LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS NACIONALINIO NAFTOS IŠSILIEJIMŲ JŪROJE LIKVIDAVIMO PLANO PATVIRTINIMO
1999 m. rugsėjo 15 d. Nr. 285/347
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ratifikavimo“, 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos VII priedu „Atsakomieji veiksmai į taršą avarijos atveju“, 1996 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“:
1. Tvirtiname Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano Bendrąją dalį (1 priedas) ir Vadovą (2 priedas).*
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „vanduo“ ir „ypatingos ekologinės situacijos“.
PATVIRTINTA
aplinkos ministro ir susisiekimo ministro
1999 09 15 įsakymu Nr. 285/347
LIETUVOS NACIONALINIS NAFTOS IŠSILIEJIMŲ JŪROJE LIKVIDAVIMO PLANAS
BENDROJI DALIS
ĮŽANGA
Prielaidos
Danijos aplinkos apsaugos Rytų Europai fondas 1995 m. sausio mėnesį sutiko finansuoti techninės pagalbos projektą, kartu su Lietuvos institucijomis rengiant Nacionalinį naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planą (NNIJLP) Lietuvai.
NNIJLP (toliau-planas) kūrimo procesas buvo suskirstytas į du etapus. Pirmajame etape buvo tiriami pagrindiniai poreikiai, esama bazė ir institucinė struktūra, reikalinga Lietuvos nacionaliniam naftos išsiliejimų likvidavimo planui įgyvendinti, ir kuriamas detalus dokumentas, skirtas aptarti nacionalinio naftos išsiliejimų plano įgyvendinimo galimybes. Antrasis etapas skirtas planui įgyvendinti.
Šis Lietuvos nacionalinis naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planas yra minėtų etapų darbo rezultatas.
Planą sudaro 2 dalys – Bendroji dalis ir Vadovas:
Bendroji dalis yra plano dalis, kurioje nurodomas plano tikslas, apibūdinama institucinė struktūra, nustatoma atsakomybė ir pateikiama naftos išsiliejimų likvidavimo strategija bei priemonės jai įgyvendinti. Šioje dalyje taip pat aptariami mokymų ir pratybų bendrieji klausimai.
Bendroji dalis daugiausia skirta atsakingoms administracinėms institucijoms. Joje pateikti politiniai sprendimai, sudarantys plano pagrindą, bei jų įgyvendinimo būdai.
Vadovas yra operatyvinė plano dalis, įgalinanti atsakomųjų veiksmų organizaciją veikti vadovaujantis institucine struktūra ir taisyklėmis, nurodytomis Bendrojoje dalyje.
Vadove pateikta dalykiška informacija leidžia visų lygių atsakomųjų veiksmų organizacijai įvertinti, reaguoti ir valdyti situacijas, numatytas plane.
Vadovas labiau skirtas operatyvinėms atsakingoms institucijoms ir operatyvinių veiksmų dalyviams.
Planas, atsižvelgiant į nacionalinės bazės, institucinių struktūrų tarptautinio bendradarbiavimo pokyčius, turi būti nuolat tikslinamas.
1. ĮVADAS
1.1. KONTEKSTAS
Lietuvos nacionalinis naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planas (toliau-planas) yra iš anksto nustatytų įspėjimo, įvertinimo, vadovavimo ir valdymo bei atsakomųjų veiksmų seka galimų įvykių atveju. Jis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei taisyklėmis, kitais nacionaliniais ir tarptautiniais įsipareigojimais, taip pat 1974 metų Baltijos jūros rajono jūrinės aplinkos apsaugos konvencija (Helsinkio konvencija) ir 1990 metų Pasiruošimo naftos išsiliejimams, atsakomųjų veiksmų ir bendradarbiavimo tarptautine konvencija (OPRC konvencija).
1.2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Pagrindinis šio plano tikslas – padėti organizuoti ankstyvus ir efektyvius atsakomuosius veiksmus Lietuvos atsakomybės rajone ir (arba) interesų rajone, įvykus ar galint įvykti naftos išsiliejimams, bei palengvinti nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą Baltijos jūroje.
Šis planas nustato nacionalinės parengties ir atsakomųjų veiksmų sistemą, įskaitant valstybinius ir privačius išteklius, reikalingus atsakomiesiems veiksmams naftos išsiliejimo ar galimo išsiliejimo į jūros aplinką atveju.
Pagrindiniai plano uždaviniai įgyvendinami:
- nustatant atsakomybę ir politikos kryptis;
- sukuriant operatyvinę organizaciją, atstovaujamą visų susijusių žinybų bei institucijų, ir apibrėžiant jų atsakomybės ribas;
- nustatant vadovavimo ir bendradarbiavimo principus bei atitinkamas organizacines struktūras;
- nustatant padidintos rizikos zonas;
- nustatant prioritetines apsaugos ir valymo zonas;
- reglamentuojant naftos išsiliejimų likvidavimo strategiją;
- apsirūpinant būtiniausia tam tikro tipo, iš anksto numatyta teršalų valymo įranga;
- parengiant visų lygių atsakomųjų veiksmų pajėgas;
- vykdant pratybas parengčiai įvertinti ir tobulinti;
- įgyvendinant priimtas tarptautines savitarpio paramos sutartis.
1.3. GEOGRAFINIS RAJONAS
Planas taikomas, kai dėl incidento jūroje ar kito incidento užteršiamas ar gali būti užterštas Lietuvos atsakomybės rajonas, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus vandenys (Kuršių marios ir Klaipėdos uosto akvatorija), teritoriniai vandenys, ribojami kranto linijos už didžiausio atoslūgio žymės litoralės zonoje, ir išskirtinė ekonominė zona, delimituota susitarimais tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių bei priskirta Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais.
Kada atsakomųjų veiksmų rajonai pagal 1974 ir 1992 m. Helsinkio konvenciją (1974 m. Konvencijos VI priedo 7 taisyklė ir 1992 m. Konvencijos VII priedo 4 taisyklė) bus nustatyti sutarties valstybių susitarimu, atsakomybės rajonas bus patikslintas.
Planas taip pat galioja Lietuvos interesų rajone, kuris šiuo atveju yra Baltijos jūros dalis, esanti už atsakomybės rajono, kur, įvykus teršimo nafta atvejui, gali būti pažeisti Lietuvos Respublikos interesai.
Planas apima taršos nafta atvejus jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose.
Incidentai sausumos paviršiniuose vandenyse, pvz., upėse ir ežeruose, neįtraukiami į planą, išskyrus atvejus, kai teršalai patenka į plano geografinį rajoną.
Naftos išsiliejimų valymo operacijos pakrantėse plane taip pat nenumatytos.
1.4. SĄVOKOS IR SANTRUMPOS
Šiame plane:
Nafta reiškia visų rūšių naftą, įskaitant gryną naftą, naftos kurą, naftos nuosėdas, naftos atliekas ir naftos produktus, taip pat tokius perdirbtus naftos produktus kaip orimulsija.
Kenksmingos medžiagos – tai įvairios medžiagos, įskaitant naftą, kurių ištekėjimas ar išmetimas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, pakenkti gyviesiems ištekliams ir jūros ištekliams, pakenkti poilsiavimui ar trukdyti kitam teisėtam jūros ar gretimų pakrančių naudojimui.
Incidentas jūroje reiškia laivų susidūrimą, užplaukimą ant seklumos ar navigacijos incidentą arba kitus įvykius laive ar už jo, dėl kurių padaroma materialinė žala arba iškyla tokios žalos grėsmė laivui ar kroviniui.
Teršimo nafta incidentas reiškia įvykį ar kelis susijusius įvykius, dėl kurių išsilieja ar gali išsilieti naftos produktai, keliantys ar galintys sukelti pavojų jūros aplinkai ar pakrantei, arba kitiems Lietuvos ar kitų Baltijos jūros valstybių bendriems interesams, kuriems likviduoti reikia imtis skubių priemonių ar kitų operatyvių atsakomųjų veiksmų.
Eksploatacinis jūros teršimas yra bet koks jūros teršimas dėl kasdienės laivų, įrenginių jūroje ir kitų terminalų eksploatacijos, taigi sukeltas ne avarijos.
Planas reiškia Lietuvos nacionalinį naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planą (NNIJLP).
Prevencija yra išsiliejimų prevencija kilus pavojui, t. y. jei tanklaivis užplaukė ant seklumos, reikės imtis visų reikalingų išsiliejimo prevencijos priemonių ar apriboti ir sumažinti išsiliejimų padarytą žalą.
Lietuvos jūros rajonas yra Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, teritoriniai vandenys (ribojami kranto linijos už didžiausio atoslūgio žymės litoralės zonoje) ir išskirtinė ekonominė zona, delimituota susitarimais tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių bei priskirta Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais. Šiame plane vidaus vandenys yra Klaipėdos uosto akvatorija ir Kuršių marios.
Lietuvos atsakomųjų veiksmų zona yra Lietuvos jūros rajonas.
Lietuvos atsakomųjų veiksmų rajonas yra Lietuvos atsakomųjų veiksmų zona ir ta Baltijos jūros dalis, kuri neįeina į Lietuvos atsakomųjų veiksmų zoną ir dėl kurios gali būti susitarta su kaimyninėmis valstybėmis pagal 1974 ir 1992 m. Helsinkio konvenciją.
Pakrantės yra visos Lietuvos pakrantės, esančios į sausumos pusę nuo didžiausio atoslūgio žymės litoralės zonoje, paplūdimiai ir drėgnosios žemės, kurios nepriklauso Lietuvos jūros rajonui.
Atsakomybės rajonas yra Lietuvos atsakomųjų veiksmų zona. Pagal 1974 ir 1992 m. Helsinkio konvenciją nustačius atsakomųjų veiksmų rajonus, atsakomybės rajonas reikš Lietuvos atsakomųjų veiksmų rajoną.
Interesų rajonas yra Baltijos jūra už atsakomybės rajono, kuriame teršimo nafta incidentas gali paveikti Lietuvos interesus.
Vadovaujančioji agentūra yra vyriausybės institucija, pagal planą paskirta būti atsakingąja už atsakomuosius veiksmus įvykus taršos nafta incidentui.
Padedančioji institucija yra bet kokia organizacija, kuri pagal planą paskirta suteikti specifinę pagalbą vykdant atsakomuosius veiksmus.
Vadovaujančioji šalis (tarptautinė) yra sutarties valstybė, kurios atsakomųjų veiksmų rajone įvyko nelaimė jūroje ir kuri yra paskirta vykdyti operatyvinį valdymą jungtinių atsakomųjų veiksmų metu.
Atsakingoji vyriausybės institucija yra kompetentinga vyriausybės institucija, kuriai priskirta politinė ir administracinė atsakomybė dėl avarinių ir (arba) eksploatacinių teršimų nafta likvidavimo.
Atsakingoji operatyvinė institucija yra kompetentinga institucija, paskirta atsakingąja už operatyvinius veiksmus likviduojant avarinę ir (arba) eksploatacinę taršą nafta.
Operatyvinis vadovavimas yra bendras nacionalinių atsakomųjų veiksmų koordinavimas ir valdymas.
Operatyvinis valdymas (tarptautinis) yra bendras vadovaujančiosios šalies tarptautinių atsakomųjų veiksmų koordinavimas ir valdymas, įskaitant įsakymų davimą ir informacijos gavimą, reikalingus atsakomiesiems veiksmams vykdyti.
Taktinis vadovavimas reiškia tiesioginį vadovavimą vykdant konkrečius paskirtų priešakinių komandų ir (arba) junginių atsakomuosius veiksmus įvykio vietoje bei jų koordinavimą. Atitinkamose atsakomybės zonose jis priskiriamas VJV, PV, AVJV, NVJV ir priešakinių komandų, komandų bei kitų junginių vadovams.
Operacijų laikinasis vadas (OV) yra asmuo, paskirtas nacionaliniam operatyviniam vadovavimui.
Atsakomųjų veiksmų vadas (AVV) (tarptautinis) yra vadovaujančiosios šalies operatyviniam valdymui paskirtas asmuo. Jis skiriamas tik tarptautinių atsakomųjų veiksmų metu.
Veiksmų jūroje vadas (VJV) yra asmuo, paskirtas taktiniam vadovavimui jūroje.
Pakrantės vadas (PV) yra asmuo, paskirtas taktiniam vadovavimui pakrantėje.
Nacionalinis veiksmų jūroje vadas (NVJV) (tarptautinis) yra asmuo, paskirtas nacionalinių priešakinių komandų taktiniam vadovavimui ir veikiantis pagal AVJV taktinį vadovavimą jungtinių operacijų jūroje metu. Šis asmuo skiriamas tik tarptautinių atsakomųjų veiksmų metu.
Aukščiausiasis veiksmų jūroje vadas (AVJV) (tarptautinis) yra vadovaujančiosios šalies paskirtas asmuo, kuris pagal atsakomųjų veiksmų vado nurodymus vykdo taktinį vadovavimą jungtinių operacijų jūroje metu. Tokiose situacijose NVJV veiks vadovaujant AVJV. AVJV pareigos skiriamos tik tarptautinių atsakomųjų veiksmų metu.
Priešakinė komanda yra vienas ar daugiau laivų arba lėktuvų junginys, galintis savarankiškai atlikti atsakomuosius veiksmus, pvz.: likviduoti išsiliejusią naftą cheminėmis priemonėmis arba lokalizuoti, surinkti ir laikinai saugoti naftą naudojant mechanines priemones. Priešakinės komandos dirbs vadovaudamosi VJV nurodymais (taktinis vadovavimas). Šių operacijų metu jos paprastai veiks pagal savo NVJV taktinio vadovavimo principus ir pagal AVJV bendrojo taktinio vadovavimo principus.
Komanda yra personalas, atsakomųjų veiksmų metu pasirengęs dalyvauti kaip savarankiškas junginys. Tai gali būti laivų, lėktuvų ir kitų junginių personalas arba personalas, padedantis apsaugoti paplūdimius ir pakrantes nuo teršimo nafta.
Atsakomieji veiksmai yra bet kokie veiksmai, kurių imtasi siekiant išvengti, sumažinti, stebėti ar kovoti su naftos tarša. Šiuo atžvilgiu neveikimas taip pat laikomas atsakomuoju veiksmu.
2. ATSAKOMYBĖ IR ATSAKOMŲJŲ VEIKSMŲ ORGANIZAVIMAS
2.1. ATSAKINGŲJŲ INSTITUCIJŲ PASKYRIMAS
(Schema, nurodanti organizacinę struktūrą, pateikta 7 skyriuje)*
2.1.1. Atsakingosios vyriausybės institucijos
Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija yra atsakingos už Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano parengimą ir įgyvendinimą ir yra paskirtos atsakingomis vyriausybės institucijomis bei vadovaujančiomis agentūromis sprendžiant avarijų ir (arba) eksploatacinių teršimų nafta likvidavimo klausimus Lietuvos atsakomybės rajone ar kituose Lietuvos interesų rajonuose.
Susisiekimo ministerija yra pagrindinė atsakingoji operatyvinė vyriausybės institucija, o Aplinkos ministerija yra atsakingoji vyriausybės institucija politiniu ir administraciniu požiūriu, kovojant su teršimu nafta jūroje (įskaitant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją ir Kuršių marias), nepriklausomai nuo taršos šaltinio ir aplinkybių.
Šių institucijų paskyrimas įgalina Susisiekimo ir Aplinkos ministerijas pagal jų kompetenciją nustatyti atsakomybę uosto administracijai ir uosto objektų bei kitų prie jūros esančių naftos terminalų tarnyboms. Tai reiškia lokalinių naftos išsiliejimų planų, kuriuos tvirtina abi ministerijos, parengimą.
Nacionalinis naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planas turi būti patvirtintas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2.1.2. Atsakingosios savivaldos institucijos
Savivaldybės yra atsakingos už naftos teršalų valymą joms priklausančiose pakrantėse. Jos rengia lokalinius valymo planus pagal atitinkamus įstatymus ir taisykles.
Kai nafta užteršiamos atitinkamų savivaldybių pakrantės, Susisiekimo ministerija iš esmės perduoda atsakomybę už naftos teršalų tvarkymą atitinkamoms vietos savivaldos institucijoms.
2.1.3. Atsakingoji operatyvinė institucija
Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras (GKC-Klaipėda), priklausantis Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, skiriamas operatyvine institucija atsakomiesiems veiksmams Lietuvos atsakomybės rajone organizuoti ir yra atsakingas už nacionalinius bei tarptautinius pranešimus apie taršos nafta atvejus.
Jei Lietuva inicijuoja ar yra įgaliojama vykdyti tarptautinius atsakomuosius veiksmus, operatyvinį valdymą, vadovaujant atsakomųjų veiksmų vadui, turi vykdyti GKC-Klaipėda.
2.2. PADEDANČIŲJŲ AGENTŪRŲ PASKYRIMAS
Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija yra skiriamos padedančiosiomis institucijomis.
Vidaus reikalų ministerijos Pasienio policija yra atsakinga už pagalbos teikimą vykdant išsiliejusios naftos likvidavimo operacijas.
Krašto apsaugos ministerija yra atsakinga už pagalbos teikimą atsakomųjų veiksmų metu.
2.3. OPERATYVINIO VADOVAVIMO, OPERATYVINIO VALDYMO IR TAKTINIO VADOVAVIMO REGLAMENTAVIMAS
Atsakomųjų veiksmų metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas yra atsakingas už operatyvinį vadovavimą, kurį vykdo jo pavaduotojas – operacijų laikinasis vadas (OV).
Taktinį vadovavimą vykdo veiksmų jūroje vadas (VJV) ir (arba) pakrantės vadas (PV), kuriuos paskiria GKC-Klaipėda.
Tarptautinių atsakomųjų veiksmų atveju GKC-Klaipėda skiria nacionalinį veiksmų jūroje vadą (NVJV).
Tarptautinių atsakomųjų veiksmų atveju, kurių metu Lietuva paskiriama vadovaujančiąja šalimi, GKC-Klaipėda vykdo operatyvinį valdymą vadovaujant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonui, kaip atsakomųjų veiksmų vadui, ir jo paskirtam aukščiausiajam veiksmų jūroje vadui (AVJV). OV pareigos panašios, kaip ir vykdant nacionalinius atsakomuosius veiksmus.
Tokių incidentų metu už taktinį vadovavimą pagal savo kompetenciją atsakingi AVJV, NVJV, VJV ir priešakinių komandų bei kitų junginių vadovai.
2.4. PAREIGŲ IR ATSAKOMYBĖS PADALIJIMAS
2.4.1. Susisiekimo ministerija
Vandens transporto departamentas yra atsakingas už atitinkamų įstatymų parengimą ir kitus teisinius aspektus jūros klausimais, taip pat už finansinius klausimus. Departamentas taip pat turi rengti instrukcijas Lietuvos Respublikos pasirašytų tarptautinių konvencijų reikalavimams įgyvendinti.
Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui suteikiami aukščiausieji operatyviniai įgaliojimai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vardu GKC-Klaipėda priskirtos vykdomosios operatyvinės funkcijos organizuojant atsakomuosius veiksmus.
Vykdydamas šias pareigas, GKC-Klaipėda kreipiasi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitoną. Centro funkcijos yra nacionalinio ryšių centro funkcijos ir šis centras skiriamas bendradarbiauti su Avarijų likvidavimo komitetu (žr. 2.4.6 p.) bei su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. GKC-Klaipėda dirba ištisą parą.
GKC-Klaipėda atsakingas už plano tikslinimą ir pagal Avarijų likvidavimo komiteto pasiūlymus koordinuoja regioninius bei lokalinius avarijų likvidavimo planus.
2.4.2. Aplinkos ministerija
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 01 24 nutarimą Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“ (Žin., 1996, Nr. 9-227) Aplinkos ministerija turi nustatyti taršos mastą, teikti hidrometeorologinę informaciją ir prognozuoti galimą taršos paplitimą, identifikuoti taršos kaltininkus bei įvertinti žalą aplinkai ir kitus taršos padarinius.
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyrius yra atsakingas už atitinkamų įstatymų rengimą ir kitus teisinius aspektus aplinkosaugos klausimais. Vandenų skyrius taip pat koordinuoja nacionalinę, dvišalę ir regioninę veiklą, įskaitant stambių naftos išsiliejimų padarinių įvertinimą.
Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra atsakingas už strategijos, kuria bus naudojamasi teršimų jūroje likvidavimo atvejais, parengimą, už stebėjimus iš oro, reikalavimų dėl jūroje ir pakrantėje surinktos naftos pašalinimo parengimą, už informacijos teikimą bei pagalbą nustatant ieškinius žalai atlyginti.
Pratybų bei įrangos specifikacijos nuorodų rengimas taip pat yra Aplinkos ministerijos kompetencija.
Šios funkcijos pavestos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris taip pat veikia kaip GKC-Klaipėda patarėjas visais operatyviniais klausimais dėl atsakomųjų veiksmų išsiliejus naftai ar esant jūros ir pakrantės užteršimo grėsmei.
2.4.3. Savivaldybės
Savivaldybės yra atsakingos už joms priklausančių nafta užterštų pakrančių valymą.
Avarinių situacijų metu gali būti pasitelkiami savivaldybių bei apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrai.
GKC-Klaipėda prašymu likviduoti naftos išsiliejimo padarinius gali padėti Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamento Klaipėdos apskrities skyrius.
Tuo atveju, kai savų pajėgų nepakanka, Klaipėdos apskrities civilinės saugos skyrius gali kreiptis į Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentą dėl prevencinių veiksmų koordinavimo bei dėl žalos, padarytos avarijos, pašalinimo.
2.4.4. Krašto apsaugos ministerija
Krašto apsaugos ministerija skiriama operacijų vykdymo padedančiąja institucija ir dalyvauja įgyvendinant planą.
GKC-Klaipėda prašymu Lietuvos karinės jūrų pajėgos padeda likviduoti taršos padarinius (pvz.: stebėjimai, informacijos teikimas, kita parama).
Panašią paramą suteikia karinių oro pajėgų junginiai (pvz.: stebėjimas iš oro ir pervežimai).
Krašto apsaugos ministerija paprašyta organizuoja krašto apsaugos tarnybos junginius atsakomiesiems veiksmams pakrantėje vykdyti.
2.4.5. Uostai ir naftos krovos įrenginiai
Pagal šį planą Susisiekimo ministerija, atstovaujama Vandens transporto departamento, ir Aplinkos ministerija, atstovaujama Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus, yra pagal kompetenciją atsakingos už naftos krovos įrenginių priežiūrą ir už visus Lietuvos uostus.
Uosto ir naftos krovos įrenginių administracijos yra atsakingos už išsiliejusios naftos likvidavimą savo teritorijose (akvatorijose). Tokiais atvejais, kai išsiliejimų mastas viršija jų likvidavimo pajėgas, būtina kreiptis papildomos pagalbos. Išsiliejusios naftos kiekį, kuriam likviduoti pakankamas pajėgas privalo turėti uostų (naftos krovos įrenginių) tarnybos, nustato Susisiekimo ir Aplinkos ministerijos.
Apie visus naftos išsiliejimo atvejus, net jei uosto ar naftos krovos įrenginių tarnyboms nereikia papildomos pagalbos, turi būti pranešta GKC-Klaipėda. Apie papildomos pagalbos prašymus taip pat informuojamas GKC-Klaipėda.
Uosto (naftos krovos įrenginių) administracija yra atsakinga už:
- lokalinių naftos išsiliejimų likvidavimo planų parengimą. Planai turi būti derinami su Avarijų likvidavimo komitetu ir patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos bei Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento;
- išsiliejusios naftos savo teritorijoje (akvatorijoje) surinkimo įrangos įsigijimą ir jos eksploataciją;
- sutarčių sudarymą su įmonėmis, priimančiomis surinktą naftą, ir su laivų (tanklaivių) savininkais;
- personalo mokymą.
Tuo atveju, kai nafta išsilieja uosto (naftos krovos įrenginių) teritorijose (akvatorijose), uosto (naftos krovos įrenginių) administracija yra atsakinga už:
- tam tikro kiekio išsipylusios naftos surinkimą, kontroliuojant Susisiekimo ministerijai, kuriai atstovauja GKC-Klaipėda, ir priemonių pasirinkimą neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti;
- nacionalinio naftos išsiliejimo atveju galimą naudoti uostų (naftos krovos įrenginių) tarnybų naftos surinkimo įrangą;
- naftos atliekų ir šiukšlių, surinktų avarijos likvidavimo metu, saugų pašalinimą.
2.4.6. Avarijų likvidavimo komitetas
Pagrindinė Avarijų likvidavimo komiteto funkcija – padėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijai ir GKC-Klaipėda rengti ir tikslinti planą bei koordinuoti nacionalinius ir tarptautinius su šiuo planu susijusius veiksmus. Komitetą sudaro atstovai iš suinteresuotų ministerijų ir žinybų.
Komitetas, kuris nėra jokios ministerijos ar kitos institucijos struktūrinis padalinys, yra nuolatos veikianti darbo grupė ir jo darbui vadovauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas.
Avarijų likvidavimo komitetas padeda Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijai vykdyti administracinius ir parengiamuosius darbus, o GKC-Klaipėda – vykdyti operatyvinius atsakomuosius veiksmus, susijusius su teršimu jūroje.
Be to, Avarijų likvidavimo komitetas teikia siūlymus Ekstremalių situacijų valdymo centrui.
2.4.7. Ekstremalių situacijų valdymo centras
Ekstremalių situacijų valdymo centras pasitelkiamas įvykus didelio masto naftos išsiliejimo avarijai, kurios pasekmės gali turėti ypač neigiamą poveikį visos šalies aplinkai.
Centras, siekiant operatyvesnės jo veiklos, bus papildytas specialistais iš suinteresuotų ministerijų, departamentų, įmonių ir regionų administracijų (jie vykdys Centro vadovo nurodymus).
Centras pataria ir padeda naftos išsiliejimus likviduojančiai operatyvinei organizacijai, vykdančiai atsakomuosius veiksmus, ir veikia kaip aukščiausioji Avarijų likvidavimo komiteto darbus patvirtinanti taryba.
3. NAFTOS IŠSILIEJIMŲ LIKVIDAVIMO STRATEGIJA
3.1. bendrasis naftos išsiliejimų rizikos įvertinimas lietuvos atsakomybės rajone
Teršimą nafta daugiausia sąlygoja laivų ir naftos krovos įrenginių eksploatacija Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bei terminaluose (ypač Būtingės terminale, pradėjus šiam veikti).
Avarijų arti Klaipėdos uosto vakarinės pakrantės ir Būtingėje gali padaugėti dėl suintensyvėjusio eismo, pradėjus eksploatuoti Būtingės terminalą.
Nepaisant to, kad lygiagrečiai su vakarų pakrante laivų eismas yra ribotas ir kad tarptautinės laivybos zona Baltijos jūroje yra gerokai nutolusi nuo Lietuvos pakrantės, taip pat dominuojančių srovių krypties (juda lygiagrečiai su pakrante), ekstremaliomis oro sąlygomis galimas didesnis ar mažesnis teršimas nafta iš laivų Lietuvos atsakomybės rajone.
Pakrantės taršos nafta priežastis taip pat gali būti ir didelis naftos išsiliejimas ekstremaliomis oro sąlygomis Gotlando salos rajone.
Kita vertus, priekrantės teršimas nafta, sukeliamas neteisėtų naftos išpylimų į Baltijos jūrą, nėra opiausia problema, kadangi tarptautiniai laivų maršrutai yra gerokai nutolę nuo pakrantės, be to, šį pavojų mažina ir nuolatinė šiaurės krypties srovė.
Būtina atsižvelgti į jūros užteršimo grėsmę (įskaitant Kuršių marias) iš upių, kurias kerta intensyvaus naftos produktų transportavimo linijos – geležinkeliai, naftotiekiai ir krovininių automobilių keliai.
3.2. BENDRASIS ŽALOS ĮVERTINIMAS DĖL NAFTOS IŠSILIEJIMO LIETUVOS ATSAKOMYBĖS RAJONE
Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantė pasižymi ekosistemų įvairove, smėlio ir akmenų paplūdimiais, smėlio kopomis ar molio klifais bei užpelkėjusiomis žemėmis.
Žvejybiniai interesai susiję su ta Lietuvos priekrantės vandenų dalimi, kurioje yra žuvų nerštaviečių. Ypač jautri žmogaus veiklai yra seklių (iki 20 metrų gylio) priekrantės vandenų ekosistema. Čia yra produktyviausi žuvų neršto ir atsiganymo rajonai.
Vadove pridėti žemėlapiai, kuriuose nužymėtos jautriausios naftos išsiliejimams pakrantės.
3.3. NAFTOS IŠSILIEJIMŲ LIKVIDAVIMO PAJĖGOS
Numatyta, kad nacionalinės kovos su naftos išsiliejimais pajėgos Lietuvos atsakomybės rajone turi likviduoti 2 500 tonų išsipylusios naftos (iš jų 20% atviruose vandenyse, t. y. Baltijos jūroje, 2% – uždaruose vandenyse, t. y. Kuršių mariose, ir 78% – priekrantės zonoje).
Išsiliejusios naftos likvidavimo pajėgos ir įranga (apie 3 000 metrų boninių užtvarų ir 11 graibštuvų (anglų k. „skimmer“) yra Klaipėdoje ir Nidoje.
Išsamesnė informacija apie naftos surinkimo įrenginius pateikta Vadove (nurodyti skaičiai apima esamą ir pasiūlytą naują įrangą).
Šiuo metu numatyta taikyti tik mechaninį išsiliejusios naftos surinkimo būdą.
3.4. NAFTOS IŠSILIEJIMŲ LIKVIDAVIMO STRATEGIJA
Dėl galimo pavojaus ir tam tikrų rajonų ekosistemų jautrumo (žr. 3.1 ir 3.2 p.), išsiliejus naftai Lietuvos atsakomybės rajone, būtina imtis operatyvių veiksmų.
Veiksmų operatyvumą užtikrina:
- Nacionalinis ryšių centras (GKC-Klaipėda), veikiantis ištisą parą;
- priešakinės komandos ir kitos atsakomųjų veiksmų komandos bei junginiai, nuolatos pasirengę vykti į avarijos vietą (per 2 valandas po įspėjimo);
- aiškiai apibrėžtos tarptautinės paramos sąlygos likviduojant stambesnių avarijų padarinius.
Geografinis atsakomųjų veiksmų rajonas (prie taršos šaltinio, jautrioje zonoje ar tarp taršos šaltinio ir jautrios zonos) turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu avarijos atveju, atsižvelgiant į priešakinių komandų, kitų komandų dislokavimo ir įrangos sandėliavimo vietas, naftos rūšį ir kiekį, esamas ir prognozuojamas oro sąlygas bei teritorijų, kurioms keliama grėsmė, apsaugos prioritetus.
Išsiliejusi nafta surenkama mechaniniu būdu, nebent būtų gautas leidimas taikyti kitus jos likvidavimo būdus.
Naudoti dispergentus, taip pat taikyti kitus, ne mechaninius kovos su nafta metodus bei surinktos naftos pašalinimo būdus, galima tik vadovaujantis Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išleistomis nuorodomis.
Jei šiose nuorodose tai nenumatyta, leidimą dėl minėtų metodų panaudojimo turi išduoti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Ekstremalių situacijų atveju, kai tokio leidimo iškart gauti neįmanoma, o likvidavimo darbų atidėjimas gali sukelti grėsmę žmonėms, apie naudojamas nemechanines priemones būtina skubiai informuoti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą.
4. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS NAFTOS IŠSILIEJIMŲ LIKVIDAVIMO KLAUSIMAIS
4.1. 1974 m. Baltijos jūros rajono jūrinės aplinkos apsaugo konvencija
(Helsinkio konvencija)
Lietuva, ratifikavusi 1974 m. Helsinkio konvenciją, privalo laikytis joje nustatytų įsipareigojimų bei rekomendacijų, taisyklių ir procedūrų, kurias priėmė sutarties valstybės.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija ir GKC-Klaipėda yra atsakingi už tolesnį darbą nacionaliniu operatyviniu lygiu HELCOM veikloje, susijusioje su naftos išsiliejimų likvidavimu jūroje ir pakrantėje.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija taip pat atsakinga už darbą nacionaliniu lygiu, įgyvendinant MARPOL 73/78 konvencijos reikalavimus.
4.2. 1990 m. pasiruošimo naftos išsiliejimams, atsakomųjų veiksmų ir bendradarbiavimo Tarptautinė konvencija (OPRC konvencija)
Ratifikuodama 1990 m. OPRC konvenciją, Lietuva įsipareigos atskirai ar bendrai imtis visų tinkamų priemonių pagal Konvencijoje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus dėl pasiruošimo ir reagavimo į visus naftos išsiliejimo incidentus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija ir GKC-Klaipėda yra atsakingi už tolesnį darbą nacionaliniu operatyviniu lygiu OPRC veikloje, susijusioje su naftos išsiliejimų likvidavimu jūroje ir pakrantėje.
4.3. 1992 m. Baltijos jūros rajono jūrinės aplinkos apsaugos konvencija
(Helsinkio konvencija)
Ratifikavusi 1992 m. Helsinkio konvenciją, Lietuva, šiai Konvencijai įsigaliojus, bus įpareigota vykdyti visas Konvencijos nuostatas, taip pat sutarties valstybių priimtas rekomendacijas, taisykles ir procedūras.
5. ŠVIETIMAS, MOKYMAS IR PRATYBOS
Avarijų likvidavimo komiteto nariai privalo pateikti pasiūlymus, kuriuos komitetas kasmet išanalizuotų ir numatytų švietimo ir mokymo nacionalinės programos projektą įvairioms nacionalinės programos dalims. Projektas pateikiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijai tvirtinti ir tolesniam jo vykdymui organizuoti.
Pagal Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išleistus tipinius pratybų reikalavimus Avarijų likvidavimo komitetas kiekvieniems ateinantiems metams turi parengti nacionalinių ir privačių pajėgų pratybų programą.
6. PLANO PATVIRTINIMAS, TIKSLINIMAS IR KOREGAVIMAS
Planas įsigalios patvirtinus jį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Siūlymus dėl Bendrosios plano dalies tikslinimo ir koregavimo rengia GKC-Klaipėda, bendradarbiaudamas su Avarijų likvidavimo komitetu ir kitomis atitinkamomis institucijomis. Jie tvirtinami tokia pat tvarka, kaip ir Planas.
Vadovo patikslinimus ir pataisymus po konsultacijų su Avarijų likvidavimo komitetu ir atitinkamomis institucijomis išleidžia GKC-Klaipėda.