LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1992 m. spalio 9 d. Nr. 751
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751
Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatai
Bendroji dalis
1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos automobilių kelių (toliau vadinama – keliai) plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus.
2. Kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas nustatytųjų gabaritų ir svorio transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui.
Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, pėsčiųjų ir dviračių takai, skiriamosios juostos, sankryžos, kelio grioviai, taip pat kelio statiniai ir eismo reguliavimo priemonės.
Kelio kompleksą sudaro kelias, kelių tiesimo ir priežiūros pastatai, transporto serviso statiniai ir įrengimai, taip pat avarinio ryšio linijos, želdiniai ir kiti kelių ūkio objektai.
3. Keliai yra valstybiniai ir vietiniai.
Valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius (apskričių).
Valstybiniai keliai yra valstybės nuosavybė, vietiniai – gali būti valstybės, savivaldybių, juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.
Magistraliniais vadinami svarbiausieji valstybiniai ir tarptautiniai keliai.
Krašto keliais vadinami keliai, jungiantys magistralinius kelius, administracinius centrus ir didesniuosius miestus. Šie keliai jungiasi tarpusavyje.
Rajoniniais (apskričių) vadinami keliai, jungiantys krašto kelius, miestus, gyvenvietes, kitus objektus, bet nepriskirti krašto keliams.
Vietiniais vadinami keliai, jungiantys rajoninius (apskričių) kelius, valsčius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui.
Valstybiniai keliai pagal jų parametrus, vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių projektavimo normomis, skirstomi į penkias technines kategorijas. Jiems priskiriamos ir automagistralės.
4. Kelių tinklo plėtojimo politiką vykdo Susisiekimo ministerija.
Už valstybinių kelių tiesimą, tvarkymą ir priežiūrą atsakinga Susisiekimo ministerijos Valstybinė automobilių kelių direkcija (toliau vadinama – Kelių direkcija). Už šių kelių ruožų, esančių didžiųjų miestų ir rajonų centrų teritorijose, tvarkymą ir priežiūrą atsakingos miestų savivaldybės.
Už vietinių kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės.
Už privačių kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingi jų savininkai.
5. Keliams suteikiami gyvenamųjų vietovių, kitų objektų, kuriuose yra kelio pradžia ar pabaiga, pavadinimai. Prireikus keliai gali būti vadinami ir tarpinių gyvenamųjų vietovių ar kitų objektų vardais.
Keliams suteikiamas numeris, taip pat nurodomas jų ilgis.
Valstybinius kelius registruoja Kelių direkcija, o jų sąrašus tvirtina susisiekimo ministras. Vietinius kelius registruoja ir jų sąrašus tvirtina savivaldybės.
Kelių tiesimas ir priežiūra
6. Projektuoti ir tiesti valstybinius kelius gali tik leidimą atlikti šiuos darbus turintys juridiniai ir fiziniai asmenys. Leidimų išdavimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija.
Kelių tiesimo ir taisymo projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių projektavimo normomis ir taisyklėmis. Projektai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Žemė keliams tiesti, pastatams statyti, gamybinei bazei steigti, taip pat kelių statybinių medžiagų bei grunto karjerams suteikiama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų normatyvinių aktų nustatyta tvarka.
8. Keliui skiriamos žemės juostos (kelio juostos) ribos nustatomos ne arčiau kaip per metrą nuo sankasos kraštų, kelio griovio ar iškasos išorinių kraštų. Ši juosta turi būti ne siauresnė kaip: automagistralėms ir I kategorijos keliams – 60 metrų, II kategorijos keliams – 32 metrai, III kategorijos keliams – 26 metrai, IV kategorijos keliams – 20 metrų, V kategorijos keliams – 18 metrų.
9. Abipus kelio nuo sankasos kraštų nustatoma kelio sanitarinė apsaugos zona. Šios zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į autotransporto eismo intensyvumą:
daugiau kaip 7000 automobilių per parą – po 150 metrų;
3001–7000 automobilių per parą – po 70 metrų;
701–3000 automobilių per parą – po 50 metrų;
250–700 automobilių per parą – po 20 metrų.
Kelio sanitarinę apsaugos zoną galima patikslinti atsižvelgiant į faktinę aplinkos taršą.
Žemė, esanti kelio sanitarinėje apsaugos zonoje, naudojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Kelio sanitarinėje apsaugos zonoje valstybinių institucijų teikimu žemės įstatymo nustatyta tvarka pagal projektus gali būti paimama arba išperkama žemės juosta, kuri naudojama:
11. Keliai tiesiami, taisomi ir atiduodami naudoti vadovaujantis automobilių kelių tiesimo valstybinėmis normomis ir taisyklėmis.
12. Kelių priežiūros tikslas – sudaryti tinkamas, saugias ir racionalias eismo sąlygas.
Kelių priežiūra ir eismo organizavimu rūpinasi kelių savininkai. Techninės eismo reguliavimo priemonės statomos gavus kelių policijos leidimą.
Kelių priežiūrą reglamentuoja šie nuostatai ir kiti Lietuvos Respublikos normatyviniai aktai.
13. Keliai projektuojami, tiesiami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu.
14. Kaip laikomasi eismo saugumo reikalavimų, kontroliuoja kelių policija, Kelių direkcija ir savivaldybės.
Kelių naudojimas
16. Keliais turi teisę naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vadovaudamiesi šiais nuostatais bei automobilių kelių priežiūros taisyklėmis ir atsižvelgdami į kelių savininkų teisėtus reikalavimus.
17. Kelių policija ar kelio savininkas eismą keliu gali laikinai apriboti ar nutraukti dėl eismo įvykio, stichinės nelaimės, kai apgadinamas kelias ir iškyla grėsmė saugiam eismui.
Tiesiant ar taisant kelius, jie gali būti uždaryti. Kelias gali būti uždarytas ir įvairių renginių metu, suderinus nustatytąja tvarka su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
Žinios apie eismo ribojimą keliuose skelbiamos per masines informacijos priemones.
Dėl nurodytųjų eismo ribojimų atsiradę nuostoliai eismo dalyviams neatlyginami.
18. Už naudojimąsi privačiais keliais gali būti nustatytas mokestis.
Nemokamai ir netrukdomai važiuoti visais keliais turi teisę gaisrininkų, policijos, medicininės pagalbos ir gelbėjimo bei avarinių tarnybų darbuotojai, vykdantys tarnybines pareigas.
19. Juridiniai ir fiziniai asmenys vežti leistiną svorį ar gabaritus viršijančius krovinius, taip pat pavojingus krovinius gali tik suderinę šį klausimą su Susisiekimo ministerija ir gavę kelių policijos leidimą. Už šių krovinių vežimą imamas mokestis.
20. Kelyje ar jo sanitarinėje apsaugos zonoje esančias antžemines ar požemines inžinerines komunikacijas prižiūri jų savininkai. Tiesiant ar rekonstruojant šias komunikacijas, būtina gauti kelio ir žemės savininkų leidimą, o jeigu atliekant šiuos darbus kliudoma eismui – suderinti su kelių policija.
21. Valstybinių kelių sanitarinėse apsaugos zonose statyti serviso ir prekybos objektus, taip pat plėtoti aptarnavimo ir komercinę veiklą galima tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kelių savininkų ir eismo dalyvių atsakomybė
23. Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie naudojasi kelio sanitarinėje apsaugos zonoje esančia žeme, neturi teisės pabloginti kelio būklės, eismo sąlygų bei kelio aplinkos.
24. Kelių direkcijos, kelius prižiūrinčių valstybinių kelių valdybų bei savivaldybių pareigūnai normatyvinių aktų nustatyta tvarka turi teisę:
24.1. stabdyti transporto priemones, kurių savininkai pažeidžia kelių priežiūros taisykles ir uždrausti joms toliau važiuoti;
24.3. šalinti kelyje paliktas ir saugiam eismui kliudančias transporto priemones arba krovinius jų savininkų arba vairuotojų lėšomis;
24.4. šalinti savavališkai kelio juostoje pastatytus reklaminius ženklus, įrengtas komunikacijas, sankryžas ar nuovažas;
25. Kelius prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti eismo dalyviams nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kelių priežiūros, klaidingo ženklinimo ar neteisingos informacijos.
Kelius prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys atleidžiami nuo atsakomybės tuo atveju, jeigu eismas buvo sutrikdytas dėl staigių atmosferos sąlygų pasikeitimo, taip pat jeigu nuostoliai atsirado dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės bei stichinių nelaimių.