LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2001 M. VASARIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 49 „DĖL LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. vasario 9 d. Nr. 1K-032
Vilnius
Pakeičiu Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 19-622; 2006, Nr. 137-5253; 2007, Nr. 123-5054), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2010 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 1K-032 redakcija)
LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, laikinai laisvų valstybės pinigų fondų lėšų ir kitų (pagal teisės aktus investuotinų) valstybės piniginių išteklių (toliau vadinama – laisvi piniginiai ištekliai) investavimą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai nenustato ko kita.
2. Šiose taisyklėse nustatyti laisvų piniginių išteklių investavimo būdai ir kryptys, investavimui keliami reikalavimai.
3. Šių taisyklių nuostatos netaikomos investuojant savivaldybių biudžetų, savivaldybių įsteigtų pinigų fondų lėšas ir kitus savivaldybių piniginius išteklius, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas.
4. Valstybės institucija ar įstaiga arba kitas subjektas, pagal teisės aktus turintis teisę investuoti laisvus piniginius išteklius (toliau vadinama – institucija), vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, gali:
4.1. pats investuoti laisvus piniginius išteklius pagal savo patvirtintą laisvų piniginių išteklių investavimo procedūrų aprašą arba;
4.2. jeigu teisės aktuose nenustatyta ko kita, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau vadinama – Finansų ministerija) sutikus suteikti jai teisę investuoti institucijos laisvus piniginius išteklius. Tuo atveju, jeigu Finansų ministerija investuoja institucijos laisvus piniginius išteklius, ji turi užtikrinti, kad investuoti laisvi piniginiai ištekliai, atsižvelgiant į institucijos Finansų ministerijai teikiamas reguliarias piniginių srautų ir planuojamų išlaidų prognozes, bus grąžinti į institucijos sąskaitą pagal iš anksto suderintą grafiką arba kita institucijos su Finansų ministerija sutarta tvarka. Šiuo atveju institucija turi užtikrinti reguliarų savo piniginių srautų ir planuojamų išlaidų prognozių teikimą Finansų ministerijai su Finansų ministerija sutarta tvarka ir terminais.
5. Laisvi piniginiai ištekliai turi būti investuojami į litais ir (arba) eurais denominuotas priemones (kitomis nei litas ar euras valiutomis esantys laisvi piniginiai ištekliai gali būti investuojami tik į terminuotus indėlius Lietuvos banke). Taip pat laisvi piniginiai ištekliai turi būti investuoti nedelsiant, išskyrus tuos atvejus, kai institucijos piniginių išteklių srautų planuose (prognozėse) yra numatyta, kad neinvestuoti laisvi piniginiai ištekliai bus panaudoti per 60 dienų ir kai tokie neinvestuoti laisvi piniginiai ištekliai laikomi atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, už kuriuos yra mokamos palūkanos. Šis (60 dienų) terminas netaikomas, kai mokamos palūkanos už lėšas, laikomas atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, yra didesnės negu būtų gautos investavus lėšas vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir institucija pagal jos patvirtintą laisvų piniginių išteklių investavimo procedūrų aprašą priima sprendimą dėl šio (60 dienų) termino pratęsimo.
6. Šių taisyklių 5 punkto nuostatos gali būti netaikomos valstybės vardu pasiskolintoms lėšoms, skirtoms institucijoms arba įmonėms, vykdančioms valstybės investicijų projektus.
7. Šių taisyklių 15–18, 21–22 ir 24–25 punktuose nustatyti laisvų piniginių išteklių investavimo apimties reikalavimai taikomi bendrai investavimo momentu sąskaitose esančio likučio ir jau investuotų laisvų piniginių išteklių sumai.
8. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (Žin., 2002, Nr. 91-3891), Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme (Žin., 1994, Nr. 100-2001; 2005, Nr. 88-3289), Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme (Žin., 2007, Nr. 17-626), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 17-627) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. LAISVŲ PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO BŪDAI IR KRYPTYS
9. Laisvi piniginiai ištekliai, pasirinkus ekonomiškai naudingiausią būdą ir kryptį, investuojami:
9.1. tiesiogiai (išskyrus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai nenustato ko kita), apklausus ne mažiau kaip 3 potencialius subjektus, į kurių finansines priemones šių taisyklių nustatyta tvarka gali būti investuojami laisvi piniginiai ištekliai;
9.2. tarpininkaujant Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotoms finansų įstaigoms (bankams ir finansų maklerio įmonėms), turinčioms teisę teikti investicines paslaugas, vykdančioms visus juos prižiūrinčių institucijų nustatytus reikalavimus, turinčioms teisę verstis banko veikla (įskaitant investicinių paslaugų teikimą) arba turinčioms finansų maklerio įmonės A kategoriją ne trumpiau kaip vienerius metus (toliau – tarpininkai). Laisvi piniginiai ištekliai tarpininkaujant tarpininkui į vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones investuojami apklausus ne mažiau kaip 3 tarpininkus arba, pagal su ne mažiau kaip 3 tarpininkais pasirašytas atitinkamas tarpininkavimo sutartis, pasirinkus geriausias sąlygas siūlantį tarpininką.
10. Institucija arba šių taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka Finansų ministerija institucijos valdomus laisvus piniginius išteklius gali investuoti į:
10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio valstybių vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
10.2. Lietuvos banko, užsienio valstybės centrinio banko, Europos centrinio banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
10.3. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
10.6. Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto viešai platinamus investicinius vienetus (akcijas), jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudaro šių taisyklių 10.2–10.3 punktuose nurodyti skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio valstybių vyriausybių, regioninės valdžios, savivaldybės išleisti arba garantuoti skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės.
III. LAISVŲ PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMUI KELIAMI REIKALAVIMAI
11. Institucija arba šių taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka Finansų ministerija institucijos valdomus laisvus piniginius išteklius gali investuoti į šių taisyklių 10.1–10.3 punktuose nurodytus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, jeigu šiame punkte nurodytų skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių emitentas atitinka šių taisyklių 15.2, 17.2 ir 19 punktuose nustatytus reitingo reikalavimus (reitingo reikalavimai netaikomi šių taisyklių 10.2 punkte nurodytų priemonių emitentams) ir tik tada, jeigu:
11.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės įtraukti į rinkos, pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, prekybos sąrašą ir (arba);
11.2. skolos vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba);
11.3. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą užsienio valstybėje – ne Europos Sąjungos valstybėje narėje – pagal nustatytas taisykles, veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba);
12. Institucija arba šių taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka Finansų ministerija gali laikyti terminuotą indėlį šių taisyklių 10.5 punkte nurodytame banke, jeigu tenkinami šie reikalavimai:
12.2. banko, kuriame laikomas terminuotas indėlis, registruota buveinė yra arba Lietuvos Respublikoje, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba kitoje užsienio valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažesnė nei Europos Sąjungoje;
13. Į pinigų rinkos priemones, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės yra išleistos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės, centrinio banko, Europos centrinio banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė.
14. Leidžiama investuoti į investicinius vienetus (akcijas) tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:
14.1. subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;
14.2. subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažesnė, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
14.3. subjektai viešai skelbia savo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
15. Į Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti:
15.1. visus laisvus piniginius išteklius, tačiau į vienos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės) išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų piniginių išteklių, ir;
15.2. jeigu valstybė (išskyrus Lietuvos Respubliką), į kurios skolos vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones investuojama, turi bent vienos iš toliau išvardintų reitingo agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
Moody's Investors Service Baa3;
Standard & Poor's BBB-;
Fitch Ratings BBB-.
16. Į užsienio valstybės centrinio banko, Europos centrinio banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti visus laisvus piniginius išteklius, tačiau į vieno, šiame punkte nurodyto, subjekto išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų piniginių išteklių.
17. Į užsienio valstybių (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti:
17.1. ne daugiau kaip 30 procentų visų laisvų piniginių išteklių, tačiau galima įsigyti ne daugiau kaip 10 procentų visų vieno emitento išleistų skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių, ir;
18. Į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones, išleistus skolos vertybinius popierius ar terminuotuosius indėlius galima investuoti visus laisvus piniginius išteklius.
19. Į Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių komercinių bankų (šių taisyklių 19.3 punkte nustatytu atveju – tik į Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos banko) skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones arba terminuotuosius indėlius galima investuoti:
19.1. ne daugiau kaip 50 procentų investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ir ne ilgesniam nei 12 mėnesių terminui, jei bankas turi bent vienos iš toliau išvardintų reitingo agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne žemesnį kaip:
Moody's Investors Service Aa3;
Standard & Poor's AA-;
Fitch Ratings AA-;
19.2. ne daugiau kaip 35 procentus investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ir ne ilgesniam nei 12 mėnesių terminui, jei bankas turi bent vienos iš toliau išvardintų reitingo agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne žemesnį kaip:
Moody's Investors Service A3;
Standard & Poor's A-;
Fitch Ratings A-;
19.3. ne daugiau kaip 5 procentus investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos, ne ilgesniam nei 3 mėnesių terminui ir tik nacionaline Lietuvos valiuta, jei bankas turi reitingą žemesnį kaip (arba jam reitingas nėra suteiktas):
Moody's Investors Service A3;
Standard & Poor's A-;
Fitch Ratings A-.
20. Lietuvos Respublikoje įsteigtas komercinis bankas arba Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas gali būti laikomas aukštesnį ilgalaikio mokumo kredito reitingą turinčiu banku, jeigu tokį ilgalaikio mokumo kredito reitingą turi Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos bankas, patronuojantis Lietuvos Respublikoje įsteigtą komercinį banką arba įsteigęs Lietuvos Respublikoje savo filialą.
21. Lėšų suma, investuota į to paties Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės komercinio banko pinigų rinkos priemones, jo išleistus skolos vertybinius popierius arba kuriame laikomas terminuotasis indėlis:
21.1. negali viršyti 50 procentų laisvų piniginių išteklių, jei bankas turi bent vieną reitingą, ne žemesnį už išvardintus šių taisyklių 19.2 punkte;
22. Bendra investicijų į Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybių komercinių bankų pinigų rinkos priemones, išleistus skolos vertybinius popierius arba terminuotuosius indėlius apimtis negali viršyti 50 procentų laisvų piniginių išteklių sumos.
23. Jeigu Lietuvos arba užsienio valstybės komercinis bankas nevykdo terminuotojo indėlio sutartyje numatytų sąlygų, investavimas į terminuotus indėlius šiame banke sustabdomas. Sprendimą dėl investavimo į terminuotus indėlius šiame banke sustabdymo ir dėl tuo metu galiojančių terminuotojo indėlio sutarčių galiojimo priima laisvus piniginius išteklius investavusi institucija.
24. Į vieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti:
25. Į visų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti ne daugiau kaip 50 procentų visų laisvų piniginių išteklių.
26. Į kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti tik tuo atveju, jeigu investicijos į kitas priemones, nurodytas šių taisyklių 10.1–10.5 punktuose, dėl rinkoje esančios situacijos nėra tinkamos tomis aplinkybėmis.
27. Kolektyvinio investavimo subjektai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių komerciniai bankai, užsienio bankų filialai (skyriai), į kurių skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, investicinius vienetus (akcijas), terminuotus indėlius bus investuojami laisvi piniginiai ištekliai, pasirenkami apklausos būdu. Pagrindiniai kriterijai pasirenkant banką arba kolektyvinio investavimo subjektą, atitinkantį šiose taisyklėse nurodytus reikalavimus, yra šie:
27.1. banko ilgalaikio mokumo kredito reitingas arba kolektyvinio investavimo subjekto reitingas (jei jis nustatytas);
27.5. ankstesnių laikotarpių metinis pelningumas, jeigu investuojama į kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas);
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Institucija, pasirinkdama investavimo kryptį ir objektą, turi atsižvelgti į būsimus pinigų srautus ir laisvus piniginius išteklius investuoti į tokias priemones, kurių išpirkimo terminas baigiasi ne vėliau kaip iki planuojamos laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos arba kurios be apribojimų gali būti parduodamos antrinėje rinkoje bet kurią dieną iki laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos, atsižvelgiant į laiką, reikalingą visoms banko operacijoms atlikti.
29. Jeigu subjektai, į kurių skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, investicinius vienetus (akcijas) arba terminuotus indėlius yra investuoti laisvi piniginiai ištekliai, nebetenkina šių taisyklių 15.2, 17.2, 19 ir 20 punktuose nustatytų reikalavimų, laisvus piniginius išteklius investavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos viešo paskelbimo, įvertinusi investicijos likutinę trukmę, investuotų lėšų susigrąžinimo kaštus ir kitą turimą informaciją, pagal institucijos patvirtintą laisvų piniginių išteklių investavimo procedūrų aprašą turi priimti ekonomiškai pagrįstą sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su investuotomis lėšomis.