ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO KOLEGIJOS SPRENDIMAS ADMINISTRACINĖJE BYLOJE Nr. I-819-257/2005 (PROCESINIO SPRENDIMO KATEGORIJA: 64.1; 61)
2005 m. lapkričio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės Laisvutė Kartanaitės,
kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
sekretoriaujant Laimutei Kubeckienei,
dalyvaujant pareiškėjui Vyriausybės atstovui Šiaulių apskrityje Vaclovui Volkovui, jo atstovei Violetai Kiurienei,
atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovėms Žyvilei Rimšienei ir Editai Jusevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl ištyrimo, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo atskiros dalys neprieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2005-10-17 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-54 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklių“ (toliau – Sprendimas) 1 punktu patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklės (toliau – Taisyklės) neprieštarauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 „Dėl Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 3 punkto 3.1 papunkčiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 982 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ 3 punktu patvirtintai Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintai Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarkai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 27 ir 29 punktams;
2) ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 110 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją“ patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją tvarkos (toliau – Tvarkos) 10, 11, 12 ir 13 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 134 punkto 134.5 papunkčiui, 135 punkto 135.6 papunkčiui, 135 punkto 135.9 papunkčiui bei 136 punktui;
3) pripažinus, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-54 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklių“ 1 punktu patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklės bei Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 110 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją“ patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktai prieštarauja aukščiau minėtiems teisės aktams, juos panaikinti, taip pat panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-54 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklių“ 2 punktą ta apimtimi, kiek tai liečia nustatymą, jog Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 110 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją“ patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją tvarkos 10 ir 11 punktai galioja tol, kol daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sistemos bus sutvarkytos pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-54 1 punktu patvirtintas Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisykles.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovė nurodė, kad buvo gautas signalas iš gyventojų, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. T-54 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklių“ gali būti neteisėtas. Tiriant šio sprendimo teisėtumą kilo daug abejonių, todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą, kad būtų išaiškintas priimto sprendimo teisėtumas. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2005 m. vasario 24 d. sprendime Nr. T-54 1 punktu patvirtino Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisykles. Kilo abejonių dėl šių taisyklių teisėtumo todėl, kad nuo 2002 metų įstatyminė bazė reguliuojanti šiuos santykius yra pakankamai detali ir plati. Todėl kyla klausimas, ar yra reikalingas papildomas teisinis reglamentavimas, be to, iškilo abejonių dėl Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 110 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją“ patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktų teisėtumo. Koeficientas, kuris yra įvestas šitoje tvarkoje, buvo galiojantis teisės aktuose, tačiau 1996 metais Energetikos ministerijos nutarimu buvo panaikintas ir tokio koeficiento šiuo metu nenumato nė vienas galiojantis teisės aktas. Todėl mano, kad Šiaulių miesto savivaldybė pasielgė neteisėtai palikdama galioti šį koeficientą. Prašo išaiškinti, ar minėtos Taisyklės ir Tvarkos 10, 11, 12, 13 punktai yra teisėti ir neprieštarauja pareiškime nurodytiems teisės aktams. Jei bus nustatyta, kad Taisyklės ir Tvarkos 10, 11, 12, 13 punktai prieštarauja teisės aktams, prašo juos panaikinti.
Atsakovo atstovės nurodė, kad Taisyklėse nėra punktų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymo, kad jos atitiktų privalomuosius reikalavimus, įgyvendinimo principus. Taisyklės nepaveda šilumos tiekėjui daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams nustatymo funkcijų, kurios teisės aktais priskirtos Valstybinei energetikos inspekcijai. Šilumos tiekėjui pavedamos konkrečios funkcijos, nurodytos Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklių 5 punkte. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. birželio 30 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258, 147 punktas nustato, kad nuolatinę daugiabučio namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą atlieka butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgalioti asmenys, pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius arba paskirtas asmuo, atsakingas už šilumos ūkį. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-54 patvirtintos taisyklės nenumato, kad šilumos tiekėjui būtų pavedama nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams. Jos reglamentuoja pastato šildymo sistemų priežiūros organizavimą, kaip tai nurodo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 59.4 papunktis. 2005 m. vasario 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-54 2 punkte nustatyta, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją tvarkos, patvirtintos 2000 m. kovo 13 d. Šiaulių miesto valdybos sprendimu Nr. 110, 10 ir 11 punktai galioja tol, kol daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sistemos bus sutvarkytos pagal šio sprendimo 1 punkte nurodytas taisykles, t. y. savavališkai atlikta sistemos rekonstrukcija turi būti atstatyta arba bendrasavininkiai turi priimti sprendimą dėl pastato ar jo dalies šildymo sistemos rekonstrukcijos įteisinimo. Tokia nuostata įrašyta tam, kad būtų užtikrintas nuoseklus perėjimas nuo tvarkoje nustatyto reglamentavimo prie taisyklėmis nustatyto reglamentavimo. Kartu su taisyklių įsigaliojimu pripažinus netekusiais galios tvarkos 10 ir 11 punktus, buitiniai šilumos vartotojai namuose, kuriuose neatliktas šildymo prietaisų paviršių inventorizavimas, pagal tvarką išvengtų pataisos koeficiento taikymo. Prašo pripažinti teisėtais minėtus norminius teisės aktus ir atmesti prašymą dėl šių norminių teisės aktų panaikinimo.
Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje skundas tenkintinas, Taisyklės, Tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktai bei 2005 m. vasario 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-54 2 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia nustatymą dėl Tvarkos 10 ir 11 punktų galiojimo termino, laikytini panaikintais, pripažinus prieštaraujančiais įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams.
Dėl Taisyklių teisėtumo
Taisyklių 1 punktu Taryba įtvirtino, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklės nustato daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją tvarką.
Taisyklių 2 punktu taryba nurodė, kad jos yra privalomos šilumos tiekėjams ir vartotojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išskyrus šilumos vartotojus individualiuose namuose ir vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausančiuose pastatuose. Kitais Taisyklių punktais Taryba detaliai reglamentavo daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymo, kad jos atitiktų privalomuosius reikalavimus, įgyvendinimo principus bei šildymo įrenginių patikrinimą pavedė atlikti šilumos tiekėjui – vykdytojui.
Savo reikalavimą dėl Taisyklių atitikties ištyrimo teisės aktams pareiškėjas grindė tuo, jog toks teisinis reglamentavimas gali prieštarauti šiuo metu galiojantiems šiems teisės aktams:
1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-224):
1) 20 straipsniui, kurio 1 dalyje numatyta, kad „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus“. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus gali būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka“;
2) Lietuvos Respublikos šilumos ūkio 31 straipsnio 1 daliai, nurodančiai, kad „Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir prireikus pakeičia maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti. Šios normos skelbiamos viešai. Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurių šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų. Šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti, kad tokių namų butų ir kitų patalpų savininkai mokėtų už suvartotos šilumos kiekį, viršijantį maksimalias šilumos suvartojimo normas. Gyventojų prašymu Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos nustato, ar namų šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus“.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 „Dėl Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 65-2975) patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 3 punkto 3.1 papunkčiui, nurodančiam, kad „senuose namuose turi būti šių namų projektinėje dokumentacijoje arba, jeigu tokios dokumentacijos nėra, normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkanti sistema (šildymo prietaisų galia, šilumnešio debitų paskirstymas, vamzdynų šiluminė izoliacija)“.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 982 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 75-3481) 3 punktu patvirtintos Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkos:
1) 2 punktui, kur nurodyta, jog „laikantis šios tvarkos, rekonstruojamos daugiabučių namų šildymo ir (ar) karšto vandens tiekimo sistemos, kad atitiktų šioms sistemoms nustatytus privalomuosius reikalavimus, kai namuose viršijama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta maksimali šilumos suvartojimo norma“.
2) 6 punktui, kur nurodyta, jog „daugiabučių namų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams nustato Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, gavusi argumentuotą gyventojų prašymą. Į Valstybinę energetikos inspekciją šiuo klausimu gali kreiptis šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai, šių sistemų priežiūros įmonės, savivaldybių institucijos“.
3) 7 punktui, kur nurodyta, jog „atitiktis fiksuojama pažymoje, kurią pasirašo Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinio skyriaus viršininkas ir vertinimą atlikęs inspektorius (ar grupės vadovas). Nustačius, kad sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, pažymoje turi būti nurodyti konkretūs pertvarkytini sistemos elementai. Ši pažyma įteikiama prašymą pateikusiam subjektui, o jos kopija – savivaldybės institucijai“.
4. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 93-4239) patvirtintos Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarkos:
1) 1 punktui, kur nurodyta, jog ji „nustato daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo eigą ir reikalavimus“;
2) 2 punktui, kur nurodyta, jog „sistemos atitikimas privalomiesiems reikalavimams nustatomas nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiame name viršijama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta maksimali šilumos suvartojimo norma“;
5. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639) 26 straipsnio 1 dalies 2 punktui, nurodančiam, kad bendrija privalo „laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų.
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3504) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“:
1) 27 punktui, nurodančiam, kad „namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui. Šias pareigas taip pat gali atlikti daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos nariai, bendrijos pirmininkas ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo“;
2) 29 punktui, nurodančiam, kad „daugiabučio namo priežiūros vadybininkas arba šias pareigas vykdantis asmuo turi turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį inžinerinį techninį išsilavinimą“.
Kolegija, išanalizavusi ginčo dalyką reguliuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T-54 patvirtintos Taisyklės savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 „Dėl Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 3 punkto 3.1 papunkčiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 982 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ 3 punktu patvirtintai Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintai Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarkai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 27 ir 29 punktams, tai yra atsakovas išsamiai aiškino teisės aktus, todėl Taisyklėse buvo įtvirtintos nuostatos, iš esmės prieštaraujančios šiuo metu galiojantiems minėtiems teisės aktams, kadangi pagal juos daugiabučių namų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams turėtų nustatyti Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, o ne šilumos tiekėjas (vykdytojas), kaip numatyta Taisyklėse. Kolegija nesutinka su atsakovo išsakyta nuomone, jog Taisyklių 5 punktu yra reglamentuojama pastato šildymo sistemų priežiūros organizavimo tvarka (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 59.4 papunktis), o ne daugiabučių namų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitikties nustatymo privalomiems reikalavimams tvarka, kadangi sistemų prižiūrėjimo santykiams jokio papildomo reglamentavimo, ką šiuo atveju Taisyklės būtent ir įtvirtino, minėtos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nenumato. Be to, atsakovas Taisyklių 6 punkte nustatydamas papildomą reikalavimą dėl namo projekto užsakymo projektavimo organizacijoje, 19 punkte nustatydamas bendrijoms rekomendacinio pobūdžio reikalavimą, kuris galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas, bei šiame punkte neįvardindamas „butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens“ kaip asmens, turinčio teisę būti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingu asmeniu, savo veikloje nesivadovavo aukštesnę juridinę galią turinčiais teisės aktais.
Dėl Tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktų teisėtumo
Šiaulių miesto valdyba (toliau – Valdyba) Tvarkos 10 punktu nustatė, kad „ jei papildomai sumontuotų šildymo prietaisų paviršius neatitinka projekte nustatytos galios, nustatomas pataisos koeficientas:
,
kur Fproj. – projekte nustatytas šildomojo prietaiso paviršiaus plotas, EkM;
Fpap. – papildomas šildomojo prietaiso paviršiaus plotas, EkM.“
Tvarkos 11 punktu Valdyba numatė, kad „kompensacija už buto šildymą neskiriama tai mokesčio daliai, kuri apskaičiuojama pritaikius pataisos koeficientą“.
Tvarkos 12 punktu Valdyba nurodė, kad „pataisos koeficientas pradedamas taikyti nuo ateinančio ataskaitinio mėnesio pradžios“.
Tvarkos 13 punktu Valdyba nustatė, kad „tam tikrais atvejais, kai buto šildymo prietaisų paviršius neatitinka ne daugiau kaip 5 proc. projekte nustatytos galios, šildymo prietaisų paviršiaus padidėjimo pataisos koeficientas netaikomas“.
Savo reikalavimą dėl Tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktų atitikties ištyrimo teisės aktams pareiškėjas grindė tuo, jog toks teisinis reglamentavimas gali prieštarauti šiuo metu galiojantiems šiems teisės aktams:
1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 12 straipsnio 2 daliai, nurodančiai, kad „kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija“.
2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 70-3193) patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių:
1) 134 punkto 134.5 papunkčiui, nurodančiam, kad „daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas turi teisę kartu su kitais pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų“;
2) 135 punkto 135.6 papunkčiui, nurodančiam, kad „daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas privalo užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai prie pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik šių taisyklių II, III, XIII, XV ar XVI skyriuose nustatyta tvarka“;
3) 135 punkto 135.9 papunkčiui, kuriame imperatyviai nurodyta, kad „daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas privalo atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų pateikus klaidingus duomenis suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais, pakeitus jų jungimo schemą arba pažeidus sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas“;
4) 136 punktui, numatančiam, kad „daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas ar kiti jo įgalioti atstovai už šių taisyklių pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka“.
1996 m. liepos 12 d. LR Energetikos ministerijos įsakymu „Dėl šiluminės energijos kainų“ Nr. 182 buvo patvirtinta Sunaudoto šilumos energijos kiekio nustatymo ir paskirstymo vartotojams metodika, kurios 4.3 punkte buvo numatyta, kad jeigu bute savavališkai padidintas radiatorių šildomų paviršių plotas, lyginant su numatytu projekte, nustatyta tvarka suskaičiuota buto instaliuota galia šildymui didinama taikant koeficientą, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: K = (Fproj. + Fpapild.)/Fproj. Tačiau minėtos metodikos galiojimas buvo sustabdytas LR Energetikos ministerijos 1996 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl šiluminės energijos kainų“.
Kolegija, išanalizavusi ginčo dalyką reguliuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad Tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 134 punkto 134.5 papunkčiui, 135 punkto 135.6 papunkčiui, 135 punkto 135.9 papunkčiui bei 136 punktui, kadangi minėti teisės aktai numato, jog vartotojas turi turėti teisę kartu su kitais pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų bei atsiskaityti su šilumos tiekėju, vadovaujantis šiais metodais, o ne Valdybos patvirtintu koeficientu, kas būtent ir yra įtvirtinta, galiojant Tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktams. Be to, galiojantys teisės aktai numato atsakomybę už savavališkai sumontuotus šildymo prietaisus, ko taip pat nėra įtvirtinta galiojančiuose Tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktuose.
Taisyklės ir Tvarka yra norminiai teisės aktai, nustatantys elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis), bei skirti reguliuoti daugelio neindividualizuotų šilumos vartotojų, šilumos tiekėjų bei šilumos ūkio sektoriuje veikiančių kitų juridinių ir fizinių asmenų, išskyrus šilumos vartotojus individualiuose namuose ir vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausančiuose pastatuose, santykius. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 7 straipsnio 16 punktu savivaldybei yra priskirta ribotai savarankiška funkcija – šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas, tačiau darytina išvada, kad savivaldybės laisvė nėra beribė, o savarankiškumas negali ignoruoti teisės aktų nustatytos tvarkos. Remiantis šiomis nuostatoms, kolegijos nuomone, Šiaulių miesto savivaldybės taryba Sprendimo 1 punktu patvirtindama Taisyklės, 2 punktu, palikdama Tvarkos 12 ir 13 punktus galioti, o Tvarkos 11 ir 10 punkto galiojimo laiką nustatydama iki tol, kol daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sistemos bus sutvarkytos pagal šio sprendimo 1 punkte nurodytas taisykles, pažeidė ne tik imperatyvias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, bet ir vieną Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkte įtvirtintų vietos savivaldos principų, t. y. kad savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimti sprendimai turi būti teisėti ir savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas tenkintinas, Taisyklės, Tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktai bei 2005 m. vasario 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-54 2 punktas ta apimtimi, kiek tai liečia nustatymą dėl Tvarkos 10 ir 11 punktų galiojimo termino, laikytini panaikintais, pripažinus prieštaraujančiais įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams.
Vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 115 str. 1 d. 2 p., 117 str., kolegija
nusprendė:
1) Pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-54 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklių“ 1 punktu patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklės prieštarauja aukštesnės galios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 „Dėl Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų 3 punkto 3.1 papunkčiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 982 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ 3 punktu patvirtintai Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintai Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos atitikimo privalomiesiems reikalavimams nustatymo tvarkai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 27 ir 29 punktams,
2) pripažinti, kad Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 110 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją“ patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją tvarkos 10, 11, 12 ir 13 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 134 punkto 134.5 papunkčiui, 135 punkto 135.6 papunkčiui, 135 punkto 135.9 papunkčiui bei 136 punktui ir laikyti juos panaikintais, taip pat panaikintu laikyti ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-54 „Dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisyklių“ 2 punktą ta apimtimi, kiek tai liečia nustatymą, jog Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 110 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją“ patvirtintos Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo prietaisų paviršių inventorizavimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją tvarkos 10 ir 11 punktai galioja tol, kol daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo sistemos bus sutvarkytos pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T-54 1 punktu patvirtintas Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų šildymo įrenginių patikrinimo ir atsiskaitymo už papildomai sunaudotą šilumos energiją taisykles nuo tos dienos, kai oficialiai bus paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jį paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Kolegijos pirmininkė Laisvutė Kartanaitė
Kolegijos nariai Gražvydas Poškus
Virginijus Stankevičius