LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ PAKEITIMO

1993 m. sausio 12 d. Nr. I-44

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

Iš dalies pakeisti įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1991, Nr. 21-545; 1992, Nr. 3-40, Nr. 7-155, Nr. 11-278, Nr. 15-405).

1. 1 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra;

2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybinio kapitalo akcijas.“

2. 8 straipsnį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) atstatoma grąžinant gyvenamuosius namus (arba jų dalis) natūra arba kompensuojant jų vertę.

Gyvenamųjų namų (arba jų dalių) grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi nuostata, jog gyvenamieji namai grąžinami šiais atvejais:

l) kai jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas arba yra tušti;

2) kai juos pertvarkius, perstačius ar pristačius, bendrasis plotas padidėjo ne daugiau kaip trečdaliu, jei naujai sukurto bendrojo ploto neįmanoma atskirti nuo buvusiojo, arba kai jų pagrindinės konstrukcijos nėra pakeistos daugiau kaip 50 procentų;

3) kai jie nėra perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;

4) kai grąžintinų namų nuomininkai laisva valia sutinka persikelti į jiems suteiktas kitas gyvenamąsias patalpas;

5) kai grąžintiname name gyvena buvę savininkai (jeigu buvę savininkai gyvena namo dalyje, jiems besąlygiškai grąžinama ta namo dalis);

6) kai valstybiniam ar visuomeniniam butų fondui priklausantis grąžintinas gyvenamasis namas su priklausiniais (išskyrus savininko parduotus) yra grąžinamoje žemės ūkio paskirties ar miško žemėje.

Jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys pageidauja, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma lygiaverte natūra perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ar visuomeninio butų fondo butus arba suteikiant sklypus namų statybai, arba išduodant valstybinio kapitalo akcijas.

Jeigu minėti asmenys pageidauja, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma suteikiant nuosavybėn butus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai:

1) kiekvienam jų šeimos nariui tenka mažiau kaip po l5 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose;

2) jie gyvena kaip subnuomininkai valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose arba pagal nuomos sutartis individualių butų fondo namuose ir neturi kito gyvenamojo ploto;

3) jie gyvena bendrabučiuose arba tarnybinėse gyvenamosiose patalpose;

4) jie gyvena namuose (gyvenamosiose patalpose), neatitinkančiuose sanitarinių ir techninių reikalavimų;

5) jie neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos dėl nutrėmimo ar įkalinimo.

Atstačius nuosavybės teises į gyvenamuosius namus natūra arba lygiaverte natūra, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys kartu su savo šeimos nariais privalo patuštinti jų nuomojamas valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.

Gyvenamąjį namą ar butą atgaunantieji savininkai privalo kompensuoti valstybei grąžinamų namų ar butų pagerinimo kaštus, juos indeksavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi nustatyti, kokia tvarka buvusiems nuomininkams kompensuojami jų kaštai nuomojamiems butams ar namams pagerinti.

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims prašant, taip pat jų sutikimu ir tais atvejais, kai nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą natūra atstatoma tik į jo dalį arba kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkų teisės realizuojamos išmokant jiems atitinkamas kompensacijas. Kompensacijų dydį nustato valstybinio turto privatizavimo komisijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą tokiais atvejais atstatoma šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos asmenims, savo noru persikėlusiems iš jiems priklausiusių gyvenamųjų namų į valstybinio ar visuomeninio butų fondo butus.“

3. 14 straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Išperkami gyvenamieji namai

Gyvenamieji namai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo (kompensavimo) būdus, jeigu jie reikalingi valstybės reikmėms arba jeigu jie yra:

1) pertvarkyti pristatant, atstatant arba perstatant į negyvenamąsias patalpas ir perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;

2) iš esmės pagerinti mediniai gyvenamieji namai, taip pat namai, pagerinti padidinus bendrąjį plotą daugiau kaip trečdaliu pristačius, atstačius arba perstačius ir jeigu naujai sukurto bendrojo ploto neįmanoma atskirti nuo buvusiojo.“

4. 17 straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Išmokų bei kompensacijų dydis

Valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamas natūra turtas savo realia verte išpirkimo momentu turi būti lygiavertis išperkamam turtui.

Vienkartinių valstybės išmokų dydis bei išduodamų akcijų rūšis ir skaičius nustatomas atsižvelgiant į realią turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.

Nustatant išmokų dydį, išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei perduodant turtą natūra, turi būti gaunamas šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyto asmens sutikimas.

Išmokų išmokėjimo bei kompensacijų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

5. 21 straipsnį pakeisti taip:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„21 straipsnis.     Garantijos nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose“;

2) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Grąžinto namo ar buto savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteiktos ar jie neįsigijo kitų lygiaverčių gyvenamųjų patalpų.“;

3) aštuntąją dalį išdėstyti taip:

„Bet kokie veiksmai siekiant priversti nuomininką išsikelti iš grąžinamo gyvenamojo namo, pažeidžiantys šio įstatymo nustatytas sąlygas, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.“

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS                                    ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________