LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS 2002–2004 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. liepos 8 d. Nr. 1077

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 229 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programą;

1.2. Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių planą.

2. Pavesti Saugaus eismo komisijai koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintų Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 1077

VALSTYBINĖ SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS 2002–2004 METŲ

PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Dėl sparčių automobilizavimo tempų ir didėjančio eismo intensyvumo vis sunkiau užtikrinti saugumą Lietuvos keliuose ir gatvėse. Civilizacija be transporto jau sunkiai įsivaizduojama, todėl valstybės valdymo institucijų pareiga – užtikrinti saugų eismą efektyvesnėmis priemonėmis.

Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programa (toliau vadinama – programa) parengta vykdant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883) 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) ir siekiant užtikrinti Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje tęstinumą saugaus eismo srityje.

Programoje glaustai apibūdinama saugaus eismo situacija šalyje, pagrindinės avaringumo priežastys, saugų eismą veikiančių sudedamųjų dalių sandara. Remiantis pateikta analize ir siekiant įgyvendinti programoje suformuotus tikslus, joje numatytos prioritetinės saugaus eismo keliais veiklos gerinimo kryptys.

II. SAUGAUS EISMO SITUACIJA IR AVARINGUMO PRIEŽASTYS

Lietuvoje nuo 1992 metų iki 2002 metų autoavarijose žuvo 7547 žmonės ir 58185 buvo sužeisti. Kasmet užregistruojama apie 6 tūkst. įskaitinių autoavarijų, kuriose nukenčia žmonės. Dar daugiau įvyksta autoavarijų, kuriose apgadinamos kelių transporto priemonės, transporto infrastruktūros objektai, daroma žala aplinkai. Palyginti su 1998 metais, pastaraisiais metais autoavarijų, jose žuvusių ir sužeistų žmonių mažėjo.

1998 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 174 autoavarijos, 207 sužeistieji ir 22,4 žuvusiojo, o 2001 metais šie rodikliai atitinkamai buvo tokie: 161,7 autoavarijos, 192,4 sužeistojo ir 19,1 žuvusiojo. Svarbiausieji avaringumo rodikliai mažėja tiek absoliučiai, tiek santykiškai, tačiau avaringumas Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, išlieka gana didelis. Rizikos laipsnis Lietuvos keliuose pakliūti į autoavariją yra 5–6 kartus didesnis negu Skandinavijos šalyse.

Skaudžius autoavarijų padarinius patiria kur kas daugiau žmonių, negu rodo statistika. Žmonių, po autoavarijų tapusių neįgaliaisiais, trigubai daugiau negu žuvusiųjų. Įvykus autoavarijai (ar tai būtų mirtinas atvejis, ar tik sužeidimas), autoavarijos dalyvius ištikusios nelaimės padariniai kur kas baisesni už materialinius nuostolius. Tai daugybė prarastų aktyvaus gyvenimo metų, sugriauti žmonių likimai.

Kasdieninių autoįvykių rizikos tikimybė, transporto priemonių sangrūdos ir nuolatiniai eismo trikdžiai kelia daugelio transporto priemonių vairuotojų ir visuomeninio transporto naudotojų apmaudą, didina jų psichologinę įtampą, taigi ir avaringumą.

Metiniai autoavarijų nuostoliai šalies ūkiui sudaro apie 1,3 milijardo litų, t.y. apie 3 procentus bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu kitų išsivysčiusių Europos šalių nuostoliai dėl autoavarijų siekia tik 1–2 procentus bendrojo vidaus produkto.

Integruojant šalies kelių transportą į Europos transporto sistemą, saugus eismas keliais tampa prioritetine sritimi, kuri yra sudedamoji Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje dalis. Lietuva saugaus eismo požiūriu yra padidintos rizikos šalis, todėl saugiam eismui šalies keliais užtikrinti būtina imtis visokeriopų priemonių, kurių visuma leistų siekti užsibrėžtų tikslų per kompleksines ar specialiąsias programas.

Kaip rodo pastarųjų metų Lietuvoje įvykusių autoavarijų statistikos duomenys, jų aplinkybės, avarijų rūšys, žuvusiųjų ir sužeistųjų santykio pasiskirstymas tarp eismo dalyvių, didelį avaringumą šalyje lemia daugybė veiksnių. Kone kiekviena autoavarija įvyksta dėl kelių priežasčių, kurios tiesiogiai priklauso nuo saugų eismą veikiančių dalių sandaros.

Šalyje vis dar pasigendama racionalios saugaus eismo sistemos struktūros, kuri sąlygotų visų grandžių veiklos nuoseklumą ir jų tarpusavio sąveiką, įskaitant ir bendros informacinės sistemos sukūrimą. Atskiros institucijos vykdo tų pačių funkcijų sudedamuosius elementus. Tai trukdo racionaliai įgyvendinti vieną ar kitą funkciją ir formuoti saugaus eismo politiką įgyvendinant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (acquis) reikalavimus.

Prie saugaus eismo gerinimo nepakankamai prisideda savivaldybės, kurios pernelyg mažai dėmesio ir lėšų skiria saugaus eismo problemoms spręsti. Daugelio miestų ir rajonų saugaus eismo komisijos (ten, kur jos sudarytos) dažniausiai dirba tik formaliai, arba jų praktinė veikla daro tik nedidelį teigiamą poveikį esamai situacijai.

Lietuvoje vos nuo 2001 metų pradėta diegti transporto priemonių atitikties įvertinimo sistema, kurios potencialios galimybės yra svarbi saugaus eismo užtikrinimo dalis. Šiai sistemai skiriamų lėšų ir esamų administracinių gebėjimų nepakanka, ir tai sudaro sąlygas į rinką plūsti nesaugioms transporto priemonėms.

Lietuvos transporto infrastruktūra miestuose neatitinka labai padidėjusių kelių eismo srautų, nes anksčiau projektuotojai, planuodami miestų gatves ir transporto statinius, orientavosi tik į tuometinį automobilizacijos lygį. Tikėta, kad toks automobilizacijos lygis, kai 1000 gyventojų teks 180 individualių automobilių, bus pasiektas maždaug 2005 metais. Tačiau jau dabar 1000 gyventojų tenka 290 individualių automobilių. Tokiam automobilizacijos lygiui Lietuvos miestų transporto infrastruktūra nepritaikyta, o nustatytas 60 km/h greitis miestuose ir gyvenvietėse didina susidūrimo pavojų, sudaro avaringumui palankias sąlygas. Todėl daugiau kaip pusė visų avarijų įvyksta kaip tik miestuose ir gyvenvietėse. Nemažiau svarbi avaringumo priežastis yra transporto priemonių eismo sąlygos užmiesčio keliais. Nors šalies automobilių kelių tinklas gerai išvystytas, dar daug likę avaringų ruožų („juodųjų dėmių“), palyginti didelis žvyrkelių tinklas, ne visuose keliuose pakanka saugų eismą užtikrinančių priemonių.

Pastaraisiais metais Lietuvoje įvykusių autoavarijų statistikos analizė rodo, kad beveik kas antra autoavarija yra susijusi su pėsčiaisiais. Dažnai nukenčia ir dviratininkai. Autoavarijų kaltininkai dažniausiai yra vairuotojai (maždaug 60 procentų atvejų). Daugiau kaip dėl ketvirtadalio autoavarijų kaltinami pėstieji. Nustatyta, kad maždaug 80 procentų autoavarijų įvyksta dėl žmogaus (eismo dalyvio) kaltės, todėl ypač svarbu į saugaus eismo užtikrinimo procesą įtraukti visuomenę. Kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis, nuo jo veiksmų priklauso saugaus eismo lygis šalyje. Tuo tarpu Lietuvoje kelių eismo dalyvių eismo kultūra dar pernelyg žema. Vairuotojai ir pėstieji ne tik nejaučia pagarbos vieni kitiems, bet ir labai dažnai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Žema eismo dalyvių kultūra ir menka drausmė, visuomenės nusišalinimas sprendžiant saugaus eismo problemas – svarbios priežastys, dėl kurių didėja avaringumas šalyje.

Pastaraisiais metais vis daugiau vairuotojų sukelia autoavarijas apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ir dažniausiai šių avarijų padariniai labai skaudūs. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės kasmet šalies keliuose žūva maždaug 100 žmonių ir dar maždaug 1000 žmonių yra sužeidžiama.

Eismo kontrolė organizuojama vis dar nepakankamai efektyviai. Nė viena pasaulio valstybė nesugeba užtikrinti eismo saugumo vien griežtindama kontrolę keliuose: labai svarbu naudoti naujausias eismo kontrolės priemones. Nepakankamas kontroliuojančiųjų institucijų aprūpinimas jomis neleidžia mažinti avaringumo. Neveiksminga kontrolė keliuose leidžia vairuotojams nepaisyti darbo ir poilsio režimo, viršyti greitį, daryti kitus pažeidimus, keliančius grėsmę ne tik patiems pažeidėjams, bet ir kitiems – tvarkingiems – eismo dalyviams.

Kaip rodo tyrimai, matomumas – vienas svarbiausių avaringumo veiksnių. Transporto priemonės blogai matomos, kai neįjungtos žibintų šviesos. Nepastebimos transporto priemonės ypač pavojingos pėstiesiems. Įjungus artimąsias šviesas, transporto priemonė pastebima net ir tada, kai pats automobilis vizualiai susilieja su aplinka.

Šalyje labai mažai pėsčiųjų naudoja atšvaitus, daugelis dviratininkų važiuoja be dviratininkų šalmų. Šios palyginti nebrangios priemonės padėtų pėstiesiems ir dviratininkams išvengti autoavarijų.

Daugelio autoavarijų priežastis – nepakankamos eismo dalyvių žinios. Pagrindiniai saugaus eismo principai įdiegiami dar vaikystėje, tačiau eismo dalyvių švietimas ir saugaus eismo mokymas turi tęstis visą gyvenimą. Eismo saugumo propagandos stoka yra dažna autoįvykių priežastis. Daugelis žmonių dėl eismo sąlygų kaitos ir vis didėjančio eismo intensyvumo nėra psichologiškai pasirengę būti šiuolaikinio eismo dalyviais. Visa tai svarbu organizuojant ir pagrindinio eismo dalyvio – vairuotojo mokymą, jo kvalifikacijos kėlimą. Vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo procese dar daug spragų, kurias pašalinus pagerėtų jaunųjų vairuotojų pasirengimas, o eismas įvairiais važiavimo režimais ir kritinėmis kelių eismo situacijomis taptų kur kas saugesnis.

Iš kitų avaringumo priežasčių pažymėtinas nepakankamas bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo institucijomis ir užsienio šalių bei tarptautinėmis organizacijomis, dirbančiomis eismo saugumo srityje.

III. SAUGŲ EISMĄ VEIKIANČIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ SANDARA

Saugų eismą keliais veikia daug komponentų, kuriuos būtų galima sutelkti į glaudžiai susijusią visumą, išryškinančią 4 jos sudedamąsias dalis – eismo dalyvį, transporto priemonę, kelią ir aplinką.

Šios sistemos sudedamąsias dalis galima veikti atitinkamai teisinėmis, administracinėmis, inžinerinėmis, švietėjiškomis priemonėmis ir mokslo tiriamaisiais darbais. Visų šių sudedamųjų dalių įtaka saugiam eismui yra vienodai svarbi ir tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos, skiriamų lėšų, gyventojų kultūros ir gyvenimo lygio.

Kadangi saugaus eismo veiksnių aplinka sudėtinga ir daugialypė, saugaus eismo problemos turi būti sprendžiamos visais valstybės lygiais – Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, visų eismo dalyvių, – užtikrinant glaudų šių institucijų bendradarbiavimą.

Svarbiausias vaidmuo šioje srityje tenka vykdomajai valdžiai, pradedant reikiamos įstatymų bazės formavimu ir tobulinimu, materialinių išteklių sukaupimu numatytoms priemonėms įgyvendinti ir baigiant atitinkamų poveikio priemonių visuomenei taikymu.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės politikos saugaus eismo srityje įgyvendinimą kontroliuoja nuolatinė Saugaus eismo komisija, kuri koordinuoja valstybinio administravimo subjektų, savivaldybių, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų veiklą.

Saugaus eismo sistemos veikloje dalyvauja Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės, kitos valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos ir mokslo institucijos.

Saugaus eismo komisijos ir visų minėtų institucijų pagrindinis tikslas – kvalifikuotai identifikuoti avaringumo priežastis, numatyti efektyvias šiuolaikines priemones avaringumui mažinti.

Saugaus eismo priemonių parinkimas yra neatsiejamas nuo valstybinių programų rengimo ir įgyvendinimo. Paskutinė saugaus eismo programa buvo parengta 1996–2000 metams, todėl prireikė naujos, tobulesnės valstybinės saugaus eismo programos, kurioje būtų numatytos jos įgyvendinimo priemonės.

IV. PROGRAMOS TIKSLAI

Saugus kelių transporto eismas yra svarbus šalies ūkio ir socialinės gerovės veiksnys. Todėl siekiant užtikrinti saugų eismą turi būti vykdoma kryptinga ir nuosekli valstybės politika, kurios dalis būtų realizuota per Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programą. Pagrindinis šios programos tikslas – siekti, kad autoavarijose žūtų ir nukentėtų vis mažiau žmonių.

Įvertinus užsienio šalių patirtį, didelį avaringumą Lietuvoje, jo priežastis ir atsižvelgus į finansines galimybes, per artimiausius 3 metus galima būtų siekti šių rezultatų: sumažinti žūvančiųjų skaičių 4 procentais – 2002 metais, 5 procentais – 2003 metais, 6 procentais – 2004 metais. Be to, šioje programoje numatytų priemonių įgyvendinimas turėtų teigiamos įtakos saugant eismo dalyvių sveikatą, turtą, gerinant eismo sąlygas, mažinant neigiamą transporto priemonių poveikį aplinkai.

Užsibrėžtą programos tikslą realizuoti bus ganėtinai sudėtinga. Atsižvelgiant į esamą saugaus eismo situaciją, galima teigti, kad tam reikės nemažai ne tik šią programą įgyvendinančių institucijų, bet ir visų eismo dalyvių pastangų.

V. SAUGAUS EISMO KELIAIS VEIKLOS GERINIMO PRIORITETINĖS KRYPTYS

Atsižvelgiant į svarbiausias Lietuvos kelių transporto avaringumo priežastis bei veiksnius, turinčius įtakos eismui, ir siekiant šioje programoje numatytų iki 2005 metų tikslų, siūlomos šios prioritetinės kryptys saugiam eismui užtikrinti:

saugaus eismo teisinės bazės tobulinimas;

bendros saugaus eismo keliais valstybinio reguliavimo sistemos tobulinimas;

eismo dalyvių mokymas ir švietimas;

saugaus eismo svarbos aiškinimas ir propagavimas visuomenei;

visuomeninio transporto plėtra;

eismo kontrolės tobulinimas;

eismo sąlygų keliuose gerinimas;

transporto priemonių techninės būklės priežiūra ir platesnis saugumo priemonių naudojimas;

medicinos pagalbos ir gelbėjimo tarnybų darbo gerinimas;

kelių transporto priemonių vairuotojų, saugaus eismo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimas;

mokslinių tyrimų vykdymas ir bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis kelių eismo saugumo srityje.

Numačius saugaus eismo užtikrinimo prioritetines kryptis, tolesnis programos įgyvendinimas bus siejamas su konkrečiomis priemonėmis, kurias laiku vykdant bus užtikrintas šios programos efektyvumas.

VI. PROGRAMOS KOORDINAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programa vykdoma pagal jos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatomos priemonės eismo saugumui gerinti, jų įvykdymo terminai, atsakingi vykdytojai, finansavimas.

Priemonių plane yra numatytas eismo dalyvių (iš jų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų) švietimas, eismo organizavimo pakeitimai avaringose vietose, kelių sutvarkymas, teisinis reglamentavimas, švietėjiška veikla, mokslo tiriamieji darbai, specialistų rengimas ir tobulinimasis – kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą koordinuos Saugaus eismo komisija.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 1077

VALSTYBINĖS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS 2002–2004 METŲ

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Atsakinga institucija	Skiriama lėšų (tūkst. litų)			Finansavimo šaltinis
				2002 metais	2003 metais	2004 metais
I. TEISINĖS BAZĖS TOBULINIMAS SAUGAUS EISMO SRITYJE
1.	Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo projektą	2002 metų III ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
2.	Nustatyti reikalavimus vežėjams, įsigyjantiems licencijas vežti krovinius vidaus maršrutais	2002 metų IV ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos	-	-	-	-
3.	Įgyvendinti programą „Geltonasis autobusas“ ir parengti teisės aktus dėl moksleivių pavėžėjimo organizavimo	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
4.	Parengti avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką	2003 metų II ketvirtis	Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	-	-	-	-
5.	Nustatyti techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms, skirtoms mokytis vairuoti	2003 metų III ketvirtis	Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos	-	-	-	-
6.	Nustatyti reikalavimus skaitmeniniams tachografams	2003 metų IV ketvirtis	Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos	-	-	-	-
II. BENDROS SAUGAUS EISMO KELIUOSE VALSTYBINIO REGULIAVIMO SISTEMOS TOBULINIMAS
7.	Parengti pasiūlymus dėl Lietuvos kelių saugaus eismo valdymo ir kontrolės sistemos struktūros tobulinimo	2004 metų IV ketvirtis	Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
8.	Sukurti centralizuotą autoavarijų ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų duomenų bazę	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija	250	100	100	Vidaus reikalų ministerija*
9.	Siekti, kad savivaldybėse efektyviau dirbtų saugaus eismo komisijos	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
10.	Skatinti steigti vairuotojų medicininio ir psichologinio tyrimo centrus, kuriuose būtų tiriami ir stebimi vairuotojai, sulaikyti vairuojant transporto priemones neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotikų, kitų svaigiųjų medžiagų	2003–2004 metai	Sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	-
III. EISMO DALYVIŲ MOKYMAS IR ŠVIETIMAS
11.	Įtraukti į moksleivių mokymo programas Kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo įgūdžių mokymą	2003–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	-	-	-	-
12.	Tobulinti saugaus eismo mokymo programas ir parengti vadovėlius	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija	-	-	-	-
13.	Organizuoti paskaitas visuomenei apie eismo kultūrą ir saugų eismą, pirmąją medicinos pagalbą, alkoholio ir narkotikų poveikį sveikatai, stresinių situacijų įtaką eismo dalyviui	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
14.	Skatinti saugaus eismo mokyklų ar centrų kūrimąsi	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
15.	Organizuoti moksleivių susitikimus ir varžybas, kur būtų akivaizdžiai parodoma saugaus eismo svarba, mokoma gelbėti gyvybę ir išsaugoti sveikatą	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
16.	Organizuoti Lietuvos moksleivių (įvairaus amžiaus vaikų grupių) konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	70	80	85	Švietimo ir mokslo ministerija**, Vidaus reikalų ministerija*, Kelių priežiūros ir plėtros programa***
17.	Skatinti moksleivius dalyvauti tarptautinėse varžybose „Dviratininkų saugumas keliuose“	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	5	5	5	Švietimo ir mokslo ministerija**, Vidaus reikalų ministerija*
IV. SAUGAUS EISMO SVARBOS VISUOMENĖJE FORMAVIMAS IR PROPAGAVIMAS
18.	Organizuoti kelių eismo saugumo užtikrinimo akcijas (atšvaitų dalijimo akcijas, akcijas prieš neblaivius eismo dalyvius, prieš Kelių eismo taisyklių pažeidėjus – pėsčiuosius, vairuotojus ir keleivius) ir priemones vaikų saugumui keliuose gerinti	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	375	390	409	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
19.	Skatinti ir remti jaunųjų eismo patrulių veiklą, organizuoti konkursus, apžiūras, sąskrydžius, stovyklas	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	90	140	190	Vidaus reikalų ministerija*, Švietimo ir mokslo ministerija**
20.	Dalyvauti rengiant radijo ir televizijos laidas apie saugų eismą keliuose, pirmąją medicinos pagalbą, žalingą alkoholio ir narkotikų poveikį sveikatai	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	30	31	33	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
21.	Informuoti eismo dalyvius apie eismo sąlygas ir autoavarijas keliuose bei gatvėse	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
22.	Organizuoti plakatų, reklaminių skydų, bukletų ir reklaminių filmų, propaguojančių saugų eismą keliuose ir smerkiančių neblaivius eismo dalyvius, kūrimą bei gamybą	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	70	73	76	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
23.	Kasmet parengti ir išleisti informacinį leidinį apie kelių eismo saugumo situaciją Lietuvoje	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	8	10	10	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
V. VISUOMENINIO TRANSPORTO PLĖTRA
24.	Teikti savivaldybėms metodinę paramą gerinant sąlygas visuomeniniam transportui, suteikiant jam specialias eismo juostas	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
25.	Parengti visuomeninio keleivinio transporto atnaujinimo programą	2002 metų IV ketvirtis	Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
26.	Teikti savivaldybėms metodinę paramą siekiant apriboti eismą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, teikiant pirmenybę pėstiesiems, neįgaliems žmonėms, dviratininkams, visuomeniniam transportui	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
VI. EISMO ORGANIZAVIMO IR KONTROLĖS TOBULINIMAS
27.	Aprūpinti policiją patruliniais automobiliais, kompiuteriais, eismo kontrolės, stebėjimo ir kitomis šiuolaikinėmis technikos priemonėmis	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija	4925	4925	4925	Vidaus reikalų ministerija*
28.	Teikti savivaldybėms metodinę paramą įrengiant pavojingose miestų gatvėse vaizdo kameras ir stacionarius greičio matavimo prietaisus	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
29.	Įsteigti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje specializuotus kelių policijos padalinius, kurie vykdytų eismo priežiūrą Lietuvos magistraliniuose keliuose	2002 metai	Vidaus reikalų ministerija	1495	-	-	Vidaus reikalų ministerija*
30.	Tobulinti eismo organizavimo ir kontrolės būdus ir metodus orientuojantis į pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų prevenciją	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
31.	Teikti savivaldybėms metodinę paramą tobulinant esamas ir diegiant naujas eismo valdymo priemones	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
32.	Kas mėnesį atlikti atsitiktinį transporto priemonių vairuotojų patikrinimą kelyje, ypač atkreipti dėmesį į neblaivių vairuotojų nustatymą	2002–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
33.	Išanalizuoti tikslingumą ir galimybes statyti magistraliniuose šalies keliuose stacionarius kelių transporto priemonių kontrolės punktus ir prireikus parengti jų išdėstymo schemą	2004 metų I ketvirtis	Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
VII. EISMO SĄLYGŲ KELIUOSE GERINIMAS
34.	Mažinti autoavarijų riziką valstybinės reikšmės kelių avaringuose ruožuose – parengti ir įgyvendinti avaringų vietų likvidavimo techninius projektus	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	3474	3635	3795	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
35.	Plėsti dviračių takų tinklą valstybinių kelių komplekse	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	950	1000	1044	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
36.	Nuolat atnaujinti horizontalų važiuojamosios dalies ženklinimą valstybiniuose keliuose	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	8000	15000	16000	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
37.	Užtikrinti kelių priežiūrą	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	187000	195000	205000	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
38.	Gerinti valstybinių kelių apšvietimą	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	700	731	763	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
VIII. TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS PRIEŽIŪRA IR PLATESNIS SAUGUMO PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS
39.	Tobulinti ir griežtinti kelių transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų atlikimo priežiūrą atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus	2002–2004 metai	Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos	-	-	-	-
40.	Išnagrinėti Europos Sąjungos valstybių patirtį ir parengti pasiūlymus dėl įmonių, kurios verčiasi kelių transporto priemonių remontu ir techniniu aptarnavimu, atestavimo tvarkos	2004 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija	-	-	-	-
41.	Skatinti dėvėti drabužius su šviesą atspindinčiomis medžiagomis (ypač skirtus vaikams)	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
42.	Diegti inžinerines ir kitas transporto priemonių greitį ribojančias priemones žmonių (ypač vaikų) susibūrimo vietose, taip pat ten, kur kyla grėsmė pėsčiųjų ar dviratininkų saugumui	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija	26	30	30	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
43.	Laipsniškai diegti greičio ribotuvus sunkioms transporto priemonėms	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
IX. MEDICINOS PAGALBOS IR GELBĖJIMO TARNYBŲ DARBO GERINIMAS
44.	Tobulinti medicinos pagalbos teikimo, nukentėjusių autoavarijose gelbėjimo ir autoavarijų padarinių likvidavimo sistemą	2002–2004 metai	Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
45.	Įsigyti specialių gaisrinių gelbėjimo automobilių, automobilių kranų su specialia gelbėjimo įranga ir specialios mechanizuotos gelbėjimo įrangos komplektų	2003–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija	-	1000	1100	Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas****, Kelių priežiūros ir plėtros programa***
46.	Tobulinti kelių transporto priemonių vairuotojų pirmosios medicinos pagalbos mokymo instruktorių rengimo programas	2002–2004 metai	Sveikatos apsaugos ministerija	-	-	-	-
X. KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ, SAUGAUS EISMO SPECIALISTŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
47.	Tobulinti testų sistemą, taikomą egzaminuojant asmenis, vadovaujančius keleivių ar krovinių vežimo verslui	2003–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos	-	-	-	-
48.	Organizuoti saugaus eismo specialistų kvalifikacijos tobulinimą	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos	1	3	4	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
49.	Kelti saugaus eismo mokytojų ir būrelių vadovų kvalifikaciją	2002–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija	-	-	-	-
50.	Sugriežtinti reikalavimus ūkio subjektams, rengiantiems kelių transporto priemonių vairuotojus	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos	-	-	-	-
51.	Skatinti mokyklų, kuriose vairuotojai galėtų tobulinti vairavimo meistriškumą ir įgūdžius kritinėmis ir ekstremaliomis situacijomis, steigimą	2003–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija	-	-	-	-
XI. MOKSLINIŲ TYRIMŲ VYKDYMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS KELIŲ EISMO SAUGUMO SRITYJE
52.	Rengiamuose metiniuose mokslo tiriamųjų darbų planuose numatyti temas, skirtas eismo saugumui gerinti	2003–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	-	-	-	-
53.	Dalyvauti Kelio ženklų ir signalų konvencijos darbo grupės, Šiaurės ir Baltijos šalių eismo saugumo tarybos veikloje, Europos transporto ministrų konferencijos darbe	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	4	4	4	Kelių priežiūros ir plėtros programa***
54.	Bendradarbiauti su užsienio valstybių institucijomis, dirbančiomis saugaus eismo srityje	2002–2004 metai	Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos	5	5	5	Kelių priežiūros ir plėtros programa***

*Lėšos iš Vidaus reikalų ministerijai skirtų bendrųjų asignavimų.

**Lėšos iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų bendrųjų asignavimų.

***Lėšos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

****Lėšos iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų bendrųjų asignavimų.

______________