LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS KONTROLĖS

 

2000 m. spalio 16 d. Nr. 279

Vilnius

 

Siekdamas, kad galvijų spongiforminės encefalopatijos kontrolė atitiktų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus:

1. Tvirtinu Galvijų spongiforminės encefalopatijos kontrolės reikalavimus ir Galvijų spongiforminės encefolopatijos stebėsenos programą (pridedama).

2. Nurodau valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms vadovautis patvirtintais reikalavimais ir programa.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                                       K. LUKAUSKAS

______________

 

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2000 10 16 įsakymu Nr. 279

 

GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

 

Galvijų spongiforminės encefalopatijos kontrolės reikalavimai (toliau – reikalavimai) paruošti pagal ES Tarybos direktyvą 90/667/EEC, ES Komisijos sprendimus 92/562/EEC, 94/381/EC, 94/474/EC, 95/60/EC, 96/449/EC, 96/385/EC, 97/735/EEC, 98/272/EC, 2000/418/EC ir Tarybos sprendimus 98/256/EC, 98/653/EC ir 99/534/EC.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie reikalavimai nustato galvijų spongiforminės encefalopatijos kontrolės priemones Lietuvos Respublikoje.

2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

žinduolių gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, gaunamos paskerdus žinduolius žmonių maistui;

atrajotojų gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, gaunamos paskerdus atrajotojus žmonių maistui;

neatrajotojų gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, gaunamos paskerdus neatrajotojus žmonių maistui;

pavojingos gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, kurios kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai; pavojingoms gyvūninėms atliekoms taip pat priskiriami nugaišusių gyvūnų lavonai;

nelabai pavojingos gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, kurios neužkrėstos gyvūnų ir žmonių ligų sukėlėjais ir dėl kurių negali kilti pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai;

pavojingų gyvūninių atliekų perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje perdirbamos pavojingos gyvūninės atliekos;

VMVT – Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;

pavaldžios įstaigos – VMVT pavaldžios įstaigos;

valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas ar įgaliotas veterinarijos gydytojas;

prisotinti garai – vandens garai sterilizacijos kameroje, iš kurios pašalintas visas oras;

gyvūniniai produktai – bet kokie gyvūniniai produktai arba produktai, kuriuose yra gyvūninių medžiagų;

pradinės medžiagos – žaliava arba kiti gyvūniniai produktai, iš kurių gaminami gyvūniniai produktai arba kurie naudojami gyvūninių produktų gamybai;

trąšos – bet kokia medžiaga, skatinanti augalų augimą, kurios sudėtyje yra gyvūninių produktų; tokia medžiaga savo sudėtyje gali turėti gyvūninių medžiagų virškinimo likučių, naudotų biologinių dujų gamybai arba kompostui;

pavojingos gyvūninės medžiagos – gyvūniniai audiniai, išvardyti reikalavimų 9 priede;

sąvartynas – atliekų šalinimo vieta.

 

II. GALVIJŲ ŠĖRIMAS PAŠARAIS, KURIŲ SUDĖTYJE YRA ŽINDUOLIŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ

 

3. Galvijus draudžiama šerti pašarais, kurių sudėtyje yra žinduolių gyvūninių baltymų.

4. Tačiau galvijus leidžiama:

4.1. girdyti pienu;

4.2. šerti pašarais, kurių sudėtyje yra šių gyvūninių medžiagų:

4.2.1. želatinos,

4.2.2. hidrolizės būdu gautų baltymų, kurių molekulinis svoris yra mažesnis kaip 10 000 daltonų, kai jie:

4.2.2.1. gaunami perdirbus gyvūnus, kuriuos valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs klinikinį tyrimą, leido skersti skerdykloje, odas ir kailius,

4.2.2.2. pagaminti gamybos procese, kurio metu taikomos atitinkamos priemonės sumažinti odų ir kailių užteršimą: paruošimo metu odos ir kailiai sūdomi, kalkinami ir intensyviai plaunami, vėliau mirkomi ne mažiau kaip 3 valandas ne žemesnės kaip 80 °C temperatūros pH>11 skystyje ir verdami ne žemesnės kaip 140 °C temperatūros 3,6 barų spaudimo aplinkoje 30 minučių,

4.2.2.3. pagaminti įmonėje, kuri yra įdiegusi savikontrolės sistemą (RVASVT),

4.2.3. di-kalcio fosfato, pagaminto iš kaulų, kuriems buvo pašalinti riebalai,

4.2.4. sausos kraujo plazmos ir kitų kraujo produktų.

5. Atsiradus naujiems moksliniams faktams, ribojantiems arba išplečiantiems galimybes gyvūnus šerti pašarais, kurių sudėtyje yra žinduolių gyvūninių baltymų, šie reikalavimai gali būti keičiami.

 

III. PAVOJINGŲ IR NELABAI PAVOJINGŲ ŽINDUOLIŲ GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ APDOROJIMAS

 

6. Visos pavojingos žinduolių gyvūninės atliekos, gaunamos skerdžiant gyvūnus žmonių maistui, turi būti perdirbamos pagal šių reikalavimų 1 priedo nurodymus.

7. 1 priedo nurodymai netaikomi perdirbant šias žinduolių gyvūnines atliekas:

7.1. nelabai pavojingas gyvūnines atliekas, iš kurių gaminamas maistas naminiams gyvūnams;

7.2. sveikų ir sąlygiškai sveikų, nesirgusių užkrečiamosiomis ligomis ir pavojingais apsinuodijimais gyvūnų kūnus ir jų atliekas, taip pat nelabai pavojingas gyvūnines atliekas, iš kurių gaminamas maistas zoologijos sodų, cirkų gyvūnams, kailiniams žvėreliams, medžiokliniams šunims šerti, vikšrams (lervoms), naudojamiems žuvų jaukui, maitinti;

7.3. kaulus, naudojamus želatinos gamybai, prieš tai iš jų pašalinus riebalus;

7.4. odas ir kailius, naudojamus želatinos, kolageno ir hidrolizės būdu gaunamų baltymų gamybai, nagus, ragus, plaukus;

7.5. liaukas, audinius ir organus, naudojamus farmacijos reikmėms;

7.6. kraują ir kraujo produktus;

7.7. pieną ir pieno produktus;

7.8. neatrajotojų gyvūnines atliekas, naudojamas tirpdytų riebalų gamybai, išskyrus spirgus, gaunamus šios gamybos procese;

7.9. nelabai pavojingas atrajotojų gyvūnines atliekas, naudojamas tirpdytų riebalų gamybai, išskyrus spirgus, gaunamus šios gamybos procese;

7.10. gyvūnines atliekas, kurių produktai nenaudojami žmonių maistui ir gyvūnams šerti arba kaip trąša;

7.11. pavojingas atrajotojų gyvūnines atliekas, naudojamas tirpdytų riebalų gamybai, išskyrus spirgus, gaunamus šios gamybos procese;

7.12. kaulus, tinkamus žmonių maistui.

8. Gyvūninių atliekų perdirbimo įmonės gali taikyti savo nustatytus reglamentus gyvūninių atliekų perdirbimui, jeigu jie yra griežtesni už 1 priede esančius nurodymus.

9. Gaminant tirpdytus riebalus iš atrajotojų atliekų, juos būtina išvalyti taip, kad juose liktų ne daugiau kaip 0,15 % viso svorio netirpių priemaišų.

10. Šių reikalavimų 6 punkto nuostatos netaikomos gaminant tirpdytus riebalus iš atrajotojų gyvūninių atliekų, jeigu jie perdirbami tokiu būdu, kuris atitinka vieną iš perdirbimo proceso standartų, nurodytų 2 priede, arba jeigu riebalai nebus naudojami žmonių maistui arba gyvūnams šerti.

11. Žinduolių gyvūnines atliekas leidžiama perdirbti būdu, kuris neatitinka 1 priedo reikalavimų, jeigu žinduolių gyvūninių atliekų perdirbimas tęsiamas tokiu būdu, kad pasiekiami 1 priede nurodyti reikalavimai, arba perdirbimo procese gautos baltyminės medžiagos yra užkasamos, sudeginamos, deginamos kaip kuras arba sunaikinamos metodu, kuris užtikrina jų saugų likvidavimą.

12. Tirpdytus gyvūninius riebalus gaminti iš pavojingų atrajotojų gyvūninių atliekų leidžiama būdu, kuris neatitinka 1 priedo reikalavimų ir 2 priedo standartų, jeigu perdirbimas tęsiamas tokiu būdu, kad pasiekiami 1 priedo reikalavimai arba 2 priede nurodyti standartai, jeigu gaunami riebalai užkasami, sudeginami, deginami kaip kuras arba sunaikinami metodu, kuris užtikrina jų saugų likvidavimą.

13. Kai VMVT leidžia perdirbti žinduolių gyvūnines atliekas tokiu metodu, kuris neatitinka 1 priedo reikalavimų ir 2 priedo standartų, reikia įdiegti kontrolės sistemą, užtikrinančią, kad perdirbimo produktais nebus šeriami gyvūnai ir jie nebus naudojami kaip trąša.

14. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad gyvūninių atliekų perdirbimo įmonės, perdirbančios žinduolių gyvūnines atliekas pagal 1 priedo reikalavimus, kitaip negu įmonės, perdirbančios gyvūnines atliekas, nurodytas reikalavimų 11 ir 12 punktuose, atitiktų 3 priedo nuostatas.

15. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad įmonės, kurioms suteikta teisė perdirbti žinduolių gyvūnines atliekas, dirbtų pagal šiuos reikalavimus.

 

IV. PREKYBOS ŽINDUOLIŲ GYVŪNINĖMIS ATLIEKOMIS IR JŲ PERDIRBIMO PRODUKTAIS APSAUGOS PRIEMONĖS

 

16. Perdirbtas žinduolių gyvūnines atliekas draudžiama išvežti iš šalies į kitas valstybes, jeigu jos nebuvo apdorotos pagal 1 priedo reikalavimus.

17. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad žinduolių gyvūninės atliekos, pagamintos neatsižvelgiant į 1 priedo reikalavimus, nepatektų į pašarus, skirtus gyvūnams šerti.

18. Nedraudžiama iš šalies į kitas valstybes išvežti gyvūninių atliekų ir jų perdirbimo produktų, nurodytų 7 punkte.

19. Parduodant žinduolių gyvūninius baltymus, skirtus gyvūnams šerti, išduodamas nustatytos formos komercinis dokumentas (4 priedas).

20. Parduodant žinduolių gyvūninius baltymus, perdirbtus pagal 1 priedo reikalavimus, skirtus gyvūnams šerti, išskyrus 7 punkte nurodytus gyvūninius produktus arba jų mišinius, išduodamas nustatytos formos komercinis dokumentas (4 priedas) ir deklaracija (5 priedas).

21. VMVT sudaro gyvūninių atliekų perdirbimo įmonių sąrašą, kurioms leista perdirbti gyvūnines atliekas pagal 1 priedo reikalavimus, ir jį pateikia Europos Sąjungos šalims ir Europos Komisijai.

22. VMTV gali leisti išvežti žinduolių gyvūnines atliekas, perdirbtas neatsižvelgiant į 1 priedo reikalavimus, į kitas valstybes sudeginti arba deginti kaip kurą, jeigu:

22.1. šalis sutinka jas priimti;

22.2. gyvūninėms medžiagoms, skirtoms sudeginti arba naudoti kaip kurą, išduodamas sertifikatas (6 priedas) ir ant jų transportavimo konteinerių Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis, šalies, kurioje pagamintos gyvūninės medžiagos, kalba, šalies, į kurią vežamos gyvūninės medžiagos, kalba ir šalių, per kurių teritoriją vežamos gyvūninės medžiagos, kalbomis yra užrašas „Ne gyvūnams šerti – tik sudeginti arba sukūrenti“;

22.3. gyvūninės medžiagos gabenamos tiesiai į sudeginimo arba sukūrenimo vietą dengtais, užplombuotais konteineriais arba transporto priemonėmis, iš kurių jos negali iškristi.

23. VMVT ANIMO sistemos pagalba turi pranešti valstybės, į kurią siunčiamos gyvūninės medžiagos, kompetentingai institucijai apie kiekvieną šių medžiagų siuntą. ANIMO pranešime turi būti žodžiai „Ne gyvūnams šerti – tik sudeginti arba sukūrenti“.

24. Šalies, į kurią siunčiamos gyvūninės medžiagos, kompetentinga institucija ANIMO sistemos pagalba turi pranešti VMVT apie gyvūninių medžiagų gavimą.

25. Šalies, į kurią siunčiamos gyvūninės medžiagos, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad jos teritorijoje esančios įmonės, į kurias pateko šios medžiagos, jas sudegins.

 

V. GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS EPIZOOTINĖ PRIEŽIŪRA

 

26. VMVT turi užtikrinti, kad valstybiniai ir privatūs veterinarijos gydytojai, skerdyklų darbuotojai, gyvūnų savininkai žinotų galvijų spongiforminės encefalopatijos klinikinius požymius, epizootinius ir būdingus laboratorinių tyrimų duomenis.

27. Įtarus galvijų spongiforminę encefalopatiją, būtina nedelsiant pranešti VMVT.

28. Galvijų spongiforminė encefalopatija turėtų būti įtariama vyresniems kaip 20 mėnesių galvijams, turintiems elgsenos pakitimų arba centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių, jeigu jie neišnyksta galviją gydant arba pakitimų priežastis nepaaiškėja atlikus laboratorinius tyrimus.

29. Kiekvienas galvijas, kuris pagal klinikinius požymius įtariamas sergąs galvijų spongiformine encefalopatija, turi būti atskiriamas nuo kitų gyvūnų. Valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti klinikinius ir epizootinius tyrimus.

30. VMVT, nusprendusi, kad galvijų spongiforminės encefalopatijos pagal klinikinio ir epizootinio tyrimų duomenis nustatyti negalima, gali leisti įtariamą sergant galvijų spongiformine encefalopatija galviją paskersti, jo galvos smegenis ir kitus nurodytus audinius paimti ir pasiųsti į patvirtintą laboratoriją tyrimui. Kol diagnozė nepatvirtinama arba lavonas ir vidaus organai nesunaikinami, jie turi būti valstybinio veterinarijos gydytojo prižiūrimi.

31. Pavaldžios įstaigos turi vykdyti galvijų spongiforminės encefalopatijos metinę stebėsenos programą pagal 7 priedo reikalavimus.

32. VMVT turi informuoti Europos Sąjungos Nuolatinį veterinarijos komitetą, Tarptautinį epizootijų biurą ir kitų valstybių kompetentingas institucijas apie spongiforminės encefalopatijos stebėsenos rezultatus ir jos išaiškinimą šalyje. VMVT turi paruošti metinį pranešimą apie spongiforminės encefalopatijos epizootinę situaciją šalyje. Šiame pranešime informacija turi būti pateikiama pagal 8 priedo reikalavimus.

33. Galvijų spongiforminei encefalopatijai nustatyti mėginiai turi būti imami ir laboratoriniai tyrimai atliekami naudojant metodikas ir protokolus, nurodytus „Diagnostinių tyrimų standartų vadove“ ir knygoje „Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos vakcinos“ (Tarptautinis epizootijų biuras, 1997). Galvijų spongiforminei encefalopatijai nustatyti reikia atlikti galvos smegenų histopatologinį tyrimą, taip pat gali būti atliekami kiti laboratoriniai tyrimai: imunocitocheminis ir imunodiagnostinis tyrimas spongiforminei encefalopatijai būdingoms fibrilėms nustatyti.

34. VMVT turi užtikrinti tyrimo metodų ir protokolų koordinaciją tarp laboratorijų, patvirtintų tirti galvijų spongiforminę encefalopatiją, ir atsako už šių diagnostinių metodų ir protokolų naudojimą galvijų spongiforminei encefalopatijai tirti.

 

VI. PAVOJINGOS GYVŪNINĖS MEDŽIAGOS

 

35. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad atrajotojų audiniai ir organai, nurodyti 9 priedo 1 punkte, būtų surenkami ir sunaikinami pagal 9 priedo 3 punkto reikalavimus.

36. Pavojingos atrajotojų gyvūninės medžiagos arba perdirbtos pavojingos gyvūninės medžiagos gali būti išvežamos sudeginti pagal 9 priedo 5 punkto reikalavimus.

37. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad nuo galvijų galvos kaulų ir stuburo slankstelių kaulų nuimta mėsa nebūtų naudojama mėsos produktų gamybai.

38. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad galvijų galvos smegenims suardyti nebūtų naudojamas pailgas, lazdos formos instrumentas, jeigu paskerstų gyvūnų mėsa naudojama žmonių maistui arba gyvūnams šerti.

 

VII. PAVOJINGŲ GYVŪNINIŲ MEDŽIAGŲ IMPORTAS

 

39. Į Lietuvos Respubliką draudžiama įvežti pavojingas atrajotojų gyvūnines medžiagas.

40. Įvežant galvijieną arba jos produktus, nurodytus 11 priede, pavaldžiai įstaigai reikia pateikti veterinarijos sertifikatą ir deklaraciją (13 priedas), pasirašytą šalies kompetentingos institucijos, kurioje pagaminti šie produktai. Deklaracijoje turi būti nurodyta, kad gyvūniniai produktai neturi savyje pavojingų gyvūninių medžiagų; jie nepagaminti iš pavojingų gyvūninių medžiagų, išvardytų 9 priede, taip pat jų gamybai nenaudota galvijų mėsa, nuimta nuo galvos kaulų ir stuburo slankstelių kaulų; skerdžiami galvijai nebuvo svaiginami įpurškiant dujas į galvos smegenų ertmę arba suardant galvos smegenis pailgu, lazdos formos instrumentu, įvedus jį į galvos smegenų ertmę.

 

VIII. VALSTYBINĖ VETERINARINĖ KONTROLĖ

 

41. Pavaldžios įstaigos turi kontroliuoti šių reikalavimų vykdymą, ypač skerdyklose, išpjaustymo įmonėse, antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse, pavojingų medžiagų perdirbimo įmonėse, parduotuvėse ir maisto produktų pardavimo vietose, sąvartynuose ir kitose patalpose, kuriose atrajotojų gyvūniniai produktai laikomi ir saugomi. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad:

41.1. pavojingos gyvūninės medžiagos, nurodytos 12 priede, būtų naudojamos tik VMVT leidžiamiems tikslams;

41.2. pavojingos gyvūninės medžiagos būtų laikomos atskirai nuo kitų gyvūninių atliekų, skirtų sudeginti, ir būtų sunaikintos pagal 9 priedo reikalavimus.

 

IX. GYVŪNŲ, ĮTARIAMŲ ARBA SERGANČIŲ GALVIJŲ SPONGIFORMINE ENCEFALOPATIJA, SKERDIMAS IR SKERDIMO PRODUKTŲ SUNAIKINIMAS

 

42. Galvijų spongiformine encefalopatija sergantys gyvūnai turi būti skerdžiami tam tikslui skirtose skerdyklose. Paskerstų gyvūnų galvos, vidaus organai ir skerdienos turi būti pažymimi dažais ir sandariais užplombuotais konteineriais vežami deginti arba perdirbti į antrinių žaliavų perdirbimo įmones. Draudžiama tokių galvijų bet kokias kūno dalis naudoti žmonių maistui arba gyvūnams šerti bei iš jų gaminti kosmetikos ir farmacijos produktus. Pavaldžios įstaigos gali leisti:

42.1. skersti galvijus pačiame ūkyje, kuriame nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija; paskerstus galvijus reikia nedelsiant vežti deginti arba perdirbti į gyvūninių atliekų perdirbimo įmones;

42.2. paskerstų galvijų odų nežymėti dažais ir nenaikinti, o apdoroti taip, kad jos tiktų tik odos gamybai.

43. Skerdykloje, kurioje numatoma skersti galvijus, atvežtus iš galvijų spongiformine encefalopatija užkrėsto ūkio, reikia užtikrinti, kad:

43.1. tuo metu, kai skerdžiami galvijai, atvežti iš ūkio, kuriame nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, joje nebūtų kitų galvijų ir skerdimo produktų, skirtų žmonių maistui arba gyvūnams šerti;

43.2. žmonių maistui arba gyvūnams šerti skerdžiami galvijai būtų laikomi atskirai nuo galvijų, atvežtų iš ūkio, kuriame nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija;

43.3. žmonių maistui arba gyvūnams šerti paskerstų galvijų skerdienos būtų laikomos atskirai nuo galvijų skerdienų, gautų paskerdus galvijus iš ūkio, kuriame nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, jeigu jas reikia ilgiau laikyti ir neįmanoma greitai sunaikinti.

44. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad:

44.1. kiekvieno paskersto galvijo, atvežto skersti iš ūkio, kuriame nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, smegenų mėginiai būtų imami laboratoriniam tyrimui;

44.2. valstybinis veterinarijos gydytojas reguliariai kontroliuotų 42 ir 43 punktuose numatytų priemonių atlikimą;

44.3. visos galvijų skerdienos ir skerdimo produktai, gaunami paskerdus galvijus iš ūkio, kuriame nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, būtų patikimai sunaikinti;

44.4. kontrolės ir tyrimų rezultatai būtų registruojami.

 

X. PREKYBA GYVAIS GALVIJAIS, GALVIJŲ EMBRIONAIS, MĖSOS IR KAULŲ MILTAIS, PAŠARAIS, GALVIJIENA, MĖSOS PRODUKTAIS IR MEDŽIAGOMIS, SKIRTOMIS KOSMETIKOS ARBA MEDICINOS PRODUKTŲ GAMYBAI, BEI KITAIS GYVŪNINIAIS PRODUKTAIS NUSTAČIUS GALVIJŲ SPONGIFORMINĘ ENCEFALOPATIJĄ

 

45. Nustačius galvijų spongiforminę encefalopatiją:

45.1. draudžiama iš šalies išvežti:

45.1.1. galvijus ir jų embrionus,

45.1.2. mėsos miltus, kaulų miltus ir mėsos ir kaulų miltus, pagamintus iš žinduolių gyvūninių atliekų,

45.1.3. gyvūnų pašarus ir trąšas, kuriose yra žinduolių gyvūninių medžiagų,

45.1.4. galvijų skerdieną ir mėsą,

45.1.5. žinduolių gyvūnines medžiagas, kurios gali būti naudojamos maisto produktų arba gyvūnų pašarų gamybai,

45.1.6. žinduolių gyvūnines medžiagas, skirtas kosmetikos arba medicinos produktų arba medicinos priemonių gamybai;

45.2. leidžiama iš šalies išvežti produkciją, gautą iš šalyje paskerstų galvijų:

45.2.1. amino rūgštis, peptidus ir taukus, pagamintus pagal šio dokumento 4.2.2 ir 10 punktų reikalavimus,

45.2.2. taukų produktus ir produktus, gautus iš taukų saponifikacijos, transesterifikacijos arba hidrolizės būdais, jeigu jie pagaminti pagal šiuos reikalavimus,

45.2.3. patologinės medžiagos mėginius, paimtus iš galvijų, įtariamų arba sergančių galvijų spongiformine encefalopatija, jeigu jie siunčiami iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos į diagnostinę arba mokslinę laboratoriją galvijų spongiforminės encefalopatijos diagnozei nustatyti arba moksliniams tyrimams,

45.2.4. gyvūninius produktus, pagamintus iš galvijienos, gaunamos paskerdus gyvūnus, užaugintus šalyje, kurioje nediagnozuojama galvijų spongiforminė encefalopatija:

45.2.4.1. šviežią mėsą,

45.2.4.2. maltą mėsą ir mėsos gaminius,

45.2.4.3. mėsos produktus ir kitus maisto produktus, kurių gamybai naudota galvijiena,

45.2.4.4. naminiams gyvūnams skirtą pašarą,

45.2.4.5. želatiną, di-kalcio fosfatą, taukus, taukų produktus ir produktus, gautus iš taukų saponifikacijos, transesterifikacijos arba hidrolizės būdu, amino rūgštis, peptidus ir kolageną, skirtus žmonių maisto arba gyvūnų pašarų arba kosmetikos, medicinos produktų, medicinos priemonių gamybai.

46. Išvežant iš šalies 45.2.1 ir 45.2.2 punktuose nurodytus produktus, ant jų pakuočių klijuojamos etiketės, kuriose būtina nurodyti įmonės, kurioje buvo pagaminti šie produktai, pavadinimą, šių produktų paskirtį – produktai skirti žmonių maistui, gyvūnų pašarų, kosmetikos priemonių, medicinos produktų arba medicinos priemonių gamybai.

47. Išvežant iš šalies 45.2.1 punkte nurodytus produktus, valstybinis veterinarijos gydytojas išduoda veterinarijos sertifikatą, kuriame turi nurodyti, kad produktai pagaminti pagal veterinarijos reikalavimus.

48. VMVT sudaro sąrašą įmonių, kurioms leidžiama iš šalies eksportuoti 45.2 punkte nurodytus produktus.

49. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad želatina, di-kalcio fosfatas, kolagenas, taukai, taukų produktai ir produktai, gauti iš taukų saponifikacijos, transesterifikacijos arba hidrolizės būdu, skirti techninėms reikmėms, būtų paženklinti etiketėmis, kuriose būtina nurodyti įmonės pavadinimą ir jų netinkamumą žmonių maistui, gyvūnų pašarų, kosmetikos priemonių, medicinos produktų arba medicinos priemonių gamybai.

50. VMVT sudaro sąrašą įmonių, kurioms leidžiama perdirbti galvijieną, gautą paskerdus galvijus, užaugintus šalyje, kurioje nediagnozuojama galvijų spongiforminė encefalopatija, ir eksportuoti mėsą, mėsos gaminius ir maisto produktus, pagamintus iš šios galvijienos.

51. VMVT leidžia mėsos perdirbimo įmonėms perdirbti galvijieną, gautą paskerdus galvijus, užaugintus šalyje, kurioje nediagnozuojama galvijų spongiforminė encefalopatija, ir eksportuoti mėsą, mėsos gaminius ir maisto produktus, pagamintus iš šios galvijienos, jeigu:

51.1. įmonė turi leidimą šiai veiklai;

51.2. įdiegta savikontrolės sistema;

51.3. jos veiklą reguliariai kontroliuoja valstybinis veterinarijos gydytojas;

51.4. įdiegta žaliavos kilmės kontrolės sistema;

51.5. registruojamas įvežamos ir išvežamos mėsos ir jos gaminių kiekis;

51.6. produktai iškraunami, perdirbami, saugomi, laikomi, pakraunami ir vežami atskirai nuo produktų, kurie neatitinka 52, 56, 57 punktų reikalavimų.

52. Šviežia mėsa ir naminiams gyvūnams skirtas maistas gali būti eksportuojami iš Lietuvos Respublikos mėsos perdirbimo įmonės į šalies, kurioje nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, mėsos perdirbimo įmonę, jeigu:

52.1. visi produktai iškraunami, perdirbami, saugomi, laikomi ir pakraunami prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;

52.2. produktai laikomi šaldytuvuose, kuriuose nėra kitos galvijienos arba produktų, pagamintų iš galvijienos, neatitinkančių 51, 56–60 punktų reikalavimų; šaldytuvai, kuriuose laikomi šie produktai, turi būti užrakinti ir užplombuoti prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui;

52.3. eksportuojami produktai ženklinami papildomu ženklu, kuris skiriasi nuo ES šalyse priimto ženklo; jeigu eksportui skirti ir paženklinti papildomu ženklu produktai bus parduodami šalyje, prieš išvežant juos iš įmonės būtina pašalinti nuo jų papildomus ženklus arba etiketes.

53. VMVT turi nustatyti produktų ženklinimo reikalavimus. Pavaldžios įstaigos yra atsakingos:

53.1. už įrankius, kuriais ženklinama mėsa bei jos produktai; pagalbinis personalas gali naudoti ženklinimo įrankius tik ženklinimo metu;

53.2. už etiketes, klijuojamas ant produktų pakuočių, ir papildomus ženklus; etiketėse turi būti nurodytas serijos numeris; etikečių reikiamas kiekis gali būti išduodamas pagalbiniam personalui, kuris užklijuoja jas ant produktų pakuočių.

54. Produktai, nurodyti 52 punkte, turi būti vežami transporto priemonėmis, kurias užplombuoja valstybinis veterinarijos gydytojas. Jeigu šie produktai eksportuojami, jiems išduodamas veterinarijos sertifikatas, kuriame nurodoma, kad jie atitinka 51, 56-60 punktų reikalavimus. Be to, veterinarijos sertifikate nurodomi įmonių, kurios šiuos produktus įsivežė, saugojo, laikė ir perdirbo, pavadinimai, taip pat etikečių, užklijuotų ant produktų pakuočių, serijos numeriai.

55. VMVT privalo pranešti ANIMO sistema arba faksu šalies, į kurią vežami šie produktai, kompetentingai institucijai apie jų paskirties vietą.

56. Ženklai, esantys ant šviežios mėsos, išvežamos iš Lietuvos Respublikos, jeigu joje nediagnozuojama galvijų spongiforminė encefalopatija, mėsos perdirbimo įmonės į šalies, kurioje nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, mėsos perdirbimo įmonę, gali būti panaikinami, jeigu skerdiena yra išpjaustoma.

57. Eksportuojant į šalį arba vežant per jos teritoriją, kurioje nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, produktus, nurodytus 45.2.4.5 punkte, jie turi būti paženklinti etiketėmis, kuriose reikia nurodyti įmonės pavadinimą, produktų pagaminimo sąlygas ir jų tinkamumą žmonių maistui, gyvūnų pašaro, kosmetikos, medicinos produktų arba medicinos priemonių gamybai.

58. Eksportuojant mėsą iš Lietuvos Respublikos, jeigu joje nediagnozuojama galvijų spongiforminė encefalopatija, į šalį, kurioje nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, pavaldžios įstaigos turi išduoti veterinarijos sertifikatą. Veterinarijos sertifikato originalas turi pasiekti įmonę, į kurią vežami produktai.

59. Į šalį, kurioje nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, galvijiena turi būti įvežama transporto priemonėmis, kurias užplombuoja valstybinis veterinarijos gydytojas. Plombos, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, gali būti nuimamos, norint nustatyti produktų tapatumą arba atlikti jų fizinį patikrinimą.

60. Eksportuojant 4.2.4.5 punkte nurodytus produktus arba žaliavą šių produktų gamybai, ant jų pakuočių turi būti etiketės, kuriose turi būti nurodytas įmonės, kurioje pagamintas produktas, pavadinimas ir produkto kilmės šalis.

 

XI. GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS KONTROLĖS IR KOVOS PRIEMONIŲ PROGRAMA

 

61. VMVT pagal savo kompetenciją priima teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų ženklinimą ir jų tapatumo nustatymą, gyvūnų užkrečiamųjų ligų registraciją, galvijų spongiforminės encefalopatijos priežiūros ir kovos priemones.

62. Nustačius galvijų spongiforminę encefalopatiją, VMVT tvirtina galvijų spongiforminės encefalopatijos priežiūros ir kovos priemonių programą, kurioje turi būti numatyti gyvūninių produktų kontrolės metodai.

63. Nustačius galvijų spongiforminę encefalopatiją, VMVT praneša Europos Sąjungos Komisijai apie priimtas ir atliekamas galvijų spongiforminės encefalopatijos apsaugos ir kovos priemones.

64. Europos Sąjungos Komisija gali skirti ekspertus, kurie:

64.1. atvykę į šalį, kurioje nustatyta galvijų spongiforminė encefalopatija, įvertina valstybės dokumentus, reglamentuojančius galvijų spongiforminės encefalopatijos kontrolę;

64.2. tiria galvijų spongiforminės encefalopatijos atsiradimo šalyje priežastis ir aplinkybes, atsižvelgę į egzistuojančius rizikos faktorius, įvertina galvijų spongiforminės encefalopatijos apsaugos ir kovos priemonių efektyvumą.

 

XII. GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS NUOSTOLIŲ KOMPENSAVIMAS

 

65. Kompensacijos mokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už galvijus, kurie dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos skerdžiami pagal VMVT paruoštą šios ligos likvidavimo programą, ir už papildomas išlaidas, susidariusias dėl galvijų skerdimo ir jų naikinimo.

66. Kiekviena pavaldi įstaiga turi pateikti VMVT tokius duomenis:

66.1. galvijų skaičių, atrinktą skersti;

66.2. paskerstų galvijų skaičių;

66.3. vidutinę paskerstų galvijų rinkos kainą;

66.4. papildomas išlaidas, susidariusias dėl galvijų skerdimo ir jų sunaikinimo.

 

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

67. VI ir XII skyrių nuostatų įgyvendinimas atidedamas iki 2004 m. sausio 1 d.

______________

 

1 priedas

 

MINIMALŪS PARAMETRAI ŽINDUOLIŲ GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ PERDIRBIMUI,

IŠSKYRUS RIEBALUS

 

1. Minimalūs parametrai žinduolių gyvūninių atliekų perdirbimui:

1.1. maksimalus audinių dalių dydis – 50 mm;

1.2. temperatūra – > 133 °C;

1.3. apdorojimo laikas – partijomis arba nenutrūkstančio perdirbimo proceso metu ne mažiau kaip 20 minučių prisotintais vandens garais 3 barų spaudimu.

______________

 

2 priedas

 

TAUKŲ DERIVATŲ PERDIRBIMO STANDARTAI

 

1. Riebalų transesterifikacija arba hidrolizė: ne žemesnės kaip 200 °C temperatūros atitinkamo spaudimo aplinkoje 20 minučių (glicerolis, riebiosios rūgštys ir esteriai).

2. Riebalų saponifikacija NaOH 12M (glicerolis ir muilas):

2.1. partijomis – 95 °C temperatūroje 3 valandas;

2.2. nenutrūkstančio perdirbimo procesu – 140 °C temperatūros 2 barų (2000 hPa) spaudimo aplinkoje aštuonias minutes arba ekvivalentiškomis sąlygomis.

______________

 

3 priedas

 

REIKALAVIMAI ĮMONĖMS, PERDIRBANČIOMS ŽINDUOLIŲ GYVŪNINES ATLIEKAS

 

1. Patvirtinant įmonių, perdirbančių žinduolių gyvūnines atliekas, veiklą, reikia atsižvelgti į šiuos rodiklius:

1.1. perdirbimo proceso aprašymą (struktūrinę schemą);

1.2. kritinių kontrolės taškų nustatymą, įskaitant atliekų perdirbimą nenutrūkstančio perdirbimo procesu;

1.3. perdirbimo proceso minimalių reikalavimų atitikimą:

1.3.1. maksimalus audinių dalių dydis – 50 mm,

1.3.2. temperatūra – > 133 °C,

1.3.3. perdirbimo laikas – 20 minučių,

1.3.4. spaudimas (absoliutus) – 3 barai prisotintų vandens garų aplinkoje;

1.4. minimalių reikalavimų, nurodytų 1 priede, pasiekimą:

1.4.1. audinių dalių dydžio, perdirbant partijomis arba nenutrūkstančiu perdirbimo procesu; audinių dalių dydis priklauso nuo mėsmalės skylučių diametro arba pjaustyklės tarpo dydžio,

1.4.2. temperatūros, spaudimo, perdirbimo laiko ir medžiagos padavimo greičio (tik nenutrūkstančio perdirbimo procesu):

1.4.2.1. gyvūnines atliekas perdirbant partijomis spaudimo sistema:

1.4.2.1.1. temperatūra turi būti matuojama nuolatiniu termoelementu, registruojamas faktinis laikas,

1.4.2.1.2. spaudimas turi būti matuojamas nuolatiniu spaudimo matavimo prietaisu, registruojamas faktinis laikas,

1.4.2.1.3. perdirbimo laikas turi būti parodomas laiko, temperatūros ir laiko ir spaudimo diagramose; vieną kartą per metus termoelementas ir spaudimo matavimo prietaisas turi būti kalibruojami,

1.4.2.2. gyvūnines atliekas perdirbant nenutrūkstančiu procesu spaudimo sistema:

1.4.2.2.1. temperatūra ir spaudimas turi būti matuojami termoelementu arba infraraudonųjų spindulių matavimo prietaisu; spaudimo matavimo prietaisai turi būti išdėstyti tokiose nenutrūkstančio perdirbimo vietose, kad temperatūra ir spaudimas atitiktų reikalavimus, nurodytus 1 priede, viso nenutrūkstančio perdirbimo proceso metu arba jo tam tikroje dalyje; temperatūra ir spaudimas turi būti registruojami – nurodomas faktinis laikas; perdirbamų atliekų tranzito laikui stebėti nenutrūkstančio perdirbimo proceso metu atliekos ženklinamos netirpia medžiaga (pvz., mangano oksidu) arba perdirbimo laikas gali būti matuojamas kitokiu metodu, kuris užtikrintų tolygų matavimo rezultatų patikimumą; perdirbamų atliekų minimalaus tranzito laiko, temperatūros ir spaudimo matavimai nenutrūkstančio perdirbimo proceso metu, atitinkantys 1 priedo reikalavimus, turi būti pateikiami pavaldžiai įstaigai; gyvūninių atliekų perdirbimo greičio tikslūs matavimai ir kontrolė atliekami atsižvelgiant į kritinius kontrolės taškus; gyvūninių atliekų perdirbimo greitis gali būti matuojamas atsižvelgiant į tokius parametrus:

- sraigto sukimasis per minutę (sukimasis/min.),

- elektros energijos stiprumas (amperais prie nustatytos įtampos),

- garavimo/kondensacijos greitis,

- siurblio įsiurbimų skaičius per laiko vienetą.

Visi matavimo ir kontrolės prietaisai turi būti kalibruojami vieną kartą per metus. Pavaldžios įstaigos gyvūninių atliekų perdirbimo įmonės darbą turi tikrinti periodiškai ir visada tais atvejais, kai perdirbimo procesas pakeičiamas (pvz.: modifikuojami įrengimai, keičiama žaliava ir t. t.).

______________

 

4 priedas

 

KOMERCINIS DOKUMENTAS

perdirbtiems gyvūniniams baltymams, skirtiems gyvūnams šerti, taip pat produktams ir jų mišiniams, turintiems savo sudėtyje perdirbtų gyvūninių baltymų

 

Paskirties šalis: .......................................................................................................................................

Komercinio dokumento numeris: ..........................................................................................................

Kilmės šalis: ...........................................................................................................................................

 

I. Baltymo arba produkto identifikacija

 

Baltymo arba produkto kilmė:................................................................................................................

Baltymas arba produktas gautas iš šių gyvūninių žaliavų: .....................................................................

................................................................................................................................................................

Pakuočių kilmė:......................................................................................................................................

Pakuočių skaičius (1):..............................................................................................................................

Grynas svoris:.........................................................................................................................................

 

II. Baltymo arba produkto kilmė

 

Įmonės adresas:......................................................................................................................................

Įmonės, kuriai išduotas leidimas gaminti baltymą, veterinarinės priežiūros numeris:.............................

................................................................................................................................................................

 

III. Baltymo arba produkto paskirties vieta

 

Baltymas arba produktas bus siunčiamas

iš ............................................................................................................................................................

(pakrovimo vieta)

Į .............................................................................................................................................................

(paskirties vieta)

šiomis transporto priemonėmis:

transporto priemonės rūšis: ....................................................................................................................

transporto priemonės valstybinis numeris arba pavadinimas: ................................................................

Gamintojo pavardė ir adresas:................................................................................................................

Krovinio siuntėjo pavardė ir adresas:.....................................................................................................

 

(1) nebiriems ir nedidelio kiekio produktams

______________

 

5 priedas

 

DEKLARACIJA

perdirbtiems žinduolių gyvūniniams baltymams, skirtiems gyvūnams šerti

 

Komercinio dokumento numeris (1): ......................................................................................................

Deklaracijos numeris:..............................................................................................................................

Žemiau pasirašęs veterinarijos gydytojas pažymi, kad įmonė (2)............................................................

............................................................................................................................................................... ,

perdirbanti žinduolių gyvūnines atliekas, yra įdiegusi rizikos veiksnių analizės ir kontrolės svarbiuose valdymo taškuose sistemą, gyvūnines atliekas perdirba laikydamasi šių minimalių parametrų: maksimalus audinių dalių dydis – 50 mm, temperatūra – > 133 °C, perdirbimo laikas – 20 minučių, spaudimas (absoliutus) – 3 barai prisotintų vandens garų aplinkoje.

 

Vieta ............................................................................ Data.........................................................

 

Spaudo

vieta (3)                                                           ........................................................................................

                                                                                                (veterinarijos gydytojo parašas)

 

........................................................................................

                                                                             (pavardė didžiosiomis raidėmis, kvalifikacija ir pareigos)

 

(1) užpildo įmonės savininkas arba jo atstovas

(2) įmonės adresas ir veterinarinės priežiūros numeris

(3) parašo ir spaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos

______________

 

 

 

6 priedas

 

VETERINARIJOS SERTIFIKATAS

mėsos miltams, kaulų miltams ir mėsos ir kaulų miltams, taip pat gyvūnų pašarams ir trąšoms, turintiems savo sudėtyje gyvūninių medžiagų, skirtiems tik sudeginti

 

Paskirties šalis arba vieta: ...........................................................................................................

Sertifikato numeris: ....................................................................................................................

Produkto kilmės šalis arba vieta: ................................................................................................

Atsakinga ministerija: ................................................................................................................

Sertifikatą išduodanti institucija: ...............................................................................................

 

I. Prekių siuntos identifikacija

Įpakavimo būdas: .......................................................................................................................

Pakuočių skaičius (1): ................................................................................................................

Grynas svoris: ............................................................................................................................

 

II. Prekių siuntos kilmės vieta

Įmonės, kurioje pagaminta prekė, adresas: ................................................................................

 

III. Prekių siuntos paskirties vieta

Gyvūninės atliekos vežamos

iš (jų pakrovimo vieta): ..............................................................................................................

į (paskirties šalis ir vieta): ...........................................................................................................

šiomis transporto priemonėmis: ..................................................................................................

transporto priemonės tipas: ........................................................................................................

transporto priemonės numeris: ...................................................................................................

Antspaudo numeris: ...................................................................................................................

Krovinio siuntėjo pavadinimas ir adresas: .................................................................................

Krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas: ...................................................................................

 

Patvirtinimas

 

Pasirašęs veterinarijos gydytojas patvirtina, kad siunčiamose prekėse yra mėsos miltų, kaulų miltų arba mėsos ir kaulų miltų, gyvūnų pašarų, trąšų, kurių sudėtyje yra gyvūninių medžiagų, ir jos skirtos tik sudeginti.

 

Siunčiamose prekėse negali būti gyvūninių medžiagų, pagamintų iš įtariamų arba sergančių galvijų spongiformine encefalopatija gyvūnų skerdimo atliekų arba iš galvijų, kurie naikinami pagal galvijų spongiforminės encefalopatijos likvidavimo programą, skerdimo atliekų.

 

...............................................                ...........................................

                     (pasirašymo vieta)                                         (data)

 

Spaudo

vieta

...............................................................................

                                                                                                       (parašas) (2)

...............................................................................

                                                                     (veterinarijos gydytojo pavardė didžiosiomis raidėmis,

                                                                                              kvalifikacija, pareigos)

(1) nebiriems ir nedidelio kiekio produktams

(2) parašo ir spaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos

______________

 

7 priedas

 

MINIMALŪS REIKALAVIMAI GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS STEBĖSENAI

 

1. Galvijų grupės parinkimas. Tyrimui parenkamos šalyje gimę galvijai, kuriems pastebėti klinikiniai požymiai, panašūs į galvijų spongiforminės encefalopatijos požymius, ir padidintos rizikos grupės galvijai.

2. Šalyje gimusių galvijų, kuriems pastebimi galimos galvijų spongiforminės encefalopatijos klinikiniai požymiai (galvijai turi elgsenos ir nervų sistemos pažeidimo požymių, trunkančių ilgiau kaip 15 dienų ir nepraeinančių po gydymo), atrankos tyrimui kriterijai:

2.1. galvijai gaišta ne dėl infekcinių susirgimų ar trauminių pažeidimų;

2.2. galvijai turi kitų progresuojančios ligos požymių.

3. Padidintos rizikos grupei galvijai atrenkami atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

3.1. ar atvežti iš šalies, kurioje diagnozuojama galvijų spongiforminė encefalopatija;

3.2. ar buvo šeriami pašaru, kuriame galėjo būti atrajotojų gyvūninių medžiagų;

3.3. ar gimė iš motinos arba/ir tėvo, užsikrėtusių galvijų spongiformine encefalopatija.

4. Tiriamų galvijų amžius. Tirti reikia seniausius atrinktos grupės galvijus, tačiau visi tiriami galvijai turi būti vyresni kaip 20 mėnesių amžiaus. Galvijai, kurie turi progresuojančių ligos požymių, bet neturi nervų sistemos pažeidimų, turi būti vyresni kaip 4 metų amžiaus.

5. Tyrimų apimtis. Minimalus šalyje gimusių galvijų, turinčių nervų sistemos pažeidimo arba kitų progresuojančios ligos požymių, būdingų galvijų spongiforminei encefalopatijai, skaičius, kurį reikia per metus ištirti, nurodytas lentelėje. Padidintos rizikos grupės galvijai tiriami juos paskerdus arba atlikus jų eutanaziją.

 

Minimalus galvijų, turinčių nervų sistemos pažeidimo arba kitų progresuojančios ligos požymių, būdingų galvijų spongiforminei encefalopatijai, skaičius, kurį reikia ištirti pagal šios ligos stebėsenos programą

 

Bendras galvijų skaičius

Minimalus galvijų galvos smegenų skaičius, kurį reikia ištirti

500 000

50

700 000

69

1 000 000

99

2 500 000

195

______________

 

8 priedas

 

METINIS PRANEŠIMAS

 

1. Metiniame pranešime turi būti tokie duomenys:

1.1. bendras gyvūnų skaičius ir jų amžius, kuris buvo ištirtas skirtingose galvijų, avių ir ožkų populiacijos grupėse, suskirstytose pagal epizootinio tyrimo kriterijus;

1.2. bendras nugaišusių įvairių rūšių gyvūnų skaičius ir dėl centrinės nervų sistemos ligų nugaišusių įvairių rūšių gyvūnų skaičius;

1.3. VMVT pranešimai apie įvairių rūšių gyvūnų arba skerdienų skaičių, kuriems taikomi judėjimo apribojimai dėl užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos įtarimo;

1.4. klinikinių ir epizootinių tyrimų skaičius ir jų išvados; šių tyrimų duomenys saugomi 7 metus;

1.5. duomenys apie užkrečiamąją spongiforminę encefalopatiją, nustatytą kitų rūšių gyvūnams;

1.6. duomenys apie VMVT organizuotus apmokymus valstybiniams ir privatiems veterinarijos gydytojams, skerdyklų darbuotojams, gyvūnų savininkams apie spongiforminės encefalopatijos klinikinius požymius, epizootinius ir laboratorinių tyrimų duomenis.

______________

 

9 priedas

 

PAVOJINGOS GYVŪNINĖS MEDŽIAGOS IR JŲ APDOROJIMAS

 

1. Pavojingoms gyvūninėms medžiagoms priskiriami šie audiniai:

1.1. vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus galvijų kaukolė, galvos smegenys, akys, migdolinės liaukos, stuburo smegenys ir klubinė žarna;

1.2. vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus arba turinčių nuolatinius kaplinius dantis avių ir ožkų kaukolė, galvos smegenys, akys, migdolinės liaukos, stuburo smegenys, taip pat bet kokio amžiaus šių gyvūnų blužnys;

1.3. Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje, išskyrus Azorų autonominius rajonus, kilusių galvijų, vyresnių kaip 6 mėnesių amžiaus, visa galva, išskyrus liežuvį, galvos smegenys, akys, trišakio nervo ganglijai, migdolinės liaukos, čiobrialiaukė, blužnis, žarnos, stuburo smegenys, vyresnių kaip 30 mėnesių amžiaus galvijų stuburas, įskaitant dorsalinio kamieno ganglijus.

2. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad pavojingi gyvūniniai audiniai dėl užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos būtų pašalinti iš skerdienos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint:

2.1. skerdyklose;

2.2. išpjaustymo įmonėse, pavojingų gyvūninių atliekų perdirbimo įmonėse arba kitose įmonėse, kurioms leista perdirbti žinduolių gyvūnines atliekas.

Jeigu pavojingi gyvūniniai audiniai nepašalinami iš gyvūnų lavonų, paskerstų ne žmonių maistui, kūno dalys, kuriose yra pavojingų gyvūninių audinių, arba visas lavonas dėl užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos turi būti sunaikinami pagal pavojingų medžiagų likvidavimo reikalavimus. Stuburas iš skerdienos gali būti išpjaunamas mėsos pardavimo vartotojui vietoje.

3. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad pavojingi gyvūniniai audiniai būtų pažymimi dažais ir atitinkamu ženklu išvežant iš skerdyklos ar išpjaustymo įmonės ir visiškai sunaikinami:

3.1. sudeginami be pirminio gyvūninių atliekų perdirbimo;

3.2. po pirminio gyvūninių atliekų perdirbimo pagal alternatyvias pavojingų gyvūninių medžiagų terminio apdorojimo sistemas, nurodytas 10 priede, kurių metu išlieka dažai arba medžiagos, įrodančios, kad tai pavojingos gyvūninės medžiagos, sudeginami atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis;

3.3. po pirminio gyvūninių atliekų perdirbimo pagal 1 priedo reikalavimus užkasami VMVT nurodytame sąvartyne.

4. Pavaldžios įstaigos gali leisti sudeginti arba užkasti pavojingas gyvūnines medžiagas arba visą gyvūno lavoną, nepažymint audinių dažais arba nepašalinus iš lavonų pavojingų gyvūninių audinių, ypač kai gyvūnai nugaišta arba atliekama jų eutanazija pagal užkrečiamųjų ligų kontrolės programą, jeigu:

4.1. neužtikrinama, kad galvijų spongiforminė encefalopatija neišplis pavojingas gyvūnines atliekas gabenant ir perdirbant;

4.2. užtikrinamas pavojingų gyvūninių medžiagų sunaikinimas tokiu metodu, kuris užkerta kelią galvijų spongiforminei encefalopatijai plisti.

5. VMVT gali leisti išvežti pavojingas medžiagas arba perdirbtas pavojingas medžiagas į kitą šalį sudeginti pagal reikalavimų 22 punktą.

______________

 

10 priedas

 

ATRAJOTOJŲ GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ ALTERNATYVIOS TERMINIO APDOROJIMO SISTEMOS

 

I skyrius (partija/natūralūs riebalai) maksimalus gabalų dydis – 150 mm

 

Temperatūra

> 100 °C

> 110 °C

> 120 °C

Laikas

125 min.

120 min.

50 min.

 

II skyrius (partija/atmosferos slėgis/natūralūs riebalai) maksimalus gabalų dydis – 50 mm

 

Temperatūra

> 100 °C

> 133 °C

Laikas

25 min.

20 min.

Spaudimas (absoliutus)

3 barai

3 barai

 

III skyrius (nenutrūkstantis procesas/natūralūs riebalai) maksimalus gabalų dydis – 30 mm

 

Temperatūra

> 100 °C

> 110 °C

> 120 °C

Laikas

95 min.

55 min.

13 min.

 

IV ir VI skyriai (nenutrūkstantis procesas/pridedami riebalai) maksimalus gabalų dydis – 30 mm

 

Temperatūra

> 100 °C

> 110 °C

> 120 °C

> 130 °C

Laikas

16 min.

13 min.

8 min.

3 min.

 

VII skyrius (nenutrūkstantis procesas/žaliava be riebalų) maksimalus gabalų dydis – 30 mm

 

Temperatūra

> 80 °C

> 100 °C

 

 

 

Laikas

120 min.

60 min.

______________

 

11 priedas

 

GALVIJŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTO APRIBOJIMAI

 

1. Dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos ribojamas šių gyvūninių produktų importas:

1.1. šviežios mėsos;

1.2. maltos mėsos;

1.3. mėsos produktų;

1.4. perdirbtų gyvūninių baltymų.

______________

 

 

12 priedas

 

PAVOJINGŲ GYVŪNINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMAS IŠIMTIES ATVEJAIS

 

1. Išimties atvejais gali būti naudojamos šios pavojingos gyvūninės medžiagos:

1.1. kosmetikos arba medicinos produktai arba medicinos priemonės, jų gamybos žaliavos arba tarpiniai gamybos produktai;

1.2. produktai, neskirti žmonių maistui, gyvūnams šerti arba tręšti, jų žaliavos ir tarpiniai gamybos produktai;

1.3. gyvūniniai produktai, skirti parodoms, mokymui, mokslui, specialiems tyrimams arba analizei, kurie galiausiai nenaudojami žmonių maistui arba gyvūnams šerti, bet gali būti naudojami eksperimentiniams gyvūnams, naudojamiems moksliniuose projektuose, šerti.

______________

 

13 priedas

 

DEKLARACIJA

galvijienai, jos produktams, gyvūniniams baltymams, skirtiems žmonių maistui

 

Komercinio dokumento numeris (1):.......................................................................................................

Deklaracijos numeris: .............................................................................................................................

Žemiau pasirašęs (2) ...............................................................................................................................

................................................................................................................................................................

veterinarijos gydytojas pažymi, kad gyvūniniai produktai neturi savyje pavojingų gyvūninių medžiagų, taip pat jų gamybai nenaudota galvijų, avių ir ožkų mėsa, nuimta nuo galvos kaulų ir stuburo slankstelių kaulų. Skerdžiami galvijai nebuvo svaiginami įpurškiant dujas į galvos smegenų ertmę arba suardant galvos smegenis pailgu, lazdos formos instrumentu, įvedus jį į galvos smegenų ertmę.

 

Vieta ..............................................................                  Data...............................................................

 

Spaudo

vieta (3)                                                           ........................................................................................

                                                                                             (veterinarijos gydytojo parašas)

........................................................................................

                                                                          (pavardė didžiosiomis raidėmis, kvalifikacija ir pareigos)

 

(1) užpildo šalies kompetentingos institucijos veterinarijos gydytojas

(2) šalies kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas

(3) parašo ir spaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos

______________

 

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2000 10 16 įsakymu Nr. 279

 

GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS STEBĖSENOS PROGRAMA

 

I. GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS EPIZOOTINĖ PRIEŽIŪRA

 

1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT):

1.1. organizuoja mokymus valstybiniams ir privatiems veterinarijos gydytojams, skerdyklų darbuotojams, gyvūnų savininkams, kuriuose jie supažindinami su galvijų spongiforminės encefalopatijos klinikiniais požymiais, epizootinių ir laboratorinių tyrimų duomenis;

1.2. koordinuoja diagnostinių laboratorijų darbą, priima sprendimus dėl diagnostinių metodų taikymo galvijų spongiforminei encefalopatijai nustatyti ir analizuoja tyrimų rezultatus;

1.3. paruošia metinę galvijų spongiforminės encefalopatijos stebėsenos programą;

1.4. paruošia metinį pranešimą apie galvijų spongiforminės encefalopatijos epizootinę situaciją šalyje;

1.5. informuoja Nuolatinį veterinarijos komitetą, Tarptautinį epizootijų biurą ir kitų valstybių kompetentingas institucijas apie galvijų spongiforminės encefalopatijos stebėsenos programos rezultatus ir galvijų spongiforminės encefalopatijos išaiškinimą šalyje.

2. VMVT pavaldžios įstaigos:

2.1. organizuoja galvijų spongiforminės encefalopatijos epizootinius tyrimus, taip pat galvijų, turinčių elgsenos pakitimų arba centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių, klinikinius ir patologinės medžiagos laboratorinius tyrimus;

2.2. vykdo galvijų spongiforminės encefalopatijos rizikos veiksnių analizę ir kontrolę;

2.3. užtikrina saugų pavojingų gyvūninių medžiagų sunaikinimą.

 

II. GALVIJŲ BANDOS EPIZOOTINĖ PADĖTIS DĖL UŽKREČIAMOSIOS SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS

 

3. Galvijų bandų epizootinė padėtis dėl užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

3.1. rizikos veiksnius, jų istorinę retrospektyvą ir perspektyvą:

3.1.1. galvijų šėrimą pašarais, kurių sudėtyje buvo arba galėjo būti mėsos, mėsos ir kaulų miltų arba spirgų, pagamintų iš atrajotojų gyvūninių atliekų,

3.1.2. mėsos, mėsos ir kaulų miltų arba spirgų, įtariamų turint užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos sukėlėjų, arba pašarų, įtariamų turint savo sudėtyje šių medžiagų, importą,

3.1.3. galvijų, embrionų arba kiaušinėlių, įtariamų užsikrėtus užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos sukėlėjais, importą,

3.1.4. galvijų epizootinę situaciją dėl užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos,

3.1.5. galvijų, avių ir ožkų bandų struktūrą, bandų registraciją ir gyvūnų identifikaciją,

3.1.6. žinduolių gyvūninių atliekų perdirbimo parametrus,

3.1.7. galvijų pašarų gamybos metodus;

3.2. veterinarijos gydytojų, ūkininkų ir kitų darbuotojų, vežančių, ženklinančių ir skerdžiančių galvijus, mokymą pažinti klinikinius galvijų spongiforminės encefalopatijos požymius ir skatinimą informuoti apie visus atvejus, kai suaugusiems galvijams nustatoma centrinės nervų sistemos sutrikimo požymių;

3.3. galvijų, turėjusių į galvijų spongiforminę encefalopatiją panašių klinikinių požymių, tyrimą;

3.4. galvijų spongiforminės encefalopatijos rizikos veiksnių tyrimą; tyrimų duomenys saugomi 7 metus;

3.5. galvos smegenų arba kitų audinių tyrimą laboratorijoje dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos.

4. Galvijų banda laikoma neužkrėsta galvijų spongiformine encefalopatija, jeigu joje:

4.1. rizikos veiksnių, nurodytų 3.1 punkte, analizė buvo atliekama ne mažiau kaip 7 metus;

4.2. nebuvo nustatyta užkrečiamąja spongiformine encefalopatija sergančių galvijų;

4.3. rizikos veiksnių kontrolės buvo laikomasi ne mažiau kaip 7 metus ir galvijai ne mažiau kaip 8 metus nebuvo šeriami pašarais, kurių sudėtyje galėjo būti mėsos, mėsos ir kaulų miltų arba spirgų, pagamintų iš atrajotojų gyvūninių atliekų;

4.4. visi galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejai buvo nustatyti į Lietuvą atvežtiems gyviems galvijams arba galvijams, išsivysčiusiems iš atvežtų embrionų ar kiaušinėlių; visi galvijų bandos veršeliai, gimę 2 metus prieš arba po galvijų spongiforminės encefalopatijos požymių pasirodymo, paskersti, o jų skerdienos sunaikintos kaip pavojingos gyvūninės medžiagos;

4.5. paskutinis galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis nustatytas daugiau kaip prieš 7 metus.

5. Galvijų banda laikoma laikinai neužkrėsta galvijų spongiformine encefalopatija, jeigu:

5.1. rizikos veiksnių, nurodytų 3.1 punkte, analizė buvo atliekama ne mažiau kaip 7 metus;

5.2. nebuvo nustatyta užkrečiamąja spongiformine encefalopatija sergančių galvijų;

5.3. rizikos veiksnių kontrolės buvo laikomasi mažiau kaip 7 metus;

5.4. galvijus šerti pašarais, kurių sudėtyje galėjo būti mėsos, mėsos ir kaulų miltų arba spirgų, buvo uždrausta mažiau kaip prieš 8 metus;

5.5. visi galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejai buvo nustatyti į Lietuvą atvežtiems gyviems galvijams arba galvijams, išsivysčiusiems iš atvežtų embrionų ar kiaušinėlių; visi galvijų bandos veršeliai, gimę 2 metus prieš arba po galvijų spongiforminės encefalopatijos požymių pasirodymo, paskersti, o jų skerdienos sunaikintos kaip pavojingos gyvūninės medžiagos;

5.6. paskutinis galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis nustatytas daugiau kaip prieš 7 metus.

6. Galvijų banda laikoma užkrėsta galvijų spongiformine encefalopatija, kai joje nustatomas galvijų spongiformine encefalopatija sergantis galvijas.

 

III. LIETUVOJE IR NE LIETUVOJE GIMUSIŲ SPONGIFORMINE ENCEFALOPATIJA NEUŽKRĖSTOSE ARBA LAIKINAI NEUŽKRĖSTOSE GALVIJŲ BANDOSE LAIKOMŲ GALVIJŲ TYRIMAS

 

7. Lietuvoje ir ne Lietuvoje gimę galvijai, laikomi neužkrėstose arba laikinai neužkrėstose galvijų spongiformine encefalopatija galvijų bandose, vyresni kaip 20 mėnesių amžiaus, kuriems pastebimi galimos galvijų spongiforminės encefalopatijos klinikiniai požymiai (elgsenos ir centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai), trunkantys ilgiau kaip 15 dienų ir nepraeinantys po gyvulių gydymo, tiriami dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos, jeigu gyvuliai gaišta ne dėl infekcinių susirgimų ar trauminių pažeidimų.

8. Lietuvoje ir ne Lietuvoje gimę galvijai, laikomi neužkrėstose arba laikinai neužkrėstose galvijų spongiformine encefalopatija galvijų bandose, kuriems pastebimi kiti progresuojantys ligos požymiai, bet jie neturi centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių, tiriami vyresni kaip 96 mėnesių amžiaus.

9. Minimalus laboratorijoje tiriamų galvijų skaičius nurodytas 1 lentelėje.

 

IV. PADIDINTOS RIZIKOS GRUPĖS GALVIJŲ TYRIMAS

 

10. Padidintos rizikos galvijų grupei priskiriami šie galvijai:

10.1. atvežti į Lietuvą iš šalies, kurioje diagnozuojama galvijų spongiforminė encefalopatija;

10.2. šeriami pašarais, kurių sudėtyje yra arba gali būti atrajotojų gyvūninių medžiagų;

10.3. gimę iš motinos arba/ir tėvo, užsikrėtusių galvijų spongiformine encefalopatija.

11. Visi padidintos rizikos grupės galvijai dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos tiriami juos paskerdus arba atlikus eutanaziją.

______________

 

1 priedas

 

MINIMALUS GALVIJŲ, TURINČIŲ NERVŲ SISTEMOS PAŽEIDIMO POŽYMIŲ ARBA KITŲ PROGRESUOJANČIOS LIGOS POŽYMIŲ, BŪDINGŲ GALVIJŲ SPONGIFORMINEI ENCEFALOPATIJAI (GSE), SKAIČIUS, KURĮ REIKIA IŠTIRTI PAGAL ŠIOS LIGOS STEBĖSENOS PROGRAMĄ

 

Bendras galvijų skaičius

Minimalus galvijų galvos smegenų skaičius, kurį reikia ištirti

 

 

500 000

50

700 000

69

1 000 000

99

2 500 000

195

______________

 

 

2 priedas

 

METINIS PRANEŠIMAS APIE GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS EPIZOOTINĘ SITUACIJĄ LIETUVOJE

 

1. Apie galvijų spongiforminės encefalopatijos epizootinę situaciją Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet paruošia pranešimą, kuriame nurodo šiuos duomenis:

1.1. bendrą gyvulių skaičių ir jų amžių, kuris buvo ištirtas skirtingose galvijų, avių ir ožkų populiacijos grupėse, suskirstytose pagal epizootinio tyrimo kriterijus;

1.2. bendrą nugaišusių įvairių rūšių gyvūnų skaičių ir dėl centrinės nervų sistemos ligų nugaišusių įvairių gyvūnų rūšių skaičių;

1.3. VMVT pranešimus apie įvairių rūšių gyvūnų arba jų skerdienų skaičių, kuriam taikomi apribojimai dėl užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos įtarimo;

1.4. klinikinių ir epizootinių tyrimų skaičius ir jų išvadas; šių tyrimų duomenys saugomi 7 metus;

1.5. duomenis apie užkrečiamąją spongiforminę encefalopatiją, nustatytą kitų rūšių gyvūnams;

1.6. duomenis apie VMVT organizuotus mokymus valstybiniams ir privatiems veterinarijos gydytojams, ūkininkams ir kitiems asmenims, prižiūrintiems, vežantiems, ženklinantiems ir skerdžiantiems galvijus, apie galvijų spongiforminės encefalopatijos klinikinius požymius, epizootinius ir būdingus laboratorinių tyrimų duomenis.

______________

 

3 priedas

 

BENDRIEJI GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS SAUGOS REIKALAVIMAI

 

1. Įrengimų ir atliekų nukenksminimas nuo galvijų spongiforminės encefalopatijos sukėlėjo:

1.1. medžiagos ir atliekos virinamos autoklavu 136°C-138°C temperatūroje 18 minučių arba virinamos 6 kartus po 3 minutes;

1.2. skysčiai virinami autoklavu 132°C temperatūroje 1 valandą;

1.3. paviršiai dezinfekuojami 1 valandą 20°C temperatūroje 2% natrio hipochlorito tirpalu, o įrengimai dezinfekuojami šiuo tirpalu 12 valandų; galima dezinfekuoti alternatyviomis dezinfekavimo priemonėmis, jei natrio hipochloritas sukelia koroziją;

1.4. paviršiai gali būti dezinfekuojami 1 valandą 20°C temperatūros 2% natrio hidroksido tirpalu, o įrengimai dezinfekuojami šiuo tirpalu 12 valandų.

2. Asmenys, skrodžiantys spongiformine encefalopatija užsikrėtusių galvijų lavonus, privalo dėvėti šias apsaugos priemones:

2.1. guminius batus;

2.2. ilgomis rankovėmis, nugaroje užsegamus, neperšlampamus kombinezonus.

3. Visi asmenys, liečiantys lavonus, audinius, instrumentus arba kitas medžiagas, be 2 punkte minėtų apsaugos priemonių, turi mūvėti neperpjaunamas pirštines, kurios mūvimos po guminėmis arba latekso pirštinėmis.

4. Visi asmenys, pjūklu pjaunantys kaulus arba liečiantys nefiksuotas galvos ir stuburo smegenis, blužnį, čiobrialiaukę, žarnas ir limfinius audinius, be 2 ir 3 punktuose minėtų apsaugos priemonių, turi užsidėti respiratorius arba nosies-burnos raištį ir apsauginius akinius arba apsauginį veido skydą.

5. Visi ilgalaikio naudojimo rūbai po darbo turi būti pamerkiami į 2 % natrio hipochlorito tirpalą, nuo jų gerai nuvalomos organinės medžiagos, nuplaunami ir dezinfekuojami.

6. Susižeidus iš žaizdos leidžiama nubėgti kraujui, po to žaizda gerai nuplaunama tekančiu vandeniu, 5 min. dezinfekuojama 20% natrio hipochlorito tirpalu ir aprišama.

7. Karvės veršiavimosi laikotarpiu ir 3 dienas po apsiveršiavimo turi būti laikomos atskirai nuo kitų gyvūnų. Placenta ir ištakos iš gimdos turi būti sudeginamos. Praėjus trims dienoms aplinka, kurioje stovėjo karvė, turi būti dezinfekuojama, išvaloma ir vėl dezinfekuojama. Nereikalingos medžiagos turi būti sudeginamos. Dezinfekcija kartojama galviją išvedus iš minėtos patalpos.

8. Galvijų lavonai skrodžiami dėvint apsaugos priemones. Fiksuoti arba dalinai fiksuoti audiniai užplombuotais konteineriais gali būti pristatomi tyrimui į laboratoriją. Nefiksuoti audiniai užplombuotais sandariais konteineriais gali būti pristatomi virusologiniam tyrimui, o raumenų mėginiai – histocheminiam tyrimui. Visi tyrimui nereikalingi audiniai ir kitos vienkartinio naudojimo priemonės, kurios lietėsi su užkrėstais audiniai arba galvijo lavonu, turi būti sudeginamos. Instrumentai ir kitos ilgalaikio naudojimo priemonės turi būti virinamos autoklavu arba dezinfekuojamos pagal 2 punkto reikalavimus.

9. Fiksuoti audiniai užliejami parafinu, po to pjaustomi, deparafinuojami ir dažomi. Asmenims, dirbantiems šį darbą, reikia mūvėti pirštines. Darbo dienos pabaigoje mikrotominiai peiliai, kuriais buvo pjaustomi parafinu užlieti blokai, sudedami į sandarų konteinerį ir užplombuojami, o vėliau sudeginami. Mikrotominiai peiliai taip pat gali būti virinami autoklavu prieš juos sudeginant arba sunaikinant. Asmenys, kurie išima fiksuotus audinius iš fiksuojančio skysčio, privalo dėvėti apsaugos priemones. Fiksuojantys skysčiai ir vienkartiniai indai sunaikinami.

10. Asmenims, dirbantiems su pavojingomis medžiagomis, taikomos Virusologijos laboratorijoje priimtos apsaugos priemonės.

11. Asmenys, dirbantys su šaldyta medžiaga, privalo dėvėti apsaugos priemones. Nereikalingi audiniai ir vienkartinės priemonės sunaikinami.

______________

 

4 priedas

 

GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS KLINIKINIS TYRIMAS

 

1. Galvijų spongiforminės encefalopatijos klinikiniai požymiai:

1.1. psichinės ir emocinės būklės pakitimai: bendras požymis – baimė, kuri pasireiškia žmonių vengimu ir noru pabėgti, gynybine agresija (galvos kratymas, spardymasis, bliovimas, įtūžis), dažnas nosies angų laižymas, žiovavimas, dantų griežimas; požymių ryškumas priklauso nuo gyvulio temperamento, įpročių, laikymo sąlygų ir ligos eigos;

1.2. sensorinės, motorinės ir autonominės nervų sistemos funkcijų sutrikimai:

1.2.1. sensoriniai sutrikimai: padidėjęs jautrumas garsui, lietimui, aplinkai; neadekvati reakcija į aplinkos dirgiklius; padidėjęs jautrumas trišakio nervo įnervintame regione – nosies laižymas, galvos kasymas, purtymas, čiaudėjimas, prunkštimas; padidėjęs odos jautrumo refleksas; odos niežėjimas; vokų spazmai, akies jautrumo reflekso sutrikimai; galimi regėjimo sutrikimai,

1.2.2. motoriniai sutrikimai: eisenos sutrikimai (ataksija, koordinacijos sutrikimai, griuvimas, įtempta eisena, nenormali eisena, ėjimas aukštai keliant kojas); natūralios pozos pakitimai (nuleista galva, pakitusi ausų padėtis, išlinkęs stuburas juosmens srityje (kifozė); nevalingi judesiai, nevalingas ritmiškas raumenų susitraukinėjimas (tremoras), raumenų skaidulų trūkčiojimas (fascikuliacija), raumenų klonusas,

1.2.3. autonominės nervų sistemos funkcijų sutrikimai: lėtas širdies plakimas, širdies ritmo sutrikimas; galvijai rečiau atrajoja, sunkiau suvirškina ląstelieną, prieskrandžiuose kaupiasi turinys; galvijas gali gaišti nuo timpanijos;

1.3. somatiniai pakitimai: kūno masės mažėjimas, išsekimas, pieno kiekio mažėjimas (ankstyvose ligos stadijose šio požymio gali ir nebūti), nuplikimai, žaizdos odoje dėl traumų (griuvimų, nusitrynimų).

______________

 

 

5 priedas

 

GALVIJŲ SPONGIFORMINĖS ENCEFALOPATIJOS NUSTATYMAS GALVOS SMEGENŲ PATOLOGINIU HISTOLOGINIU TYRIMU

 

1. Galvijų eutanazija:

1.1. galvijai eutanazuojami suleidžiant didelę dozę barbitūratų; prieš eutanaziją rekomenduojama galvijams suleisti migdomųjų vaistų;

1.2. galvijų spongiforminei encefalopatijai tirti į laboratoriją galima pristatyti galvijo galvą, įpakuotą į 3 sandarius plastikinius maišus ir įdėtą į sandarią tarą su ledais.

2. Įrankiai, reikalingi galvos smegenims išimti:

2.1. dideli spaustuvai;

2.2. aštrus peilis, kaltas;

2.3. 40 cm ilgio pjūklas kaulams pjauti.

3. Galvos smegenų išėmimo technika:

3.1. atlikus galvijo eutanaziją, nedelsiant išimamos galvos smegenys;

3.2. galva atskiriama nuo galvijo kūno – nupjaunama tarp pakaušio kaulo ir pirmojo kaklo slankstelio;

3.3. nuo galvos viršutinės dalies nulupama oda;

3.4. galva įtvirtinama spaustuvuose;

3.5. pjūklu apie 2 cm atstumu virš akiduobių skersai perpjaunami kaktos kaulai;

3.6. atliekami du šoniniai pjūviai nuo skersinio kaktos pjūvio iki pakaušio didžiosios skylės;

3.7. kaltas įkišamas tarp perpjautų kaulų ties skersinio pjūvio linijos viduriu, atkeliama atpjauta kaukolės dalis;

3.8. perpjaunamas galvos smegenų kietasis dangalas ir išimamos galvos smegenys. Galvos smegenų kamieną taip pat galima greitai ir saugiai išimti per pakaušio didžiąją skylę:

3.8.1. galva dorsaliniu paviršiumi padedama ant stalo,

3.8.2. smegenėlės rūpestingai atidalijamos nuo kietojo dangalo, atskiriami nugaros nervai,

3.8.3. smegenėlės pakeliamos, kad būtų atidengtos smegenėlių kojytės, kurios nutraukiamos plokščiu galvos smegenų peiliu,

3.8.4. per didžiąją pakaušio skylę dorsaliniu didžiosios pakaušio skylės paviršiumi po galvos smegenų dangalais į galvos smegenų ertmę įvedama mentelė iki smegenų tilto; pasukus mentelę nutraukiamas galvos smegenų kamienas.

4. Galvijo galvos smegenų fiksacija ir pjaustymas:

4.1. visų galvijo galvos smegenų fiksacija:

4.1.1. galvijo galvos smegenys įdedamos į kibirą, kuriame yra 4-6 litrai fiksuojančio skysčio, ir uždengiamos dangčiu,

4.1.2. galvos smegenys fiksuojamos 10% formalino druskos tirpale, kuris susideda iš šių medžiagų:

4.1.2.1. natrio chlorido – 8,5 g,

4.1.2.2. formalino (40 % HCHO) – 100 ml,

4.1.2.3. distiliuoto vandens – 900 ml,

4.1.3. natrio chloridas ištirpinamas vandenyje, į jį įpilamas formalinas. Galima įsigyti ir paruoštą fiksuojantį tirpalą (formalino druskos tirpalas BDH (Merck) GURR Cat.361368M),

4.1.4. fiksuojančio tirpalo tūris turi būti 10 kartų didesnis už smegenų tūrį,

4.1.5. galvos smegenys fiksuojamos dvi savaites; fiksuojantis tirpalas keičiamas praėjus vienai savaitei;

4.2. galvijo galvos smegenų kamienui fiksuoti reikia apie 500 ml fiksuojančio tirpalo. Fiksuojama vieną savaitę;

4.3. galvijo galvos smegenų pjaustymas:

4.3.1. galvos smegenys pjaustomos skersai 3-5 mm storio gabaliukais,

4.3.2. stebimi patologiniai anatominiai galvos smegenų pakitimai,

4.3.3. spongiforminės encefalopatijos patologiniam histologiniam tyrimui imami šie smegenų kamieno audiniai: vidurinių smegenų (mesencephalon), kaudalinių smegenėlių kojyčių (pedunculus cerebellaris caudalis), sklendės (obex) (1 ir 2 paveikslai)*,

 

4.3.4. paimtos smegenų dalys dedamos į fiksavimo tirpalą ir laikomos ne mažiau kaip 24 valandas.

5. Fiksuotų galvos smegenų histologinių pjūvių paruošimo ir užliejimo parafinu metodika nurodyta 1 lentelėje.

 

1 lentelė

 

Galvos smegenų paruošimo ir užliejimo parafinu metodika

 

Eil. Nr.

Cheminė medžiaga

Laikas valandomis

Vakuumo sąlygos

Temperatūra

1.

70% etilo spiritas

2

ne

kambario

2.

70% etilo spiritas

3

ne

kambario

3.

90% etilo spiritas

6

ne

kambario

4.

90% etilo spiritas

6

ne

kambario

5.

100% etilo spiritas

3

ne

kambario

6.

100% etilo spiritas

3

ne

kambario

7.

100% etilo spiritas

6

ne

kambario

8.

chloroformas

6

ne

kambario

9.

chloroformas

6

ne

kambario

10.

chloroformas

12

ne

kambario

11.

parafinas

8

ne

62oC

12.

parafinas

8

taip

60oC

 

6. Visas procesas trunka apie 70 valandų. Svarbu neperlaikyti tiriamos medžiagos 70% spirito tirpale, nes histologiniame pjūvyje susidaro netikros vakuolės (artefaktai). Tolesnis patologinės medžiagos ruošimas šių vakuolių nepanaikina. Vakuolių atsiradimas galimas ir dėl blogos medžiagos fiksacijos, greitos dehidratacijos, aukštos parafino temperatūros, patologinių smegenų pakitimų.

7. Parafinu užlietų blokų pjaustymas ir histologinių pjūvių gavimas:

7.1. parafinu užlieti blokai pjaustomi mikrotomais;

7.2. histologinių pjūvių storis turi būti 6 mm.

8. Galvos smegenų histologinių pjūvių deparafinavimo ir dažymo hematoksilinu ir eozinu metodika nurodyta 2 lentelėje.

 

2 lentelė

 

Histologiniai pjūvių deparafinavimo ir dažymo hematoksilinu ir eozinu metodika

 

Eil. Nr.

Tirpalo pavadinimas

Trukmė

1.

Histologinių pjūvių deparafinavimas ksilenu

2x2 min.

2.

100% spiritas

2x1 min.

3.

70 % spiritas

30 sek.

4.

Vandentiekio vanduo

2 min.

5.

Hematoksilinas

iki 8 min.

6.

Vandentiekio vanduo

2 min.

7.

0,1% druskos rūgšties spiritinis tirpalas

10 sek.

8.

Vandentiekio vanduo

5 min.

9.

Pjūvio šviesinimas 1,5% ličio karbonato tirpalu

30 sek.

10.

Vandentiekio vanduo

10 min.

11.

Eozinas

4 min.

12.

Tekantis vandentiekio vanduo

5 min.

13.

100% spiritas

2x2 min.

14.

Ksilenas

3x1 min.

15.

Klijavimas ir uždengimas dengiamuoju stikleliu

 

 

9. Galvijų spongiforminės encefalopatijos patologinės histologinės diagnozės nustatymas:

9.1. teigiama galvijų spongiforminės encefalopatijos patologinė histologinė diagnozė: būdingas vakuolių susidarymas pilkosios medžiagos neuropilyje (spongiforminiai pakitimai) ir/arba neuronuose ties jų branduoliu. Šie pakitimai yra abipusiai simetriški. Galvijų spongiforminės encefalopatijos atveju taip pat galima nustatyti kitas neuronų degeneracijos formas ir astrocitozę. Išplitęs vakuolių susidarymas baltojoje medžiagoje yra nebūdingas galvijų spongiforminei encefalopatijai. Būtina skirti spongiforminius pakitimus nuo vakuolių, kurios susidaro dėl neteisingos medžiagos fiksacijos ir paruošimo tyrimui;

9.2. abejotina galvijų spongiforminės encefalopatijos patologinė histologinė diagnozė nustatoma:

9.2.1. kai vakuolės įtariamų užsikrėtus galvijų spongiformine encefalopatija galvijų galvos smegenų pilkosios medžiagos neuropilyje ir neuronuose ties jų branduoliais nesiskiria nuo vakuolių, randamų galvijų spongiformine encefalopatija nesirgusių galvijų analogiškuose galvos smegenų histologiniuose pjūviuose (kontrolė),

9.2.2. kai blogai fiksuota medžiaga arba ji paimta iš tyrimui netinkamos galvos smegenų vietos;

9.3. neigiama galvijų spongiforminės encefalopatijos patologinė histologinė diagnozė: ištyrus galvos smegenų vidurinių smegenų (mesencephalon), kaudalinių smegenėlių kojyčių (pedunculus cerebellaris caudalis) ir sklendės (obex) sričių histologinius pjūvius ir neradus galvijų spongiforminei encefalopatijai būdingų patologinių histologinių pakitimų, pripažįstama neigiama diagnozė. Rekomenduojama tirti papildomus galvos smegenų histologinius pjūvius, jeigu galvijas turėjo galvijų spongiforminei encefalopatijai būdingą kliniką.

______________

 

 


* nepridedami