LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1998 m. birželio 22 d. Nr. 743
Vilnius
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles (pridedama).
2. Suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teisę aiškinti šiuo nutarimu patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles.
3. Įpareigoti Statistikos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 24 dienos, skelbti „Valstybės žiniose“ praėjusio mėnesio Lietuvos Respublikos ūkio darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio dydį.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 17-397);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 925 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 56-1411);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 78-1812);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 46 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 4-103);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 142 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 10-255);
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 619 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 51-1228);
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 788 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 64-1525);
4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2479);
4.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 658 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 60-1421);
4.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 660 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 142 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 1997, Nr. 60-1423);
4.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 266 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2457).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 743
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLĖS
BENDROJI DALIS
1. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu. Taisyklėse nustatoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas) sudarymo, tvarkymo, vykdymo, apskaitos ir atskaitomybės tvarka, taip pat pateikiama pagrindinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, papildomos lentelės ir pinigų srautų klasifikacija (pagal šių taisyklių 1 priedą), Valstybinio socialinio draudimo fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitos struktūra ir pagrindiniai apskaitos principai (pagal šių taisyklių 2 priedą).
Šiomis taisyklėmis turi vadovautis Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos, taip pat draudėjai ir apdraustieji.
2. Draudėjais yra laikomos visų nuosavybės formų įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, mokantys atlyginimą asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, tarnybos ar narystės pagrindais renkamose institucijose. Draudėjų funkcijas taip pat vykdo individualių (personalinių) įmonių savininkai (bendrasavininkiai), kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys valstybinio socialinio draudimo įmokas už save, bei ūkininkai, mokantys šias įmokas už save ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje.
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO PROJEKTO RENGIMAS
4. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas sudaromas kalendoriniams metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apyvarta detalizuojama pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą pagrindinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją, papildomas lenteles ir pinigų srautų klasifikaciją.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekto sudarymą organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Parengtas projektas kartu su 2 metų prognozės skaičiavimais pateikiamas svarstyti ir aprobuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai, kuri jį aprobavusi pateikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
5. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro draudėjų įmokos, apdraustųjų įmokos, individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių), kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų ir ūkininkų įmokos, savanoriškai apsidraudusių asmenų įmokos, baudos, delspinigiai, kitos su valstybiniu socialiniu draudimu susijusios sankcijos, asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir veiklos pajamos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos numatomos pagal kiekvieną nurodytąją įmokų mokėtojų grupę bei draudimo rūšį. Draudėjų ir apdraustųjų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos numatomos atsižvelgiant į atlyginimo už darbą bei valstybiniu socialiniu draudimu apdraustųjų skaičiaus kitimą per pastaruosius 2–3 metus.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos iš priskaičiuotų baudų, delspinigių ir kitų su valstybiniu socialiniu draudimu susijusių sankcijų numatomos įvertinus draudėjų įsiskolinimų kitimą per 2–3 metus bei sankcijų dydžius. Atsižvelgiant į įsiskolinimų struktūrą, atskirai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančios sumos.
Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo sprendimų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėjo valstybinio socialinio draudimo išlaidos arba sumažėjo pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai nekeičiami. Sprendimą dėl asignavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priima Lietuvos Respublikos Seimas.
Rengiamame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte nenumatomos atgautos į ankstesnių metų išlaidas perkeltos abejotinai atgautinos sumos.
Veiklos pajamos – tai kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos, gautinos vykdant valstybinį socialinį draudimą ir nenumatytos kituose pajamų straipsniuose. Jų dydis numatomas įvertinus veiklos pajamų kitimą per praeitą laikotarpį bei prognozuojamus (ateinančių metų) vartotojų kainų indeksus.
Pajamų skaičiavimai pateikiami lentelėse, kurių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
6. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro išmokos pagal pensijų draudimą, ligos ir motinystės (tėvystės) draudimą, draudimą nuo nedarbo, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, įvertintos neatgautinos lėšos ir abejotinai atgautinos sumos, veiklos sąnaudos.
7. Valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo kategorijai priklauso senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) ir ištarnauto laiko pensijos.
Lėšos valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį (atskirai dirbantiems ir nedirbantiems asmenims). Panaikinus skirtingą dirbantiems ir nedirbantiems asmenims pensijų mokėjimo tvarką, lėšos kiekvienai šių pensininkų grupei nenumatomos. Lėšos, skirtos valstybinio socialinio draudimo pensijoms mokėti, numatomos atsižvelgiant į pensininkų skaičių, bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų kitimą bei vidutinius pensijų dydžius, taip pat į pensininkų skaičiaus ir vidutinių pensijų dydžių kitimą per pastaruosius 2–3 metus, gyventojų struktūros (pagal amžiaus grupes) kitimą bei kitus veiksnius, turinčius įtakos nurodytųjų pensijų dydžiams ir pensininkų skaičiui.
8. Ligos ir motinystės (tėvystės) draudimo kategorijai priklauso ligos ir motinystės (tėvystės), apdraustųjų ir socialinio draudimo pensijų gavėjų laidojimo pašalpos bei transporto išlaidų kompensacijos.
Lėšos valstybinio socialinio draudimo pašalpoms mokėti numatomos pagal kiekvieną jų rūšį, atsižvelgiant į jų mokėjimo kitimą per pastaruosius 2–3 metus ir kitus duomenis (gimstamumo ir mirštamumo statistikos rodiklius, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąlygų kitimą, apdraustų asmenų sergamumą, suluošinimo darbe, profesinių ligų ir invalidumo analizės medžiagą).
Lėšų, skirtų valstybinio socialinio draudimo pensijoms ir pašalpoms mokėti, skaičiavimo lentelių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
9. Draudimo nuo nedarbo kategorijai priklauso privalomojo draudimo nuo nedarbo lėšomis vykdomos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą. Lėšos draudimui nuo nedarbo numatomos atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, kurių formą nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
10. Pervedamoms į Privalomojo sveikatos draudimo fondą lėšoms priklauso sveikatos draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 2 dalį.
11. Rengiamame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte nenumatomos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos.
12. Veiklos sąnaudas sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų etatinių ir neetatinių darbuotojų darbo apmokėjimo, socialinio draudimo, ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos bei prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos (pvz., raštinės sąnaudos, ryšių paslaugų išlaidos, išlaidos šildymui, elektrai, vandeniui, einamajam remontui, nuomai, transportui, komandiruotėms, kadrų rengimui, kvalifikacijos kėlimui, smulkiam mažaverčiam inventoriui ir medžiagoms, turto draudimui ir įvertinimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, auditui, kompiuterinės technikos palaikymui ir aptarnavimui, kompiuterizuoto duomenų apdorojimo užduočių rengimui ir diegimui, dokumentų ir blankų gamybai, metodinės medžiagos rengimui ir leidybai, mokslo tiriamiesiems darbams, sąnaudoms, susijusioms su pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimu), kitos su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo vykdymu susijusios išlaidos. Sveikatos draudimo atitinkamos dalies vykdymo išlaidos aptariamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinės ligonių kasos sutartyse.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, jos teritorinių skyrių ir įstaigų darbuotojų skaičiaus ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvus bei darbo apmokėjimo schemas tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
Kiekvienoje Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoje sudaroma nurodytųjų išlaidų sąmata. Išlaidos šioje sąmatoje nurodomos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytą klasifikaciją. Visose Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigose vartojama tipinė veiklos sąnaudų sąmatos forma. Sąmatos formą, jos pildymo ir apskaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
13. Valstybinio socialinio draudimo fonde sudaromas Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervas (toliau vadinama – fondo rezervas) ir kasos apyvartos lėšos pinigų srautui užtikrinti. Fondo rezervas skiriamas Valstybinio socialinio draudimo fondui stabilizuoti ir yra ne mažesnis kaip 15 procentų metinės Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų sumos. Šis fondas formuojamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamų dalies, viršijančios išlaidas, neįskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Jeigu fondo rezerve susikaupia 20 ir daugiau procentų metinės pajamų sumos, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl įmokų tarifų mažinimo ar išmokų didinimo.
Pinigų srautui užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų bankų sąskaitose pinigų vidutiniai likučiai privalo dengti 3 dienų išlaidų sumą.
14. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Duomenys šiame projekte pateikiami metinėmis apyvartomis pagal šių taisyklių 1 priede pateiktos pagrindinės Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos, papildomų lentelių ir pinigų srautų klasifikacijos straipsnius. Taip pat pridedami kiekvieno straipsnio skaičiavimai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ataskaita (aiškinamasis raštas).
15. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei jos nustatytu laiku ir svarstomas kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektu.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal šių taisyklių 1 priede pateiktą pagrindinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją, kartu paskirstomas bendrasis privalomojo socialinio draudimo tarifas atskiroms draudimo rūšims. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto tvirtinimo skelbiamas viešai.
Jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas laiku nepatvirtintas, jo (iki patvirtinimo) išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų biudžeto 1/12 indeksuotų išlaidų. Nurodytojo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos 2.1 – 2.4 straipsnių išlaidos nelimituojamos.
16. Patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, per 2 savaites atliekami šie darbai:
16.1. biudžeto metinės sumos paskirstomos ketvirčiais pagal visus šių taisyklių 1 priede nurodytus pagrindinės Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos straipsnius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba patvirtina biudžeto sumų paskirstymą ketvirčiais;
DRAUDĖJŲ REGISTRAVIMAS IR ĮMOKŲ MOKĖJIMAS
17. Visi draudėjai privalo registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose per 10 dienų nuo jų įsteigimo dienos. Registruojamasi šia tvarka:
17.1. įmonės, įstaigos ir organizacijos registruodamosi pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams užpildytą draudėjo kortelę, o individualių (personalinių) įmonių savininkai (bendrasavininkiai), kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys ir ūkininkai, drausdami save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, – registracijos korteles, kurių formas nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
17.2. draudėjui neatvykus registruotis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius įregistruoja jį, remdamasis Įmonių registro tvarkytojo duomenimis;
17.3. įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, individualių (personalinių) įmonių savininkams, kitiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilygintiems savarankiškai dirbantiems asmenims ir ūkininkams, įregistruotiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose, išduodami atitinkami pažymėjimai, kurių formą nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
17.4. pasikeitus draudėjo registracijos kortelėje nurodytiems duomenims, draudėjas privalo apie tai per 10 dienų raštu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui;
18. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti atlyginimas už darbą nepriklausomai nuo draudėjų įsiregistravimo teritoriniuose skyriuose datos. Įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą moka:
18.1. draudėjai, nurodyti šių taisyklių 2 punkte. Draudėjai privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto (nepriklausomai nuo išmokų šaltinių) atlyginimo už darbą (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą), bet ne mažesnio už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalų darbo užmokestį, išskyrus šių taisyklių 19 punkte nurodytas išmokas.
Jeigu apdraustasis dirba ne vienoje darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos, nustatoma kiekvienoje darbovietėje atskirai.
Nustatant minimalią pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis (priklausomai nuo konkrečiam darbuotojui taikomos darbo laiko apskaitos formos).
Jeigu pagal įstatymus darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, įmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą, bet ne mažesnį kaip minimalus darbo užmokestis, perskaičiuotas proporcingai dirbtam laikui.
Jeigu pažeidžiant įstatymus atlyginimas už darbą skaičiuojamas mažesnis už minimalų darbo užmokestį, įmokos skaičiuojamos nuo tam laikotarpiui patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio. Nustačius darbo įstatymų pažeidimus, kartu su papildomai priskaičiuota įmokų suma skaičiuojama bauda pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnį. Visa papildoma darbdavio ir apdraustojo mokama įmokų suma skaičiuojama iš darbdavio lėšų;
18.2. apdraustieji, kurie gauna atlyginimą už darbą. Šie asmenys privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo jiems apskaičiuoto atlyginimo už darbą (įskaitant ir neapmokestinamąjį pajamų minimumą). Šias įmokas iš jų atlyginimo už darbą atskaito darbdavys, laikydamasis šių taisyklių 18.1 punkte numatytų principų;
18.3. Valstybės saugumo departamentas, Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija moka privalomojo valstybinių socialinio pensijų draudimo įmokas nuo Valstybės saugumo departamento pareigūnams, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos sistemų karininkams, liktinės tarnybos puskarininkiams ir kareiviams apskaičiuoto atlyginimo už tarnybą (įskaitant neapmokestinamąjį pajamų minimumą). Šios institucijos taip pat atskaito nurodytų apdraustųjų asmenų mokamas įmokas šių taisyklių 18.2 punkte nustatyta tvarka.
Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus įmokų tarifus moka Krašto apsaugos ministerija už tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkus (būtinosios tarnybos karius), o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – už motinas (tėvus), auginančius vaikus iki 3 metų amžiaus;
18.4. individualių (personalinių) įmonių savininkai (bendrasavininkiai), kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys ir ūkininkai. Jie privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas moka už save, o ūkininkai – ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus įmokų tarifus bazinei pensijai nuo įmonės ar ūkio įregistravimo atitinkamuose registruose įstatymų nustatyta tvarka dienos;
19. Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
19.1. valstybinio socialinio draudimo ir socialinės paramos pašalpų, pensijų ir kompensacijų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Gyventojų užimtumo fondo, savanoriškojo draudimo fondų, įmonių pensijų fondų lėšų;
19.2. pašalpų ir premijų, skiriamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei vietos savivaldos sprendimais, taip pat pašalpų, mokamų iš labdaros fondų bei labdaros organizacijų lėšų (išskyrus pašalpas, mokamas šių fondų ir organizacijų darbuotojams);
19.3. įmonių, įstaigų ir organizacijų vienkartinių pašalpų, mokamų mirus darbuotojui ar jo šeimos nariui, taip pat stichinių nelaimių atvejais;
19.4. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Gyventojų užimtumo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų fondų lėšų mokamų premijų ir prizų, skiriamų konkursų, loterijų laimėtojams ar varžybų nugalėtojams;
19.5. kompensacijų, mokamų atleidžiamiems darbuotojams už nepanaudotas atostogas, taip pat kompensacijų, mokamų atleidžiamiems iš darbo asmenims pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 30 straipsnį, ir išeitinių pašalpų, mokamų pagal nurodytojo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, bei kompensacijų, mokamų pagal nurodytojo įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;
19.6. išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, mėnesinius transporto bilietus, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą, taip pat išmokų pagal darbo įstatymus skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dydžių;
19.7. išmokų materialinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti;
19.8. įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą seminaruose, kursuose, mokymo įstaigose;
19.9. nemokamai išduotų akcijų arba padidintos pajaus vertės, jeigu akcijos išduodamos ar pajus didinamas iš praėjusių metų pelno arba dėl pagrindinių priemonių vertės indeksavimo;
19.10. atlyginimo už darbą, mokamo užsienio šalių gyventojams, dirbantiems Lietuvos Respublikos įmonėse, bet išsaugantiems savo šalių socialinį aprūpinimą ir sudariusiems atitinkamas sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba;
19.13. sumų, mokamų draudimo bendrovei už darbuotojų gyvybės, turto, pareigybių draudimą, kai numatoma, jog draudimo suma, įvykus draudiminiam įvykiui, bus išmokėta ne darbuotojui, o draudėjui, taip pat už vykstančių į užsienį asmenų sveikatos draudimą;
19.14. priemokų buhalterijos darbuotojams už įmokų valstybiniam draudimui apskaičiavimą ir pervedimą;
19.16. pensijų priedų, prizų, dovanų, suteiktų asmeninių švenčių, konkursų progomis, pašalpų anksčiau toje įmonėje ar įstaigoje dirbusiems pensininkams;
19.18. autorinio atlyginimo ar honoraro, mokamo už mokslo, literatūros, meno kūrinius, taip pat laikraščių, žurnalų, spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams ir neetatiniams darbuotojams;
20. Bendrąjį privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą ir jo dydžius pagal atskiras draudimo rūšis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, o privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifą – Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.
Privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka asmenys iš savo atlyginimo už darbą, tarifus nustato Lietuvos Respublikos Seimas.
21. Draudėjai, skaičiuodami atlyginimo už darbą sumas, apskaičiuoja privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas šių taisyklių 18.1 – 18.3 punktuose nustatyta tvarka ir sumoka į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas turi sumokėti paimdamos iš banko įstaigų lėšas praėjusio mėnesio atlyginimams išmokėti, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Mokamieji pavedimai pateikiami bankams už visą atitinkamo laikotarpio privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą nepriklausomai nuo to, kiek lėšų yra draudėjo sąskaitoje; atskirai nurodomos draudėjo socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir apdraustojo įmokų sumos.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas moka kartą per ketvirtį. Įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną.
Ūkininkai už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, gali mokėti einamąsias įmokas jiems patogiu laiku ir periodais, bet metų laikotarpio – ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš lapkričio mėnesio 15 dieną.
Individualių (personalinių) įmonių savininkai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys gali įmokų nemokėti (to laikotarpio neįskaitant į draudiminį stažą) tik tais atvejais, kai jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupių invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos pensiją, taip pat kai yra draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu pagal įstatymus, o ūkininkai (už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje) – dar ir tais atvejais, kai jie ir nurodytieji šeimos nariai turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti.
Asmenys, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytais atvejais draudžiami savanoriškai, nurodytąsias draudimo įmokas moka draudimo sutartyse nustatyta tvarka.
Mokama pavedimais per banką, pašto perlaidomis arba į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus kasą.
22. Visiems draudėjams, pavėlavusiems sumokėti ar pervesti privalomąsias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus, skaičiuojami delspinigiai pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos ar pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai.
23. Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba draudėjams gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas ar pervestas privalomojo valstybinio socialinio draudimo (išskyrus privalomojo sveikatos draudimo) įmokas, išieškojimo laiką, jeigu šie dėl nuo jų pačių veiklos nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą. Įstaigas ir organizacijas, visiškai išlaikomas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, galima atleisti nuo delspinigių mokėjimo tik tiek, kiek jos nebuvo finansuojamos pagal Finansų ministerijos ir savivaldybių pateiktas ataskaitas.
24. Jeigu draudėjai, vengdami mokėti privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, laiku neįsiregistruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje ar neteisėtai tas įmokas sumažina, į Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus paimama visa nesumokėta įmokų suma, taip pat bauda, dvigubai didesnė už šią sumą.
Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet iki pavedimo patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra – iki tikrinimo pradžios) klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą įmokų sumą ir pristatė valstybinio socialinio draudimo įstaigoms patikslintas apyskaitas bei informaciją apie draudžiamųjų asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos įskaitytinai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų, nustatydami baudos mokėjimo grafiką. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu pažeidžiamas mokėjimo grafikas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatyta tvarka gali atleisti draudėjus nuo baudų mokėjimo, jeigu draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (aiškinimo teisę turinčių institucijų skirtingas aiškinimas ir panašiai). Kad kaltės nėra, draudėjas turi įrodyti pats. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
25. Apskaičiuotos, bet į Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus nustatytais terminais nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, baudos ir delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka nurašant lėšas iš draudėjo sąskaitos banke.
Pirmiausia išieškomos privalomosios įmokos, po to – baudos, o vėliausiai – delspinigiai. Apskaičiuotų, bet nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų išieškojimui senaties terminai netaikomi. Ne ginčo tvarka išieškomas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančias sumas banko įstaigos nurašo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigų inkasinius pavedimus iš visų ūkio subjekto sąskaitų šalies ir užsienio bankuose, esančiuose Lietuvoje. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimus išieškoti Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas bankų įstaigos vykdo proporcingai įsiskolinimams Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondams, tačiau tik po to, kai yra patenkinti reikalavimai atsiskaitymams už supirktą, taip pat perdirbtą žemės ūkio produkciją bei pagal dokumentus, susijusius su darbo santykiais.
Apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip 5 praėjusių kalendorinių metų Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančias įmokas.
Draudėjams, nustatytu laiku nepateikusiems valstybinio socialinio draudimo skyriams finansinės apyskaitos ar nemokantiems privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius, neleidžiantiems patikrinti valstybinio socialinio draudimo įmokų bei išmokų arba kai tikrinimo metu nustatomi klaidingo įmokų apskaičiavimo faktai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus ir jo pavaduotojų, teritorinių skyrių vedėjų ir pavaduotojų nurodymu bankų įstaigos nutraukia pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų.
Jeigu nemokamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ar delspinigiai, areštuojamas draudėjo turtas bei sąskaitos bankuose.
26. Valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
27. Lietuvos Respublikos bankų įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas aptarnauja nemokamai.
Lietuvos Respublikos bankų įstaigos atidaro įmonių, įstaigų ir organizacijų sąskaitas, kartu su kitais privalomaisiais dokumentais pateikus dokumentą apie jų įregistravimą draudėjais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje, ir uždaro nurodytąsias sąskaitas, pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos pažymą apie tai, kad jos, kaip draudėjai, įsiskolinimų neturi arba kad įstaiga neprieštarauja, jog draudėjas pakeistų jį aptarnaujantį banką.
Jeigų ūkio subjekto sąskaitos uždarymas vykdomas banko iniciatyva, bankas prieš 30 dienų įspėja apie tai registruotu laišku Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių. Sąskaita neuždaroma, jeigu per 30 dienų gaunamas pranešimas, kad sąskaitos savininkas yra neatsiskaitęs su Valstybinio socialinio draudimo fondu.
Lietuvos Respublikos bankų įstaigos teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių prašymu reikiamą informaciją apie bankuose atidarytas tikrinamųjų draudėjų sąskaitas ir lėšų likučius sąskaitose, taip pat kitą informaciją, kurios reikia Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms.
28. Likviduojamos įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo visiškai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu ir pranešti apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Likviduotosios įmonės, įstaigos ar organizacijos įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumoka priimančioji likvidavimo balansą organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo balanso priėmimo.
Reorganizuojamos (skaidomos) įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui reorganizavimo komisijos sprendimu perskirstomas kiekvienam smulkesniam ūkio subjektui proporcingai akciniam kapitalui. Apie tai informuojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Draudėjui bankrutavus, Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančios lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
29. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atidaromos Lietuvos Respublikos bankų įstaigose Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitos, taip pat valiutinės sąskaitos.
Į Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą įskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete numatytos pajamos. Iš šios sąskaitos reikiamos sumos pervedamos į teritorinių skyrių pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiklos finansavimo sąskaitas, taip pat jos naudojamos kaip laikinai laisvos lėšos. Iš šios sąskaitos finansuojamos ir kitos priemonės, numatytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitoje atliekamos visos šios įstaigos išlaikymo ir ūkinės veiklos piniginės operacijos. Lėšos į šią sąskaitą pervedamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitos. Lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklai finansuoti pervedamos remiantis patvirtintąja šios įstaigos veiklos sąnaudų sąmata.
30. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams Lietuvos Respublikos bankų įstaigose atidaromos šios Valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaitos operacijoms atlikti: draudėjų ir apdraustųjų įmokų, individualių (personalinių) įmonių sąvininkų (bendrasavininkių), kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų ir ūkininkų įmokų; savanoriškai apsidraudusių asmenų įmokų; papildomai išieškotų į Valstybinio socialinio draudimo fondą lėšų; valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiklos finansavimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitos tvarkomos taip:
30.1. į draudėjų ir apdraustųjų įmokų sąskaitą įskaitomos iš draudėjų ir jų apdraustųjų gaunamos visos apskaičiuotos privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurios pervedamos atskirai nurodant pavedimo tekste draudėjų valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas;
30.2. į individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių), kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų ir ūkininkų įmokų sąskaitą įskaitomos šių asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos;
30.3. į savanoriškai apsidraudusių asmenų įmokų sąskaitą įskaitomos savanoriškai apsidraudusių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos;
30.4. į papildomai išieškotų į Valstybinio socialinio draudimo fondą lėšų sąskaitą įskaitomos baudos, delspinigiai, padengiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų neteisingai išmokėtos sumos, regresiniais ieškiniais išieškomos sumos, palūkanos už likučius visose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių banko sąskaitose, išskyrus palūkanas už likučius šių skyrių veiklos finansavimo sąskaitose;
30.5. į valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąskaitą lėšos pervedamos atsižvelgiant į tai, kiek faktiškai jų reikia pensijoms, pašalpoms ir kitoms socialinio draudimo sumoms nustatytuoju laiku išmokėti. Kaupti šiose sąskaitose daugiau lėšų, negu reikia, draudžiama. Savaitės pabaigoje lėšų likutis valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąskaitoje turi būti ne didesnis už ateinančią savaitę numatomą išmokėti sumą.
Iš šios sąskaitos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai perveda draudėjams sumas, kurių reikia jiems pavestoms išmokoms mokėti. Apie tai, kiek lėšų reikia nurodytosioms išmokoms mokėti, draudėjai raštu praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pateikdami atitinkamus skaičiavimus. Skyriai, išnagrinėję draudėjų paraiškas, per 10 dienų nuo jų gavimo perveda į draudėjų sąskaitas reikiamas sumas. Šios lėšos naudojamos tik nustatytoms Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms ir privalo būti išmokėtos gavėjams ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sumų pervedimo į draudėjo sąskaitą;
30.6. į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių veiklos finansavimo sąskaitas lėšos pervedamos kartą per mėnesį, remiantis patvirtintomis šių skyrių veiklos sąnaudų sąmatomis. Lėšos, skirtos ateinančiam mėnesiui, pervedamos iki einamojo mėnesio 27 dienos (po 1/3 atitinkamam ketvirčiui skirtų lėšų). Prireikus lėšos gali būti pervedamos dažniau ir kitokio dydžio, tačiau neviršijant nurodytųjų skyrių veiklos sąnaudų sąmatose numatytų ketvirčių išlaidų;
30.7. lėšas, įplaukusias į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių draudėjų ir apdraustųjų įmokų sąskaitas, individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių), kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilygintų savarankiškai dirbančių asmenų ir ūkininkų įmokų sąskaitas, savarankiškai apsidraudusių asmenų įmokų ir papildomai išieškotų į Valstybinio socialinio draudimo fondą lėšų sąskaitas, Lietuvos Respublikos bankai, kuriuose yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sąskaitos, kiekvieną dieną perveda į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondo lėšų sąskaitą. Įplaukusios sumos pervedamos iš kiekvienos sąskaitos atskirai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai iš Lietuvos Respublikos bankų, kuriuose yra jų sąskaitos, gauna kiekvienos dienos įplaukų banko išrašus ir mokamuosius pavedimus.
31. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą organizuoja ir vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, jos įstaigos ir teritoriniai skyriai bei draudėjai, laikydamiesi šios tvarkos:
31.1. pensijos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo pensijas visiems pensininkams moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai. Kai kuriuos darbus, susijusius su pensijų mokėjimu už sutartą atlyginimą ir sutartais terminais, gali atlikti ryšių, kredito ar kitos organizacijos;
31.2. ligos ir motinystės (tėvystės), apdraustųjų ir socialinio draudimo pensijų gavėjų laidojimo pašalpos bei transporto išlaidų kompensacijos mokamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatais. Šias pašalpas skiria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai arba skyrių pavedimu – draudėjai. Pašalpas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, jos teritoriniai skyriai arba jos pavedimu draudėjai, ryšių, kredito ar kitos organizacijos;
31.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atskaitymus į Gyventojų užimtumo fondą perveda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (po 1/3 sumos, numatytos šiam tikslui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete kiekvienam ketvirčiui). Pasibaigus ketvirčiui, nurodytieji atskaitymai perskaičiuojami pagal faktiškai gautas draudėjų įmokas, papildomai priskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų;
31.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat atitinkamą dalį papildomai išieškotų Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančių įmokų, delspinigių ir baudų per 3 dienas nuo jų gavimo perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba galutinai atsiskaito susumavusi atitinkamo ketvirčio rezultatus – iki kito ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos;
32. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodikliai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prireikus tikslinami pagal įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus norminius aktus, susijusius su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų arba išlaidų kitimu.
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO VYKDYMO
ATSKAITOMYBĖS IR KITI KLAUSYMAI
33. Nepriklausomai nuo nuosavybės formų visi ūkio subjektai, dėl kurių kaltės iš Valstybinio socialinio draudimo fondo buvo padarytos išmokos apdraustiesiems arba dėl kurių kaltės buvo padaryta kitokių nuostolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, privalo tuos nuostolius atlyginti ne ginčo tvarka.
34. Bankų įstaigos, pažeidusios šių taisyklių 25 ir 27 punktų nuostatas ir tuo padariusios žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo šią žalą atlyginti.
35. Valstybinio socialinio draudimo fondo metinis biudžetas baigiamas vykdyti gruodžio 31 dieną. Iki šios dienos būtina pervesti į atitinkamas sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose grynų pinigų likučius valstybinio socialinio draudimo ir kitų įstaigų, vykdančių Valstybinio socialinio draudimo fondo operacijas, kasose ir (pagal galimybes) užbaigti visus atsiskaitymus.
Duomenys apie likučius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių valstybinio socialinio draudimo pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąskaitose pranešami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kasmet iki sausio 5 dienos, o Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų veiklos sąskaitų likučiai pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitą.
Nepanaudoti lėšų likučiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos finansavimo sąskaitoje lieka šiai įstaigai. Atsižvelgiant į įsiskolinimų sumas, sudaroma lygi nepanaudotų lėšų likučių sumai išlaidų sąmata, kurią tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
36. Visi draudėjai privalo kiekvieną ketvirtį nustatytu laiku pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams finansines apyskaitas. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ketvirčių ir metinę finansinę atskaitomybę rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro pajamų ir išlaidų ataskaita, balansas, pinigų srautų ataskaita, finansinių ataskaitų pastabos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ataskaita (aiškinamasis raštas).
Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinė atskaitomybė rengiama pagal Tarptautinius apskaitos standartus, patvirtintus Tarptautinės apskaitininkų federacijos (International Federation of Accountants). Pajamų ir išlaidų ataskaitoje, balanse bei pinigų srautų ataskaitoje rodikliai išdėstomi pagal šių taisyklių 2 priede pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo balanso, pajamų ir išlaidų, pinigų srautų ataskaitos struktūrą ir pagrindinius apskaitos principus – pagal visus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ataskaitos, balanso ataskaitos bei pinigų srautų ataskaitos klasifikacijos straipsnius. Jeigu atsiranda neatitikimų tarp šių taisyklių 2 priede pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų ataskaitos, balanso ataskaitos bei pinigų srautų ataskaitos klasifikacijos straipsnių ir Tarptautinių apskaitos standartų, vadovaujamasi Tarptautiniais apskaitos standartais.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto metinę finansinę atskaitomybę svarsto ir aprobuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Aprobuota ataskaita kasmet, ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos, pateikiama svarstyti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, atliekamas nepriklausomas Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos metinės finansinės atskaitomybės auditas pagal Tarptautinius audito standartus. Auditą turi teisę atlikti tarptautinės audito firmos, gavusios licenciją atlikti auditą Lietuvos Respublikoje. Auditą organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba kas mėnesį pateikia Finansų ministerijai pinigų srautų operatyvines ataskaitas, o ketvirčiui pasibaigus, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos, – pajamų ir išlaidų ataskaitą, balansą ir pinigų srautų ataskaitą Finansų ministerijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
37. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete pajamų dalis, viršijanti išlaidas, pervedama į Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervą. Jo lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu skiriamos Valstybinio socialinio draudimo fondo nenumatytoms išlaidoms (t. y. išlaidoms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant biudžetą) apmokėti ir laikinam pajamų trūkumui padengti.
Laikinas pajamų trūkumas atskiroms draudimo rūšims vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimais padengiamas tik iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytų toms draudimo rūšims dydžių. Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl atskirų draudimo rūšių deficito padengimo.
Remiantis priimtais sprendimais dėl fondo rezervo naudojimo, atitinkamai tikslinama Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų dalis.
38. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės instrukcijas rengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi Tarptautiniais apskaitos standartais. Jas tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, suderinusi su Finansų ministerija ir Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
______________
Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto
sudarymo ir vykdymo taisyklių
1 priedas
PAGRINDINĖ VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ KLASIFIKACIJA, PAPILDOMOS LENTELĖS IR PINIGŲ SRAUTŲ KLASIFIKACIJA
Pagrindinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija
1. Pajamos
1.3. Savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos
2. Išlaidos
Papildomos lentelės
1.1. Draudėjų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos
1.5. Baudos ir delspinigiai
2.1. Pensijų draudimas
2.1.1. Privalomasis valstybinis socialinis draudimas
2.2. Ligos ir motinystės (tėvystės) draudimas
2.2.1. Privalomasis valstybinis socialinis draudimas
2.6. Veiklos sąnaudos
2.6.4. Išlaidos prekėms ir paslaugoms
Pinigų srautų klasifikacija
2. Investicinė veikla
Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto
sudarymo ir vykdymo taisyklių
2 priedas
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BALANSO, PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ, PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS STRUKTŪRA IR PAGRINDINIAI APSKAITOS PRINCIPAI
Balanso ataskaitai sudaryti naudojama balanso ataskaitos struktūra
1. Turtas
1.1. Trumpalaikis turtas
2. Įsipareigojimai ir rezervai
2.1. Trumpalaikiai įsipareigojimai
2.2. Ilgalaikiai įsipareigojimai
Pajamų ir išlaidų ataskaitai sudaryti naudojama pajamų ir išlaidų ataskaitos struktūra
1. Pajamos
1.3. Savarankiškai dirbančiųjų ir jiems prilygintų asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos
2. Išlaidos
Pinigų srautų ataskaitai sudaryti naudojama pinigų srautų ataskaitos struktūra
2. Investicinė veikla
Pagrindinių balanso ataskaitos straipsnių paaiškinimas
1.1.1. Gryni pinigai ir indėliai
Šiame straipsnyje apskaitomi visi Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybinio socialinio draudimo įstaigų piniginiai likučiai bankų sąskaitose bei kasose, pinigų ekvivalentiniai ir trumpalaikiai indėliai, sumažinti neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis, apskaitytomis bankų sąskaitose ir kaip indėliai (išskyrus esančias valstybinio socialinio draudimo įstaigų veiklos sąskaitose).
1.1.2. Gautinos įmokos, baudos ir delspinigiai
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo gautinos įmokos, baudos, delspinigiai ir regresiniai ieškiniai pagal visas draudimo rūšis, kitos su valstybiniu socialiniu draudimu susijusios gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas sueina 12 mėnesių laikotarpiu. Gautinos įmokos, baudos ir delspinigiai sumažinami įvertintomis neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.1.3. Gautinos sumos ir išankstinis apmokėjimas
Šiame straipsnyje apskaitomos kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo gautinos sumos, nesusijusios su valstybiniu socialiniu draudimu, išankstinis apmokėjimas ir sukauptos pajamos, sumažinti neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.1.4. Investicijos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo trumpalaikės investicijos mažesniąja – įsigijimo arba rinkos verte.
1.1.5. Paskolos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis suteiktos paskolos, kurių grąžinimo terminas – 12 mėnesių.
1.2.1. Gautinos įmokos, baudos ir delspinigiai
Šiame straipsnyje apskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos, delspinigiai, regresiniai ieškiniai pagal visas draudimo rūšis, kitos su valstybiniu socialiniu draudimu susijusios sumos, kurių mokėjimo terminas sueina vėliau kaip po 12 mėnesių. Gautinos įmokos, baudos ir delspinigiai sumažinami įvertintomis neatgautinomis ir abejotinai atgautinomis sumomis.
1.2.2. Paskolos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis suteiktos paskolos, kurių grąžinimo terminas sueina vėliau kaip po 12 mėnesių.
1.2.3. Investicijos
Šiame straipsnyje apskaitomas Valstybinio socialinio draudimo fondo ilgalaikės investicijos įsigijimo verte, sumažinta ne laikinu investicijų vertės sumažėjimu, kuris nustatomas kiekvienai individualiai investicijai.
1.2.4. Nematerialusis turtas
Šiame straipsnyje apskaitomas Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausantis nematerialusis ilgalaikis turtas likutine verte.
1.2.5. Ilgalaikis materialusis turtas
Šiame straipsnyje apskaitomas Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausantis ilgalaikis materialusis turtas likutine arba perkainota verte.
1.2.6. Nebaigta statyba
Šiame straipsnyje apskaitomas Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausantis neužbaigtas materialusis turtas likutine arba perkainota verte.
2.1.1. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo išmokos
Šiame straipsnyje apskaitomi Valstybinio socialinio draudimo fondo įsipareigojimai, susiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kurių mokėjimo laikas sueina 12 mėnesių laikotarpiu.
2.1.2. Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos
Šiame straipsnyje apskaitomi Valstybinio socialinio draudimo fondo trumpalaikiai įsiskolinimai ir sukauptos sąnaudos, nesusiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis.
2.2.1. Mokėtinos valstybinio socialinio draudimo išmokos
Šiame straipsnyje apskaitomi Valstybinio socialinio draudimo fondo įsipareigojimai, susiję su valstybinio socialinio draudimo išmokomis, kurių mokėjimo laikas – ne vėliau kaip po 12 mėnesių.
2.2.2. Paskolos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms paimtos paskolos, kurių grąžinimo terminas sueina vėliau kaip po 12 mėnesių.
Pagrindinių pajamų ir išlaidų ataskaitos straipsnių paaiškinimas
1.1. Draudėjų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos
Šiame straipsnyje nurodomos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokamos už apdraustuosius įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų priskaičiuotos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus įmokų tarifus skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą.
Valstybės saugumo departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos mokamos už Valstybės saugumo departamento pareigūnus, Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos sistemų karininkus, liktinės tarnybos puskarininkius ir kareivius valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus įmokų tarifus pensijų draudimui skaičiuojamos nuo atlyginimo už tarnybą.
1.2. Apdraustųjų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos
Šiame straipsnyje nurodomos priskaičiuotos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurias į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą moka apdraustieji darbuotojai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos sistemų karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai bei kareiviai pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus įmokų tarifus nuo atlyginimo už darbą (tarnybą).
1.3. Savarankiškai dirbančiųjų ir jiems prilygintų asmenų privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos
Šiame straipsnyje nurodomos priskaičiuotos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurias į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą moka individualių (personalinių) įmonių savininkai (bendrasavininkiai), kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jiems prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys, o ūkininkai – už save ir už nepilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus įmokų tarifus bazinės pensijos draudimui.
1.4. Savanoriškojo valstybinio socialinio draudimo įmokos
Šiame straipsnyje apskaitomos savanoriškojo valstybinio draudimo priskaičiuotos įmokos.
1.5. Baudos ir delspinigiai
Šiame straipsnyje apskaitomos priskaičiuotos baudos, delspinigiai ir kitos lėšos, susijusios su valstybinio socialinio draudimo sankcijų taikymu.
1.6. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
Šiame straipsnyje apskaitomi asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
1.7. Atgautos į ankstesnių metų išlaidas perkeltos abejotinai atgautinos sumos
Šiame straipsnyje apskaitomos atgautos į ankstesnių metų išlaidas perkeltos abejotinai atgautinos sumos.
1.8. Veiklos pajamos
Šiame straipsnyje apskaitomos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pajamos – palūkanos, dividendai, skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės, investicijų (vertybinių popierių) nominalios vertės ir pardavimo kainos, kitos 1.1 – 1.7 straipsniuose nepaminėtos pajamos.
2.1. Pensijų draudimas
Šiame straipsnyje apskaitomos priskaičiuotos senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo), ištarnauto laiko pensijų sumos.
2.2. Ligos ir motinystės (tėvystės) draudimas
Šiame straipsnyje apskaitomos priskaičiuotos ligos ir motinystės (tėvystės), apdraustųjų ir socialinio draudimo pensijų gavėjų laidojimo pašalpos bei transporto išlaidų kompensacijos.
2.3. Draudimas nuo nedarbo
Šiame straipsnyje apskaitomos draudimo nuo nedarbo lėšos pervedamos į Gyventojų užimtumo fondą.
2.4. Lėšos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą
Šiame straipsnyje apskaitomos priskaičiuotos Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausančios lėšos.
2.5. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos
Šiame straipsnyje apskaitomos įvertintos kaip neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos. Įvertintos kaip neatgautinos ir abejotinai atgautinos valstybinio socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai privalo būti apskaitomi vidinėje Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitoje, iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priims nutarimą dėl neatgautinų ir abejotinai atgautinų sumų pripažinimo beviltiškomis.
2.6. Veiklos sąnaudos
Šiame straipsnyje nurodomos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų etatinių ir neetatinių darbuotojų darbo apmokėjimo, socialinio draudimo, ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos bei prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos (pvz., raštinės sąnaudos, ryšių paslaugų išlaidos, išlaidos šildymui, elektrai, vandeniui, einamajam remontui, nuomai, transportui, komandiruotėms, kadrų rengimui, kvalifikacijos kėlimui, smulkiam mažaverčiam inventoriui ir medžiagoms įsigyti, turto draudimui ir įvertinimui, tarptautiniam bendradarbiavimui ir auditui, kompiuterinės technikos palaikymui ir aptarnavimui, kompiuterizuoto duomenų apdorojimo užduočių rengimui ir diegimui, dokumentų ir blankų gamybai, metodinės medžiagos rengimui ir leidybai, mokslo tiriamiesiems darbams, sąnaudoms, susijusioms su pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimu), sumokėtos palūkanos, skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės, investicijų (vertybinių popierių) nominalios vertės ir pardavimo kainos, kitos su valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo vykdymu susijusios išlaidos.
Pagrindinių pinigų srautų ataskaitos straipsnių paaiškinimas
1.1. Grynų pinigų srautai iš įprastinės veiklos
Šiame straipsnyje nurodoma grynojo einamųjų metų rezultato (be straipsnių, finansinės bei investicinės veiklos įtakos) ir apyvartinio kapitalo pokyčio per atitinkamą laikotarpį suma.
2.1. Nematerialiojo turto įsigijimas
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, išleista nematerialiajam turtui įsigyti.
2.2. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, išleista ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti.
2.3. Įplaukos iš nematerialiojo turto pardavimo
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, gauta pardavus (perleidus) nematerialųjį turtą.
2.4. Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, gauta pardavus (perleidus) ilgalaikį materialųjį turtą.
2.5. Investicijų įsigijimas
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, išleista investicijoms (vertybiniams popieriams) įsigyti.
2.6. Įplaukos iš investicijų pardavimo
Šiame straipsnyje nurodoma pinigų suma, gauta pardavus (perleidus) investicijas (vertybinius popierius).
3.1. Trumpalaikių paskolų pokytis
Šiame straipsnyje nurodomas trumpalaikių paskolų pokytis per einamuosius metus.
Finansinių ataskaitų pastabos
Finansinių ataskaitų pastabose turi būti nurodyta papildoma informacija, padedanti lengviau suprasti finansinių ataskaitų duomenis, kaip nurodyta Tarptautiniuose apskaitos standartuose.
Finansinių ataskaitų pastabose turi būti nurodyta:
pagrindiniai apskaitos principai, naudoti rengiant finansines ataskaitas;
finansinių ataskaitų straipsnių detalizavimas, nurodant svarbiausias sumas;
ilgalaikio materialiojo turto pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį;
rezervų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį;
svarbūs nebalansiniai bei galimi įsipareigojimai;
operacijos su susijusiomis šalimis;
kiti paaiškinimai, kurių reikia finansinėms ataskaitoms suprasti.