LIETUVOS BANKO VALDYBA

N U T A R I M A S

DĖL KOMERCINIŲ BANKŲ VIDAUS AUDITO TARNYBOS VEIKLOS TVARKOS PATVIRTINIMO

1995 m. birželio 1 d. Nr. 44

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti Komercinių bankų vidaus audito tarnybos veiklos tvarką.

2. Įpareigoti komercinius bankus įkurti vidaus audito tarnybas iki 1995 m. spalio 1 d.

VALDYBOS PIRMININKAS                                                                    KAZYS RATKEVIČIUS

______________

KOMERCINIŲ BANKŲ VIDAUS AUDITO TARNYBOS VEIKLOS TVARKA

I. Bendroji dalis

1. Ši tvarka nustato vidaus audito tarnybos vietą komercinių bankų (toliau – bankai) sandaroje, jos tikslus bei funkcijas, vidaus auditorių teises, pareigas ir atsakomybę, darbo planavimą ir rezultatų įforminimą.

2. Vidaus audito tarnyba – nepriklausomas struktūrinis padalinys, įkurtas banke jo veiklai tikrinti ir vertinti.

3. Vidaus audito tarnybos tikslai:

3.1. vertinti, ar banko finansinė atskaitomybė parodo tikrąją būklę, ar ši atskaitomybė parengta pagal galiojančius buhalterinės apskaitos teisės aktus;

3.2. tikrinti ir vertinti, kaip veikia banko vidaus kontrolės sistema;

3.3. padėti banko valdybai numatyti banko veiklos kryptis ir jų įgyvendinimo priemones;

3.4. nustatyti, ar veiksminga banko veikla, ar pagrįsta jo pasirinkta veiklos politika, ar pakankamai gerai realizuojamos jo numatytos priemonės;

3.5. teikti banko valdybai analizę, įvertinimus ir rekomendacijas banko valdymo bei vidaus kontrolės klausimais siekiant sukurti tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri leistų tinkamai ir veiksmingai dirbti bankui.

4. Vidaus audito tarnybos dydį nulemia banko dydis ir jo specifika.

5. Vidaus audito tarnyba sudaroma banko valdybos sprendimu ir yra atskaitinga banko valdybai.

II. Vidaus audito rūšys ir metodai

6. Vidaus audito rūšys:

6.1. finansinio audito paskirtis – tikrinti, ar teisingai rengiama finansinė atskaitomybė, ar teisingai tvarkoma buhalterinė apskaita, analizuoti, ar teisingai daromi įrašai sąskaitose, ar finansinė atskaitomybė parodo tikrąją banko būklę, ar ši atskaitomybė parengta pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;

6.2. veiklos audito paskirtis – tikrinti, ar banko valdybos planai ir nustatytos procedūros yra vykdomos, ar banko veikla veiksminga, ar gerai apsaugotas turtas, ar tinkamai naudojami banko ištekliai;

6.3. duomenų sistemos audito paskirtis – tikrinti informacijos saugumą, programinės įrangos naudojimą, naujų programinių sistemų kūrimo tikslingumą;

6.4. projektų audito paskirtis – vertinti, ar vykdomos specialių projektų, kuriuose bankas dalyvauja, sutarties sąlygos, ar lėšos naudojamos pagal nustatytą programą, ar pasiektas numatytas rezultatas.

7. Galimi šie vidaus audito metodai:

7.1. kontrolinių tikrinimų metodas. Tai dalies vykdomų operacijų eigos tikrinimas siekiant įvertinti pačios operacijos eigos vykdymą ir vidinės kontrolės buvimą. Šiuo metodu paprastai tikrinama po vieną kiekvienos rūšies operaciją;

7.2. išplėstinio tikrinimo metodas. Naudojantis šiuo metodu, išplečiamas operacijų tikrinimo mastas. Kontrolinio tikrinimo metu nustatyti abejotini atvejai nuodugniau analizuojami atliekant išplėstinį tikrinimą. Šiuo metodu rekomenduojama tikrinti iki 20 proc. kiekvienos rūšies operacijų. Išplėstinio tikrinimo metu patikrinama ne tik operacijų eiga, bet ir jų dokumentavimas.

III. Vidaus audito tarnybos pagrindinės funkcijos

8. Vidaus audito tarnybos funkcijos:

8.1. buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisingumo tikrinimas ir vertinimas. Balanse nurodyto turto ir nuosavybės straipsnių analizė ir vertinimas. Daugiausia rūpinamasi paskolomis, kaip ypač rizikinga turto dalimi;

8.2. turto apsaugos kontrolė ir vertinimas. Silpnų banko veiklos pusių išaiškinimas ir rekomendacijų trūkumams pašalinti teikimas;

8.3. veiklos rodiklių analizė ir prognozės, finansinių rezultatų apskaičiavimo teisingumo patikrinimas;

8.4. vidaus kontrolės reikšmės banko sistemoje nustatymas;

8.5. vidaus audito darbo koordinavimas su nepriklausomais auditoriais;

8.6. valdymo tikslams skirtos ir kitos teikiamos finansinės informacijos teisingumo tikrinimas;

8.7. priežiūra, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;

8.8. metodinė pagalba banko darbuotojams ir mokymas;

8.9. banko darbuotojų pareigybinių instrukcijų laikymosi kontrolė;

8.10. vidaus audito darbo ataskaitų sudarymas ir pateikimas banko valdybai;

8.11. vidaus audito kontrolės metodų sukūrimas.

9. Atlikdama šias funkcijas, vidaus audito tarnyba privalo įvertinti galimus operacijų rizikos atvejus:

9.1. klaidas ir pažeidimus apskaitos sistemoje dėl netinkamos apskaitos schemos ir nepatenkinamos duomenų apdorojimo sistemos;

9.2. operacijų įrašų klaidas;

9.3. neteisingą turto įvertinimą bei netikslią jo apskaitą;

9.4. tikslaus pareigų paskirstymo ir konkrečių operacijų vykdytojų nebuvimą;

9.5. įstatymų bei kitų teisės aktų pažeidimus vykdant operacijas arba jų neatitikimą bendrai banko politikai.

IV. Vidaus audito tarnybos darbo planavimas

10. Vidaus audito tarnybos metinį (ketvirtinį) darbo planą tvirtina banko valdyba arba administracijos vadovas.

11. Vidaus audito tarnyba sudaro metinį (ketvirtinį) darbo planą, apimantį banko padalinių audito programas. Esant reikalui, gali būti sudaromos atskirų banko veiklos sričių ar operacijų audito programos.

12. Vidaus audito programoje turėtų būti numatyta:

12.1. audito darbų apimtis, dažnumas ir tikrinimo išsamumas;

12.2. būtini dokumentai kontrolei atlikti;

12.3. vidaus kontrolės apžvalga ir vertinimas;

12.4. pasirinktų operacijų patikrinimas analizuojant patvirtinančius dokumentus;

12.5. patikrinimo rezultatų pagrindimas;

12.6. ataskaitų bei išvadų ir pasiūlymų pateikimas;

12.7. veiksmai, leidžiantys patikrinti, ar atsižvelgta į ankstesnes audito rekomendacijas.

V. Vidaus audito rezultatų įforminimas

13. Baigęs tikrinimą, auditorius banko valdybai pateikia darbo ataskaitą. Prieš tai ataskaita turėtų būti aptarta kartu su padalinio, kuriame buvo atliktas auditas, vadovu, dalyvaujant vidaus audito tarnybos vadovui. Ataskaitos kopija pateikiama padaliniui, kuriame buvo atliktas auditas, taip pat pridedama prie audito darbo dokumentų ir saugoma audito tarnyboje. Negalint banko valdybai pateikti visos ataskaitos, reikia parengti ir pateikti jos santrauką.

14. Svarbiausi ataskaitos elementai:

14.1. buhalterinės apskaitos sistemos įvertinimas, apimantis banko ir jo padalinių veiklos teisinius ir organizacinius dalykus, taip pat šios sistemos būklę;

14.2. vidinės kontrolės sistemos funkcionavimo įvertinimas apibūdinant tyrimo techniką bei audito procedūras ir tyrimo apimtis;

14.3. banko veiklos rodiklių analizė;

14.4. balanse nurodyto turto ir nuosavybės straipsnių sudedamųjų dalių teisingumo patvirtinimas kartu su jų įvertinimu;

14.5. finansinės atskaitomybės formų pildymo, taip pat finansinių rezultatų apskaičiavimo pagrįstumo ir komplektiškumo patvirtinimas kartu su praeito laikotarpio palyginimu (nurodomos pasikeitimų priežastys);

14.6. numatomų pavojų, gresiančių banko tolimesnei veiklai, nurodymas. Vertinant banko veiklos tęstinumą, greta ūkinės- finansinės veiklos vertinimo, pateikiama veiklos prognozė, susijusi su finansiniais rezultatais ir pinigų srautais, įsipareigojimais, turto draudimu, kitais galimais rizikos elementais;

14.7. patvirtinimas, kad laikomasi banko dokumentais nustatytos tvarkos ir kad banko valdyba gauna visą informaciją, reikalingą deramam valdymui garantuoti;

14.8. informacija apie tyrimo metu nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;

14.9. išvados;

14.10. rekomendacijos, kaip pakeisti padėtį ar pašalinti trūkumus.

15. Savalaikis banko valdybos atsakymas į audito rekomendacijas yra vienas iš požymių, leidžiančių vertinti vidaus audito tarnybos darbo veiksmingumą.

16. Auditorius privalo dokumentuoti visą savo atliktą darbą. Dokumentai rodo tyrimų eigą ir tiriant nustatytus faktus, taip pat patvirtina atskiras ataskaitos dalis, todėl dokumentų išdėstymas turi atitikti ataskaitoje pateiktos informacijos nuoseklumą.

17. Audito darbo ataskaita ir dokumentai, kurių pagrindu ji buvo sudaryta, saugojami vidaus audito tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus.

VI. Vidaus auditorių teisės ir pareigos

18. Auditoriai turi teisę:

18.1. gauti banko valdybos įgaliojimus numatytoms funkcijoms vykdyti. Vadovaudamiesi šia tvarka, audito planu, audito standartais, metodinėmis rekomendacijomis, savo profesinėmis žiniomis ir patirtimi, savarankiškai pasirinkti audito atlikimo būdus ir metodus;

18.2. būti nepriklausomais nuo kitų banko darbuotojų, atlikti tik vidaus audito darbą ir nevykdyti kitų su vidaus auditu nesusijusių užduočių;

18.3. naudotis visa banko informacija bei dokumentais;

18.4. gauti auditui atlikti reikalingus dokumentus;

18.5. raštu gauti reikalingus paaiškinimus iš banko darbuotojų;

18.6. tikrinti turtą, įsipareigojimus ir nuosavybę;

18.7. reikalauti iš darbuotojų, kad būtų atlikti kontroliniai patikrinimai, inventorizuotos materialinės vertybės ar kitaip patikrintas turimas turtas, o esant reikalui, pats juos atlikti;

18.8. naudotis nepriklausomų auditorių tikrinimų informacija;

18.9. turėti pakankamai techninių ir materialinių priemonių savo funkcijoms vykdyti.

19. Auditoriai privalo:

19.1. laiku ir kokybiškai vykdyti savo funkcijas, teikti objektyvią informaciją banko valdybai;

19.2. pastoviai kelti savo kvalifikaciją;

19.3. atlikdami auditą, laikytis profesinės etikos;

19.4. nedelsdami informuoti banko valdybą apie audito metu nustatytus pažeidimus bei piktnaudžiavimą, išaiškinti kaltus už šiuos pažeidimus asmenis;

19.5. stebėti, kaip reaguojama į informaciją apie pažeidimus bei banko veiklos silpnas puses, kurios atskleidžiamos audito metu;

19.6. pateikti išvadas ir konstruktyvius pasiūlymus;

19.7. neplatinti informacijos, gautos atliekant auditą, nenaudoti jos asmeniniams ar trečiųjų asmenų interesams tenkinti.

VII. Vidaus auditoriaus kvalifikacija

20. Auditorius turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, techninį parengimą ir išsilavinimą, turėti ar įgyti žinias bei įgūdžius savo funkcijoms atlikti.

21. Kartu su kitais audito darbuotojais gebėti parengti banko vidaus audito planą, numatyti jo vykdymo tvarką ir metodus.

22. Mokėti praktiškai taikyti audito standartus, tvarką ir metodus.

23. Išmanyti apskaitos principus, taisykles bei tvarką.

24. Suprasti banko valdymo principus, gebėti vertinti aptiktų trūkumų reikšmingumą.

25. Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vidaus auditu, apskaita ir atskaitomybe, reikalavimais.

26. Mokėti analizuoti finansines ataskaitas, suprasti planavimo ir prognozavimo procesus, mokėti įvertinti planus, prognozes, pasiektus veiklos rezultatus.

VIII. Vidaus audito atlikimo tvarka ir auditoriaus atsakomybė

27. Atliekant vidaus auditą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, laikomasi Audito Lietuvos Respublikoje nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 9, Audito ir apskaitos instituto metodinių rekomendacijų, taip pat Tarptautinių audito standartų (kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams).

28. Už netinkamai atliktą auditą, profesinės etikos normų pažeidimus auditoriui taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

______________