LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA
S P R E N D I M A S
DĖL MEDINIO KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO
2002 m. rugsėjo 13 d. Nr. 88
Vilnius
Valstybinė paminklosaugos komisija išvažiuojamųjų posėdžių metu lankėsi Kuršių nerijos, Dzūkijos, Aukštaitijos nacionaliniuose parkuose ir kitose valstybės saugomose teritorijose, susipažino su mediniais kultūros paveldo objektais – kaimų gyvenvietėmis, sodybomis, statiniais, įvertino jų būklę, aiškinosi priežiūros, tvarkymo, naudojimo problemas.
Komisija konstatuoja, kad atsakingos už kultūros paveldo apsaugą žinybos vadovaujasi apskaitos dokumentacija, neatskleidžiančia medinio paveldo tikrosios vertės Lietuvos teritorijos apgyvendinimo ir agrarinės kultūros raidai pažinti. Apsaugos reikalavimai nustatomi neatsižvelgiant į objektų būklę bei išsaugojimo savoje aplinkoje galimybes. Vietos žinybos nesugeba užtikrinti šių objektų išsaugojimo keičiantis nuosavybei bei formuojantis naujoms socialinėms, ekonominėms sąlygoms. Medinės statybos tradicijas išsaugoję vietos amatininkai dėl atestavimo tvarkos ir kitų teisinių kliūčių, taip pat dėl administracinių gebėjimų trūkumo nepanaudojami medinio paveldo remontui, atnaujinimui ir naujų pastatų valstybiniuose parkuose statybai bei kultūriniam kraštovaizdžiui puoselėti. Trūkstant rekomendacijų ir metodinių nurodymų, nepasinaudojama realia galimybe gauti paramą pagal tarptautinių fondų finansuojamas programas medinio paveldo tvarkymui.
Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad, keičiantis valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose demografinei aplinkai, kompleksų, statinių, jų dalių naudojimo paskirčiai, medinio kultūros paveldo praradimai neišvengiamai įtakos išskirtinį tų teritorijų kraštovaizdžio savitumą.
Valstybinė paminklosaugos komisija, vertindama medinių kultūros paveldo objektų reikšmę Lietuvos kraštovaizdžiui ir jų įtaką nacionalinių parkų bei kitų saugomų teritorijų raiškai, remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., nusprendžia:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1. Pavesti Lietuvos Respublikos kultūros ir Aplinkos ministerijoms, atsižvelgiant į medinio paveldo apsaugos specifiškumą, parengti supaprastintą tokio paveldo renovavimo, atstatymo ir statybos darbų projektų rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarką, įgalinančią naudotis vietines tradicijas išsaugojusių meistrų paslaugomis.
1.2. Įpareigoti Kultūros ministeriją kartu su Ūkio ir Finansų ministerijomis bei Turizmo departamentu parengti kultūrinio turizmo plėtros programą ir priemones bei valstybinės paramos teikimo tvarką asmenims, savo lėšomis prižiūrintiems, renovuojantiems ar atstatantiems kultūrinio turizmo, rekreacijos, mokslo ir kitokių visuomenei naudingų veiklų išteklius – medinio kultūros paveldo objektus.
1.3. Įpareigoti Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentą ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos parengti verčių nustatymo kriterijus medinio kultūros paveldo objektams, atsižvelgiant į jų vertę Lietuvos apgyvendinimo proceso, agrarinės ir etninės kultūros raidos pažinimui ir jų tąsai, bei tokio paveldo išsaugojimą užtikrinančius reglamentus.
2. Siūlyti Kultūros ministerijai kiekvienų metų biudžete numatyti lėšų unikalių medinio paveldo objektų, kuriuos savoje aplinkoje išsaugoti nerealu, perkėlimui į Liaudies buities muziejų.
3. Rekomenduoti valstybinių parkų direkcijoms, vietos savivaldos institucijoms ir vietos bendruomenėms:
3.1. Aktyviau dalyvauti SAPARD ir kitose tarptautinių fondų finansuojamose programose ir gauti paramą tradicinių kaimo amatų atgaivinimui bei plėtrai, profesiniam meistrų, dirbančių su mediniu paveldu, mokymui, medinio paveldo pastatų renovavimui pritaikant juos produktyviam ūkininkavimui, kaimo turizmui, rekreacinei ar kitokiai alternatyviai kaimo vietovėje veiklai, nuostolių, patiriamų dėl apsaugos reikalavimų laikymosi, kompensavimui.