie pusę valandos). Tada skystis atvėsinamas (iki 30–35 °C), supilamas į medinį (ąžuolinį) kubilą, užklojama drobe ir paliekama rūgti šiltoje (20–25 °C) patalpoje (jeigu norima, kad greičiau įrūgtų ir būtų galima greičiau vartoti, dedama naminių alaus mielių ar duonos raugo). Išrūgusi misa perkošiama į kitą kubilą, atvėsinama, supilama į statinaites. Sandariai uždarytos statinaitės aptepamos derva ir statomos į rūsį bręsti kelis metus arba užkasama giliai žemėje (kelioms dešimtims metų).

Įrankiai ir įranga

Metalinis katilas misai virti, mediniai kubilai misai rauginti, ąžuolinės statinaitės.

Spalva, skonis

Skaidrus, gelsvo atspalvio; skonis medaus saldumo, malonaus aromato, panašaus į liepos žiedų. Jeigu panaudotos vyšnių uogos – rausvos spalvos, jaučiamas jų skonis.

026. MŪRININKYSTĖ

Kodas 026AK02.01.01

Akmenų mūras (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Akmenys, rišamosios medžiagos – skalda, žvyras, kalkių skiedinys, molis.

Mūrijimo būdas

Mūrijami tašyti, skaldyti akmenys. Mūrijama netaisyklingai arba horizontaliomis eilėmis. Mūrijant horizontaliomis eilėmis parenkami vienodo dydžio, lygiais šonais akmenys, kad eilė būtų vienodo aukščio. Akmenys jungiami kalkių skiediniu. Tarpai, siūlės užpildomi skalda, smulkiais akmenukais.

Įrankiai

Mentė – skiediniui krėsti ir lyginti, kirstukas – akmenims nuskelti, gulsčiukas – prietaisas vertikaliai ar horizontaliai padėčiai nustatyti, kampainis – įrankis kampui nubrėžti, svambalas – įrankis statmenai nustatyti.

027. MUZIKOS INSTRUMENTŲ GAMINIMAS

Kodas 027GV08.01.01

Ragai (Sritis – Muzikos instrumentai. Rūšis – Pučiamieji). Trimitų grupės instrumentas. Išore panašus į trimitą. Dažniausiai groja penki muzikantai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Kietas medis – uosis, blindė, klevas, guoba ar beržas.

Gamybos būdas

Forma, dydis

50 iki 110 cm ilgio, plongalyje išdrožiamas pūtiklis. Kai kurie meistrai instrumentus darydavo iš kreivo medžio, kad būtų panašesni į gyvulio ragą. Pasitaiko ragų su skylutėmis liemenyje – balsui pakeisti.

Kodas 027MD08.01.01

Daudytės (Sritis – Muzikos instrumentai. Rūšis – Pučiamieji). Tradicinis, pučiamasis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, pūstukinis aerofonas.Vamzdžiai, kuriais dviese atlikdavo sutartines. Paplitę Šiaurės rytų Lietuvoje – apie Biržus, Vabalninką.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Uosis, blindė, klevas, guoba, beržas.

Gamybos būdas

Apie 15 cm skersmens uosio kamienas nudrožiamas taip, kad du trečdaliai viso jo ilgio liktų tik 3–4 cm storio, o kitas galas laipsniškai platėtų. Tada medis skeliamas pusiau, išskaptuojama skylė, kuri pradžioje turėtų 1 cm, o gale – 10–12 cm skersmenį. Daudytės sienelių storis – 1–1,5 cm. Suglaudus abi dalis, jos tampriai apvyniojamos beržo žieve. Laibgalyje išdrožiamas pūtiklis.

Forma, dydis

Tiesūs, 140–230 cm ilgio vamzdžiai.

Kodas 027MD08.01.02

Lumzdeliai (Sritis – Muzikos instrumentai. Rūšis – Pučiamieji). Pučiamasis instrumentas, kurį dirbdinosi ir pūsdavo piemenys naktigonėse. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Žilvičio, karklo žievė arba uosis.

Gamybos būdas

Jauno uosio kamiene išdeginama arba išgręžiama 1,5 cm skersmens išilginė skylė. Viršutiniame lumzdelio šone išdeginama arba išpjaunama nuo trijų iki aštuonių skylučių.

Forma, dydis

Ilgis – nuo 20 iki 30 cm. Lumzdelių paviršius pagražinamas kukliais, ritmiškai išdėstytais geometrinių raštų įpjovimais.

Kodas 027MD08.01.03

Skudučiai (Sritis – Muzikos instrumentai. Rūšis – Pučiamieji). Įvairaus dydžio uždarų ir tam tikru būdu suderintų vamzdelių komplektas, kuriais skudučiuoja keletas žmonių. Nebūdingi Suvalkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Skėtiniai augalai (builis, garšva, nendrė); medis (uosis, klevas, šaltekšnis, alksnis, karklas); medžio žievė (gluosnio, liepos).

Gamybos būdas

Gaminant iš skėtinių augalų, skudučio vamzdelis išpjaunamas taip, kad viršutinis galas būtų atviras, o apatinis užsibaigtų bambliu. Viršutiniame gale padaromos dvi istrižos nuopjovos, viena mažesnė, kita didesnė. Gaminant iš medžio, ruošinio viduje išgręžiama arba išdeginama ertmė, paliekant 2–3 mm sieneles. Viršutinis vamzdelio galas iš abiejų šonų įžambiai nupjaunamas. Apatinis instrumento galas aklinas arba uždarytas slankiojamuoju ar neslankiojamu kamščiu.

Forma, dydis

2–3 cm skersmens ir 7–15 cm ilgio vamzdeliai.

Kodas 027MD08.01.04

Birbynės (Sritis – Muzikos instrumentai. Rūšis – Pučiamieji). Pučiamasis instrumentas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Klevas, obelis, ragai.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Vamzdelis medinis, 25–30 cm ilgio, su 5–7 skylutėmis ir pririšamu liežuvėliu. Žiotys padarytos iš avino, jaučio, karvės arba nedidelio ožiuko rago.

Kodas 027MD08.03.01

Kanklės (Sritis – Muzikos instrumentai. Rūšis – Styginiai skambinamieji). Tradicinis, styginis lietuvių liaudies muzikos instrumentas, gnaibomasis chordofonas, daugiastygė citra su trapecijos formos rezonatoriumi. Nebūdingos Dzūkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglė. Stygos sausgyslių arba geležinės ar plieninės vielos.

Klevas, beržas, juodalksnis. Stygos sausgyslių arba geležinės ar plieninės vielos.

Klevas, eglė, juodalksnis. Stygos sausgyslių arba geležinės ar plieninės vielos.

Gamybos būdas

Iškaltuota iš vieno eglės gabalo. Vienas galas siauresnis – čia pritvirtinamos stygos. Kitame, platesniame, įtaisyti stygas ištempią varžteliai. Platusis kanklių galas įstrižai nukirstas: smailusis kampas būna nuo 17 iki 70 laipsnių, bukasis – nuo 100 iki 150 laipsnių. Nukirtimas smailėja iš dešinės į kairę.

Iškaltuota iš vieno klevo, beržo arba juodalksnio gabalo. Vienas galas siauresnis – čia pritvirtinamos stygos. Kitame, platesniame, įtaisyti stygas ištempią varžteliai. Platusis kanklių galas įstrižai nukirstas: smailusis kampas būna nuo 17 iki 70 laipsnių, bukasis – nuo 100 iki 150 laipsnių. Nukirtimas smailėja iš dešinės į kairę.

Iškaltuota iš vieno klevo, eglės arba juodalksnio gabalo.

Vienas galas siauresnis – čia pritvirtinamos stygos. Kitame, platesniame, įtaisyti stygas ištempią varžteliai. Platusis kanklių galas įstrižai nukirstas: smailusis kampas būna nuo 17 iki 70 laipsnių, bukasis – nuo 100 iki 150 laipsnių. Nukirtimas smailėja iš dešinės į kairę.

Iškaltuota iš vieno klevo, eglės arba juodalksnio gabalo.

Forma, dydis

Šiaurės rytų aukštaičių – luotelio, karsto, dažniausiai šešiabriaunio pavidalo, drūtgalys truputį įstrižas, aukštesnis už plonąjį galą, turi 5–7 stygas. Vakarų aukštaičių – plokščios, drūtgalys įstrižas, turi 9–12, kartais ir daugiau stygų. Matmenys 520 x 150 x 55. Viršutinėje lentelėje ratu išpjaustomos skylutės, segmentinės žvaigždės.

Dažytos juodai.

Plonasis galas labai platus ir apvalus, turi 9–12, kartais 13 stygų. Matmenys 720 x 195 x 60. Viršutinėje lentelėje ratu išpjaustomos skylutės, segmentinės žvaigždės. Dažytos juodai ir rudai

Plokščios, drūtgalys įstrižas, turi 9–12, kartais ir daugiau stygų. Šiaurės vakarų Žemaitijoje daromos suapvalintu arba spirale užsuktu drūtgaliu.

Išmatavimai 680 x 170 x 60.

Viršutinėje lentelėje ratu išpjaustomos skylutės, segmentinės žvaigždės.

Dažytos juodai.

7–9 stygų. Trapeciškos. Viršutinėje lentelėje ratu išpjaustomos skylutės, segmentinės žvaigždės.

Dažytos juodai.

Kodas 027OD02.01.01

Būgnai (Sritis – Muzikos instrumentai. Rūšis – Mušamieji).

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gluosnio, liepos, beržo kamienai (dažnai ištrūnijęs medis).

Gamybos būdas

Sveiko medžio vidus iškertamas arba išskaptuojamas, paliekant 2–3 cm storio sieneles. Abu kiaurieji galai lygiai nupjaunami, o ant plongalio užtempiama ir lankeliu pritvirtinama išskusta, bet neišdirbta šuns arba ožkos oda. Mušamas viena arba dviem apie 30 cm ilgio medinėmis lazdelėmis, kurių vienas galas apvyniojamas galvijų plaukų veltiniu arba kietai aprišamas milu.

Forma, dydis

Aukštis – 30–40 cm, skersmuo – 40–30 cm.

028. ODININKYSTĖ

Kodai 028OD03.01.01, 028OD04.01.01

Išdirbta gyvulių oda (Sritis – Apranga, susisiekimas. Rūšis – Žaliava). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Arklių, karvių, kiaulių, rečiau avių, ožkų, šernų oda.

Išdirbimo būdas, technologija

Mirkymas žalios, konservuotos (džiovintos ar sūdytos) odos. Poodžio nuskutimas. Plaukų nuėmimas nuskutant ar pašalinant organinėmis arba mineralinėmis medžiagomis. Paruošimas minkštinimui – jeigu reikia supjaustoma reikiamo ilgio ir pločio juostomis, įriebinama. Minkštinimas. Lyginimas. Odos dažymas juodai, rudai, geltonai.

Įrankiai ir priemonės

Kubilas odoms rauginti, kaišenos poodiniam sluoksniui nuskusti, stalelis odai skusti, staklelės odai minkštinti, peiliai odai raižyti, šepečiai, teptukai dažyti.

029. PJOVĖJO AMATAS

Kodas 029MD09.01.01

Sienojai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statybinė medžiaga). Medžiaga sienoms statyti – paruoštas įvairaus ilgio, skersmens ir skerspjūvio rąstas. Iki XX a. pr. gyvenamiesiems namams naudoti pusapvaliai arba keturkampiai iš šonų aptašyti arba išpjauti, kampuose sujungti į sąsparas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuoliniai, egliniai, pušiniai rąstai.

Ruošimo būdas, technologija

Rąstų atrinkimas, žievės skutimas, tašymo linijų ženklinimas, 15–30 cm storio sienojų tašymas, sienojų paviršiaus nulyginimas.

Įrankiai ir priemonės

Ožys – stovas padėti tašomiems rąstams. Keltuvai (kaparas, trepas, rankinis grąžtas) rąstams užkelti ant ožio. Kirvis rąstams aptašyti. Blaškas pjovimo linijoms pažymėti. Ilginis pjūklas rąstams pjauti.

Kodas 029MD09.01.02

Sijos (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statybinė medžiaga). Rąstas įleidžiamas į viršutinius trobesio sienojų vainikus ar tilto polius: dažniausiai ąžuolinis, aptašytas ar apipjautas ir apsmaluotas, kad nepūtų. Apvalus, pusapvalis, keturkampis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuoliniai rąstai.

Ruošimo būdas, technologija

Rąstų atrinkimas, žievės skutimas, tašymo linijų ženklinimas, tašymas, išpjovimas.

Įrankiai ir priemonės

Kodas 029MD09.01.03

Lentos (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statybinė medžiaga). Medinė plokštė baldams, namų apyvokos rykams, transporto priemonėms dirbti, trobesių įrangai. Tašytinės – išilgai rąsto išskeltos ir ištašytos 5–10 cm storio plokštės. Pjautinės – išilgai rąsto išpjautos pjūklu 2–6 cm storio plokštės. Plotis 35–45 cm. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Išdžiovinti ąžuolo, uosio, eglės, pušies rąstai.

Ruošimo būdas technologija

Pjovimo linijų pažymėjimas, pjovimas.

Įrankiai ir priemonės

Ožys – stovas padėti tašomiems rąstams. Keltuvai (kaparas, trepas, rankinis grąžtas) rąstams užkelti ant ožio. Kirvis. Blaškas pjovimo linijoms pažymėti. Ilginis pjūklas rąstams pjauti.

030. PIENO APDIRBIMAS, APDOROJIMAS, PERDIRBIMAS

Kodas 030GV09.01.01

Pienas (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Pamelžtas karvės pienas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Karvės pienas

Žaliavos ruošimo būdas

Pamelžtas pienas perkošiamas per drobės skiautę

Gamybos technologija

Nukoštas pienas atšaldomas: įleidžiama su indu į šulinį, įstatoma į šaltinį ar rūsį, ledainę ir pan., atskiriama grietinė. Supilama į molines puodynes. Laikoma vėsioje patalpoje. Naudojamas gaminant kitus valgius, valgoma (užsigeriama) su kitais valgiais.

Įranga ir įrankiai

Puodynės

Konsistencija

Skystas

Spalva, skonis

Spalva – baltas, skonis – saldus, pieno.

Kodas 030GV09.01.02

Rūgpienis (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Surūgęs pienas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Karvės pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Pamelžtas karvės pienas perkošiamas per drobės skiautę, atvėsinamas

Gamybos technologija

Atvėsintas pienas supilamas į molines puodynes. Rauginamas (18–23 °C temperatūroje), kol sutraukia į vientisą gabalą. Naudojamas gaminant kitus valgius. Valgomas su bulvėmis, duona. Rūgpieniu užsisrebiama valgant košes, blynus, virtinius ir kitus valgius.

Įranga ir įrankiai

Molinės puodynės.

Konsistencija

Minkštas.

Spalva, skonis

Baltas, švelniai rūgštus.

Kodas 030GV09.01.03

Išrūgos (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Rūgusio pieno skystimas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Karvės pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Pamelžtas pienas perkošiamas per drobinę skiautę, atšaldomas, supilamas į molines puodynes. Rauginama 18–23 °C temperatūroje, kol sutraukia į vientisą gabalą.

Gamybos technologija

Nuo surūgusio pieno atsargiai, kad nesusiplaktų nupilamas skystis (išrūgos). Išrūgos gaunamos ir iš pašildyto pieno, nusunkus varškę. Naudojamos gaminant kitus valgius, valgomos su bulvėmis, užgeriamos košės, kiti valgiai

Įranga ir įrankiai

Molinės puodynės.

Konsistencija

Skystis.

Spalva, skonis

Žalsvos spalvos, švelniai rūgštus.

Kodas 030GV09.01.04

Grietinė (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Iš pieno atskirti riebalai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Karvės pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Pienas perkošiamas per drobės skiautę, atšaldomas.

Gamybos technologija

Grietinė atskiriama nuo pieno: nugraiboma ar iš apačios nuleidžiamas pienas, nuo rūgštaus pieno nuimama mediniu šaukštu arba saldus pienas išseparuojamas.

Įranga ir įrankiai

Puodynės, moliniai ar metaliniai cilindro formos indai su stikliniu langeliu ir vamzdeliu apatinėje dalyje, separatorius.

Konsistencija

Tiršta.

Spalva, skonis

Spalva – gelsva, skonis – rūgštokas.

Kodas 030GV09.01.05

Sviestas (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Iš grietinės gauti riebalai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Grietinė.

Žaliavos ruošimo būdas

Grietinė atvėsinama.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Grietinė supilama į specialų indą (muštukę) ir joje plakama (mušama), kol sustandėja iš grietinės išsiskyrę riebalai. Sviestas išgriebiamas iš pasukų, sudedamas į dubenį su šaltu vandeniu, mediniu šaukštu spaudomas, vis pakeičiant vandenį, kol išeina visos pasukos. Pasūdomas.

Įranga ir įrankiai

Medinė muštukė, molinis dubuo, medinis šaukštas.

Konsistencija

Minkštas.

Spalva, skonis

Spalva – geltona, skonis – sviesto.

Kodas 030GV09.01.06

Pasukos (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Skystis, kuris lieka iš grietinės, sumušus sviestą.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Grietinė.

Žaliavos ruošimo būdas

Grietinė atvėsinama.

Gamybos technologija

Grietinė supilama į specialų indą (muštukę) ir joje plakama (mušama), kol sustandėja iš grietinės išsiskyrę riebalai ir išsiskiria pasukos. Sviestas išgriebiamas. Likęs muštukėje skystis yra pasukos. Tarp pasukų plaukioja dar ir maži sviesto gabaliukai. Pasukos naudojamos kitų valgių gamyboje, valgomos su karštomis bulvėmis, košėmis, blynais, užsigeriami kiti valgiai.

Įranga ir įrankiai

Medinė muštukė.

Konsistencija

Skystis.

Spalva, skonis

Baltos, su mažais sviesto gabaliukais. Skonis – saldžiarūgštis.

Kodas 030GV09.01.07

Varškė (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Sutrauktas pienas be dalies išrūgų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Karvės pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Pamelžtas pienas perkošiamas, atšaldomas, supilamas į molines puodynes. Rauginama 18–23 °C temperatūroje, kol sutraukia į vientisą gabalą.

Gamybos technologija

Surūgusio pieno puodynė įstatoma į puodą su vandeniu. Lėtai kaitinama, kol išsiskiria išrūgos, sutraukintas pienas supilamas į sūrmaišį, pakabinus nuvarvinama.

Įranga ir įrankiai

Puodynės, sūrmaišis.

Spalva, skonis

Spalva – gelsva, balta; skonis – švelniai rūgšti.

Kodas 030GV09.01.08

Kastinys (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Produktas iš išsuktos pašildytos grietinės ar rūgusio pieno.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Grietinė ar surūgęs pienas, sviestas, druska.

Žaliavos ruošimo būdas

Surūgusi grietinė palaikoma keletą valandų kambario temperatūroje. Kambario temperatūroje palaikytas rūgštus pienas išplakamas.

Sviestas palaikomas kambario temperatūroje, kad suminkštėtų.

Surūgusi grietinė palaikoma keletą valandų kambario temperatūroje. Kambario temperatūroje palaikytas rūgštus pienas išplakamas.

Sviestas palaikomas kambario temperatūroje, kad suminkštėtų.

Priedai

Aguonos, raudonųjų burokėlių sunka, morkų sunka.

Prieskoniai

Česnakai, kmynai, svogūnai, svogūnų laiškai, kvapieji pipirai, krapų šakelės, diemedžio lapeliai, mėtos, rūtos.

Gamybos technologija

Į molinį dubenį įdedama šaukštas sviesto, stiklinė grietinės ar rūgusio pieno. Įstačius dubenį į indą su šiltu vandeniu, visą laiką šaukštu sukant palaipsniui sudedama visa grietinė ar rūgęs pienas. Baigiant sukti masė turi būti vientisa, baltos spalvos. (Norint padaryti kastinį spalvotą, baigiant sukti įpilama raudonųjų burokėlių sunkos, morkų sulčių ar žalumos (krapų) sulčių.). Baigiant sukti sudedami prieskoniai, stipriai pasūdoma, gerai išmaišoma.

Paruoštas kastinys išdėliojamas į dubenėlius ir laikomas vėsiai, kol sustingsta.

Įranga ir įrankiai

Gilus molinis dubuo, medinis šaukštas.

Konsistencija

Trapus.

FORMA

Išlaiko pradinę suteiktą formą.

Spalva, skonis

Švelniai rūgštoko skonio, jaučiami įdėti prieskoniai.

Kodas 030GV09.01.09

Krekenos (Sritis – Maistas. Rūšis – Pienas). Keptas apsiveršiavusios karvės pienas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Apsiveršiavusios karvės pienas

Žaliavos ruošimo būdas

Pienas atskiedžiamas vandeniu, išplakamas.

Priedai

Riebalai (sviestas arba paspirginti lašinukai).

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Į puodą, dubenį ar keptuvą sudedami riebalai, supilamas paruoštas pienas. Kepama krosnyje, kol sutraukia ir gražiai pagelsta.

Įranga ir įrankiai

Puodas arba dubuo, arba keptuvas.

Konsistencija

Minkštas.

Forma

Kepimo formos.

Spalva, skonis

Spalva – geltona, skonis – pieno.

Kodas 030GV09.02.01

Varškės sūris (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūriai). Iš rauginto pieno varškės suslėgtas produktas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Pienas rauginamas molinėse puodynėse, kol sutraukia į vientisą gabalą.

Priedai

Kmynai, druska.

Prieskoniai

Mėtos.

Peletrūnai.

Gamybos technologija

Indas su surūgusiu pienu įstatomas į puodą su vandeniu. Lėtai kaitinama, kol išsiskiria išrūgos. Sutraukintas pienas supilamas į sūrmaišį, pakabinus nuvarvinama. Sudedama priedai ir prieskoniai. Sūrmaišis su varške sukratomas, suspaudomas, stipriai suveržus, užrišamas. Dedama į sūrspaudį tarp lentučių ir prislegiama. Po kurio laiko sūris išimamas, sukratomas ir vėl paslegiamas. Po 3–5 val. išimamas, dedama ant medinės lentelės ir ištrinama druska.

Įranga ir įrankiai

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis, medinis sūrspaudis.

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis, medinis sūrspaudis.

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis, medinis sūrspaudis.

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis, medinis sūrspaudis.

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis, medinis sūrspaudis.

Konsistencija

Trapus.

Forma

Trikampio ovalo.

Spalva, skonis

Baltas, rūgštus, jaučiamas priedų ir prieskonių skonis.

Laikymo būdas

Valgomas iš karto arba džiovinamas.

Kodas 030GV09.02.02

Saldus sūris (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūriai). Iš saldaus pieno varškės suslėgtas produktas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Pienas.

Žaliavos ruošimo būdas

Dalis pieno (iki 1/3) rauginama molinėje puodynėje, kol sutraukia į vientisą gabalą.

Priedai

Kiaušiniai, kmynai, druska.

Sviestas, kiaušiniai, cukrus, druska.

Kmynai, druska.

Cukrus, razinos.

Prieskoniai

Cinamonas, mėtos.

Peletrūnai.

Vanilinis cukrus.

Gamybos technologija

Saldus pienas iš lėto kaitinant užvirinamas, supilama rūgęs pienas, pakaitinama. Kai pieną sutraukia ir išsiskiria išrūgos, supilama į sūrmaišį, nuvarvinama, sudedami priedai ir prieskoniai, išmaišoma. Sūrmaišis užrišamas ir paslegiamas sūrspaudyje.

Įranga ir įrankiai

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis,

medinis sūrspaudis.

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis,

medinis sūrspaudis.

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis,

medinis sūrspaudis.

Molinis indas pienui rauginti,

drobinis sūrmaišis,

medinis sūrspaudis.

Konsistencija

Minkštas.

Forma

Trikampio ovalo.

Spalva, skonis

Geltonas, jaučiamas saldumas, priedų ir prieskonių skonis.

Laikymo būdas

Valgomas iš karto.

Kodas 030GV09.02.03

Džiovintas sūris (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūriai). Iš rauginto pieno varškės suslėgtas ir padžiovintas produktas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Varškės sūris.

Žaliavos ruošimo būdas

Suslėgti sūriai pasūdomi, apdžiovinami.

Prieskoniai

Druska.

Gamybos technologija

Džiovinama dažniausiai pavėsingoje vietoje ant vėjo ar skersvėjo išdėliojant ant lentynos po namo pastoge, sudedama į specialias pintines ir pakabinama lauke ar palėpėje, nekarštoje duonkepėje krosnyje.

Įranga ir įrankiai

Pinti krepšiai.

Konsistencija

Kietas.

Forma

Trikampio ovalo.

Spalva, skonis

Gelsvas, rūgštokas.

Laikymo būdas

Laikomi pintinėje vėsioje tamsioje patalpoje; grūduose (rugiuose, kviečiuose, miežiuose, avižose laikomi sūriai neperdžiūsta ir nepelyja)

Kodas 030GV09.02.04

Rūkytas sūris (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūriai). Iš rauginto pieno varškės suslėgtas ir išrūkytas (laikytas dūmuose) produktas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Varškės sūris

Žaliavos ruošimo būdas

Suslėgti sūriai pasūdomi, apdžiovinami.

Gamybos technologija

Padžiovinti sūriai rūkomi sudėjus į krepšius ir pakabinus pirtyje ar medinėje rūkykloje šaltais lapuočių medžių dūmais 1–2 dienas.

Rūkoma pakabinus krepšyje kamine arba medinėje rūkykloje lapuočių medžių dūmais.

Įranga ir įrankiai

Medinė rūkykla.

Medinė rūkykla

Rūkymo patalpa

Konsistencija

Kietas

Forma

Trikampio ovalo.

Spalva, skonis

Gelsvai rusvas, rūgštokas, jaučiamas dūmo kvapas.

Laikymo būdas

Laikomi pintinėse vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje.

Kodas 030GV09.02.05

Keptas sūris (Sritis – Maistas. Rūšis – Sūriai). Iš rauginto pieno varškės suslėgtas ir iškeptas produktas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Varškės sūris.

Žaliavos ruošimo būdas

Suslėgtas sūris pasūdomas, išdžiovinamas.

Priedai

Sviestas, grietinė.

Prieskoniai

Kmynai, mėtos.

Gamybos technologija

Džiovintas varškės sūris ištepamas ištirpintu sviestu, grietine, pabarstomas sutrintomis mėtomis, kmynais. Kepamas vidutinio karštumo krosnyje, kol suminkštėja ir gražiai paruduoja.

Įranga ir įrankiai

Krosnis, keptuvas.

Konsistencija

Minkštas.

Forma

Trikampio ovalo.

Spalva, skonis

Spalva – rusva, skonis – saldžiarūgštis.

Laikymo būdas

Valgomas iš karto.

031. PLYTININKYSTĖ

Kodas 031ML03.01.01

Kokliai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Medžiagos mūryti). Molio dirbinys, skirtas krosnių, židinių statybai ir apdailai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Molis.

Gamybos būdas

Molio išvalymas, išminkymas.

Forma, dydis

Gilieji dubens formos 0,5–1,2 cm storio, sienelių viduryje cilindro formos ~5 cm anga su 6–15 cm gylio liemeniu, užsibaigiančiu apskritu dugnu. Plokštieji apvalūs, stačiakampiai, išgaubti ir įgaubti. Pagal paskirtį daromi įvairioms krosnių vietoms dengti – cokolio, kampo, karnizo, plokštumos.

PUOŠYBA

Viršus glazūruotas žalia, mėlyna, rausva, geltona, balta glazūra. Puošti tapytais, reljefiniais, figūriniais augaliniais, geometriniais ornamentais, medžioklės, buities scenomis, inicialais, herbais.

Kodas 031ML03.01.02

Plytos (Sritis – Architektūra. Rūšis – Medžiagos mūryti). Suformuotas molio luistas, skirtas statybai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Molis.

Gamybos būdas

Molio išvalymas, išminkymas. Formavimas: molis sukrečiamas į medines stačiakampes vienvietes ar dvivietes plytų formas, molio perteklius nubraukiamas glaistykle. Džiovinamos išverstos iš formos ant lentynų. Palietinamos išdegant krosnyje.

Forma, dydis

Puošyba

032. PUODININKYSTĖ

Kodas 032ML04.01.01

Ąsočiai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas alui, girai ar pienui pilstyti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas –gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Žiedimas – molinis indas formuojamas žiedžiant. Ant žiedžiamojo rato skridinio įcentruotame molio gabale formuojamas dugnas. Indo siluetas formuojamas keliant indo sieneles rankomis, brauku. Nužiestas apdžiovinamas, aplyginamos sienelės, degamas, glazūruojamas (išdegtas arba nedegtas indas).

Forma, dydis

Žiesti, pūstais šonais ir siauresniu kaklu, su ąsa ir snapeliu. Gali būti su dangčiu.

Paplitę pūstašoniai.

Žiesti, pūstais šonais ir siauresniu kaklu, su ąsa ir snapeliu. Gali būti su dangčiu.

Paplitę su žiestu vamzdelio formos snapeliu.

Žiesti, pūstais šonais ir siauresniu kaklu, su ąsa ir snapeliu. Gali būti su dangčiu.

Puošyba

Glazūruoti iš vidaus ir išorės, kartais dengti baltu moliu, puošti įspaustais ar įrėžtais ornamentais, reljefu ir tapyba, apklijuoti augaliniais elnių, kiškių, meškų figūrų lipdiniais.

Kodas 032ML04.01.02

Dubenys (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas valgiams gaminti, laikyti ir valgyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, stovylas – įtaisas puodams lipdyti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Lipdymas – molinio indo formavimas lipdant. Ant stovylo prie suformuoto indo dugno lipdomi molio voleliai iki reikiamo aukščio. Nulipdyto indo sienelės nulyginamos, puošiamos nusmailintu pagaliuku indo paviršiuje išvingiuojant bangeles, įbrėžiant juosteles, įspaudžiant duobutes. Nulipdytas indas apdžiovinamas, išdegamas, redukuojamas rūgštimi, dūmais.

Forma, dydis

Žiesti, lipdyti 10–40 cm aukščio, 15–40 cm skersmens.

Puošyba

Puošti įvairiaspalve glazūra augaliniais ir geometriniais raštais.

Kodas 032ML04.01.03

Puodeliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indelis su ąsele gėrimui. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Žiesti apvalūs, pūstašoniai, tiesia ar lenkta ąsele.

Puošyba

Glazūruoti bespalve arba spalvota glazūra, puošti geometriniais ir augaliniais ornamentais.

Kodas 032ML04.01.04

Lėkštės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Apvalus, negilus indas valgiams sudėti ir valgyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Žiestos, lėkštais kraštais.

Puošyba

Puoštos tapytais augaliniais ornamentais.

Kodas 032ML04.01.05

Puodai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas valgiui virti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, stovylas – įtaisas puodams lipdyti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Lipdymas – molinio indo formavimas lipdant. Ant stovylo prie suformuoto indo dugno lipdomi molio voleliai iki reikiamo aukščio. Nulipdyto indo sienelės nulyginamos, puošiamos nusmailintu pagaliuku indo paviršiuje išvingiuojant bangeles, įbrėžiant juosteles, įspaudžiant duobutes. Nulipdytas indas apdžiovinamas, išdegamas, redukuojamas rūgštimi, dūmais.

Forma, dydis

10–25 l talpos. Juodpuodžiai – juodo molio neglazūruotas puodas, plokščiu dugnu, pūstais šonais, nežymiai išryškintu kaklu ir pastorinta briaunele. Mažesni daryti su dangteliais. Mėsai troškinti daryti mažesni su rankenėlėmis ir dangteliais.

Puošyba

Papuošti banguotomis linijomis, brūkšneliais, trikampėliais.

Kodas 032ML04.01.06

Puodynės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas maisto produktams laikyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, stovylas – įtaisas puodams lipdyti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Lipdytos, žiestos, 3–6 l talpos, su nežymiai pūstais šonais ir pailgintu kakleliu arba žemos – išpūstos, su pastorinta kaklelio briaunele.

Puošyba

Iš vidaus glazūruotos bespalve glazūra, iš išorės puoštos tapytais, išraižytais arba prilipdytais geometriniais ar augaliniais ornamentais.

Kodas 032ML04.01.07

Palivonai* (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas laikyti pienui, grietinei, medui, sviestui, taukams, uogienei. Didesniuose rauginami agurkai, grybai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Žiesti, 5–12 l talpos, pūstašoniai, žemu kakleliu su pastorinta briaunele ir 2 ąselėmis.

Puošyba

Glazūruoti iš vidaus ir išorės geltona, žalia, pilka, mėlyna arba ruda glazūra.

Kodas 032ML04.01.08

Čerpės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas (aguontrynė) aguonoms, garstyčioms ir kanapėms trinti, kam nors kepti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, stovylas – įtaisas puodams lipdyti.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Lipdytos 1–2 l talpos, apskritos arba pailgos, į apačią siaurėjančiais tiesiais šonais ir šiurkščiu vidumi, kartais su snapeliu skysčiui išpilti. Dugnas su iškilimu, kad būtų patogiau trinti.

Puošyba

Kodas 032ML05.01.01

Žvakidės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai, apšvietimo dirbiniai). Įtaisas vienai ar kelioms žvakėms įstatyti ir žibinti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, stovylas – įtaisas puodams lipdyti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Lipdytos ar žiestos, pagrindas apvalus su įvairaus aukščio stiebu. Tiesus ar su įsmaugomis, 1–3 šakomis su lizdeliais.

Puošyba

Glazūruotos, ištapytos šakelėmis ar žiedeliais.

Kodas 032ML05.01.02

Vazos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai, apšvietimo dirbiniai). Indelis skintoms gėlėms merkti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, stovylas – įtaisas puodams lipdyti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Žiestos, lipdytos, įsmaugtu viduriu, plačiu pagrindu, subanguota viršaus briauna, prie šonų prilipintomis 1–2 išraitytomis ąselėmis.

Puošyba

Glazūruotos, kartais ištapytos augaliniais, geometriniais ornamentais.

Kodas 032ML05.01.03

Vazonai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai, apšvietimo dirbiniai). Indas kambarinėms gėlėms auginti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Išminkytas, išvalytas, kartais su smėlio, žvirgždų priemaišomis molis. Šlynas – gerai įpuvęs juodasis molis su perdegusio, suaižėjusio granito trupiniais.

Įranga ir įrankiai

Plaktas – moliui išplakti, braukai, glaistytuvai – indo šonams lyginti, žiedžiamasis ratas – įtaisas puodams žiesti.

Gamybos būdas

Forma, dydis

Žiesti, pūstašoniai, su skylute dugne.

Puošyba

Puošti margintais smulkiais žiedeliais, šakelėmis ir geometriniais raštais ar įbrėžtomis tiesiomis ir banguotomis linijomis ant šonų, išlankstyta viršaus briauna, prilipintomis ąsomis.

033. PYNIMAS

Kodas 033AG08.01.01

Karnų vyžos (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Bekulnis apavas, nupintas iš karnų. Nešiojamos su autais, kurie prie kojų apvyniojami virvelėmis–apivarais, nuvytais iš kanapių, linų pluošto, liepos karnų, ašutų, sudžiovintų galvijo sausgyslių ar odos juostelių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Karnos – įvairaus pločio karninio medžio (liepos, gluosnio, karklo, šermukšnio, kadagio) požievio juosta. Šviežiai nuplėštos arba džiovintos, išmirkytos.

Įrankiai

Pinoklis – medinis ar kaulinis pagaliukas pynimui, auseklis – pagaliukas suformuoti kilpoms, apivarams įverti.

Pynimo būdas

Apmatai, padaryti iš vienos ar dviejų ~2 m ilgio, 2 cm pločio karnų, sulankstytų į 4–6 ~30 cm ilgio juostas, skersai perpintų storesne ~2 m ilgio, 3 cm pločio karna (papina), iš kurios padarytos kilpos apivarams įverti. Pinama kryžminiu būdu. Sulankstomi apmatai, papinos išpinamos per apmatus, suformuojamos kilpos apivarams įverti. Padas sutvirtinimas perpinant karnomis zigzaginiu pynimu. Apivarai įveriami į kilpas.

Forma

Be kulno.

Kodas 033AG08.02.01

Šiaudinės skrybėlės (Sritis – Apranga. Rūšis – Galvos dangalai). Šiaudinė galvos danga su atbraila. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Kvietiniai, ruginiai šiaudai, pajūrio žolės.

Įrankiai

Peilis, yla.

Pynimo būdas

Lygiakraščių (iš 7–11 šiaudelių), dantytais (iš 3–5 šiaudų) pakraščiais pynių supynimas kryžminiu būdu. Pynimas tankus, suspaustas. Pinami išmirkyti šiaudai. Pynių susiuvimas, suformuojant atlankus ir galvainę. Pradedama siūti nuo atbrailos krašto pynę riečiant spirale: daroma plati atbraila. Kasdienių atbrailos kraštas apsiuvamas dantytąja pyne; išeiginės visos siūtos iš dantytų pynių. Siuvama plonu lininiu siūlu, padygsniui per šiaudo vidurį.

Forma

Kodas 033AG09.01.01

Verbos (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai ar dekoratyviniai dirbiniai). Dekoratyvinė sausų augalų puokštė būdinga Vilniaus apylinkėms.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Juodalksnio ir lazdyno žirginiai, pušies kankorėžiai, žilvičių šakelės, spalvotas popierius. Džiovinti augalai – smėlyninis šlamutis, katpėdėlės, kraujažolės, smilgos, nendrės, motiejukai, kiškio ašarėlės, miežių, rugių varpos, bruknių šakelės, sausučiai, samanos. Augalai renkami tik pražydėję, džiovinami, dažomi anilino dažais (violetine, purpurine, mėlyna, geltona spalva). Džiovinti augalai prieš pynimą sudrėkinami. Prie virbų (lazdyno šakelių) rišami lininiais ar medvilniniais siūlais.

Įrankiai

Peilis, žirklės.

Gamybos būdas

Viršūnės suformavimas – prie 30–60 cm ilgio virbo galo siūlais pririšamas avižų, nendrių, varpų, kiškio ašarėlių kuokštelis. Virbo apipynimas – prie virbo išdėstant ritmiškai priraišiojami supinti augalai, suformuojant apvalias, apipinant aplinkui, arba plokščias, apipinant iš vienos pusės, verbas.

Forma, spalvos, ornamentai

Įvairiaspalvės dažytos ir natūralios spalvos. Plokščios, rykštelinės, volelines.

Kodas 033AG09.01.02

Šiaudiniai sodai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai ar dekoratyviniai dirbiniai). Karkasinis, erdvinis vėrinys iš šiaudų gyvenamosioms patalpoms puošti. Kabinamas virš vaišių stalo per kalendorines šventes, vestuves. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Rugių, avižų, kviečių šiaudai. Tvirtoms, nelanksčioms detalėms naudojami subrendusių javų stiebeliai. Plonesniems, minkštesniems šiaudeliams – kertami varpoms plaukėjant. Veriami ant lininio ar medvilninio siūlo.

Įrankiai

Žirklės, peiliukas, adata.

Gamybos būdas

Šiaudų rūšiavimas, atrenkant vienodo storio ir spalvos šiaudelius. Šiaudelių sukarpymas lygiomis dalimis, iškerpant bamblius. Dalies šiaudelių suskaldymas, išlyginimas, braukiant išilgai bukąja peilio puse. Prieš vėrimą šiaudai išmirkomi. Karkaso suvėrimas. Segmentų (gardelių) suvėrimas. Segmentų sujungimas į ažūrinę kompoziciją. Puošybinių segmentų (paukštelių, girliandų, „sodininko“, „sūpuoklių su jaunaisiais“ prijungimas prie karkaso). Sudūrimo vietų puošyba linų galvenomis, džiovintais augalais, spalvotu krepiniu popieriumi, plunksnomis.

Forma, spalvos, ornamentai

Segmentai rombo, trikampio, kūgio, kubo, dvigubos piramidės formos.

Kodas 033AG09.01.03

Šiaudinės žvaigždės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai ar dekoratyviniai dirbiniai). Erdvinis žvaigždės pavidalo vėrinys iš šiaudų gyvenamosioms patalpoms puošti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įrankiai

Žirklės, peiliukas, adata.

Gamybos būdas

Šiaudų rūšiavimas, atrenkant vienodo storio ir spalvos šiaudelius. Šiaudelių sukarpymas lygiomis dalimis, iškerpant bamblius. Dalies šiaudelių suskaldymas, išlyginimas, braukiant išilgai bukąja peilio puse. Prieš vėrimą šiaudai išmirkomi. Segmentų suvėrimas iš 9, 12 apvalių, vienodo ilgio šiaudelių. Segmentų sujungimas į žvaigždės pavidalo vėrinį. Sudūrimo vietų puošyba džiovintais augalais, spalvotu krepiniu popieriumi, plunksnomis.

Forma, spalvos, ornamentai

Tradicinė Kalėdų žvaigždė 12 smailių kampų, simbolizuojančių metų mėnesius.

Kodas 033AG09.01.04

Šiaudiniai eglutės žaisliukai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai ar dekoratyviniai dirbiniai). Kalėdinės eglutės šiaudiniai žaisliukai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įrankiai

Žirklės, peiliukas, adata.

Gamybos būdas

Forma, spalvos, ornamentai

Paukštelių, žvaigždučių, varpelių, žmogelių, girliandų forma.

Kodas 033AG09.01.05

Girliandos (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai ar dekoratyviniai dirbiniai). Erdvinė grandinė iš atskirų šiaudinių segmentų. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įrankiai

Žirklės, peiliukas, adata.

Gamybos būdas

Forma, spalvos, ornamentai

Segmentai trikampių, rombų, stačiakampių formos.

Kodas 033AG10.01.01

Vytelių lopšiai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Pakabinamas guolis kūdikiui paguldyti ir supti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lazdynų, karklų lazdos; karklų, žilvičių nužievintos, išdžiovintos, išmirkytos vytelės, balanos, karnos; eglės šaknys.

Įrankiai

Peilis, yla, drožtuvai.

Pynimo būdas

Elipsės karkaso (smailėjančiais galais, smailėjančiu kojūgaliu, nupjautos elipsės formos). Stačiakampio karkaso suformavimas iš lazdelių. Karkaso apypinimas.

Konstrukcija, forma, dydis

25–30 cm gylio, ~1 m ilgio, 40–50 cm pločio.

Kodas 033AG10.01.02

Kėdės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas su atkalte sėdėti vienam. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lazdynų, karklų lazdos; karklų, žilvičių nužievintos, išdžiovintos, išmirkytos vytelės, balanos, karnos; eglės šaknys, plėšos.

Įrankiai

Peilis, yla, drožtuvai.

Pynimo būdas

Karkaso išlankstymas iš lazdų, sunėrimas iš lentelių, detalių (lankų, puslankių) sujungimas į kėdės karkasą. Karkaso detalių sujungimas (plėšomis, skaldytomis vytelėmis), lentelių sunėrimas, suklijavimas. Karkaso apipynimas. Atkaltės, pasėstės išpynimas vytelėmis, plėšomis. Kojų sutvirtinimas 1, 4 pakojomis.

Konstrukcija, forma, dydis

Atkaltė, sėdynė, kojos.

Kodas 033AG10.01.03

Krėslai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Kėdė su atkalte, šoninėmis atramomis, parankėmis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lazdynų, karklų lazdos; karklų, žilvičių nužievintos, išdžiovintos, išmirkytos vytelės, balanos, karnos; eglės šaknys, plėšos.

Įrankiai

Peilis, yla, drožtuvai.

Pynimo būdas

Karkaso išlankstymas iš lazdų, detalių (lankų, puslankių) sujungimas į krėslo karkasą. Karkaso detalių sujungimas (plėšomis, skaldytomis vytelėmis). Karkaso apipynimas. Atkaltės, sėdynės išpynimas vytelėmis.

Konstrukcija, forma, dydis

Atkaltė, sėdynė, kojos, šoninės atramos, parankės.

Kodas 033AG10.01.04

Stalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas su plačia gulsčia lenta viena ar keliomis kojomis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lazdynų, karklų lazdos; karklų, žilvičių nužievintos, išdžiovintos, išmirkytos vytelės, balanos, karnos; eglės šaknys, plėšos.

Įrankiai

Peilis, yla, drožtuvai.

Pynimo būdas

Karkaso išlankstymas iš lazdų, stalviršio išpynimas, karkaso apipynimas vytelėmis. Kojų sujungimas pakojomis.

Konstrukcija, forma, dydis

Stalviršis stačiakampis, apvalus. Viena ar kelios kojos.

Kodas 033AG11.01.01

Vytelių pintinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai). Pintinė įvairiems reikmenims ir kelionės maistui susidėti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vytelės, balanėlės, šiaudų grįžtės, meldai, pievų žolės. Perpinai – plėšų, vytelių, virvelių, karnų, kanapinių, lininių siūlų. Lankeliams, statinėliams – lazdyno, karklo, kadagio lazdos.

Įrankiai

Peilis, yla.

Pynimo būdas

Lankų, statinėlių išdrožimas. Lankų mirkymas, išlenkimas. Šaknų, vytelių mirkymas. Dugno, šonų pynimas, viršutinės briaunos suformavimas, užtvirtinimas, rankenos įstatymas, apipynimas, lankelių sutvirtinimas, statinėlių pristatymas, suformavimas. Pynimas – spiralinis (įstrižas).

Forma

Apvalios, ovalios, plokščios, su apvalia priekine ir plokščia nugarine sienele, stačiakampės su dangčiais su užpintu iki pusės viršumi. Viršaus dalis gali būti pakeliama, kartais su neišpintomis angomis šonuose.

Kodas 033AG11.01.01

Balanų pintinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai). Pintinė įvairiems reikmenims ir kelionės maistui susidėti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Balanos, skalos – vienos metinės medžio rievės storio sluoksnio plėšai ~1 m ilgio, 2–5 cm pločio.

Įrankiai

Peilis, yla.

Pynimo būdas

Dugno suformavimas ir išpynimas, šonų pynimas (balanų užlenkimas), viršaus supynimas (pripynimas, apatinių balanų galų užlankstymas). Rankenos pritvirtinimas. Rankena padaroma iš balanų, sulenkiama, galai įstumiami tarp šoninių balanų ir sutvirtinami pora nedidelių viniukų.

Forma

Kodas 033AG11.01.02

Bamblės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai). Namų apyvokos rykas biriems produktams laikyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šiaudų, pievų žolių grįžtės (iš 20–30 šiaudelių). Perpinai – skaldytos vytelės, karnos, lininiai ar kanapiniai siūlai.

Įrankiai

Peilis, yla.

Pynimo būdas

Spiralinis, ratu lenkiant susuktas šiaudų, pievų žolių grįžtes, sutvirtinant perpinu. Viršutinė eilė su ankstesniąja surišama perveriant ir padarant apatinėje eilutėje skylutę.

Forma

50–120 cm aukščio, 30–80 cm skersmens dugne, 30–50 cm viršuje. Šonai pūsti arba į viršų platėjantys. Kaklas įsmaugtas, dažnai su užmaunamu dangčiu.

Kodas 033AG11.01.03

Pintinės su antvožu (Karbijos*) (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai). Pintinė su užmaunamu dangčiu įvairiems reikmenims ir kelionės maistui susidėti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonos, kartais skaldytos eglės ar pušies šaknys. Karnos – įvairaus pločio karninio medžio (liepos, gluosnio, karklo, šermukšnio, kadagio) požievio juosta. Kvietiniai, ruginiai šiaudai.

Įrankiai

Peilis, yla.

Pynimo būdas

Spiralinis – storą šiaudų pluoštą ar vytelę išlenkiant spiralinėmis apvijomis ir plona vytele arba karna apipinant.

Forma

Pailgos, rečiau apvalios nežymiai pūstais šonais, su užmaunamu dangčiu, pailga, 20–35 cm aukščio, 30–70 cm ilgio.

Kodas 033AG

Bučiai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai). Žvejybos priemonė piltuvėlio pavidalo. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Karklo, lazdyno lazdos, karklo vytelės.

Įrankiai

Peilis, yla.

Pynimo būdas

Lankelių (rėmų) sulenkimas iš lazdelių, sujungimas lazdomis, apipynimas vytelėmis, įgerklio nupynimas, įtaisymas plačiajame bučio gale. Prie įgerklio kartais pritvirtinama lazdelė įsmeigti bučiui į upės dugną.

Forma

034. RAČIAUS AMATAS

Kodas 034MD10.01.01

Vežimų ratai (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Susisiekimo priemonių dalys). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, uosio, beržo, guobos mediena.

Gamybos būdas

Stebulių – rato dalies, kurioje sukasi ašis, tekinimas. Stipinų strypų, jungiančių ratlankį su stebule, drožimas. Ratlankių – lankų stipinams suleisti darymas – išlenkimas iš vieno medžio gabalo, surinkimas iš atskirų gabalų.

Įrankiai, dydis

Ratadarė – įtaisas stipinams kalti ir ratlankiams traukti, tekinimo staklės, grąžtai, obliai, pjūklas, kirvis.

035. RĖTININKO AMATAS

Kodas 035MD11.01.01

Rėčiai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Rykai). Namų apyvokos rykas miltams sijoti. Darė ir pardavinėjo rėtininkai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Graižas – eglės, pušies skalos. Tinklelis – liepos karnų, klevo ar ievos drožlių. Gali būti siaurų odos juostelių.

Gamybos būdas

Graižo paruošimas, skalų atskėlimas, minkštinimas, kraštų apdrožimas, galų susiuvimas liepos karnele per išdurtas skylutes, tinklelių audimas. Tinklelis gali būti dažomas augaliniais dažikliais (ąžuolo, ievos žieve). Tinklelis prie graižo mediniu lankeliu prisiuvamas plona karna.

Tankumas

Tankumas priklausė nuo paskirties. Tankusis – (austas su skietu 54 dantukais) miltams nuo sėlenų atskirti ar aguonoms sijoti; vidutinio tankumo – (austas su skietu 48 dantukais) duoniniams miltams ir kruopoms sijoti; retasis – (austas su skietu 36 dantukais) žirniams sijoti.

Dydis

Didysis 70–60 cm skersmens; vidutinis – 50–40 cm; mažasis – 30–20 cm.

036. PAKINKTŲ DIRBIMAS

Kodas 036OD05.01.01

Balneliai (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Pakinktai). Minkštoji pakinktų dalis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Oda, geležis, pakulos, veltinis, medis, lininiai vaškuoti siūlai.

Gamybos būdas

Siuvimas, montavimas.

Forma, puošyba

Plokštieji – viena ištisinė arba dvi pakulų prikimštos pagalvėlės, sujungtos 50–75 cm ilgio ir 10–15 cm pločio odos gabalu ant kurio pritvirtintos dvi medinės ar metalinės balanėlės su metaliniais žiedais. Iškilieji – dvi suapvalintos veltiniu pamuštos arba oda iš viršaus aptrauktos medinės 25 cm ilgio, 12–15 cm pločio pagalvėlės.

Kodas 036OD05.01.02

Kamanos (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Pakinktai). Kamanos– šventinių pakinktų dalis: odinis arklio apynasris su žąslais arba laužtukais, kartais su abejais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Oda, geležis, metalinė furnitūra.

Gamybos būdas

Siuvimas, montavimas.

Forma, puošyba

Papuoštos žalvarinėmis ar nikeliuotomis sagtimis žąslais, metalo grandinėle ar apkaustėliu su pakabučiais. Be antnosio ir pasmakrės dirželių. Rytų Aukštaitijoje nuo kaktos iki žąslų kryžmai per nosį būdavo sujungti dirželiai. Dauguma su keturkampiais ar apvaliais odos lopais prie išilginių žandinių dirželių ties arklio akimis – akiniais su to paties metalo reljefinėmis arba bareljefinėmis arklio galvutėmis, žvaigždutėmis ar kitokių formų pagražinimais.

Papuoštos žalvarinėmis ar nikeliuotomis sagtimis žąslais, metalo grandinėle ar apkaustėliu su pakabučiais. Be antnosio ir pasmakrės dirželių. Dauguma su keturkampiais ar apvaliais odos lopais prie išilginių žandinių dirželių ties arklio akimis – akiniais su to paties metalo reljefinėmis arba bareljefinėmis arklio galvutėmis, žvaigždutėmis ar kitokių formų pagražinimais.

Kodas 036OD05.01.03

Vadžios (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Pakinktai). Pakinktų dalis arkliui valdyti, įkabinamos į žąslų ar laužtukų žiedus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lininiai, vilnoniai siūlai, nerauginta oda, vilnonis audeklas.

Gamybos būdas

Siuvimas arba audimas.

Forma, puošyba

Austos 2,5–5 cm pločio dvinyčiu, ripsu, dažniausiai iš juodos, žalios, rudos, raudonos spalvos lininių, vilnonių siūlų. Siūtos iš neraugintos odos ar vilnonio audeklo. Galuose įtaisomos plūksnos – plieninės sankabos įkabinti į žąslų žiedus. Daromos vienam arkliui įkinkyti ir porinės (dviem arkliams) su įkabintomis atšakomis. Ilgis priklausė nuo kinkomų arklių skaičiaus: vienam arkliui kinkyti – 8–10 m, dviem – 10–12 m ilgio. Porai arklių valdyti naudotos porinės 4 atšakų kryžminės, kad dešinė pora sietų abiejų arklių dešines, o kairė – kaires žąslų puses.

037. SIŪLŲ DAŽYMAS

Kodas 037GV10.01.01

Vilnoniai verpalai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Siūlai). Dažymas – spalvinimas, mirkant dažuose. Dažus pasigamindavo iš augalinių ir cheminių dažiklių.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai siūlai, vilna.

Apdirbimo būdas

Verpalų, vilnų mirkymas arba virinimas dažuose. Dažinio paruošimas – siūlų, neverptų, nekarštų vilnų išplovimas. Vilnas kartais 1–2 paras pamirkydavo šarme. Dažų paruošimas – dažiklių

Dažinio mirkymas dažuose – šlapio dažinio pamerkimas ir mirkymas iki norimo intensyvumo spalvos arba virinimas apie 1 val.

Dažinio išskalavimas švariame vandenyje.

Dažinio džiovinimas.

Dažinio mirkymas dažuose – šlapio dažinio pamerkimas ir mirkymas iki norimo intensyvumo spalvos arba virinimas apie 1 val.

Dažinio išskalavimas švariame vandenyje.

Dažinio džiovinimas.

Dažinio išskalavimas švariame vandenyje.

Dažinio džiovinimas.

(augalų žievė, lapai, šaknys, žiedai, suodažiai, rūdys, šieno pakratai) virinimas vandenyje su spalvos rišikliais: rūgštimi (rasalo, raugo, giros) ir cheminėmis medžiagomis (vario sulfatu – mėlynasis akmenėlis, vario oktatu – žaliasis akmenėlis). Dažinio mirkymas dažuose – šlapio dažinio pamerkimas ir mirkymas iki norimo intensyvumo spalvos arba virinimas apie 1 val. Dažinio garinimas – siekiant spalvos intensyvumo, dažinį garindavo verdančio vandens ar dažų garuose. Dažinio išskalavimas švariame vandenyje. Dažinio džiovinimas.

Kodas 037AG12.01.01

Lininiai verpalai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Siūlai). Dažymas – spalvinimas, mirkant dažuose. Dažus pasigamindavo iš augalinių ir cheminių dažiklių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Suverpti, sulenkti į sruogas lininiai siūlai.

Apdirbimo būdas

Siūlų mirkymas arba virinimas dažuose. Dažinio paruošimas, siūlų išplovimas. Dažų paruošimas – dažiklių (augalų žievė, lapai, šaknys, žiedai, suodažiai, rūdys, šieno pakratai) virinimas vandenyje su spalvos rišikliais: druska ir cheminėmis medžiagomis (vario sulfatu – mėlynasis akmenėlis, geležies sulfatu – žaliasis akmenėlis). Dažinio virinimas – šlapio dažinio pamerkimas ir virinimas 1–3 val. iki norimo spalvos intensyvumo. Dažant šaltuoju būdu – mirkomi dažuose apie 3 paras. Dažinio išskalavimas švariame vandenyje. Dažinio džiovinimas.

Kodas 037AG12.01.02

Kanapiniai verpalai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Siūlai). Dažymas – spalvinimas, mirkant dažuose. Dažus pasigamindavo iš augalinių ir cheminių dažiklių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Suverpti, sulenkti į sruogas kanapiniai siūlai.

Apdirbimo būdas

Siūlų mirkymas arba virinimas dažuose. Dažinio paruošimas – siūlų išplovimas. Dažų paruošimas – dažiklių (augalų žievė, lapai, šaknys, žiedai, suodažiai, rūdys, šieno pakratai) virinimas vandenyje su spalvos rišikliais: druska ir cheminėmis medžiagomis (vario sulfatu – mėlynasis akmenėlis, geležies sulfatu – žaliasis akmenėlis). Dažinio virinimas – šlapio dažinio pamerkimas ir virinimas 1–3 val. iki norimo spalvos intensyvumo. Dažant šaltuoju būdu – mirkomi dažuose apie 3 paras. Dažinio išskalavimas švariame vandenyje. Dažinio džiovinimas.

038. SALDUMYNŲ GAMYBA

Kodas 038AG13.01.01

Cukraus gaminiai (Sritis – Maistas. Rūšis – Saldumynai). Šventiniai gaminiai iš cukraus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliavos

Cukrus, vanduo.

Priedai

Spalvotos uogų ar daržovių sultys, krakmolas.

Prieskoniai

Vanilė, cinamonas.

Gamybos technologija

1. Iš cukraus ir vandens (santykiu 3:1, 4:1) išverdamas tirštas sirupas. Baigiant virti, dėl spalvos įpilama spalvotų sulčių, įdedama prieskonių. Sirupas išpilstomas į įvairių figūrėlių formeles. Sukietėjusi masė išimama iš formelių. 2. Iš cukraus, vandens ir išleisto krakmolo (santykiu 3:1:3) išverdama tiršta masė. Dėl spalvos įdedama spalvotų sulčių. Iš atvėsintos masės lipdomos įvairios figūrėlės, kočiojami ilgi saldainiai.

Įrankiai ir įranga

Įvairių figūrėlių formelės.

Konsistencija

1. Kietas, vientisas, nelūžtantis. 2. Kietas, trapus.

Forma

1. Įvairios figūrėlės. 2. Įvairios figūrėlės, ilgos lazdelės (iki 1 metro).

Spalva, skonis

Spalva ir skonis priklauso nuo panaudotų priedų.

Laikymo būdas

1. Sudedami į popierines dėžutes. 2. Suvyniojami į spalvotą popierių.

Kodas 038AG13.01.02

Spanguolės cukruje (Sritis – Maistas. Rūšis – Saldumynai). Saldumynas iš spanguolių ir cukraus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliavos

Spanguolės, miltinis cukrus.

Gamybos technologija

Uogos nuplaunamos, bet nenudžiovinamos, apiberiamos miltiniu cukrumi ir atsargiai, kad nesusitrintų pusdubenyje voliojamos, kol aplink jas susidaro storokas, kietas cukraus sluoksnis. Apvoliotos uogos atsargiai paskleidžiamos vienu sluoksniu pergamentu išklotoje skardoje ir nekarštoje krosnyje padžiovinamos, kol cukrus sukietės.

Konsistencija

Išorėje kietas, trapus, viduje skystas.

Forma

Apvalūs rutuliukai.

Spalva, skonis

Išorė balta, vidus raudonas. Skonis rūgščiai saldus.

Laikymo būdas

Sudedami į popierines dėžutes. Sausoje vietoje galima laikyti kelis mėnesius.

Kodas 038AG13.01.03

Saldumynai su natūraliais produktais (Sritis – Maistas. Rūšis – Saldumynai). Iš obuolių virtas šventinis saldumynas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliavos

Obuoliai.

Žaliavos ruošimo būdas

Obuoliai nulupami ir, pašalinus sėklalizdžius, supjaustomi nedideliais gabaliukais, užpilami cukrumi, išmaišomi ir laikomi 2 paras, kad atsirastų sulčių.

Priedai

Cukrus.

Prieskoniai

Cinamonas.

Gamybos technologija

Nuo obuolių sultys nupilamos į platų puodą ar dubenį, paverdama, kol pradeda tirštėti, supilami paruošti obuoliai, verdama visą laiką maišant. Baigiant virti įdedama cinamono. Išvirusi masė tuoj sukrečiama į drėgną drobinį sūrmaišį ir paslegiama porai dienų.

Įrankiai ir įranga

Žalvarinis puodas ar dubuo, sūrmaišis, sūrspaudis.

Konsistencija

Kietas.

Forma

Netaisyklingo trikampio.

Spalva, skonis

Tamsiai rudas, saldžiarūgštis.

Laikymo būdas

Laikomas sausai suvyniotas į popierių.

039. SIUVIMAS

Kodas 039AD01.01.01

Sijonai (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Moteriškas drabužis, einantis nuo juosmens žemyn. Tautinio kostiumo dalis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Pusvilnonis, vilnonis, lininis audinys.

Sukirpimas

Išilginio audinio, 4–5 palos, ~0,8 m pločio.

Išilginio audinio, 4–6 palos, ~1 m pločio.

Išilgadryžiai iš skerso 3–5 m ilgio audinio (audinio plotis ~ 1,1 m), išilginio audinio languoti kerpami į palas, siuvami iš 3–5 palų (palos plotis ~ 1,1 m).

Siuvimo būdas

Siuvami iš 4–5 palų.

Prie juosmens, nugaroje raukiami ar klostomi.

Palankas iš vidinės pusės atsiuvamas medvilninio, lininio audinio juosta (8–10 cm pločio). Gali būti raudonos, natūralios lino spalvos. Pažemiai atsiuvami plaušiniais kuteliais – šepetuku arba iš siūlų nupinta pynele. Siuvama rankomis ar siuvimo mašina, vientisine siūle.

Siuvami iš 4–5 palų.

Prie juosmens, nugaroje raukiami ar klostomi.

Siuvama rankomis ar siuvimo mašina, vientisine siūle.

Prie juosmens, nugaroje raukiami ar klostomi.

Palankas iš vidinės pusės atsiuvamas ryškios (dažniausiai raudonos) spalvos audinio juosta.

Plačiadryžių sijonų susiuvami abu audeklo galai. Viršuje suklostomas ar suraukiamas, prisiuvamas prie juosmens. Palankas ryškios spalvos medvilninio audinio ~ 10 cm pločio. Siuvama vientisine siūle, rankomis ar siuvimo mašina.

Išilgadryžių galai susiuvami viena siūle. Languoti susiuvami iš 4–5 palų. Viršus suraukiamas ar suklostomas smulkiomis klostelėmis, prisiuvamas prie juosmens. Palankas iš drobės ~ 10 cm pločio. Vidinėje pusėje prie užsegimo įsiuvama drobinė kišenė. Pažemiai atsiuvami plaušiniais kuteliais – šepetuku. Siuvama vientisine siūle, rankomis ar siuvimo mašina.

Išilgadryžių galai susiuvami viena siūle. Languoti susiuvami iš 4–5 palų. Viršus suraukiamas ar suklostomas smulkiomis klostelėmis, prisiuvamas prie juosmens. Palankas iš drobės ~ 10 cm pločio. Vidinėje pusėje prie užsegimo įsiuvama drobinė kišenė. Pažemiai atsiuvami plaušiniais kuteliais – šepetuku ar pinta vilnone virvute. Siuvama vientisine siūle, rankomis ar siuvimo mašina.

Puošybos detalės

Šilko, satino, aksomo 2–10 cm pločio juodos spalvos juostelėmis – lankais.

Kodas 039AD01.01.02

Moteriški marškiniai (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Lengvo audinio liemens apdaras. Tautinio kostiumo dalis. Tradiciniai marškiniai buvo siuvami iš plonos baltos drobės, ilgomis rankovėmis. Kartais marškiniams pasiūti naudota trejopa medžiaga: rankovėms, apykaklei, perpetėms ir rankogaliams plonesnė, stuomeniui ir pridurkams – storesnė.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Balta drobė, detalės medvilninio audinio – perkelio. Kelių storių drobė: stuomenims dvinytė drobė; rankovėms, rankogaliams, perpetėms, apykaklėms plonesnė.

Balta drobė, medvilninis

audeklas – perkelis.

Balta drobė, medvilninis

audeklas – perkelis.

Balta drobė, medvilninis

audeklas – perkelis, batistas.

Sukirpimas

2. Tunikinis su perpetėmis –medžiagos gabalas užsiūtas ant pečių, kurie prie apykaklės užsibaigia įstrižos medžiagos gabalėliais – varliukėmis.

3. Su gorsu – vietoj perpečių prisiūtas dvigubai platesnis, plonesnės, dvilinkos medžiagos gabalas, vad. gorsu. Apykaklė stati, rečiau atlenkta. Antis – marškinių perskėlimas per krūtinę ~ 25 cm ilgio. Rankovės ilgos, rankovių galai palaidi ar su rankogaliais.

2. Tunikinis su perpetėmis –medžiagos gabalas užsiūtas ant pečių, kurie prie apykaklės užsibaigia įstrižos medžiagos gabalėliais – varliukėmis.

3. Su gorsu – vietoj perpečių prisiūtas dvigubai platesnis, plonesnės, dvilinkos medžiagos gabalas, vad. gorsu. Apykaklė stati ar atlenkta, be apykalės.

Antis – marškinių perskėlimas per krūtinę ~ 25 cm ilgio.

Rankovės ilgos, rankovių galai palaidi ar su rankogaliais.

3. Su gorsu – vietoj perpečių prisiūtas dvigubai platesnis, plonesnės, dvilinkos medžiagos gabalas, vad. gorsu. Apykaklė stati ar atlenkta. Antis – marškinių perskėlimas per krūtinę ~ 25 cm ilgio. Rankovės ilgos plačios, gausiai parauktos, galuose – koreliu, su rankogaliais.

2. Tunikinis su perpetėmis –medžiagos gabalas užsiūtas ant pečių, kurie prie apykaklės užsibaigia įstrižos medžiagos gabalėliais – varliukėmis.

3. Su gorsu – vietoj perpečių prisiūtas dvigubai platesnis, plonesnės, dvilinkos medžiagos gabalas, vad. gorsu. Apykaklė stati ar atlenkta. Antis – marškinių perskėlimas per krūtinę ~ 25 cm ilgio.

Rankovės ilgos, galai palaidi arba su rankogaliais.

1. Tunikinis (stuomeninis) – stuomuo ištisinis ar durtas, kerpama iš vieno drobės gabalo, rankovės be iškirpimų prisiuvamos prie stuomens krašto. Rankovių paplatinimui pažastyse įsiuvami paplatinimai - keturkampiai audinio gabalėliai. 2. Tunikinis su perpetėmis –medžiagos gabalas užsiūtas ant pečių, kurie prie apykaklės užsibaigia įstrižos medžiagos gabalėliais – varliukėmis. 3. Su gorsu – vietoj perpečių prisiūtas dvigubai platesnis, plonesnės, dvilinkos medžiagos gabalas, vad. gorsu. Apykaklė stati ar atlenkta, prie apykaklės gausiai raukta. Antis – marškinių perskėlimas per krūtinę ~ 25 cm ilgio.

Rankovės ilgos plačios, gausiai parauktos, galuose – koreliu, su rankogaliais. Reglaninis, tunikinis, su išilginėmis įdurtomis perpetėmis.

Siuvimo būdas

Stuomuo, rankovės siuvamos

baltininių siūle. Rankogaliai, apykaklė – vientisine.

Krūtinėlė, rankovės surauktos. Perpetės prisiuvamos dviguba siūle ar vientisine, pervariniu apsiūlėjimu.

Stuomuo, rankovės siuvamos

baltininių siūle. Rankogaliai, apykaklė – vientisine.

Perpetės prisiuvamos dviguba siūle ar vientisine, pervariniu apsiūlėjimu. Rankovės suraukiamos dantukais.

Stuomuo, rankovės siuvamos

baltininių siūle. Rankogaliai, apykaklė – vientisine.

Perpetės prisiuvamos dviguba siūle ar vientisine, pervariniu apsiūlėjimu.

Rankovės pečiuose, prie rankogalių gausiai rauktos.

Stuomuo, rankovės siuvamos

baltininių siūle. Rankogaliai, apykaklė – vientisine.

Perpetės prisiuvamos dviguba siūle ar vientisine, pervariniu apsiūlėjimu.

Stuomuo, rankovės siuvamos

baltininių siūle. Rankogaliai, apykaklė – vientisine.

Perpetės prisiuvamos dviguba siūle ar vientisine, pervariniu apsiūlėjimu. Gausiai raukta prie kaklo, rankovės ties riešu – koreliu.

Puošybos detalės

Siuvinėjimu kiauraraščiu ar pildymo technika baltais siūlais. Rankovės, apykaklė, perpetės, krūtinėlė – įaustais raudonos spalvos siūlais.

Siuvinėjimu kiauraraščiu ar pildymo technika baltais siūlais. Puošiama kryžiuku. Siuvinėti augaliniai ir geometriniai ornamentai. Užsiuvama languotu audiniu,

raudonų, juodų siūlų rinktiniais raštais (apie apykaklę, perpetėse,

rankovėse žemiau alkūnių).

Siuvinėjimu kiauraraščiu baltais ar kryželiu raudonais siūlais. Prie apykaklės kartais prisiūnami mezginėliai.

Apykaklė, krūtinėlė, rankogaliai, perpetės puošti raudonų siūlų rinktiniais raštais arba baltu kiauraraščiu.

Perpetės, rankovės mėlynais raudonais įaustais žičkų raštais. Rankogaliai, apykaklė siuvinėti baltais siūlais kiauraraščiu ar pildymo technika.

Kodas 039AD01.01.03

Vyriški marškiniai (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Lengvo audinio liemens apdaras. Siuvami iš baltos drobės, ilgomis rankovėmis. Nešiojami išleisti ant kelnių ar sukišti į vidų. Palaidi marškiniai buvo sujuosiami juosta.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Balta drobė ar medvilninis audinys.

Sukirpimas

Tunikinis (stuomenimis): stuomuo kerpamas iš ištisinio audinio, viduryje iškirpta skylė galvai, prie stuomens krašto prisiuvamos rankovės. Pažastyse įsiuvami keturkampiai medžiagos gabalėliai (klyneliai, pažastėliai). Tunikinis su perpetėmis: kerpama iš ištisinio audinio gabalo, pečiuose su ant viršaus užsiūtomis perpetėmis, kurios su apykakle sujungiamos trikampiu medžiagos gabalėliu (varliuke). Aplink apykaklę marškiniai suraukti.

Siuvimo būdas

Baltinine siūle siuvamas stuomuo, rankovės.

Vientisine – rankogaliai, apykaklė, lištvelė.

Perpetės prisiūnamos dviguba siūle ar vientisine pervariniu apsiūlėjimu.

Baltinine siūle siuvamas stuomuo, rankovės.

Vientisine – rankogaliai, apykaklė, lištvelė.

Perpetės prisiūnamos dviguba siūle ar vientisine pervariniu apsiūlėjimu.

Baltinine siūle siuvamas stuomuo, rankovės.

Vientisine – rankogaliai, apykaklė, lištvelė.

Perpetės prisiūnamos dviguba siūle ar vientisine pervariniu apsiūlėjimu.

Baltinine siūle siuvamas stuomuo, rankovės.

Vientisine – rankogaliai, apykaklė, lištvelė.

Perpetės prisiūnamos dviguba siūle ar vientisine pervariniu apsiūlėjimu.

Baltinine siūle siuvamas stuomuo, rankovės.

Vientisine – rankogaliai, apykaklė, lištvelė.

Perpetės prisiūnamos dviguba siūle ar vientisine pervariniu apsiūlėjimu.

Puošybos detalės

Apykaklė, krūtinėlė,

rankogalių, ančio, perpečių kraštai puošiami: įaustais rinktiniais raštais; išsiuvinėtais baltais siūlais augaliniais raštais.

Apykaklė, krūtinėlė,

rankogalių, ančio, perpečių kraštai puošiami: įaustais rinktiniais raštais; išsiuvinėtais baltais siūlais augaliniais raštais; užsiuvimu detalių

iš languoto ar lankstyto kampučiais audinio.

Perpetės, apykaklė, krūtinėlė, rankogaliai siuvinėti baltais siūlais.

Perpetės, apykaklė, krūtinėlė, rankogaliai siuvinėti baltais siūlais. Gali būti puošiami rinktiniu raštu įausta juostelė.

Atskiros detalės gali būti apsiūtos dekoratyvine juostele.

Kodas 039AD01.01.04

Moteriškos liemenės (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Berankovis drabužis iki liemens. Tautinio kostiumo dalis. Ilgiu ir sukirpimu skyrėsi etnografiniuose regionuose.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Brokatas, aksomas, šilkinis,

pusvilnonis, vilnonis audinys.

Pamušalui lininis audinys.

Brokatas, aksomas, šilkinis,

pusvilnonis, vilnonis audinys.

Pamušalui lininis audinys.

Brokatas, kašmyras, šilkinis,

pusvilnonis, vilnonis audinys.

Pamušalui lininis audinys.

Pusvilnonis, vilnonis audinys.

Pamušalui lininis audinys.

Brokatas, aksomas, šilkinis,

pusvilnonis, vilnonis audinys.

Pamušalui lininis audinys.

Sukirpimas

Prailgintos – durtos ties liemeniu su prisiūtais platėjančiais skverneliais.

Trumpos arba klostytais palaidais sueinančiais skverneliais. Iškirptė stačiakampė ar apvali.

Nuo liemens palaidais, priekyje nesueinančiais skverneliais. Su keturkampiu įduru priekyje. Gali būti nuo liemens klostytos. Iškirptė stačiakampė.

Siuvamos liemenuotos. Nuo liemens palaidais, priekyje nesueinančiais skverneliais.

Iškirptė apvali.

Pakaltu liemeniu, po krūtine pridurti raukčiai, klostyti ar gofruoti skverneliai. Trumpos – iki sijono juosmens. Gili ir apvali iškirptė.

Nuo liemens platėjančios.

Iškirptė apvali ar keturkampė.

Siuvimo būdas

Sujungiamosios ir apdailos siūlės.

Puošybos detalės

Priekyje suvarstomos kaspinėliais, metalinėmis grandinėlėmis arba susegamos kabėmis. Apvedžiotos aukso spalvos galionais.

Apsiuvama pynėmis, šilko juosta.

Surišamos juostelėmis, kraštai puošti tamsiu aksomu, šilkiniu spalvotu kaspinu, kuris sutraukiamas pumpurėliais, klostelėmis.

Priekyje puošiamos smulkiu dygsneliu.

Kraštai apsiūti dygsneliu.

Kodas 039AD01.01.05

Vyriškos liemenės (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Berankovis drabužis iki liemens. Tautinio kostiumo dalis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Pusvilnonis languotas arba išilgai dryžuotas audinys.

Pusvilnonis pilkų ar rusvų tonų audinys.

Pusvilnonis šviesus audinys.

Pusvilnonis languotas arba dryžuotas audinys.

Pusvilnonis dryžuotas audinys.

Sukirpimas

Trumpos, nuo liemens 8 cm. Su apykakle arba be jos. Su pamušalu.

Trumpos, tiesios įliemenuotos. Dvigubas užsegimas. Su apykakle. Su pamušalu.

Trumpos, tiesios arba truputį įliemenuotos. Su pamušalu.

Siuvimo būdas

Rankomis arba mašina. Pagrindinės detalės susiuvamos vientisine siūle.

Puošybos detalės

Sagos, kartais aksominė apykaklė.

Sagos.

Sagos, apkantuota juoda juostelė.

Kodas 039AD01.01.06

Prijuostės (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Drabužis, prisijuosiamas prie liemens. Tautinio kostiumo dalis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Lininis, medvilninis audinys.

Medvilninis, lininis su medvilne audinys.

Medvilninis audinys.

Medvilninis, lininis su medvilne audinys.

Medvilninis audinys.

Sukirpimas

Viena pala 0,8 m pločio, iki 1 m ilgio.

Viena pala 0,8 m pločio, iki 1,4 m ilgio.

1,6 m ilgio.

Viena pala 0,8 m pločio, iki 1 m ilgio.

Siuvimo būdas

Kraštai atsiūlėjami rankomis, raukta.

Kraštai atsiūlėjami rankomis, pažemiuose volanai raukti dantukais.

Siuvama iš skerso audinio. Kraštai atsiūlėjami rankomis, labai raukta.

Kraštai atsiūlėjami rankomis, raukta, platūs volanai.

Puošybos detalės

Prijuostės apačioje įaustos raudonų siūlų juostelės, kuteliai, mezginiai, pinikai.

Prijuostės apačioje balti (juodi) pinikai, įvairiaspalviai kuteliai.

Nėra.

Kodas 039AD01.01.07

Sermėgos (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Viršutinis vyrų ir moterų drabužis, dėvėtas iki XX a. pr.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Milas (rusvas, pilkas, rudas).

Milas (pilkas).

Milas (baltas, šviesiai pilkas, mėlynas, žalias, dryžuotas).

Milas (pilkas, rudas, žalias, juodas).

Milas (tamsiai mėlynas, žalias).

Sukirpimas

Kirpta per liemenį. Nuo

liemens išplatinta kliošu, klostėmis. Stati siaura arba atverčiama plati apykaklė.

Rankovės ilgos, lygios.

Su pamušalu, gali būti ir be pamušalo. Įleidžiamos kišenės.

Kirpta per liemenį. Nuo

liemens išplatinta kliošu, klostėmis. Apykaklė atverčiama su atvartais. Rankovės ilgos, lygios. Su pamušalu, gali būti ir be pamušalo. Įleidžiamos kišenės arba su lystele. Reljefinės siūlės. Su pamušalu.

Priekis trapecijos formos. Nugaroje reljefinės siūlės, nuo juosmens nugaros vidury smulkiai klostuota pala.

Su pamušalu. Figūrinės kišenių lystelės.

Labai ilgos iki žemės.

Priekis neryškios trapecijos formos. Kirpta per liemenį, nugaroje nuo juosmens smulkios klostės arba raukta. Su pamušalu. Stačia arba atlenkta apykakle.

Klasikinis, šonuose platėjantys įdūrai. Nugaroje kirptas per liemenį, su reljefinėmis siūlėmis, per vidurį skeltukas.

Su pamušalu. Įleidžiamos kišenės.

Siuvimo būdas

Siuvama rankomis arba

mašina. Pagrindinės detalės siuvamos vientisine siūle, o apykaklė ir rankovės – sujungiamąja siūle. Užsegimas paslėptas. Kišenės įleistos.

Siuvama rankomis arba

mašina. Pagrindinės detalės siuvamos vientisine siūle, o apykaklė ir rankovės – sujungiamąja siūle.

Užsegimas viena arba dviem eilėmis sagų.

Siuvama rankomis arba

mašina. Pagrindinės detalės siuvamos vientisine siūle, o apykaklė ir rankovės – sujungiamąja siūle.

Užsegimas paslėptas, viena arba dviem eilėmis sagų.

Siuvama rankomis arba

mašina. Pagrindinės detalės siuvamos vientisine siūle, o apykaklė ir rankovės – sujungiamąja siūle.

Užsegimas paslėptas, viena arba dviem eilėmis sagų.

Siuvama rankomis arba

mašina. Pagrindinės detalės siuvamos vientisine siūle, o apykaklė ir rankovės – sujungiamąja siūle.

Užsegimas paslėptas, viena arba dviem eilėmis sagų.

Puošybos detalės

Apykaklė ir rankovės puoštos juodais apvadėliais, siuvinėtos

dekoratyvinių siūlių ornamentais. Pakraščiai papuošti pinta austa juostele, susegamos sagomis, sujuosiamos juosta.

Aksomo, šilko, kailio

siaurais apvadėliais bei dekoratyvinėmis siūlėmis, tamsesnio arba juodo milo pakraščiai.

Apykaklių pakraščiai apsiūti iškarpytais pakraščiais odos juostele, kartais apsiuvinėti spalvotais siūlais. Kišenės, rankovės, kraštai puošti juoda ar ruda dekoratyvine juostele.

Rankovių atvartai apsiūti juodu kanteliu, kartais rinktinėmis juostelėmis, išsiuvinėjami augaliniais smulkiais ornamentais. Žalsvos, mėlynos spalvos siuvinėdavo tamsesniais siūlais – juodais, rudais, mėlynais. Juodas – kartais siuvinėdavo baltais siūlais.

Kišenės, apykaklės ir rankovės kraštai puošti juoda juostele.

Kodas 039AD01.01.08

Kelnės (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Ant kojų ir juosmens dėvimas, dažniausiai per juosmenį užsegamas drabužis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Vilnonis, pusvilnonis,

lininis audinys.

Išeiginės – juodos, pilkos, rudos, vienspalvės, languotos, išilgai ar skersai dryžuotos.

Vilnonis, pusvilnonis,

lininis audinys.

Išeiginės – juodos, pilkos, rudos, vienspalvės, languotos, išilgai ar skersai dryžuotos.

Vilnonis, pusvilnonis,

lininis audinys.

Išeiginės – juodos, pilkos, rudos, vienspalvės, languotos, išilgai ar skersai dryžuotos.

Vilnonis, pusvilnonis,

lininis audinys.

Išeiginės – juodos, pilkos, rudos, vienspalvės, languotos, išilgai ar skersai dryžuotos.

Vilnonis, pusvilnonis,

lininis audinys.

Išeiginės – juodos, pilkos, rudos, vienspalvės, languotos, išilgai ar skersai dryžuotos.

Sukirpimas

Klešnių, juosmens, kišenių sukirpimas.

Siuvimo būdas

Siuvama vientisine,

susiuvamąja siūle.

Klešnės siūtos iš 2, rečiau 4 tiesiai kirptų audinio gabalų. Tarpuklešnyje sujungtos keturkampiu arba trikampiu įsiuvu. ~ 3 cm pločio juosmuo nugaroje gali būti su paliktu nesusiūtu tarpeliu ir 2 surišamais arba sagtele susegamais dirželiais. Užsegimas priekyje. Kišenės prisiūtos ar įleistos.

Siūtos ilgos.

Siuvama vientisine,

susiuvamąja siūle.

Siūtos ilgos.

Siuvama vientisine,

susiuvamąja siūle.

Siūtos ilgos.

Siuvama vientisine,

susiuvamąja siūle.

Siūtos ilgos.

Siuvama vientisine,

susiuvamąja siūle.

Siūtos ilgos ir žemiau kelių.

Puošybos detalės

Kodas 039AD01.01.09

Galvos dangalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Gaubtiniai galvos apdangalai, siūti iš kailio ar audinių. Nešiojami vyrų ir moterų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Vyriškoms žieminėms kepurėms – išdirbtas avikailis, ėriuko, triušio, lapės, kiškio kailis. Vyriškoms vasarinėms kepurėms – vienspalvis baltas, mėlynas lininis, gali būti ir margas medvilninis ar plonos vilnos audinys. Moteriškos kepurėlės siūtos iš puošnaus (rinktiniu būdu) išausto lininio ar puslininio namūdinio ar pirktinio šilkinio, vilnonio audeklo.

Sukirpimas

Kepurės dalių: gaubtės, priekakčio (stačiakampio, trikampio formos), ausinių sukirpimas. Moteriškų kepurėlių – gaubtės iškirpimas (iš vienos ar dviejų dalių). Kepurėlės viršugalvis ir pakraštys aplink veidą kerpamas lenktai, ties viršugalviu ir ausimis praplatinamas.

Siuvimo būdas

Siuvama rankomis arba mašina. Atskirų dalių susiuvimas, pašiltinimo (neverptų vilnų vatos, prastesnio kailio), pamušalo įsiuvimas. Raištelių, susegimo dirželių prie ausinių prisiuvimas. Vasarinėms kepurėms – gaubtės susiuvimas ir prisiuvimas prie lankelio. Snapelio įsiuvimas. Moteriškų kepurėlių – atskirų detalių susiuvimas, gaubtės paraukimas, prisiuvimas prie priekinės juostos ir surišimo juostelių prisiuvimas. Pamušalo įsiuvimas.

Puošybos detalės

Pakraščio juostos apnėrimas, išsiuvinėjimas karoliukais, spalvotais siūlais.

Kodas 039GV11.01.01

Kailiniai (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Žieminis drabužis. Siūti ilgieji ir trumpieji, vyriški ir moteriški. Galėjo būti aptraukti vilnone medžiaga – milu.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Kailis

Išdirbti avikailiai, dažyti juodai, rudai. Galėjo būti šviesiai rudos, gelsvos spalvos. Apykaklei – avikailis kirpta vilna. Gali būti žvėrelių kailis.

Sukirpimas

Trumpieji – tiesūs, lygūs (iš kailio ilgio). Ilgieji – durti per liemenį, gali būti nugaroje suklostyti. Apykaklė atverčiama arba siaura stati.

Rankovės plačios, su atverstais rankogaliais.

Trumpieji – tiesūs, lygūs (iš kailio ilgio). Ilgieji – durti per liemenį, gali būti nugaroje suklostyti. Apykaklė atverčiama arba siaura stati.

Siuvimo būdas

Siuvama rankomis arba mašina mažais dygsneliais, odos gabalus sudėjus blogosiomis pusėmis. Tvirtumui tarp kailio dedama siaura skusto kailio juostelė – ierka.

Puošybos detalės

Perpetės, apykaklė, rankogaliai, susagstymas, kišenės galėjo būti apvedžioti plaukuotomis kailio juostelėmis, išsiuvinėti juodais, rudais siūlais smulkiu geometriniu ornamentu. Sagos medinės.

Perpetės, apykaklė, rankogaliai, susagstymas, kišenės galėjo būti apvedžioti plaukuotomis kailio juostelėmis, išsiuvinėti juodais, rudais siūlais smulkiu geometriniu ornamentu.

Sagos medinės.

Perpetės, apykaklė, rankogaliai, susagstymas, kišenės galėjo būti apvedžioti plaukuotomis kailio juostelėmis, išsiuvinėti juodais, rudais siūlais smulkiu geometriniu ornamentu.

Sagos medinės.

040. SIUVINĖJIMAS

Kodas 040AD02.01.01

Tradicinių drabužių detalės (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Nešiojamos apykaklės prie marškinių ir nažutkų*, kad išryškėtų dekoratyvumas, drabužio puošnumas, stiliaus savitumas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Lininis, medvilninis audinys. Apykaklė, perpetės, rankogaliai, krūtinėlė, kepurėlių ir prijuosčių raiščiai.

Lininis, medvilninis audinys. Apykaklė, perpetės, rankogaliai, gali būti rankovės žemiau alkūnių, krūtinėlė.

Lininis, medvilninis audinys. Apykaklė, perpetės, rankogaliai, gali būti rankovės, krūtinėlė.

Medvilninis audinys. Apykaklė, perpetės, rankogaliai, gali būti rankovės žemiau alkūnių, krūtinėlė.

Medvilninis audinys.Apykaklė, perpetės, rankogaliai, gali būti rankovės žemiau alkūnių ar prie pečių, krūtinėlė.

Siuvinėjimo būdas

Kiauroji ir pilnoji adinukė (skylutės praduriamos ar prakerpamos). Dekoratyviniai dygsniai – grandinėlė, virvutė.

Kiauroji ir pilnoji adinukė, siuvinėjimas pluošteliu kryželiu. Dekoratyviniai dygsniai – grandinėlė, virvutė.

Kiauroji ir pilnoji adinukė. Siuvinėjimas kryželiu, peltakis, dekoratyviniai dygsniai.

Kiauroji ir pilnoji adinukė.

Dekoratyviniai dygsniai, voriukai, taškučiai.

Siuvinėjimas kryželiu, pluošteliniu būdu, peltakiu, dekoratyviniais dygsniais.

Ornamentų dydis

Augaliniai, geometriniai. Skylutės 3–6 mm skersmens, lapeliai 6–10 mm.

Augaliniai, geometriniai ornamentai.

Augaliniai, geometriniai ornamentai. Skylutės 10–12 mm skersmens, lapeliai iki 20 mm ilgio, raukinukai 5–6 mm pločio.

Augaliniai, geometriniai ornamentai.

Spalvų deriniai

Baltame audinyje siuvinėta baltais medvilniniais siūlais.

Baltame audinyje siuvinėta baltais, juodais, raudonais medvilniniais siūlais.

Baltame audinyje siuvinėta baltais, juodais, raudonais medvilniniais siūlais. Gali būti balto siuvinėjimo kontūrai paryškinti spalvotais siūlais.

Baltame audinyje siuvinėta baltais medvilniniais siūlais.

Baltame audinyje siuvinėta baltais, juodais, žaliais, mėlynais, geltonais siūlais.

Kodas 040AD02.01.02

Skarelės (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Nedidelis audinio gabalas galvai užsirišti. Išeigai nešiodavo baltas medvilnines siuvinėtas skareles.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Lininis audinys, perkelis.

Lininis audinys, perkelis, batistas.

Perkelis, batistas, tiulis.

Siuvinėjimo būdas

Kiauroji, pilnoji adinukė, prakerpamoji adinukė. Lygiais ar įstrižais vienas prie kito prigludusiais dygsniais.

Kiaurąja adinuke siuvinėjant, trumpais dygsniais apsiuvamos skylutės. Būdingos plokščiosios, iškiliosios siūlės, kilpinis dygsnis.

Kiauroji, pilnoji adinukė. Lygiais ar įstrižais vienas prie kito prigludusiais dygsniais.

Kiaurąja adinuke siuvinėjant, trumpais dygsniais apsiuvamos skylutės.

Kiauroji, pilnoji adinukė. Lygiais ar įstrižais vienas prie kito prigludusiais dygsniais. Kiaurąja adinuke siuvinėjant, trumpais dygsniais apsiuvamos skylutės. Būdingos plokščiosios, iškiliosios siūlės, kilpinis dygsnis, voriukai.

Siuvinėjimas kryželiu, pluošteliniu būdu. Siuvinėjant kryželiu, dygsneliai sukryžiuojami. Eglute dygsneliais, pasvirusiais į dešinę ir kairę.

Ornamentų dydis

Kraštai išsiuvinėti smulkiais augaliniais ornamentais (lapeliais, žiedeliais). Kampe (15–20 cm skersmens) kombinuotas ornamentas. Skylučių skersmuo 4–5 mm. Lapelių ilgis – 10–15 mm.

Kraštai siuvinėti smulkiais augaliniais pasikartojančiais ornamentais (lapeliais, žiedeliais). Kampe (15–20cm skersmens) kombinuotas ornamentas. Gali būti du kampai išsiuvinėti skirtingais ornamentais.

Kraštai siuvinėti pasikartojančiais smulkiais ornamentais, kampe didelis kombinuotas ornamentas (15–20 cm skersmens). Ornamentas

Stilizuotas, geometrinis.

Spalvų deriniai

Baltame audinyje siuvinėti balti ornamentai.

Baltame audinyje siuvinėti balti, raudoni, rudi ornamentai.

Baltame audinyje siuvinėti balti, raudoni, rudi, mėlyni ornamentai.

Kodas 040AD02.01.03

Krepšeliai (Sritis – Apranga. Rūšis – Drabužiai). Puošnus krepšys kelionėje reikalingiems daiktams susidėti. Nešamas rankose arba rišamas po prijuoste ar jos šone per juosmenį.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Lininis ar vilnonis audinys.

Lininis, vilnonis audinys. Gali būti velvetas, aksomas.

Puošybos būdas

Siuvinėti įvairiaspalviais medvilniniais ir vilnoniais siūlais kryželiu, grandinėle,

dygsneliu, augaliniais ornamentais. Pakraščiai

apsiuvami kutais, pinikais.

Siuvinėti įvairiaspalviais medvilniniais ir vilnoniais siūlais kryželiu, grandinėle, dygsneliu, augaliniais ornamentais. Pakraščiai apsiūti siaura rinktine juostele.

Siuvinėti įvairiaspalviais medvilniniais ir vilnoniais siūlais kryželiu, grandinėle,

dygsneliu augaliniais ornamentais.

Siuvinėti įvairiaspalviais medvilniniais ir vilnoniais siūlais, aukso arba sidabro gijomis, kryželiu, grandinėle,

dygsneliu, aplikacijomis, karoliukais. Tulpių, žvaigždučių, dobiliukų, katpėdėlių, gėlyčių ir kitais motyvais. Pakraščiai puošiami rinktinėmis juostelėmis.

Dydis

Maži – 10x10 cm dydžio.

Dideli – 20–30 cm pločio, 30–40 cm ilgio. Gali būti suapvalintais kampais. Stačiakampiai, į apačią platėjantys, suapvalintais kampais.

Maži – 10x10 cm dydžio.

Dideli – 20–30 cm pločio, 30–40 cm ilgio. Gali būti suapvalintais kampais. Stačiakampiai, į apačią platėjantys, suapvalintais kampais.

Maži – 10x10 cm dydžio.

Dideli – 20–30 cm pločio, 30–40 cm ilgio. Gali būti

suapvalintais kampais.

Stačiakampiai, į apačią platėjantys, su atlenkimu, pamušalu, suapvalintais kampais.

Maži – 10x10 cm dydžio.

Dideli – 20–30 cm pločio, 30–40 cm ilgio. Gali būti

suapvalintais kampais.

Stačiakampiai, į apačią platėjantys, su atlenkimu, pamušalu, suapvalintais kampais. Pintinis – pynė iš lininių ir kanapinių siūlų. Siūlai naudoti natūralios spalvos, balinti ar ryškiai dažyti (daugiausia raudonai).

Maži – 10x10 cm dydžio.

Dideli – 20–30 cm pločio, 30–40 cm ilgio. Gali būti

suapvalintais kampais.

Stačiakampiai, į apačią platėjantys, su atlenkimu, pamušalu.

Kodas 040AD03.01.01

Paveikslai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai siuviniai). Meninis siuvinėtas atvaizdas audinyje. Įrėminamas, naudojamas patalpoms papuošti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Lininis, medvilninis spalvotas ar baltas, lygus audinys.

Siuvinėjimo būdas

Siuvinėjama ant ištempto rėmeliuose ar lankelyje audinio su išpieštu raštu dygsniais – paprastuoju daigstymo, virvute, kiliminiu, kryželiu lygiuoju ar šešėliavimo būdu medvilniniais, vilnoniais siūlais.

Siužetas

Peizažas, portretas, augalai, gyvūnai. Gali būti geometrinių ornamentų kompozicija.

Spalvų deriniai

Vienspalviame audinyje siuvinėjama įvairiaspalviais siūlais.

Kodas 040AD03.01.02

Šukų ir siuvimo reikmenų dėklai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai siuviniai). Dėklas šukoms (stačiakampis, trikampis, kartais rombo formos 1 ar 2 skyrių maišelis) arba pagalvėlė adatoms įkišti išsiuvinėta augaliniais, geometriniais ornamentais. Pakietinta storu popieriumi ar prikimšta pakulų. Pakabinama ant sienos. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Lininis, medvilninis ir vilnonis audinys lygiu paviršiumi.

Siuvinėjimo būdas

Pluoštelis, kryželiu, šešėliavimu, dekoratyviniais dygsniais.

Siuvimas

Audinys sukerpamas ir apsiuvamas ant kartoninio pagrindo, suteikiančio siuviniui krepšelio formą. Adatinės stačiakampės, širdelės formos, prikimštos pakulų. Pakraščiai gali būti apsiuvami spalvota dekoratyvine virvele ar juostele, kampuose prisiuvamos kilpos pakabinimui.

Ornamentai

Augaliniai, geometriniai ornamentai. Išsiuvinėti įvairiaspalviais siūlais.

Kodas 040AD03.01.03

Staltiesėlės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai siuviniai). Dekoratyvinis siuvinys. Tiesiamos ant nedidelių stalelių, lentynėlių, baldų atkalčių. Būdavo įvairių formų ir dydžių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Balintas ar natūralus lininis, baltas ar spalvotas medvilninis audinys.

Siuvinėjimo būdas

Siuvinėjama įvairiais dekoratyviniais dygsniais, taškučiais, siūlėmis, peltakiais, pilnąja ir kiaurąja adinuke, pluošteliu, kryželiu, šešėliavimu. Siuvinio pakraščiai peltakiuojami, apsiuvami paslėptomis ar dekoratyvinėmis siūlėmis, puošiami kutais ar apneriami vąšeliu.

Ornamentai

Augaliniai, geometriniai ornamentai.

Spalvų deriniai

Vienspalviame fone įvairiaspalvis siuvinėjimas – rausva, žalsva, mėlyna, geltona, ruda ir balta spalvomis.

Kodas 040AD03.01.04

Pagalvėlės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai siuviniai). Dekoratyviniai interjero dirbiniai. Paplitę XX a. pr. Puoštos išsiuvinėtais įvairiaspalviais ornamentais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Spalvotas, balintas ar natūralus lininis, medvilninis ar vilnonis audinys.

Siuvinėjimo būdas

Siuvinėta vienpusiu lygiuoju, pluošteliu, eglute, kryželiu, virvute, pilnuoju ar peltakiais (pintiniu, grandinėlės ar apsuku) ar šešėliavimu, aplikacija. Pakraščiai kartais apsiuvami spalvota virvele ar juostele.

Ornamentai

Augaliniai, geometriniai, zoomorfiniai motyvai.

Spalvų deriniai

Vienspalviame fone siuvinėta įvairių spalvų ir atspalvių siūlais.

Kodas 040AD03.01.05

Kilimėliai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai siuviniai). Dekoratyvinis siuvinys patalpoms papuošti. Pradėti naudoti XIX a. pab. Kabinamas ant sienų prie lovų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Spalvotas, balintas ar natūralus lininis, medvilninis, vilnonis audinys.

Siuvinėjimo būdas

Siuvinėjama virvute (raštų kontūrus, stiebelius), peltakiais (pintiniu, grandinėlės, apsuku), pluošteliniu, rištiniu, kryželiu, eglute, grandinėle, kilpiniu, pilnuoju, šešėliavimu. Pakraščiai kartais apdailinami dekoratyvine juostele, virvute, kutais.

Ornamentai

Augaliniai, geometriniai, gyvūniniai. Viduryje komponuoti didesni, pakraščiuose smulkesni. Priklausomai nuo paskirties, siužetinės kompozicijos, išsiuvinėti įrašai.

Spalvų deriniai

Siuvinėjama medvilniniais vilnoniais, įvairių atspalvių siūlais.

Siuvinėjama medvilniniais vilnoniais, šilkiniais įvairių atspalvių siūlais.

Kodas 040AD03.01.06

Staltiesės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Dekoratyviniai siuviniai). Interjero audinys stalui uždengti. Būdavo kasdieninės ir šventinės. XX a. pr. pradėjo plisti siuvinėtos stilizuotais augaliniais, geometriniais ornamentais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Audinys

Lininis, medvilninis audinys, rištas tinklas.

Siuvinėjimo būdas

Dekoratyviniais dygsniais, peltakiais, pilnąja ir kiaurąja adinuke, pluošteliu, kryželiu.

Ornamentai

Stambesnis ornamentas komponuojamas centre, kampuose ar pakraščiuose smulkesnis. Ornamentu gali būti puošti tik kampai ir pakraštys. Pakraščio raštas sudarytas iš vienodų ar giminingų tarpusavyje sujungtų ornamento dalelių. Pakraščiai apsiuvami dekoratyvinėmis siūlėmis, peltakiuojami, puošiami kutais ar apneriami vąšeliu.

Spalvų deriniai

Dažniausiai baltas fonas. Siuvinėjamas rausva, žalsva, mėlyna, geltona, ruda ir balta spalvomis.

041. STIKLO APDIRBIMAS

Kodas 041ST01.01.01

Vitražai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statinių elementai). Ornamentinės kompozicijos iš spalvoto stiklo. Aukštaitijoje stikliai darė rėmelius, tinklelius langui ar sienelei pridengti iš vienodo dydžio spalvoto stiklo gabalėlių.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Bespalvis, spalvotas stiklas.

Įrankiai

Dėžė stiklams, įrankiams susidėti; liniuotė matavimui; rėžtukas stiklams raižyti; vinukai apvadams prikalti; plaktukas; glaistas langų plyšiams užglaistyti.

Gamybos būdas

Stiklo lakšto suraižymas norimo dydžio gabalais, įstatymas į rėmus, apvadų apkalimas, plyšių užglaistymas glaistu.

Forma, spalvos

Prieangių langus įstiklindavo spalvotais įvairių geometrinių formų – stačiakampių, trikampių, rombų stiklais. Iš jų sukomponuodavo geometrinių, augalinių ornamentų kompozicijas.

042. STALYSTĖ

Kodas 042MD12.01.01

Langai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių apdaila, įranga). Rėmai stiklams įstatyti, įstatomi sienos angoje. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Išdžiovinta eglės, pušies mediena. Palangė gali būti ąžuolinė.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis.

Konstrukcija, forma

Pagrindinės dalys – sąvaros, staktos, palangė, apkaustai. Virš lango įtaisoma antlangė, po langu nuolaja – lentelė vandeniui nubėgti. Angokraščiai uždengti apvadais. Iš lauko pusės uždaromi langinėmis. Vienvėriai – vienos sąvaros, dvivėriai – dviejų sąvarų. Nevarstomi įtaisomi mediniais kaištukais. Varstomų rėmas į staktą įtaisomas su vyriais. Gyvenamųjų namų tradiciniai langai stačiakampiai, 70–90 cm aukščio, 40–80 cm pločio. Rėmas pertvaromis padalintas į 4–6 lygias dalis arba dviem padalomis padalintus į dvi dalis – viršutinė nevarstoma, apatinė iš dviejų sąvarų. Priemenės, namo skliauto, klėties kvadrato, rombo, apskritimo, puslankio, kryžiaus ir kt. formų. Prieangių langų rėmai padalinti pertvaromis, sudarančiomis įvairias geometrines figūras.

Puošyba

Kodas 042MD12.01.02

Durys (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių apdaila, įranga). Architektūrinė trobesio detalė, sienos įeinamosios angos uždarymo įtaisas, įtvirtintas staktoje ir varstomas vyriais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolas, uosis, pušis, eglė.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis.

Konstrukcija, forma

Pagrindinės dalys – stakta, prie jos pritvirtintos 1–2 sąvaros, apkaustai, vyriai, rankenos. Vienasluoksnės – vertikalių, pusiau suleistų ir horizontaliomis juostomis (varais) sutvirtintų lentų. Dvisluoksnės – konstrukcinio ir apdailos sluoksnio. Vidinė pusė iš išilginių lentų, lauko – iš skersai, įstrižai ir kryžmai sudėtų 10–15 cm pločio lentelių, sudarančių ritmiškai pasikartojantį rombo, keturkampio, trapecijos ar eglutės ornamentą, įsprūdinės – stačiakampiai rėmai, užpildyti įsprūdomis.

Puošyba

Puošiama sąvaros plokštuma – dažoma žaliai, mėlynai, rudai, geltonai, baltai. Gali būti ištapytos augaliniais ornamentais, iškaltos dekoratyvinėmis vinelėmis. Lauko duryse gali būti langelis.

Kodas 042MD12.01.03

Antlangės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių apdaila, įranga). Architektūrinis papuošimas virš lango, sudėtinė apylangių dalis, kalama horizontaliai virš lango rėmo prie sienos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Uosinės, pušinės, ąžuolinės lentos.

Įrankiai

Varstotas, medžio tekinimo staklės, obliai, kūjeliai, kampainiai, šablonai rašto išpiešimui.

Konstrukcija

Konstrukcija: 1. karnizas – išsikišusi atbraila viršum lango, 2. frizas – platoka dekoruota lenta, 3. karnizas ir sandrikas – frontonėlis antlangės viršuje, 4. frizas ir sandrikas, 5. frizas, karnizas, sandrikas.

Konstrukcija: 1. karnizas – išsikišusi atbraila viršum lango, 2. frizas – platoka dekoruota lenta 3. karnizas ir sandrikas – frontonėlis antlangės viršuje, 4. frizas ir sandrikas, 5. frizas, karnizas, sandrikas.

Puošyba

Puošyba: karnizai –išpjaustinėti geometriniais ornamentais – dantukais, vingeliais, kryputėmis, frizai – reljefine drožyba išdrožti augaliniai ir geometriniai ornamentai, sandrikai – trikampiai ar riestinio formos, puošti kiaurapjūviu ar kontūriniu raižymu geometriniais, augaliniais arba gyvūniniais motyvais. Dažniausi motyvai: antelės, širdys, žalčiai. Gausiai puoštos.

Puošyba: karnizai – išpjaustinėti geometriniais ornamentais – dantukais, vingeliais, kryputėmis, frizai – reljefine drožyba išdrožti augaliniai ir geometriniai ornamentai, sandrikai – trikampiai ar riestinio formos, puošti kiaurapjūviu ar kontūriniu raižymu geometriniais, augaliniais arba gyvūniniais motyvais. Dažniausi motyvai: antelės, širdys, žalčiai. Gausiai puoštos.

Puošyba: karnizai – išpjaustinėti geometriniais ornamentais – dantukais, vingeliais, kryputėmis, frizai – reljefine drožyba išdrožti augaliniai ir geometriniai ornamentai, sandrikai – trikampiai ar riestinio formos, puošti kiaurapjūviu ar kontūriniu raižymu geometriniais, augaliniais arba gyvūniniais motyvais. Dažniausi motyvai: antelės, širdys, žalčiai. Mažiau puoštos.

Kodas 042MD12.01.04

Langinės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių apdaila, įranga). Durelės gyvenamojo namo langui nakčiai uždaryti iš lauko pusės. Dažniausiai darytos gatvės pusėje esantiems langams. Pakabinamos ant vyrių, o atvertos prie sienos pritvirtinamos kabliukais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolas, uosis, pušis, eglė.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis.

Konstrukcija, forma

Vienpusės – lentelės sukaltos arba suleistos vienu sluoksniu. Dvisluoksnės dviejų lentų eilės, lentelės komponuojamos, kad susidarytų geometrinis ornamentas. Įsprūdinės – storesnių lentelių rėmas, užpildytas įvairiai sujungtomis lentelėmis.

Puošyba

Atveriamoji pusė išraižoma arba ištapoma augaliniais ornamentais, vyrauja gėlė vazone. Dvigubose įkypai, eglute ar rombu sudėtos profiliuotos lentelės. Įsprūdinių puošnumą sudaro filingų skaičius ir dydis. Fonas dažytas baltai, įsprūdos – mėlynai, rudai. Gausiausiai dekoruotos Rytų Aukštaitijoje ir Dzūkijoje. Gali būti išpjauta angelė kryželio, širdelės ar kitokios formos.

Kodas 042MD12.01.05

Vėjalentės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių apdaila, įranga). Stogo gale prikalta lenta, sauganti stogo dangą nuo vėjo. Daromos šiaudiniams, nendrių, čerpių stogams. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolas, uosis, pušis, eglė.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis.

Konstrukcija, forma

Viena, dvi lentos, čerpių stogams trijų lentų. Pritvirtintos prie grebėstų.

Puošyba

Apatinė lentos briauna išpjaustyta kiaurapjūviu, geometriniais ornamentais – trikampėliais, dantukais, lankeliais, puslankiais, augaliniais – stilizuotais ornamentais – gėlių pumpurai, ritmiškai išdėstytais žiedais. Gali būti dažytos. Pajūrio vietovėse – mėlyna, žalia, ruda, tamsiai raudona, balta spalva.

Kodas 042MD12.01.06

Lėkiai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių apdaila, įranga). Gyvenamojo namo, klėties stogo galų sutvirtinimas ir puošmena. Daryti visų tipų stogams, išskyrus keturšlaičius ir pusskliaučius stogus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolas, uosis, pušis, eglė.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis.

Konstrukcija, forma

Kryžminiai (poriniai) – sukryžiuotos pratęstos vėjalentės. Vėjalentės pratęsiamos virš kraigo ir sudaroma kryžmė, kurios išsikišę galai užbaigiami kiaurapjūviu. Vertikalieji – kiaurapjūviu ornamentuota lenta tvirtinama sudūrimo vietoje. Mišrieji – tarp 2 sukryžiuotų lentų statmenai įtvirtintas stulpelis.

Puošyba

Nudažyti, galuose išpjaustyti augalai, stilizuotos arklių, paukščių, briedžių galvos, ragai. Dažyti balta, mėlyna, žalia, rusva spalva.

Kodas 042MD12.01.07

Karnizai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių apdaila, įranga). Architektūrinė detalė, sauganti sieną nuo lietaus, puošianti statinį. Tvirtinama gyvenamųjų namų, prieangių, klėčių stogo skydo apačioje, kartais ir pastogėje. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolas, uosis, pušis, eglė.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis.

Konstrukcija, forma

Viena ar dvi horizontalios lentos.

Puošyba

Apatinė briauna papuošta kiaurapjūve drožyba, geometriniais ornamentais – trikampėliai, dantukai, lankeliai, puslankiai, apskritimai. Išpjaustytos skylutės, stilizuoti augaliniai gėlių pumpurai, žiedai, lelijos, gyvūniniai ornamentai. Ornamentai ritmiškai išdėstyti. Gali būti dažyti. Kontrastingai dažomi pajūrio vietovėse – mėlyna, žalia, ruda, tamsiai raudona, balta spalva.

Kodas 042MD13.01.01

Audimo staklės (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės gamybos prietaisai). Įtaisas audiniams austi. Būna dviejų tipų: su 4 vienodo aukštumo kampiniais šulais (pilno rėmu) arba pusstaklės (nepilno rėmo) su dviem aukštesniais ir dviem žemesniais šulais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Beržas, klevas, uosis.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – drožyba, montavimas.

Konstrukcija, forma

Šlaunys – staklių šonai. Skersiniai – tašeliai, jungiantys staklių šonus: trys (nepilnų rėmų staklėse), keturi (pilnų rėmų staklėse). Slinkis – staklių skersinis, įtaisytas staklių priekyje, audėjos krūtinės aukštyje. Per jį išaustas audeklas slenka prie audeklo veleno. 2 velenai – apskriti pagaliai: ant apatinio – audeklinio vyniojamas išaustas audeklas, ant viršutinio – siūlinio riečiami apmatai. Nyčių skridiniai – įtaisai nytims pakabinti. Skietas – staklių dalis, į kurią suveriami audeklo apmatai ir sumušami ataudai. Muštuvai – staklių dalis, į kurią įdedamas skietas. Pakojos – staklių apačioje pritaisytos siauros apystorės tam tikro ilgio lentutės, kurias mindant kilnojasi nytys. Pasostė – staklėse įtaisyta lenta audėjai sėdėti. Nytys – prie dviejų lazdelių pritaisytos specialiu būdu sunertos tvirtų siūlų akys, į kurias tam tikra tvarka veriami audeklo metmenys, kad minant pakojas, susidarytų žiotys. Šaudyklė – prietaisas, į kurį audžiant dedama siūlų privyniota šeiva.

Puošyba

Kodas 042MD13.01.02

Juostų audimo staklės (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės gamybos prietaisai). Įtaisas diržams, juostoms, vadžioms austi. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Beržas, klevas, uosis.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – drožyba, montavimas.

Konstrukcija, forma

Pagrindas – lovelis arba stora lenta (gali būti su stalčiuku įrankiams sudėti) ~ 40–60 cm ilgio, 30–40 cm pločio. 4 stulpeliai įkypi ~ 20 cm aukščio, tarp kurių įtvirtinti 2 velenėliai. Vienas metmenims apvynioti, kitas išaustai juostai užvynioti. Velenėlių gale metmenims įtempti ir atlaisvinti įtaisyta rankenėlė, kitame – fiksatorius – krumpliaratis su kabliu jiems užfiksuoti.

Puošyba

Kodas 042MD13.01.03

Skietai (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės gamybos prietaisai). Audimo staklių prietaisas metmenims tolygiai paskirstyti ir žiotyse pratiestiems ataudams primušti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglė, pušis, klevas, beržas, nendrės, derva, vaškas, lininiai siūlai.

Įrankiai

Dantukų pjovimo, rišimo staklelės, peiliai, kalteliai, pjūkliukai.

Konstrukcija, forma

Plonai drobei skietas turėjo būti tankus – daugiaposmis, o maišams – retas. Priklausomai nuo audinio pločio skiriasi skieto ilgis. Rėmelis gaminamas iš 2 lygiagrečių lazdelių ~1 m ilgio, ~10–13 cm pločio su statmenai įstatytais mediniais ar nendriniais dantimis – strustimis. Danteliai drožiami iš beržo, klevo karštame vandenyje iššutintos medienos, obliuojami, apdrožiami, apdžiovinami. Skietas rišamas prie rėmelio galo su prikalta lentele. Viename gale dedama po vieną dantelį, kurio abu galai apsukami atitinkamo storio lininiu siūlu, kad dantelis prisirištų prie rėmelio. Tankiems skietams naudojami ploni lininiai siūlai. Susukto siūlo storis turi atitikti skieto posmų skaičiui reikalaujamą tarpelį. Žymimi posmai – prie šoninių rėmelio kraštinių esantys siūlai, atskaičiavus dantelius, prakišami tarp dantelių į kitą skieto pusę. Galai užbaigiami stipriai pririštomis ~2 cm pločio lentelėmis (vad. balkučiais) ir 2 suglaustomis storesnėmis strustimis.

Puošyba

Skietai numeruojami romėniškus skaičius įrėžiant galinėje lentelėje. Gali būti įrėžti meistro inicialai, padirbimo metai.

Kodas 042MD13.01.04

Šaudyklės (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės gamybos prietaisai). Audimo įtaisas šeivai įdėti ir ataudui tarp metmenų susidariusiose žiotyse prašauti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Šeivamedis, klevas.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – drožyba, kontūrinis raižymas.

Konstrukcija, forma

Šonai 20–45 cm ilgio, 3–6 cm pločio, tiesūs, išgaubti, smailiais suapvalintais galais. Išpjaunama angelė siūlui perverti. Ploniems ataudams darytos su dugneliu (uždara šeivukine). Įstatoma šeiva. Kad lengviau slystų, kartais galuose pritaisyti rateliai ar voleliai.

Puošyba

Puoštos kontūriniais arba reljefiniais ornamentais, dažniausiai geometriniais, rečiau reljefiniais, augaliniais arba gyvūniniais motyvais. Paprastai puošiama viršutinė šaudyklės plokštuma ir šonai, įrėžiami padirbimo metai.

Kodas 042MD13.02.01

Kultuvės (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės priežiūros įrankiai). Medinė lentelė su kotu skalbiniams daužyti velėjant. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Beržo, klevo, liepos, žilvičio, gluosnio mediena.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – ruošinio išpjovimas, drožyba, puošyba.

Konstrukcija, forma

Pagrindinės dalys: galva, ketera, rankena. Galva – lentelė 15–25 cm ilgo, 10–15 cm pločio ir 1–1,5 cm storio, tiesi arba nežymiai išlenkta stačiakampė, trikampė ar trapecijos formos su tiesiais, įkypais ar puslankiu nupjautais, suapvalintais kampais. Ketera – kultuvės dalis tarp galvos ir rankenos, kūgio arba rombo formos, ~5 cm aukščio apvaliu, briaunotu, suapvalintu, rečiau plokščiu viršumi. Rankena – ~ 10 cm ilgio apvali, tiesi arba lenkta, kartais su užbarzda gale.

Puošyba

Giluminė reljefinė drožyba, iškilioji reljefinė drožyba. Kontūrinis raižymas. Puošiamas kultuvės viršus (gali būti ir briaunos kraštai). Vyrauja geometriniai, augaliniai ornamentai – rombeliai, trikampėliai, vingeliai, segmentinės žvaigždės, augalų šakelės. Gali būti išraižomi padarymo metai, inicialai.

Kodas 042MD13.02.02

Kočėlai (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės priežiūros įrankiai). Porinis įrankis skalbiniams lyginti. Sudaro 2 dalys. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Beržo, klevo, liepos, žilvičio, gluosnio mediena.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – ruošinio išpjovimas, drožyba, puošyba.

Konstrukcija, forma

Pagrindinės dalys – kočėlas skalbiniams apvynioti ir kočėtuvė kočėlui ritinėti. Kočėtuvė – stačiakampė, tiesiu arba lenktu viršumi ir ranteliais išpjaustyta apačia, 50–80 cm ilgio, 10–15 cm pločio, 3–5 cm storio. Gale išdrožta iš tos pačios lentelės arba įstatyta atskirai išdrožta apvali arba kilpos formos rankena. Viršuje gali būti išdrožiama atrama rankai. Kočėlas – apskritas, vienodo storumo per visą ilgumą ritinis, 5–8 cm skersmens, 40–60 cm ilgio. Gali būti su iš to paties medžio išdrožta rankena.

Puošyba

Giluminė reljefinė drožyba, iškilioji reljefinė drožyba. Kontūrinis raižymas. Puošiamas kočėtuvės viršus (gali būti ir briaunos kraštai). Vyrauja geometriniai, augaliniai ornamentai – rombeliai, trikampėliai, vingeliai, segmentinės žvaigždės, augalų šakelės. Gali būti išraižomi padarymo metai, inicialai.

Kodas 042MD13.03.01

Verpimo rateliai (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės pluošto apdorojimo įrankiai). Koja minamas verpimo ir siūlų sukimo prietaisas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Beržas, klevas, uosis.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – drožyba, tekinimas, montavimas.

Konstrukcija, forma

Pagal rato įtaisymą skiriamas gulsčiasis ir statusis. Gulsčiajame ratas įtaisytas šone – lygiagrečiai su ratelio špūle, stačiajame – ties viduriu, špūlė – virš ratelio. Krėslas (gulsčiajame – įžambiai gulinti lenta, stačiajame – horizontali) – dalis, į kurią iš apačios įstatytos ratelio kojos. Kojos – stulpeliai, kurie laiko nuo žemės pakeltą ratelio liemenį. Pakojos – ratelio apačioje pritaisytos lentelės, dvi siauresnės išilginės prie kurių pritaisyta viena platesnė skersinė lentelė – pamina, kuri minama verpiant. Kalelė – mentelė, jungianti pakojos galą su rato ašele, viename gale pririšta prie pakojos, kitame su išpjova viršuje, užmauta ant rato ašelės. Minant pakoją sukasi ratas. Šlaunys – 2 kuoliukai, laikantys ratą. Šniūras – ritę su ratu jungianti lininių ar medvilninių siūlų susukta virvutė. Ritės skersinis – gulsčias kuolelis, į kurį įstatyti du ritę laikantys stulpeliai. Ritė – ratelio dalis, į kurią verpiant vyniojasi siūlas. Ropė (gulstinio ratelio detalė) – aptekinta, pusrutulio formos trinkelė, ant kurios laikosi įtaisas ritei įdėti. Raktas – ratelio ropę reguliuojantis sraigtas. Ritės skriemulis – ant ritės ašelės užsukamas ratukas varomajai virvelei uždėti. Ratelio žirklės – šakutės, tarp kurių sukasi ritė. Prieverpstės kotas – statinėlis prieverpstei įstatyti.

Puošyba

Kodas 042MD13.03.02

Siūlų lanksčiai (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės pluošto apdorojimo įrankiai). Prietaisas verpalams iš verpimo ratelio ritės į sruogas išlenkti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Mediena.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – ruošinio išpjovimas, drožyba, dalių sujungimas.

Konstrukcija, forma

Rankinis: lazdelinis ir graižinis. Lazdelinį sudaro ~80 cm ilgio medinė lazdelė su dvišaka apačia ir skersinuku viršuje arba tiesus kotas su abiejuose galuose statmenai įstatytais 30–40 cm ilgio lenktais skersinukais (vad. rageliais). Graižinis padarytas iš susuktos medžio mauknos, kurios galai sutvirtinti įverta karna ar virvute. Sukamasis – ašis, ant kurios užmauta sukamoji dalis: statmenai susikryžiavę ir įkartomis sujungti 2 stulpeliai (vad. sparnai) su lenktais rageliais viršūnėse. Ašis įtaisyta į pastatomą medinį pagrindą arba dirbant įkišama į sienos plyšį. Kad lengviau nusiimtų sruoga, vieno sparno viršutinė dalis atlenkiama, ištraukus kaištelius.

Puošyba

Kodas 042MD13.03.04

Prieverpstės (Sritis – Darbo įrankiai. Rūšis – Tekstilės pluošto apdorojimo įrankiai). Verpiamojo ratelio dalis kuodeliui pritvirtinti. Kuodelis verpiant prismeigiamas smeigtuku. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Beržo, drebulės, liepos mediena.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – ruošinio išpjovimas, drožyba, puošyba.

Konstrukcija, forma

Stačiakampė lentelė 20–35 cm ilgio, 10–15 cm pločio su įkartomis kraštuose. Gali būti du apskritimai, tarpusavyje sujungti įvairiomis geometrinėmis figūromis. Vienas apskritimas su stilizuoto augalo motyvais arba stilizuotas augalas.

Puošyba

Kiaurapjūviu, kontūriniu raižymu, reljefine drožinėjimo technika, gali būti polichromine tapyba geometriniais, augaliniais, gyvūniniais, segmentinių žvaigždžių ornamentais, inicialais, įrėžtais padarymo metais.

Kodas 042MD14.01.01

Vežimai (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Susisiekimo priemonės). Arklio traukiama važiavimo priemonė su tekiniais. Žemaičių ratai buvo traukiami už brankto, o aukštaičių – už ienų. Gali būti medinašiai be geležies, suvaržyti mediniais kyliais, surišti suktomis beržo ar karklo vytimis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, uosio, skirpsto, beržo mediena.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – medienos paruošimas, detalių išpjovimas, tekinimas, gręžimas, obliavimas, montavimas, kaustymas.

Konstrukcija, forma

Apatinės dalies konstrukcija. Pertrauktis – tvirta kartis, jungianti vežimo priekinį ir užpakalinį skersinius – skersaplaučius. Prie užpakalinio skersaplaučio įtaisyta trainija – dvišakas lovelis pertraukčiui perkišti. Po pertraukčiais įtaisytos ašys ratams užmauti. Į skersaplaučių (priekinių ir užpakalinių) galus įstatyti mediniai keturkampiai ramsčiai – rungai gardėms, lentoms tvirtinti. Pirmagalyje – per skersaplaučius ir ašį perkištas geležinis strypas šerdesas – vertikalioji posūkio ašis. Prie priekinio skersaplaučio pritaisyti du balžienai – šlaunys, tarp kurių įtvirtinamas grąžulas – vežimo rodiklis. Vienkinkiuose ratuose prie apatinio skersaplaučio įtaisomos kilpos ienoms įkabinti. Ratų priekyje įtaisytas skietas, prie kurio kabinami branktai. Ant ašių užmaunami tekiniai – ritiniai su stipinais. Pagrindinės tekinių dalys – stebulė stipinams sukalti, suveržta geležiniais žiedais. Viduryje metalinė įvorė. Ratlankiai – vientisi lenktiniai arba sudurtiniai iš 5–6 stukų, apkaustyti geležinėmis juostomis. Ratų viršus (dugninė) – iš lentų sukaltas vežimo dugnas. Gardys – vežimo šonuose prie rungų pritvirtinamos tvorelės arba lentos.

Puošyba

Kodas 042MD14.01.02

Važeliai (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Susisiekimo priemonės). Lengvos išvažiuojamosios vienkinkės ar dvikinkės rogės su sėdynėmis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Mediena, geležis.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – tašymas, pjovimas, lenkimas, montavimas, puošyba.

Konstrukcija, forma

Konstrukcija: pavažos, stipinai, balžienai, viršus. Pavažos – lenktinės, aukštai išriestos S formos, ištašytos ir išlenktos iš medžio. Stipinai – stačiakampiai, tiesūs, 3–4 poros, įleisti į pavažas, sujungti skersiniais. Viršus sukaltas iš lentų, gali būti su įtaisytomis durelėmis. Pasostė sukalta iš lentų. Šonuose prie pavažų privirinti sparneliai įlipti, stabilumui palaikyti.

Puošyba

Viršutinė dalis išpjaustinėjama, giluminė reljefinė drožyba augaliniais, ornamentais, nudažoma juoda, ruda, geltona, gali būti ir keliomis spalvomis. Papuošiama nukaltais įvairaus ornamento apkaustais, gali būti su geležinėmis pavažomis, stipinais ir skersiniais.

Kodas 042MD14.01.03

Karietos (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Susisiekimo priemonės). Fajetonas – keleivinis puošnus keturių ratų vežimas, traukiamas vieno–keturių arklių, uždaras arba pusiau uždaras, skirtas 3–4 žmonėms važiuoti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Mediena, geležis.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – tašymas, pjovimas, lenkimas, montavimas, puošyba.

Konstrukcija, forma

Apatinė dalis – geležinės ašys ratams užmauti. Ant ašių įtvirtintos lingės. Ant jų įtaisytas kėbulas, sukaltas iš lentelių. Gali būti su langais ir durimis, pasėdais. Šonuose įtaisyti sparneliai – purvasaugiai, pamina pasistoti lipant į vežimą.

Puošyba

Dažymas, puošyba profiliuotomis lentelėmis, apkaustais, inkrustacijomis. Vidus gali būti išmuštas audeklu, oda.

Kodas 042MD14.01.04

Rogės (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Susisiekimo priemonės). Važiavimo priemonė žiemą, šliaužianti pavažomis, traukiama arklių. Darytos medinės, apkaustytos geležimi vienkinkės (kinkomos 1 arkliu) ir dvikinkės (kinkomos 2 arkliais). Pagal pavažų sujungimo būdą rogės skirstomos į stipinines ir kampines.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Mediena, geležis.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – tašymas, pjovimas, lenkimas, montavimas.

Konstrukcija, forma

Konstrukcija – rogių apačia (pavažos), stipinai, balžienai, viršutinė rogių dalis (dugninė), lentos, iš lentelių sukalta į viršų platesnė dėžė (lubnia?), uždedama ant rogių.

Pavažos – lenktu galu apatinė rogių dalis. Natūralaus išlinkimo darytos iš kreivai išaugusio jauno beržo, uosio, klevo kamieno arba iš kamieno su užlinkusia šaknimi. Dirbtinai išlenktos – pjautos iš storesnių medžių su mažiau užlinkusiomis galvutėmis (galvutės gali būti sudurtos).

Stipinai – į rogių pavažą įkalti stačiakampio ar trapecijos formos ramsčiai, įleidžiami į pavažose iškaltas skyles balžienams ir užkalams pritvirtinti. Stipinai vienas priešais kitą aplenkiami dviem jauno lankstaus medžio (uosio, trešnės, berželio, blindės, vinkšnos) kamienais, suplonintais lenkimo vietoje, ar tašytais skersiniais. Sutvirtinama užkalais – lentelėmis, kalamomis ant stipinų, kad balžienas geriau laikytųsi. Balžienų galai kaustomi metaliniais lankeliais. Balžienai gali būti sutvirtinti geležies plokštelėmis. Ilgesni balžienai daryti su skylėmis galuose rungams (tašams laikantiems šoninės lentas) įkišti. Rogių pavažų galvutes jungia skersinis – gaktas.

Kampinės vad. šlajos, naudotos Žemaitijoje, Vidurio Lietuvoje ir Užnemunėje. Pavažas jungia dvi kampos, ištašytos iš medžio ir pritvirtintos prie pavažų geležiniais aplankais. Rogių viršaus įrengimas priklauso nuo krovinių pobūdžio. Į balžienų galuose esančias skyles įstačius ilgesnius rungus atremdavo lentas ir įdėdavo lentų dugną arba iš lentų sukaltą viršų.

Puošyba

Kodas 042MD14.01.05

Valtys (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Susisiekimo priemonės). Vandens susisiekimo ir žvejybos priemonė. Naudotos irklais iriamos irklinės ir burėmis varomos burinės valtys. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Baltalksnio, drebulės, eglės, ąžuolo ir uosio lentos. Pakulos tarpams tarp lentų užkamšyti, derva išorei išdervuoti.

Įrankiai

Varstotas, obliai, leistuvas, kaltas, drėkstuvas, kampainiai, brėžtuvas, pjūkleliai, plaktukas, kirvis. Gamybos būdas – medžiagos paruošimas, išmatavimas, atskirų dalių pagaminimas, išlenkimas (gali būti pagal šablonus), dalių sujungimas, sandarinimas, dervavimas.

Konstrukcija, forma

Konstrukcija – dugnas, bortai, galai, špantai. Karkasas 40–70 cm aukščio. Dugnas (valties apačia) lygus arba lenktas, suleistas ir sukaltas iš 3–3,5 cm storio išilginių arba skersinių lentų. Dugno apačia neobliuojama. Špantai (3–5 poros) – korpuso griaučiai, išoriniai apkalai pritvirtinti. Daromi iš natūraliai išlinkusių ąžuolo ar uosio šakų arba išlenktų vientisų ar sudurtų tašų. Prie dugno špantai prikalami vinimis. Bortai – apie dugną lenkiama ir kalama bortinė lenta 1,5–2 cm storio.

Valties galai daryti buki, vienas galas gali būti smailas, kitas – bukas arba abu smailūs.

Puošyba

Kodas 042MD14.01.06

Laivai - kuršvaltės (Sritis – Susisiekimas. Rūšis – Susisiekimo priemonės). Mediniai buriniai laivai. Didžiosios vadintos kurno valtimis, kurėnais , mažesnės – kiudelvaltėmis, bradinėmis, venterinėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuoliniai tašai, lentos, pušies lentos, geležis, medvilninis ar lininis audinys burėms, pakulos tarpams tarp lentų užkamšyti, derva išorei išdervuoti.

Įrankiai

Konstrukcija, forma

Konstrukcija – korpusas 10 – 12 m ilgio, plotis 3–3,5 m, špantai, rungai daryti iš natūraliai išlinkusių ąžuolo šakų, bortai – iš ąžuolinių lentų, dugnas – iš pušinių lentų 10–12 cm storio, plokščias. Tarpai tarp lentų užkaišiojami pakulomis. Korpusas dervuojamas.

Laivugalyje įtvirtintas vairas, korpuso šonuose geležinėmis grandinėmis pritaisyti mediniai skydai laivo vairavimui. Korpuso viduryje ir priekyje įtaisyti stiebai 4 burėms iškelti.

Konstrukcija – korpusas 10–12 m ilgio, plotis 3–3,5 m, špantai, rungai daryti iš natūraliai išlinkusių ąžuolo šakų, bortai – iš ąžuolinių lentų, dugnas – iš pušinių lentų 10–12 cm storio, plokščias. Tarpai tarp lentų užkaišiojami pakulomis. Korpusas dervuojamas.

Laivugalyje įtvirtintas vairas, korpuso šonuose geležinėmis grandinėmis pritaisyti mediniai skydai laivo vairavimui. Korpuso viduryje ir priekyje įtaisyti stiebai 4 burėms iškelti.

Puošyba

043. STOGDENGYSTĖ

Kodas 043AG14.01.02

Šiaudiniai stogai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių elementai).

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ruginių šiaudų kūliai (šiaudai nupjauti pjautuvu, iškulti spragilu, kretekliu, surišti grįžtėmis. Vytelės kūliams pririšti. Kartelės šiaudams prispausti.

Įrankiai

Stogdengio lenta – įrankis šiaudams lyginti, stačiakampė 30–50 cm ilgio, 15–30 cm pločio rantyta lentelė, viename krašte įkalta ~ 10 medinių ar metalinių ~3 cm ilgio dantukų, viršuje prikaltas kotas. Lentelės apačia išpjaustyta išilginiais ranteliais.

Dengimo būdas

Šiaudai dedami eilėmis varpomis į viršų (rečiau varpomis žemyn). Pradedama kloti nuo apatinio krašto, kuris sutvirtinamas kelių saujų surištais kūleliais – plytelėmis ar perlenktomis grižtėmis. Šlaitai dengiami kūlius pririšant žilvičio, ievos išmirkytomis vytelėmis. Šelmuo dengiamas sulenktais kūliais, kartelėmis iš abiejų pusių prispaustais, apžagstytais mediniais žaiginiais.

Kodas 043MD15.02.01

Stogų malksnos (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statybinė medžiaga). Stogo dangos rūšis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gamybos būdas

Atskelta kirviu arba išpjauta rankine skiedrine arba mechaniniais įrenginiais.

Forma, dydis

Apdrožta, 40–70 cm ilgio, 8–15 cm pločio. Įskrodinės šonai skirtingo storio: storajame padaryta išilginė įskroda įleisti kitos malksnos plonąjį, šiek tiek pasmailintą šoną. Kiekviena malksna nuobliuojama, kad vienos malksnos plonasis šonas įeitų į antrosios šoninę išpjovą.

044. ŠAUKŠČIAUS AMATAS

Kodas 044MD16.01.01

Šaukštai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Stalo įrankiai). Valgymo, sėmimo, seikėjimo ir maišymo priemonė. Saviems poreikiams išsidroždavo patys valstiečiai. Pardavimui drožę amatininkai vadinami šaukščiais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Klevas, kriaušė, liepa, obelis, beržas.

Drožybos būdas

Žalio medžio supjaustymas reikiamo dydžio trinkelėmis, suskaldymas, ištašymas, apdrožimas. Galvutės išskobimas. Džiovinimas. Apdailinimas. Sienelių storio sulyginimas. Puošyba.

Forma

Galva – apvali, pailga, kotas tiesus arba lenktas. Kotelius puošdavo kontūrine technika išraižytais geometriniais raštais, gali būti gale išdrožta žuvelė.

Dydis

Maišymui ~ 40 cm ilgio, galva ~10 cm ilgio ir 7 cm pločio. Valgymui ~ 25 cm ilgio, galva ~ 5 cm ilgio, ~ 5 cm pločio. Vaikiški ~ 16 cm ilgio, galva ~ 4 cm ilgio ir 2 cm pločio.

Kodas 044MD16.01.02

Samčiai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Stalo įrankiai). Įrankis viralui maišyti ir semti, košei kabinti ar vandeniui į puodą įpilti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Klevas, kriaušė, liepa, obelis, beržas.

Drožybos būdas

Žalio medžio supjaustymas reikiamo dydžio trinkelėmis, suskaldymas, ištašymas, apdrožimas. Galvos išskobimas. Džiovinimas. Apdailinimas. Sienelių storio sulyginimas.

Forma

Galva dubi, skobtinė, apvali arba pailga, kotas tiesus, lenktas su gale išdrožta užbarzda pakabinimui.

Dydis

Ilgis koto ~ 30–60 cm, galva ~ 8–15 cm skersmens. Ilgakotis ~ 1–1,5 m ilgio naudotas žirninėms arba grikinėms bandoms kepti. Kiaurasamčio virtiniams išgriebti galva išgręžtomis skylutėmis.

Kodas 044MD16.02.01

Kaušai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Medinis rykas javams seikėti ar skysčiams semti. Darydavo šaukščiai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Beržas, juodalksnis, klevas, žilvitis.

Drožybos būdas

Žalio medžio supjaustymas reikiamo dydžio trinkelėmis, suskaldymas, ištašymas, apdrožimas. Galvos išskobimas. Džiovinimas. Apdailinimas. Sienelių storio sulyginimas.

Forma

Galva – dubi apvali arba ovali, su tiesiu arba išlenktu kotu ir prie galvos susiaurintu, dažnai su užkarpėle. Vandeniui iš valties ar luoto išsemti – tiesi ar į viršų platėjanti galva nežymiai išlenktu dugnu, 30–50 cm ilgio kotas kilpos formos.

Dydis

Javams seikėti darytas su gilia, ovalo formos galva 40–100 cm ilgio kotu; vandeniui pasemti ~ 30–50 cm ilgio kotu.

Kodas 044MD16.02.01

Kaušeliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Medinis indelis vandeniui, alui, degtinei gerti. Ornamentuotus kaušelius darydavo šaukščiai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Beržas, juodalksnis, klevas, žilvitis.

Drožybos būdas

Žalio medžio supjaustymas reikiamo dydžio trinkelėmis, suskaldymas, ištašymas, apdrožimas. Galvos išskobimas. Džiovinimas. Apdailinimas. Sienelių storio sulyginimas.

Forma

Galvutė – dubi, apvali arba ovali. Kotelis – tiesus arba išlenktas, prie galvutės susiaurintas. Gali būti su atramėle. Šonai papuošti smulkiais dantukais, lapeliais, vingeliais. Kotelis užbaigtas žvėrių ar paukščių galvutėmis arba išpjaustytas kiaurapjūve technika, išraižytas segmentinėmis žvaigždėmis.

Dydis

Galvutė 3–5 cm aukščio, 5–7 cm skersmens, kotelis 8–25 cm ilgio.

045. ŠULNIAKASYBA

Kodas 045AK03.01.01

Akmeniniai šuliniai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Požeminio vandens telkinys. Dažniausiai kasamas sodyboje. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Akmenys 10–30 cm dydžio, įvairios formos, plokščiu šonu; stogeliui – skiedros, lentelės, čerpės; dangčiui – medinės lentelės; svirčiai, velenui – medinis rastas.

Konstrukcija

Požeminė dalis – duobė 1–1,7 m skersmens, 5–15 m gylio (priklausė nuo vandens versmės gilumo). Išgrįsta akmenimis. Didesni akmenys kraunami dugne. Sienos grindžiamos mažesniais akmenimis, juos kraunant gulsčiai, įkypai. Viršus sutvirtinamas didesniais akmenimis. Tarpai tarp akmenų užpildomi nedideliais akmenukais, moliu. Antžeminė dalis – rentinys, sumūrytas iš akmenų, uždengiamas dangčiu. Vandeniui į paviršių ištraukti taisoma svirtis – netoli šulinio įkastas aukštas dvišakas rąstas, pėdžia, su dvišakume horizontaliai įtaisyta kartimi, kurios viename gale vertikaliai prikabinta kartis su kabliu kibirui užkabinti, kitame – atsvara, svirčiai traukti žemyn arba velenas. Veleną sudaro ant priešingose rentinio pusėse įkastų stulpelių įtaisytas vidutinio storumo, apvalus horizontalus rąstelis grandinei, vielai ar virvei su kibiru pririšti. Jam nuleisti ir ištraukti viename veleno gale įtaisyta išlenkta rankena (kartais viename gale įtvirtintas geležinis ar medinis smagratis, kitame – rankena).

Forma

Apvalus rentinys su dvišlaičiu, keturšlaičiu, apvaliu stogeliu, dengtu skiedromis, lentelėmis, čerpėmis. Būna ir uždarų su durelėmis.

Kodas 045MD17.01.01

Mediniai šuliniai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Požeminio vandens telkinys. Dažniausiai kasamas sodyboje. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Mediniai (pušies, drebulės, ąžuolo) rąsteliai.

Konstrukcija

Požeminė dalis – duobė 1–1,3 m pločio, 5–15 m gylio, suręsta iš rąstelių, dilių, sunertų į spyną (be rąstų galų išsikišimų), arba iš pusiau perskeltų kamienų. Abi kamieno pusės įleistos į duobę suglaudžiamos. Antžeminė dalis – rentinys iš ąžuolinių rąstelių. Darytas su lentelių dangčiu. Kartais su stogeliu. Įtaisas vandeniui ištraukti – kartis su kabliu arba svirtis. Svirtis – netoli šulinio įkastas aukštas dvišakas rąstas, pėdžia, su dvišakume horizontaliai įtaisyta kartimi, kurios viename gale vertikaliai prikabinta kartis su kabliu kibirui užkabinti, kitame – atsvara, svirčiai traukti žemyn.

Forma

Keturkampis rentinys.

046. TOŠININKYSTĖ

Kodas 046TŠ01.01.01

Tabakinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Dėklai). Dėžutės tabako atsargoms laikyti, nešiotis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Įvairaus pločio 10–30 cm tošies juostos. Lentelės dugneliams išpjauti.

Gamybos būdas

Tošies paruošimas naudojimui (išmirkymas, išlyginimas). Indo formavimas (sulenkimas, susukimas) iš 2–4 tošies sluoksnių. Galų sutvirtinimas – sunėrimas liežuvėliu, susiuvimas. Dugnelio išpjovimas, įleidimas ir pritvirtinimas prie sienelių.

Forma

Apskrita, ovali dėžutė. Dangtelis įleidžiamas su odine kilpele, grandele.

Puošyba

Išraižymas, ornamentų įspaudimas spaudu. Ornamentai geometriniai, augaliniai ir gyvūniniai.

Kodas 046TŠ01.01.02

Dėžutės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Dėklai). Dėžutė smulkiems daiktams susidėti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įvairaus pločio 10–30 cm tošies juostos. Lentelės dugneliams išpjauti.

Gamybos būdas

Forma

Apskrita, ovali dėžutė. Dangtelis užmaunamas.

Puošyba

Išraižymas, ornamentų įspaudimas spaudu. Ornamentai geometriniai, augaliniai ir gyvūniniai.

Kodas 046TŠ01.01.03

Tošinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Dėklai). Indas biriems produktams. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įvairaus pločio 10–30 cm tošies juostos. Lentelės dugneliams išpjauti.

Gamybos būdas

Forma

Apvalus, ovalus, įvairaus dydžio indas. Gali būti dvidugnis.

Puošyba

Išraižymas, ornamentų įspaudimas spaudu. Ornamentai geometriniai, augaliniai ir gyvūniniai.

Kodas 046TŠ01.01.04

Aukšliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Dėklai). Indelis susuktas iš tošies. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Įvairaus pločio 10–30 cm tošies juostos. Lentelės dugneliams išpjauti.

Gamybos būdas

Forma

Piltuvėlio pavidalo indelis. Šone sutvirtintas pervertu pagaliuku. Gali būti viršuje pritaisytas pasaitėlis nešti.

Puošyba

Išraižymas, ornamentų įspaudimas spaudu. Ornamentai geometriniai, augaliniai ir gyvūniniai.

047. VERPIMAS

Kodas 047GV12.01.01

Vilnoniai verpalai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Žaliava) Siūlai, sudaryti iš susuktų vilnos plaukelių, sukrūs – metmenims, purūs – ataudams, mezgimui, nėrimui, siuvinėjimui. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Sukarštos vilnos.

Verpimo būdas

Verpimas verpstuku. Verpstukas – verpimo įrankis gijai susukti, ištempti ir suverptai užvynioti. Verpiant ant verpstuko užvyniojamas gijos galas, verpstukas stipriai įsukamas tarp delnų ir paleidžiamas. Sukdamasis jis suka ištemptą pluoštą, verpėja rankomis toliau jį tempia iš kuodelio ir lygina giją. Verpiant verpstuku, kuodelis pritvirtinamas smeigtuku prie verpstės. Verpimas verpimo rateliu. Verpimo ratelis – koja minamas verpimo prietaisas: abiem rankomis iš kuodelio ištemptas siūlas įtraukiamas ir užvyniojamas ant ritės. Verpiant verpimo rateliu, kuodelis pritvirtinamas smeigtuku prie prieverpstės.

Kodas 047AG15.01.01

Lininiai verpalai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Žaliava). Siūlai, sudaryti iš susuktų lino plaušelių, sukrūs – metmenims, tinklų mezgimui, siuvimui, purūs – ataudams, mezgimui, nėrimui, siuvinėjimui. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Iššukuotas linų pluoštas.

Verpimo būdas

Kodas 047AG15.01.02

Kanapiniai verpalai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Žaliava). Siūlai, sudaryti iš susuktų kanapių plaušelių, sukrūs – metmenims, tinklams, purūs – ataudams. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Iššukuotas kanapių pluoštas.

Verpimo būdas

048. VILNOS KARŠIMAS

Kodas 048GV13.01.01

Sukaršta vilna (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Žaliava). Vilnų kuokštelių išsklaidymas į plaukelius ir ištiesinimas išilgai pluošto karštuvais prieš verpiant. Vilna karšiama audimui, mezgimui, veltinių vėlimui. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Iškedenta vilna.

Karšimo būdas

Ant vieno karštuvėlio lygiu sluoksniu paskleista vilna šukuojama, vienodai spaudžiant kitu karštuvėliu. Kelis kartus pertraukus vilnų pluoštelis pasidaro purus, nesukrus. Sukaršta vilnų sluoksna nuimama nuo karštuvėlio. Iš sukarštų vilnų daromi kuokeliai verpimui. Naudojami rankiniai karštuvėliai – pora 20 x 25 cm pločio, 30 x 35 cm ilgio lentelių, prismaigstytų vielelių, su rankena viršuje. Mechaniniu būdu vilna karšiama karšimo mašinomis.

049. VILNOS, MILO VĖLIMAS

Kodas 049GV14.01.01

Milas (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Žaliava). Storas, veltas vilnonis drobinio arba satininio pynimo audinys. Austas 4–8 nytimis, kad būtų minkštesnis, geriau laikytų šilumą. Veltas namuose arba vėlyklose. Naudotas siūti šiltiems viršutiniams drabužiams.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Storas vilnonis audinys.

Vėlimo būdas

Šarmo (medžio anglių plikinio) paruošimas.

Audinio paruošimas vėlimui – išmirkymas karštame vandenyje, suklostymas į trinką ~ 30 cm aukščio, plikymas karštu vandeniu ar šarmu. Vėlimas – gniaužant rankomis arba minant kojomis lovyje, kubile kelis kartus perklostant. Gali būti baigiamas velti brūžkomis.

Suveltas šutinamas, išplaunamas. Suvelto paviršiaus lyginimas.

Šarmo (medžio anglių plikinio) paruošimas. Audinio paruošimas vėlimui – išmirkymas karštame vandenyje, suklostymas į trinką ~ 30 cm aukščio, plikymas karštu vandeniu ar šarmu. Vėlimas – gniaužant rankomis arba minant kojomis lovyje, kubile kelis kartus perklostant. Gali būti baigiamas velti brūžkomis.

Suveltas šutinamas, išplaunamas. Suvelto paviršiaus lyginimas.

Šarmo (medžio anglių plikinio) paruošimas.

Suveltas šutinamas, išplaunamas. Suvelto paviršiaus lyginimas.

Šarmo (medžio anglių plikinio) paruošimas. Audinio paruošimas vėlimui – išmirkymas karštame vandenyje, suklostymas į trinką ~ 30 cm aukščio, plikymas karštu vandeniu ar šarmu.

Vėlimas – gniaužant rankomis arba minant kojomis lovyje, kubile kelis kartus perklostant. Gali būti baigiamas velti brūžkomis. Suveltas šutinamas, išplaunamas. Suvelto paviršiaus lyginimas.

Spalva

Natūralios vilnos arba dažytas juodai, rudai.

Natūralios vilnos arba dažytas juodai, rudai, mėlynai.

Natūralios vilnos arba dažytas juodai, rudai, tamsiai mėlynai, žaliai.

Kodas 049GV14.01.02Sritis – Tekstilė

Veltinys (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Žaliava). Tekstilės gaminys, suveltas iš sukarštų vilnų. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Sukaršta, dažyta ar natūralios spalvos avių vilna (geriausia pavasarinio kirpimo).

Vėlimo būdas

Suvilgytas karštame vandenyje ar šarme vilnos pluoštas plonais sluoksniais palaipsniui lipdomas, trinant rankomis ant kieto pagrindo, kaskart užpilant vandens. Procesas kartojamas, kol suformuojamas reikiamo tankumo ir storio veltinys.

Spalva

Kodas 049GV15.01.01

Veltiniai (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Žieminė avalynė, nuvelta iš dažytų ar nedažytų avies vilnų. Moteriški, vyriški, vaikiški veltiniai, avimi su kaliošais. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Sukaršta, dažyta ar natūralios spalvos avių vilna (geriausia pavasarinio kirpimo).

Vėlimo būdas

Vilnos padalijamos į dvi dalis, kiekvienam veltiniui po lygiai. Patiesta ant stalo vilna išlyginama. Ant išlygintos vilnos sluoksnio dedama veltinio forma. Vilna 1–2–3 sluoksniais vyniojama ant formos, storesniems veltiniams – 4–5 sluoksniais. Apvyniojus veliama sausai. Suvėlus sausai, pradedamas šlapias veltinio vėlimas. Į audinio skepetą suvyniojamas ruošinys su forma. Pilamas karštas vanduo ir rankomis glamžoma, maigoma, kol vilna pradeda trauktis. Suvėlus forma išimama, veltinis išverčiamas į kitą pusę ir formuojami veltinio aulai ir galva (atatinkamo dydžio kurpaliais, aulų formomis). Suformuoti veltiniai džiovinami.

Forma

050. VYNDARYSTĖ

Kodas 050AG16.01.01

Vaisių vynas (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Fermentuotas vynas). Nestiprus alkoholinis gėrimas iš fermentuotų vaisių sulčių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliavos sudėtis

Obuoliai, cukrus, vanduo.

Žaliavos ruošimo technologija

Iš obuolių išspaudžiamos sultys. Sultys atskiedžiamos vandeniu (santykiu 2:1).

Įrankiai ir įranga

Stiklinis indas vynui rauginti, kamštis su įstatytu guminiu vamzdeliu, stiklinis indas su vandeniu.

Gamybos technologija

Paruoštos sultys, kuriose ištirpinamas cukrus, supilamos į stiklinį indą. Indas užkemšamas kamščiu, į kurį įvedamas guminis vamzdelis, kurio kitas galas panardinamas į nedidelį indą su vandeniu. Vynas rauginamas šiltoje (20–25 °C) patalpoje. Po 2–3 savaičių, ant indo dugno nusėdus nuosėdoms, skystis nupilamas, drumzlės pašalinamos, indas praplaunamas, tada skystis supilamas atgal, indas užkemšamas ir taip pat rauginama dar 3–5 savaites. Išrūgęs ir nusistovėjęs vynas perkošiamas, supilstomas į butelius, sandariai užkemšamas ir laikomas vėsioje patalpoje. Vartoti tinka po kelių mėnesių.

Konsistencija

Skaidrus skystis, ant dugno gali būti nuosėdų.

Spalva, skonis

Šviesiai gelsvas, rūgštokas.

Kodas 050AG16.01.02

Uogų vynas (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Fermentuotas vynas). Nestiprus alkoholinis gėrimas iš fermentuotų uogų sulčių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliavos sudėtis

Serbentai, avietės, mėlynės, gervuogės, šermukšniai, vanduo.

Žaliavos ruošimo technologija

Iš uogų išspaudžiamos sultys. Sultys atskiedžiamos vandeniu (santykiu 1:1, 1:2, 1:3, 1:5 priklausomai nuo uogų rūšies).

Įrankiai ir įranga

Stiklinis indas vynui rauginti, kamštis su įstatytu guminiu vamzdeliu, stiklinis indas su vandeniu.

Gamybos technologija

Paruoštos sultys, kuriose ištirpinamas cukrus, supilamos į stiklinį indą. Indas užkemšamas kamščiu, į kurį įvedamas guminis vamzdelis, kurio kitas galas panardinamas į nedidelį indą su vandeniu. Vynas rauginamas šiltoje (apie 20–25 °C) patalpoje. Po 2–3 savaičių, nusėdus ant dugno nuosėdoms, skystis nupilamas, drumzlės pašalinamos, indas perplaunamas, skystis supilamas atgal, indas užkemšamas ir taip pat rauginama dar kelias savaites. Išrūgęs ir nusistovėjęs vynas perkošiamas, supilstomas į butelius, sandariai užkemšamas ir laikomas vėsioje patalpoje. Po kelių mėnesių tinka vartoti.

Konsistencija

Skaidrus skystis, ant dugno gali būti nuosėdų.

Spalva, skonis

Spalva nuo šviesiai geltonos iki sodrios raudonos, skonis priklauso nuo panaudotos žaliavos.

051. ŽAISLININKYSTĖ

Kodas 051MD18.01.01

Mediniai žaislai (Sritis – Vaikų ugdymo priemonės. Rūšis – Žaislai). Žaislas – daiktas skirtas žaidimui. XIX–XX a. pr. tradiciniame Lietuvos kaime pagrindinės žaislų grupės buvo žaisliniai namų apyvokos daiktai (baldai, darbo įrankiai, gyvūnėlių ir paukštelių figūrėlės, vežimėliai, įvairios judančios figūros, kaladėlės), daryti iš medžio, kaulo, molio, audinio skiautelių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis (drebulė, liepa, klevas). Papildomos medžiagos – pakulos, ragas, oda, nendrės, šiaudai.

Gamybos būdas

Drožyba, tekinimas, dažymas, montavimas.

Konstrukcija

Iš vieno medžio gabalo arba į apdailintą medžio trinkelę įstatomos dalys.

Forma

Gyvulių ir paukščių figūrėlės – drožiama realistine maniera, išryškinti siužetui būdingi bruožai. Arkliukai – sūpynės, daromos ant pavažėlių. Žaisliniai darbo įrankiai – suaugusiųjų naudojamų darbo įrankių modeliai (grėblių, mažų staklelių, spragiliukų, mažų dalgelių, šakių). Baldai – sumažinti baldų modeliai (kėdutės, lovelės, staliukai, spintelės). Rateliai žaislams vežioti – lentelių ar statinėlių skrynelė, ant medinių ašių, kurių galuose mediniai ratukai. Traukiami už lazdelės ar virvutės. Vilkelis – tekinta medinė galvutė su rankenėle, sujungtos linine virvute. Kojūkai – išpjautos, nugenėtos dvi kartys ~ 2 m ilgio su nupjauta šaka kojai pastatyti. Lentpjoviai – prie stačiakampio rėmo pritvirtinti du mediniai žmogeliukai su pjūklu, sukant rankeną žmogeliukų rankos juda, sudarydamos įspūdį, kad jie abu dirba.

Spalvos

Natūralios medžio spalvos. Dažoma augaliniais dažikliais, aliejiniais dažais, ryškiomis spalvomis.

Kodas 051AD04.01.01

Medžiaginiai žaislai (Sritis – Vaikų ugdymo priemonės. Rūšis – Žaislai). Žaislas – daiktas skirtas žaidimui. XIX–XX a. pr. tradiciniame Lietuvos kaime pagrindinės žaislų grupės buvo žaisliniai namų apyvokos daiktai (baldai, darbo įrankiai, gyvūnėlių ir paukštelių figūrėlės, vežimėliai, įvairios judančios figūros, kaladėlės), daryti iš medžio, kaulo, molio, audinio skiautelių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Audinių skiautelės, pakulos, siūlai.

Gamybos būdas

Eskizo piešimas, iškarpų paruošimas, medžiagos sukirpimas, kūno modeliavimas, atskirų detalių susiuvimas, kimšalo prikimšimas ir sujungimas, veido bruožų išsiuvinėjimas ar išpiešimas, drabužėlių siuvimas, plaukų tvirtinimas, šukuosenos modeliavimas.

Konstrukcija

Prie torso prisiūtos galūnės ir galva su plaukais bei paryškintais veido bruožais.

Forma

Realistinė.

Spalvos

Kūnui – natūralios spalvos lininis audinys, aprangai – įvairios spalvoto audinio skiautelės, plaukams – pakulos ar spalvoti vilnoniai siūlai.

Kodas 051GV16.01.01

Kauliniai žaislai (Sritis – Vaikų ugdymo priemonės. Rūšis – Žaislai). Žaislas – daiktas skirtas žaidimui. XIX–XX a. pr. tradiciniame Lietuvos kaime pagrindinės žaislų grupės buvo žaisliniai namų apyvokos daiktai (baldai, darbo įrankiai, gyvūnėlių ir paukštelių figūrėlės, vežimėliai, įvairios judančios figūros, kaladėlės), daryti iš medžio, kaulo, molio, audinio skiautelių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Paukščių, gyvūnų blauzdikauliai, krūtinkaulis, sparnų kaulai. Kiaulės galvos kaulai.

Gamybos būdas

Virimas, mirkymas stipriame druskos tirpale, drožimas, šlifavimas.

Konstrukcija

Vientiso kaulo arba surinkti iš atskirų detalių.

Forma

Ožiukai, brūzgulis, šautuvėliai, švilpynės.

Spalvos

Natūralus kaulas.

Kodas 051GV16.01.02

Kailiniai žaislai (Sritis – Vaikų ugdymo priemonės. Rūšis – Žaislai). Žaislas – daiktas, skirtas žaidimui. XIX–XX a. pr. tradiciniame Lietuvos kaime pagrindinės žaislų grupės buvo žaisliniai namų apyvokos daiktai (baldai, darbo įrankiai, gyvūnėlių ir paukštelių figūrėlės, vežimėliai, įvairios judančios figūros, kaladėlės), daryti iš medžio, kaulo, molio, audinio skiautelių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Natūralaus kailio skiautelės, pakulos, siūlai, pagalbinės medžiagos – viela, šeriai, sagos, spalvoto audinio skiautės.

Gamybos būdas

Eskizo piešimas, iškarpų paruošimas, kailio sukirpimas, susiuvimas iš atskirų detalių, kūno modeliavimas, formos (jei tai reikalinga) sutvirtinimas vielos karkasu, kimšalo prikimšimas, individualios žaislo išvaizdos suteikimas pagalbinėmis priemonėmis.

Konstrukcija

Atskiros kimšalo prikimštos detalės, sujungtos tarpusavyje, prireikus naudojama viela formai išlaikyti.

Forma

Realistinė.

Spalvos

Natūralus, kartais dažytas kailis.

Kodas 051ML07.01.01

Moliniai žaislai (Sritis – Vaikų ugdymo priemonės. Rūšis – Žaislai). Žaislas – daiktas, skirtas žaidimui. XIX–XX a. pr. tradiciniame Lietuvos kaime pagrindinės žaislų grupės buvo žaisliniai namų apyvokos daiktai (baldai, darbo įrankiai, gyvūnėlių ir paukštelių figūrėlės, vežimėliai, įvairios judančios figūros, kaladėlės), daryti iš medžio, kaulo, molio, audinio skiautelių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Šlynas su žvirgždu ar grynas molis, spalvota glazūra.

Gamybos būdas

Molio minkymas, figūrėlės formavimas, degimas, glazūravimas.

Konstrukcija

Vientiso, degto molio tuščiaviduris gaminys reljefiniu paviršiumi, su kiaurymėmis.

Forma

Stilizuotos ar realistinės paukščių, gyvulių, raitelių skulptūrėlės.

Spalvos

Natūralios spalvos molinukai ar spalvinti įvairiaspalve glazūra.

052. ŽVAKININKYSTĖ

Kodas 052GV17.01.01

Lipdytinės žvakės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai ir dekoratyviniai dirbiniai). Priemonė pasišviesti. Kieta lajaus arba vaško lazdelė su dagtimi. Pagal gamybos būdą skirstomos į lipdytines, lietines, mirkytines. Naudodavo ne tik pasišviesti, bet ir apeigose. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lajus, vaškas. Dagtis – iš švariai iššukuotų ir išvaškuotų lininių ar medvilninių siūlų.

Gamybos būdas

Dagtis aplipdoma pašildyto vaško gabalais, sudūrimai užliejami skystu vašku. Kad būtų tvirtesnė, sukibtų atskiri vaško sluoksniai, dar šilta, suvyniota į audeklo skiautę, žvakė pašutinama. Grublėtas lygindavo, ritinėjant ant lygaus paviršiaus lentele.

Forma

Tiesi lazdelė 2–2,5 cm storio, ~ 40–50 cm ilgio.

Kodas 052GV17.01.02

Lietinės žvakės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai ir dekoratyviniai dirbiniai). Priemonė pasišviesti. Kieta lajaus arba vaško lazdelė su dagtimi. Pagal gamybos būdą skirstomos į lipdytines, lietines, mirkytines. Naudodavo ne tik pasišviesti, bet ir apeigose. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lajus, vaškas. Dagtis – iš švariai iššukuotų ir išvaškuotų lininių ar medvilninių siūlų.

Gamybos būdas

Žvakės liejamos ištirpintą vašką pilant ant dagčių, užkabintų ant žvakių liejimo lanko arba įstatytų į žvakių liejimo formą. Grublėtos lyginamos, ritinėjant ant lygaus paviršiaus.

Forma

Tiesi lazdelė – 2,5 cm storio.

Kodas 052GV17.01.03

Mirkytinės žvakės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Apeiginiai ir dekoratyviniai dirbiniai). Priemonė pasišviesti. Kieta lajaus arba vaško lazdelė su dagtimi. Pagal gamybos būdą skirstomos į lipdytines, lietines, mirkytines. Naudodavo ne tik pasišviesti, bet ir apeigose. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lajus, vaškas. Dagtis – iš švariai iššukuotų ir išvaškuotų lininių ar medvilninių siūlų.

Gamybos būdas

Dagtis kelis kartus pamirkomas ar pertraukiamas per ištirpintą, šiltą vašką ar lajų kaskart iškeliant, kad sustingtų, kol pasidaro norimo storumo žvakė.

Forma

2–2,5 cm storio. Grabnyčių žvakė 0,5–1 cm storio, 2–3 m ilgio suvyniota ant kvadratinės lentelės (10x10 cm).

_________________