LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ INTEGRACIJOS Į LIETUVOS VISUOMENĘ 2005–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2004 m. birželio 8 d. Nr. 703

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 54 punktą ir siekdama integruoti tautines mažumas į Lietuvos visuomenę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems subjektams, atsakingiems už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                            VIRGILIJUS BULOVAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 703

TAUTINIŲ MAŽUMŲ INTEGRACIJOS Į LIETUVOS VISUOMENĘ 2005–2010 METŲ

PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tautinių mažumų apsaugos srityje Lietuvos Respublika vadovaujasi principais, išdėstytais 1965 metų Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (Žin., 1998, Nr. 108-2957), 1966 metų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (Žin., 2002, Nr. 77-3288), Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje (Žin., 2000, Nr. 20-497), 1992 metų Jungtinių Tautų tautinėms arba etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaracijoje, 1993 metų Pasaulinės žmogaus teisių konferencijos Vienos deklaracijoje ir veiksmų programoje ir 2001 metų Durbano pasaulinės konferencijos prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir netoleranciją deklaracijoje ir veiksmų programoje.

2. Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę 2005–2010 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – formuoti ir įgyvendinti valstybinę tautinių santykių darnumo politiką, taip padėti tautinėms mažumoms integruotis į Lietuvos visuomenę, ugdyti visuomenės toleranciją ir užkirsti kelią etninei neapykantai, diskriminacijai, atskirčiai.

3. Šios Programos vykdytojai – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas), Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

4. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių atstovų, 29 tautybių asmenų buvo po 100 ir daugiau. Lietuviai sudarė 83, 4 procento, lenkai – 6,7 procento, rusai – 6,3 procento, baltarusiai – 1,2 procento, ukrainiečiai – 0,7 procento Lietuvos gyventojų. Tautine įvairove pasižymi kai kurios savivaldybės. Kelių savivaldybių administruojamose teritorijose gana koncentruotai gyvena lenkai. Vilniaus rajono savivaldybėje gyvena 75,6 procento ne lietuvių, iš jų lenkų – 61,3 procento; Šalčininkų rajono savivaldybėje – 88,6 procento ne lietuvių, iš jų lenkų – 79,5 procento; Švenčionių rajono savivaldybėje – 46,4 procento ne lietuvių, iš jų lenkų – 27,4 procento; Trakų rajono savivaldybėje – 45,4 procento ne lietuvių, iš jų lenkų – 33,2 procento; Širvintų rajono savivaldybėje – 13 procentų ne lietuvių, iš jų lenkų – 10 procentų. Margiausia Vilniaus miesto gyventojų tautinė sudėtis: lietuvių – 57,8 procento, lenkų – 18,7 procento, rusų – 14 procentų. Antrasis pagal tautinę įvairovę miestas – Klaipėda, kurioje lietuvių – 71,3 procento, rusų – 21,3 procento, maždaug po 2 procentus ukrainiečių ir baltarusių. Daugiausiai ne lietuvių gyvena Visagine (79 procentai visų miesto gyventojų, iš jų rusų – 52,4 procento).

5. Lietuvoje sukurta gana vientisa ir nuosekli tautinių mažumų teisių apsaugos įstatyminė bazė, tačiau kintanti šalies

tarptautinė padėtis – narystė NATO ir Europos Sąjungoje, tautinių santykių raida sudaro sąlygas tobulinti teisės aktus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis. Reikia tobulinti galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, susijusius su pilietybe, tautinių mažumų teisėmis ir gimtosios kalbos vartojimu. 6. Lietuvos valstybė sudaro tinkamas sąlygas tautinių mažumų jaunimui išmokti lietuvių kalbą ir drauge užtikrina galimybę mokytis gimtosios kalbos ir saugoti tautinį tapatumą, tačiau dalis suaugusiųjų, silpnai mokėdami valstybinę kalbą, turėdami menkesnį bendrąjį išsilavinimą, mažiau nei daugumos atstovai pasirengę konkuruoti darbo rinkoje. Ypač derėtų rūpintis, kad lietuvių kalbą geriau išmoktų pažeidžiamiausios socialinės grupės, tai padėtų joms lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2002 metais bedarbystė tarp tautinių mažumų atstovų didesnė už vidutinę: bendras nedarbas – 13,8 procento, lietuvių – 12,8 procento (vyrų – 13,9 procento, moterų – 11,6 procento), rusų – 20,3 procento (vyrų – 20,6 procento, moterų – 19,9 procento), lenkų – 17,8 procento (vyrų – 15,5 procento, moterų – 19,9 procento), kitų tautybių asmenų – 17,4 procento (vyrų – 19,1 procento, moterų – 15,8 procento). Pastebėta, kad neturintys darbo tautinių mažumų atstovai turi menkesnį išsilavinimą, neturi reikiamo profesinio pasirengimo. Valstybinės kalbos nemokėjimas taip pat kliudo įgyti profesinį pasirengimą, susirasti darbą. 7. Bendrojo lavinimo mokyklose mokomoji kalba tautiškai mišriuose regionuose ne visada sutampa su moksleivių tautybe. Švietimo specialistai iki šiol diskutuoja apie lietuvių ir tautinių mažumų mokyklas, tarsi joms atstovautų vienos kurios tautybės atstovai. Pastaraisiais metais mokyklose lietuvių mokomąja kalba ėmė sparčiai gausėti ne lietuvių tautybės moksleivių, tačiau mokyklos nėra deramai pasirengusios veikti didesnės tautinės įvairovės sąlygomis. Galima būtų prognozuoti, kad: daliai ne lietuvių tautybės moksleivių mokyklose lietuvių mokomąja kalba gresia marginalizacija, kai prarandamas pradinis etninis tapatumas ir neįgyjama užtektinai įgūdžių ir (arba) visaverčio pripažinimo kitoje, daugumos, grupėje; kai kuriose švietimo įstaigose galima tikėtis intensyvesnės mažumų (pavieniais atvejais ir lietuvių kaip mažumos) kultūrinės asimiliacijos, nes iki šiol vyrauja mokomąją kalbą atitinkanti etninio tapatumo formavimo kryptis, t. y. mokyklose lietuvių mokomąja kalba ugdomi lietuviai, lenkų – lenkai ir taip toliau. Didėjančios tautinės įvairovės sąlygomis būtina naudotis atsiveriančiomis daugiakultūrinio pažintinio visų moksleivių ugdymo galimybėmis ir tinkamai pasirengti naujųjų imigrantų gausėjimui. 8. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2003–2004 mokslo metais Lietuvoje buvo 1816 bendrojo lavinimo mokyklų, iš jų 1616 lietuvių mokomąja kalba, 142 – rusų, lenkų ir baltarusių mokomosiomis kalbomis, 59 – mišrios, turinčios klasių įvairiomis mokomosiomis kalbomis. Per 14 metų pakito mokyklų rusų ir lenkų mokomąja kalba skaičius. Mokyklų rusų mokomąja kalba sumažėjo: 1990–1991 mokslo metais jų buvo 85, 2003–2004 mokslo metais – 58. Mokyklų lenkų mokomąja kalba padaugėjo: 1990–1991 mokslo metais jų buvo 44, 2003–2004 mokslo metais – 83. Atsirado naujų mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbos kaip gimtosios. Dėl to būtina rengti ir įgyvendinti kvalifikacijos programas mokytojams, dirbantiems su tautinių mažumų moksleiviais. 9. Viešosios įstaigos Švietimo kaitos fondo 2001 metais atlikta visų vadovėlių ir mokymo priemonių analizė rodo, kad juose trūksta išsamesnės pažintinės medžiagos apie tautines mažumas. Vadovėliuose ir mokymo priemonėse turėtų objektyviai atsispindėti tautinė šalies įvairovė. 10. Dėl visuomenėje vykstančių integracijos procesų pastaraisiais metais labai daugėja tautinių mažumų šeimų, kurios vaikus leidžia į bendrojo lavinimo mokyklas lietuvių mokomąja kalba, drauge didėja neformaliojo ugdymo poreikis – reikia sekmadieninių mokyklų (2003 metais buvo apie 40), kuriose moksleiviai mokosi gimtosios kalbos, savo tautos istorijos, religijos ir etninės kultūros dalykų. Nors šiuo metu sekmadienines mokyklas turi daugiausia negausios tautinės mažumos (totoriai, žydai, ukrainiečiai, vokiečiai ir kiti), tačiau kadangi mažėja moksleivių mokyklose rusų mokomąja kalba, ateityje prireiks ir rusų sekmadieninių mokyklų. Sekmadieninių mokyklų palaikymas ir plėtra susiję su valstybės parama, pačių tautinių bendrijų finansinėmis galimybėmis ir privačiais (alternatyviais) lėšų šaltiniais. Tinkamiausias sekmadieninių mokyklų rėmimo būdas – teisinės bazės parengimas ir paramos teikimas. 11. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų saviraišką ir komunikaciją Lietuvoje užtikrina periodiniai leidiniai tautinių mažumų kalbomis – dienraštis ir kiti periodiniai leidiniai lenkų kalba, savaitraštis rusų kalba. Kai kurie laikraščiai leidžiami keliomis kalbomis. Žydų laikraštis „Lietuvos Jeruzalė“ leidžiamas 4 kalbomis: jidiš, lietuvių, rusų ir anglų; totorių laikraštis „Lietuvos totoriai“ leidžiamas lietuvių kalba, graikų „Patrida“ – rusų kalba. Specifinė ir ypač aktuali problema tautinėms mažumoms – galimybė gauti politinę informaciją gimtąja kalba. Faktiškai politinis diskursas Lietuvoje vyksta išimtinai lietuvių kalba ir tautinių mažumų atstovai, nemokantys valstybinės kalbos, negali gauti esminės politinės informacijos gimtąja kalba. Nemaža jų dalis šį informacijos stygių kompensuoja žiūrėdami ir klausydamiesi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos televizijos ir radijo. Tai gali skatinti tautinių mažumų naują atskirtį ir politinį pasyvumą. Būtina teikti daugiau informacijos ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalbomis. 12. Siekiant geriau tenkinti Lietuvos tautinių mažumų poreikius, įsteigti tautinių bendrijų visuomeninės veiklos centrai – Tautinių bendrijų namai Vilniuje, Visagino tautinių bendrijų centras, Alytaus tautinių mažumų kultūros centras, Kauno įvairių tautų kultūrų centras, panašų centrą numatoma įsteigti ir Klaipėdoje. Išnagrinėjus kitose valstybėse esančių panašių institucijų veiklą, paaiškėjo, kad ekonomine ir valdymo efektyvumo prasme jų veikla pasiteisina (Danija, Vokietija, Olandija, Austrija, kitur). Toks modelis skatina institucijos atvirumą ir prieinamumą, atitinka modernios visuomenės poreikius. Tokių centrų veiklai užtikrinti būtina valstybės parama. 13. Lietuvoje yra tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų. 2004 metų pradžioje 22 tautybių asmenys buvo įsteigę 285 tautinių mažumų nevyriausybines organizacijas, iš jų 68 – rusų, 55 – lenkų, 31 – vokiečių, 26 – žydų, 23 – baltarusių ir kitos. Didžiuma jų puoselėja tautinį tapatumą, tautines tradicijas, papročius, kalbą ir religiją. Aktyvios tautinių mažumų nevyriausybinės organizacijos rengia respublikinius ir tarptautinius renginius, kooperuoja įvairių šaltinių lėšas, plečia veiklą, tačiau tokių organizacijų nedaug. Didžiumos jų veiklos sritis siaura, priemonės neįvairios, o kokybė menka. Tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms trūksta informacijos apie galimybes gauti lėšų ir jas naudoti savo veiklai, alternatyvius finansavimo šaltinius ir ilgalaikės organizacijų strategijos plėtros perspektyvas. 14. Lietuvos valstybės tautinių santykių politika laiduoja tautinių mažumų kultūrų – kaip neatskiriamos Lietuvos kultūros dalies plėtrą. Tokia nuostata atitinka Europos Sąjungos principinę nuostatą – vienybė įvairovėje. Valstybės parama tautinių mažumų kultūros ir švietimo veiklai gali būti veiksminga tik tada, kai nuolat tobulės tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų infrastruktūra. Svarbu ugdyti šių organizacijų kompetenciją, tobulinti veiklą. 15. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jos piliečiai įsilies į bendrą ekonominę erdvę, kurioje laisvai juda asmenys, prekės ir paslaugos. Su tuo susijusi migracija, darbo rinkos kaita, kiti reiškiniai gali, kaip rodo kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis, sukelti tam tikrų problemų ir įtampų, kurias būtina laiku nustatyti ir imtis prevencinių priemonių joms neutralizuoti. Būtina plėtoti įvairių socialinių ir profesinių grupių neformalųjį švietimą, užtikrinantį naujų migrantų grupių nuoseklią integraciją ir mažinantį galimas įtampas, rengti visuomenę didesnei kultūrinei, religinei įvairovei, didinti jos sąmoningumą, netolerancijos ir diskriminacijos žalos suvokimą, skirtingų visuomenės grupių įvairovės puoselėjimo naudą. 16. Bendrą įvairių tautybių Lietuvos gyventojų tapatumą sustiprintų ir išplėsta išeivijos samprata. Istoriškai Lietuva – daugiatautė valstybė, tad išeivijai priklauso įvairių tautybių (etninių grupių) asmenys. Išeivių iš valstybės, kurią jie laiko savo ar savo tėvų tėvyne, dialogas būtinas abiem pusėms. Įvairių tautybių išeivių iš Lietuvos užsienyje įgytas moralinis, intelektualinis ir materialinis potencialas sudaro papildomas galimybes įgyvendinti ilgalaikius Lietuvos valstybės interesus. Būtina geriau pasinaudoti turimomis galimybėmis skleisti Lietuvos tautinės politikos laimėjimus, tą padėtų daryti ir Lietuvos diplomatinės atstovybės kitose valstybėse, ypač tose, kurių atstovai gyvena Lietuvoje. 17. Integracija pasireiškia tada, kai asmuo išlaiko savo etninį tapatumą ir drauge turi ganėtinai įgūdžių pritapti daugumos kultūroje ir visuomenėje. Savo ruožtu visuomenė, jeigu jai rūpi spartesnė integracija, turi sudaryti sąlygas lygiomis teisėmis dalyvauti viešajame gyvenime. Šiuo atveju reikia atsižvelgti ne tik į formalias mažumų teises, bet ir galimybę jas įgyvendinti. Integracijos laipsnį rodo ir pilietinis dalyvavimas, nes tai, kad viena ar kita tautinė mažuma nekelia politinių reikalavimų, yra nepastebima viešajame gyvenime, dar nereiškia, kad ji integruota. Socialinio dalyvavimo stoka gali lemti dalies visuomenės atskirtį ir marginalizaciją. Pasyvios, pilietiškai infantilios tautinės mažumos stabdo pilietinės visuomenės plėtrą, valstybės tikslų ir interesų įgyvendinimą.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

18. Nustatomi 3 šios Programos įgyvendinimo tikslai ir 6 uždaviniai:

18.1. pirmasis tikslas – asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, integracija. Uždaviniai:

18.1.1. tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų teisinę padėtį;

18.1.2. sudaryti vienodas galimybes asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, aktyviai dalyvauti visuomeniniuose procesuose;

18.2. antrasis tikslas – asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, tapatumo išsaugojimas. Uždaviniai:

18.2.1. remti tautinių mažumų nevyriausybines organizacijas, padėti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, išsaugoti tautinį tapatumą, kalbą, papročius ir tradicijas;

18.2.2. sudaryti reikiamas sąlygas tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims mokytis savo kalbos arba mokytis savo kalba; 18.3. trečiasis tikslas – tautinių santykių darnos užtikrinimas. Uždaviniai:

18.3.1. ugdyti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, skatinti toleranciją, mažinti neigiamų stereotipų poveikį tarpusavio santykiams;

18.3.2. užtikrinti informacijos apie Lietuvos tautinių santykių politiką sklaidą.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR PROGNOZUOJAMI

REZULTATAI

19. Šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra: 19.1. ar yra teisės aktų, reglamentuojančių tautinių mažumų teisinę padėtį, trūkumų; 19.2. kiek surengta nemokamų valstybinės kalbos kursų socialiai remtiniems tautinių mažumų atstovams (bendras skaičius vienetais, vienų kursų kaina litais); 19.3. kiek kasmet išleista specializuotų žodynų lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis (žodynų skaičius, vidutinė vieno žodyno kaina litais); 19.4. kiek surengta kultūrinių renginių, skatinančių lietuvių kultūros ir tradicijų propagavimą regionuose, kuriuose kompaktiškai gyvena asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms (renginių skaičius vienetais, dalyvių skaičius vienetais); 19.5. kiek suorganizuota tautinių mažumų susitikimų su žymiais Lietuvos politikais (skaičius vienetais); 19.6. kiek organizuota mokymų, skirtų tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų vadybos gebėjimams ugdyti (bendras mokymų skaičius vienetais ir dalyvių skaičius vienetais); 19.7. kiek sukurta ir palaikoma tautinių mažumų centrų interneto svetainių (bendras skaičius vienetais, vidutinės išlaidos (litais) vienai interneto svetainei sukurti ir palaikyti); 19.8. kiek skirta lėšų tautinių mažumų centrams išlaikyti per metus (bendras centrų skaičius ir lėšų kiekis); 19.9. kiek išleista kompaktinių diskų, skirtų Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldui (bendras skaičius vienetais); 19.10. kiek kartų organizuotas tautinių mažumų muzikinio paveldo pristatymas visuomenei (skaičius per metus); 19.11. kiek surengta daugiakultūrinių tautinių mažumų stovyklų (bendras skaičius vienetais, kiek jose dalyvavo moksleivių); 19.12. kiek surengta tautinių mažumų kalbų, kultūrų pažinimo olimpiadų, konkursų (bendras skaičius vienetais, kiek juose dalyvavo moksleivių, vidutiniškai vieno renginio paramai skirta litų); 19.13. kiek surengta tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų sporto renginių per metus (bendras skaičius vienetais); 19.14. kiek paremta tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų (bendras skaičius vienetais, vidutinė paramos vienai mokyklai suma litais); 19.15. kiek vadovėlių įvertinta daugiakultūrinio ugdymo požiūriu, kiek parengta rekomendacijų vadovėlių autoriams (bendras vadovėlių ir parengtų rekomendacijų skaičius vienetais); 19.16. kiek parengta kvalifikacijos programų mokytojams, dirbantiems su tautinių mažumų moksleiviais (bendras skaičius vienetais); 19.17. kiek sukurta dokumentinių ir šviečiamųjų filmų apie Lietuvos tautines mažumas (bendras skaičius vienetais); 19.18. kiek surengta seminarų, vaizdo konferencijų, televizijos ir radijo laidų, kitų renginių, skirtų tautinių mažumų kultūrai, istorijai, papročiams skleisti, teisėms ir laisvėms apsaugoti (bendras skaičius vienetais); 19.19. kiek parengta pranešimų, straipsnių, surengta susitikimų su švietimo įstaigų bendruomenėmis, visuomenės informavimo priemonių atstovais, per kuriuos visuomenė informuota apie netolerancijos ir diskriminavimo žalą (skaičius vienetais); 19.20. kiek parengta leidinių apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas (bendras skaičius vienetais). 20. Tikimasi tokių šios Programos įgyvendinimo rezultatų: 20.1. tautinėms mažumoms priklausantys asmenys aktyviau dalyvaus Lietuvos visuomeniniuose procesuose; 20.2. bus užtikrinta kompleksinė tautinėms mažumoms priklausančių asmenų integracijos plėtotė, išsaugomas tapatumas; 20.3. pagerės sąlygos Lietuvoje gyvenantiems asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, geriau išmokti lietuvių kalbą, puoselėti ir plėtoti savo tautos ar etninės grupės kalbą; 20.4. bus užtikrintos tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims galimybės puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti savitumą; 20.5. bus užtikrintas asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, mokymosi tautinių mažumų kalbomis tęstinumas, neformaliojo ugdymo (sekmadieninių mokyklų) tinklo plėtotė; 20.6. pagerės tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų vadyba ir vykdomų projektų kokybė; 20.7. bus skatinamas ir stiprinamas savitarpio supratimas ir tolerancija tarp įvairių tautybių gyventojų; 20.8. bus užtikrinta informacijos apie Lietuvos tautinių santykių politiką sklaida; 20.9. bus kuriamas teigiamas Lietuvos Respublikos etninės politikos įvaizdis užsienyje.

V. LĖŠŲ POREIKIS

21. Šios Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems subjektams, atsakingiems už šios Programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.

22. Preliminariais skaičiavimais, šiai Programai įgyvendinti 2005–2010 metais reikėtų 10444000 litų.

VI. ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

23. Už šios Programos administravimą atsako Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma Nacionalinio koordinavimo taryba iš institucijų, atsakingų už šios Programos priemonių įgyvendinimą, atstovų: Švietimo ir mokslo ministerijos, Kultūros ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų. Nacionalinės koordinavimo tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais ir atsako už šioje Programoje numatytų priemonių koordinavimą. Kiekvienais kalendoriniais metais Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei šios Programos vykdymo ataskaitą. 24. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateikiamos priede.

______________

Tautinių mažumų integracijos į

Lietuvos visuomenę 2005–2010

metų programos

priedas

TAUTINIŲ MAŽUMŲ INTEGRACIJOS Į LIETUVOS VISUOMENĘ 2005–2010 METŲ

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Uždavinys		Priemonės pavadinimas		Vykdytojai		Vykdymo terminas
I. ASMENŲ, PRIKLAUSANČIŲ TAUTINĖMS MAŽUMOMS, INTEGRACIJA (PIRMASIS TIKSLAS)
1. Tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų teisinę padėtį		1.1. atlikti teisės aktų, reglamentuojančių tautinių mažumų teisinę padėtį, analizę		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005 metai
		1.2. prireikus parengti ir nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių tautinių mažumų teises, pakeitimų ir papildymų projektus		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2006 metai
2. Sudaryti vienodas galimybes asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, aktyviai dalyvauti visuomeniniuose procesuose		2.1. organizuoti ir remti nemokamus valstybinės kalbos kursus socialiai remtiniems tautinių mažumų atstovams		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija		2005–2010 metai
		2.2. parengti specializuotus žodynus lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis		Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
		2.3. skatinti lietuvių kultūros ir tradicijų propagavimą regionuose, kuriuose kompaktiškai gyvena asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Kultūros ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija		2005–2010 metai
		2.4. įvertinti valstybinės kalbos mokymo lygį tose savivaldybių mokyklose, kuriose dėstoma ne valstybine kalba		Švietimo ir mokslo ministerija		2006 metai
		2.5. rengti reguliarius tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų susitikimus su Lietuvos parlamentinių partijų vadovais		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
II. ASMENŲ, PRIKLAUSANČIŲ TAUTINĖMS MAŽUMOMS, TAPATUMO IŠSAUGOJIMAS (ANTRASIS TIKSLAS)
3. Remti tautinių mažumų nevyriausybines organizacijas, padėti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, išsaugoti tautinį tapatumą, kalbą, papročius, tradicijas	3.1. organizuoti mokymą, skirtą tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų vadybos gebėjimams ugdyti		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	3.2. sukurti tautinių mažumų kultūros centrų interneto svetaines, užtikrinti nuolatinį informacijos atnaujinimą jose		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	3.3. užtikrinti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų informavimą apie galimybes gauti paramą jų veiklai		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	3.4. remti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų švietimo ir kultūros veiklą		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	3.5. remti tautinių mažumų kultūros centrų veiklą		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	3.6. perkelti į elektronines laikmenas tautinių mažumų kultūros ir literatūros paminklus		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės		2006–2010 metai
	3.7. kaupti tautinių mažumų muzikinį paveldą ir organizuoti jo pristatymą visuomenei		Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2006–2010 metai
	3.8. įsteigti Tautinių mažumų folkloro centrą ir užtikrinti jo veiklą		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	3.9. organizuoti daugiakultūrines tautinių mažumų vasaros stovyklas		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	3.10. remti tautinių mažumų kalbų, kultūrų pažinimo olimpiadas, konkursus		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija		2005–2010 metai
	3.11. remti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų sporto renginius		Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	3.12. remti dokumentinių filmų apie įžymius tautinių mažumų kultūros veikėjus kūrimą		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
4. Sudaryti reikiamas sąlygas tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba	4.1. ištirti mokyklų tautinių mažumų kalbomis pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo poreikį		Švietimo ir mokslo ministerija		2005 metai
	4.2. parengti kvalifikacijos programas pedagogams, dirbantiems su tautinių mažumų moksleiviais, ir užtikrinti jų vykdymą		Švietimo ir mokslo ministerija		2005–2010 metai
	4.3. remti tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų veiklą		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	4.4. organizuoti tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivalius		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
III. TAUTINIŲ SANTYKIŲ DARNOS UŽTIKRINIMAS (TREČIASIS TIKSLAS)
5. Ugdyti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp visų asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms, skatinti toleranciją, mažinti neigiamą stereotipų poveikį tarpusavio santykiams	5.1. įtraukti į įvairias mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, švietimo poreikių tenkinimo ir papildomos kompetencijos įgijimo programas etninės įvairovės ir tolerancijos komponentus		Švietimo ir mokslo ministerija		2005 metai
	5.2. įvertinti vadovėlių turinį daugiakultūrinio ugdymo požiūriu, parengti rekomendacijas vadovėlių autoriams		Švietimo ir mokslo ministerija		2005–2006 metai
	5.3. remti švietėjiškų filmų ciklo apie Lietuvos tautines mažumas sukūrimą		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija		2005–2010 metai
	5.4. organizuoti informacinę kampaniją Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims apie galimybes remti tautinių mažumų nevyriausybines organizacijas ir naudotis jų rėmėjams taikomomis lengvatomis		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	5.5. organizuoti seminarus žurnalistams, jų susitikimus su tautinių mažumų atstovais		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	5.6. skleisti teigiamą kovos su netolerancija ir diskriminacija patirtį visuomenės informavimo priemonėse		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	5.7. informuoti visuomenę apie netolerancijos ir diskriminacijos žalą, skirtingų visuomenės grupių įvairovės puoselėjimo naudą per švietimą, visuomenės informavimo priemones, nevyriausybines organizacijas		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas		2005–2010 metai
	5.8. vykdyti įvairių socialinių ir profesinių grupių neformalųjį švietimą antidiskriminacinio ugdymo srityje		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija		2005–2010 metai
	5.9. įsteigti kasmetinę premiją už tolerancijos skleidimą ir teigiamo tautinių mažumų įvaizdžio kūrimą visuomenės informavimo priemonėse		Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Lygių| galimybių kontrolieriaus tarnyba		2005–2010 metai

6. Užtikrinti informacijos apie Lietuvos tautinių santykių politiką sklaidą	6.1. sukurti informacijos sklaidos apie šalies ir tarptautines iniciatyvas, gerąją patirtį siekiant išsaugoti kalbų įvairovę sistemą	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija	2005–2010 metai
	6.2. rengti vaizdo konferencijas, apskritus stalus-diskusijas, radijo ir televizijos laidas, kitus renginius, skirtus sudaryti galimybei gauti informaciją apie tautinių mažumų teises ir jų gynimo būdus regioniniu ir vietiniu lygmeniu, skatinti gyventojus kuo efektyviau ginti savo teises	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba	2005–2010 metai
	6.3. organizuoti pažintinių straipsnių apie tautinių mažumų kultūrą, istoriją, papročius, teises rengimą	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	2005–2010 metai
	6.4. rengti televizijos laidas, skirtas tautinėms mažumoms	Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija	2005–2010 metai
	6.5. parengti ir išleisti informacinę medžiagą apie Lietuvos tautines mažumas ir kasmet ją atnaujinti	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	2005–2010 metai
	6.6. parengti ir išleisti bukletus apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas jų kalbomis ir juos platinti per Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje	Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas	2007, 2009 metai

______________