LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 1999 M. KOVO 5 D. ĮSAKYMO NR. 73 „DĖL PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. gruodžio 15 d. Nr. D1-613
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.40 punktu,
1. Pakeičiu Pagrindinių miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 73 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2004, Nr. 10-284):
1.1. Išdėstau Pagrindinių miško kirtimų taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 punkto 3 papunktį taip:
„3) didesnėse nei 1 ha plyno kirtimo biržėse palikti tolygiai arba atskiromis grupėmis išsidėsčiusius stuobrius, drevėtus, uoksinius pavienius, vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius, pušies, ąžuolo, uosio, liepos bei kitų kietųjų ir minkštųjų lapuočių medžius (ne mažiau kaip 7 medžiai 1 ha). Jei medyne nėra stuobrių, drevėtų, uoksinių ir pavienių vyresnio amžiaus medžių, paliekami didžiausio skersmens medžiai“.
1.2. Išdėstau Taisyklių 9 punktą taip:
„9. Biržė projektuojama vienodų ar panašių augaviečių sąlygų taksacinių sklypų ar jų grupių, kuriose formuotinas tos pačios tikslinės rūšinės sudėties medynas, ribose. Jei į formuojamas biržes patenka kirstini skirtingų pagal augaviečių sąlygas medynų sklypai, esant būtinybei juos galima sujungti į vieną biržę. Tačiau miško atkūrimo būdai turi būti parenkami atskirai kiekvienam sklypui ar jo daliai.“.
1.3. Išdėstau Taisyklių 10.2 punktą taip:
„10.2. maksimalūs leistini plynų kirtimų biržių pločiai nurodyti 2 lentelėje.
Siekiant biržių ribas derinti su sklypų ribomis, jas leidžiama išplėsti iki 1,5 maksimalaus biržės pločio, neviršijant leistino biržės ploto. Iki 3 ha ploto sklypus ar keletą sklypų bei minkštųjų lapuočių medžių rūšių sklypų dalis, kurių bendras plotas neviršija 3 ha, leidžiama kirsti plynai, nesilaikant 2 lentelėje nurodytų maksimalių leistinų biržių pločių apribojimų.
Maksimalus iškertamos plynų kirtimų biržės (sklypo) plotas IV grupės miškuose – 8 ha, III grupės miškuose – 5 ha.
Ligų, kenkėjų, gaisrų, vėjų stipriai pažeisti ar kitaip labai sudarkyti mažesnio kaip 0,4 skalsumo medynai gali būti iškertami iš karto neribojant biržės ploto ir pločio;“.
1.4. Išdėstau Taisyklių 10.4 punktą taip:
„10.4. minimalus plynų kirtimų biržių šliejimo laikas, kai atkuriami minkštųjų lapuočių medynai – 4 metai, kai atkuriami spygliuočių ar kietųjų lapuočių medynai – 6 metai, kai atkuriami pušynai nenusausintose pelkinėse augavietėse -10 metų. Gretima biržė kertama, kai anksčiau iškirsta biržė yra atkurta. Maksimalus biržės ilgis – 1 km. Jei bendras šliejamų biržių ilgis viršija maksimalų biržės ilgį, biržės galais šliejamos ne anksčiau, kaip praėjus minimaliam šliejimo laikotarpiui. Šliejimo taisyklės netaikytinos, kai biržės galais liečiasi ne ilgesnėje kaip 30 m atkarpoje;“.
1.5. Išdėstau Taisyklių 10.5 punktą taip:
„10.5. kai būtina greičiau iškirsti didelius brandžių bei perbrendusių medynų plotus, leidžiami kulisiniai kirtimai, tačiau užkirtimai galimi atstumu, ne mažesniu už dvigubą plynų kirtimų biržės plotį (kirsti kas trečią), kai atkuriami minkštųjų lapuočių medynai, ir trigubą biržės plotį (kirsti kas ketvirtą), kai atkuriami spygliuočių ar kietųjų lapuočių medynai. Paskutinės kulisos plotį biržių sekoje leidžiama didinti iki 1,5 karto.
III ir IV miško grupių gamtinę brandą pasiekę medynai, nusakinti pušynai, kirtimų amžių pasiekę baltalksnynai ir drebulynai, privačiose valdose, ne didesnėse nei 10 ha, esantys brandūs medynai, taip pat viena su kita besiribojančiose privačiose valdose esantys brandūs medynai gali būti kertami pražanginiu būdu, paliekant kulisas, ne siauresnes kaip maksimalus plynų kirtimų biržės plotis.
Šliejimo apribojimų netaikyti, kai du kirstinus medynus skiria pusamžis ar jaunesnis medynas, kurio plotis ne mažesnis kaip maksimalus leistinas biržės plotis;“.
1.6. Išdėstau Taisyklių 14.5 punktą taip:
1.7. Papildau Taisykles nauju 16.4 punktu ir jį išdėstau taip:
„16.4. N ir L hidrotopuose augantys eglynai 0,8 ir didesnio skalsumo, kai juose yra 40 proc. ir daugiau tolygiai išsidėsčiusių P, U, Ą medžių, pasieksiančių brandą ne anksčiau kaip po 20 metų, rekomenduojama kirsti ilgalaikiais atvejiniais kirtimais. Paliekamų augti medynų skalsumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5.“.
1.8. Išdėstau Taisyklių 22 punktą taip:
„22. Atskiruose mažo ploto (iki 10 ha) miškeliuose pirmenybė teikiama atvejiniams ir atrankiniams kirtimams. Kertant plynai, rekomenduojamos mažesnio pločio ir ploto biržės. Pavieniuose iki 5 hektarų laukų apsauginiuose miškuose, nutolusiuose daugiau kaip 400 metrų nuo artimiausio miško, ne mažesnio kaip 5 ha, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant pušynams 15 metų, kitų rūšių medynams -10 metų šliejimo periodą. Pavienis iki 2 hektarų miškas gali būti plynai nukirstas per 2 kartus, o didesnio ploto – ne mažiau kaip per 3 kartus.
Iki 5 ha ploto atskiruose miškeliuose projektuojant siauras biržes, leidžiama projektuoti „užkirtimus“, paliekant kulisas, ne siauresnes už projektuojamų biržių plotį.“.
1.9. Išdėstau Taisyklių 4 priedo 2 punktą taip:
„2. Siekiant įvertinti pagrindinių kirtimų (plynų ir neplynų) kokybę, valdose, kurių plotas yra iki 100 ha, turi būti patikrintos visos einamųjų metų pagrindinių kirtimų biržės, valdose, kurių plotas didesnis kaip 100 ha, turi būti patikrinta ne mažiau kaip 20 proc. einamųjų metų pagrindinių kirtimų biržių ploto.“.