VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2002 m. birželio 25 d. Nr. 118
Vilnius
3. Nuo 2002 m. liepos 1 d. pripažinti netekusiais galios:
3.1. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1998 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 79 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 34-928);
3.2. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1998 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 196 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1998 03 20 nutarimo Nr. 79 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 51-1414);
3.3. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1999 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 224 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1998 kovo 20 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 60-1972);
3.4. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1999 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 388 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1998 kovo 20 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 108-3170);
3.5. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2001 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 156 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1998 kovo 20 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2001, Nr. 58-2126);
3.6. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2001 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1998 kovo 20 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl mokumo atsargos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 106-3852).
PATVIRTINTA
Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos
prie Finansų ministerijos valdybos
2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 118
MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Draudimo įmonės mokumo atsarga yra turtas, viršijantis draudimo įmonės įsipareigojimus. Skirtingai nuo draudimo techninių atidėjimų, sudaromų atspindėti techninius draudimo veiklos įsipareigojimus, mokumo atsarga skirta sušvelninti neigiamas verslo svyravimo pasekmes. Mokumo atsarga yra papildoma priemonė draudėjų interesų apsaugos užtikrinimui.
II. VARTOJAMOS SĄVOKOS
3. Turima mokumo atsarga – turto, viršijančio draudimo įmonės įsipareigojimus, įvertis, apskaičiuotas sumuojant mokumo atsargos elementus, nurodytus šios metodikos 12.1–12.5 punktuose, ir atimant sumas, nurodytas šios metodikos 14.1–14.7 punktuose.
4. Būtinoji mokumo atsarga – rodiklis, kuris yra apskaičiuojamas pagal draudimo įmonės draudimo veiklos apimtis.
6. Papildomas draudimas – kartu su gyvybės draudimu vykdoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų arba (ir) draudimo ligos atvejui grupė.
7. Rizikos kapitalas – skirtumas tarp gyvybės draudimo sutartyje numatytos mirties atveju mokamos draudimo sumos ir tai draudimo sutarčiai sudaryto matematinio techninio atidėjimo.
8. Subordinuota paskola – ilgalaikė paskola, išduota ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, kuri nėra užtikrinta įkeitimu, hipoteka, garantijomis, laidavimais. Subordinuotos paskolos sutartyje turi būti numatyta, kad paskolos gavėjo bankroto ar likvidavimo atveju paskola grąžinama tik atsiskaičius su kitais paskolos gavėjo kreditoriais.
III. MINIMALŪS REIKALAVIMAI MOKUMO ATSARGOS DYDŽIUI
9. Draudimo įmonė privalo nuolat turėti pakankamą mokumo atsargą: turima mokumo atsarga turi būti ne mažesnė už būtinąją mokumo atsargą ir ne mažesnė už garantinį fondą.
10. Būtinoji mokumo atsarga yra lygi sumai būtinosios mokumo atsargos ne gyvybės draudimo veiklai ir būtinosios mokumo atsargos gyvybės draudimo veiklai.
11. Garantinis fondas – dydis, lygus 1/3 būtinosios mokumo atsargos, tačiau ne mažesnis kaip:
11.1. iki 2007 m. kovo 19 d.:
11.2. nuo 2007 m. kovo 20 d:
11.2.1. 2 000 000 eurų atitinkanti suma litais ne gyvybės draudimą vykdančioms įmonėms, išskyrus įmones, vykdančias bent vieną iš sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės, skraidymo aparatų civilinės atsakomybės, laivų civilinės atsakomybės, bendrosios civilinės atsakomybės, kredito ar laidavimo draudimo grupių;
IV. TURIMA MOKUMO ATSARGA
12. Turimą mokumo atsargą sudaro šie žemiau pateikti elementai:
12.2. rezervai, kurie nėra susiję su draudimo veiklos įsipareigojimais (rezervai ar jų dalis, kurie bus panaudoti tais kalendoriniais metais, kuriais buvo suformuoti, neįtraukiami):
12.4. kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos ir subordinuotos paskolos gali būti įtrauktos apskaičiuojant turimą mokumo atsargą, tačiau pastarieji elementai negali viršyti 50% dydžio, mažesnio iš turimos ir būtinosios mokumo atsargos, be to, ne daugiau kaip 25% šio dydžio (mažesnio iš turimos ir būtinosios mokumo atsargos) gali sudaryti nustatyto termino kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos ir nustatyto termino subordinuotos paskolos. Kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų ir subordinuotų paskolų dalis, kuri yra pilnai apmokėta, į turimos mokumo atsargos elementų sumą gali būti įtraukta tik tada, kai atitinka šiuos reikalavimus:
12.4.1. bankroto ar likvidavimo atveju subordinuota paskola grąžinama bei kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų savininkai teisę į bendrovės turto dalį gali įgyvendinti tik tada, kai įvykdyti įsipareigojimai visiems kitiems kreditoriams;
12.4.2. nustatyto termino subordinuota paskola turi būti išduota ne trumpesniam nei penkerių metų terminui. Likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki subordinuotos paskolos grąžinimo datos, draudimo įmonė turi raštu informuoti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybą (toliau – Priežiūros tarnybos valdyba) bei pateikti planą, nurodydama, kaip bus išlaikoma arba paskolos grąžinimo metu padidinta iki reikalaujamo dydžio turima mokumo atsarga (šių veiksmų draudimo įmonė neprivalo atlikti, jeigu į turimą mokumo atsargą įtrauktas subordinuotos paskolos likutis yra tolygiai mažinamas ne mažiau kaip 5 metus iki paskolos grąžinimo datos). Priežiūros tarnybos valdyba, gavusi atitinkamą prašymą, gali leisti grąžinti subordinuotą paskolą anksčiau paskolos sutartyje nustatyto termino, jei tai įvykdžius, draudimo įmonės turima mokumo atsarga nesumažės žemiau nei reikalaujamas dydis;
12.4.3. jei subordinuotos paskolos grąžinimo data yra nenustatyta, subordinuotos paskolos sutartyje turi būti įrašyta sąlyga, kad paskola turi būti grąžinama ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskolos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai Priežiūros tarnybos valdyba reikalauja šią paskolą grąžinti per trumpesnį laikotarpį. Šiais atvejais, ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki paskolos grąžinimo dienos, draudimo įmonė turi pateikti Priežiūros tarnybos valdybai planą, nurodydama, kokia bus turima ir būtinoji mokumo atsarga prieš paskolos grąžinimą ir po jos grąžinimo. Priežiūros tarnybos valdyba gali pritarti subordinuotos paskolos grąžinimui tik tuo atveju, jei turima mokumo atsarga nesumažės žemiau nei reikalaujamas dydis;
12.4.4. paskolos teikėjas subordinuotos paskolos sutartyje įsipareigoja nereikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti paskolą ankščiau sutartyje numatyto grąžinimo termino, išskyrus jos grąžinimą draudimo įmonės bankroto ar likvidavimo atveju;
12.5. neturintys nustatyto išpirkimo termino draudimo įmonės išleisti vertybiniai popieriai ir kiti instrumentai, įskaitant ir kaupiamojo dividendo privilegijuotąsias akcijas, neįtrauktas į 12.4 punktą, jeigu pastarieji elementai kartu su subordinuotų paskolų suma nurodyta 12.4 punkte neviršija 50% dydžio, mažesnio iš turimos ir būtinosios mokumo atsargos, ir tenkina šiuos reikalavimus:
12.5.1. šie vertybiniai popieriai negali būti išpirkti pareiškėjo iniciatyva arba be išankstinio Priežiūros tarnybos valdybos pritarimo;
12.5.2. emisijos sutartyje nustatytos sąlygos turi leisti draudimo įmonei atidėti palūkanų pagal šiuos vertybinius popierius ir kitus instrumentus mokėjimą;
12.5.3. kreditoriniai reikalavimai draudimo įmonei turi būti tenkinami tik po to, kai bus patenkinti visi ne subordinuoti kreditoriniai reikalavimai;
12.5.4. vertybinių popierių emisijos sutartyje turi būti numatytas vertybinių popierių pirkėjo įsipareigojimas prisiimti nuostolius, susijusius su palūkanų ir įsiskolinimų pagal šiuos vertybinius popierius neapmokėjimu, jeigu tai nulemia ar draudimo įmonė galės ar negalės toliau tęsti savo veiklos;
13. Į turimą mokumo atsargą gali būti įtraukti tik tie turimos mokumo atsargos elementai, kurie nėra skirti draudimo įmonės įsipareigojimams vykdyti ar būsimų laikotarpių nuostoliams atlyginti, taip pat nėra įkeisti ir jų sumai nėra suteiktos nedraudiminės garantijos tretiesiems asmenims.
14. Turimos mokumo atsargos elementų suma turi būti sumažinama sumomis, kurias sudaro:
14.2. ateinančių laikotarpių sąnaudos (iš šios sumos negali būti atimama perdraudimo komisinių dalis; kuri ateinančiais laikotarpiais mažins draudimo veiklos sąnaudas);
14.4. uždelsti debitoriniai įsipareigojimai: debitoriniai įsipareigojimai tų ūkio subjektų, kurie uždelsė palūkanų mokėjimą daugiau kaip 90 dienų (atimamos tik gautinos palūkanos) ir (arba) uždelsė paskolos grąžinimą daugiau kaip 180 dienų (atimama paskolos suma), kitos gautinos sumos, kurių mokėjimas uždelstas daugiau kaip 180 dienų;
14.5. kitas, šios metodikos 14.4 punkte nepaminėtas riboto patikimumo turtas, kurio susigrąžinimas apribotas dėl to, kad skolininkas yra likviduojamas arba skolininkui iškelta bankroto byla;
14.6. teigiamas skirtumas tarp turto balansinės ir rinkos vertės (šis skirtumas gali būti nevertinamas, jei jis sudaro ne daugiau kaip 5% šio turto balansinės vertės);
V. BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
16. Būtinoji mokumo atsarga ne gyvybės draudimo veiklai yra didesnė suma iš įmokų ir išmokų rodiklių, pakoreguotų atsižvelgiant į perdraudimo rodiklį:
max {įmokų rodiklis; išmokų rodiklis} × perdraudimo rodiklis.
17. Skaičiuojant įmokų ir išmokų rodiklius, turi būti naudojamos sumos, apimančios tiek tiesioginio draudimo, neišskaičiavus perdraudikų dalies, tiek ir prisiimto perdraudimo, neišskaičiavus retrocesionierių dalies, veiklą. Taip pat turi būti įskaitomos papildomo ne gyvybės draudimo sumos, išskyrus 24 punkte nurodytus atvejus. Įmokų rodiklio skaičiavime turi būti naudojami 4 paskutinių ketvirčių duomenys, o išmokų rodiklio skaičiavime – 12 paskutinių ketvirčių duomenys. Draudimo įmonės, vykdančios kreditų rizikos draudimą, draudimą nuo audrų, sausros ar šalnos rizikų, išmokų rodiklį privalo skaičiuoti atsižvelgdamos į 28 paskutinių ketvirčių duomenis.
18. Įmokų rodiklis apskaičiuojamas šia tvarka:
18.1. nustatoma įmokų bazė, lygi per 17 punkte nurodytą laikotarpį pasirašytų įmokų sumai arba uždirbtų įmokų sumai, jei ji didesnė už pasirašytų įmokų sumą. Įmokų bazė skraidymo aparatų civilinės atsakomybės, laivų civilinės atsakomybės ar bendros civilinės atsakomybės draudimo atveju yra didinama 50 %;
18.2. įmokų bazė koreguojama atimant sumas, išmokėtas ir mokėtinas per 17 punkte nurodytą laikotarpį dėl nutrauktų draudimo sutarčių, taip pat atimant į draudimo įmokas įtrauktus mokesčius ir atskaitymus (kelių mokestis, atskaitymai Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos išlaikymui ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurui), jeigu tokie atskaitymai nebuvo atlikti nustatant įmokų bazę;
19. Išmokų rodiklis apskaičiuojamas šia tvarka:
19.1. nustatoma išmokų bazė, lygi 17 punkte nurodyto laikotarpio išmokų sąnaudoms sumažintoms regreso tvarka išieškotomis sumomis ir pajamomis, gautomis ir gautinomis realizavus po draudiminių įvykių draudimo įmonės nuosavybėn perėjusį turtą (pagalbos draudimo atveju, draudimo išmokų suma naudojama skaičiuojant išmokų bazę privalo būti įvertinta pagal patirtas draudimo įmonės išlaidas, susijusias su suteikta pagalba), jeigu tokie sumažinimai nebuvo atlikti nustatant išmokų bazę;
19.2. išmokų bazė koreguojama, ją dauginant iš koeficiento 1/3 (jeigu naudojami 12 ketvirčių duomenys) arba 1/7 (jei naudojami 28 ketvirčių duomenys);
20. Perdraudimo rodiklis apskaičiuojamas naudojant paskutinių 4 ketvirčių duomenis pagal žemiau pateiktą formulę:
perdraudimo rodiklis = max {0,5; 1 – perdraudikų dalis išmokų sąnaudose/išmokų
sąnaudos}.
21. Jeigu gaunama ne gyvybės draudimo būtinoji mokumo atsarga (2 priedo 4 eilutė) yra mažesnė nei ne gyvybės draudimo būtinoji mokumo atsarga, apskaičiuota prieš metus (naudojami praeitų metų to paties ataskaitinio ketvirčio duomenys), yra apskaičiuojama koreguota būtinoji mokumo atsarga. Ši suma yra lygi būtinajai mokumo atsargai ne gyvybės draudimo veiklai, apskaičiuotai prieš metus (BMA0), padaugintai iš mažesnio dydžio tarp numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo (NITA) pokyčio koeficiento ir 1, kur NITA pokyčio koeficientas (KNITA) yra apskaičiuojamas kaip vertinamo laikotarpio NITA ir laikotarpio prieš metus NITA santykis. Skaičiuojant KNITA, naudojami NITA atėmus perdraudikų dalį dydžiai. Jei apskaičiuotas koreguotos būtinosios mokumo atsargos dydis yra mažesnis už būtinosios mokumo atsargos dydį, įvertintą prieš koregavimą (BMA1), į 2 priede pateiktos lentelės 5 eilutę įrašomas būtinosios mokumo atsargos dydis, apskaičiuotas prieš koregavimą (5 eilutėje ir 4 eilutėje pateiktos sumos sutampa).
būtinoji mokumo atsarga po koregavimo =.
VI. BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
22. Būtinoji mokumo atsarga gyvybės draudimo veiklai yra apskaičiuojama kaip suma dydžių, apskaičiuotų pagal 23–26 punktuose pateiktus nurodymus.
23. Sutuoktuvinio ir gimimų draudimo bei gyvybės draudimo (išskyrus tontinas ir gyvybės draudimą, kai investavimo rizika tenka draudėjui) grupėms būtinosios mokumo atsargos dydis susideda iš dviejų dalių: draudimo techninių atidėjimų bei techninės rizikos rodiklių. Skaičiuojant šiuos rodiklius turi būti naudojamos sumos, apimančios tiek tiesioginio draudimo, neišskaičiavus perdraudikų dalies, tiek ir prisiimto perdraudimo, neišskaičiavus retrocesionierių dalies, veiklą.
23.1. Draudimo techninių atidėjimų rodiklis apskaičiuojamas 4 % matematinio techninio atidėjimo sumos laikotarpio pabaigai (MTApab.) padauginant iš perdraudimo rodiklio, kuris lygus santykiui tarp matematinio techninio atidėjimo laikotarpio pabaigai sumos, atėmus perdraudikų dalį, (MTApab.(-)) bei matematinio techninio atidėjimo laikotarpio pabaigai sumos, neatėmus perdraudikų dalies, (MTApab.). Perdraudimo rodiklis negali būti mažesnis kaip 0,85:
23.2. Techninės rizikos rodiklis apskaičiuojamas gyvybės draudimo sutartims, kurių rizikos kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigai nėra neigiamas, 0,3 % šio rizikos kapitalo (RK pab.) padauginant iš perdraudimo rodiklio, kuris lygus santykiui tarp rizikos kapitalo sumos, atėmus perdraudikų dalį rizikos kapitalo sumoje, (RKpab. (-)) ir rizikos kapitalo sumos (RK pab.), neatėmus perdraudikų dalies. Perdraudimo rodiklis negali būti mažesnis kaip 0,5:
23.3. Mirties rizikos draudimo atveju, jeigu draudimo sutarties galiojimo terminas yra ne ilgesnis nei 3 metai, vietoj 23.2 punkte taikomo 0,3 % koeficiento naudojamas 0,1 % koeficientas. Šiam draudimui, jei draudimo sutarties terminas ilgesnis kaip 3 metai, bet ne ilgesnis kaip 5 metai, taikomas 0,15 % koeficientas.
24. Gyvybės draudimo su papildomu ne gyvybės draudimu atveju, jeigu visos pasirašytos įmokos priskiriamos gyvybės draudimui, t. y. ne gyvybės draudimui pasirašytų įmokų nepriskiriama, visi rezultatai įskaitomi skaičiuojant būtinąją mokumo atsargą gyvybės draudimo veiklai.
25. Tontinų atveju, skaičiuojamas rodiklis lygus 1 % pagal tontinų draudimo sutartis sukaupto turto sumos laikotarpio pabaigai.
26. Gyvybės draudimo, kai visa ar dalis investavimo rizikos tenka draudėjui, grupei papildomai skaičiuojamas investicinio draudimo rodiklis. Šį rodiklį sudaro 26.1–26.4 punktuose pateiktų dydžių suma:
26.1. jei draudimo įmonė prisiima bent dalį investavimo rizikos, 4 % matematinio techninio atidėjimo dydžio laikotarpio pabaigai suma, apskaičiuota 23.1 punkte nurodyta tvarka;
26.2. jei draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, kol numatyti atskaitymai, skirti padengti sutarties administravimo išlaidas, yra fiksuoti ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 1% matematinio techninio atidėjimo laikotarpio pabaigai suma, apskaičiuota 23.1 punkte nurodyta tvarka;
26.3. jei draudimo įmonė neprisiima investavimo rizikos, kol numatyti atskaitymai, skirti padengti sutarties administravimo išlaidas, nėra fiksuoti ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, 25% paskutiniais finansiniais metais patirtų išlaidų, susijusių su tokių draudimo sutarčių administravimu;
VII. PERDRAUDIMO RODIKLIO APRIBOJIMAI
27. Į perdraudimo rodiklį neįtraukiamos perdraudimo sutartys, kai perdraudikas neprisiima draudimo rizikos arba šios rizikos prisiėmimas yra nereikšmingas. Į perdraudimo rodiklį taip pat neįtraukiamos perdraudimo sutartys, kurios neatitinka Priežiūros tarnybos valdybos nutarimo „Dėl perdraudiko pasirinkimo kriterijų patvirtinimo“ reikalavimų.
VIII. LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTO UŽSIENIO VALSTYBĖS, KURI YRA PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS NARĖ, DRAUDIMO ĮMONĖS FILIALO MOKUMO ATSARGOS SKAIČIAVIMAS
29. Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialai (toliau – užsienio valstybių draudimo įmonių filialai), skaičiuodami mokumo atsargą, privalo vadovautis šia metodika, išskyrus 11.1, 11.2, 12.1, 12.2.1, 12.5 punktus ir 12.4 punkto nuostatas dėl kaupiamojo dividendo privilegijuotųjų akcijų. Metodikoje vartojama sąvoka „draudimo įmonė“ apima ir užsienio valstybės draudimo įmonės filialą.
30. Užsienio valstybės draudimo įmonės filialo garantinis fondas – dydis, ne mažesnis nei 1/2 11 punkte nustatytos sumos, priklausomai nuo to, ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas vykdo gyvybės draudimą ar tam tikrų grupių ne gyvybės draudimą.
31. Užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, skaičiuodamas mokumo atsargą, į turimą mokumo atsargą įskaičiuoja lėšas, nurodytas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742; 2001, Nr. 48-1657) 40-2 straipsnio 1 dalyje ir 53 straipsnio 4 dalyje (šioje dalyje vartojama sąvoka mokumo riba suprantama kaip būtinoji mokumo atsarga).
IX. MOKUMO ATSARGOS IR GARANTINIO FONDO NEPAKANKAMUMAS
32. Jeigu turima mokumo atsarga tampa mažesnė nei draudimo įmonės garantinis fondas, ši padėtis draudimo įmonės privalo būti ištaisyta per Priežiūros tarnybos valdybos nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 1 metai nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos. Susidarius šiai padėčiai, draudimo įmonė per 30 dienų nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos turi Priežiūros tarnybos valdybos tvirtinimui pateikti turimos mokumo atsargos atkūrimo planą, kuriame būtų nurodyti atkūrimo būdai ir terminai, neviršijantys Priežiūros tarnybos valdybos nustatytų terminų. Jeigu šis planas yra nepateiktas laiku arba yra nevykdomas, Priežiūros tarnybos valdyba privalo imtis visų būtinų poveikio priemonių, įskaitant apribojimą laisvai disponuoti draudimo įmonės turtu, ir turi teisę atšaukti draudimo įmonės licenciją draudimo veiklai.
33. Jeigu turima mokumo atsarga tampa mažesnė už būtinąją mokumo atsargą, draudimo įmonė bei Priežiūros tarnybos valdyba, atsižvelgdamos į tai, kuri būtinosios mokumo atsargos dalis yra padengiama, privalo imtis atitinkamų veiksmų, nurodytų 33.1–33.4 punktuose:
33.1. Jei turima mokumo atsarga sudaro nuo 75 % iki 100% būtinosios mokumo atsargos, draudimo įmonė per 30 dienų nuo mokumo atsargos apskaičiavimo datos privalo raštu pateikti Priežiūros tarnybos valdybai priežastis, dėl kurių turima mokumo atsarga yra mažesnė nei būtinoji mokumo atsarga, taip pat draudimo įmonės parengtą tvirtos finansinės padėties atkūrimo planą, sudarytą laikotarpiui ne trumpesniam kaip 12 ketvirčių, kuriame turi būti detaliai ir pagrįstai nurodyta:
33.1.1. laukiama administracinių sąnaudų, išskiriant bendrųjų sąnaudų ir įsigijimo sąnaudų, sumos dinamika;
33.1.2. prognozuojami veiklos rezultatai tiesioginiame draudime, prisiimtame ir perduotame perdraudime, išskiriant visas su tuo susijusias pajamas ir sąnaudas;
33.1.4. tikėtini finansiniai ištekliai, skirti padengti draudimo techninius atidėjimus ir būtinąją mokumo atsargą (pateikiama draudimo techninių atidėjimų padengimo investicijomis bei turimos ir būtinosios mokumo atsargos elementų struktūros dinamika);
33.2. Jeigu draudimo įmonė nevykdo tvirtos finansinės padėties atkūrimo plane išdėstytų įsipareigojimų ilgiau kaip 2 ketvirčius, Priežiūros tarnybos valdyba privalo imtis visų būtinų poveikio priemonių, įskaitant apribojimą laisvai disponuoti draudimo įmonės turtu. Jeigu draudimo įmonė nevykdo tvirtos finansinės padėties atkūrimo plane išdėstytų įsipareigojimų ilgiau kaip 4 ketvirčius, Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę atšaukti draudimo įmonės licenciją draudimo veiklai.
33.3. Jei turima mokumo atsarga sudaro nuo 50 % iki 75 % būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros tarnybos valdyba privalo įpareigoti draudimo įmonę nedelsiant padidinti turimą mokumo atsargą ne mažiau kaip iki 75 % būtinosios mokumo atsargos. Esant būtinybei Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę apriboti laisvą disponavimą draudimo įmonės turtu. Jeigu po šio įpareigojimo praėjus 6 mėnesiams turima mokumo atsarga nepadidinama bent iki 75 % būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę atšaukti draudimo įmonės licenciją draudimo veiklai.
33.4. Jei turima mokumo atsarga sudaro mažiau nei 50 % būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros tarnybos valdyba privalo įpareigoti draudimo įmonę nedelsiant padidinti turimą mokumo atsargą ne mažiau kaip iki 75 % būtinosios mokumo atsargos bei apriboti laisvą disponavimą draudimo įmonės turtu. Jeigu po šio įpareigojimo praėjus 3 mėnesiams turima mokumo atsarga nepadidinama bent iki 75 % būtinosios mokumo atsargos, Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę atšaukti draudimo įmonės licenciją draudimo veiklai.
34. Jeigu dėl draudimo įmonės veiklos specifikos ir standartinių mokumo reikalavimų taikymo nepakankamumo iškyla pavojus draudėjų interesų užtikrinimui, Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti turėti didesnę nei minimalią turimą mokumo atsargą (didinant reikalavimus būtinajai mokumo atsargai), tam, kad ir artimiausioje ateityje draudimo įmonė galėtų tenkinti mokumo atsargos reikalavimus. Šių didesnių reikalavimų įvykdymas turi būti pagrįstas 33.1 punkte nurodytu tvirtos finansinės padėties atkūrimo planu, apimančiu 33.1.1–33.1.5 punktuose nurodytus elementus.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36. Draudimo įmonės privalo pateikti mokumo atsargos apskaičiavimą Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos kiekvieną ketvirtį iki kito ketvirčio antro mėnesio 1 dienos, užpildydamos visas 1–3 prieduose pateiktų lentelių eilutes.
37. Nuo 2003 m. rugsėjo 20 d. dydžiai, nurodyti 11, 18.3 ir 19.3 punktuose, bus kasmet indeksuojami procentu, lygiu Europos vartotojų kainų indekso (European Index of Consumer Prices), skelbiamo Eurostat tarnybos, procentiniam pokyčiui per laikotarpį nuo 2002 m. kovo 20 d. iki dydžių peržiūrėjimo dienos. Jeigu šis procentinis pokytis nuo paskutinės dydžių adaptacijos dienos buvo mažesnis kaip 5%, indeksacija neatliekama. Jeigu šio indekso pokytis yra ne mažesnis kaip 5%, indeksacija yra atliekama suapvalinant po indeksacijos gautus dydžius 100 000 eurų atitinkančios sumos tikslumu.
Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos
1 priedas
________________________________________________________
(draudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
________________________________________________________
(draudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO DRAUDIMO ĮMONĖS TURIMA MOKUMO ATSARGA
___________________ Nr. __________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Turimos mokumo atsargos elementai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Apmokėtas įstatinis kapitalas (kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos nurodomos atskirai 4 eilutėje) |
|
|
| 2. |
Rezervai, neapimantys draudimo įmonės įsipareigojimų: |
|
|
| 2.1. |
Akcijų priedai |
|
|
| 2.2. |
Perkainojimo rezervas |
|
|
| 2.3. |
Kiti rezervai |
|
|
| 3. |
Nepaskirstytas pelnas (nuostolis) |
|
|
| 4. |
Kaupiamojo dividendo privilegijuotosios akcijos |
|
|
| 5. |
Subordinuotos paskolos |
|
|
| 6. |
Kiti išleisti vertybiniai popieriai |
|
|
| 7. |
1–6 eilučių suma |
|
|
| 8. |
Dydžiai, mažinantys turimą mokumo atsargą: |
|
|
| 8.1. |
Nematerialusis turtas |
|
|
| 8.2. |
Ateinančių laikotarpių sąnaudos |
|
|
| 8.3. |
Nuosavos akcijos |
|
|
| 8.4. |
Uždelsti debitoriniai įsipareigojimai |
|
|
| 8.5. |
Kitas riboto patikimumo turtas |
|
|
| 8.6. |
Turto vertės skirtumai |
|
|
| 8.7. |
Užbalansiniai įsipareigojimai |
|
|
| 9. |
Turima mokumo atsarga (7 eilutė minus 8 eilutė) |
|
|
_________________________________________________
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
_________________________________________________
(atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos
2 priedas
________________________________________________________
(draudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
________________________________________________________
(draudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
___________________ Nr. _________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Įmokų rodiklis (Lt) |
|
|
| 2. |
Išmokų rodiklis (Lt) |
|
|
| 3. |
Perdraudimo rodiklis |
|
|
| 4. |
Būtinoji mokumo atsarga: [max { (1), (2) }] x (3) (Lt) |
|
|
| 5. |
Būtinoji mokumo atsarga po koregavimo (Lt) |
|
|
_________________________________________________
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
_________________________________________________
(atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos
3 priedas
________________________________________________________
(draudimo įmonės pavadinimas didžiosiomis paryškintomis raidėmis)
________________________________________________________
(draudimo įmonės kodas, adresas, telefonas, faksas, el. paštas)
200 M. KETVIRČIO BŪTINOJI MOKUMO ATSARGA GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLAI
__________________ Nr. _________
(sudarymo data) (numeris)
| Eil. Nr. |
Rodikliai |
Ataskaitinio laikotarpio rezultatai, Lt |
Prieš metus apskaičiuoti rezultatai, Lt |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Draudimo techninių atidėjimų rodiklis (Lt) |
|
|
| 2. |
Techninės rizikos rodiklis (Lt) |
|
|
| 3. |
Tontinų rodiklis (Lt) |
|
|
| 4. |
Investicinio draudimo rodiklis (Lt) |
|
|
| 5. |
Būtinoji mokumo atsarga: (1)+(2)+(3)+(4) (Lt) |
|
|
_________________________________________________
(draudimo įmonės vadovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
_________________________________________________
(atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)