LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL MEDIENOS KURO PELENŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2011 m. sausio 5 d. Nr. D1-14

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr. 47-1558) 6 straipsniu, Aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 2008, Nr. 46-1725) 6.3.1 punktu,

t v i r t i n u Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisykles (pridedama).

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-14

MEDIENOS KURO pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato medienos kuro pelenų naudojimo dirvožemio tręšimui žemės ūkyje, įskaitant ir energetinių želdinių auginimui, miškų ūkyje, maišant su nuotekų dumblu, bei pažeistų teritorijų (karjerų, neeksploatuojamų durpynų, uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir kt.) rekultivavimui, civilinėje inžinerijoje tvarką.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. augavietė – vieta, kur augalas natūraliai auga;

2.2. apdoroti pelenai – pelenai, kurių dulkingumas sumažintas juos apdorojant (stabilizuojant) fiziniu būdu (drėkinami pelenai sukietėja natūraliai) ir (ar) cheminiu būdu (pelenai sudrėkinami ir į juos įmaišoma surišamųjų medžiagų);

2.3. civilinės inžinerijos statinys – tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungta su žeme (pastatai ir inžineriniai statiniai, mišrios rūšies statiniai, statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos);

2.4. didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) – didžiausias leidžiamas cheminės medžiagos kiekis dirvožemyje, išreikštas mg/kg sausos medžiagos, kuris veikdamas neribotą laiką nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai;

2.5. dirvožemio tręšimas – medienos kuro pelenų įterpimas į dirvožemį, paskleidžiant juos paviršiuje, sumaišant su paviršiniais dirvožemio sluoksniais ar užkasant į gilesnius sluoksnius;

2.6. energetiniai želdiniai – greitai augantys želdiniai, naudojami biokuro gamybai;

2.7. miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose naudojami panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas;

2.8. medienos kuras – kurui skirta chemiškai neapdorota mediena (medžių, energetinių želdinių (trumpos vegetacijos medžių ir krūmų) kamienų dalys, viršūnės, šakos ir kt.) . Šiame kure durpės arba šiaudai bei jų gaminiai (granulės, briketai, pjuvenos ir kt.) sudaro ne daugiau kaip 5 % sausos masės;

2.9. medienos kuro pelenai (toliau – Pelenai) – terminio proceso, kai deginamas medienos kuras, atliekos, susidarančios degimo įrenginiuose ir dūmų srauto valymo procese;

2.10. medynas – miško dalis, kurioje vyrauja tam tikra medžių rūšis, panašaus amžiaus augalija, turinti bendrą augavietę. Ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių;

2.11. pelenų apdorojimas – procesas, kurio metu pelenai apdorojami taip, kad pakitus jų savybėms sumažinamas ar panaikinamas neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai;

2.12. pelenų gamintojas (toliau – Gamintojas) – ūkinės veiklos vykdytojas, kurio veiklos metu susidaro pelenai;

2.13. pelenų naudojimas – veikla, apimanti pelenų naudojimą tręšimui žemės ir miškų ūkyje, energetinių želdinių auginimui, maišant su nuotekų dumblu, pažeistų teritorijų rekultivavimui ar civilinėje inžinerijoje taip, kad nebūtų keliamas neigiamas poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai;

2.14. pelenų priėmėjas (toliau – Priėmėjas) – asmuo, kurio nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje teritorijoje vykdomas pelenų naudojimas;

2.15. pelenų tvarkytojas (toliau – Tvarkytojas) – asmuo, kuris užsiima pelenų tvarkymo ir (ar) naudojimo veikla;

2.16. pelenų tvarkymas – pelenų saugojimo, apdorojimo, vežimo, paskleidimo veikla ar tarpininkavimas tarp Gamintojų ir Priėmėjų per sutarčių sistemą, arba bent viena iš minėtų veiklų;

2.17. IV miškų grupė – ūkinių miškų žemės plotai, kuriuose ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nenutrūkstamai tiekti medieną;

3. Taisyklės privalomos asmenims, kurių veikla susijusi su Pelenų susidarymu, tvarkymu ir naudojimu.

4. Taisyklės nereglamentuoja Pelenų, susidariusių deginant kitos rūšies nei medienos kurą, naudojimo.

5. Taisyklės nereglamentuoja Pelenų, susidarančių namų ūkiuose, tvarkymo.

6. Taisyklės netaikomos, kai asmens reikmėms atiduodama ne daugiau kaip 10 t Pelenų per vienerius metus gyvenamosios aplinkos priežiūrai, dirvožemio praturtinimui.

7. Jei Pelenai yra tvarkomi vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, jiems netaikomi Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381; 2010 Nr. 43-2070) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, reikalavimai. Jei paaiškėja, kad Pelenai negali būti tvarkomi pagal šių Taisyklių reikalavimus (pavyzdžiui, atlikus Pelenų tyrimus nustatoma, kad jų cheminė sudėtis neatitinka šiose Taisyklėse keliamų reikalavimų), jie turi būti tvarkomi pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

8. Gamintojas, Tvarkytojas ir Priėmėjas gali būti tas pats arba kitas asmuo. Jei Gamintojas, Tvarkytojas ir (ar) Priėmėjas yra vienas ir tas pats asmuo, jam taikomi Gamintojui, Tvarkytojui ir (ar) Priėmėjui keliami reikalavimai.

II. pelenų naudojimo planas, JO RENGIMO BEI DERINIMO TVARKA

9. Pelenų tvarkymas ir naudojimas vykdomas pagal Tvarkytojo parengtą ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – RAAD), kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra teritorija, kurioje numatoma naudoti Pelenus, suderintą Pelenų naudojimo planą (toliau – Planas).

10. Planas rengiamas pagal šių Taisyklių 1 priede pateiktą formą.

11. Plane pateikiama informacija apie pelenų Priėmėjus, teritoriją, kurioje numatomas pelenų naudojimas, pelenų naudojimo būdą, planuojamą panaudoti kiekį, Plano galiojimo terminus.

12. Planas derinamas šia tvarka:

12.1. Jei Plane numatytas Pelenų naudojimas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti, arba teritorija, kurioje numatoma naudoti pelenus, patenka į šiaurės Lietuvos karstinį regioną, Tvarkytojas Planą teikia derinti Lietuvos geologijos tarnybai (toliau – LGT). LGT ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Plano gavimo dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus arba raštu derina Planą.

12.2. Tvarkytojas, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki planuojamos Pelenų naudojimo pradžios, Planą (2 egzempliorius spausdinto teksto ir 1 skaitmeninę laikmeną) pateikia derinti atitinkamam RAAD. Jei Plane numatytas Pelenų naudojimas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti, Planas turi būti suderintas su LGT prieš teikiant RAAD;

12.3. RAAD per 20 darbo dienų nuo Plano gavimo išnagrinėja pateiktą Planą ir raštu pateikia savo pastabas ir pasiūlymus Tvarkytojui arba jį raštu derina;

12.4. Tvarkytojas, gavęs pastabas ir pasiūlymus iš RAAD, tikslina Planą ir pateikia jį pakartotinai derinti. RAAD per 20 darbo dienų nuo Plano gavimo pakartotinai išnagrinėja pateiktą Planą ir jį raštu derina arba pateikia motyvuotą atsisakymą derinti.

13. Plano galiojimo terminą nustato Tvarkytojas, atsižvelgiant į Pelenų ir dirvožemio tyrimų rezultatus bei vietovės specifiką bei į planuojamą paskleisti Pelenų kiekį. RAAD turi teisę nustatyti trumpesnį Plano galiojimo terminą. Plano galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 5 metai. Jei Plano galiojimo laikotarpiu atsirado aplinkybių, galinčių turėti esminę įtaką Plano galiojimui, Tvarkytojas nedelsdamas privalo pateikti Planą pakartotiniam derinimui RAAD.

14. Vienas suderinto Plano egzempliorius lieka RAAD, kitas grąžinamas Tvarkytojui.

15. Tvarkytojas privalo saugoti Planą 3 metus po jo galiojimo pabaigos.

III. pelenų tvarkymo ir naudojimo ataskaita

16. Tvarkytojas ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. parengia Pelenų tvarkymo ir naudojimo ataskaitą (toliau – Ataskaita) už praėjusius kalendorinius metus pagal šių Taisyklių 2 priedo reikalavimus.

17. Ataskaitoje pateikiama informacija apie Gamintojus ir Pelenų naudojimą.

18. Tvarkytojas privalo saugoti Ataskaitą ir jos priedus 3 metus nuo Plano galiojimo pabaigos.

19. RAAD turi teisę patikrinti Ataskaitą ir su ja susijusius dokumentus. Jei RAAD nustato, kad Pelenai tvarkomi kitaip negu numatyta Plane ir surašo apie tai patikrinimo akte, laikoma, kad Planas yra negaliojantis.

IV. pelenų tvarkymo ir naudojimo bendrieji reikalavimai

20. Pelenų pakrovimui, iškrovimui, pervežimui naudojamas transportas, atsižvelgiant į Pelenų būklę (dulkingi, birūs ir kt.), turi būti pritaikytas jų iškrovimui, vežimui.

21. Tręšimas Pelenais turi būti atliekamas mažiausiai 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių.

22. Tręšiant Pelenais, jie turi būti paskleidžiami tolygiai.

23. Pelenų Tvarkytojas prieš Pelenų naudojimą juos gali saugoti ne ilgiau kaip vienerius metus.

24. Pelenai turi būti saugomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų nenešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui Pelenai negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis.

V. pelenų tyrimai

25. Pelenų tyrimų atlikimą organizuoja Gamintojas arba Tvarkytojas. Pelenų tyrimų rezultatai pateikiami Ataskaitos priede.

26. Pelenų mėginiai tyrimams atlikti imami 500 t Pelenų kiekiui prieš arba po Pelenų apdorojimo.

27. Jei vienerių metų laikotarpiu susidarantis Pelenų kiekis yra mažesnis nei 500 t, Pelenų mėginiai tyrimams atlikti imami per metus susidarančiam Pelenų kiekiui.

28. Pelenų tyrimai gali būti neatliekami, jei:

28.1. tenkinamos visos 28 punkto papunkčiuose išvardintos sąlygos:

28.1.1. paskutinį kartą atlikti Pelenų mėginių tyrimai tenkino šių Taisyklių 1 lentelėje pateiktus rodiklius;

28.1.2. medienos kuro rūšis degimo procese nebuvo keičiama;

28.1.3. kuro deginimo įrenginių darbo režimas nekito;

28.1.4. energijos gamybos ir dūmų valymo technologijos nesikeitė;

28.2. Pelenai naudojami tręšimui IV grupės (ūkinių) miškų normalaus drėgnumo Nae, Na, Nb, Nc ir Nd augavietėse, nusausintose ar savaime nusausėjusiose pelkinėse Paⁿ, Pbⁿ ir Pcⁿ augavietėse;

28.3. Pelenai naudojami teritorijų, kuriose iš kirtimo atliekų buvo ruošiamas medienos ir kirtimo atliekų kuras, naudotas šiems Pelenams susidaryti, tręšimui. Tai įrodantys dokumentai (sutartys, važtaraščiai ar kt.) arba jų kopijos turi būti pridedami prie Ataskaitos.

29. Pelenų tyrimais turi būti nustatyti šie Pelenų cheminių medžiagų rodikliai:

29.1. organinės anglies kiekis (% sausųjų medžiagų);

29.2. fosforo (P), kalio (K), kalcio (Ca), magnio (Mg) koncentracijos (mg/kg sausųjų medžiagų);

29.3. boro (B), vanadžio (V), švino (Pb), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), nikelio (Ni), cinko (Zn), gyvsidabrio (Hg), arseno (As) koncentracijos (mg/kg sausųjų medžiagų);

29.4. benz(a)pireno koncentracija (µg/kg sausųjų medžiagų);

29.5. Pelenų pH.

30. Tyrimams Pelenų ėminiai imami iš įvairaus gylio ir ne mažiau kaip iš 15 skirtingų vietų. Kiekvieno ėminio tūris turi būti apie 1 litrą. Iš jų homogenizuojamas vienas jungtinis 1 litro ėminys.

31. Cheminių medžiagų kiekis Pelenuose, kai Pelenai naudojami žemės ūkyje, miškų ūkyje, pažeistų teritorijų rekultivavimui, civilinėje inžinerijoje arba kartu su dumblu, turi neviršyti 1 lentelėje pateiktų didžiausių leistinų koncentracijų.

1 lentelė. Didžiausias leidžiamas cheminių medžiagų kiekis Pelenuose

Medžiaga	DLK, mg/kg sausoje medžiagoje
Boras (B)	50
Vanadis (V)	150
Nikelis (Ni)	75
Chromas (Cr)	100
Kadmis (Cd)	3
Švinas (Pb)	100
Varis (Cu)	100
Cinkas (Zn)	300
Arsenas (As)	10
Gyvsidabris (Hg)	1,5
Benz(a)pirenas, µg/kg	0,5

VI. DIRVOŽEMIO TYRIMAI

32. Dirvožemio tyrimų atlikimą organizuoja Tvarkytojas arba Priėmėjas. Dirvožemio tyrimų rezultatai pateikiami Ataskaitos priede.

33. Dirvožemio tyrimai atliekami ne vėliau kaip 4 mėnesiai prieš pirmą tręšimą Pelenais.

34. Energetinių želdinių auginimo teritorijose dirvožemio tyrimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

35. Dirvožemio tyrimai gali būti neatliekami, kai tolygiai paskleidžiama ne daugiau kaip 0,5 t/ha Pelenų per metus.

36. Dirvožemio tyrimais nustatomi šie rodikliai: sunkiųjų metalų koncentracijos (švino (Pb), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), nikelio (Ni), cinko (Zn), gyvsidabrio (Hg)), granuliometrinė sudėtis, pH_KCl, judriųjų kalio (K₂O) ir fosforo (P₂O₅) kiekis.

37. Dirvožemio ėminys turi būti sudarytas sumaišius 25 zondo dūrius, paimtus 0–25 cm gylyje iš ne didesnio kaip 5 ha ploto, dirbamo ar naudojamo tuo pačiu tikslu.

38. Draudžiama naudoti Pelenus, jeigu sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje viršija 70% didžiausios leidžiamos sunkiųjų metalų koncentracijos, nurodytos šių Taisyklių 2 lentelėje.

2 lentelė. Didžiausia leidžiama sunkiųjų metalų koncentracija (DLK) dirvožemyje

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis	Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg
Dirvožemio granuliometrinė sudėtis	Pb	Cd	Cr	Cu	Ni	Zn	Hg
Smėliai, priesmėliai	50	1,0	50	50	50	160	0,6
Priemoliai, moliai	80	1,5	80	80	60	260	1,0

39. Nustatant Pelenais tręšiamų dirvožemių teritorijas, rekomenduojama naudotis DirvAgroch_DB10LT duomenų baze.

VII. SPECIALIEJI reikalavimai pelenų naudojimui MIŠKININKYSTĖJE

40. Tręšimas Pelenais gali būti atliekamas:

40.1. IV grupės (ūkinių) miškų normalaus drėgnumo Nae, Na, Nb, Nc ir Nd augavietėse, pirmiausia medynuose ar jų plynose kirtavietėse, kuriose buvo ruošiamas miško kuras;

40.2. IV grupės (ūkinių) miškų nusausintų ar savaime nusausėjusių durpžemių Paⁿ, Pbⁿ ir Pcⁿ augavietėse;

40.3. prieš apželdinant mišku nederlingus žemės ūkio plotus, rekultivuojamus karjerus bei pustomus degradavusius smėlio dirvožemius.

41. Plynose kirtavietėse Pelenai išbarstomi prieš pat ar kartu su rudeniniu dirvos ruošimu miško želdiniams.

42. Tręšimas Pelenais medynuose atliekamas 2 kartus:

42.1. pirmas tręšimas Pelenais turi būti derinamas su retinimo kirtimų darbais, kai medynuose iškertamos valksmos;

42.2. antras tręšimas Pelenais turi būti atliekamas medynų amžiaus viduryje ar pribrendusiuose medynuose.

43. Tręšimas Pelenais negali būti atliekamas:

43.1. kalvotose teritorijose žiemos metu esant sniego dangai, pavasario polaidžio metu ir kitais atvejais, kai yra pavojus, jog Pelenai gali patekti į vandens telkinius;

43.2. vištinių, lėlinių ir ant žemės perinčių žvirblinių paukščių veisimosi metu.

44. Naudojant Pelenus miškininkystėje cheminių medžiagų kiekiai Pelenuose turi neviršyti šių Taisyklių 1 lentelėje pateiktų kiekių.

45. Pelenų kiekis tręšiant mišką tolygiai neturi viršyti 3,5 t/ha.

46. Kai tręšimas Pelenais atliekamas IV grupės miškuose kartu su azotinių trąšų išbarstymu, Pelenų kiekis nustatomas pagal šių Taisyklių 3 lentelėje nurodytus kiekius.

3 lentelė. Leistinas tręšimo Pelenais kiekis IV grupės miškuose

Miško augavietė	Didžiausias Pelenų kiekis, t/ha	Azoto kiekis, kg/ha
Nae, Na	2,0	70
Nb	3,0	90
Nc Nd	3,5	120
Pan, Pbn	2,5	70
Pcn	3,0	90

47. Atliekant tręšimą Pelenais miško masyvuose ar atskiruose kvartaluose, turi likti netręšta ne mažiau kaip 20 % augaviečių ploto.

48. Plynose kirtavietėse tręšimas Pelenais gali būti atliekamas, jeigu jis nebuvo vykdomas čia augusiuose pribrendusiuose medynuose.

49. Augaviečių tręšimui naudojami Pelenai turi būti apdoroti.

50. Tręšimas neapdorotais Pelenais gali būti atliekamas IV grupės miškų (Nae, Na, Nb, Nc ir Nd) plynose kirtavietėse, kuriose dirvožemio rūgštingumas mažesnis negu p. 3,5, taip pat šviežiose kirtavietėse prieš pat dirvos ruošimą miško želdiniams.

51. Prieš tręšiant Pelenais miško augavietę dirvožemio tyrimai neatliekami.

52. Tvarkytojas organizuoja, kad medynų amžiaus viduryje ar pribrendusiuose medynuose, kurie yra gausiai lankomi, prie įvažiavimo keliukų į miško teritorijas, kurios bus tręšiamos Pelenais, ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos prieš tręšimą būtų pastatyti stendai, informuojantys apie toje teritorijoje planuojamą vykdyti tręšimą. Stende turi būti nurodyta ši informacija: tikslus laikotarpis valandomis, kada planuojama vykdyti tręšimą, draudimas būti miške tręšimo metu ir pažymėta, kad nerekomenduojama rinkti miško uogų ar grybų parą po Pelenų išbarstymo.

VIII. SPECIALIEJI reikalavimai pelenų naudojimui žemės ūkyje

53. Žemės ūkyje Pelenai naudojami dirvos tręšimui praturtinant mineralinėmis medžiagomis ir (ar) kalkinimui.

54. Prieš pirmą tręšimą Pelenais dirvožemis turi būti ištirtas pagal VII skyriaus reikalavimus.

55. Pelenų išbarstymas į žemės ūkio laukus atliekamas prieš pagrindinį žemės dirbimą, nuėmus auginamų augalų derlių arba laikant pūdymą. Draudžiama skleisti ant įšalusios ir įmirkusios dirvos ir kitais atvejais, kai yra pavojus, jog pelenai gali patekti į vandens telkinius.

56. Norint sureguliuoti dirvožemio pH, žemės ūkio laukų tręšimas Pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metai, išskyrus atvejus, kai dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas Pelenais gali būti atliekamas dažniau.

57. Tręšimas Pelenais neatliekamas pievų, ganyklų, daugiamečių žolių pasėlių teritorijose, taip pat teritorijose, kur ariamojo sluoksnio pH didesnis nei 7,0.

58. Naudojant Pelenus žemės ūkyje Tvarkytojas yra atsakingas, kad cheminių medžiagų kiekis Pelenuose atitiktų šių taisyklių 1 lentelėje nurodytą kiekį.

59. Pelenų poreikis dirvožemiui nustatomas laboratorijoje vadovaujantis šių Taisyklių 4 lentelėje nurodytu kiekiu pagal Pelenų ir dirvožemio, kuriame planuojama išbarstyti Pelenus, tyrimų duomenis.

4 lentelė. Leidžiamas naudoti žemės ūkyje Pelenų kiekis (t/ha)

Dirvožemio ariamojo sluoksnio granuliometrinė sudėtis	pH
Dirvožemio ariamojo sluoksnio granuliometrinė sudėtis	< 4,6	4,6–5,0	5,1–5,5	5,6–6,0	6,1–6,5	6,6–7,0
Priesmėliai	3,0	2,5	2,0	1,5	1,0	-
Lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai	3,5	3,0	2,5	2,0	1,5	1,0
Sunkūs priemoliai ir moliai	4,0	3,5	3,0	2,5	2,0	1,5

60. Su Pelenais naudojamo grynojo fosforo (P) kiekis neturi viršyti 40 kg/ha per metus arba fosforo oksido (P₂O₅) kiekis neturi viršyti 90 kg/ha per metus.

61. Žemės ūkio laukų tręšimas gali būti atliekamas apdorotais ir neapdorotais Pelenais.

Ix. specialieji reikalavimai PELENŲ naudojimui KARTU SU NUOTEKŲ DUMBLU

62. Pelenai gali būti naudojami norint padidinti nuotekų dumblo pH.

63. Pelenai turi atitikti šių Taisyklių 1 lentelėje Pelenams nustatytus reikalavimus.

x. specialieji reikalavimai PELENŲ naudojimui pažeistoms teritorijoms, sąvartynams rekultivuoti

64. Prieš panaudojant Pelenus pažeistoms teritorijoms rekultivuoti atliekami dirvožemio tyrimai pagal VI skyriaus reikalavimus.

65. Naudojant Pelenus sąvartyno kaupo uždengimui dirvožemio tyrimai ir Pelenų tyrimai neatliekami.

66. Apželdinant mišku pažeistas teritorijas Pelenai išbarstomi prieš pat arba kartu su dirvos ruošimu miško želdiniams.

67. Pelenų kiekis apželdinant mišku pažeistas teritorijas neturi viršyti 6 t/ha.

68. Pelenų kiekis gali būti didinamas tuo atveju, kai Plane pateikiamas kiekio didinimo pagrindimas.

69. Pažeistų teritorijų ar sąvartynų rekultivavimas gali būti atliekamas apdorotais ir neapdorotais Pelenais.

xI. specialieji reikalavimai PELENŲ naudojimui CIVILINĖJE INŽINERIJOJE

70. Pelenai civilinės inžinerijos statinių (vietinės reikšmės kelių ir kt.) statyboje gali būti naudojami kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) bei atitinkamų statybos ir kelių techninių reglamentų reikalavimais.

71. Pelenų kiekis nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į Pelenų naudojimo pobūdį. Plane pateikiamas kiekio nustatymo pagrindimas, nurodomi naudojami apdoroti ar neapdoroti Pelenai.

xII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

72. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

1 priedas

PELENŲ NAUDOJIMO PLANAS Nr.________

__________________________________________________________________________

(Tvarkytojo pavadinimas, įmonės kodas, buveinės adresas)

__________________________________________________________________________

(Tvarkytojo kontaktinio asmens duomenys, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas)

Teritorija, kuriai parengtas Pelenų naudojimo planas

__________________________________________________________________________

(Vietovės pavadinimas, sklypo (-ų) kadastrinis Nr.)

Galioja iki ......... m. .......... d.

(Pildo Tvarkytojas)

SUDERINTA su _________________ regiono aplinkos apsaugos departamentu¹

__________________________________________________________________________

(Atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, data)

A.V.

SUDERINTA su Lietuvos geologijos tarnyba²

__________________________________________________________________________

(Atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, data )

A.V.

___________________________________________________

(Tvarkytojo, atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, data)

_________________

¹Jei teritorija, kurioje planuojami naudoti Pelenai, patenka į keletos RAAD teritoriją, planas turi būti derinamas su visais RAAD.

²Jei Plane numatytas Pelenų naudojimas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti arba jei teritorija, kurioje numatoma naudoti pelenus, patenka į šiaurės Lietuvos karstinį regioną.

I. INFORMACIJA APIE PELENŲ PRIĖMĖJUS

1 lentelė. Pelenų Priėmėjai

Eilės Nr.	Pelenų priėmėjo* pavadinimas, įmonės kodas/vardas, pavardė, asmens kodas	Adresas	Kontaktinio asmens duomenys, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas	Teritorijos valdymo pagrindas**	Plano priedo Nr.***
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

* Nurodomi Pelenų Priėmėjai, kuriems priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje teritorijoje numatomas Pelenų naudojimas.

** Nurodoma, kuo remiantis Priėmėjas turi teisę priimti sprendimą dėl pelenų naudojimo atitinkamoje teritorijoje – teritorija priklauso Priėmėjui, teritorija išnuomota ilgalaikiam laikotarpiui ar kita.

*** Prie Plano pridedami sutarčių tarp Tvarkytojo ir Priėmėjo originalai arba patvirtintos kopijos. Plano priedai sunumeruojami. Lentelėje nurodomas atitinkamo Plano priedo numeris.

II. INFORMACIJA APIE TERITORIJĄ, KURIOJE NUMATOMAS PELENŲ NAUDOJIMAS

1. Teritorijos aprašymas. Teritorijos aprašyme pateikiama:

1.1. vietovės, kurioje yra teritorija, pavadinimas (rajonas, seniūnija);

1.2. sklypo (-ų) kadastrinis numeris;

1.3. pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio žemė, miškų ūkio žemė, kita);

1.4. teritorijos plotas, ha;

1.5. planuojamas panaudoti maksimalus Pelenų kiekis, t;

1.6. jei teritorijoje jau buvo naudoti Pelenai, nurodomi metai, kada jie buvo naudoti;

1.7. artimiausia saugoma teritorija ir atstumas iki jos, m;

1.8 atstumas iki artimiausio vandens telkinio, m.

Kai Pelenai naudojami teritorijų rekultivavimui, papildomai Plane pateikiamas rekultivuojamos teritorijos aprašymas (reljefas, pažeidimų laipsnis, paskirtis ir pan.).

2. Situacijos planas. Pridedamas teritorijos, kurioje numatoma naudoti Pelenus, planas, apimantis mažiausiai 100 m spindulio plotą aplink teritoriją. Teritorijos plane turi būti pažymėti šie objektai:

2.1. teritorijos, kuriose numatoma naudoti Pelenus;

2.2. keliai;

2.3. gyvenamosios teritorijos ir visuomeniniai objektai, nurodant atstumą metrais iki artimiausių;

2.4. vandens kaptažo įrenginiai;

2.5. vandens telkiniai, pelkės, nurodant atstumą metrais iki artimiausių;

2.6. vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos;

2.7. karstinės smegduobės;

2.8. plane pažymimi ir kiti, aukščiau neišvardinti objektai, kuriems Pelenų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį.

3. Dirvožemio tyrimai. Kai reikia atlikti dirvožemio tyrimus, pildoma šio Priedo 2 lentelė. Pridedama dirvožemio tyrimų rezultatų kopija, aprašomas dirvožemio tyrimų periodiškumas ir jo pagrindimas.

2 lentelė. Dirvožemio tyrimų duomenys

Vietovės pavadinimas arba sklypo kadastrinis Nr. (pagal Planą)

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis(pagal šių Taisyklių VI dalies 2 lentelę)

Judrusis kalis (K₂O)

Judrusis fosforas

(P₂O₅)

Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg

Kita

III. INFORMACIJA APIE PELENŲ NAUDOJIMĄ

4. Pelenų naudojimas. Aprašomas Pelenų naudojimas, nurodant:

4.1. Pelenų naudojimo būdą;

4.2. planuojamą naudoti Pelenų kiekį;

4.3. periodiškumą (kalendorinis grafikas);

4.4. planuojamų naudoti Pelenų būklę (apdoroti ar neapdoroti);

4.5. jei reikalinga, pateikiamas planuojamo naudoti Pelenų kiekio pagrindimas.

Priedai:

1. Teritorijos, kurioje numatoma naudoti Pelenus, situacijos planas.

2. Sutarčių su Priėmėjais originalai arba patvirtintos kopijos.

3. Dirvožemio tyrimų rezultatų originalai arba patvirtintos kopijos (taikoma, jei privaloma atlikti dirvožemio tyrimus).

_________________

2 priedas

PELENŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO ATASKAITA

Pelenų tvarkymo ir naudojimo Ataskaitą pildo Tvarkytojas.

Užpildyta už laikotarpį nuo _____________________ iki ____________________

(metai, mėnuo, diena) (metai, mėnuo, diena)

____________________________________

(Atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, data)

1 lentelė. Pelenų gamintojų duomenys

Eilės Nr.	Gamintojo pavadinimas, įmonės kodas/Fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas	Adresas	Kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas	Gamintojo ir Tvarkytojo sutarties data ir Nr.
1.
2.
3.
4.
5.

2 lentelė. Pelenų paėmimo/naudojimo registracija

Eilės Nr.	Paimtas Pelenų kiekis, tonomis	Pelenų paėmimo data	Pelenų gamintojo Nr. iš šio priedo 1 lentelės	Pelenų kokybės tyrimų ataskaitos data ir Nr.	Atidavimo naudoti / naudojimo data	Atiduotas naudoti / panaudotas kiekis	Vietovės pavadinimas, adresas arba sklypo kadastrinis Nr.
1.
2.
3.
4.
5.

Priedai:

1. Pelenų tyrimų rezultatų originalai arba patvirtintos kopijos.

2. Sutarčių tarp Tvarkytojo, kuriam išduotas Plano suderinimas, Gamintojų ir kitų Tvarkytojų (pvz., vežėjų) originalai arba patvirtintos kopijos.

3. Sutartys, važtaraščiai ar kiti dokumentai, vadovaujantis šių Taisyklių 28.3 punktu.

_________________