LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS GYDYTOJAS HIGIENISTAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL DEZINFEKCIJOS IR STERILIZACIJOS METODINIŲ REKOMENDACIJŲ KIRPYKLOMS IR KOSMETIKOS KABINETAMS TVIRTINIMO

 

1998 m. liepos 13 d. Nr. 6

Vilnius

 

Siekdamas Lietuvos Respublikoje įteisinti dezinfekcijos ir sterilizacijos metodines rekomendacijas kirpykloms ir kosmetikos kabinetams,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti dezinfekcijos ir sterilizacijos metodines rekomendacijas kirpykloms ir kosmetikos kabinetams (pridedama).

2. Šios metodinės rekomendacijos įsigalioja nuo 1998 m. liepos 30 d.

 

 

VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS

GYDYTOJAS HIGIENISTAS                                                                               Z. STANEVIČIUS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio gydytojo higienisto

1998 07 13 įsakymu Nr. 6

 

Dezinfekcija ir sterilizacija

(metodinės rekomendacijos kirpykloms ir kosmetikos kabinetams)

 

Kerpant plaukus, skutant barzdą ir atliekant įvairias kosmetikos procedūras, bet nesilaikant higienos reikalavimų, galima išplatinti grybelines ir per kraują plintančias užkrečiamąsias ligas. Šias ligas galima perduoti per užterštas ligų sukėlėjais rankas, įrankius, instrumentus, skalbinius ir kitus daiktus. Todėl kirpyklų ir kosmetikos kabinetų darbuotojai privalo:

a) plauti rankas ir jas dezinfekuoti;

b) dezinfekuoti kliento odą.

Kirpyklose ir kosmetikos kabinetuose taip pat privaloma:

a) instrumentų dezinfekcija, valymas, plovimas, sterilizacija;

b) paviršių valymas ir dezinfekcija.

Dezinfekcijai naudojamos šiluminės arba cheminės dezinfekcijos priemonės, veikiančios bakterijas, virusus, grybelius.

 

Rankų plovimas. Plaunant rankas prieš valgant, pasinaudojus tualetu ir kitais atvejais reikia naudoti skystą ar kietą muilą, o atliekant įvairias kosmetikos procedūras higieniniam rankų plovimui reikia naudoti antimikrobinį muilą.

Muilas turi būti laikomas magnetinėje arba su grotelėmis muilinėje arba skysto muilo dozatoriuje. Panaudotos vienkartinės popierinės servetėlės (rankšluosčiai) metamos į sandarią šiukšlių dėžę, išklotą plastikiniu maišu.

Rankų plovimo tvarka:

• ant sudrėkintų vandeniu rankų, paspaudus dozatoriaus rankenėlę, užpilti skysto muilo arba išmuilinti kietu muilu;

• trinti muiluotas rankas 10–15 sek.;

• nuplauti tekančiu vandeniu;

• nusausinti (netrinant) vienkartine popierine servetėle (rankšluosčiu) ir ja užsukti praustuvės čiaupus.

PASTABOS:

1. Skysto muilo dozatoriaus indas keičiamas arba užpildomas tik tada, kai ištuštėja.

2. Kietas muilas turi būti sausas.

3. Nuplautomis rankomis neliesti vandens čiaupų ar dozatoriaus rankenėlės (ją reikia nuspausti alkūne arba dilbiu). Rekomenduojami alkūne reguliuojami praustuvių vandens čiaupai.

 

Rankų dezinfekcija. Ji būtina atliekant invazines procedūras (tatuiruotė, epiliacija, ausų pradūrimas), dirbant su steriliais instrumentais, užteršus rankas biologiniais skysčiais (pvz., krauju, pūliais), aptarnavus klientą, kuris įtariamas sergant užkrečiamąja liga.

Rankų dezinfekcijos tvarka: nuplautas sausas rankas trinti (30 sek.) 70 % etilo spirito ir glicerino mišiniu (vienam litrui šio mišinio pagaminti reikia: 675 g 96 % etilo spirito, 100 g 85 % glicerino ir 225 ml distiliuoto vandens). Galima naudoti rankų dezinfekcijos medžiagas iš „Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių, leidžiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo, kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje, sąrašo“, 1998 (1.1 lentelė. Rankų dezinfekcijos medžiagos).

 

Kliento odos dezinfekcija. Ji būtina, kai procedūros metu netyčia sužeidžiama oda, taip pat darant tatuiruotę, epiliaciją, praduriant ausis ir atliekant kitas procedūras, kai praduriama ar kitaip pažeidžiama oda.

Oda dezinfekuojama vienkartine servetėle (tamponu), sudrėkinta 70 % etilo spiritu arba kitomis odos dezinfekcijos priemonėmis iš „Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių, leidžiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo, kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje, sąrašo“ (1.2 lentelė. Odos dezinfekcijos medžiagos).

 

Instrumentų dezinfekcija, valymas, plovimas, sterilizacija. Instrumentai, su kuriais skverbiamasi per odą arba liečiama pažeista oda, arba pagal procedūros pobūdį gali ją sužeisti, po kiekvieno kliento dezinfekuojami, po to valomi ir plaunami, sterilizuojami. Kiti instrumentai valomi, plaunami ir dezinfekuojami.

Naujus instrumentus, kuriuos reikia sterilizuoti, nebūtina dezinfekuoti, o tik išplauti ir sterilizuoti.

Užterštus krauju, pūliais instrumentus, kurie nebus sterilizuojami, reikia pirmiausia dezinfekuoti, po to išplauti ir pakartotinai dezinfekuoti.

Instrumentai sterilizavimui gali būti paruošti dviem būdais.

Vienas būdas:

• išardyti ir pamerkti į dezinfekcijos tirpalą: 70 % etilo spiritą (prieš tai nuplovus inde su vandeniu) arba 6 % vandenilio peroksido su 0,5 % skalbikliu „Lotos“;

• mirkyti 15 min. 40–50 0C temperatūros 0,5 % vandenilio peroksido ir 0,5 % skalbiklio „Lotos“ arba 0,5 % „Biolot“ tirpale, po to plauti minkštu šepečiu;

• plauti tekančiu vandeniu ir distiliuotu vandeniu;

• nusausinti vienkartine servetėle (rankšluosčiu).

Kitas būdas:

• išardyti ir pamerkti į dezinfekuojantį ir valantį tirpalą („Virkon“, „Secusept pulver“ su aktyvikliu);

• skalauti tekančiu vandeniu;

• išplauti distiliuotu vandeniu;

• nusausinti vienkartine servetėle (rankšluosčiu).

Instrumentus sterilizacijai galima paruošti ir mechanizuotai:

• išardytus instrumentus valyti ir plauti specialiuose įrenginiuose (ultragarso įrenginys arba specialūs šiluminio apdorojimo įrenginiai) arba valyti, plauti ir dezinfekuoti, jei įrenginyje yra tokia programa;

• jei instrumentai ultragarso įrenginyje tik plaunami specialiu plovikliu, po to jie turi būti dezinfekuojami mirkant dezinfekcijos tirpale (70 % etilo spirite arba 6 % vandenilio peroksido tirpale).

PASTABOS:

1. Laikytis valiklių ir dezinfekcijos tirpalų gamintojų nurodytų koncentracijų, temperatūros, mirkymo trukmės.

2. Tirpale instrumentai turi būti visiškai apsemti.

3. Mirkyti uždengtose ir specialiai pažymėtose vonelėse.

4. Dezinfekcijos tirpalų nemaišyti su plovikliais, skalbikliais, kurių nenurodo gamintojas.

5. Plauti su minkštais šepečiais.

6. Išplautus tekančiu vandeniu instrumentus merkti į distiliuotą vandenį ir tuoj pat sausinti vienkartine servetėle (rankšluosčiu).

 

Sterilizacija. Pirmenybė teikiama sterilizavimui prisotintais vandens garais garų sterilizatoriuose. Dezinfekuoti, išvalyti, išplauti instrumentai įpakuojami į specialius, nustatyta tvarka aprobuotus, popieriaus-folijos maišelius arba įvyniojami į specialų popierių ir sterilizuojami pagal sterilizatoriaus gamintojo nurodymus. Taip įpakuotus instrumentus galima sterilizuoti tik garų sterilizatoriuose, kuriuose yra maišelių ir/arba paketų programos ir tinkamos krovinio talpyklos maišeliams, paketams sudėti (sterilizuoti).

Įprastos sterilizavimo temperatūros yra 121 0C, 134 0C, o trukmė priklauso nuo sterilizatoriaus konstrukcijos.

Rūdijantys, bet patvarūs ilgam karšto (180 0C) oro poveikiui metaliniai instrumentai gali būti sterilizuojami karšto oro sterilizatoriuose. Karšto oro sterilizatoriuose GP-10, GP-40, GP-80 (Rusija) sterilizuojama 160 0C temperatūroje 150 min. arba 180 0C – 60 min. Kituose sterilizatoriuose gali būti numatytas trumpesnis sterilizacijos laikas, pvz., 180 0C – 30 min., 170 0C – 60 min., 160 0C – 120 min.

PASTABOS:

1. Sterilizuojant karštu oru instrumentai turi būti sausi.

2. Sterilizuoti reikia ne ilgiau kaip nurodo gamintojas.

3. Metaliniai aštrūs instrumentai ilgai sterilizuojami karščiu, ypač didesniu negu 180 0C, gali atšipti.

4. Karštu oru galima sterilizuoti tik metalinius ir stiklinius daiktus.

5. Neįpakuoti prieš sterilizaciją instrumentai po sterilizacijos turi būti tuoj pat naudojami.

 

Sterilizatorių darbo kontrolė. Sterilizacijos proceso efektyvumas tikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1997 01 23 įsakymu Nr. 40 „Dėl sterilizatorių darbo kontrolės sveikatos priežiūros įstaigose“.

 

Paviršių valymas ir dezinfekcija. Patalpos grindys, baldų, inventoriaus, įrenginių paviršiai valomi kasdien po kiekvienos pamainos, o prireikus – ir darbo metu. Darbo vietos, kurios gali būti užterštos, pvz., atliekant pedikiūrą, manikiūrą, paviršiai dezinfekuojami.

Valyti reikia su buityje naudojamais valikliais, pvz., šiltais 2 % muilo (sodos) tirpalais arba specialiais paviršių valikliais ir plovikliais iš „Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių, leidžiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo, kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje, sąrašo“ (10.2 lentelė. Plovikliai ir valikliai ir 10.1 lentelė. Plovikliai ir valikliai su dezinfekcijos savybėmis).

Nedideliems baldų, įrenginių paviršiams, kuriuos reikia dezinfekuoti, bet jie nėra vizualiai užteršti, galima naudoti purškiamąsias alkoholines paviršių dezinfekcijos priemones iš „Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių, leidžiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo, kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje, sąrašo“ (1.7 lentelė. Paviršių dezinfekcijos medžiagos; pvz.., „Mikrozid liquid“, „Aerodesin 2000“, „Bacilol plus“, „Incidin liquid Spray“, „Weigosept DF spray“). Negalima jų purkšti ant organinio stiklo ir lakuotų paviršių. Užterštus krauju ar kitais biologiniais tirpalais paviršius nukenksminti reikia taip: nuvalyti vienkartine servetėle, sudrėkinta valikliu arba valikliu su dezinfekcijos savybėmis, ir po to valyti su paviršiams skirtu dezinfekcijos tirpalu su chloru arba vandenilio peroksidu (chloraminas, vandenilio peroksidas, Virkon, Secusept pulver, Perform iš „Cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių, leidžiamų naudoti maisto pramonės, viešojo maitinimo, kituose visuomeninės paskirties objektuose ir buityje, sąrašo“ (1.7 ir 2.2 lentelės. Paviršių dezinfekcijos medžiagos).

PASTABA. Paviršių valikliai, plovikliai, dezinfekcijos medžiagos naudojamos pagal gamintojų rekomendacijas naudojimo instrukcijose.

______________