LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKINIŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO IR KITŲ RŪŠIŲ ĮMONIŲ PERREGISTRAVIMO TVARKOS
1990 m. spalio 16 d. Nr. I-677
Vilnius
1. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas įsigalioja nuo 1990 m. spalio 22 d.
2. Įpareigoti visas kooperatines ir kitas privačias įmones, išskyrus žemės ūkio įmones, iki 1991 m. sausio 1 d. pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir juo pagrįstus kitus įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus ir persiregistruoti.
Kad būtų sparčiau perregistruojamos veikiančios įmonės, leidžiama perregistruoti veikiančią įmonę nepateikus ekologinio paso-leidimo. Tokios įmonės ekologinį pasą–leidimą privalo pateikti įmonių rejestro tvarkytojui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo įmonės perregistravimo.
Nustatytu laiku neperregistruotų kooperatinių ir kitų privačių įmonių veikla draudžiama ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą. Draudžiama įregistruoti ar perregistruoti nuomos ir kitokias Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nenumatytas įmones.
3. Atleisti nuo vienkartinių pajamų mokesčio ir rinkliavų narius tų kooperatyvų, kurie likviduojami (reorganizuojami) dėl jų pertvarkymo į akcines bendroves, ūkines bendrijas ar individualias (personalines) įmones.
4. Nustatyti, kad valstybinės kooperatinės, akcinės bei nuomos įmonės, kurių įsteigimui buvo naudojamas (nuomojamas) valstybinis turtas, turi būti perregistruotos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo nustatytas taisykles. Jeigu šiame punkte nurodytose įmonėse yra privataus kapitalo, tai atsižvelgiant į privataus kapitalo dydį jos gali būti pertvarkomos į valstybines įmones, valstybines akcines įmones, akcines bendroves arba ūkines bendrijas. Jei pagal privataus kapitalo dydį įmonė neturi būti reorganizuota į valstybinę ar valstybinę akcinę įmonę (privatus kapitalas didesnis už naudojamą (nuomojamą) valstybinį kapitalą), tai įmonė perregistruojama į akcinę bendrovę ar ūkinę bendriją. Šiuo atveju gamybos priemonių nuomos sutartys, sudarytos tarp valstybinių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir kooperatyvų, jiems persiregistravus į ūkines bendrijas, akcines bendroves, galioja, jeigu ko kita nenustato įstatymai, reglamentuojantys privatizavimą. Privačiu kapitalu šiose įmonėse laikoma darbuotojų ar narių įnašai, neišmokėtos darbo užmokesčio ir premijų bei joms prilygintos lėšos, investuotos gamyboje (įskaitant ir apyvartines lėšas) arba nukreiptos į atsargos (rizikos) fondus, taip pat dalis gamybos ir socialinio vystymo fondų, sukauptų per valstybinio turto nuomos laiką. Privačiam kapitalui nepriskiriama valstybei (vietos savivaldybei) priklausanti gamybos ir socialinio vystymo fondo dalis, kuri nustatoma taikant 3 metinių procentų palūkanas už nuomojamo turto likutinę vertę (įskaitant ir paskolintas apyvartines lėšas).
Kol nebus priimti privatizavimą reglamentuojantys įstatymai, draudžiama valstybinėms įmonėms, taip pat valstybinėms akcinėms įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms išpirkti valstybinį kapitalą, taip pat keisti šiame punkte nustatyta tvarka įsteigtų įmonių statusą dėl kitokių priežasčių.
5. Nustatyti, kad valstybinė, valstybinė akcinė įmonė turi teisę nuomoti laisvas patalpas ūkinei bendrijai ar kitai privačiai įmonei (kooperatyvui) tik gavusi steigėjo leidimą.
6. Išaiškinti, kad notariškai tvirtinant ūkinės bendrijos ar akcinės bendrovės steigimo sutartį negali būti imamas mokestis už notarinių veiksmų atlikimą pagal sutartyje nurodytą įmonės įstatinio kapitalo ar įnašų dydį. Šios sutartys apmokestinamos kaip neįkainuotinos sutartys.