ŽUVININKYSTĖS TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL APDOROTŲ ATLANTINIŲ MENKIŲ (GADUS MORHUA) NEVERSLINIO ILGIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2010 m. gruodžio 8 d. Nr. V1-128

Vilnius

Vadovaudamasis 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL 2005 L 349, p. 1) ,14 ir 15 straipsniais, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) 23 straipsniu, Draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti žuvų ar žuvininkystės produktų panaudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 3D-553 (Žin., 2010, Nr. 68-3419), ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 3D-451 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 153-5588; 2008, Nr. 96-3735; 2010, Nr. 105-5439) 4 punktu,

t v i r t i n u Apdorotų atlantinių menkių (Gadus morhua) neverslinio ilgio nustatymo taisykles (pridedama).

Direktorius                                                                          Vytautas Grušauskas

_________________

PATVIRTINTA

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d.

įsakymu Nr. V1-128

APDOROTŲ ATLANTINIŲ MENKIŲ (GADUS MORHUA) NEVERSLINIO ILGIO NUSTATYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Apdorotų atlantinių menkių (Gadus morhua) neverslinio ilgio nustatymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato apdorotų atlantinių menkių (Gadus morhua) (toliau – menkės), kurioms pašalintos tam tikros kūno dalys, neverslinio ilgio nustatymo metodą.

2. Šiomis taisyklėmis siekiama:

2.1. užkirsti kelią neverslinio ilgio ir tuo pačiu neapskaitytų menkių patekimui į rinką po žuvų apdorojimo;

2.2. saugoti Baltijos jūros menkių išteklius nuo neteisėtų veiksmų laive paliekant, iškraunant, gabenant, saugojant, parduodant neverslinio ilgio žuvis.

3. Teisę įvertinti, ar apdorotos menkės buvo neverslinio ilgio, turi Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai.

II. MATAVIMO PROCEDŪROS ATLIKIMAS

4. Matavimo procedūros atliekamos sertifikuota liniuote, kurios vienos padalos reikšmė yra ne didesnė kaip 1 mm.

5. Apdorota menkė iki apdorojimo buvo neverslinio ilgio, jeigu:

5.1. atstumas nuo krūtinės peleko pamato pradžios iki uodegos peleko spindulių galo (I) yra mažesnis nei 26 cm (priedo 1 pav.);

5.2. atstumas nuo krūtinės peleko pamato pradžios iki trečiojo nugaros peleko spindulių pamato pabaigos (K) yra mažesnis nei 19 cm (priedo 2 pav.);

5.3. atstumas nuo pirmojo nugaros peleko pamato pradžios iki antrojo nugaros peleko spindulių pamato pabaigos (M) yra mažesnis nei 11,8 cm (priedo 3 pav.).

6. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, siekdamas nustatyti, ar apdorotos menkės buvo neverslinio ilgio, iš pradžių matuoja ilgį tarp žuvų kūno dalių I. Jeigu žuvys apdorotos taip, kad ilgio I nustatyti negalima, tada matuojamas ilgis K. Jeigu žuvys apdorotos taip, kad negalima nustatyti nei ilgio I, nei ilgio K, tada matuojamas ilgis M.

7. Patikrinimo rezultatai įforminami žvejybos laivo patikrinimo akte arba žvejybos įmonės (grandies) patikrinimo akte, arba fizinio asmens veiklos patikrinimo akte, arba juridinio asmens veiklos patikrinimo akte.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8. Fiziniai bei juridiniai asmenys, pažeidę šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Apdorotų atlantinių menkių (Gadus

morhua) neverslinio ilgio nustatymo

taisyklių

priedas

APDOROTŲ ATLANTINIŲ MENKIŲ (GADUS MORHUA) KŪNO ILGIŲ MATAVIMO SCHEMOS

1 pav.

2 pav.

3 pav.

_________________